Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kelių policijos tarnybos viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutarties, kuria pakeistas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus Jūrų uosto policijos grupės vyresniojo tyrėjo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje bei A. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas sutrumpintas iki 6 mėnesių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus Jūrų uosto policijos grupės tyrėja 2018 m. rugsėjo 20 d. surašė A. J. administracinio nusižengimo protokolą, už tai, kad jis 2018-09-20, 10.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Švedijos Karalystės), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas – 0,50 promilės (paklaida ± 0,02 procentų) – neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tokiais veiksmais A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

2. Klaipėdos VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus Jūrų uosto policijos grupės vyresnysis tyrėjas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimu pripažino A. J. kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir paskyrė jam 300 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 mėnesių. Šį nutarimą A. J. apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

5. Atsiliepimas į Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

8. Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi, tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų. ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu – siekiama pirmiau nurodytų tikslų. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

9. Pirmosios instancijos teismas, sutrumpindamas A. J. administracinio poveikio priemonės terminą, įvertino pažeidėjui nustatytą nedidelį girtumo laipsnį (nustatytas 0,50 promilės, pritaikius paklaidą – 0,48 promilės), t. y., kad jis leistiną 0,4 promilių neblaivumo ribą viršijo nežymiai – tik 0,08 promilių. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. J. šio administracinio nusižengimo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, už vairavimą neblaiviam yra baudžiamas pirmą kartą. Be to, dėl padaryto nusižengimo nekilo neigiamų padarinių, t. y. nebuvo sugadintas svetimas turtas, nebuvo sužaloti asmenys, nebuvo sukelta avarinė situacija. Taip pat pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta lengvinanti aplinkybė, t. y. A. J. nuo pat administracinio nusižengimo padarymo momento prisipažino padaręs šį pažeidimą, tiek policijos pareigūnams, tiek nuvykęs į medicinos įstaigą, pripažino, jog iš vakaro vartojo alkoholį, tačiau sekančios dienos ryte jautėsi blaivus, nuoširdžiai gailėjosi prasižengęs, atsakomybę sunkinančių aplinkybių jam nenustatyta. Atsižvelgdamas į visa tai, kas buvo anksčiau paminėta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį ir sutrumpinus A. J. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą.

10. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pritaikęs ANK 34 straipsnio 5 dalį ir sutrumpinęs teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą mažesniam, negu numatytas ANK 422 straipsnio 9 dalyje terminas, tinkamai įvertino ir A. J. padarytą veiką, ir jo, kaip pažeidėjo, asmenybę, paisydamas teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principų (ANK 32 straipsnio 2 dalis), pagrįstai parinko teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmę, mažesnę negu sankcijoje numatytas jos minimumas, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl nesutikti su esminiais pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, o A. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės trukmė šiuo konkrečiu atveju neprieštarauja ANK 22 straipsnio nuostatoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.