Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Kretingalės sen., Klaipėdos r. sav., skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos patrulių kuopos 2-ojo būrio vado M. B. 2019 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-8292-2019 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriuo su skundu nesutinka ir prašo palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. birželio 16 d. priimtą nutarimą Nr. 30-ANR_N-8292-2019 nepakeistą. Nurodo, kad 2019 m. birželio 16 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vado nutarimu D. F. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, paskirta administracinė nuobauda – 800,00 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad ji 2019 m. birželio 16 d., 10.04 val., Klaipėdos pl. 19, Palangoje, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas (0,57 prom.) neblaivumo (girtumo) laipsnis. D. F. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, tuo sukeldama pavojų eismo saugumui, grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. D. F. žinojo, kad už veiką, kurios padarymu pripažinta kalta, yra taikomas specialiosios teisės atėmimas, todėl turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes, tačiau jų nepaisė, o tai, kad neneigia nusižengimo, gailisi, sumokėjo nutarimu paskirtą baudą, augina nepilnamečius vaikus, charakterizuojama teigiamai, turi ilgametį vairavimo stažą ir finansinių įsipareigojimų, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga susisiekimui, darbo funkcijoms vykdyti bei rūpinimuisi artimaisiais, nesudaro pagrindo keisti nutarimo ir neskirti ar trumpinti specialiosios teisės atėmimo termino. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl institucijos įsitikinimu tenkinti D. F. skundo, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimą, ANK 34 straipsnio 5 dalis prilyginama anksčiau galiojusiam Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių nusižengimu bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Vertinant ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo galimybes, paprastai nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą, byloje yra ir kitų jo asmenybę pozityviai apibūdinančių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-38-303/2016, 2AT-57-139/2015, 2AT-53/2014, 2AT-7-4-2013 ir kt.).

Dėl padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio ir kaltės.

Neginčytina, kad apeliantė padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) pažeidimų, t. y. vairavo transporto 0priemonę būdama neblaivi. Tačiau, net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai - ne kiekvienas ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingesnis net už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus (pvz., transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatomas 0,41 prom. neblaivumo laipsnis, turbūt, nebūtų toks pavojingas KET pažeidimas kaip ėjimas per perėja net nepasižiūrėjus į kairę bei dešinę puses) Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Taigi, aplinkybės, padedančios tinkamai vertinti eismą kelyje ir didinančios vairuotojo reakciją, yra mažinančios aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad apeliantė administracinį nusižengimą padarė Palangos mieste, kur kaip ji nurodė verčiasi apgyvendinimo veikla ir jai ši vietovė yra gerai žinoma. Ši aplinkybė reikšminga dviem aspektais. Pirma, transporto priemonės vairavimas mieste, gyvenvietėje reiškia, kad ja nebuvo važiuota greičiau nei 50 km/h, nes administracinis nusižengimas dėl nustatyto greičio viršijimo neužfiksuotas. Toks nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi važiuojant tokiu nedideliu greičiu, yra kur kas didesnis šansas tinkamai įvertinti eismo sąlygas. Antra, važiavimas vietovėje, kurioje apeliantė dirba, reiškia, kad apeliantė žino eismo sąlygas, patį kelią. Neabejotina, kad šios aplinkybės mažino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Taigi, padarytas administracinis nusižengimas erdvės aspektu sudaro pagrindą prieiti prie išvados, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies norma šiuo atveju gali būti taikoma. Be to, atkreiptinas teismo dėmesys, kad apeliantės atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo, t. y. apeliantė buvo įsijungusi šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.). Šios aplinkybės turi teisinės reikšmės, ypač kalbant apie apeliantės padarytą administracinį nusižengimą, kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme. Tuo tarpu paminėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, taigi apeliantės padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Paminėtinas ir administracinio nusižengimo padarymo laikas - 10 val. 04 min. Kadangi tai šviesus paros metas, tamsa matomumo neblogino, kas atitinkamai mažina tikimybę sukelti eismo įvykį. Pasisakant dėl apeliantės kaltės, pažymėtina, kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios. Apeliantė visiškai nesijautė neblaivi, alkoholį vartojo iš vakaro (iki nakties), o ryte - atsibudusi apeliantė dėl geros savijautos manė, kad alkoholis jau yra išsiskaidęs ir ji vairuoti gali. Jeigu apeliantė būtų buvusi įsitikinusi, kad yra neblaivi, transporto priemones nebūtų vairavusi, tą patvirtino ir teismo posėdžio metu. Nusižengimo padarymą dėl neatsargumo patvirtina aplinkybė, kad apeliantės neblaivumo laipsnis prieš paklaidos pritaikymą buvo 0,57 prom. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad alkotesterio paklaida yra +/- 0,02 prom., taigi įvertinus ją, apeliantės neblaivumo laipsnis nors ir didesnis nuo kurio kyla administracinė atsakomybė, tačiau nebuvo vienareikšmiškai tokio dydžio, kad šiuo atveju būtų tikslinga atimti jos atžvilgiu teisę vairuoti transporto priemones net 12 mėnesių - apeliantės padarytas administracinis nusižengimas yra labiau neatsargumo, o ne tyčios pasekmė.

