Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Aivaro Povilaičio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo

M. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje ir jam skirta:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – 20 (dvidešimties) MGL (1000 Eur (vieno tūkstančio eurų)) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 51 (penkiasdešimt vieno) MGL (2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio bauda;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir M. Š. skirta 66 (šešiasdešimt šešių) MGL (3300 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų)) bauda;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir M. Š. skirta 44 (keturiasdešimt keturių) MGL (2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų)) dydžio bauda;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas kaltinamojo M. Š. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. balandžio 16 d., 16.15 val. iki 2024 m. balandžio 17 d. 14.40 val., t. y. 1 (viena) para, ją prilyginant 6 (šešių) MGL (300 Eur (trijų šimtų eurų)) dydžio baudai ir nurodyta, kad likusi nesumokėta yra 38 (trisdešimt aštuonių) MGL (1900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų)) dydžio bauda;

A. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamoji byla A. Š. atžvilgiu nutraukta;

A. Š. perduotas S. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui;

M. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 80 (aštuoniasdešimties) MGL (4000 Eur (keturių tūkstančių eurų)) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. Ž. skirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir M. Ž. skirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4, 5 dalimis, 6 dalies 5 punktu, 7 dalimi, M. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą;

patvirtintas susitarimas tarp M. Ž. ir Valstybinės ligonių kasos pagal 2025 m. gegužės 27 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto atlyginimo sutartį Nr. 3583, pagal kurią M. Ž. įsipareigojo atlyginti 8012,45 Eur (aštuonių tūkstančių dvylikos eurų 45 ct) per 12 mėnesius nuo 2025 m. gegužės 27 d. ir procesas dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktas;

civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteista iš M. Ž. 1388,69 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 69 ct) žala;

išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Nuteistųjų M. Š., M. Ž. ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. Š. apeliacinių skundų byloje negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. Š. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ir laikė su savimi nedidelį kiekį narkotinės medžiagos 0,231 g kanapių (antžeminių dalių) iki tol, kol 2024 m. balandžio 16 d., apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini), asmens dalinės apžiūros metu, minėtą narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

1.1. Be to, M. Š., M. Ž. nuteisti, o A. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad 2025 m. kovo 10 d., apie 2.30 val. viešoje vietoje, lošimų salone „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio bei veikdami kartu, asmeninio konflikto metu matant ir girdint aplinkiniams panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų S. P., D. P. ir A. G. atžvilgiu: M. Š. tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu D. P. į galvą bei smūgiavo vieną kartą kumščiu S. P. į galvą, tačiau nepataikė, nes S. P. spėjo pasitraukti; A. Š. tyčia spyrė vieną kartą D. P. į koją, sudavė tris smūgius kumščiu jam į galvą ir krūtinę bei sugriebęs rankomis už D. P. rūbų ir stipriai patraukęs jį pargriovė nukentėjusįjį ant grindų; M. Ž. išeidamas iš išankstinio susitarimo su A. Š., M. Š. ribų sumušti nukentėjusiuosius S. P., D. P. ir A. G. tyčia smogė vieną kartą peiliu A. G. į ranką bei dūrė vieną kartą peiliu nukentėjusiajam S. P. į pilvą. Tokiais savo veiksmais ir įžūliu elgesiu viešoje vietoje M. Ž., A. Š. ir M. Š. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, A. Š. ir M. Š. savo bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam D. P. fizinį skausmą, o M. Ž. padarė nukentėjusiajam A. G. nežymų sveikatos sutrikdymą – kairės plaštakos I piršto pjautinę žaizdą, bei nukentėjusiajam S. P. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą – kiauryminę durtinę pilvaplėvės ertmės žaizdą su pasaito ir plonųjų žarnų sužalojimais bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Aivaras Povilaitis prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, M. Ž., M. Š., A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta aplinkybė, jog nuteistieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, bei nuoširdžiai gailisi;

M. Ž., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, nubausti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 284 straipsnį – 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti M. Ž. subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę;

vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti M. Ž. galutinę subendrintą 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

M. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą, ją panaikinti;

bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo M. Ž. sulaikymo vykdant apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dienos;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 7 dalimi, M. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

M. Š., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, nubausti – pagal BK 284 straipsnį 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, skirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti M. Š. subendrintą 105 MGL (5250 Eur) dydžio baudą;

vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti M. Š. galutinę subendrintą 70 MGL (3500 Eur) dydžio baudą;

M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą, ją panaikinti;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo pagal laidavimą;

A. Š. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir skirti jam 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudą;

vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti A. Š. galutinę bausmę – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą;

išaiškinti A. Š., kad jam skirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; Nr. (duomenys neskelbtini). esančią AB Artea banke, banko kodas 71800; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Urbo bankas“, banko kodas 72300, įmokos kodas 6801. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą būtina pateikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams tai patvirtinančius įrodymus. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu;

ištaisyti rašymo apsirikimus – iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nurodytas BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 13 punkte M. Ž. atsakomybę sunkinančias aplinkybes;

kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, susijusius su nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai neįvertino bylai reikšmingų įrodymų, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių bei neteisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo normas ir paskyrė neteisingas bausmes.

