Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. Ž. (toliau – S. Ž.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos R. A. 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas, o S. Ž. skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. Ž. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos R. A. 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 9.40 val. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas lengvas 0,47 promilių neblaivumo laipsnis. Už šio administracinio nusižengimo padarymą jis buvo nubaustas 800 (aštuonių šimtų) eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, S. Ž. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimu S. Ž. skundą atmetė, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos R. A. 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimą palikdamas nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. S. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Aptartų duomenų visumoje patikrinus S. Ž. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuotina, kad byloje surinktus įrodymus apylinkės teismas vertino tinkamai, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, vertindamas tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį S. Ž. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

8. Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės) ar <...>. Šios teisės normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4/2014). Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neleistinas, nes alkoholis žymiai pablogina vairuotojo reakciją, dėl ko jis gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus.

9. Kaip nustatyta nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, S. Ž. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,47 promilių neblaivumo laipsnis. Nors pats apeliantas neginčija iš vakaro vartojęs alkoholį, tačiau teigia, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys kelia pagrįstų abejonių jo neblaivumo nustatymo alkotesteriu patikimumu, teigiant, kad patikrinus jo kraują (duomenys neskelbtini) miesto ligoninėje praėjus tam tikram laiko tarpui, jam buvo nustatytas leistinas neblaivumo laipsnis, atitinkantis 0,28 promiles.

10. Vertinant šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus, visų pirma pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus. Šiuo aspektu analizuojant administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad S. Ž. alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0196 pagalba buvo nustatytas 0,47 promiles atitinkantis girtumo laipsnis. Iš alkotesterio patikros sertifikato Nr. 0973821 (b. l. 14) matyti, kad alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0196 patikra buvo atlikta 2019 m. gegužės 15 d. ir galiojo iki 2019 m. lapkričio 21 d. S. Ž. inkriminuojamas administracinis nusižengimas buvo įvykdytas 2019 m. rugpjūčio 25 d., kas leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog blaivumo nustatymo testas S. Ž. vertinamu atveju buvo atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu. Abejonių tuo, jog neblaivumo nustatymo testas policijos pareigūnų naudotu alkotesteriu buvo atliktas nepažeidžiant šio testo atlikimui keliamų reikalavimų, skundą nagrinėjančiam teismui taip pat nekyla. Tai paneigiančių duomenų savo apeliaciniame skunde nepateikė ir pats S. Ž., todėl spręstina, kad neblaivumo nustatymo testas S. Ž. buvo atliktas nepažeidžiant nustatytų taisyklių.

11. Nors 2019 m. rugpjūčio 25 d., 10.40 val. iš S. Ž. VšĮ (duomenys neskelbtini) miesto ligoninėje paėmus kraują buvo rasta 0,28 promilių etilo alkoholio koncentracija, tačiau vertinant asmens atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo tam tikru momentu, t. y. vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui nėra privalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Akivaizdu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, todėl medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą.

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d., 9.48 val. patikrinus S. Ž. blaivumą sertifikuotu ir patikrintu alkotesteriu apeliantui buvo nustatytas 0,47 promilių neblaivumo laipsnis. Minėta, kad pažeidimo užfiksavimo dieną alkoholio matuoklis „Alcotest 7510“ buvo tinkamas naudoti, jo metrologinė patikra buvo galiojanti, naudojimo tvarka pažeista nebuvo. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę tokio pobūdžio bylose – paprastai pareigūnai vairuotojų patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Ir vis tik, nesutikdamas su alkotesterio užfiksuotais rodmenimis, apeliantas kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) miesto ligoninę, kad jam būtų atlikta medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) nustatyti. Byloje esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2019 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 6112/2019(01) nustatyta, kad ištyrus apelianto kraują, paimtą 2019 m. rugpjūčio 25 d., 10.50 val. jame nustatyta mažiausia koncentracija 0,28 promilės alkoholio, t. y. leistina alkoholio koncentracija, kad asmuo galėtų vairuoti transporto priemonę. Tačiau, šioje vietoje įvertinus įvykio vietoje patikrinimo metu alkotesteriu nustatytą S. Ž. neblaivumo laipsnį ir kiek daugiau nei po 1 val. jo medicinos įstaigoje duoto kraujo neblaivumui nustatyti tyrimo rezultatą, vis tik sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog toks alkoholio kiekio kraujyje bei jo koncentracijos iškvepiamame ore sumažėjimas, laikytina natūralia fiziologinių apelianto organizmo procesų pasekmė. Laikui bėgant alkoholio kiekis tam tikrose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja ir tai apylinkės teismas išsamiai aptarė nutartyje. Beje, ekspertai analogiškose administracinių nusižengimų bylose yra ne kartą konstatavę, kad alkoholio koncentracijos organizme sumažėjimas nuo 0,15 iki 0,2 promilės per valandą yra normalus, kadangi maždaug tokiu greičiu etanolis iš organizmo ir turėtų šalintis. Tokios pozicijos laikomasi ir vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. Byla N-444-1412/09, Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-317-360/2019, AN2-56-361/2019, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-218-813/2019 ir kt.).

13. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje betarpiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad S. Ž. vertinamu atveju pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jokių prieštaravimų dėl S. Ž. inkriminuoto administracinio nusižengimo ar apelianto kaltės nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje pirmosios instancijos teismas nepaliko, išsamiai išnagrinėjo jam pateiktą medžiagą, įvertino įrodymus, nurodė, kokiais įrodymais grindžiama apelianto kaltė, pateikė įrodymų vertinimo motyvus, todėl tenkinti apelianto prašymą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

14. Ir vis tik, įvertinus S. Ž. nustatytą neblaivumo laipsnį, be kita ko, tik nežymiai viršijantį leistiną neblaivumo laipsnį asmenims, vairuojantiems transporto priemones, manytina, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos R. A. 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimu S. Ž. skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių yra per griežta, todėl šios teisės atėmimo terminas trumpintinas.

15. ANK 422 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), iš ko seka, kad vertinamu atveju S. Ž. skirta administracinio poveikio priemonė atitiko ANK 422 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo minimalų terminą. Tačiau, tam tikrais atvejais net ir minimalios administracinės nuobaudos (kartu ir administracinio poveikio priemonės) paskyrimas gali neatitikti proporcingumo principo. Kaip numato ANK 34 straipsnio 5 dalis, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

16. Aiškinant ANK 34 straipsnio 5 dalį (atitinkančią ankščiau galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015 ir kt.).

17. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste vis tik pažymėtina, kad S. Ž. padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Ir nors skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją bei sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę. Tinkamai tai padaryti leidžia administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės, numatytos ANK, tarp jų ir aukščiau aptarta ANK 34 straipsnio 5 dalis. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, kad S. Ž. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,47 promilės, kuris itin nežymiai viršijo įstatymu leistiną normą (0,4 promilės). Esant tokiam menkam neblaivumo laipsniui, jo kontekste įvertinus ir apelianto paaiškinimus, neatmestina galimybė, kad analizuojamu atveju S. Ž. galėjo sąžiningai klysti manydamas, jog, sėsdamas už automobilio vairo jis jau buvo blaivus. Juo labiau, jog apeliantas pripažino iš vakaro vartojęs alkoholio, tačiau rytą, jo teigimu, jis jautėsi visiškai blaivus, dėl ko ir nevengė vairuoti automobilį. Abejonių šiais S. Ž. teiginiais, įvertinus tai, kad praeityje už analogiško administracinio nusižengimo padarymą jis baustas nebuvo, aukštesniajam teismui nekyla.

18. Šiame kontekste būtina įvertinti ir tai, kad S. Ž. atsakomybę sunkinančios aplinkybės nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatytos, jokios žalos savo neteisėtais veiksmais jis nesukėlė, jokių kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, vairuodamas automobilį neblaivus, jis nepadarė. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad po vertinamo administracinio nusižengimo padarymo asmuo būtų vėl pažeidęs Kelių eismo taisykles, piktnaudžiautų alkoholiu, ar vairuotų transporto priemones būdamas neblaivus. Nors nurodytos aplinkybės ir nepateisina S. Ž. poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis.

19. Esant visumai paminėtų aplinkybių, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti sutrumpinus S. Ž. skirtą 12 (dvylikos) mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 (šešių) mėnesių. Atsižvelgiant į S. Ž. asmenybę, neabejotina, kad net ir atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, nei numatytas ANK 422 straipsnio 9 dalyje, jis vis tiek patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis S. Ž. administracinio nusižengimo byloje keistina, o S. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

S. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį pakeisti ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą:

pakeisti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos R. A. 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimo dalį dėl S. Ž. paskirtos administracinio poveikio priemonės ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 (dvylikai) mėnesių terminą sutrumpinti iki 6 (šešių) mėnesių.

Kitas nutarties ir nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viršininko A. D. atsiliepimo į S. Ž. apeliacinį skundą nepriimti ir grąžinti jį Institucijai.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.