Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.7.2.2.; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.10.1.1; 1.2.4.1.1; 1.2.23.1.2; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. lapkričio 12 d.

kaltinamųjų gynėjams advokatams Daliui Vaičiuliui, Eugenijai Povilaitienei, Ramūnui Dobrovolskiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ menedžeriu, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus: paskutinį kartą Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, skirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė. 2017 m. kovo 21 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi pagal 2013 m. balandžio 15 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. liepos 7 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliko 2017 m. balandžio 13 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį.

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – ekspeditoriumi, gyvenantis – (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus: paskutinį kartą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2005 m. spalio 19 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 2 metams laisvės atėmimo bausmė ir 20 MGL bauda, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 7 punktu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliko 2009 m. liepos 2 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) statybose, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvoje gyvenantis adresu – (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus: paskutinį kartą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, skirta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 8 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliko 2006 m. vasario 11 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis M. Š. neteisėtai, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ir laikė su savimi nedidelį kiekį narkotinės medžiagos 0,231 g kanapių (antžeminių dalių), iki tol, kol 2024 m. balandžio 16 d., apie 15:50 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), asmens dalinės apžiūros metu, minėtą narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai;

2. be to, kaltinamieji M. Š., A. Š., M. Ž. 2025 m. kovo 10 d., apie 02:30 val. viešoje vietoje, lošimų salone „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio bei veikdami kartu, asmeninio konflikto metu matant ir girdint aplinkiniams panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų S. P., D. P. ir A. G. atžvilgiu: M. Š. tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu D. P. į galvą bei smūgiavo vieną kartą kumščiu S. P. į galvą, tačiau nepataikė, nes S. P. spėjo pasitraukti; A. Š. tyčia spyrė vieną kartą D. P. į koją, sudavė tris smūgius kumščiu jam į galvą ir krūtinę bei sugriebęs rankomis už D. P. rūbų ir stipriai patraukęs jį pargriovė nukentėjusįjį ant grindų; M. Ž. išeidamas iš išankstinio susitarimo su A. Š., M. Š. ribų sumušti nukentėjusiuosius S. P., D. P. ir A. G. tyčia smogė vieną kartą peiliu A. G. į ranką bei dūrė vieną kartą peiliu nukentėjusiajam S. P. į pilvą. Tokiais savo veiksmais ir įžūliu elgesiu viešoje vietoje M. Ž., A. Š. ir M. Š. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, A. Š. ir M. Š. savo bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam D. P. fizinį skausmą, o M. Ž. padarė nukentėjusiajam A. G. nežymų sveikatos sutrikdymą – kairės plaštakos I piršto pjautinę žaizdą, bei nukentėjusiajam S. P. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą – kiauryminę durtinę pilvaplėvės ertmės žaizdą su pasaito ir plonųjų žarnų sužalojimais bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje.

3. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. Š. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad buvo prie (duomenys neskelbtini) ežero, prieš kažkiek laiko buvo parūkęs su draugu, jis taip ir liko kišenėje, pareigūnai rado. Prie ežero buvo su draugu ir drauge, prie ežero narkotinės medžiagos nevartojo. Nežino, kodėl policijos pareigūnai tikrino, turbūt prevenciškai patikrino. Pas jį rado nedidelį kiekį marihuanos. Mama dėl šio įvykio buvo laiduotoja, gailisi dėl šios padarytos veikos. Dėl kovo mėnesio įvykių, tai atėjo į „(duomenys neskelbtini)“, sutiko iš matymo pažįstamus, kalbėjo, viskas prasidėjo spontaniškai, jie kažką vieni kitiems pasakė, taip ir gavosi. Viskas galėjo vykti kovo mėnesį 10 dieną, naktį. Atėjo vienas, sutiko pažįstamą – M.. A. Š. nepažinojo, gal kažkur labai seniai, bet nežino. Buvo M., jie kalbėjo, dar atėjo nukentėjusieji. Gal dar buvo kelios merginos, su jomis nebendravo. Užėjo pirmas, po kažkiek laiko jie užėjo. Jie atėjo labai triukšmingi, kažką garsiai kalbėjo, šūkavo. Jie buvo triukšmingi, nepamena kaip nusiteikę, bet į juos atkreipė dėmesį. Priėjo prie jų pakalbėti, priėjo toks aukštas, jo vardo nepamena, žodis po žodžio ir viskas spontaniškai įvyko, susimušė. Sudavė iš rankos į veido sritį, jo vardo nepamena, sudavė kumščiu. Sudavė vienam ir kitam nukentėjusiajam po smūgį, sudavė abiem į galvos sritį, į veidą. Pirmam lyg nepataikė, kitam – pataikė. Negali paaiškinti kaip prisijungė kiti – Ž., Š., viskas vyko spontaniškai. Atvyko pažaisti, sėdėjo prie baro ir kalbėjo su M.. Ar vartojo alkoholinius gėrimus, nepamena. Nepamena, ar bare pirko alkoholinius gėrimus, gali būti, kad pirko. Į barą atėjo blaivus. Gal ir galėjo įtakos turėti nukentėjusiųjų veiksmai. Nežino, ar nukentėjusieji buvo blaivūs. Nukentėjusieji atėjo triukšmingi, jie netriukšmavo. Jo elgesys buvo netinkamas, gailisi. Nepamena, ar nukentėjusieji jam sudavė, viskas vyko trumpai, vyko konfliktas.

4. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Š. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad viskas vyko kovo mėnesį. Atvažiavo su M., užėjo į vidų, į kitą barą, išgėrė alaus, prie baro stovėjo vieni, kiti, atvyko nukentėjusieji gavosi konfliktas, gal jie kažką pasakė, jis kažką pasakė. Vienam sudavė, įspyrė, pervertė. Nepamena, kuriam iš nukentėjusiųjų spyrė. Nuo spyrio nukentėjusysis liko stovėti, sudavė rankos kumščiu į veidą, galvą, gal ir pataikė į krūtinę. D. P. griebė už rūbų, pervertė ant žemės. Smūgiavo lyg vienam nukentėjusiajam. Nepamena atėjusių nukentėjusiųjų elgesio, gal jie buvo išgėrę. Jam pasirodė, kad jie buvo neblaivūs. Gal jie pradėjo, gal jis žodinį konfliktą, nepamena. Įvykio metu buvo neblaivus, buvo išgėręs 4 bokalus alaus. Kiek laiko ten buvo nepamena. M. atėjo vėliau, ne su jais, jis matytas, bet asmeniškai nepažįsta. Ar M. gėrė nematė. Kas pradėjo konfliktą nepasakys, nepamena. Įtakos galėjo turėti alkoholis, blaivus nebūtų taip pasielgęs, gailisi, kad parodė nepagarbą ir taip padarė. Prašymą dėl laidavimo yra pateikęs. Su žmona santykiai geri. Žmona jam autoritetas. Su žmona nelabai kalbėjo, sakė, kad apsistumdė. Ji pabarė, sakė, blogai padarė. Žmona pamokė dėl tokio elgesio, sakė, taip daugiau nedaryti. Turi du vaikus 20 metų dukrą ir 15 metų sūnų. Savo turto neturi.

5. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. Ž. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad kovo 10 d. su A. atvažiavo į kazino, gal vienuoliktą ar pusę vienuoliktos. Išgėrė alkoholio, galėjo ir narkozė įtakoti, sunku pasakyti kas įvyko, dūrė į pilvą, kitam į ranką. Jam darė kolonoskopiją 2024 m. lapkričio 4 d., mano, kad galėjo turėti įtakos narkozė, nes galvoje „uraganai“, nes sunku save atpasakoti. Tai ne pirmas kartas, kai vartojo alkoholį. Jam dinginėja atmintis, todėl daug nepamena. Peilį turėjo kišenėje, jį turėjo nusipirkęs, jis žvejybai, ar kam, atlenkiamas, tą dieną jį turėjo kišenėje. Įvyko didelis šurmulys, konfliktas, užėjo už šono, stovėjo aukštas vaikinas, atsisuko ir jam įdūrė, kitas ant jo puolė, tai jam ranką sužeidė. Į konkrečią vietą nesitaikė. Per draugus susisiekė su S. P., jo atsiprašė. Žalą moka Ligonių kasai ir atlygino jam asmeniškai žalą. Apie nedarbingumo išmoką nežinojo, sutinka šią žalą atlyginti ir ketina ją atlyginti. Kreipsis dėl jos mokėjimo dalimis. Paskolų neturi. Ligonių kasai moka po 670 eurų. Nežino kiek tą vakarą išgėrė alkoholio, galėjo pamaišyti ir alų, ir ne alų, nes tikrai neadekvatus buvo. P. atlygino, jam padavė draugas 1500 eurų. Su kitu nukentėjusiuoju – G. nesusitiko, nesusisiekė, nes gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Sutinka atlyginti visą žalą, nes jo nusikaltimas turbūt apima viską. Gyvena (duomenys neskelbtini) nuo 2006 metų, vaikai gyvena kartu, šiuo metu šeima čia dėl jo kardomosios priemonės ir dalyvavimo procese. Nelabai padėtų šeimai, jei jam būtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė.

6. Teismo posėdžio metu apklausta galima laiduotoja S. Š. parodė, kad žino, kad buvo kažkoks konfliktas mieste. Vyras papasakojo, kad negražus įvykis atsitiko. Pabarė savo vyrą, jis klauso, taip niekada nesielgia. Jie visą laiką pasitaria, jis atsakingas tėtis, problemų nėra. Ji nedirba, vyras vienintelis šeimos išlaikytojas. Prašytų laidavimo be užstato. Turi du vaikus. Vyras domisi nepilnamečiu vaiku, jį vežioja į treniruotes, visą laiką šeima kartu.

7. Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji, jų gynėjai bei prokuroras.

8. Kaltinamųjų M. Š., A. Š. ir M. Ž. kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ne tik jų pačių prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

Neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti

7.1. 2024 m. balandžio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad 2024 m. balandžio 16 d., laikotarpiu nuo 16 val. iki 16:05 val., (duomenys neskelbtini)gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pas M. Š. rastas ir paimtas rudos spalvos popierius, kuriame supakuota galimai narkotinė medžiaga (1 t., b. l. 42-48);

7.2. 2024 m. balandžio 16 d. policijos pareigūno tarnybiniu pranešimus, 2024 m. gegužės 21 d. – 2024 m. gegužės 27 d. policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kokiomis aplinkybėmis pas M. Š. buvo rasta ir paimta narkotinė medžiaga (1 t., b. l.39, 88-89);

7.3. 2024 m. balandžio 26 d. specialisto išvada, iš kurios matyti, kad iš M. Š. paimtame ir tyrimui pateiktame rudos spalvos popieriaus paketėlyje esanti medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,231 g (1 t., b. l. 84-86).

Viešosios tvarkos pažeidimas ir sunkus sveikatos sutrikdymas

7.4. liudytojos L. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad ji dirba kasininke – barmene lošimo automatų salone „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Liudytoja parodė, kad 2025 m. kovo 9 d., 19:00 val. pradėjo darbą lošimų automatų salone kazino „(duomenys neskelbtini)“. Jos darbo vieta prie baro ir prie kasos. Apie 22 val. į kazino atėjo kaip dabar jau žino, nes vėliau jai padarė bankinį pavedimą, M. Ž. su dar trimis draugais. Iš jų bendravimo suprato, kad jie visi yra draugai. M. Ž. yra buvęs prie jos kazino, dar prieš kokias dvi savaites. Dar iš jų keturių vienas vaikinas jai buvo matytas, yra buvęs jai dirbant. Iš jų bendravimo tikrai buvo draugai. Jų kazino atsiskaitoma tik grynais pinigais. Jie visi visą vakarą iki muštynių sėdėjo prie baro toje pačioje pusėje. Kai jiems pasibaigė grynieji pinigai, ji davė pinigus vyrui, kaip dabar žino M. Ž., nes jis jai padarė pavedimą. M. Ž. sėdėdamas prie baro iš savo telefono padarė pavedimą į jos sąskaitą 90 svarų. Po muštynių jai dirbant į kazino nebuvo atėjęs nei M. Ž., nei jo draugai. M. Ž. kaip sėdėjo prie baro, tai priešais save ant baro laikė savo mobilų telefoną, kurį vėliau pareigūnai paėmė įvykio vietos apžiūros metu. Tarp vaikinų apie 02:30 val. atėjusių į kazino ir prie baro jau buvusių kazino vyrų dėl ko kilo konfliktas nežino, nesuprato. Atėjusieji nebendravo su vyrais buvusiais kazino. Atėję bendravo su mergina, tarp jų vyko ginčas. Tačiau, kad bendrautų abi kompanijos tarpusavyje to nematė. Net nesuprato, kad jie būtų pažįstami. Atėjusiems jau išeinant staigiai kilo konfliktas, kurio priežasties nežino. Peilio nei pas vieną nematė. Tą vakarą 2025 kovo 10 į 11 d. M. Ž. su draugais gėrė tik alų, jis nebuvo labai girtas. Jie visi nebuvo labai girti (2 t., b. l. 52-57, 58-60);

