Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. O. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. RV-22-9052 netaikyti nuteistajam D. O. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka D. O., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 147 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirta subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2023 m. birželio 1 d., bausmės pabaiga – 2028 m. gegužės 10 d.

Anksčiau teistas užsienyje.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugsėjo 30 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-9052 netaikyti nuteistajam D. O. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Šiuo metu stebimos vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti – dirba, lanko priklausomybių prevencijos programą, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, siekia asmeninio tobulėjimo. Vykdo resocializacijos plane numatytas priemones. Tačiau konstatuotina, kad vis dar egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Nuteistojo elgesyje vis dar išlieka nemažai dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos nuteistasis proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo sumažinti siekiant savo asmenybės pokyčio išimtinai teigiama linkme: turi mažą darbo patirtį, buvo įtakojamas asocialios grupės, narkotikų įsigijimas buvo pagrindinė veikla, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, kartais klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Nuteistasis viso teistas 3 kartus (1 kartą Lietuvoje, 2 kartus užsienyje). Šiuo metu atlieka 3 su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Nuteistasis darydamas nusikaltimus buvo aktyvus organizuotos grupės narys, neabejotinai žinodamas apie baudžiamąjį procesą nuo jo slėpėsi, buvo surastas ir į Lietuvą pargabentas pagal Europos arešto orderį. Teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę neigė. Stebima nusikalstamų veikų sunkėjimo tendencija ir teisės pažeidėjui būdingo nusikalstamo elgesio modelio dalis, kurį sudaro nusikalstamų veikų vykdymo motyvas (siekimas pasipelnyti). Vertinimo metu nuteistasis nėra linkęs pripažinti savo veiksmų nusikalstamos veikos vykdyme platinant narkotines medžiagas ir suvokti narkotinių medžiagų žalos organizmui, psichikai bei plačiajai visuomenei. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje ir nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis, kas komisijos nuomone šiuo metu nėra nustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. O. skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis D. O. atitinka BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, tai yra jam sutikus su intensyvia priežiūra, lygtinio paleidimo institutas jam galėtų būti taikomas devyniais mėnesiais ankščiau nei reglamentuota BVK 82 straipsnio 1 dalyje ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, nustatytas nebuvo.

Savo skunde nuteistasis nepagrįstai nurodo, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos nustatymo metodika ,,OASys“ negalima remtis Lietuvos Respublikoje, priešingai 2012 m. birželio 25 d. Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-211 ,,Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ buvo aprobuota teisės pažeidėjo įvertinimo sistema ,,OASys“, kuri yra betarpiškai naudojama pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimui, taip pat ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumą, nustatomą riziką vertinant BVK 82 straipsnio kontekste.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistojo D. O. atžvilgiu pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2023 m. liepos 14 d., ir jo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kaip atitinkanti kriterijų vidutinį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistojo atžvilgiu buvo atlikti trys pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, ir jų metu joks teigiamas rizikos pokytis nebuvo fiksuotas, tai yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika visais atvejais išliko ir vis dar yra vidutinė, kas BVK 82 straipsnio 1 dalies prasme nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, nesant materialaus pagrindo. Be to, paskutinio vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi mažą darbo patirtį, buvo įtakojamas asocialios grupės, narkotikų įsigijimas buvo pagrindinė veikla, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, kartais klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti, akivaizdu, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad nustatyti apsauginiai veiksniai – patvirtinta gyvenamoji vieta, palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais ir bausmės atlikimo metu demonstruoja motyvaciją darbinei veiklai – stebimas siekis užsiimti darbine veikla, neatsveria identifikuotų dinaminių kriminogeninių veiksnių, kadangi minėti apsauginiai veiksniai egzistavo ir nuteistajam būnant laisvėje, tačiau, kaip matyti, jo nuo pakartotinių nusikalstamų veikų darymo nesulaikė.

Pritartina skundžiamame Komisijos nutarime padarytoms išvadoms dėl lygtinio paleidimo netaikymo, atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistasis nepripažįsta kaltės. Nors ši aplinkybė jau buvo įvertinta teismui apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriant bausmę, tačiau į ją visiškai neatsižvelgti, ir kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, nėra pagrindo. Iš tiesų, bylos duomenys atskleidžia, kad nuteistasis nepripažįsta savo kaltės, nors ji yra pilnai įrodyta teisminio proceso metu, kas leidžia spręsti, kad nuteistasis yra linkęs pateisinti savo nusikalstamą veikimą, kas teismui neleidžia spręsti, jog šiuo metu nuteistasis paleistas lygtinai jau gebės savo elgesį vertinti kaip teisėtą ar neteisėtą ir ar jau gebės susidūręs su specifiniais sunkumais elgtis vadovaujantis įstatymais, o ne savo vidiniu įsitikinimu, paremtu nusikalstamo elgesio pateisinimu. Visa tai atskleidžia, jog nuteistasis dar negeba tinkamai koreguoti savo probleminių sričių susijusių su nuostatomis, kurios yra itin svarbios siekiant teigiamos nusikalstamo elgesio korekcijos, ir elgesio, kuris būtų paremtas įstatymų laikymusi. Šiuo metu, vis dar vyraujančios nuteistojo neigiamos nuostatos, kritiniai momentai mąstyme ir elgesyje, susiję su netinkamai problemų sprendimo būdais, dar neleidžia spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymas šiuo metu jau būtų aktualus.

Nors sutiktina su nuteistojo skunde nurodytomis teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybės, o būtent tai, kad nuteistasis yra 2 kartus skatintas, turi pastovią gyvenamąją vietą, pastovų darbą, palaiko stiprius ir artimus socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau šių duomenų kaip išskirtinių, leidžiančių taikyti lygtinį paleidimą, teismas nevertina. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis pastovią gyvenamąją vietą turėjo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, nuteistojo teigimu pasižymėjo ir pastovia darbine veikla, tačiau šios aplinkybės nuteistojo nesulaikė ir neapsaugojo nuo nusikaltimų padarymo. Pažymėtina, kad teigiamas nuteistojo elgesio pokytis jau buvo įvertintas įkalinimo įstaigos administracijos, kadangi nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietą bei yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus.

Vien tai, kad nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvauja projektinėse veiklose, edukaciniuose užsiėmimuose, kultūros renginiuose, maldos būrelio veikloje, dalyvavo teisinio ir finansinio raštingumo paskaitoje „Kompleksinės paslaugos nuteistiesiems, atliekantiems bausmę ir paleidžiamiems/paleistiems iš įkalinimo įstaigų“, ŽISJB organizuojamuose užsiėmimuose, orientuotuose į kriminalinio mąstymo ir elgesio korekciją, niekaip išskirtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja. Aptartos aplinkybės atskleidžia, kad šiuo metu kaltinamasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Kaip jau aukščiau aptarta, pakartotinė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nustatyta kaip vidutinė, o jo elgesyje vis dar vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, ir šios aplinkybės aptartų duomenų kontekste, dar neleidžia spręsti, jog nuteistasis savo nusikalstamą elgesį yra pakeitęs tiek, jog būtų pagrindas spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo D. O. skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. RV-22-9052 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo D. O. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. RV-22-9052 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.