Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.2; 1.1.2.2; 1.1.4.5.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.2; 1.1.8.9.1; 1.2.6.2.1; 1.2.17.1.3; 1.2.23.2.2.2; 1.2.23.7; 2.1.7.4.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.3; 2.4.6.5.1

2023 m. gegužės 3 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Reginos Pocienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. V., A. G., nuteistojo D. O. gynėjo advokato Mariaus Zabitos, nuteistojo L. Ga. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. Ga. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 6 metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, L. Ga. į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2020 m. balandžio 29 d.

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) – laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu kokaino), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 6 metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu kanapių (antžeminių dalių), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 5 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu (už veikas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį) ir dalinio sudėjimo būdu bei A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. G. į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. balandžio 3 d.

- pagal BK 147 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) – laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu kanapių (antžeminių dalių), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 5 metams;

- pagal BK 265 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės, paskirtos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir BK 265 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, po to prie subendrintos bausmės iš dalies pridėta bausmė (1 metai laisvės atėmimo), paskirta pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, ir D. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, D. O. į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 7 d.

Nuspręsta D. O. baudžiamąjį procesą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 147¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti negavus kompetentingos institucijos leidimo jį dėl šios veikos patraukti baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3² straipsnis).

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) – laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – areštu 50 parų;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu kanapių (antžeminių dalių), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 5 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. V. į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d.

Nuspręsta V. V. baudžiamąją bylą dėl veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, nutraukti suėjus apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nuspręsta priteisti F. M. iš D. O. 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nuspręsta pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš O. J. – 1482,83 Eur jos ekstradicijos išlaidų, iš D. O. – 2584,70 Eur jo ekstradicijos išlaidų.

Šiuo nuosprendžiu taip pat yra nuteisti L. G., O. J., V. L., G. L. (buvusi V. – K.) ir P. N., tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. L. Ga., P. N., A. G. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 27 d. iki 2016 m. vasario 5 d., Lietuvos Respublikos teritorijoje, veikdami organizuota grupe su R. B. (kuriam šis baudžiamasis procesas nutrauktas pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą jam mirus), M. K. (kuris 2016 m. liepos 25 d. dėl šios veikos nuteistas Airijos Respublikos teismo nuosprendžiu) ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kiekvienas turėdamas savo vaidmenį ir atlikdamas savo užduotį, padarė labai sunkų nusikaltimą – surado šio nusikaltimo vykdytoją M. K. ir organizavo jo kelionę iš Panevėžio į Kauno oro uostą, iš ten į Dubliną Airijos Respublikoje, po to iš Dublino į Dubajų Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir atgal į Dubliną Airijos Respublikoje, neteisėtai įgyti, laikyti ir gabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, o būtent: 2016 m. sausio 27 d. L. Ga. ir R. B. prašymu, bendraudami tiesiogiai ir telefonu, kitą – 2016 m. sausio 28 d., P. N. ir A. G. surado šio nusikaltimo vykdytoją M. K., padarė jo asmens paso kopiją ir išsiuntė ją L. Ga. lėktuvo bilieto iš Kauno oro uosto į Dubliną Airijos Respublikoje užsakymui. 2016 m. sausio 29 d., 11.08 val. ir 18.10 val., R. B. A. G. per du kartus Lietuvos pašto pinigų perlaidomis iki pareikalavimo Nr. PP569161 ir Nr. PP569926 už lėktuvo bilietą M. K. iš Kauno į Dubliną ir kurą jį nuvežti iš Panevėžio į Kauno oro uostą pervedė 270 Eur. A. G. tą pačią dieną, apie 11.30 val., M. K. iš Panevėžio, (duomenys neskelbtini), automobiliu nuvežė į Kauno oro uostą, nupirko bilietą skrydžiui į Airijos Respublikos Dublino oro uostą, o šiam išskridus, informavo R. B., kad apie 16.30 val. M. K. bus Dubline. M. K. 2016 m. sausio 29 d., apie 15.40 val., iš Kauno oro uosto išskrido į Dubliną, kur jį pasitiko nenustatyti asmenys ir toliau organizavo jo kelionę į Dubajų Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, iš nenustatytų asmenų, jis neteisėtai įgijo, laikė su savimi ir 2016 m. vasario 5 d. iš Dubajaus oro uosto Jungtiniuose Arabų Emyratuose lėktuvu rankiniame bagaže gabeno iki Dublino oro uosto labai didelį kiekį – 1014,8 g kokaino, kol šio oro uosto terminale Nr. 2 buvo sulaikytas Airijos muitinės pareigūnų ir ši narkotinė priemonė rasta bei paimta.

2. D. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir BK 265 straipsnio 1 dalį už tai, kad, galimai veikdamas su asmeniu, kuriam ši baudžiamoji byla atskirta (toliau vadinamas „Asmeniu“), laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., pasinaudodamas nukentėjusiojo F. M., kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal BK 147 straipsnio 3 dalį, pažeidžiamumu ir panaudodamas apgaulę, verbavo bei gabeno nukentėjusįjį į Ispanijos Karalystę daryti nusikalstamą veiką – ten neteisėtai auginti, gaminti, laikyti ir gabenti narkotinę medžiagą – didelį kiekį kanapių (antžeminių dalių), o būtent: 2015 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, prie klubo „A“, (duomenys neskelbtini), Asmuo, pasinaudodamas F. M. pažeidžiamumu – sunkia jo materialine padėtimi, bei panaudodamas apgaulę – žadėdamas jam legalų elektriko darbą Ispanijos Karalystėje, nukentėjusiajam tuo patikėjus ir sutikus, taip jį užverbavo. Po to, 2015 m. lapkričio mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, apie 22 val., (duomenys neskelbtini) namo koridoriuje, Asmuo nukentėjusiajam F. M. nurodė kitą dieną apie 8 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, laukti automobilio, kuris jį nugabens į Ispanijos Karalystę. 2015 m. lapkričio 23 d., apie 8 – 9 val., Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) namo, D. O. paėmė nukentėjusįjį F. M. ir automobiliu „VW Sharan“, nenustatytais valstybiniais numeriais, nukentėjusįjį išgabeno į Ispanijos Karalystę. Tenai 2015 m. lapkričio 26 d. apgyvendino jį vienkiemyje, esančiame Alikantėje, Partida Rambleta 10 E, kur nurodė jam, kad Ispanijos Karalystėje jis dirbs ne elektriku, o turės įrengti garažą ir auginti jame kanapes. Po ko, F. M., priverstas D. O. ir Asmens, nuo 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigos, tiksliau nenustatyto laiko, iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., šiame vienkiemyje įrengtame garaže augino didelį kiekį – apie 500-600 vienetų, kanapių augalų.

3. L. G., A. G., D. O., V. V. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos mėn. pradžios iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. 21.40 val., veikdami organizuota grupe galimai su Asmeniu, sutarė daryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimą – turint tikslą platinti neteisėtai įgyti, laikyti ir neturint leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), pasiskirstę vaidmenis ir užduotis, tai yra, kad A. G. organizuoja L. G. kelionę labai didelio kiekio kanapių (antžeminių dalių) įgijimui, laikymui ir gabenimui iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką; D. O. Ispanijoje perduoda L. G. labai didelį kiekį šios narkotinės medžiagos gabenimui iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką; Asmuo koordinuoja L. G. labai didelio kiekio kanapių (antžeminių dalių) gabenimą iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką; L. G. įgyja, laiko ir gabena iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį šios narkotinės medžiagos ir jas Lietuvos Respublikoje perduoda V. V.; o V. V. Lietuvos Respublikoje įgyja, laiko ir gabena labai didelį kiekį kanapių (antžeminių dalių), o būtent:

3.1. 2016 m. liepos mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), A. G. pasiūlė L. G. iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką gabenti narkotines medžiagas. L. G. sutikus, A. G. 2016 m. liepos 19 d., apie 22 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), padavė jam 690 Eur, kuriuos jis turėjo perduoti Ispanijos Karalystėje jį pasitiksiančiam asmeniui, kelionei, asmeninėms išlaidoms bei mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini). 2016 m. liepos 20 d., apie 17 val., A. G. nuvežė L. G. į Panevėžio autobusų stotį, Panevėžyje, Savanorių a. 5, palydėjo iki mikroautobuso „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vykstančio į Ispanijos Karalystę, iš L. G. paėmė dalį – 150 Eur, 2016 m. liepos 19 d. kelionei duotų pinigų, sumokėjo juos mikroautobuso vairuotojui R. K., kuris dėl šios veikos nėra kaltas, už kelionę, bei L. G. nurodė kelionėje naudotis tik jo duotu mobiliojo ryšio telefonu ir SIM kortele.

3.2. 2016 m. liepos 22 d., tiksliau nenustatytu laiku, D. O., telefonu nurodė F. M. (kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal BK 147 straipsnio 3 dalį), degalinėje, esančioje Ispanijos Karalystėje, Krevilentės mieste, Passeig d‘ Elx 16 B, pasitikti L. G. ir apgyvendinti vienkiemyje, esančiame Alikantėje, Partida Rambleta 10 E. 2016 m. liepos 23 d. vienkiemyje, esančiame Alikantėje, Partida Rambleta 10 E, D. O. nurodymu F. M. atkasė apie 6500 g kieme po žemėmis paslėptų kanapių (antžeminių dalių), kitą nenustatytą dalį šios narkotinės medžiagos D. O. į vienkiemį atgabeno iš nenustatyto šaltinio, ir 2016 m. liepos 23 – 25 dienomis, labai didelį kiekį – 9935,68 g, kanapių (antžeminių dalių), kurioje ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis buvo ne mažesnis negu 9,7 %, supakavo į vakuuminius maišus ir du kelioninius lagaminus. Po to, 2016 m. rugpjūčio 1 d., apie 22 – 23 val., F. M., D. O. nurodymu, iš vienkiemio, esančio Alikantėje, Partida Rambleta 10 E, automobiliu „Fiat Stilo“ L. G. su šiais dviem kelioniniais lagaminais, kuriuose buvo labai didelis kiekis kanapių (antžeminių dalių), nuvežė į degalinę, esančią Krevilentės mieste, Passeig d‘ Elx 16 B, iš kurios L. G. automobiliu „Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. buvusį Kalvarijos pasienio punktą, į Lietuvą neteisėtai gabeno įgytą ir laikytą šią narkotinę medžiagą.

3.3. 2016 m. rugpjūčio 3 d., laikotarpiu nuo 18.17 val. iki maždaug 20 val., Asmuo telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), bendraudamas su L. G. A. G. jam duotu mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), koordinavo jo kelionę iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, nurodė, kad degalinėje „Lukoil“, Kauno rajone, Kumpiuose, Verslo g. 13, jo lauks geltonos spalvos „Renault“ markės automobilis su vairuotoju. 2016 m. rugpjūčio 3 d., apie 20 val., šioje degalinėje L. G. iš automobilio „Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į automobilį „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamą V. V., įdėjo du kelioninius lagaminus su labai dideliu kiekiu – 9935,68 g, kanapių (antžeminių dalių), ir drauge su V. V. šiuo automobiliu gabeno narkotinę medžiagą iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. 21.40 val., kuomet kelio Anykščiai – Kurkliai 4–ajame kilometre, buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

4. V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai – neturėdamas leidimo, laikė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o būtent: nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d., 9.55 val., bute, (duomenys neskelbtini), laikė pramoninės gamybos (Vokietija) 380-o kalibro (9 mm) revolverį „ME 38 Compact-G“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 380-o kalibro (9mm) ME GUM revolveriniais šoviniais su guminėmis kulkomis bei 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais; pramoninės gamybos (Čekija) 6 mm kalibro revolverį „ALFA mod. 620“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 6 mm kalibro trumpaisiais žiedinio įskėlimo FLOBERT šoviniais; 31 vnt. šaudmenų – 9 vnt. pirmos grupės pramoninės gamybos 380-o kalibro (9 mm) ME GUM revolverinius šovinius su gumine kulka, skirtus šaudyti revolveriams guminėmis kulkomis, kurių kinetinė energija neviršija 7,5 J; 2 vnt. antros grupės pramoninės gamybos 9 mm (380) kalibro dujinius (PV) šovinius, skirtus šaudyti iš įvairių modelių dujinių revolverių; 20 vnt. trečios grupės pramoninės gamybos 6 mm kalibro trumpuosius žiedinio įskėlimo FLOBERT šovinius, skirtus įvairiems revolveriams, kurie pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriami C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kol 2016 m. rugpjūčio 4 d. kratos metu minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai.

