- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-10
- Bylos Nr.
- 1A-319-744/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21685-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Ernesta Montvidienė, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- E. B.
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.20.12Vengimas atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę arba sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą (BK 242 str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi bei paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams; E. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurią nuspręsta taikyti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo; laisvės atėmimo bausmę nuspręsta skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo – 2021 m. rugpjūčio 17 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. E. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2021 m. kovo 25 d., būdamas nuteistas Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, žinodamas apie priimtą nuosprendį ir 2021 m. kovo 25 d. pasirašydamas patvirtinime apie jo įteikimą, būdamas nesuimtas, išvyko iš savo nurodytos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), pasislėpė, tokiu būdu vengė atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 2021 m. liepos 12 d. 12.30 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį – paskirti jam švelnesnę bausmę ir mažesnę galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad, jo nuomone, teismas jam paskyrė savo dydžiu per griežtą ir teisingumo principui prieštaraujančią bausmę. Be to, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, jo atvirą prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, norą pasitaisyti, jauną amžių, subendrindamas jam paskirtą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, turėjo pagrindą paskirti jam žymiai švelnesnę galutinę subendrintą bausmę nei 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Nuteistojo tvirtinimu, teismas nepakankamai įvertino jį apibūdinančius duomenis ir paskyrė per griežtą galutinę subendrintą bausmę.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo E. B. apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis E. B. ir jo gynėja advokatė Vanda Laukevičienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir E. B. paskirti švelnesnę bausmę, prokurorė Lilija Saldukienė prašė nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
Dėl nuteistajam E. B. paskirtos bausmės
6. Nuteistasis E. B. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau mano, kad jam už nusikalstamą veiką paskirta bausmė ir galutinė su ankstesniu nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi subendrinta bausmė yra per griežtos. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl E. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas, būtų esmingai nusižengęs baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms, todėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo E. B. apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).
8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo E. B. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam už nusikalstamą veiką paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam E. B. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.
10. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas E. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, nubaudė laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Skirdamas bausmę nuteistajam E. B. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad E. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia, į kaltininko asmenybę – į tai, kad E. B. teistas, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio prasme yra laikomas recidyvistu, baustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir viena E. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)).
11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo E. B. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Be to, nuteistajam E. B. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam E. B. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė (laisvės atėmimas 6 mėnesiams), kuri nustatyta tvarka buvo sumažinta trečdaliu (laisvės atėmimas 4 mėnesiams), nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę E. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
12. Grįsdamas prašymą sušvelninti jam už nusikalamą veiką paskirtą bausmę, apeliaciniame skunde E. B. nurodo, kad už nusikalstamą veiką jam paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegija, atsakydamas į šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, jog BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018). Taigi, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2014, 2K-186-942/2015). Pažymėtina, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-111-511/2021). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) E. B. padarytam nusikaltimui, jo asmenybei, kitoms bylos aplinkybėms. Taigi aplinkybių, kurių visuma sudarytų pagrindą E. B. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatyta. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl E. B. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, nuoširdaus gailėjimosi, jo noro pasitaisyti, jauno amžiaus, taip pat kartu su apeliaciniu skundu ir apeliacinės instancijos teismui pateiktose E. B. charakteristikose nurodytos teigiamai E. B. apibūdinančios aplinkybės (dėl savanoriavimo (duomenys neskelbtini) savanorių mobilioje grupėje, labdaros ir paramos fonde „(duomenys neskelbtini)“, dėl teigiamų atsiliepimų buvusiose darbovietėse) (1 t., b. l. 170-172, 190, 194, 199-200) negali būti vertinamos atsietai nuo kitų anksčiau nurodytų reikšmingų aplinkybių ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl BK 242 straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo pagrįstumo.
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. B. vengė atlikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tai yra E. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, padarė neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Todėl pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam E. B. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, paskirtą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, pagrįstai taikė BK 64 straipsnio 1 bei 3 dalyse numatytas bausmių bendrinimo taisykles ir prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (kuri yra didesnė nei skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė) pridėjo dalį skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos bausmės.
14. BK 64 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visas reikšmingas bausmių bendrinimui aplinkybes, parinko nuteistajam palankiausią dalinį bausmių sudėjimo būdą, tačiau taikydamas BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas, prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (nuosprendžio priėmimo dieną neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis buvo 1 metai 1 mėnuo 4 dienos) pridėdamas dalį skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos bausmės – 1 mėnesį ir 26 dienas, netinkamai taikė šį baudžiamąjį įstatymą, nes pasirinkdamas tokią pridedamą bausmės dalį neatsižvelgė į tai, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Pagal BK 50 straipsnio 2 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausmė skiriama nuo trijų mėnesių. Taigi šiuo atveju mažiausia prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridedama bausmės dalis galėjo būti 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Aptartos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė BK 64 straipsnio 3 dalį, tačiau ištaisyti šią klaidą teisėjų kolegija neturi galimybės, kadangi jos ištaisymas sąlygotų nuteistajam E. B. paskirtos galutinės subendrintos bausmės sugriežtinimą, o tokia situacija, nesant nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais paduoto apeliacinio skundo, nėra galima (BPK 320 straipsnio 4 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apie tai plačiau nepasisako.
15. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino jį apibūdinančius duomenis ir paskyrė per griežtą galutinę subendrintą bausmę. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nei nuteistojo E. B. asmenybė nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių. Kadangi nuteistajam E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė savo dydžiu yra ir taip mažesnė negu būtų buvusi paskirta tinkamai pritaikius BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas, sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad ji yra per griežta, nėra pagrindo. Nors apeliacinės instancijos teisme nuteistasis E. B. nurodė, kad dėl jam paskirtos bausmės, kuri yra didesnė nei vieneri metai laisvės atėmimo, jis praras galimybę bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Be to, tai, kad nuteistasis E. B. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. B. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, tinkamai ją, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažino trečdaliu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė ir galutinė su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi subendrinta bausmė nėra per griežtos, iš esmės atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo E. B. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl proceso išlaidų
17. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartimi nuteistajam E. B. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. spalio 15 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje, remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 11, 14.2.3 punktais, prašoma iš E. B. valstybės naudai priteisti 198 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
18. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).
19. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Bylos duomenimis nuteistasis E. B. iki nusikalstamos veikos padarymo užsiėmė individualia veikla (1 t., b. l. 72), tačiau duomenų apie gautas pajamas byloje nėra, taip pat buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (1 t., b. l. 71). Byloje nėra jokių duomenų apie E. B. realią turtinę padėtį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu E. B. paskirta ilga laisvės atėmimo bausmė, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą E. B. apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.??
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.
Iš E. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai neišieškoti.