Dėl nepagrįstai pripažintos nuteistųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte

2.2. Cituojant kasacinio teismo praktiką, susijusią su BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinančios aplinkybe (kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis), pažymima, kad nors proceso metu nuteistieji deklaravo pripažįstantys savo kaltę pilnai ir nuoširdžiai besigailintys, tačiau visi jie akivaizdžiai viso proceso metu taip pat stengėsi pateisinti, sumenkinti savo neteisėtus veiksmus, siekdami sušvelninti gresiančią atsakomybę, teigdami, kad konflikto iniciatoriai galimai buvo nukentėjusieji, jie nedavė išsamių parodymų apie visas baudžiamajai bylai reikšmingas aplinkybes, tvirtindami neprisimenantys visų įvykio aplinkybių bei davė melagingus parodymus:

– ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju M. Ž. parodė, kad lošimų salone kilus konfliktui jis, matydamas, jog konfliktas nesibaigia, užėjo iš šono už lošimo aparatų ir įdūrė S. P. į pilvą. A. G. puolė link jo, todėl jis sudavė jam peiliu į ranką. Taip pasielgė norėdamas apsiginti nuo agresyviai besielgusių asmenų. Kokius veiksmus atliko A. Š. ir M. Š. jis nematė (t. 4, b. 1. 48–49, 50–52, 58–60);

– 2025 m. spalio 28 d. apklausiamas teisme M. Ž. parodė, kad lošimų salone įvyko didelis šurmulys, konfliktas. Jis užėjo už šono, kur stovėjo aukštas vaikinas, ir įdūrė jam. Kitas puolė ant jo, todėl jis sužeidė jam peiliu ranką. Įvykio aplinkybių jis nepamena, nes buvo išgėręs alkoholio, be to jo atmintį galėjo įtakoti 2024 m. lapkričio 4 d. jam taikyta narkozė atliekant kolonoskopiją;

– ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 27d. apklausiamas įtariamuoju A. Š. parodė, kad lošimų salone jis su M. Ž. išgėrė apie 3-4 bokalus alaus. Jokio konflikto kazino neprisimena, nepamena, kad būtų sudavęs smūgius, su kuo nors būtų susistumdęs. Vėliau, 2025 m. birželio 23 d., apklausiamas įtariamuoju A. Š. parodė pripažįstantis, kad smūgiavo asmenims, vieną pargriovė, tačiau dėl ko kilo konfliktas, nepamena. Jis nematė, kokius veiksmus atliko M. Ž. ir M. Š. (t. 4, b. 1. 146–148, 158–159);

– 2025 m. spalio 28 d. apklausiamas teisme A. Š. parodė, jog konfliktas lošimų salone galėjo kilti tiek dėl jų, tiek dėl nukentėjusiųjų kaltės. Jis vienam sudavė, įspyrė, parvertė. Įvykio metu buvo išgėręs 4 bokalus alaus. Jis nematė, ar M. Š. gėrė alkoholį;

– ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 27 d. apklausiamas įtariamuoju M. Š. parodė, kad konfliktas lošimų salone galėjo kilti tiek dėl jų, tiek dėl nukentėjusiųjų kaltės. Jis galėjo suduoti smūgius D. P. ir S. P. (t. 3, b. 1. 65–67, 74–75, 82–83, 113, 127–128, 129–131, 136–138);

– 2025 m. spalio 28 d. apklausiamas teisme M. Š. parodė, kad konfliktas lošimų salone galėjo kilti tiek dėl jų, tiek dėl nukentėjusiųjų kaltės. Konfliktas kilo spontaniškai, galėjo įtakos turėti nukentėjusiųjų veiksmai, jie buvo triukšmingi. Jis priėjo pakalbėti, kilo žodinis konfliktas ir jie susimušė. Jis sudavė kumščiu vienam ir kitam nukentėjusiajam po smūgį į galvos sritį, į veidą. Negali paaiškinti, kaip prisijungė M. Ž. ir A. Š.. Nepamena, ar bare pirko alkoholinių derinių, gali būti, kad pirko. Į barą atėjo blaivus. Nepamena, ar nukentėjusieji sudavė jam, viskas vyko trumpai.

2.3. Tokius neišsamius nuteistųjų parodymus akivaizdžiai paneigia baudžiamojoje byloje esantys kazino (duomenys neskelbtini) pateikti konflikto vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad:

– visi kaltinamieji, taip pat ir M. Š., būdami kazino gėrė alkoholį, todėl yra aišku, kad duodamas parodymus dėl šios aplinkybės pastarasis sąmoningai vengė duoti sau nenaudingus parodymus, nes ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas;

– nuteistieji nebuvo tiek apsvaigę nuo alkoholio, jog negalėtų prisiminti savo ir kitų nuteistųjų veiksmų bei kitų svarbių įvykio aplinkybių;

– priešingai nei tvirtina nuteistieji, konfliktą tyčia išprovokavo jie – M. Ž. sąmoningai ir šaltakraujiškai panaudojo peilį nukentėjusių atžvilgiu, nors jam ir kitiems nuteistiesiems negrėsė joks pavojus.