7.5. nukentėjusiojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis apklaustas parodė, kad sekmadienį, t. y. 2025 m. kovo 9 d., vakare jis kartu su S. P., D. P. ir D. P. susitarė susitikti ir nueiti į barą (tą dieną buvo tik grįžęs iš reiso) (jų telefonų numerių neturi, jie visada bendrauja tik per „mesenger“). Nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, ten nusipirko vieną butelį 0,7 l talpos viskio (ar brendžio), jį išgėrė. Tame bare buvo iki pat jo uždarymo, jokio konflikto su niekuo nebuvo. Kai baras užsidarinėjo, išėjo lauk. Kadangi netoli buvo kazino „(duomenys neskelbtini)“, visi nuėjo ten. Į kazino jų įleisti nenorėjo, nes jie trys neturėjo asmens dokumento (dokumentą turėjo tik S.), jie siūlė pasakyti savo asmens kodus, kad galėtų patikrinti, tačiau taip netiko. „(duomenys neskelbtini)“ jie visi susėdo prie baro, tačiau kadangi jų nenorėjo aptarnauti, todėl jie norėjo išeiti. Jis S. pasakė, kad jis paimtų jiems alaus, o jie atsistojo ir ruošėsi išeiti. Prie baro sėdėjo dvi merginos, kurios prieš tai buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tarp jų nebuvo jokio konflikto, jis su jomis net nekalbėjo, jų nepažįsta. Tada pakilo toliau prie baro sėdėję 3-4 vyrai. Tarp S. ir tų vyrų įvyko konfliktas, jie apsižodžiavo (jis stovėjo biški toliau, nelabai žino, jis su niekuo nekonfliktavo, su niekuo nekalbėjo). Kai visi pradėjo stumdytis tarpusavyje, norėjo išskirti, lindo į tarpą, sakė kad baigtų (susistumdymas įvyko kazino viduje, jis su niekuo nekonfliktavo ir nesistumdė, tik norėjo visus išskirti). Dar būdamas viduje pamatė, kad kruvinas jo kairės rankos nykštys, tačiau kuriuo metu ir kas jį sužalojo, jis nežino. Kadangi draugiškai neišėjo išsiskirti, jie pradėjo bėgti, jie išbėgo iš „(duomenys neskelbtini)“ ir pradėjo bėgti, bėgo tolyn nuo bulvaro (visas konfliktas vyko tik kazino viduje, lauke konflikto nebuvo, nes pabėgo). Pirmas bėgo S., kiti bėgo iš galo. Po to jie su D. sustojo, kur buvo dingęs D., nežino. Po to atvažiavo greitoji, jį įsodino į greitosios automobilį, o tada per raciją pasakė, kad yra dar vienas padurtas, todėl su greitąja apsisukę nuvažiavo prie S.. Kai išlipo, S. jau guldė antį neštuvų. Kai išlipo, daugiau į greitąją jis nebelipo, su greitąja į ligoninę nevažiavo. Po to jie visi trys (buvo paskambinęs D., jis atėjo prie jų) su „Bolt“ automobiliu nuvažiavo į ligoninę žiūrėti kaip S.. Ligoninėje jiems nieko nepasakė, gydytojai susiuvo jo pirštą ir juos išleido. Kaip atrodė vyrai, buvę „(duomenys neskelbtini)“, nežino, net neprisimena jų veidų, nežino kuo jie buvo apsirengę, jų nepažįsta, prieš tai jokio konflikto nebuvo. Jis pats buvau apsirengęs juodu bliuzonu, tamsiais džinsais, baltais „Adidas“ kedais (truputį paaukštinti) ir juoda „Adidas“ striuke su kapišonu. Ką buvo apsirengę kiti jo draugai, neprisimena. Kazino „(duomenys neskelbtini)“ jie visi buvo su striukėmis, nebuvo nusirengę. Kodėl įvyko konfliktas su tais vyrais, nežino, buvo atokiau ir su niekuo nekonfliktavo. Dėl jo sužalojimo pareiškimo nerašys, pretenzijų niekam neturi (2 t., b. l. 13-14, 19-20);

7.6. nukentėjusiojo S. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis apklaustas parodė, 2025 m. kovo 10 d. buvo bare „(duomenys neskelbtini)“ iki tol kol jis užsidarė. Buvo su A. G., D. P., D. P.. Po to iškarto nuėjo į kazino „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Kazino jis vienintelis turėjo asmens dokumentą, todėl kitų neaptarnavo. Buvo neblaivus, bet buvo sąmoningas, viską prisimena. Pamena, kad iš jo draugų D. ar A. kalbėjo su mergina, kurią prieš tai matė, kai buvo bare „(duomenys neskelbtini“. Jis su jomis kartu nebuvo, jokio konflikto nebuvo. Pabuvo kazino apie 5 min. Dėl ko kilo konfliktas nežino. Pamena, kad pasakė prie baro buvusiems vyrams, kurie kažką pradėjo sakyti, kad „jeigu kas nepatinka einam į lauką pakalbėti“. Ir po to pasakymo visi sukilo. Kiek tų vyrų buvo tiksliai nepasakys, gal 4-5. Po jo pasakymo prasidėjo muštynės kazino viduje, prie baro. Viskas įvyko labai greitai. Pamatė, kad D. P. pargriovė. Jam išeinant iš kazino kažkas iš draugų pasakė „peilis“ ir tuo metu pajuto smūgį į kairį šoną. Kas jam sudavė smūgį nežino. Šalia jo buvo prie baro buvęs vyras, jo negali apibūdinti ir neatpažintų. Tuo metu nesuprato kad jam buvo durta, tik po kelių sekundžių suprato, nes pamatė kraują. Pamatęs kraują iškarto išbėgo į lauką ir nubėgo link universiteto. Bėgant pasidarė silpna ir išsikvietė greitąją. Kažkur bėgo ir jo draugai. Juos vijosi tie vyrai iš baro, bet nepavijo. Lauke daugiau konfliktų nebuvo. Vėliau jam A. pasakė, kad jis pas kažką matė peilį. Jis peilio nematė. Kas jam dūrė nematė. Iš tų vyrų nieko nepažįsta, jų apibūdinti negali. Pravardžių jokių negirdėjo. Jo rūbai yra ligoninėje, jie sukarpyti. Dėl šio įvykio nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju. Buvo apsirengęs su džinsais, maikute ilgomis rankovėmis ir striuke juodos spalvos. Daugiau neturi ką pridurti. Viskas įvyko labai greitai, tęsėsi labai trumpai, buvo išgėręs, todėl mažai ką prisimena (1 t., b. l. 177-179, 180);

