- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- AN2-137-380/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00028-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. C.
- Institucija
- BĮ Klaipėdos apskrities VPK Palangos PK
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. C. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. gegužės 14 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) tyrėjos 2020-03-16 nutarimu Nr. 60-ANR_N-359-2020 R. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2020-02-09, 13.02 val., Palangoje, (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas neblaivumas – 0,47 promilės, o įvertinus alkotesterio paklaidą – 0,45 promilės, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė teismui.
2. Skundžiama Plungės apylinkės teismo 2020-05-14 nutartimi skundas buvo tenkintas iš dalies. Teismas pakeitė Institucijos tyrėjos 2020-03-16 nutarimo Nr. 60-ANR_N-359-2020 dalį, kuria R. C. taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, ir vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi (turėtų būti – ANK 34 straipsnio 6 dalimi), sutrumpino administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 9 mėnesių.
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. C. prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2020-05-14 nutartį, taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir dar labiau švelninti administracinio poveikio priemonę – sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 4 mėnesių arba taikyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei buvo paskirtas skundžiama nutartimi.
Šalies argumentai
3.1. Nurodo, kad apylinkės teismas, vertindamas padaryto nusižengimo pavojingumą, įvertinto tik nustatytą promilių kiekį, o kitų aplinkybių nenagrinėjo. Nors teismas įvertino tai, kad R. C. girtumas visiškai nežymiai viršijo minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą (0,41 prom.) ribą ir pripažino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėjo sąžiningai klysti vertindamas savo būklę, tačiau liko neįvertinta tai, kad po išvakarėse vartoto nedidelio kiekio alkoholio apeliantas ryte atsikėlęs jautėsi gerai, nejautė jokių neblaivumo požymių, todėl net nepagalvojo, kad sėsdamas už vairo iš ryto vis dar galėtų būti apsvaigęs nuo alkoholio, todėl negalėjo numatyti, kad dėl nusižengimo jam gali kilti neigiamos pasekmės. Savo kaltę dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pripažino iš karto po to, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Nusižengimas buvo užfiksuotas policijos reido metu, o ne dėl to, kad apeliantas būtų sukėlęs įtarimų ir patraukęs pareigūnų ar aplinkinių dėmesį dėl savo vairavimo. R. C. buvo sustabdytas nuvažiavęs itin trumpą, apie 500 metrų, atstumą. Pažeidimas buvo padarytas sekmadienį, šviesiu paros metu. Nors pažeidimas šiurkštus, tačiau dėl jo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Tyčios padaryti nusižengimą nebuvimą įrodo aplinkybė, jog apeliantas matė, kad vyksta reidas, tačiau važiavo drąsiai, nes buvo įsitikinęs, kad yra blaivus, nors turėjo galimybių pasukti į kitą kelią.
3.2. Apeliantas mano, jog buvo per daug abstrakčiai įvertinta jo, kaip eismo dalyvio, charakteristika. R. C. vairavimo stažas yra 32 metai, per tą laiką už KET pažeidimą jis buvo baustas tik vieną kartą. Tai rodo, kad jam nebūdinga daryti nusižengimus ir tai yra ypač išimtinė aplinkybė, juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vairuotojo pažymėjimas iš R. C. buvo paimtas nuo administracinio nusižengimo įvykdymo momento ir manytina, kad jis suprato savo veiksmų pavojingumą bei pajuto neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes.
3.3. Teigia, kad apylinkės teismas vertindamas apelianto asmenybę, tik formaliai atsižvelgė į bylos duomenis. Nurodo, kad nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, nėra jokių duomenų apie tai, kad piktnaudžiautų alkoholiu ar darytų kokius nors teisės pažeidimus apsvaigęs nuo alkoholio. 15 metų dirba vienoje darbovietėje ir pasiekė vadovo pareigas. Organizavo daugiabučio namo renovaciją, neatlygintinai ruošė dokumentus ir iki šiol yra daugiabučio namo jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiantis asmuo. Apeliantu pasitiki ir jį teigiamai charakterizuoja jo darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. T..
