Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Sigitos Jokimaitės, spręsdama nuteistojo D. O. gynėjo advokato Mariaus Zabitos kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai, nustatydami nuteistojo D. O. veikoje jam inkriminuotų nusikaltimų sudėčių požymius, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, taip padarydami esminį BPK pažeidimą, suvaržiusį nuteistojo (kasaciniame skunde klaidingai nurodyta K. Š.) procesinės teises bei sukliudžiusį teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nuteistojo (kasaciniame skunde klaidingai nurodyta K. Š.) apeliacinį skundą išnagrinėjo formaliai, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma, dėl to neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų ir teisės taikymo klaidų.

Kasaciniame skunde nesutinkama ir su teismų sprendimais proceso išlaidomis pripažinti ir iš D. O. išieškoti jo ekstradicijos išlaidas. Kasatorius nurodo, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu ir ikiteisminio tyrimo metu iki Europos arešto orderio išdavimo, D. O. nuolat gyveno Ispanijos Karalystėje, D. O. apie pradėtą baudžiamąjį persekiojimą nieko nežinojo, iki sulaikymo įtarimai jam pareikšti nebuvo, todėl nėra pagrindo teigti, kad D. O. slapstėsi, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Vadovaujantis BPK 369 straipsnio 1 dalimi ir 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai bei teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-358-942/2017). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, o įrodymų vertinimo klausimus nagrinėja tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK pažeidimais.

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatoriaus teiginiai apie byloje netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą yra susiję su įrodymų vertinimu. Kasacinio skundo argumentai dėl nuteistojo D. O. veikoje nenustatytų visų jam inkriminuotų nusikaltimų sudėčių požymių pirmiausia grindžiami nesutikimu su teismų atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų teisiniu kvalifikavimu. Tačiau jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių tiek netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, tiek teismų padarytus esminius BPK pažeidimus, kasaciniame skunde nėra nurodyta. Kasaciniame skunde iš esmės deklaratyviai akcentuojamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas, pateikiant savą byloje ištirtų įrodymų įvertinimą ir subjektyvią nuomonę dėl to, kokios faktinės aplinkybės byloje turėjo būti nustatytos ir kaip jos turėjo būti teisiškai įvertintos. Kaip minėta, tokio pobūdžio kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami atlikto bylos įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad analogiški kaip ir kasaciniame skunde klausimai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir jų teisinio kvalifikavimo buvo keliami nuteistojo D. O. gynėjo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, pagal proceso dalyvių prašymus atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo normų taikymo bei aiškinimo klaidų (kiek tai susiję su nuteistuoju D. O.), iš naujo įvertino byloje ištirtus įrodymus ir priimtame nuosprendyje motyvuotai atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus dėl nukentėjusiojo F. M. parodymų patikimumo, dėl nukentėjusiojo verbavimo, pasinaudojimo nukentėjusiojo pažeidžiamumu, nuteistajam D. O. veikiant bendrai su kitu asmeniu ir turint bendrą nusikalstamą tikslą, dėl nukentėjusiojo laisvės suvaržymo, dėl kanapių auginimo ir nustatytos tvarkos auginant kanapes pažeidimo, dėl narkotinių medžiagų gabenimo ir kontrabandos, dėl organizuotos grupės, dėl proceso išlaidų išieškojimo. Taigi, kasacinio skundo teiginiai apie nevisapusišką bylos išnagrinėjimą apeliacine tvarka ir neatsakytus esminius apeliacinio skundo argumentus prieštarauja skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui. Teisinių argumentų, paneigiančių motyvuotas apeliacinės instancijos teismo išvadas, kasaciniame skunde nėra pateikta, o vien subjektyvus nesutikimas su įrodymų vertinimu ir nustatytomis bylos aplinkybėmis savaime nepatvirtina, kad byla buvo išnagrinėta netinkamai.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo D. O. gynėjo advokato Mariaus Zabitos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.