Dėl asmenybės.

Tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė yra vienas iš kriterijų, vertinamas individualizuojant nuobaudos (poveikio priemonės) skyrimą (ANK 34 str.), nėra atsitiktinumas. Kiekviena asmenybė yra skirtinga, todėl ir išorės veiksnių yra veikiama skirtingai. Vienam asmeniui įstatymų leidėjo numatytos sankcijos gali būti skiriamos daugybę kartų, o poveikio jos taip ir nepasiekia. Baudžiamojoje teisėje tokie asmenys vadinami recidyvistais. Tuo tarpu yra ir tokių asmenų, kuriems įstatymų leidėjo siekiamą teigiamą poveikį daro ir sankcijos ribose numatytos priemones, ir už sankcijos ribų (į mažesniąją pusę) išeinančios priemonės. Būtent tam ir numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalis. Manytina, kad aplinkybės, apibūdinančios apeliantės asmenybę, teikia pagrindą išvadai, kad apeliantei gali daryti teigiamą poveikį ir švelnesnė nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta minimali poveikio priemonė. Apeliantė yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkusi pilietė. Teismui pateikti (duomenys neskelbtini) Z. N., (duomenys neskelbtini) R. A., (duomenys neskelbtini) A. L., (duomenys neskelbtini) A. M., (duomenys neskelbtini) vadovo A. Š., (duomenys neskelbtini) vadovės L. V., (duomenys neskelbtini) vadovo R. S. duomenys, kuriais D. F. charakterizuojama ypač teigiamai – darnioje šeimoje auginančią dvi dukras, atsakinga, paslaugia, ramia, suteikiančia pagalbą jos reikalingiems asmenims, besirūpinančia tėvu, vaikų lavinimu užklasinėse veiklose, aktyviai dalyvaujančia visuomeninėje savanoriškoje veikloje, katalikų bendruomenėje, besirūpinančia sunkiai besiverčiančiomis šeimomis, pareiginga, taip pat tai, kad verčiasi nuolatine veikla, už kurią gauna stabilias pajamas, iš kurių išlaiko vaikus ir tuo pačiu šeimą. Taigi, apeliantės asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus: pastaroji dirba tikslu gauti legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui (pvz. pramogoms, malonumams), bet ir pareigų įgyvendinimui (pvz. mokesčių sumokėjimui, vaikų išlaikymui ir ugdymui). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė jau yra sumokėjusi jai paskirtą didelę – 800,00 Eur baudą, policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus, savo kaltės neneigė nuo pat pradžių.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (1 p.); Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apeliantė prisipažino padariusi ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti). Tuo tarpu ANK 36 straipsnyje numatytų apeliantės atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nėra. Skunde nurodyti duomenys, sąlygojantys ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą, yra jau vien tai, kad egzistuoja administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Dėl ankstesnio patraukimo administracinėn atsakomybėn ir vairavimo stažo.