7.7. nukentėjusiojo D. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis apklaustas parodė, kad 2025 m. kovo 9 d., sekmadienį, vėlai vakare su pusbroliu S. P., draugais A. G., D. P., nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“. Jame buvo kol užsidarė, iki 02:00 val. Visi buvo išgėrę, buvo sąmoningas, bet buvo neblaivus. Kadangi dar trūko alkoholio, nesinorėjo į namus ir draugai D. ir A. buvo grįžę iš užsienio, norėjosi su jais pabendrauti, tai nusprendė nueiti į kazino „(duomenys neskelbtini)“. Į kazino atėjo apie 02:30 val. Įėjus į kazino prie baro S. P. visiems nupirko alaus, nes jis turėjo asmens dokumentą. Jų neaptarnavo, nes neturėjo dokumentų. Pamena prie baro sėdėjo keturi vyrai ir dvi moterys. Vieną iš moterų kalbino D. P. ir prie jo prisijungė jis. Tos dvi merginos buvo ir bare „(duomenys neskelbtini)“, kuriame visi kartu sėdėjo prie baro, bendravo. Su merginomis nebuvo jokio konflikto, buvo diskusija, bendravo apie gyvenimą. Iš jų A. G. buvo su akiniais nuo saulės ir ant galvos užsidėjęs oranžinę megztą kepurę. Kiek pamena jis iš pradžių stovėjo prie baro, kalbėjo su barmene, o vėliau nuėjo į kitą šoną, prie merginų ir D. su A.. Pamena, kad ant baro padėjo alų, kiek pamena skardinėse, bet tiksliai nežino. Nepamena ar gėrė ar ne, tik išgirdo, kad jau vyksta žodinis konfliktas tarp jo draugų ir prie baro buvusių vyrų. Pamena, kad matė kaip kažkuris iš bare buvusių vyrų nori trenkti kumščiu į veidą S. P., bet smūgio nebematė, nes jį staigiai pargriovė ant žemės. Kol atsikėlė jau kazino nieko nebebuvo. Nežino kiek laiko kėlėsi, jam atrodo, kad atsikėlė greitai, bet nei jo draugų, nei tų vyrų nebebuvo. Išėjo iš kazino ir lauke paskambino S. P., kuris atsiliepė, bet nekalbėjo ir iškarto numetė ragelį. Prie kazino pamatė pareinančius du prieš mums ateinat į kazino ten buvusius vyrus, kurie į kazino nėjo, o praėjo pro šalį ir nuėjo link bulvaro. Jų klausė kas čia buvo, tai jam atsakė, kad nieko nebuvo ir nuėjo. Vaikščiojo po kiemus ir ieškojo draugų. Po kiek laiko jam paskambino A. G. ir pasakė, kad S. padūrė. Jis iš karto atėjau prie kazino, kur jau buvo 2-3 policijos ekipažai. Atėjus jam pareigūnai nustatė alkotesteriu neblaivumą. Po to jie susitiko ir išvyko su Taksi į ligoninę pas S.. Važiuojant į ligoninę taksi automobilyje A. G. pasakojo, kad jis pamatė, kaip vienas iš kazino buvusių vyrų išsitraukė peilį ir jis instinktyviai griebė tam vyrui už rankos ir peilio, sušaukė, kad peilis ir bėgo iš kazino. Iš A. suprato, kad jis nematė kaip buvo sužalotas S. ir peilį pamatė po to, kai S. jau buvo išbėgęs iš kazino į lauką. Tada tik A. buvo sužalota ranka. Ligoninėje matė sužalotą dešinės rankos nykštį. A. susiuvo žaizdą, bet kiek matė nebuvo gili žaizda. Viskas įvyko labai greitai, buvo vartojęs alkoholio, todėl labai gerai neįsidėmėjo tų vyrų buvusių kazino. Tų vyrų išvaizdos neapibūdins, pamena, kad trys buvo jaunesni apie 35-40 metų, o vienas vyresnis. Pagal A. peilį turėjo pats vyriausias vyras iš buvusiųjų kazino prie baro. Pats konflikto metu nebuvo sužalotas, ant jo kūno jokių sužalojimų nebuvo, pretenzijų niekam neturi. Pats, kiek pamena, niekam nesudavė. Buvo apsirengęs juoda striuke, džinsais (2 t., b. l. 30-31, 34-35);