2.4. Išanalizavus kazino (duomenys neskelbtini) pateiktų vaizdo įrašų turinį, matyti, kad nukentėjusieji į barą atėjo 2 val. 16 min. 15 s, tai yra 14 min. iki konflikto. Atėjęs į kazino nukentėjusysis S. P. atpažįsta M. Š. ir pasisveikina su juo linktelėdamas galvą, o 2 val. 16 min. 45 s, S. P. prieina prie M. Š. ir pasisveikina duodamas jam ranką. Iki 2 val. 28 min. nukentėjusieji bendrauja tik su barmene ir salėje buvusiomis merginomis. Per visą šį laiką nė vienas iš nukentėjusiųjų nesikreipė į nuteistuosius, neatliko jų atžvilgiu jokių nederamų veiksmų. Visą šį laiką M. Ž. stebi nukentėjusiuosius, o M. Š. ir A. Š. nekreipia į juos jokio dėmesio, bendrauja su konflikte nedalyvavusiu kazino lankytoju. 2 val. 28 min. barmenė parduoda alų S. P., kuris nekonfliktuoja nei su barmene, nei su salėje buvusiomis merginomis. S. P. įsigijus keturias skardines alaus ir besiruošiant išeiti iš kazino, prie M. Š. prieina į kazino įėjęs vyras, kažką pasako M. Š., parodo į nukentėjusiųjų pusę ir nueina. Būtent po pokalbio su paminėtu vyriškiu M. Š. elgesys kardinaliai pasikeičia, sėdėdamas prie baro jis kreipiasi į nukentėjusįjį S. P. ir išprovokuoja konfliktą, pats agresyviai prieina prie S. P.. Iš pradžių S. P. abiejose rankose laiko po skardinę alaus, stovi ramiai ir net nesiruošia konfliktuoti su M. Š.. Pastarajam kalbant agresyviai, S. P. padeda rankose laikytas alaus skardines ant staliuko, tuo pat metu nuo baro atsistoja M. Ž. ir išsitraukia iš kišenės peilį. Šios aplinkybės paneigia M. Ž. parodymus neva jis pats nesupranta, kaip jis panaudojo peilį. Priešingai nei teigia M. Ž., iš vaizdo įrašų matyti, kad atsistojęs nuo baro jis iškart užsideda striukę ir išsitraukia peilį, kuris iškrenta jam iš rankų. Pasiėmęs nuo žemės peilį M. Ž. taip pat prieina prie S. P. ir grasina juo, rodydamas, jog durs jam. S. P. traukiasi, nebando suduoti jokių smūgių. Prie konflikto prisijungia A. Š.. Į konflikto vietą ateina kiti nukentėjusieji, kurie visi akivaizdžiai vengia muštynių, gražiai bando nuraminti kaltinamuosius. Pirmas smūgius, nurodytus kaltinime, suduoda M. Š.. Po to į fizinį konfliktą įsijungia ir kaltinime nurodytus smūgius suduoda A. Š.. M. Ž. peiliu sužaloja nuo jo besitraukiantį ir konflikto bandantį išvengti nukentėjusįjį A. G.. Šiam atsitraukus, M. Ž. apeina kazino koloną, prieina prie S. P. iš šono ir tuo metu, kai S. P., atsitraukęs nuo M. Š. ir A. Š., žiūri į juos ir net nesiruošia jų pulti, M. Ž., laikydamas į S. P. nukreiptą peilį, staigiu judesiu duria S. P. į pilvo sritį ir atsitraukia. Po dūrio visi nukentėjusieji išbėga iš kazino į lauką ir bėga nuo kazino, o nuteistieji agresyviai juos vejasi. Viso konflikto metu nė vienas iš nukentėjusiųjų nesmūgiavo nuteistiesiems, bandė raminti juos, traukėsi nuo jų, siekdami išvengti smūgių.

2.5. Taigi, priešingai nei tvirtina nuteistieji, išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistųjų konfliktas su nukentėjusiaisiais nekilo spontaniškai, konfliktą sąmoningai ir be jokios priežasties išprovokavo nuteistieji, konflikto priežastis nebuvo nukentėjusiųjų elgesys su kazino personalu ar lankytojais. Iš vaizdo įrašuose fiksuotos nuteistųjų veiksmų chronologijos matyti, kad jie nebuvo tiek apsvaigę nuo alkoholio, jog negalėtų prisiminti savo ir kitų nuteistųjų veiksmų. Akivaizdu ir tai, jog nuteistieji matė vieni kitų atliekamus smurtinius veiksmus. Viso konflikto metu nė vienas iš nukentėjusiųjų nesudavė nė vieno smūgio nė vienam iš nuteistųjų, savo veiksmais nukentėjusieji nekėlė jokio pavojaus nė vienam iš nuteistųjų ar kitiems asmenims. Priešingai nei tvirtina nuteistasis M. Ž., konflikto metu jo nepuolė nei nukentėjusysis A. G., nei kiti asmenys. Konflikto metu nuteistasis M. Ž. elgėsi itin apgalvotai ir šaltakraujiškas, kas nėra būdinga asmeniui, pirmą kartą papuolusiam į tokią situaciją. M. Ž. nuo pat konflikto pradžios, nesant jokios grėsmės jam ir jo draugams, sąmoningai išsitraukė peilį. Iš pradžių jis grasino peiliu S. P., po to sužalojo peiliu nuo jo besitraukiantį A. G.. Vėliau, atsitraukęs iš konflikto vietos ir iš šono priėjęs prie užpuolimo nelaukiančio S. P., tuo metu tiesiog stovėjusio, M. Ž. šaltakraujiškai dūrė jam vieną kartą peiliu į pilvą. Net ir po šių savo veiksmų M. Ž. ir kiti nuteistieji nenutraukė savo nusikalstamų veiksmų, visi toliau bandė persekioti iš kazino į lauką išbėgusius nukentėjusiuosius. Be to, visi M. Ž. judesiai buvo apgalvoti, tikslūs, nepagrįsti jokia baime, juose nematyti nė menkiausio chaotiškumo, panikos, pasimetimo ar nekontroliuojamo apsvaigimo požymių.