5. V. V. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2016 m. rugpjūčio 4 d., 9.55 val. bute, (duomenys neskelbtini), laikė nedidelį kiekį – 2,131 g, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurioje ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 3,6 %, kol 2016 m. rugpjūčio 4 d. kratos metu minėtą narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta V. V. baudžiamąją bylą dėl veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, nutraukti suėjus apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

6. D. O. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 147¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis išnaudojo nukentėjusįjį F. M. priverstiniam darbui, o būtent: laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., veikdamas bendrininkų grupe su Asmeniu, pasinaudodamas nukentėjusiojo F. M., kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal BK 147 straipsnio 3 dalį, pažeidžiamumu, priklausomumu, grasindamas panaudoti prieš jį fizinį smurtą ir jį panaudodamas, t. y. suduodamas jam du smūgius ranka į krūtinę, užuominomis jam grasindamas, kad norėdamas išvengti nemalonumų, jis turi paklusti jo ir Asmens valiai, vienkiemyje Ispanijos Karalystėje, Alikantėje, Partida Rambleta 10 E, F. M. neteisėtai vertė įrengti garažą kanapių auginimui ir jame auginti kanapes, o jas užauginus, nuskinti kanapių antžemines dalis, jas išdžiovinti, supakuoti ir užkasti vienkiemio kieme. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta D. O. baudžiamąjį procesą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 147¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti negavus kompetentingos institucijos leidimo jį dėl šios veikos patraukti baudžiamojon atsakomybėn (BPK 3² straipsnis).

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. V. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad jis dalyvavo įvykdant šias nusikalstamas veikas. Nurodo, kad šioje dalyje apygardos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, sutrukdžiusius išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

8. Apeliantas mano, kad skundžiamo nuosprendžio turinys neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nuteistasis pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, jog pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį jis buvo nuteistas už veikimą organizuota grupe, taip pat ir galimai su asmeniu, kuriam ši baudžiamoji byla atskirta. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad tokia formuluotė būdinga ne apkaltinamuoju nuosprendžiu įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aprašymui, o ikiteisminio tyrimo stadijoje reiškiamam prielaidomis grindžiamam įtarimui. Iš šios formuluotės lieka neaišku, ar apelianto nusikalstamas veikimas organizuota grupe su asmeniu, kuriam ši baudžiamoji byla atskirta, yra įrodytas. Nuteistasis pažymi, kad jiems abiem inkriminuoti nusikalstami veiksmai yra neatskiriamai susiję tarpusavyje. Kaltinime nurodyta, kad asmuo, kuriam ši baudžiamoji byla atskirta, koordinavo labai didelio kiekio kanapių (antžeminių dalių) gabenimą iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, nurodė L. G., kurioje vietoje šis turi susitikti su V. V., o susitikę jie kartu toliau gabeno narkotinę medžiagą, kol buvo sulaikyti teisėsaugos pareigūnų. Apelianto nuomone, teisiniu požiūriu prieštaringa formuluotė, įvardijant jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes, nesuderinama su įstatymo garantuojama kaltinamojo teise žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai galimybių pasirengti gynybai (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis). Kartu buvo pažeisti ir BPK 305 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, susiję su nuosprendžio surašymu. Nuteistasis mano, kad šie pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

9. Nuteistasis taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jo kaltę, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Apelianto nuomone, šis pažeidimas laikytinas esminiu, nes sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Nuteistasis mano, kad neišsamų teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą visų pirma patvirtina teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų apimtis - pakankamai sudėtingoms, penkiems asmenims veikiant organizuota grupe padarytoms narkotinės medžiagos kontrabandos iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką ir disponavimo šia medžiaga veikoms, dėl kurių net trys asmenys savo kaltę kategoriškai neigė, atskleisti paskirti kiek mažiau nei trys nuosprendžio lapai (35-37 lapai), didžiojoje jų dalyje tiesiog perrašomi nuteistųjų ir liudytojų parodymai. Su apeliantu susijusios bylos faktinės aplinkybės konstatuojamos, išvados apie nusikalstamų veikų sudėčių požymių buvimą jo veiksmuose daromos ir nuteistojo parodymų patikimumas paneigiamas vienintelėje tam skirtoje nuosprendžio pastraipoje, kurioje pateikiami deklaratyvūs, lakoniški ir netgi faktinių bylos aplinkybių neatitinkantys motyvai. Apeliantas nurodo, kad toks įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

9.1. Nuteistasis pažymi, kad pirmiau nurodytoje skundžiamo nuosprendžio pastraipoje jo kaltė dėl sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų grindžiama prielaidomis, ją „išvedant“ iš kitų byloje nustatytų aplinkybių, t. y., kad sulaikymo metu jis bandė bėgti nuo teisėsaugos pareigūnų; jo piniginėje rastas raštelis, ant kurio buvo užrašytas L. G. telefono numeris; kelionės metu jis naudojosi svetimu mobiliojo ryšio telefonu ir liepė L. G. per langą išmesti jo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną; vieną dieną prieš sulaikymą ir sulaikymo dieną jis telefonu pakankamai intensyviai bendravo su asmeniu, kuriam ši baudžiamoji byla atskirta, koordinavusiu narkotinių medžiagų gabenimą iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką. Apelianto nuomone, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, šios aplinkybės savaime jo kaltės neįrodo ir nepaneigia jo duotų parodymų, kad organizuotos grupės narių daromose nusikalstamose veikose jis nedalyvavo, o tiesiog sutiko su iš matymo pažįstamo asmens, vardu D., skubiu prašymu už 100 Eur atlygį iš Kauno r. į Panevėžį parvežti jo draugą - L. G., pakeliui užvežant į Anykščius D. skirtus L. G. atgabentus lagaminus. Nuteistasis pažymi, kad raštelis su L. G. numeriu jam buvo reikalingas tam, kad, esant būtinybei, jis galėtų su pastaruoju susisiekti, vykdydamas D. prašymą jį nuvežti į Panevėžį. Be to, byloje patikimai nenustatyta, ar 2016 m. gruodžio 29 d. E. S. tarnybiniame pranešime užfiksuoti telekomunikaciniai įvykiai neva tarp apelianto ir asmens, kuriam ši baudžiamoji byla atskirta, pagrįstai priskirti V. V.. Apeliantas nurodo, kad nežinomas šių įvykių turinys, todėl nebuvo pagrindo remtis šiame tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija.

9.2. Nuteistasis pažymi, kad išvardijęs aplinkybes, neva įrodančias jo kaltę, pirmosios instancijos teismas net neužsiminė apie jo parodymus patvirtinančius kitus bylos įrodymus ir jų neįvertino, nors BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte įsakmiai reikalaujama ne tik aptarti įrodymus, kurie nepatvirtina apkaltinamojo nuosprendžio išvadų, bet ir juos motyvuotai paneigti. Apeliantas nurodo, kad jo parodymus, jog L. G. į Panevėžį vežė atsitiktinai, skubiai paprašytas iš matymo pažįstamo asmens, patvirtina paties L. G. parodymai. Pastarasis parodė, jog gabendamas narkotines medžiagas į Lietuvos Respubliką telefonu nuolat palaikė ryšį su jam nepažįstamu vyru, kuris turėjo atvykti į sutartą vietą jo paimti, tačiau nespėjo, todėl nurodė, kad L. G. sutartoje vietoje lauks ir jį į Panevėžį nuveš V. V.. 2017 m. kovo 7 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti L. G. nurodyti telefono pokalbiai su nepažįstamu vyru ir gautos bei išsiųstos SMS žinutės. Iš protokolo matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d., 18:58:33 val., L. G. atsiųsta asmeniui, kuriam ši baudžiamoji byla atskirta, priskirta SMS žinutė: „lauks kitas žmogus. Su geltonu reno“. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas, darydamas išvadas dėl jo kaltės, neatsižvelgė ir į liudytojo E. S., byloje pakankamai ilgą laiką atlikusio kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, parodymus, jog iki sulaikymo apie V. V. jam nebuvo žinoma, nors apelianto naudojami telefono numeriai buvo policijos registruose.

9.3. Nuteistasis pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje, remiantis nuteistojo L. G. parodymais, daroma išvada, kad lagaminus su narkotine medžiaga pastarasis apeliantui perdavė toliau gabenti, automobilyje jie kalbėjosi apie vežamą narkotinę medžiagą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje akcentuojama, jog yra didelis pavojus, kad bendrakaltinamojo parodymai gali būti nepatikimi. Vertinant tokius parodymus gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo (jie turi būti tikrinami atidžiau), nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo (EŽTT 2010 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Melnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 23610/03). Nuteistasis nurodo, kad L. G., šioje byloje pripažinusiam savo kaltę ir davusiam kitiems nuteistiesiems nepalankius parodymus, neatsitiktinai už bendradarbiavimą su teisėsaugos pareigūnais paskirta itin švelni su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

9.4. Apeliantas pažymi, kad policijos bendradarbio parodymais dėl jų prigimties yra įmanoma manipuliuoti ir jie gali būti duodami vien dėl tų privalumų ir nuolaidų, kuriuos nacionalinė teisė numato policijos bendradarbiams, ar dėl asmeninės naudos. Turi būti įvertinta rizika, jog tokius parodymus duodantis asmuo nebūtinai yra nešališkas, todėl policijos bendradarbių parodymai turi būti paremti kita bylos medžiaga (EŽTT 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95, 1997 m. sausio 14 d. sprendimas Contrada prieš Italiją, peticijos Nr. 27143/95). Taigi, negalima sumenkinti kartais nevienareikšmio tokių parodymų pobūdžio ir pavojaus, kad asmuo gali būti apkaltintas ir nuteistas vadovaujantis nepatikrintais parodymais, kurie nebūtinai yra nešališki (objektyvūs) (EŽTT 2004 m. sausio 27 d. sprendimai dėl priimtinumo bylose Lorsė prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 44484/98, ir Verhoek prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 54445/00). Šios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad teismai, vertindami liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamaisiais, parodymus turi skirti didesnį dėmesį jų savarankiškumui, objektyvumui, taigi - patikimumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276- 976/2015).

9.5. Apelianto nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas L. G. parodymų patikimumo iš esmės nepatikrino, nors tai yra būtina kiekvieno įrodymo vertinimo sąlyga. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais proceso veiksmais. Taigi, vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Nuteistasis pažymi, kad šioje byloje teismas ne tik įstatymo nustatyta tvarka nepatikrino nuteistojo L. G. parodymų patikimumo, bet ir ignoravo pirmiau nurodytus baudžiamojoje byloje esančius duomenis, kurie sudaro pagrįstą pagrindą abejoti L. G. parodymais apie apelianto dalyvavimą nusikalstamose veikose ir tuo pačiu šioje bylos dalyje jo parodymus laikyti nepatikimais.

10. Dėl netinkamo BK 260 straipsnio 3 dalies taikymo apeliantas nurodo, kad tiesioginė tyčia yra būtinasis BK 260 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties požymis. Tačiau skundžiamame nuosprendyje jo nustatymui skiriama itin mažai dėmesio, pati tiesioginės tyčios sąvoka, nuosprendyje pasisakant dėl V. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų, net neminima. Apelianto nuomone, pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, teigtina, kad nėra aišku, kokiais konkrečiais įrodymais remdamasis teismas sprendė, jog jis bent bendrais bruožais suvokė, kad L. G. jo vairuojamame automobilyje gabena ne bet kokį, o labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Nuosprendyje tik deklaratyviai nurodoma, kad būdamas anksčiau teistas už disponavimą ta pačia narkotine medžiaga apeliantas turėjo suvokti, kad dviejuose dideliuose L. G. turimuose krepšiuose yra labai didelis šios medžiagos kiekis. Apeliantas mano, kad tokie teismo samprotavimai neturi nieko bendra su motyvuotomis išvadomis dėl kaltinamojo kaltės. Nuteistasis pažymi, kad L. G. nurodė, jog krepšių turinio, prieš įdedami juos į automobilį, jie netikrino, apie gabenamų narkotinių medžiagų kiekį nekalbėjo. Taigi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys neleidžia daryti išvados, kad apelianto veiksmuose nustatyti visi būtini BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. nuosprendyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir įrodymai nepatvirtina būtinojo jam inkriminuotos nusikaltimo sudėties požymio - tiesioginės tyčios.

11. Dėl nepagrįsto bendrininkavimo formos - organizuotos grupės nustatymo apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuota, jog jis, L. G., A. G., D. O. ir galimai asmuo, kuriam ši baudžiamoji byla atskirta, veikdami organizuota grupe, turėdami tikslą platinti neteisėtai įgijo, laikė ir neturėdami leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), pasiskirstę vaidmenis ir užduotis. Nuosprendyje nurodoma, kad neabejotinai įrodyta, jog kaltinamieji veikė organizuota grupe. Argumentuojant tokią išvadą, nuosprendžio 37 lape dėstomos veikų aplinkybės, jog asmuo, kuriam ši baudžiamoji byla atskirta, nurodė V. V. pasitikti L. G. degalinėje ir nugabenti jį su jo bagaže buvusia narkotine medžiaga į Anykščius, bei davė mobiliojo ryšio telefoną ryšiui palaikyti; išsinuomotu automobiliu nuvykęs į sutartą vietą V. V. pasitiko L. G., įsidėjo jo krepšius į automobilį ir gabeno jį iš Kauno r. į Anykščius, kol jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Apelianto nuomone, be šių prielaidomis pagrįstų aplinkybių nurodymo, skundžiamame nuosprendyje nėra pateikiama jokių motyvų, kad jis veikė sudėtinga bendrininkavimo forma - organizuota grupe.