7.8. liudytojo D. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad 2025 m. kovo 9 d. apie 22:00 val. su draugais A. G., S. P., D. P. atvažiavo į barą (duomenys neskelbtini) netoli bulvaro, kurio pavadinimo aš nežino. Visi buvo susitikę (duomenys neskelbtini) ir ten išgėrę alkoholio nusprendė nuvažiuoti į barą. Norėjo visi kartu pabūti, nes jis gyvena ir dirbu (duomenys neskelbtini), grįžta retai. A. G. yra tolimųjų reisų vairuotojas, tai jis taip pat retai būna Lietuvoje. Kai baras užsidarė visi dar nusprendė kažkur nueiti ir nuėjo į kazino „(duomenys neskelbtini)“. Į kazino nuėjo apie 02:30 val. Kazino prie baro sutiko dvi merginas, kurios buvo prieš tai tame pačiame bare, kuriame buvo ir jie. Jau tame bare jis su jomis diskutavo apie gyvenimą ir kai sutiko kazino, tą diskusiją pratęsė. Jokio konflikto su merginomis nebuvo. Kiek aš pamena, tai jis atsisėdo prie baro šalia tų merginų ir dar atsisėdo D. P.. Kas dar buvo kazino prie baro nematė, nepastebėjo, nes bendravo su merginomis. Kadangi iš jų asmens dokumentą turėjo tik S., tai jis nupirko alaus. Jų barmenė išviso nenorėjo aptarnauti, nes neturėjo dokumentų. Kazino prabuvus kelias minutes, nežino ar stovėjo, ar sėdėjo, kai jam už rankos grybštelėjo prabėgdamas link išėjimo A. G. ir šūktelėjo du kartus, kad D. bėk. Nesuprato, kodėl turėjo bėgti, pasisukęs pamatė, kad kazino nėra kitų draugų. A. dar kartą pasakė bėk ir jis išbėgo jam iš paskos. Išbėgus iš kazino bėgo į dešinę link universiteto. A. bėgo priekyje 5-6 metrus, o jis iš paskos. Kol nubėgo iki sankryžos jau buvo greitoji. Tada A. jam parodė sužalotą, kruviną, kažkurios rankos nykštį. Su S. nekalbėjo, nes, kiek pamenu, jis buvo jau greitojoje. Tada atvyko policijos pareigūnai, grįžo prie kazino, nustatė neblaivumą, užsirašė jų duomenis, atėjo iš kažkur D. P. ir jie visi išvažiavo į ligoninės priėmimą. Iš jo draugų su akiniais nuo saulės buvo A. G.. Ar jis buvo su kepure nepamena. Vyrų prie baro kazino nematė, jų visiškai apibūdinti negali. Nepamena, kad A. būtų pasakojęs apie peilį. A. sakė, kad kažkas padūrė S.. Daugiau nieko nepasakojo. Jam kazino niekas smūgių nesudavė, jis niekam smūgių nesudavė. Kad būtų kas pargriautas iš jo draugų, nematė. Kaip buvo sužalotas S. nematė. Po įvykio su draugais apie tą įvykį nekalbėjo, niekas jam nieko nepasakojo, detalių nieko nežino. Jis nenukentėjo (2 t., b. l. 44-45);

7.9. 2025 m. kovo 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra lošimo automatų salonas „(duomenys neskelbtini)“, esantis (duomenys neskelbtini) Lauke prie pastato rastos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas, cigarečių nuorūkos. Salono viduje ant baro rastas juodos spalvos korpuso mobilaus ryšio telefonas „IPHONE“ (1 t., b. l. 134-153);

7.10. 2025 m. kovo 10 d. policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, 2025 m. kovo 24 d. – 2025 m. kovo 25 d. policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kokias nusikaltimų aplinkybes policijos pareigūnams nurodė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams (1 t., b. l. 163-164, t. 2, b. l. 150-158);

7.11. 2025 m. kovo 19 d., 2025 m. kovo 13 d. – 2025 m. kovo 14 d., 2025 m. kovo 26 d. – 2025 m. balandžio 2 d., 2025 m. kovo 27 d. – 2025 m. balandžio 2 d. lošimo automatų salone „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), darytų vaizdo įrašų apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad 2025 m. kovo 10 d., apie 02:30 val. lošimų salono „(duomenys neskelbtini)“ viduje, (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas tarp S. P., D. P., A. G., D. P. ir M. Š., A. Š., M. Ž.. Konflikto metu M. Š. sudavė vieną smūgį kumščiu D. P. į galvą bei smūgiavo vieną kartą kumščiu S. P. į galvą, tačiau nepataikė, nes S. P. spėjo pasitraukti. A. Š. spyrė vieną kartą D. P. į koją, sudavė tris smūgius kumščiu jam į galvą ir krūtinę bei sugriebęs rankomis už D. P. rūbų ir stipriai patraukęs jį pargriovė nukentėjusįjį ant grindų. M. Ž. smogė vieną kartą peiliu A. G. į ranką bei dūrė vieną kartą peiliu nukentėjusiajam S. P. į pilvą (2 t., b. l. 111-127, 128-134, 137-145);

7.12. teismo medicinos specialistų išvadomis Nr. G 354/2025(04), Nr. G 361/2025(04), iš kurių matyti, kad A. G. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas – kairės plaštakos I piršto pjautinė žaizda, nukentėjusiajam S. P. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas – kiauryminė durtinė pilvaplėvės ertmės žaizda su pasaito ir plonųjų žarnų sužalojimais bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje (2 t., b. l. 70-71, 109).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų teisinės kvalifikacijos

7. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą.

8. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

9. BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys, be kita ko, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-594/2023, 2K-73-654/2024 ir kt.). Be to, įžūlūs veiksmai gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ar vandališkus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021, 2K-164-387/2022, 2K-9-594/2023 ir kt.).

10. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

11. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. kaltinamojo M. Š. prisipažinimą, nuosprendžio 7.1 – 7.3 punktuose išvardintų įrodymų visumą, sprendžia, jog M. Š. kaltė visiškai įrodyta ir jo padaryta veika teisinga kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes jis neteisėtai, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ir laikė su savimi nedidelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), iki tol, kol asmens dalinės apžiūros metu, minėtą narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

12. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. kaltinamųjų prisipažinimus, nuosprendžio 7.4 – 7.12 punktuose išvardintų įrodymų visumą, sprendžia, jog M. Š., A. Š. ir M. Ž. kaltė visiškai įrodyta, M. Š. ir A. Š. padaryta veika teisinga kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, o M. Ž. padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 135 straipsnio 1 dalį bei 284 straipsnį, nes jie viešoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio bei veikdami kartu lošimų salone „(duomenys neskelbtini)“, asmeninio konflikto metu matant ir girdint aplinkiniams panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų S. P., D. P. ir A. G. atžvilgiu: M. Š. tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu D. P. į galvą bei smūgiavo vieną kartą kumščiu S. P. į galvą, tačiau nepataikė, nes S. P. spėjo pasitraukti, A. Š. tyčia spyrė vieną kartą D. P. į koją, sudavė tris smūgius kumščiu jam į galvą ir krūtinę bei sugriebęs rankomis už D. P. rūbų ir stipriai patraukęs jį pargriovė nukentėjusįjį ant grindų, M. Ž. išeidamas iš išankstinio susitarimo su A. Š., M. Š. ribų sumušti nukentėjusiuosius S. P., D. P. ir A. G. tyčia smogė vieną kartą peiliu A. G. į ranką bei dūrė vieną kartą peiliu nukentėjusiajam S. P. į pilvą. Tokiais savo veiksmais ir įžūliu elgesiu viešoje vietoje M. Ž., A. Š. ir M. Š. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, be to savo bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam D. P. fizinį skausmą, o M. Ž. padarė nukentėjusiajam A. G. nežymų sveikatos sutrikdymą – kairės plaštakos I piršto pjautinę žaizdą, bei nukentėjusiajam S. P. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą – kiauryminę durtinę pilvaplėvės ertmės žaizdą su pasaito ir plonųjų žarnų sužalojimais bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje.

13. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

14. Vadovaujantis BK 54 straipsniu skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

15. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina ir tai, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

16. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

17. Posėdžio metu prokuroras, siūlydamas bausmes kaltinamiesiems vertino byloje esančią vaizdo medžiagą, kurioje fiksuoti kaltinamųjų veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu. Minėjo, kad patys kaltinamieji pirmieji puolė nukentėjusiuosius. Teismas pažymi, kad šioje byloje nebuvo ginčo dėl to, kas pradėjo muštynes, nes tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu visi kaltinamieji savo kaltę dėl pareikštų kaltinimų pripažino iškart ir visiškai, todėl šiuo atveju teismas nemato pagrindo išskirtinį dėmesį teikti byloje esančiam vaizdo įrašui. Be to teismas sutinka su M. Š. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio posėdžio metu išsakyta nuomone, kad iš vaizdo įrašo nesigirdi tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų vykusio žodinio konflikto. Teismas vertina byloje pateiktus liudytojos L. J. parodymus, kuri tuo metu dirbo bare ir girdėjo bei matė ne tik patį konfliktą, bet kaltinamųjų bei nukentėjusiųjų elgesį iki jo. Iš liudytojos duotų parodymų matyti, kad būtent nukentėjusieji atvyko į barą būdami triukšmingi, jie buvo akivaizdžiai neblaivūs (tai patvirtino ir patys nukentėjusieji), pradėjo konfliktuoti su prie baro buvusiomis dviem merginomis, tuomet konfliktas kilo ir tarp nukentėjusiųjų bei kaltinamųjų. Taip pat teismas vertina ir tai, kad nei vienas nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu neturėjo pretenzijų nei vienam iš kaltinamųjų, bylos eiga nesidomėjo, nurodė, kad jokios žalos nepatyrė.

18. Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką (veika pagal BK 284 straipsnį) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

19. Kaltinamasis M. Š. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena įstatymo leidėjo priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (veika pagal BK 259 straipsnio 2 dalį), kita įstatymo leidėjo priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (veika pagal BK 284 straipsnį). Nusikaltimai padaryti žmogaus sveikatai bei disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tyčia. Kaltinamasis nuosprendžio priėmimo metu yra laikomas neteistu (3 t., b. l. 7-17), administracine tvarka baustas, jam skirtų baudų nėra sumokėjęs (3 t., b. l. 23-25), yra dirbantis (3 t., b. l. 19).

20. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis nors ir teisiamas šeštą kartą, tačiau ankstesni teistumai yra išnykę, kaltinamasis viešosios tvarkos pažeidimą padarė būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl sprendžiama kaltinamojo atsakomybė už abi nusikalstamas veikas. Iš straipsnių, kuriais yra kaltinamas M. Š., sankcijų matyti, kad yra numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys, kurių viena yra baudos bausmė. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, todėl mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti M. Š. skyrus už kiekvieną nusikalstamą veiką įstatyme numatytą bausmės rūšį – baudos bausmę.

21. Prokuroras siūlė kaltinamajam M. Š. skirti didesnius nei minimalūs straipsnio sankcijoje numatyti baudos bausmių dydžiai. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo realiai atliktus veiksmus, jų intensyvumą bei dėl to kilusias pasekmes. Atsižvelgtina į tai, kad M. Š. sudavė vieną smūgį, pataikė vieną kartą, kitą kartą smūgiuodamas nepataikė, nes nukentėjusysis S. P. spėjo pasitraukti. Jo elgesys buvo momentinis ir pavienis, nebuvo jokių provokacijų, ar tarpusavio išankstinio susitarimo veikti nukentėjusiųjų atžvilgiu, todėl teismas sprendžia, kad M. Š. už BK 259 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą skirtina 20 MGL dydžio baudos bausmė, už BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina 51 MGL dydžio baudos bausmė.

22. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės skirtos už nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnį pridedant dalį švelnesnės bausmės numatytos už baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir skirtina subendrinta 66 MGL dydžio baudos bausmė. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

23. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo M. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. balandžio 16 d., 16:15 val. iki 2024 m. balandžio 17 d. 14:40 val., t. y. viena para (3 t., b. l. 51-53, 55-56), vieną sulaikymo parą prilyginant šešių MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis).

24. Kaltinamajam M. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

25. Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

26. Kaltinamasis A. Š. padarė vieną nusikalstamą veiką įstatymo leidėjo priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas padarytas pažeidžiant viešąją tvarką. Kaltinamasis nuosprendžio priėmimo metu yra laikomas neteistu (4 t., b. l. 76-81), administracine tvarka baustas, jam skirtas baudas yra sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi (4 t., b. l. 83-86), yra dirbantis (4 t., b. l. 90).

27. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

28. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis.

29. Teisminio nagrinėjimo metu S. Š. pateikė prašymą atleisti A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodydama, kad ji yra kaltinamojo žmona, yra neteista, administracine tvarka nebausta, nedirbanti, su A. Š. augina vieną nepilnametį vaiką, sutuoktiniui išvykus į komandiruotes nuolat susiskambina, ji yra autoritetas savo vyrui, todėl mano, kad tikrai sugebės daryti teigiamą įtaką. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis ir jo gynėja prašė teismo atleisti A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

30. Prokuroras siūlė kaltinamajam A. Š. skirti baudos bausmę. Teismas nesutikdamas su prokuroro siūloma bausme vertina tai, kad A. Š. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta, taip pat vertintini kaltinamojo realiai atlikti veiksmai. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. Š. vieną kartą tyčia spyrė D. P. į koją, sudavė tris smūgius jam kumščiu į galvą ir krūtinę bei sugriebęs rankomis už rūbų pargriovė nukentėjusįjį ant grindų. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nukentėjusysis D. P. pretenzijų kaltinamajam neturėjo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, civilinio ieškinio nereiškė, nurodė, kad jam jokia žala nepadaryta. A. Š. nusikalto būdamas neteistas, duomenų apie tai, jog anksčiau būtų buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, byloje nėra. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, taip pat nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, visas paskirtas baudas sumokėjęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Civilinio ieškinio byloje nėra.

31. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra išpildytos visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad ateityje A. Š., laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (neteista, penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka bausta, tačiau jai skirtas nuobaudas yra sumokėjusi, yra kaltinamojo sutuoktinė, tarp kaltinamojo ir laiduotojos yra artimas ryšys, šeima augina vieną nepilnametį vaiką, todėl, teismo vertinimu, tikrai turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam) prašymas perduoti A. Š. jos atsakomybei pagal laidavimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl A. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas S. Š., atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nustatytinas 1 metų laidavimo terminas.

32. Kaltinamojo M. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiajam S. P. sumokėjo 1500 Eur dėl padaryto sužalojimo, sudarė sutartį dėl žalos atlyginimo su Valstybine ligonių kasa (toliau ir VLK)) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai).

33. Kaltinamasis M. Ž. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena įstatymo leidėjo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 135 straipsnio 1 dalis), kita įstatymo leidėjo priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 284 straipsnis). Nusikaltimai padaryti žmogaus sveikatai bei pažeidžiant viešąją tvarką. Kaltinamasis nuosprendžio priėmimo metu yra laikomas neteistu (3 t., b. l. 184-200, 4 t., b. l. 1-25), administracine tvarka baustas, jam skirtas baudas yra sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų (4 t., b. l. 26-27), Lietuvoje yra nedirbantis, gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje (4 t., b. l. 29).

34. Įstatymų leidėjas už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą yra numatęs tik vienintelę laisvės atėmimo bausmę. Už BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymą numatytos kelios alternatyvios bausmės rūšys, t. y. viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas. Prokuroras kaltinamajam M. Ž. už BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymą siūlo skirti 100 MGL dydžio baudos bausmę, už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą skirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

35. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino viso bylos nagrinėjimo ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaltinamasis M. Ž. posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusiajam S. P. yra atlyginęs 1500 Eur neturtinę žalą, pinigus perdavė jam asmeniškai kaltinamojo pažįstamas. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis S. P. civilinio ieškinio nereiškė, priešingai 2025 m. spalio 30 d. nukentėjusysis teismui el. paštu pateikė informaciją, kad: „Aš jokių pretenzijų neturiu. Dėl manęs galite uždaryti bylą“, nukentėjusysis A. G. pateikė teismui analogišką informaciją, kad jis niekam pretenzijų neturi. Iš teismui pateiktos 2025 m. gegužės 27 d. žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto atlyginimo sutarties Nr. 3583, sudarytos tarp skolininko M. Ž. ir išieškotojos V. Ž., kuri atstovauja VLK kaip įgaliota atstovė, matyti, kad M. Ž. 8012,45 Eur turtinę žalą įsipareigojo atlyginti per 12 mėn. nuo sutarties pasirašymo dienos. 2025 m. spalio 28 d. VLK teismui pateikė informaciją iš kurios matyti, kad M. Ž. jau yra atlyginęs 3175,45 Eur žalos dalį, likusi neatlygintos žalos dalis – 4837 Eur. Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. Ž. nurodė, kad sutinka ir su VSDFV Panevėžio skyriaus pateiktu civiliniu ieškiniu dėl 1388,69 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad šios žalos neatlygino iki teismo posėdžio, nes nežinojo apie pateiktą civilinį ieškinį. Iš teismui pateiktos informacijos matyti, kad kaltinamasis ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet bylai jau esant teisme dėjo visas pastangas, kad būtų kuo greičiau atlyginta padaryta žala, yra sumokėjęs beveik pusę VLK pateikto civilinio ieškinio, neturtinę žalą atlygino ir nukentėjusiajam, yra pasiryžęs atlyginti žalą ir VSDFV Panevėžio skyriui. Kaltinamasis teismui pateikė duomenis, kad jo šeimoje auga penki vaikai iš kurių du yra mažamečiai, jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), nurodė, kad reali laisvės atėmimo bausmė būtų neproporcinga jo padarytai veikai, tai labai smarkiai paveiktų ne tik jį patį, bet ir jo šeimos narių gyvenimą.

36. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. Ž. vertina jo realiai veikos padarymo metu atliktus veiksmus. Vertintina tai, kad kaltinamasis vieną kartą smogė A. G. ir pataikė jam į kairę plaštaką bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – kairės plaštakos I piršto pjautinę žaizdą, nukentėjusiajam S. P. vieną kartą dūrė peiliu į pilvą ir padarė sunkų sveikatos sutrikdymą – kiauryminę durtinę pilvaplėvės ertmės žaizdą su pasaito ir plonųjų žarnų sužalojimu bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis nuosprendžio priėmimo metu yra laikomas teisiamu pirmą kartą, nes teistumas už ankstesnius nuosprendžius yra išnykęs, teismas vertina, kad prokuroro siūlomos bausmės yra akivaizdžiai per griežtos kaltinamojo M. Ž. atžvilgiu. Teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti M. Ž. skyrus už BK 284 straipsnyje numatytą veiką 80 MGL dydžio baudos bausmę, už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

37. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai bausme skirta už sunkesnįjį nusikaltimą apimama švelnesnė bausmė ir skirtina subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

38. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojęs naujasis baudžiamasis įstatymas išplėtė galimybes BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija) pagrindu nuteistiesiems skirti švelnesnes bausmes, tai atitinkamai švelnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų padėtį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-719/2022, 2K-218-628/2024 ir kt.).

39. Kasacinės instancijos teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Teisingumas teisingos bausmės paskyrimo prasme visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016).

40. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs ir tai, jog kiekvienoje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taigi teisinga bausmė už analogišką nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017, 2K-64-303/2018). Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Esminės prielaidos paskirti teisingą bausmę yra įstatymų reikalavimų laikymasis ir tinkamas jos individualizavimas. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės bruožus ir jo resocializacijos (kompleksinės pagalbos siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) poreikius bei kitas teismo nustatytas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-379-697/2018, 2K-198-303/2022). Be to, bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-5-895/2018).??

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-203-976/2023).