2.6. Todėl išdėstytų įrodymų kontekste pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad įvykdytas nusikalstamas veikas išprovokavo nukentėjusiųjų konfliktas su kitais kazino lankytojais, visi nuteistieji pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, nepagrįstos baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais ir prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Padaręs tokias išvadas pirmosios instancijos teismas nepagrindė jų išsamia įrodymų analize. Nuosprendyje teismas neanalizavo nuteistųjų parodymų kaitos priežasčių ir neatkreipė dėmesio į tai, kad tyrimo pradžioje tvirtinę, jog neprisimena visų nusikaltimų aplinkybių, tolimesnio proceso metu visi nuteistieji prisiminė vis daugiau konkrečių bylos aplinkybių, tačiau tik apie savo suduotus smūgius nukentėjusiesiems ir apie konflikto priežastis, tačiau akivaizdžiai vengė duoti bet kokius parodymus apie kitų nuteistųjų smurtinius veiksmus. Teismas nepateikė jokių išvadų dėl to, ar nustatytas nuteistųjų apsvaigimo laipsnis galėjo įtakoti tai, kad nuteistieji neprisimena dalies savo veiksmų bei visiškai neprisimena kitų nuteistųjų veiksmų. Teismas visiškai neanalizavo ir nevertino dalies nuteistojo M. Ž. duotų parodymų: dėl to, kad nukentėjusieji elgėsi agresyviai, todėl kilo konfliktas; konflikto metu jį puolė nukentėjusysis A. G., todėl jis besigindamas sužalojo jį peiliu; konflikto metu jis buvo didelio apsvaigimo būsenoje, išgėręs alkoholio, jo atmintį įtakojo 2024 m. lapkričio 4 d. jam taikyta narkozė, dėl ko jis negalėjo suprasti, kontroliuoti ir prisiminti visų savo veiksmų. Teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad M. Š. proceso metu nepripažino jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Vertindamas įrodymus teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad, remiantis vien nuteistųjų parodymų turiniu nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio proceso metu nebūtų buvę galimybės ne tik suformuluoti baudžiamojoje byloje pareikštų kaltinimų nuteistiesiems, taip pat ir juos pilnai įrodyti.

2.7. Dėl nurodytų priežasčių, prokuroro vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistųjų deklaratyvus prisipažinimas padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas neatitinka pirmiau nurodytų teismų praktikoje įtvirtintų kriterijų, kad būtų konstatuota BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte teismo nustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Šios aplinkybės pagrindu teismas nuteistiesiems nepagrįstai paskyrė švelnesnes bausmes.

Dėl netinkamo BK 75 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo M. Ž. atžvilgiu

2.8. Cituojant teismų praktiką bausmės vykdymo atidėjimo ir švelnesnės bausmės, nei numatyta inkriminuoto straipsnio sankcijoje, skyrimo klausimu bei pirmosios instancijos teismo motyvus šiuo aspektu, pažymi, kad teismo nurodytos išvados bei priimtas sprendimas yra nepagrįsti, nes nė vienos iš teismo išvardintų aplinkybių nėra pagrindo laikyti išimtine. Be to, vertindamas M. Ž. asmenybę ir parinkdamas jam bausmę, prokuroro vertinimu, teismas apsiribojo tik formaliu konstatavimu, jog ankstesni M. Ž. teistumai yra išnykę ir visiškai nevertino nei ankstesnių teistumų turinio, nei jo asmenybės pavojingumo tokių aplinkybių bei naujai įvykdytų nusikalstamų veikų kontekste. Teismas neatsižvelgė į tai, kad praeityje M. Ž. net du kartus buvo teistas už viešosios tvarkos pažeidimus, du kartus – už plėšimus, naujas nusikalstamas veikas taip pat įvykdė viešoje vietoje, šaltakraujiškai peiliu tyčia sužalodamas du žmones, vienam iš jų padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą. Būtent šių aplinkybių visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad vykdydamas naujas nusikalstamas veikas M. Ž. aiškiai suprato savo neteisėtų veiksmų pobūdį, savo veiksmų pasekmes ir sąmoningai jų siekė. Be to, kaip minėta, proceso metu nuteistojo deklaruota pozicija taip pat negali būti laikoma nuoširdžiu jo prisipažinimu ir gailėjimusi. Todėl akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatas M. Ž. atžvilgiu.