11.1. Nors apygardos teismas, atkartodamas kaltinimo formuluotes, deklaratyviai nurodo, kad V. V. kartu su kitais organizuotos grupės nariais iš anksto pasiskirstė vaidmenimis ir užduotimis, tačiau tokia išvada yra nepagrįsta, nes byloje nėra patikimų duomenų apie apelianto ir kitų asmenų palaikomus tvirtus, besitęsiančius, nevienlaikiškus nusikalstamus ryšius. Apeliantas pažymi, jog byloje patikimai nenustatyta, kad jis su kuriuo nors iš kaltinime nurodytų asmenų kontaktavo dėl narkotinės medžiagos perdavimo ir kad jis asmeniškai kaip nors būtų ruošęsis būsimoms nusikalstamoms veikoms. Nuteistojo nuomone, byloje nepaneigta jo iškelta versija, kad L. G. kartu su jo gabenama narkotine medžiaga jis vežė atsitiktinai, iš matymo pažįstamam asmeniui netikėtai paprašius skubiai padėti. Bylos aplinkybės nepatvirtina ir apelianto bendrininkavimo su asmeniu, kuriam ši baudžiamoji byla atskirta. Visų pirma, apie tokį bendrininkavimą negalima spręsti iš šiame skunde jau aptartos ydingos kaltinimo formuluotės. Be to, minėtas asmuo byloje nėra apklaustas, todėl nėra žinoma jo pozicija dėl kaltinime V. V. ir jam inkriminuotų aplinkybių. Tuo tarpu apeliantas savo ir šio asmens veiksmų bendrumą kategoriškai paneigė, jo nepatvirtina jokie bylos duomenys. Apeliantas mano, kad visa tai neabejotinai paneigia prielaidas apie jo veikimą organizuotoje grupėje, o pirmosios instancijos teismas, pripažinęs jį veikus šia bendrininkavimo forma, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. prašo: 1) panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo bei šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį; arba 2) pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir A. G. sušvelninti galutinę laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad jo atžvilgiu priimtas skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl turi būti panaikintas arba pakeistas dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio.

13. Apeliantas mano, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas padarė esminių pažeidimų, numatytų BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat esmingai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnyje, ir padarė teisės normų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą, pažeidimus. Nuteistasis nurodo, kad apygardos teismas nesiėmė pakankamų priemonių objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, teisingai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, nuosprendį grindė prielaidomis bei spėlionėmis, o ne įrodymais. Be to, skundžiamas nuosprendis grindžiamas nepatikimais ir neleistinais įrodymais, nepašalinant nuosprendyje esančių prieštaravimų ir aiškių neatitikimų baudžiamosios bylos įrodymams, loginių spragų, dalies įrodymų net nevertindamas ir dėl jų nepasisakydamas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš esmės tuos pačius esminius įrodymus vertino visiškai priešingai, nei buvusi faktinė įvykių situacija, tuo pažeisdamas ne tik įrodymų vertinimo taisykles, bet ir lygybės prieš įstatymą, rungimosi ir teisingo bylos nagrinėjimo principus. Apygardos teismas taip pat nesilaikė EŽTT, Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bei išaiškinimų. Apelianto nuomone, šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai suvaržė įstatymų garantuotas jo teises ir sukliudė teismui išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

14. Apeliantas pažymi, kad jis savo kaltės dėl pirmo jam inkriminuoto nusikalstamos veikos epizodo nepripažino. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad P. N. yra jo brolis, o L. Ga. ir R. B. jis matė tik vieną kartą. 2016 m. pradžioje P. N. jo klausė, kas gali skristi į Airiją faktiškai pailsėti, tačiau apie Jungtinius Arabų Emyratus ir narkotikų gabenimą nebuvo jokios kalbos. Nuteistasis norėjo skristi pats, bet brolis pasiūlė kitą kartą kartu su juo tai padaryti. Apie kelionę į Airiją apeliantas pasakė G. L., kuri pasiūlė savo vyrą M. K.. Jis buvo susitikęs su M. K., pasakė šiam, kad daugiau apie kelionę jam papasakos P. N., nes pats jokių kitų kelionės detalių nežinojo. Kitą dieną paskambino P. N. ir paklausė, ar jis galėtų M. K. nuvežti į Kauno oro uostą. P. N. sakė, jog už kurą jam sumokės R. B., kurio jis net nepažinojo. Pastarasis parašė žinutę, kad duos pinigų kurui iki oro uosto ir M. K. lėktuvo bilietui. R. B. per 2 kartus iš viso į paštą pervedė 280 Eur. Jis M. K. nuvežė į Kauno oro uostą, nupirko lėktuvo bilietą į Dubliną, cigarečių pakelį, davė 10 Eur. Po to, kai M. K. buvo Airijoje sulaikytas, buvo keletą kartų nuvykęs pas G. L., nes jautėsi kaltas pasiūlęs jai ir M. K. šią kelionę.

15. Apeliantas nurodo, kad jo parodymai nėra paneigti jokiais kitais objektyviais ir neginčijamais bylos duomenimis. Byloje nėra jokių duomenų (telefoninių pokalbių, kitų kaltinamųjų parodymų ir pan.) apie tai, kad jis žinojo, jog bus vykdoma kelionė į Jungtinius Arabų Emyratus dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų nugabenimo į Airiją. Apeliantas mano, kad nuteistosios G. L. parodymai šiame epizode vertintini kritiškai kaip siekis pačiai išvengti baudžiamosios atsakomybės, per bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis. Nors ši nuteistoji dėl vienos jai inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo išteisinta, tačiau jos parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio nuostatos. Nuteistasis pažymi, kad M. K. apklausa pirmosios instancijos teisme kelia abejones dėl šio asmens būklės - pastarasis atrodė apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, elgėsi neadekvačiai, neprisiminė esminių bylos aplinkybių ir detalių, iškraipė faktines aplinkybes ir pan. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad M. K. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas Airijoje, kur atliko ir laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis mano, kad apygardos teismas privalėjo atsižvelgti į M. K., kaip tiesioginiam nusikalstamos veikos vykdytojui, Airijoje paskirtos bausmės dydį, parenkant kitiems jo nusikalstamos veikos bendrininkams bausmės dydžius, nes nėra pagrįsto manymo, jog nusikalstama veika turėjo ir galėjo būti pabaigta Lietuvos Respublikoje.

16. Apeliantas nurodo, kad dėl antro inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodo savo kaltės jis taip pat nepripažino. Kai jis pirmą kartą važiavo į Ispaniją, F. M. paprašytas parvežė maišą apelsinų. Apie jokias narkotines medžiagas jam nebuvo žinoma, jis nematė jų auginamų ir jų negabeno. 2016 m. liepos mėnesį jis vietoje L. G. turėjo vykti į Ispaniją, tačiau dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo nebuvo galimybės išvykti iš Lietuvos. Jam pasiūlė vykti Da. O., kuris jo taip pat paprašė ir vietoje savęs surasti kitą žmogų. Nieko blogo negalvodamas, jis pasiūlė L. G. vykti į Ispaniją užsidirbti, tačiau apie narkotikus nebuvo jokios kalbos. L. G. sutiko, tuomet Da. O. jam padavė pinigus, telefoną, kuriuos jis turėjo perduoti L. G.. Jis pats L. G. iš namų nuvežė prie mikroautobusiuko pas R. K., kurį pažinojo. Už L. G. kelionę autobusiuku iš Da. O. duotų pinigų jis sumokėjo 140 Eur, taip pat L. G. dar davė 10 Eur. L. G. išvykus, su juo daugiau nebebendravo. Viską jis darė Da. O. nurodymu, o L. G. kelionės nekoordinavo. V. V. ir D. O. jis pirmą kartą pamatė teisme.

17. Apelianto nuomone, jo veiksmai tiek pirmajame nusikalstamos veikos epizode, G. L. pasiūlytą M. K. nugabenant iki oro uosto bei nuperkant jam bilietą, pinigus atgaunant iš R. B., kuris organizavo šią kelionę, tiek antrajame nusikalstamos veikos epizode, už Da. O. suteiktus pinigus nugabenant L. G. iki mikroautobusiuko, sumokant už kelionę perduotais pinigais, nėra nusikalstami. Nuteistasis pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kuriuos būtų galima pripažinti įrodymais, apie jo žinojimą, turtinį interesą ir/ar kitokį suinteresuotumą prisidėti prie nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Taigi, byloje neįrodyta nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė - tiesioginė tyčia ir motyvai dalyvauti nusikaltimuose.

18. Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje nepagrįstai konstatuotas nuteistųjų veikimas organizuotoje grupėje. Nuteistasis mano, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, nėra tokio sudėtingumo ir tokios apimties, kad joms realizuoti būtų reikalingos didesnės galimybės ar pastangos nei veiką realizuojant esant paprastam bendrininkavimui. Apeliantas pažymi, kad šiuo atveju nebuvo pasitelktos jokios technologijos, jokie sudėtingi veiksmai ar įveikiamos atitinkamos kliūtys ir pan. Todėl organizuotos grupės kaip bendrininkavimo formos inkriminavimas yra perteklinė aplinkybė, nepagrįstai bloginanti nuteistojo teisinę padėtį.

19. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad baudžiamasis procesas jo atžvilgiu vyksta jau daugiau nei penkerius metus (jis laikinai sulaikytas 2016 m. rugpjūčio 3 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog nepateisinamai ilga baudžiamojo proceso trukmė, pažeidžianti asmens teisę į įmanomai trumpiausią bylos procesą, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, gali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė ir pripažįstama pagrindu skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2011). Apeliantas pažymi, kad jis buvo suimtas aštuonis mėnesius, nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki šiol jam taikoma intensyvi priežiūra. Per visą šį laikotarpį jis nėra pažeidęs įstatymų. Nuteistasis nurodo, kad vienos iš griežčiausių kardomųjų priemonių taikymu labai ilgą laikotarpį ženkliai bloginamos asmens judėjimo, darbo, bendravimo galimybės, į ką nebuvo atsižvelgta priimant skundžiamą nuosprendį. Apelianto nuomone, veiksmai, už kuriuos jis buvo nuteistas, nerodo jokio išskirtinio jo asmenybės pavojingumo. Be to, jo atlikti veiksmai nebuvo reikšmingi, t. y. nusikalstamos veikos būtų buvusios sėkmingai įvykdytos ir be A. G. tarpininkavimo. Apeliantas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje buvo nepagrįstai sureikšmintas jo vaidmuo kaip pagrindinio aktyvaus vykdytojo. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jis gyvena šeimoje, augina du mažamečius vaikus, sutuoktinė yra oficiali trijų nepilnamečių vaikų, gyvenančių kartu su A. G., globėja. Apeliantas nurodo, kad jis vienintelis šeimoje yra dirbantis asmuo, todėl tokiam ilgam laikotarpiui netekus maitintojo nebus kam pasirūpinti visais nepilnamečiais vaikais, kas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, įtvirtintam BK 54 straipsnio 3 dalyje.

20. Apeliaciniame skunde nuteistojo L. Ga. gynėjas advokatas Bogdanas Chranovskis prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir L. Ga. atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, grindžiamas vien tik prielaidomis, todėl turi būti panaikintas. Apeliantas pažymi, kad byloje yra daug nepašalintų abejonių, prieštaravimų, kurie turi būti traktuojami kaltinamojo naudai. Gynėjo nuomone, byloje nesurinkta pakankamai patikimų L. Ga. kaltės įrodymų, todėl pastarasis dėl nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, turi būti išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

21. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas L. Ga. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą daugiausia grindžia kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotomis telefoninių pokalbių, įvykusių laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 27 d. iki 2016 m. sausio 29 d. tarp L. Ga. ir P. N., išklotinėmis. Teismo nuomone, šių telefoninių pokalbių metu buvo kalbama apie asmenį, kuris vyktų įgyti, laikyti, gabenti narkotines medžiagas į Airijos Respubliką ir JAE. Gynėjas su tokia teismo išvada nesutinka, kadangi byloje nėra duomenų, iš kurių bent bendrais bruožais būtų galima suprasti, kad nuteistieji tiesiogiai ar užuominomis bendravo apie narkotines medžiagas. Apelianto nuomone, minėtos išklotinės negali būti pripažintos tinkamais įrodymais, nes juose užfiksuotų duomenų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Gynėjas pažymi, kad šiuo atveju prokuroras viršydamas savo kompetenciją pateikė savo išvadas, jog užfiksuoti telefoniniai pokalbiai yra susiję su M. K. narkotinių medžiagų įgijimu, laikymu ir gabenimu. Tokiu būdu buvo padarytas neleistinas poveikis teismui, t. y. kaltinamajame akte pateikta prokuroro pozicija suformavo išankstinę teismo nuomonę dėl L. Ga. inkriminuoto nusikaltimo.

22. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad L. Ga. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai parodė, jog iš visų kaltinime nurodytų asmenų pažįsta tik R. B. ir P. N., o kitų asmenų nepažįsta ir su jais niekada nebendravo. L. Ga. taip pat parodė, kad dėl narkotinių medžiagų su niekuo nėra bendravęs, kelionės narkotinėms medžiagoms įgyti, laikyti ir gabenti neorganizavo bei tokiuose veiksmuose nedalyvavo. L. Ga. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad R. B. paklausė, ar jis žino, kas gali užsiimti cigarečių ar alkoholio gabenimu į užsienį. L. Ga. apie tai paklausė P. N., kuris pažadėjo paieškoti tokio asmens. Dėl nurodytos priežasties L. Ga. ir skambindavo bei bendraudavo su P. N.. L. Ga. nekilo jokio įtarimo, kad ieškomas žmogus gabens narkotines medžiagas. Minėtas bendravimas vyko R. B. iniciatyva ir prašymu. Vėliau L. Ga. pasiūlė R. B. ir P. N. toliau bendrauti tiesiogiai, be jo pagalbos, ir perdavė jiems kontaktus. Gynėjas pažymi, kad teismo posėdyje perklausius minėtus L. Ga. ir P. N. pokalbių įrašus, aiškiai girdėjosi R. B. balsas, kuris L. Ga. nurodinėjo, apie ką bendrauti, ko paklausti ir ką pasakyti P. N.. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad byloje pateiktose telefoninių pokalbių išklotinėse R. B. komentarai, klausimai ir nurodymai nėra užfiksuoti. Gynėjo nuomone, tai vertintina kaip šiurkštus rungimosi principo pažeidimas ir įrodymų, palankių gynybai, sąmoningas nuslėpimas. Apeliantas pažymi, kad nuteistojo L. Ga. parodymai byloje esančiais įrodymais nebuvo paneigti. Gynėjo vertinimu, byloje nėra jokių L. Ga. kaltę patvirtinančių įrodymų, taip pat, kad pastarajam būtų žinomas M. K. įgytų, laikytų ir gabentų narkotinių medžiagų faktiškas kiekis. Nei vienas iš kitų nuteistųjų L. Ga. nepažįsta, tarp jų ir M. K., betarpiškai gabenęs narkotines medžiagas. Apeliantas mano, kad aptartos aplinkybės patvirtina L. Ga. parodymus ir jo atsitiktinį dalyvavimą minėtuose pokalbiuose, bei paneigia jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme.

23. Gynėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad nuteistieji nusikalstamą veiką padarė veikdami organizuotoje grupėje. Apelianto nuomone, organizuotos grupės egzistavimas šioje byloje nėra įrodytas. Gynėjas pažymi, kad šioje byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų visų kaltinamųjų susitarimą veikti bendrai, t. y. susitarimą neteisėtai įgyti, laikyti ir gabenti visą kaltinime nurodytą kiekį narkotinių medžiagų. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad L. Ga. ir kiti kaltinamieji, išskyrus R. B. ir P. N., net nebuvo pažįstami bei niekada nebuvo susitikę ar bendravę kitomis priemonėmis apie nusikalstamų veikų darymą. Tai, kad L. Ga. pažinojo R. B. ir P. N., savaime neįrodo jo dalyvavimo nusikalstamoje veikloje, pastarieji buvo tik pažįstami ir apie narkotines medžiagas nekalbėjo. Gynėjas nurodo, kad nei vienas iš minėtų asmenų ir kitų kaltinamųjų nedavė parodymų dėl L. Ga. dalyvavimo nusikaltime veikiant organizuotoje grupėje. Be to, šie asmenys apskritai neigė dalyvavę organizuotos grupės veikloje.

24. Apeliantas pažymi, kad M. K. dėl šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo, susijusio su disponavimu narkotinėmis medžiagomis (narkotinės medžiagos gabenimas iš JAE į Airiją), buvo nuteistas Airijos Respublikos Dublino apygardos (baudžiamojo) teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžiu. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad M. K. buvo nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, kurias padarė veikdamas vienas, t. y. be jokių bendrininkų. Apelianto vertinimu, toks nuosprendis yra įgijęs restitucijos galią, todėl joks kitas teismas negali konstatuoti kitokių faktinių įvykio aplinkybių, nei 2016 m. birželio 10 d. nuosprendyje nustatė Dublino apygardos teismas. Gynėjas taip pat nurodo, kad M. K. nusikalstama veika, kurios organizavimu kaltinamas ir L. Ga., objektyviai buvo atlikta ne Lietuvos Respublikoje. Taigi, M. K. pažeidė ne BK, o Airijos baudžiamuosius įstatymus. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju narkotinės medžiagos įgijimas ir gabenimas buvo organizuotas atlikti užsienyje, kitų bendrininkų, tarp jų ir L. Ga., veiksmus privalėjo tirti ir teisiškai vertinti tas pats teismas, kuris nagrinėjo M. K. baudžiamąją bylą, t. y. Dublino apygardos teismas. Be to, šiuo atveju bylą nagrinėjant Lietuvos Respublikoje turėjo būti taikomos BK 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias, jei asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, teisiamas Lietuvos Respublikoje, bet abiejose valstybėse už šį nusikaltimą numatytos skirtingos bausmės, bausmė nusikaltusiam asmeniui skiriama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau ji negali viršyti nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyto maksimalaus dydžio.

25. Gynėjas pažymi, kad šioje byloje teismo posėdžio metu buvo pagarsintas minėto Dublino apygardos teismo nuosprendžio turinys ir M. K. toje byloje duoti parodymai, tačiau jame nepateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog aptariamas nusikaltimas buvo padarytas organizuotoje grupėje. Apelianto nuomone, dėl šios priežasties kyla pagrįstų abejonių dėl liudytojo M. K. parodymų nagrinėjamoje byloje patikimumo. Be to, liudytojo M. K. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, skyrėsi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Gynėjas mano, kad šiuo atveju bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme būtina atlikti įrodymų tyrimą ir dar kartą apklausti M. K., siekiant išaiškinti jo parodymų nenuoseklumo ir prieštaravimo priežastis.

26. Apeliaciniame skunde nuteistojo D. O. gynėjas advokatas Marius Zabita prašo: 1) panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą D. O. atžvilgiu nutraukti; arba 2) pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir sušvelninti D. O. paskirtą bausmę; 3) panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo iš D. O.; 4) panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria iš dalies tenkintas F. M. civilinis ieškinys, ir šį civilinį ieškinį atmesti; 5) atlikti įrodymų tyrimą: a) apklausti Da. O. dėl aplinkybių, susijusių su D. O. pareikštais kaltinimais; b) paskirti narkotinių medžiagų tyrimą, siekiant nustatyti, ar kanapės yra vienarūšės; c) nustatyti, kokia tvarka buvo pažeista auginant kanapes Ispanijos Karalystėje. Nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Gynėjo nuomone, apygardos teismas neteisingai ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso pažeidimus, pažeidė objektyvumo ir teisingumo principus, neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių.

27. Gynėjas nurodo, kad D. O. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas D. O. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos grindė išimtinai nukentėjusiuoju pripažinto F. M. bei jo žmonos K. T. parodymais. Gynėjas mano, kad šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas šių asmenų parodymus privalėjo vertinti ypatingai atidžiai (patikimumo bei objektyvumo prasme) ir juos gretinti kartu su kita baudžiamosios bylos medžiaga. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad EŽTT savo praktikoje yra įtvirtinęs imperatyvų nurodymą, jog daug atsakingiau turi būti vertinami kito kaltinamojo (bendrakaltinamojo) byloje parodymai, nes yra didelis pavojus, jog bendrakaltinamojo parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi, vertinant tokius parodymus gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo, nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų (pvz., 2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Vladimir Romanov prieš Rusiją). Be to, policijos bendradarbio parodymais dėl jų prigimties yra įmanoma manipuliuoti ir jie gali būti duodami vien dėl tų privalumų ir nuolaidų, kuriuos nacionalinė teisė numato policijos bendradarbiams, ar dėl asmeninės naudos. Turi būti įvertinta rizika, jog tokius parodymus duodantis asmuo nebūtinai yra nešališkas, todėl policijos bendradarbių parodymai turi būti paremti kita bylos medžiaga (pvz., 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją; 1997 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Contrada prieš Italiją).

27.1. Gynėjas pažymi, kad apygardos teismas pripažino D. O. kaltę pagal BK 147 straipsnio 1 dalį tiek dėl verbavimo, tiek dėl gabenimo, nors iš kaltinamojo akto turinio (inkriminuotos veikos aprašymo) matyti, jog pastarasis net nebuvo kaltinamas dėl verbavimo, o šiuos veiksmus galimai atliko asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas (toliau - Asmuo). Iš kaltinimo matyti, kad D. O. neatliko jokių veiksmų, susijusių su nukentėjusiojo verbavimu, nepasinaudojo nukentėjusiojo pažeidžiamumu (sunkia materialine padėtimi), nenaudojo apgaulės, nepažadėjo elektriko darbo ir netgi nesiūlė važiuoti į Ispanijos Karalystę. Apeliantas nurodo, jog kaltinamajame akte nėra aprašyta, kad šiuos veiksmus D. O. būtų atlikęs kartu su Asmeniu arba, kad Asmuo būtų susitaręs su D. O. taip veikti ir veikė pagal išankstinį jų susitarimą. Gynėjas pažymi, kad šios aplinkybės teisme nepatvirtino ir nukentėjusiuoju pripažintas F. M., kuris nurodė, jog tariamą verbavimą pasinaudojant pažeidžiamumu, priklausomumu ir/ar apgaule iki vykimo į Ispanijos Karalystę atliko tik Asmuo.

27.2. Nukentėjusysis F. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad su D. O. nei apie darbą, nei apie gyvenimą nesikalbėjo, o pirmą kartą su juo susipažino tik įsėdęs į automobilį. Taigi, nuteistasis D. O. atliko tik formalų veiksmą, t. y. pats važiuodamas į Ispaniją pavežė F. M., kuris dėl darbo ir gyvenimo buvo susitaręs su Asmeniu. D. O. patvirtino, kad su F. M. nieko nesitarė ir nieko apie pastarojo susitarimą su kitais asmenimis nekalbėjo. Apelianto nuomone, iš šių tarpusavyje neprieštaraujančių duomenų galima spręsti, kad D. O. veiksmuose nėra būtinųjų prekybos žmonėmis nusikaltimo sudėties požymių. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam inkriminavo nukentėjusiojo verbavimo veiksmus, pasinaudojant pažeidžiamumu, priklausomumu ir apgaule, kurie net nebuvo aprašyti kaltinamajame akte ir nuteistasis negalėjo gintis nuo tokio kaltinimo. Tuo tarpu nukentėjusiojo F. M. pavežimas į Ispaniją negali būti vertinimas kaip gabenimas BK 147 straipsnio 1 dalies prasme.

27.3. Gynėjas taip pat pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog F. M. laisvė nebuvo niekaip suvaržyta, jis turėjo savo asmens dokumentus, telefoną, prieigą prie interneto, kompiuterį, bendravo su sugyventine K. T. tiek iki jos atvykimo į Ispaniją, tiek po išvykimo. Teismas šios aplinkybės, kurią slėpė tiek F. M., tiek ir K. T., taip pat niekaip neįvertino. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad K. T. su vaiku pas F. M. atvyko maždaug po savaitės, kai pastarasis apsigyveno Ispanijoje, ir jie visi kartu gyveno toje pačioje sodyboje, galėjo eiti į miestą, parduotuvę, pasižvalgė po apylinkes, buvo svečiuose pas kitus lietuvius. Be to, F. M. naudojosi automobiliu, ką patvirtina L. G., K. P. ir D. O. parodymai. Gynėjas mano, jog visa tai rodo, kad F. M. laisvė suvaržyta nebuvo ir kad jokio priklausomumo nuo kitų asmenų, o ypač nuteistojo D. O., nebuvo.

27.4. Gynėjas nurodo, kad iš bylos duomenų matyti, jog po 2015 m. Šv. Kalėdų užsidegė garažas, kuriame, anot F. M., buvo auginamos kanapės. Po šio įvykio D. O. nusprendė gyventi atskirai nuo F. M. ir ieškojo savo gyvenamosios vietos. Po minėto įvykio F. M. dar 3 savaites gyveno su šeima toje pačioje vietoje ir tęsė, ką pradėjo, likvidavo gaisro pasekmes. Tuo tarpu D. O. nuo sausio 15 d. visiškai išsikraustė iš F. M. gyvenamosios vietos. Apeliantas pažymi, jog K. P. parodymai patvirtina D. O. parodymus, kad jis po gaisro negyveno viename name su F. M. ir ten atvykdavo retai, kadangi šioje vietoje dar buvo likę jo daiktų. Tai vyko sausio mėnesį, kurio gale D. O. buvo sulaikytas dėl vagystės ir mėnesį buvo suimtas. Nuo to laiko K. P. dar buvo likęs sodyboje kartu su F. M. ir toliau sėkmingai gyveno. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, kad K. P. neparodė, jog D. O. kam nors vadovavo. Anot gynėjo, pagrįstų abejonių dėl šio liudytojo parodymų kelia tai, kad pas F. M. į Ispaniją atvyko nuo mažens jį ir jo šeimą pažįstantis asmuo, jo mamos draugas, taip pat, kad praėjus 5 metams po įvykių K. P. prisiminė daugiau detalių negu ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. Todėl pastarojo parodymais remtis galima tik tiek, kiek juos pagrindžia kiti duomenys.