Tikslu pagrįsti aplinkybę, kad 2019 m. birželio 16 d. administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis, niekaip neatspindintis apeliantės skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančios teisės bei moralės normas, pridedamas išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus. Jo turinys atspindi, kad apeliantė iki aptariamo administracinio nusižengimo nėra padariusi nei panašaus grubaus (susijusio su alkoholio vartojimu), nei analogiško teisės pažeidimo. Manytina, kad tai viena objektyviausių aplinkybių, liudijančių, kad apeliantės padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis, nebūdingas apeliantės poelgis. Nors apeliantės atžvilgiu ir yra užfiksuoti keli (tris) KET pažeidimai už greičio viršijimą, tačiau nuobaudos nebegalioja. Taigi, išraše užfiksuoti pažeidimai yra atsitiktiniai, o ne sisteminiai, dėl to yra pagrindas išvadai, kad švelnesnė nuobauda būtų pajėgi perauklėti apeliantę. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teisę vairuoti transporto priemones apeliantė turi jau gana ilgą laiką - 10 metų, kas neabejotinai mažina ANK 422 straipsnio 2-5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų pavojingumą.

Dėl administracinio nusižengimo padarinių

.

Neginčijama, kad apeliantės padarytas administracinis nusižengimas ANK įtvirtintas formaliąja sudėtimi, t. y. jis laikomas baigtu realizavus administracinio nusižengimo sudėtį, to visiškai nesiejant su padariniais. Tačiau veikos padariniai yra kriterijus, į kurį teismas turi atsižvelgti. Taigi, atkeiptinas teismo dėmesys, kad šiuo atveju apeliantės padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, pati apeliantė nesusižalojusi ir pan.). Manytina, kad tam įtakos turėjo skunde jau nurodytos aplinkybės.

Dėl administracinės nuobaudos tikslų pasiekimo

.

Jau minėta, kad sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, būtina įvertinti tikimybę, ar pritaikius šią teisės normą, administracinė nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Tikslu pagrįsti, kad šio skundo tenkinimo atveju administracinė nuobauda pasiektų keliamus tikslus, visų pirma, atkreiptinas dėmesys į šiuos tikslus. ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra (1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; (2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; (3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Dalyje dėl ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto pasisakytina, kad prevencinę ir auklėjamąją funkciją administracinio nusižengimo teisenoje vykdo ne tik administracinio poveikio priemonės. Jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Vien ši aplinkybė priverčia susimastyti apie teisei priešingą elgesį. Be to, net ir tenkinus šį skundą, apeliantė nelieka nepatyrusi jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracini nusižengimą. Šiuo skundu teismo neprašoma ANK 34 straipsnio 5 dalies taikyti ir dalyje dėl 800,00 Eur paskirtos baudos, kuri jau sumokėta. Taigi, apeliantę auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis - bauda (ANK 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad ši administracinės nuobaudos rūšis įtvirtinta kone kiekvieno ANK numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje, taigi įstatymų leidėjas laikosi pozicijos, kad tai efektyvi administracinės nuobaudos rūšis. Manytina, kad ir šiuo atveju ji yra pajėgi dalinai įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį.

Apibendrintai, manytina, kad šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Iš surinktų įrodymų galima konstatuoti, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjai eliminuotų jos galimybę dirbti, bei vykdyti kasdienines šeimos funkcijas. Patraukta atsakomybėn D. F. iš karto pripažino nusižengimą, dėl šio pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, kas priimant nutarimą buvo pripažinta atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Dėl to teismas laiko, kad pritaikytas trumpesnis teisės atėmimo vairuoti transporto priemones terminas būtų pakankamas D. F. suvokti, jog negalima daryti tokio pobūdžio pažeidimų, bei būtų pakankamas administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems ANK 22 straipsnyje, pasiekti. Todėl teismas laiko, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais būtų pakankamas terminas pasiekti nuobaudos tikslus atimti teisę vairuoti transporto priemones 9 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutarė:

D. F. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti iš dalies Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos patrulių kuopos 2-ojo būrio vado M. B. 2019 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-8292-2019, kuriuo D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5dalį, 800,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 9 (devynių) mėnesių, o likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.