Dėl nepagrįsto A. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

2.9. Nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio teismo išvadomis bei sprendimu atleisti A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prokuroro nuomone, toks teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes iš teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo nukrypta nuo teismų praktikos. Kaip ir nuteistojo M. Ž. atžvilgiu, vertindamas nuteisto A. Š. asmenybę, teismas apsiribojo tik formaliu konstatavimu, jog ankstesni A. Š. teistumai yra išnykę, ir visiškai nevertino nei jo ankstesnių teistumo turinio, nei asmenybės pavojingumo tokių aplinkybių bei naujai įvykdytos nusikalstamos veikos kontekste. Teismas neatsižvelgė į tai, kad praeityje A. Š. buvo teistas vieną kartą už viešosios tvarkos pažeidimą, vieną kartą – už plėšimą, naują nusikalstamą veiką padarė irgi viešoje vietoje. Tuo tarpu, būtent šių aplinkybių visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad vykdydamas naują nusikalstamą veiką A. Š. aiškiai suprato savo neteisėtų veiksmų pobūdį, pasekmes ir sąmoningai jų siekė. Jo pozicija viso proceso metu taip pat negali būti laikoma nuoširdžiu jo prisipažinimu bei gailėjimusi. Išdėstytų įrodymų analizė nesudaro pagrindo manyti, kad ateityje A. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra teisinio pagrindo A. Š. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

Dėl rašymo apsirikimų

2.9.1.Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat padarė rašymo apsirikimus. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas, nurodydamas, jog M. Ž. atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tuo pačiu padarė nuorodą į kitas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 13 punkte, kurių nenustatė. Šie rašymo apsirikimai ištaisytini apeliacinės instancijos teisme.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė Erika Girgždienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo M. Š. gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis, nuteistasis M. Ž. ir jo gynėjas advokatas Ramūnas Dobrovolskis, atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. Š. gynėja advokatė Eugenija Povilaitienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Prokuroro Aivaro Povilaičio apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

6. Prokuroro apeliaciniame nuteistųjų M. Š., A. Š. ir M. Ž. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir kaltės klausimai nėra keliami, nesutinkama tik su nuteistųjų lengvinančios aplinkybės pripažinimu ir tuo pagrindu nuteistiesiems paskirtų bausmių dydžiu, bausmės vykdymo atidėjimu bei laidavimo instituto taikymu. Taigi, šiais aspektais, nenustačius esminių BPK pažeidimų, ir patikrinamas skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis.

7. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai), be to, būtina atsižvelgti į kaltininko prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-105/2009, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Teismas privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir jų visumos pagrindu, nesuteikiant nė vienai jų išskirtinės, dominuojančios reikšmės, nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

Dėl nuteistųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad vertindamas kaltinamųjų elgesį baudžiamojo proceso metu, pirmosios instancijos teismas įvertino prokuroro baigiamojoje kalboje nurodytas aplinkybes, analogiškas apeliaciniame skunde pateiktoms, ir pažymėjo, kad šioje byloje nebuvo ginčo dėl to, kas pradėjo muštynes. Tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu visi kaltinamieji savo kaltę dėl pareikštų kaltinimų pripažino iškart ir visiškai, todėl byloje esantis įvykio vietos vaizdo įrašas nelaikytinas išskirtiniu, lemiančiu kitokį bylos aplinkybių vertinimą. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad vaizdo įraše negirdėti tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų vykusio žodinio konflikto. Teismas taip pat vertino byloje pateiktus liudytojos L. J. tuo metu dirbusios bare ir girdėjusios bei mačiusios ne tik patį konfliktą, bet kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų elgesį iki jo, parodymus, iš kurių nustatė, kad būtent nukentėjusieji atvyko į barą triukšmingi, akivaizdžiai neblaivūs (tai patvirtino ir patys nukentėjusieji), pradėjo konfliktuoti su dviem merginomis, buvusiomis prie baro, tuomet ir kilo konfliktas tarp nukentėjusiųjų bei kaltinamųjų. Atsižvelgė teismas ir į tai, kad nė vienas nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu neturėjo pretenzijų nė vienam iš kaltinamųjų, bylos eiga nesidomėjo, nurodė jokios žalos nepatyrę. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apylinkės teismas visų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl šios nusikalstamos veikos pripažino tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

9. Nesutikdamas su lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pripažinimu, prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad nuteistųjų gailėjimasis negali būti vertinamas kaip nuoširdus, o turėtų būti suprantamas kaip būdas sušvelninti padėtį, jiems gresiančią atsakomybę.

10. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog visiškas kaltės pripažinimas teismų praktikoje paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta esminius teismo nustatytus faktus. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020, 2K-P-42-976/2025 ir kt.). Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taip pat sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018).

11. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad visi trys – M. Ž., A. Š., M. Š. viso proceso metu buvo nuoseklūs, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pagal pareikštą įtarimą ikiteisminio tyrimo pareigūnams savo kaltės neneigė, davė parodymus, apklausiami teisme savo pozicijos taip pat nekeitė, pripažino visas kaltinime nurodytas aplinkybes, gailėjosi. Kaltinamiesiems savo kaltę pripažinus visiškai, baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), todėl nuteistiesiems skirtos bausmės sumažintos vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Pastebėtina, kad tokią kaltinamųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę prokuroras pats nurodė ir 2025 m. birželio 27 d. kaltinamajame akte, perduodamas bylą į teismą. Be to, nukentėjusieji S. P. ir A. G. byloje civilinių ieškinių nereiškė, abu teismui nurodė pretenzijų kaltinamiesiems iš viso neturintys, M. Ž., be kita ko, nurodė savanoriškai nukentėjusiajam A. P. atlyginęs 1500 Eur neturtinę žalą, taip pat yra atlyginęs 3175,45 Eur žalos dalį privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, likusi neatlygintos žalos dalis – 4837 Eur, sutiko ir su VSDFV Panevėžio skyriaus pateiktu civiliniu ieškiniu dėl 1388,69 Eur turtinės žalos atlyginimo.

12. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, toks nuteistųjų M. Ž., A. Š. ir M. Š. elgesys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad visi jie iš tiesų siekė, jog būtų nustatytos veikos aplinkybės, o jų prisipažinimą padarius nusikalstamą (-as) veiką (-as) nulėmė nuoširdus gailėjimasis dėl savo nusikalstamų veiksmų, jų kritiškas vertinimas, o ne siekis palengvinti savo teisinę padėtį. Toks kaltės pripažinimas ir gailestis, priešingai prokuroro vertinimui, nelaikytini deklaratyviais veiksmais, kurie negalėtų būti pripažįstami BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Sutiktina su prokuroro pastebėjimais dėl tam tikrų nesutapimų nuteistųjų parodymuose ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme (2.2., 2.3. punktai), tačiau pažymėtina, kad esmines inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes nuteistieji pripažino besąlygiškai, o vien tai, kad jie negalėjo detaliau nupasakoti konflikto priežasties ar pradžios, kitų antraeilių įvykio aplinkybių, neturinčių įtakos jų veiksmų kvalifikavimui, atsižvelgiant į tai, kad visi šio konflikto dalyviai buvo neblaivūs, nekeičia šios situacijos teisinio vertinimo bei skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo. Pastebėtina, kad prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti argumentai šiuo klausimu yra visiškai analogiški pirmosios instancijos teismui pateiktiems 2025 m. lapkričio 12 d. teisiamajame posėdyje, kurie buvo išsamiai aptarti skundžiamame nuosprendyje, todėl nekartotini, o jokių naujų argumentų byloje nėra pateikta.

13. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nuteistųjų M. Š., A. Š. ir M. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, t. y. prisipažino padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pripažino pagrįstai, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje nėra jokio pagrindo. Nenustačius baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos, nėra pagrindo peržiūrėti ir skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį nuteistajam M. Š. paskirtos baudos bausmės, kurią apeliaciniu skundu vien tuo pagrindu prokuroras prašė paskirti didesnę.

Dėl BK 75 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo M. Ž. atžvilgiu

14. Skundžiamu nuosprendžiu M. Ž. pagal BK 284 straipsnį paskirta 80 MGL (4000 eurų) dydžio bauda (už nesunkų nusikaltimą BK 47 straipsnyje numatyta nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda), pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausmė (sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, pritaikius BK 64¹ straipsnį subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. Ž. paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4, 5 dalimis, 6 dalies 5 punktu, 7 dalimi, M. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas maksimaliam terminui – 3 metams, be intensyvios priežiūros, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskyrus įpareigojimus.

15. Motyvuodamas bausmės skyrimą M. Ž., pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, jos darymo metu ir po padarytos veikos. Atsižvelgė į tai, kad M. Ž. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena įstatymo leidėjo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 135 straipsnio 1 dalis), kita – nesunkiems nusikaltimams (BK 284 straipsnis). Nusikaltimai padaryti žmogaus sveikatai bei pažeidžiant viešąją tvarką. Teismas įvertino M. Ž. charakterizuojančias aplinkybes: nuosprendžio priėmimo metu laikomas neteistu (t. 3, b. l. 184–200, t. 4, b. l. 1–25), administracine tvarka baustas, paskirtas baudas sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų (t. 4, b. l. 26–27), Lietuvoje nedirbantis, gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 29). Atsižvelgta ir į dvi M. Ž. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas atsižvelgė ir į M. Ž. pastangas viso proceso metu kuo greičiau atlyginti padarytą žalą – sumokėjo beveik pusę VLK pateikto civilinio ieškinio, neturtinę žalą atlygino ir nukentėjusiajam, pasiryžęs atlyginti žalą VSDFV Panevėžio skyriui, taipogi jo šeiminę padėtį –jo šeimoje auga penki vaikai, iš kurių du yra mažamečiai, gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), todėl sprendė, kad reali laisvės atėmimo bausmė būtų neproporcinga jo padarytai veikai ir labai smarkiai paveiktų ne tik jį patį, bet ir jo šeimos narių gyvenimą.