27.5. Apeliantas pažymi, kad nuteistojo L. G. parodymai iš viso neturi ryšio su D. O.. L. G. parodė, kad D. O. nepažįsta, sodyboje Ispanijoje jo nematė, o pirmą kartą pastarąjį pamatė tik teisme. Šie nuteistojo L. G. parodymai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad būtent D. O. vadovavo kanapių auginimo procesui vienkiemyje, o F. M. buvo tik paprastas darbininkas, kuriam buvo nurodyta įrengti garažą kanapių auginimui, jas auginti ir prižiūrėti, ką patvirtino ir vėliau kurjeriais buvę, t. y. narkotinę medžiagą į Lietuvą iš vienkiemio vėliau gabenę, K. P. ir L. G..

27.6. Gynėjas taip pat nurodo, kad apygardos teismas nevisapusiškai įvertino jo pateiktus dokumentus dėl D. O. sulaikymo, suėmimo ir paleidimo Ispanijoje. Apeliantas pažymi, kad D. O. buvo sulaikytas 2016 m. sausio 26 d. ir jam buvo paskirtas įkalinimas, nes jis yra užsienietis, nėra nuolatinis Ispanijos gyventojas ir Ispanijoje neturi žinomos nuolatinės gyvenamosios vietos. 2016 m. vasario 17 d. D. O. iš suėmimo buvo paleistas, teismo nutartyje nurodant, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Ispanijoje. Anot gynėjo, teismas nesugretino šios aplinkybės su kitais duomenimis ir D. O. parodymais, kad jis sodyboje negyveno nuo 2016 m. sausio 15 d., kad turėjo savo būstą ir kad 2016 m. vasario 25 d. sudarė terminuotą darbo sutartį, pagal kurią buvo įdarbintas nekvalifikuotu darbininku statybose. Apeliantas pažymi, kad iš jo pateiktų dokumentų matyti, kad tarp D. O. ir K. A. 2016 m. sausio 15 d. buvo sudaryta buto, esančio Ispanijoje, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis iki 2017 m. sausio 15 d. Šios sutarties duomenys sutampa su 2016 m. vasario 17 d. teismo nutartyje nurodytu adresu. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad būtent šiame bute D. O. ir buvo sulaikytas vykdant Europos arešto orderį. Apelianto nuomone, šie duomenys patvirtina D. O. parodymų teisingumą ir paneigia BK 147 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties elementus bei F. M. parodymų teisingumą.

28. Apeliantas pažymi, kad apygardos teismas nepagrįstai D. O. pripažino kaltu ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) bei BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje. Pirmosios instancijos teismas D. O. kaltę dėl šių nusikalstamų veikų grindė iš esmės F. M. ir L. G., kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymais, tačiau tinkamai neįvertino byloje esančių duomenų visumos ir loginės jų sekos. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad byloje yra tam tikrų duomenų, kas vyko 2015 m. lapkričio - 2016 m. vasario mėnesiais, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų (pokalbių išklotinių, daktiloskopinių ar serologinių tyrimų rezultatų), ką F. M. ir D. O. veikė kitus 5 mėnesius nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn. Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti F. M. ir L. G. parodymus bei paneigti D. O. parodymus, kad jis tuo laikotarpiu su F. M. ir minėta sodyba nieko bendro neturėjo, kanapių nepakavo, nevežė, o L. G. apskirtai nėra niekada matęs ir apie jį girdėjęs.

28.1. Anot apelianto, tai, kad D. O. nuo 2016 m. sausio 15 d. negyveno su F. M. vienoje sodyboje ir neturėjo nieko bendra su daromomis nusikalstamomis veikomis, patvirtina jau minėti dokumentai, t. y. Elchės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis dėl D. O. suėmimo, Elchės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis, kuria D. O. buvo paleistas iš suėmimo, 2016 m. sausio 15 d. būsto nuomos sutartis, 2016 m. vasario 25 d. darbo sutartis. Taigi, nuo 2016 m. vasario 26 d. nebėra jokių objektyvių duomenų, kad D. O. kaip nors būtų susijęs su F. M. auginamomis kanapėmis. Gynėjo nuomone, šiame epizode labai svarbūs yra L. G. parodymai, kuris parodė, kad D. O. pirmą kartą pamatė tik teisme, kad jį pasitiko ir į gyvenamąjį namą Ispanijoje atvežė F. M., kur L. G. gyveno 10 dienų, ir kad visi 10 kg kanapių buvo užauginta F. M..

28.2. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis F. M. parodė, jog jis užaugino, nuėmė derlių ir sudžiovindamas pagamino bei supakavo, užkasė ir atkasė iš viso 6500 g kanapių, o kitus 4 supakuotus maišus atvežė D. O.. Gynėjo nuomone, šiuos nukentėjusiojo parodymus paneigia objektyvios byloje nustatytos aplinkybės. 2016 m. rugpjūčio 3 d. kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratą automobilyje „Renault Clio“ ir praplėšus sauskelnių paketus buvo surasta bei paimta 10 paketų su augalinės kilmės medžiaga. 2017 m. gegužės 26 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(3942)-IS1-3188 konstatuota, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš 10 plastikinių pakuočių, 2016 m. rugpjūčio 3 d. rasta atliekant kratą automobilyje „Renault Clio“, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 9935,68 g; ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis kanapėse yra ne mažesnis negu 9,7 %. Anot apelianto, šiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys apie narkotinių medžiagų kiekį (9935,68 g) ir supakavimo būdą (10 paketų) nesutampa su F. M. parodytomis aplinkybėmis, kad iš viso buvo disponuojama 10,5 kg narkotinės medžiagos (prie 6,5 kg F. M. užaugintų kanapių pridėjus D. O. neva atgabentas 4 pakuotes po 1 kg).

28.3. Gynėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad specialisto išvadoje Nr. 140-(3942)-IS1-3188 buvo konstatuota, jog ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis visose kanapių pakuotėse yra iš esmės panašus, t. y. nuo 9,7% iki 11,6%, galima spręsti, kad šios kanapės yra to paties derliaus vienarūšės. Tai galima būtų paneigti ar patvirtinti tik atlikus papildomą narkotinių medžiagų tyrimą, siekiant nustatyti, ar visuose paketuose kanapės yra tos pačios rūšies ir veislės. Priešingu atveju nėra galimybės paneigti to, kad visus 10 kg kanapių užaugino ir L. G. perdavė būtent F. M.. Tai reikštų, kad D. O. prie šių medžiagų kontrabandos bei disponavimo ja nėra prisidėjęs ir kad galimai šią nusikalstamą veiką padarė F. M. su kitais asmenimis. Anot apelianto, tokią prielaidą kelti leidžia ir kitos L. G. parodytos aplinkybės, kad Ispanijoje jis buvo du kartus, o pirmą kartą nuskridus į Ispanija jis gyveno kažkokiam bute, kuriame buvo kiti asmenys nei šioje byloje.

28.4. Gynėjas nurodo, kad apygardos teismas nesugretino šių duomenų su 2018 m. gegužės 16 d. pagal Europos tyrimo orderį (toliau – ETO) gautais dokumentais, o būtent, liudytojos M. d. C. B. R. apklausos ir atpažinimo protokolais. Pateikus atpažinti Da. O. ir D. O. fotonuotraukas tarp kitų asmenų nuotraukų, ši liudytoja neatpažino nei D. O., nei Da. O.. Minėta liudytoja apklausos metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. gyveno užsieniečiai - moteris vardu L. ir jos vaikinas, kurio vardas galėjo būti A., ir 5 metų mergaitė. Apelianto nuomone, šie duomenys rodo, kad sodyba, kurioje, anot F. M., buvo auginamos kanapės, buvo išnuomota ne D. O.. Duomenų, kad pastarasis turėtų kokių nors sąsajų su šios sodybos nuoma, byloje nėra. Anot gynėjo, iš nuteistojo L. G. ir liudytojos M. d. C. B. R. parodymų galima spręsti, kad šios liudytojos nurodytas A. gali būti tas pats asmuo, kuris nuomojosi sodybą ir pirmą kartą priėmė L. G.. Tai patvirtina abejones, kad D. O. nėra susijęs su kanapėmis, kurias augino F. M., o gabeno L. G..

28.5. Apeliantas mano, kad minėtas abejones sustiprina ir K. P. parodymai. Pastarasis parodė, kad D. O. matė gal porą kartų, o po to, kai pastarasis buvo sulaikytas už vagystę, daugiau jo iš viso nematė. Po D. O. sulaikymo F. M. bendravo su kitais žmonėmis, kurie atvežė maisto, su kuriais F. M. važiavo „parūkyti žolės“ ir kurie galiausiai K. P. nugabeno iki mikroautobusiuko į Lietuvą su tariamai lagaminu kanapių. Tokiu būdu K. P. atvyko ne į Panevėžį, bet į Vilnių. Anot gynėjo, tai leidžia kelti prielaidą, kad ne D. O., bet kiti asmenys yra susiję su nepagrįstai pastarajam inkriminuota nusikalstama veika.

28.6. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju taip pat tinkamai neįvertino aplinkybės, kad F. M. praeityje yra susijęs su narkotinėmis medžiagomis, o D. O. - ne. Liudytojas A. S. parodė, kad iš F. M. yra pirkęs narkotines medžiagas dar iki šioje byloje inkriminuotų nusikaltimų. K. P. parodė, kad su F. M. Ispanijoje rūkė kanapes, kurias iš kažkur atsiveždavo. L. G. parodė, kad F. M. dažnai rūkė kanapes. D. O. parodė, kad F. M. rūkė kanapes, o, jo žiniomis, pastarasis iš darbo Norvegijoje buvo išmestas dėl to, jog ten augino kanapes. Gynėjas pažymi, kad apie šią ir kitas reikšmingas aplinkybes galėtų pasakyti nuteistojo D. O. brolis Da. O., kuris sutinka būti apklausiamas šios bylos procese (gynyba to prašė ir pirmosios instancijos teismo, tačiau teismas atsisakė jį patenkinti). Anot apelianto, tai, kad byloje nėra duomenų, jog D. O. būtų susijęs su narkotinėmis medžiagomis, patvirtino ir ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai. Pastarieji parodė, kad apie D. O. pirmą kartą išgirdo apklausus F. M.. Iki to laiko jie jokių duomenų apie D. O. neturėjo.

29. Gynėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog D. O., A. G., L. G., V. V. ir Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, veikė organizuota grupe. Apelianto nuomone, šiuo atveju apygardos teismas nenustatė organizuotos grupės objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Gynėjas nurodo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog D. O. su minėtais asmenimis susitarė daryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimą dar iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad L. G., A. G. ir V. V. parodė, jog D. O. nepažinojo ir su juo nebendravo. Be to, kai kurie iš nuteistųjų vieni su kitais nėra pažįstami ar nėra bendravę, todėl nėra organizuotai grupei būdingų požymių - organizuotumo, vieningos tyčios, bendrumo, betarpiškumo ir veikimo kartu. Anot gynėjo, kaltinime aprašytas pasiskirstymas vaidmenimis šiuo atveju išankstiniu susitarimu nebuvo įmanomas. Iš bylos medžiagos matyti, jog L. G. šiame susitarime nedalyvavo ir jo veiksmai apsiribojo tik narkotinių medžiagų gabenimu laikotarpiu nuo 2016 m. liepos mėn. vidurio iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. Tu tarpu V. V. šiame epizode pargabenus narkotines medžiagas 2016 m. rugpjūčio 3 d. tik pavežė L. G.. Apelianto nuomone, tai, kad D. O. susitarė perduoti L. G. narkotines medžiagas, neatitinka byloje esančių duomenų, nes objektyvių duomenų apie D. O. nuo 2016 m. vasario 26 d. apskritai nėra.

30. Gynėjas nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai D. O. pripažino kaltu ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 265 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokią Ispanijos Karalystėje nustatytą tvarką D. O. pažeidė ir kokiais aktyviais tyčiniais veiksmais šį pažeidimą įvykdė. Anot gynėjo, pagal byloje esančius duomenis galima daryti prielaidą, kad, jeigu būtų nustatyta, jog D. O. pažeidė kažkokią kanapių auginimo tvarką, jo veika galėtų būti vertinama nebent kaip padėjėjo. Pasak F. M., D. O. padėjo jam įrengti garažą, nupirkti tam reikalingus daiktus. Anot K. P., buvo atvežtos lempos, kurias D. O. iškrovė. Tačiau šiuo atveju kanapes augino ne D. O., o F. M.. D. O. parodė, kad jis auginti kanapių neturėjo tikslo ir jų neaugino, o tai darė F. M.. Apelianto nuomone, nesant Ispanijos Karalystėje nustatytos kanapių auginimo tvarkos pažeidimo fakto, baudžiamoji atsakomybė negalima. Todėl apygardos teismas nepagrįstai D. O. nuteisė pagal BK 265 straipsnio 1 dalį.

31. Gynėjas taip pat nurodo, kad D. O. paskirta bausmė yra per griežta, todėl turi būti sušvelninta. Apeliantas pažymi, kad šiuo atveju skiriant nuteistajam bausmę turėjo būti atsižvelgiama ir į pakankamai ilgą baudžiamojo proceso trukmę šioje baudžiamojoje byloje. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog konstatavus pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę ir įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.), skiriama bausmė gali būti švelninama neperžengiant BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuota kaltininko veika, sankcijos ribų (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-102/2011, 2K-147-677/2015, 2K-186-942/2015, 2K-31-511/2018) arba gali būti skiriama švelnesnė, nei sankcijoje nustatyta, bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis), jei, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nusprendžiama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-192/2011, 2K-189-1073/2019, 2K-208-976/2019, 2K-113-489/2021), arba gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27- 746/2015, 2K-7-8-788/2018). Tokia teismų praktika atitinka EŽTT jurisprudenciją, pagal kurią bausmės sumažinimas kaltinamiesiems yra tinkama teisinės gynybos priemonė kompensuojant pernelyg ilgo proceso trukmės neigiamus padarinius.