42. BK 75 straipsnio 3 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.).

43. Teismo vertinimu šiuo atveju yra visi pagrindai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir kaltinamajam M. Ž. skirtina BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, tačiau visos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Teismo vertinimu kaltinamasis būdamas laisvėje galės ir toliau dirbti bei laiku vykdys prisiimtą įsipareigojimą VLK, atlygins VSDFV Panevėžio skyriui padarytą turtinę žalą. Teismui siekiant tinkamai individualizuoti bausmę kaltinamajam, bei visuomenės, nukentėjusiojo, kaltinamojo šeimos bei kaltinamojo interesų pusiausvyros M. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam trejų metų laikotarpiui, neskiriant jam intensyvios priežiūros, bei įpareigojant kaltinamąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, bei atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 75 straipsnio 4, 5 dalys, 6 dalies 5 punktas, 7 dalis). Tokių įpareigojimų paskyrimas, teismo nuomone, padės pasiekti bausmės tikslus M. Ž. be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

44. Kaltinamajam M. Ž. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

45. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

46. VLK šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti iš kaltinamojo M. Ž. 8012,45 Eur turtinę žalą už nukentėjusiojo S. P. ir A. G. gydymą (už S. P. gydymą – 7911,57 Eur, už A. G. gydymą – 100,88 Eur). Ieškinyje nurodyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaiga sumokėjo 8012,45 Eur. Nukentėjusiesiems suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš PSDFV biudžeto lėšų (2 t., b. l. 91-92). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad VLK ir M. Ž. 2025 m. gegužės 27 d. pasirašė žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 3583, kuria sutarė dėl 8012,45 Eur turtinės žalos atlyginimo per 12 mėnesių. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo S. P. ir A. G. sveikata buvo sužalota dėl kaltinamojo M. Ž. veiksmų, kaltinamasis ir civilinio ieškovo atstovas susitarė dėl žalos atlyginimo savanoriškai, todėl teismas patvirtina tarp kaltinamojo ir civilinio ieškovo atstovės susitarimą dėl žalos atlyginimo.

47. VSDFV Panevėžio skyrius pateikė teismui civilinį ieškinį dėl 1388,69 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad S. P. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2025 m. kovo 10 d. iki 2025 m. gegužės 19 d. priskaičiavo 1388,69 Eur dydžio ligos išmoką, kurią išmokėjo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Kaltinamasis M. Ž. pripažino, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis S. P. galėjo turėti nedarbingumą ir dėl to VSDFV Panevėžio skyrius galėjo nukentėjusiajam išmokėti nedarbo išmoką, sutiko apmokėti turtinę žalą. Žala iki šiol nėra atlyginta, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš M. Ž. priteistina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui 1388,69 Eur žalai atlyginti.

48. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate saugomi įvykio vietoje rasti ir paimti daiktai: 5 nuoplovos su biologinės kilmės pėdsakais, cigaretės nuorūka su raudonos spalvos dėme, galimai krauju, cigarečių nuorūkos su biologinės kilmės pėdsakais, kurie supakuoti į vokus ir užplombuoti plombomis Nr. 29813, 29814, 29815,29816,29818, 29819 – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; iš kaltinamojo A. Š. 2025 m. kovo 27 d. kratos metu paimti rūbai: kelnės, bliuzonas, striukė, kurie supakuoti į vieną popierinį paketą Nr. S44993 (4 t., b. l. 195-198) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. Š.; 6 vnt. kompaktinių plokštelių, kurios sudėtos į voką 1 vnt. prisegtas prie bylos 5 tomo vidinės viršelio pusės: Body kamerų vaizdo įrašai, 1 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ kamerų vaizdo įrašai, 4 vnt. įtariamųjų nuotolinių apklausų vaizdo įrašai, 1 vnt. – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 20 (dvidešimties) MGL (1000 Eur (vieno tūkstančio eurų)) dydžio baudos bausmę.

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 51 (penkiasdešimt vieno) MGL (2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti M. Š. 66 (šešiasdešimt šešių) MGL (3300 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų)) baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 ir skirti M. Š. 44 (keturiasdešimt keturių) MGL (2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų)) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo M. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 16 d., 16:15 val. iki 2024 m. balandžio 17 d. 14:40 val., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 6 (šešių) MGL (300 Eur (trijų šimtų eurų)) dydžio baudai ir nurodyti, kad likusi nesumokėta yra 38 (trisdešimt aštuonių) MGL (1900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų)) dydžio bauda.

Išaiškinti nuteistajam M. Š., kad jam skirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea banke, banko kodas 71800; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100; Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti, kad sumokėjus baudą būtina pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Kaltinamajam M. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą A. Š. atžvilgiu nutraukti.

A. Š. perduoti S. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

Įspėti A. Š., kad jei per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai S. Š., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamajam A. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 80 (aštuoniasdešimt) MGL (4000 Eur (keturių tūkstančių eurų)) dydžio baudos bausmę.

M. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti M. Ž. subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 ir skirti M. Ž. galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4, 5 dalimis, 6 dalies 5 punktu, 7 dalimi M. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, be intensyvios priežiūros, bei įpareigojant kaltinamąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamajam M. Ž. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Patvirtinti susitarimą tarp M. Ž. ir Valstybinės ligonių kasos pagal 2025 m. gegužės 27 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto atlyginimo sutartį Nr. 3583, pagal kurią M. Ž. įsipareigojo atlyginti 8012,45 Eur (aštuonių tūkstančių dvylikos eurų 45 ct) per 12 mėnesius nuo 2025 m. gegužės 27 d. ir procesą dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš M. Ž. 1388,69 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 69 ct) žalą.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate saugomus įvykio vietoje rastus ir paimtus daiktus: 5 nuoplovas su biologinės kilmės pėdsakais, cigaretės nuorūką su raudonos spalvos dėme, galimai krauju, cigarečių nuorūkas su biologinės kilmės pėdsakais, kurie supakuoti į vokus ir užplombuoti plombomis Nr. 29813, 29814,29815,29816,29818, 29819 – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;

- iš kaltinamojo A. Š. 2025 m. kovo 27 d. kratos metu paimtus rūbus: kelnes, bliuzoną, striukę, kurie supakuoti į vieną popierinį paketą Nr. S44993 – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. Š.;

- 6 vnt. kompaktinių plokštelių, kurios sudėtos į voką 1 vnt. prisegtas prie bylos 5 tomo vidinės viršelio pusės: su Body kamerų vaizdo įrašais, 1 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ kamerų vaizdo įrašais, 4 vnt. įtariamųjų nuotolinių apklausų vaizdo įrašais, 1 vnt. – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o atliekančio laisvės atėmimo bausmę nuteistajam per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.