16. Apeliaciniame skunde prašymas netaikyti nuteistojo M. Ž. atžvilgiu BK 75 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir neatidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo motyvuojamas tuo, kad anksčiau M. Ž. buvo du kartus teistas už viešosios tvarkos pažeidimus, du kartus – už plėšimus, naujas nusikalstamas veikas taip pat padarė viešoje vietoje, šaltakraujiškai peiliu tyčia sužalodamas du žmones, vienam iš jų padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl M. Ž. aiškiai suprato savo neteisėtų veiksmų pobūdį, pasekmes ir sąmoningai jų siekė, o nuteistojo deklaruota pozicija taip pat negali būti laikoma nuoširdžiu jo prisipažinimu bei gailėjimusi.

17. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024). Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-449-942/2016). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

19. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-250-976/2023 ir kt.). Taip pat turi būti nustatyta, kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-150/2014, 2K-419-746/2015, 2K-161-303/2023, 2K-266-719/2023 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta visuma aptartų aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-235-648/2017, 2K-233-976/2021, 2K-218-628/2024 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-788/2019, 2K-187-976/2023, 2K-63-813/2025).

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei nuteistojo M. Ž. asmenybę, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, kaip ir galutinė subendrinta bausmė, pritaikius BK54 straipsnio 3 dalies nuostatas, savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per švelni, yra teisinga ir proporcinga, atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį bei kaltininko asmenybę.

21. Vertinant nuteistojo elgesį baudžiamojo proceso metu, kaip minėta, atsižvelgtina į tai, kad M. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir šios pozicijos nekeitė, davė išsamius ir aiškius parodymus, nesistengdamas sumenkinti savo kaltės, viso teisminio nagrinėjimo metu teigė nuoširdžiai besigailintis dėl savo nusikalstamų veiksmų, juos vertino kritiškai, nukentėjusiojo A. P. atsiprašė (per draugus, nukentėjusieji teismo posėdžiuose nedalyvavo), nors byloje nukentėjusieji civilinių ieškinių nereiškė, tačiau nuteistasis nurodė savanoriškai atlyginęs nukentėjusiajam A. P. 1500 Eur neturtinės žalos, 2025 m. gegužės 27 d. M. Ž. taip pat sudarė žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto atlyginimo sutartį Nr. 3583 su VLK, pagal kurią įsipareigojo padarytą 8012,45 Eur turtinę žalą atlyginti per 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos ir 2025 m. spalio 28 d. VLK teismui pateiktais duomenimis jau yra atlyginęs 3175,45 Eur žalos dalį, likusi neatlygintos žalos dalis – 4837 Eur, sutiko ir su VSDFV Panevėžio skyriaus pateiktu civiliniu ieškiniu dėl 1388,69 Eur turtinės žalos atlyginimo, pasižadėjo jį atlyginti. Šie duomenys patvirtina, kad suvokdamas padarytos nusikalstamos veikos padarinius, M. Ž. ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas sumažinti nukentėjusiųjų turtinius nuostolius, o tai vertintina kaip nuoširdus nuteistojo siekis sušvelninti žalos padarinius.

22. Vertinant padaryto (-ų) nusikaltimo (-ų) pobūdį ir pavojingumą neabejotinai nustatyta, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (viešajai tvarkai) ir vienas sunkus nusikaltimas (žmogaus sveikatai), sukėlęs pasekmes – vieno nukentėjusiojo nežymų sveikatos sutrikdymą, kito nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau tokias pasekmes, kaip matyti, sukėlė ne daugybiniai sužalojimai, o kiekvienam nukentėjusiajam suduotas po vienas smūgis, panaudojant peilį (skirtą žvejybai), tą vakarą, kaip nurodė nuteistasis, turėtą atsitiktinai, kas parodo, kad nuteistojo nusikalstama veika nebuvo planuota, o buvo iš esmės situacinė, nusikaltimas padarytas pasilinksminimo vietoje – kazino, kur tiek nukentėjusieji, tiek ir nuteistieji atėjo pasilinksminti, nukentėjusieji taip pat buvo neblaivūs (S. P. nustatytas 2,22 promilių, A. G. – 1,12 promilės neblaivumas), abu nukentėjusieji byloje kaltinamiesiems pretenzijų nereiškė. Šių aplinkybių visuma, nustatytos dvi M. Ž. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, kad nusikalto būdamas neteistas, šeiminė padėtis – šeimoje auga penki vaikai, iš kurių du yra mažamečiai, gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegijos vertinimu, suteikia pagrindą manyti, kad realaus laisvės atėmimo paskyrimas, kaip to prašo prokuroras, šiuo atveju prieštarautų teisingumo principui, o bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. Ž. bausmės vykdymą, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi ir 75 straipsnio 4 dalimi, atidėjo pagrįstai. Šių išvadų nekeičia ir apeliaciniame skunde prokuroro akcentuojami duomenys apie ankstesnius M. Ž. teistumus už viešosios tvarkos pažeidimus ir plėšimus (t. 5, b. l. 31). Pastebėtina, kad pagal paminėtus ankstesnius teismo sprendimus M. Ž. buvo teistas daugiau nei prieš 20 metų (1998 m. – 2004 m.), būdamas vos sulaukęs pilnametystės, pagal juos teistumas yra seniai išnykęs, todėl vien ši aplinkybė surinktų duomenų visumos kontekste priimto sprendimo skirti nuteistajam švelnesnę bausmę pagrįstumo nekeičia.