31.1. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad nuo šioje byloje nagrinėjamų įvykių praėjo daugiau nei 5 metai, vien tik bylos nagrinėjimas teisme užtruko kiek daugiau nei 2 metus 7 mėnesius. Akivaizdu, kad procesas užtruko dėl objektyvių priežasčių, t. y. pačios bylos sudėtingumo (didelė jos apimtis, 10 kaltinamųjų), proceso dalyvių ligų ir užimtumo, Lietuvoje paskelbto karantino dėl Covid-19 pandemijos. Tačiau šiuo atveju procesas ilgai užtruko ne dėl D. O. ar jo gynėjo kaltės ir tyčios kaip nors trukdyti procesą, nei vienas teismo posėdis dėl D. O. ar jo gynėjo kaltės nebuvo sutrukdytas. Anot apelianto, ši byla iš dalies užsitęsė ir dėl to, kad prokuratūra pasirinko labai sudėtingą bylos nagrinėjimo būdą, t. y. vienoje byloje įrodinėti net kelias tarpusavyje faktinėmis aplinkybėmis nesusijusias nusikalstamas veikas. Tokiu būdu byloje susidarė daugiau kaltinamųjų, liudytojų, buvo atliekam daug procesinių veiksmų, dėl to išsitęsė tiek ikiteisminis tyrimas, tiek įrodymų tyrimas teisme.

31.2. Gynėjas pažymi, kad D. O. praeityje nebuvo teistas, galiojančių nuobaudų neturėjo, turi nuolatinį darbą, gyvena faktinėje šeimoje, kurioje augina du vaikus, šiuo metu jo sugyventinė yra nėščia bei laukiasi bendro vaiko. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad dalį baudžiamojo proceso D. O. praleido sudėtingomis jo sveikatos būklei sąlygomis Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Be to, ilga proceso trukmė sudarė likimo neapibrėžtumą, kas turėjo neigiamos įtakos nuteistojo psichologinei sveikatai. Gynėjas nurodo, kad per 6 metų laikotarpį nuteistasis nepadarė jokios nusikalstamos veikos, tad iš esmės bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose, per tokį nepagrįstai ilgą proceso laiką jau pasiekti.

32. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai proceso išlaidomis pripažino ekstradicijos išlaidas (2584,70 Eur) ir nusprendė jas išieškoti iš D. O.. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, kad D. O. neabejotinai žinojo apie šį baudžiamąjį procesą ir dėl to slapstėsi Ispanijos Karalystėje. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad D. O. buvo sulaikytas 2017 m. lapkričio 15 d. Ispanijos Karalystėje, Alikantės mieste, savo nuomojamame bute, kurio nuomos sutartis buvo sudaryta dar 2016 m. sausio 15 d. Į baudžiamąją bylą pateikti duomenys patvirtina, kad D. O. nuo 2015 m. lapkričio mėnesio Lietuvoje negyveno, įtarimai jam tinkamai pareikšti nebuvo, todėl nuteistasis apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą nežinojo. Gynėjas pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu ir ikiteisminio tyrimo metu iki Europos arešto orderio (toliau – EAO) išdavimo, D. O. nuolat gyveno Ispanijos Karalystėje, o ne slapstėsi, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, ekstradicijos išlaidos negali būti pripažintos proceso išlaidomis, nes jos atsirado ne dėl nuteistojo D. O. sąmoningų veiksmų.

33. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji D. O., A. G. ir jų gynėjai advokatai M. Zabita, Ž. Rutkauskas, taip pat nuteistųjų V. V., L. Ga. gynėjai advokatai S. Juodelis, B. Chranovskis prašė jų apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras ir nukentėjusiojo F. M. atstovas advokatas D. Povilius prašė nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. G., nuteistojo D. O. gynėjo advokato Mariaus Zabitos, nuteistojo L. Ga. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio apeliaciniai skundai atmetami, nuteistojo V. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl bylos įrodymų vertinimo ir A. G., L. Ga. veikos kvalifikavimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinės medžiagos – kokaino, kiekiu 2016 m. sausio – vasario mėnesiais).

34. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, taip pat atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. G. ir L. Ga. pripažino kaltais, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

35. Skundžiamu nuosprendžiu A. G. ir L. Ga. šioje dalyje nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe su R. B. (kuriam šis baudžiamasis procesas nutrauktas pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą jam mirus), P. N. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, surado šio nusikaltimo vykdytoją M. K. bei organizavo jo kelionę iš Panevėžio į Kauno oro uostą, iš ten į Dubliną Airijos Respublikoje, po to iš Dublino į Dubajų Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir atgal į Dubliną Airijos Respublikoje, neteisėtai įgyti, laikyti ir gabenti labai didelį kiekį (1014,8 g) narkotinės medžiagos – kokaino. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jo veiksmuose nėra BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties vieno iš požymių – tiesioginės tyčios. Nuteistojo L. Ga. gynėjas apeliaciniame skunde prašo nuteistojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir savo išvadas dėl nuteistųjų kaltės pagrindė prielaidomis bei nepatikimais ir neleistinais įrodymais.

36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji A. G. ir L. Ga. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nustatyti tinkamai, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, teismo nuosprendis pagrįstas nekeliančiais abejonių duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistųjų bei jų gynėjų versijas. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantai, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

37. Nuteistieji A. G. ir L. Ga. viso proceso metu kaltės nepripažino bei parodė, kad neorganizavo M. K. kelionės į Dubliną Airijos Respublikoje ir Dubajų Jungtiniuose Arabų Emyratuose neteisėtai įgyti, laikyti ir gabenti labai didelį kiekį (1014,8 g) narkotinės medžiagos – kokaino. Nuteistasis L. Ga., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2016 m. R. B. ieškojo žmogaus darbui užsienyje. Pastarasis nesakė, koks tai darbas ir kurioje šalyje. Kadangi 2009 – 2010 metais jis kartu su R. B. kelis kartus vežė į Airiją cigaretes, gėrimus, o be to žinojo, kad pastarasis yra ilgai gyvenęs šioje šalyje, manė, jog R. B. siūlomas darbas buvo susijęs su cigarečių gabenimu. Jis važiuoti į užsienį negalėjo, todėl pasiūlė darbą pažįstamam P. N.. Pastarasis vykti į užsienį taip pat negalėjo, bet pažadėjo paieškoti kokio nors žmogaus. Po kiek laiko jis R. B. davė P. N. telefono numerį, kad jie tartųsi asmeniškai. A. G., G. L., M. K. jis nepažįsta, su jais jokių reikalų neturėjo ir telefonu nebendravo. Apie jokias narkotines medžiagas jis nieko nežinojo. Apie tai, kad R. B. siūlymu kažkas išvyko dirbti į užsienį, jis sužinojo iš P. N. praėjus 3 dienoms po to asmens išvykimo. Teisiamajame posėdyje garsinant byloje užfiksuotus telefoninius pokalbius, L. Ga. parodė, kad tai buvo vienos dienos pokalbiai, kurių metu jis buvo drauge su R. B.. Pokalbių metu jie galėjo kalbėti apie Dubajų, Airiją, tačiau jis nežinojo, nei kada, nei kas, nei kur važiuos. Viską organizavo R. B., o jis kalbėjosi su P. N., kuriam jis tik persakydavo R. B. paliepimus, kitas jo nurodytas būsimos kelionės aplinkybes, vietas (t. 31, b. l. 43–44; t. 32, b. l. 134–136). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju L. Ga. parodė, kad su inkriminuojama nusikalstama veika nėra susijęs ir kad su R. B. bei P. N. apie kelionės organizavimą į užsienį dėl narkotinių medžiagų gabenimo niekada nėra kalbėjęs (t. 19, b. l. 181, 191–192, 197–198).

38. Nuteistasis A. G., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad P. N. yra jo brolis, o L. Ga. ir R. B. matė tik vieną kartą. 2016 m. pradžioje P. N. paklausė, ar jis žino, kas galėtų skristi į Airiją pailsėti. Apie Jungtinius Arabų Emyratus ar narkotinių medžiagų gabenimą nebuvo jokios kalbos. P. N. pasakė, kad gali skristi pats, bet pastarasis pasiūlė kitą kartą kartu su juo tai padaryti. Apie kelionę į Airiją jis pasakė G. L., kuri pasiūlė savo vyrą M. K.. Jis buvo susitikęs su M. K., pasakė jam, kad daugiau apie kelionę jam papasakos brolis P. N.. Kitą dieną jam paskambino P. N. ir paklausė, ar jis (A. G.) galėtų M. K. nuvežti į Kauno oro uostą. Brolis sakė, jog už kurą jam sumokės R. B., kurio jis nepažinojo. P. N. sakė, kad jo numerį duos R. B.. Pastarasis jam parašė, kad duos pinigų kurui iki oro uosto ir M. K. lėktuvo bilietui. R. B. per 2 kartus jam iš viso per paštą pervedė 280 Eur. Jis M. K. nuvežė į oro uostą, nupirko lėktuvo bilietą į Dubliną, cigarečių pakelį, davė 10 Eur. Po to, kai M. K. buvo Airijoje sulaikytas, buvo keletą kartų nuvykęs pas G. L., nes jautėsi kaltas pasiūlęs jai ir M. K. šią kelionę. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme A. G. neprisiminė ir nekomentavo savo telefoninių pokalbių apie Dubajų, Jungtinius Arabų Emyratus, taip pat savo pokalbio su A. B. (t. 32, b. l. 133–134).

39. Tai, kad apie aptariamą nusikalstamą veiką nieko nežinojo, parodė ir nuteistasis P. N.. Pastarasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltę neigė, tačiau parodymų nedavė (t. 20, b. l. 68, 73–74; t. 32, b. l. 133). Teisiamajame posėdyje garsinant kai kuriuos byloje užfiksuotus telefoninius pokalbius, P. N. paaiškino, kad juose kalbėjosi su L. Ga. bei R. B. apie atostogas Airijoje. L. Ga. prašė jo duoti M. K., kurio jis (L. Ga.) iki tol nepažinojo, telefono numerį. R. B. jis nėra matęs, kalbėjosi tik telefonu (t. 33, b. l. 120–121). Proceso dalyvių prašymu nuteistasis P. N. buvo apklaustas apeliacinės instancijos teisme. Pastarasis parodė, kad nei jis, nei L. Ga. ir A. G. nežinojo apie aptariamą nusikaltimą bei nesitarė neteisėtai įgyti, gabenti narkotinių medžiagų. R. B., kurio jis iki šios veikos nepažinojo, sudėliojo tokią grandį, kad nei jis, nei L. Ga. nieko neįtarė apie narkotinių medžiagų gabenimą užsienyje. Pastarasis jam pasiūlė skristi į užsienį, tačiau jis negalėjo to padaryti dėl iškeltos baudžiamosios bylos. L. Ga. jam nesakė, dėl ko reikėtų skristi į užsienį. Jis pasiūlė į užsienį skristi vienam draugui ir broliui (A. G.), tačiau pastarieji taipogi negalėjo. Šiuo metu jis nepamena, ar jis pats susirado M. K., ar jo prašymu pastarąjį surado A. G.. Jis žinojo, kad M. K. ketino išskristi į Airiją. Jam apie tai sakė L. Ga.. Kalbos apie tai, ką M. K. veiks Airijoje, nebuvo, apie tai niekas jam nepasakė. Jis mano, kad M. K. į minėtą šalį skrido gabenti cigaretes, kadangi prieš tai L. Ga. kelis kartus į Airiją yra skraidinęs cigaretes ir jam buvo minėjęs, jog tai yra finansiškai naudinga. Nuteistasis P. N. taip pat parodė, kad aptariamu laikotarpiu kalbėdamas telefonu su L. Ga. girdėjo, kad šalia pastarojo dar kažkas yra, į kurį L. Ga. kreipdavosi ir perklausdavo, kaip atsakyti į jo (P. N.) klausimus. Tai galbūt buvo R. B.. Po to L. Ga. davė jam R. B. telefono numerį ir jie su pastaruoju du kartus tiesiogiai kalbėjosi. Po pokalbio su R. B. jis pastarajam nusiuntė M. K. kontaktus. Vėliau L. Ga. paprašė jo nuvežti M. K. iki oro uosto, tačiau jis negalėjo, todėl iš pradžių paskambino draugui M., tačiau pastarasis padėti taipogi negalėjo. Tuomet jis paskambino broliui ir paklausė, ar jis galės padėti nuvežti žmogų į Kauno oro uostą. Pastarasis sutiko. Tada jis nusiuntė A. G. telefono numerį R. B., kad jie galėtų tiesiogiai bendrauti dėl M. K. nuvežimo į oro uostą. R. B. broliui per paštą padarė 250 Eur perlaidą lėktuvo bilietui nupirkti. Jis nežinojo, kokie buvo M. K. vėlesni veiksmai, kai jis atvyko į Dubliną. Prie M. K. vykimo į Dubajų jis neprisidėjo. Po kažkiek laiko jis iš A. G. arba M. K. žmonos sužinojo, kad pastarąjį sulaikė Airijoje su narkotikais. Tuomet jis paskambino L. Ga. paklausti, kas įvyko (t. 36, b. l. 83–87).