3.4. Mano, jog teismas itin formaliai vertino R. C. poreikį vairuoti automobilį. Buvo ignoruotos apelianto sveikatos problemos – nugaros skausmai (juosmens ir kitų tarpinių slankstelių diskų ligos su radikulopatija), dėl kurių jam yra paskirtas priešuždegiminis-priešneuritinis gydymas ir neurologinė reabilitacija. Apeliantą vargina ir arterinė hipertenzija, todėl teisės vairuoti neturėjimas jam sukelia daug sunkesnes pasekmes nei sveikam žmogui. Jis yra vienintelis asmuo šeimoje vairuojantis automobilį. Vairuoti būtina apelianto tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti – jis įmonės automobiliu renka iš tiekėjo užsakymus (prekes) ir išvežioja juos užsakovams, tai patvirtino ir jo darbdavys. Įmonės direktorius apelianto iš darbo neatleidžia tik todėl, kad jis gerai dirbo ir tikisi, kad jis kuo greičiau atgaus vairuotojo pažymėjimą. Teisė vairuoti labai reikalinga ir sergančios mamos S. V. priežiūrai, nes apeliantas yra vienintelis asmuo, galintis pasirūpinti būtiniausiais jos poreikiais. Jai nuo 2016 m. nustatyta antros stadijos koksartrozė (tai degeneracinė klubo sąnario liga, prasidedanti kremzlėje, vėliau paliečianti ir kitas sąnario struktūras), todėl savarankiškai ji gali įveikti tik trumpą atstumą, taip pat pirmos stadijos limfoma (kraujo vėžys), dėl to būtina periodiškai vykti pas gydytojus į klinikas, osteoporozė (stuburo ir klubo kaulų retėjimas), širdies išeminė liga. Apelianto mama negalėtų ištverti kelionių viešuoju transportu, nes ji yra labai silpna. Taip pat R. C. teisė vairuoti reikalinga vykdant žemės ūkio veiklą, nes jo 34 arų žemės sklypas yra už 15 kilometrų nuo namų, o viešasis transportas (kai apeliantas nedirba) savaitgaliais nekursuoja.
3.5. Nurodo, kad liko neįvertinta, jog po administracinio nusižengimo padarymo savanoriškai išklausė 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą ir jam buvo išduotas sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimas. Taip pat apeliantas mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų, kuriems atimta teisė vairuoti, teorinį ir praktinį mokymą. Pasitikrino sveikatą ir gali vairuoti transporto priemones be jokių apribojimų.
3.6. Teigia, kad skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs teismų praktiką, kurioje pažeidėjams buvo nustatytas identiškas ar didesnis neblaivumas nei apeliantui (0,47 prom.) ir jiems buvo taikytas trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nei apeliantui, tačiau teismas apie šią praktiką nieko nepasisakė. Apeliantas plačiai aptaria ir cituoja, jo manymu, jam palankią apygardos teismų nagrinėtų administracinių nusižengimų bylų praktiką (bylų Nr. AN2-58-926/2020, AN2-543-485/2019, AN2-391-255/2018, AN2-400-380/2018, AN2-341-361/2017, AN2-34-462/2018, AN2-179-485/2018, AN2-367-319/2018, AN2-70-626/2017, AN2-5-300/2018, AN2-97-309/2018, AN2-70-626/2017).
3.7. Teigia, kad teismas jam paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 mėnesiams, nors jo bylą nagrinėjusi teisėja kitose jos nagrinėtose administracinių nusižengimų bylose už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padaryto nusižengimo padarymą tokios pat (ar net trumpesnės) trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą buvo paskyrusi asmenims, kuriems nustatytas sunkesnis nei apelianto girtumo laipsnis. Apelianto nuomone nė vienoje iš šių bylų nebuvo išimtinių, ypatingų aplinkybių (bylų Nr. II-102-588/2019, II-91-588/2019, Nr. II-12-588/2017).
Šalies argumentai
3.8. Apeliantas pažada daugiau nedaryti šiurkščių nusižengimų. Nurodo, kad apeliacinio skundo padavimo metu jau 4 mėnesius neturėjo teisės vairuoti, dėl to patiria didelius nepatogumus, kurie akivaizdžiai jam turi prevencinį poveikį. R. C. turėjo pakankamai laiko apmąstyti ir įvertinti savo neatsakingą poelgį ir jo pasekmes, mano, kad yra pagrindas dar labiau švelninti jam administracinio poveikio priemonę ir sutrumpinti 9 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes tokia administracinio poveikio priemonė nėra proporcinga teisės pažeidimui bei neatitinka siekiamų tikslų ir apeliantą varžys akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. C. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas K. B. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2020-05-14 nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame nėra ginčijama kaltė, padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija ir faktinės bylos aplinkybės, tačiau keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino), siekiama dar labiau sutrumpinti šios poveikio priemonės terminą. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
8. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriame išdėstyta, jog nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Todėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
9. Analizuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
10. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi (iki 2020-01-01 galiojusi įstatymo redakcija, šiuo metu atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).
11. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).
12. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir Institucijos 2020-03-16 nutarimą, daro išvadą, kad R. C. dar labiau sutrumpinus administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminą nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas formaliai vertino bylos aplinkybes, o dalį skundo argumentų ignoravo, yra deklaratyvūs ir nesuteikia teisinio pagrindo skundžiamą nutartį keisti. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog teismas išsamiai įvertino visas administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingas bylos aplinkybes ir skundo argumentus. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesų iki galo netenkinantį sprendimą nesudaro pagrindo abejoti tokio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
13. ANK 422 straipsnio 6 dalyje išdėstyta, jog už R. C. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Analizuojamu atveju R. C. Institucijos 2020-03-16 nutarimu buvo paskirtas minimalus ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas, kurį pirmosios instancijos teismas, pritaikęs ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpino iki 9 mėnesių. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nusižengimas buvo padarytas sekmadienį, šviesiu paros metu, R. C. policijos reido metu buvo sustabdytas nuvažiavęs itin trumpą, apie 500 metrų atstumą, dėl šio pažeidimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, tačiau šie skundo argumentai yra vertintini kaip apelianto siekis sumenkinti padaryto nusižengimo pavojingumą. Nors apeliantas teigia, jog buvo sustabdytas nuvažiavęs labai mažą atstumą, tačiau jeigu jis nebūtų buvęs patikrintas ir dėl neblaivumo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, neabejotinai būtų važiavęs ir toliau, tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik dėl atsitiktinumo galbūt būtų išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. R. C., būdamas brandi asmenybė, turėdamas šeimą ir būdamas už ją atsakingas (tai itin akcentuojama apeliaciniame skunde), žinodamas, jog turi sveikatos sutrikimų ir teisė vairuoti transporto priemones yra būtina jo darbui bei galimybei tinkamai pasirūpinti savo motina, nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, todėl šioje situacijoje vien teigiama jo charakteristika, sveikatos būklė ir jo šeimos interesai, nesudaro pakankamo pagrindo dar labiau sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.
14. Priešingai, nei skunde nurodo apeliantas, apylinkės teismas tinkamai ir išsamiai įvertino jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą ir nurodė, kad nors jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,47 promilės (neįvertinus paklaidos) neblaivumas, tačiau pažymėjo, jog nagrinėjamo pažeidimo fiksavimo metu jam nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis tik visiškai nežymiai viršijo minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą girtumo ribą, todėl pripažino, kad apelianto padaryto pažeidimo pavojingumas yra mažesnis ir jis galėjo sąžiningai klysti vertindamas savo būklę. Nors skunde plačiai dėstomos nusižengimo padarymo aplinkybės: nedidelį kiekį alkoholio R. C. vartojo išvakarėse, o automobilį vairavo ryte, jautėsi gerai, sėdo už vairo manydamas, kad yra blaivus, todėl šis atsitiktinis nusižengimas padarytas tinkamai neįvertinus savo būklės, pripažino nusižengimą ir dėl jo gailisi, tačiau iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad minėtos aplinkybės buvo pakankamai išsamiai išanalizuotos. Jas įvertinęs teismas taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir minimalų 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones terminą sutrumpino iki 9 mėnesių. Skunde nurodoma aplinkybė, jog kitų KET pažeidimų R. C. nepadarė, esminės reikšmės vertinant aptariamą nusižengimą neturi, nes jei jis būtų nesilaikęs kitų KET reikalavimų, atitinkamai už tai, esant įstatymuose nustatytiems pagrindams, jam kiltų papildomos teisinės pasekmės.
15. Nors apeliaciniame skunde akcentuojamuose apylinkių bei apygardų teismų sprendimuose ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos buvo taikomos asmenims, vairavusiems transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, tačiau daugeliu atvejų pažeidimų padarymo aplinkybės, nustatytas neblaivumo laipsnis ar nurodomos ypatingos aplinkybės bei neigiamų pasekmių poveikis pažeidėjams negali būti laikomos analogiškomis nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Pažymėtina, jog Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad kitose bylose teismo pateikti išaiškinimai taikytini tik tada, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija). Bylų, kuriose būtų tapačios aplinkybės kaip nagrinėjamoje byloje, apeliantas nenurodė.
16. Atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik baudą, bet ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymo leidėjas neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Pirmosios instancijos teismas taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelnindamas administracinio poveikio priemonę apeliantui jau atsižvelgė į tai, kad jis yra charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, didelį vairavimo stažą, minėto pažeidimo padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų ir niekada nebuvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus, prisipažino padaręs nusižengimą ir dėl nusižengimo gailėjosi, o šis nusižengimas buvo atsitiktinis. Todėl šios apeliaciniame skunde minimos aplinkybės apygardos teismui nesuteikia pagrindo dar kartą jų vertinti ir dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį tais pačiais motyvais.
17. Priešingos išvados apygardos teismui neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad teisė vairuoti transporto priemones R. C. yra būtina dėl jo sveikatos būklės, darbo pobūdžio, šeimos susisiekimui ir šeimos finansinei gerovei. Šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir R. C. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad turėdamas sveikatos problemų ir būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas už savo šeimą, kurios gyvenimiški nepatogumai, atsirasiantys dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 9 mėnesiams, plačiai akcentuojami skunde, R. C., žinodamas, jog išvakarėse vartojo alkoholį, privalėjo būti atsargesnis ir įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes.
18. Apygardos teismas konstatuoja, jog R. C. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu R. C. būtų galima dar labiau sutrumpinti teisės vairuoti transporto atėmimo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Be to, tiek administracine nuobauda, tiek kartu su ja skiriama administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnios nuobaudos asmeniui skyrimas gali jį paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus.
19. Įvertinus tai, kas aptarta, darytina išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta jokių išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad pirmosios instancijos teismo sušvelnintos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 9 mėnesiams) administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. gegužės 14 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. C. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.