Dėl laidavimo instituto taikymo A. Š. atžvilgiu

23. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu atleisti A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, pagal laidavimą, nepagrįstai konstatavus esant pagrindą manyti, kad A. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei jo poziciją viso proceso metu įvertinus kaip nuoširdų prisipažinimą bei gailėjimąsi.

24. Pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su prokuroro siūloma bausme, savo nuosprendyje įvertino tai, kad A. Š.: padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta; atsižvelgė į jo atliktus nusikalstamus veiksmus – vieną kartą tyčia spyrė D. P. į koją, sudavė tris smūgius kumščiu į galvą ir krūtinę bei sugriebęs rankomis už rūbų pargriovė nukentėjusįjį ant grindų; į tai, kad nukentėjusysis D. P. pretenzijų kaltinamajam neturėjo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, civilinio ieškinio nereiškė, nurodė, kad jam jokia žala nepadaryta; A. Š. charakterizuojančius duomenis – nusikalto būdamas neteistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baustas administracine tvarka, visas paskirtas baudas sumokėjęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi; į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, taip pat vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė esant visas sąlygos, numatytas BK 40 straipsnyje, ir pagrindą manyti, kad ateityje A. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis neturi pagrindo nesutikti.

25. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 ir 3 dalyse, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Bent vienos iš aptartų sąlygų nebuvimas BK 40 straipsnio taikymą daro negalimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020).

26. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018 ir kt.). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011,2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019). Pažymėtina, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nenustato taisyklių teismui, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta darant išvadą, kad yra arba nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi šiam pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės nustatymą iš esmės lemia bylos duomenys, atskleidžiantys asmens, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama, vertybines nuostatas, požiūrį į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas taisykles, jų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-594/2024).

27. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, iš bylos medžiagos matyti, kad A. Š. viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos ir savo kaltę pripažino nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, jos neneigė ir bylos nagrinėjimo teisme metu, dėl savo nusikalstamų veiksmų apgailestavo, todėl ši aplinkybė pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vien tai, kad A. Š. apklausiamas negalėjo pasakyti, ar M. Ž. ir M. Š. kazino vartojo alkoholį bei nurodyti konkrečios konflikto su nukentėjusiaisiais priežasties, įvertinus tai, kad įvykio metu jis buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nesuteikia pagrindo jo prisipažinimą ir gailėjimąsi vertinti kaip nenuoširdų. Be to, skunde akcentuojami duomenys apie A. Š. ankstesnį teistumą už viešosios tvarkos pažeidimą, plėšimą (t. 5, b. l. 2) nors ir turi reikšmės vertinant jo asmenybę, tačiau nėra lemiami sprendžiant jo atitikties BK 40 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Pastebėtina, kad ankstesniais teismų sprendimais A. Š. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dar prieš 20 metų (2005 m., 2007 m.), vos sulaukęs pilnametystės, kai šiuo metu yra brandi asmenybė, vedęs, turi nepilnametį sūnų A. A. Š., gimusį (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), kitaip suvokia teisinę atsakomybę ir teismo parodytą pasitikėjimą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra reali tikimybė, jog A. Š. ateityje tinkamai laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiame kontekste pažymėtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu per teismo nustatytą terminą asmuo padaro nusikalstamą veiką, šis sprendimas gali nustoti galioti arba būti panaikintas ir tuomet asmuo atsakytų už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 ir 9 dalys).

Dėl rašymo apsirikimo

28. Apeliaciniame skunde teisingai pastebėta, kad skundžiamame nuosprendyje padarytas rašymo apsirikimas – aprašomojoje dalyje (32 p.) nurodžius vieną M. Ž. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tuo pačiu neteisingai nurodžius ir kitus BK 60 straipsnio 1 dalies punktus – 1 bei 13, kurių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Šis rašymo apsirikimas nekeičia nuosprendžio esmės, todėl ištaisytinas jį pašalinant (BPK 308¹ straipsnis).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

29. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2026 m. kovo 27 d. patikslinta pažymą Nr. APD-2026-03611, kurioje prašoma priteisti valstybei iš A. Š. 191,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjo advokato Algirdo Zakraso atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

30. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

31. Ši byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama tik pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris dėl esminių reikalavimų netenkinamas, t. y. pripažįstamas nepagrįstu. Be to, apeliacinės instancijos teisme gynėjas A. Š. buvo paskirtas Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, tačiau bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu nustatyta, kad teisinę pagalbą A. Š. teikė kita gynėja advokatė Eugenija Povilaitienė, su kuria A. Š. sudarė teisinę paslaugų sutartį, taigi, advokatas Algirdas Zakrasas tolesniame procese apeliacinės instancijos teisme nebedalyvavo. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinės instancijos teisme patirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. Š. neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Aivaro Povilaičio apeliacinio skundą atmesti.

Ištaisyti rašymo apsirikimą, padarytą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio aprašomosios dalies 32 punkte, paliekant nuorodą į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą, pašalinant nuorodą į 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 13 punktą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 191,67 Eur (vieno šimto devyniasdešimt vieno euro 67 ct) išieškojimo iš A. Š. netenkinti.

Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.