40. Savo kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo neigė ir R. B., kuris apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su pareikštu įtarimu nėra susijęs ir kad M. K. vykimo į Airiją, po to į Jungtinius Arabų Emyratus gabenti narkotines medžiagas jis neorganizavo. R. B. taip pat parodė, kad iš įtarime nurodytų asmenų pažįsta tik L. Ga. (t. 19, b. l. 60, 69–70). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme R. B. apklaustas nebuvo, nes (duomenys neskelbtini) mirė (t. 31, b. l. 17).

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų A. G., L. Ga., P. N. parodymus, kad jie apie aptariamą nusikalstamą veiką ir narkotinių medžiagų įgijimą bei gabenimą užsienyje nieko nežinojo, o tik R. B. iniciatyva surado asmenį, vyksiantį į užsienį, įvertino kaip gynybinę versiją, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir nuteistųjų kaltę patvirtinantiems įrodymams, todėl pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta. Pirmosios instancijos teismo išvada apie nuteistųjų kaltę padarius BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikaltimą, pagrįsta iš dalies pačių nuteistųjų A. G., L. Ga., P. N., taip pat nuteistųjų M. K., G. L. (buvusi V. – K.), liudytojo E. S. parodymais, pagal teisinės pagalbos prašymą iš Airijos Respublikos teisėsaugos institucijų gautais dokumentais, daiktų apžiūros, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolais, tarnybiniais pranešimais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taipogi ir Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktais duomenimis, kurie užfiksuoti 2016 m. rugpjūčio 2 d., 2017 m. kovo 9 d., 2017 m. kovo 13 d. protokoluose, kuriuos patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą nuosprendį.

42. Nuteistoji G. L., apklausta pirmosios instancijos teisme, parodymų nedavė ir į klausimus neatsakinėjo, tačiau patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 32, b. l. 133). 2016 m. gegužės 18 d. G. L., apklausta įtariamąja, parodė, kad 2016 m. sausio 27 arba 28 d. jai A. G. pasiūlė skristi į Jungtinius Arabų Emyratus, vėliau į Airiją, o iš Airijos į Lietuvą. A. G. sakė, kad iš Airijos reikės parvežti lauktuves iš ten gyvenančių jo draugų, kokios tai lauktuvės, neįvardino. A. G. sakė, kad jie už viską sumokės, kad nupirks telefoną, SIM kortelės papildymą bei už kelionę sumokės 5000 Eur. Ji, žinodama, kad A. G. užsiima narkotikų platinimu, suprato, kad tai galimai susiję su narkotikų pervežimu, ir skristi atsisakė. A. G. jos paklausė, gal žino žmones, kurie galėtų skristi. Tą patį vakarą ji savo buvusiam vyrui M. K. papasakojo apie A. G. pasiūlymą, bet sakė, kad kelionė jai atrodo įtartina ir kad tai gali būti susiję su narkotikų pervežimu, nes siūlomi dideli pinigai. M. K. pasakė, kad galbūt norėtų skristi. Apie tai ji pranešė A. G.. Tą patį vakarą A. G. atvažiavo pasikalbėti su M. K.. Pastarasis jai pasakojo, kad su A. G. buvo nuvažiavęs pas vaikiną pravarde „P.“, kad ten jie aptarė kelionės reikalus, kad už kelionę jis gaus 5000 Eur ir kad išskris sekančią dieną. Iš M. K. ji suprato, kad pastarąjį į oro uostą turėjo nuvežti A. G.. 2016 m. vasario 4 d. pokalbio per programą „skype“ metu M. K. jai pasakojo, kad yra Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kad iš ten skris į Airiją, o po to į Lietuvą. M. K. jai minėjo, kad iš Airijos į Lietuvą kažką gabens, iš pokalbio detalių ji suprato, jog jis planuoja gabenti narkotikus. M. K. taip pat minėjo, kad jam už kelionę sumokės 10 000 Eur. Lyg tai 2016 m. vasario 6 d., jai paskambinęs M. K. pasakė, kad yra sulaikytas Airijoje, kad jo bagaže, krepšyje buvusiame butelyje buvo rasta 1,5 kg kokaino. Sužinojusi apie M. K. sulaikymą, ji paskambino A. G.. Su pastaruoju ji keletą kartų buvo susitikusi pasikalbėti, pokalbių metu jis sakė, kad jie patys dėl to labai nukentėjo, kad žmonės užstatė butus, žadėjo padėti M. K.. Jai M. K. buvo atsiuntęs laišką, kuriame buvo nurodęs kalėjimo, kuriame buvo kalinamas, adresą. Ji, gavusi M. K. laišką, paskambino A. G., pastarasis atvykti negalėjo, sakė, atvažiuos jo brolis. Tą patį vakarą atvažiavo vyras (asmens atpažinimo iš nuotraukų metu atpažino P. N.), kuriam ji padavė lapelį su kalėjimo adresu. Vėliau A. G. ir P. N. pradėjo jos vengti (t. 20, b. l. 142–146). 2016 m. rugpjūčio 16 d. G. L., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino parodymus, duotus 2016 m. gegužės 18 d. apklausos metu, ir parodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir minėtos apklausos metu (t. 20, b. l. 167–170). 2016 m. gegužės 18 d. G. L. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką veiksmo metu atpažino A. G. ir P. N. bei paaiškino, kad minėti asmenys suorganizavo M. K. kelionę į Airiją, kur pastarasis buvo sulaikytas gabenantis narkotines medžiagas (t. 20, b. l. 147–149, 151–153).

43. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistosios G. L. parodymai vertintini kritiškai kaip siekis pačiai išvengti baudžiamosios atsakomybės per bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis. Anot apelianto, nors ši nuteistoji dėl vienos jai inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo išteisinta, tačiau jos parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio nuostatos. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad nuteistosios G. L. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu, todėl, priešingai, nei nurodoma nuteistojo A. G. apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti šių parodymų nepatikimais ir juos atmesti. Nuteistosios G. L. parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių G. L. galėtų būti šališka, suinteresuota nepagrįstai apkaltinti kitus nuteistuosius tariamos nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie juos melagingus paaiškinimus. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistoji G. L. davė parodymus ne tik apie kitų nuteistųjų, bet ir apie savo pačios atliktą nusikalstamą veiką. Taigi, šiuo atveju laikytina, kad G. L., duodama parodymus, nesiekė perkelti atsakomybės nuo savęs kitiems asmenims.

44. Nuteistosios G. L. nuoseklius parodymus apie tai, kad nuteistieji ieškojo asmens, galinčio vykti į užsienį gabenti narkotines medžiagas, patvirtina nuteistojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nuteistasis M. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad kelionės į užsienį aplinkybių gerai nebeatsimena. Jis buvo nuteistas Airijoje už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų importavimą, paskirtą bausmę atliko. Airijos pareigūnams ir teismui jis neminėjo nei apie A. G., nei apie kitus asmenis. Dar būnant Lietuvoje nebuvo kalbėta apie narkotikų gabenimą, bet jis apie tai suprato iš konteksto (t. 31, b. l. 131–132). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu M. K. davė išsamesnius parodymus apie jo kelionės į Airiją ir Jungtinius Arabų Emyratus aplinkybes. 2018 m. balandžio 5 d. apklausos metu M. K. buvo duoti perklausyti telefoninių pokalbių garso įrašai, kuriuos išklausęs jis parodė kad, įrašuose Nr. 885, 892, 902, kalbėjo su A. G., kuris jį turėjo nuvežti į Kauno oro uostą ir nupirkti skrydžio bilietą į Dubliną. A. G. Lietuvoje rūpinosi jo kelione į Airiją, už savo pinigus pirko skrydžio bilietus, kelionei davė apie 10-20 Eur. G. L. jam užsiminė, kad yra galimybė vykti į Airiją gabenti narkotikus ir kad ji gali suvesti su žmonėmis, kurie suorganizuos kelionę narkotinių medžiagų gabenimui. Jis su pasiūlymu sutiko, nes tuo metu buvo šeimos finansinė padėtis buvo labai prasta. 2016 m. sausio pabaigoje pas jį į namus atvažiavo A. G. ir nepažįstamas vaikinas, kurie pokalbio metu jam pasiūlė skristi į Airiją „prasukti varkę“, už tai pažadėjo sumokėti 5000 Eur. Apie tai, kad reikės gabenti narkotikus, jam nebuvo pasakyta, tačiau jis taip suprato, nes jam prieš tai buvo sakiusi G. L.. Apie tai, kad iš Airijos reikės skristi į Dubajų, jis sužinojo tik būdamas Airijoje. M. K. išklausęs telefoninių pokalbių garso įrašus Nr. 3054, 3091, 3095, 3205, 3225, 3234, 3239 bei perskaitęs SMS pranešimus Nr. 3205, 3206, 3223, 3224 parodė kad įrašuose bendravo su vaikinu, kurį A. G. vadino „broliu“ bei kuris taip pat organizavo jo kelionę į Airiją. Minėtas vaikinas pasidarė jo Lietuvos Respublikos piliečio paso kopiją, rūpinosi jo kelione į Kauno oro uostą skrydžiui į Dubliną (t. 2, b. l. 24–31). 2018 m. balandžio 10 d. M. K., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymų nedavė, tačiau patvirtino savo 2018 m. balandžio 5 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 57–58). 2018 m. balandžio 4 d. M. K. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką veiksmo metu kaip panašų atpažino A. G. ir paaiškino, kad minėtas asmuo jį nuvežė į Kauno oro uostą (t. 2, b. l. 38–40). Taigi, M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino, kad suprato, jog jam buvo siūloma vykti į užsienį būtent gabenti narkotines medžiagas.

45. Nuteistasis M. K., bylos teisminio nagrinėjimo metu teisiamajame posėdyje pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad šie parodymai yra tik iš dalies teisingi, kad apklausų ikiteisminiame tyrime metu perklausant garso įrašus, jo parodymai buvo duoti dėl policijos pareigūnų jam daryto spaudimo, jo paties prastos emocinės būsenos tuo metu. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme M. K. parodė, kad jis patyrė psichologinį smurtą iš pareigūnų pusės. Jis davė parodymus tokius, kokių norėjo pareigūnai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus veiksmus atliekant tyrimą. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog M. K. 2018 m. balandžio 5 d. apklausos protokolo specialiame priede savo parašu patvirtino, kad apklausos protokolą perskaitė ir kad surašyta teisingai (t. 2, b. l. 33). Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog M. K. 2018 m. balandžio 10 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole taip pat savo parašu patvirtino, kad apklausos protokolą perskaitė ir kad surašyta teisingai (t. 2, b. l. 58). Atkreiptinas dėmesys, kad M. K. nenurodė jokių pastabų apie tai, kad dėl savo būklės negali duoti parodymų, kad juos duoda ne laisva valia ar panašiai. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje nenustatyta, jog minėtos nuteistojo M. K. apklausos ikiteisminio tyrimo metu vyko pažeidžiant baudžiamąjį procesą reglamentuojančias nuostatas (BPK 188, 189 straipsniai). Be to, teisėjų kolegija mano, kad M. K. versija, jog jam buvo daromas poveikis iš tyrimą atlikusių pareigūnų pusės, bylos teisminio nagrinėjimo metu taipogi nepasitvirtino, kadangi byloje nėra šias aplinkybes pagrindžiančių objektyvių duomenų.

46. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad M. K. apklausa pirmosios instancijos teisme kelia abejones dėl šio asmens būklės - pastarasis atrodė apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, elgėsi neadekvačiai, neprisiminė esminių bylos aplinkybių ir detalių, iškraipė faktines aplinkybes ir pan. Nuteistojo L. Ga. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje byloje teismo posėdžio metu buvo pagarsintas Airijos Respublikos Dublino apygardos (baudžiamojo) teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžio turinys ir M. K. toje byloje duoti parodymai, tačiau jame nepateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog aptariamas nusikaltimas buvo padarytas organizuotoje grupėje, t. y. M. K. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė vienas. Apelianto nuomone, dėl šios priežasties kyla pagrįstų abejonių dėl liudytojo M. K. parodymų nagrinėjamoje byloje patikimumo. Be to, liudytojo M. K. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, skyrėsi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Gynėjas nurodė, kad šiuo atveju bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme būtina atlikti įrodymų tyrimą ir dar kartą apklausti M. K., siekiant išaiškinti jo parodymų nenuoseklumo ir prieštaravimo priežastis.

47. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. K. iš tiesų Dublino apygardos (baudžiamojo) teismo 2016 m. birželio 10 d. įsakymo nuosprendžiu buvo nuteistas už disponavimą kontroliuojama narkotine medžiaga (t. 5, b. l. 92–93). Iš 2016 m. gruodžio 30 d. pagal teisinės pagalbos prašymą gautų dokumentų iš Airijos Respublikos teisėsaugos institucijų matyti, jog apklausų metu M. K. prisipažino, kad gabeno kapsules savo bagažo krepšyje, tačiau nežinojo, jog jos ten yra. M. K. nurodė, kad jis keliavo į Airiją ir Dubajų atostogauti, jo kelionę apmokėjo pažįstamas iš Lietuvos A., o taip pat vyras vardu J.. Atskridęs į Dubliną susitiko su J., kuris jį nuvežė į viešbutį, davė pinigų pragyvenimui ir susimokėti už viešbutį, be to, paėmė jo pasą ir nupirko bilietus į Dubajų, kur jis išskrido sekmadienį (2016 m. sausio 31 d.) vakare. Dubajaus oro uoste jį pasitiko J. draugai, nuvežė iki viešbučio. Dubajuje jis buvo kelias dienas. Prieš skrydį iš Dubajaus į Dubliną oro uoste su juo susisiekęs tamsiaodis vyras įdavė jam viskio butelį su dėžute. Jo manymu, viskio butelį jis turėjo perduoti J.. Jis nežinojo, kad viskio dėžutėje yra supakuotas kokainas. Tik po to jis suprato, kad taip buvo numatyta perduoti narkotikus (t. 5, b. l. 55–90).

48. Proceso dalyvių prašymu nuteistasis M. K. buvo apklaustas apeliacinės instancijos teisme. Pastarasis parodė, kad negali pasakyti, kodėl jo parodymai, duoti Airijos pareigūnams ir ikiteisminiame tyrime Lietuvoje, skiriasi. Airijos pareigūnams jis sakė, jog nežinojo, kad gabens narkotines medžiagas, o Lietuvos pareigūnams ir ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, jog žinojo, kad vyks į užsienį gabenti narkotinių medžiagų. Tokius parodymus, kad skrido vienas ir nieko nežinojo apie gabenamus narkotikus, Airijos pareigūnams jis davė, tikėdamasis pagerinti savo teisinę situaciją, jog jam būtų paskirta švelnesnė bausmė. Šie Airijos pareigūnams ir teismui duoti parodymai yra neteisingi. Iš tiesų jis suprato, kad gabens narkotines medžiagas, tačiau tiksliai nežinojo, kokios tai narkotinės medžiagos ir koks jų kiekis. M. K. taip pat parodė, kad duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Tuo metu nieko draudžiamo jis nevartojo. M. K. taipogi patvirtino, kad į Kauno oro uostą buvau vežamas A. G., tačiau su juo apie savo kelionės tikslus nekalbėjo (t. 35, b. l. 101–103).

49. Taigi, M. K. paaiškino, kodėl skyrėsi jo parodymai, duoti bylą nagrinėjant Airijos Respublikoje ir šiame baudžiamajame procese. Pažymėtina, kad M. K. šioje byloje viso proceso metu nuosekliai parodė, jog suprato, kad į užsienį vyks gabenti būtent narkotinių medžiagų. M. K. apie jo kelionės į Airiją ir Jungtinius Arabų Emyratus organizavimo aplinkybes išsamiausiai parodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Būtent šie M. K. parodymai iš esmės sutampa su nuteistosios G. L. viso proceso metu duotais nuosekliais parodymais ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtų nuteistųjų telefoninių pokalbių turiniu bei patvirtina, kad nuteistieji A. G. ir P. N. ieškojo asmens, galinčio vykti į užsienį gabenti narkotinių medžiagų. Nors M. K., apklausiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, parodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra iš dalies neteisingi dėl pareigūnų neleistino poveikio, tačiau negalėjo detalizuoti, kuri jo parodymų dalis yra neteisinga. Be to, kaip minėta, byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių M. K. versiją, jog jam buvo daromas poveikis iš tyrimą atlikusių pareigūnų pusės. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi M. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių M. K. galėtų būti šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti kitus nuteistuosius tariamos nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie juos melagingus paaiškinimus, kadangi M. K. už aptariamų narkotinių medžiagų gabenimą jau anksčiau buvo nuteistas Airijos Respublikoje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje. Priešingai nei nurodoma nuteistojo A. G. apeliaciniame skunde, baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausos metu M. K. buvo apsvaigęs ir davė neadekvačius parodymus. Nei teismui, nei kitiems proceso dalyviams dėl M. K. sveikatos būklės ir galėjimo duoti parodymus abejonių nekilo.

50. Tai, kad nuteistieji ieškojo asmens, galinčio vykti į užsienį gabenti narkotinių medžiagų, patvirtina ir liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie, nepavykus surasti šio asmens ir apklausti teisminio nagrinėjimo metu, buvo perskaityti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje. 2018 m. spalio 4 d. A. Bulovas, apklaustas liudytoju, parodė, kad 2016 m. pradžioje A. G. jam pasiūlė iš Lietuvos skristi į Ispaniją, iš ten į Airiją, o iš Airijos į Lietuvą. Kokiu tikslu reikės skristi į užsienį, pastarasis jam neaiškino, tik sakė, kad Ispanijoje jį kažkas pasitiks, perduos lagaminuką, kurį jis turės nuskraidinti į Airiją, o iš Airijos į Lietuvą, už tai gaus 3000 arba 5000 Eur. Jis, supratęs, kad A. G. jam siūlo gabenti narkotines medžiagas, su pasiūlymu sutiko. A. G. domėjosi, ar jis turi asmens tapatybės kortelę arba pasą. Vėliau A. G. ir P. N. jam dar kartą paaiškino apie kelionę. Jie konkrečiai neįvardino, ką reikės gabenti, tačiau jis suprato, kad kalbama apie narkotikų gabenimą. Jie sakė, kad, jei kelionei bus reikalingas pasas, tai nuveš jį į Migracijos skyrių ir pasą skubiai padarys. P. N. paėmė jo asmens tapatybės kortelę, kurią nufotografavo telefonu ir grąžino atgal, sakė, kad kortelės kopija reikalinga skrydžio bilietų užsakymui. A. G. ir P. N. teigė, kad išlaidas, susijusias su kelione, finansuos jie, ir dar sumokės 3000 arba 5000 Eur. Jis, išsigandęs, kad gali būti sulaikytas ir nuteistas už narkotikų gabenimą, nutarė neskristi, apie tai pasakė A. G. ir P. N.. Jie atsakė, kad kelionei surastas kitas žmogus. Praėjus maždaug mėnesiui, jis išgirdo, kad į kelionę išsiųstas žmogus buvo sulaikytas Airijoje gabenantis narkotikus. A. B., išklausęs telefoninio pokalbio balso įrašą Nr. 805, paaiškino, kad jis šio pokalbio metu kalbėjosi su A. G. (t. 2, b. l. 106–107).

51. Tai, kad nuteistieji L. Ga., A. G. ir P. N. yra susiję su aptariama nusikalstama veika, neabejotinai patvirtina ir duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje buvo disponuojama kriminalinės žvalgybos informacija apie grupės asmenų galimai neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, t. y. galimai vykdomą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Taigi, kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo pradėti esant faktiniam pagrindui, numatytam Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – Kriminalinės žvalgybos įstatymo) 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte (tam tikra turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus, apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis). Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina buvus ir teisinį pagrindą kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti. Teisinis pagrindas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10, 11, 12 straipsniuose, 15 straipsnio 8 dalyje nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti), arba 2) prokuroro sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 12, 13 straipsniuose, 15 straipsnio 1 dalyje nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti).

51.1. Pagal Panevėžio apygardos prokuratūros 2015 m. lapkričio 5 d. teikimą Nr. S4-394, Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi Nr. S6-669 A. G. atžvilgiu sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, t. y. slapta jo elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir jos turinio fiksavimas nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. vasario 9 d. (t. 2, b. l. 159). Tų pačių kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas A. G. atžvilgiu buvo pratęstas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartimi Nr. S6-96 (t. 3, b. l. 8). Pagal Panevėžio apygardos prokuratūros 2016 m. sausio 7 d. teikimą Nr. S4-7, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartimi Nr. S6-19 P. N. atžvilgiu sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, t. y. slapta jo elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir jos turinio fiksavimas nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2016 m. balandžio 8 d. (t. 3, b. l. 61). Pagal Panevėžio apygardos prokuratūros 2016 m. vasario 2 d. teikimą Nr. S4-43, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartimi Nr. S6-95 R. B. atžvilgiu sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, t. y. slapta jo elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir jos turinio fiksavimas (t. 3, b. l. 182). Pagal Panevėžio apygardos prokuratūros 2016 m. vasario 2 d. teikimą Nr. S4-43, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartimi Nr. S6-94 M. K. atžvilgiu sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, t. y. slapta jo elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir jos turinio fiksavimas (t. 4, b. l. 20). Pagal Panevėžio apygardos prokuratūros 2016 m. vasario 12 d. teikimą Nr. S4-60, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi Nr. S6-126 G. V.-K. atžvilgiu sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, t. y. slapta jos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir jos turinio fiksavimas (t. 4, b. l. 25).

51.2. Iš 2016 m. rugpjūčio 2 d., 2017 m. kovo 9 d., 2017 m. kovo 13 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų matyti, kad atlikus slaptą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir jos turinio fiksavimą buvo užfiksuotas P. N. (mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), A. G. (mobiliojo ryšio telefonų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), L. Ga. (mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), R. B. (mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), G. L. (buvusi V.-K.) (mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), M. K. (mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) tarpusavio bendravimas 2016 m. sausio – kovo mėnesiais (t. 2, b. l. 160–198; t. 3, b. l. 1–7, 9–20, 62–154, 183–197; t. 4, b. l. 21–24, 26–53). Minėtuose kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose esančių telefoninių pokalbių išklotinių turinys buvo tinkamai ir išsamiai išanalizuotas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl detaliai nebekartojamas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad minėtose telefoninių pokalbių išklotinėse yra užfiksuotos aplinkybės apie asmens, galinčio vykti į užsienį gabenti narkotines medžiagas, paiešką, jo suradimą, pastarojo kelionės į užsienį organizavimą, taip pat vėlesnį šio asmens (M. K.) sulaikymą Airijos Respublikoje su narkotinėmis medžiagomis.

51.3. Minėtuose kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose užfiksuotas aplinkybes apklausų metu patvirtino liudytojas E. S., kuris apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2015 – 2016 metais jis turėjo kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą, jog Panevėžio mieste asmenys galimai platina narkotines medžiagas. Buvo vykdoma tam tikrų asmenų telefonų kontrolė. Iš A. G., P. N., L. Ga. pokalbių paaiškėjo, kad jie ieško žmogaus vykimui į užsienį, kuris turėjo turėti pasą, buvo kalbama, kad surastas asmuo važiuos savaitei atostogauti, pailsės ir dar už tai gaus pinigų. Vykdydamas kontrolę, jis matė, kad, visų pirma, su prašymu surasti žmogų į P. N. kreipėsi L. Ga.. Iš pokalbių buvo aišku, kad žmogus iš Lietuvos turi skristi į Airiją, iš ten į Dubajų. A. G. ir jo draugams žmogaus reikėjo skubiai, jie intensyviai skambino ir daug ieškojo. Iš pradžių minėti asmenys rado vieną žmogų vardu A., jo pavardės nepamena, bet šis turėjo tik asmens tapatybės kortelę, todėl kelionei netiko. A. G. pats siūlėsi važiuoti, bet P. N. pasakė, kad tai per daug pavojinga, jo neleido. Vėliau buvo surastas M. K.. Pastarajam sutikus vykti į užsienį, A. G. jį (M. K.) nuvežė į Kauno oro uostą ir nupirko lėktuvo bilietus. Vykdant kontrolę, taip pat buvo nustatyta, kad už bilietus R. B. pašto perlaida pervedė A. G. pinigų. Kai M. K. jau buvo įsodintas į lėktuvą, A. G. kalbėjo su P. N., kad reikės taip padaryti, jog M. K. už kelionę gautų 3000 Eur, o po 1000 Eur pasiims P. N. ir A. G., o pastarasis už tuos pinigus pirks mašiną. Vėliau jis sužinojo, kad M. K. buvo sulaikytas Dubline, kad pas pastarąjį buvo rastas kokainas, paslėptas butelyje. Gavę oficialų patvirtinimą, jie pradėjo ikiteisminį tyrimą. Po M. K. sulaikymo G. L. pranešė A. G., kad M. K. sulaikytas, nes pasvėrus butelį, netiko svoris, todėl jis buvo patikrintas ir rastos narkotinės medžiagos. A. G. apie tai informavo P. N.. L. Ga. apie tai jau žinojo, nes jis, visų pirma, paskambino P. N., pasakė, kad dingęs žmogus. Iš kaltinamųjų pokalbių suprato, kad sulaikius M. K., jam buvo pasamdytas advokatas, kuris važiavo į Airijos kalėjimą. Kaltinamieji išsiaiškino, kad M. K. niekur nepabėgo, o tikrai buvo sulaikytas. Kas apmokėjo už M. K. gabentas narkotines medžiagas, duomenų jis tyrimo metu neturėjo (t. 30, b. l. 118–121). Liudytojas E. S. taipogi patvirtino teisiamajame posėdyje paskelbtus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 3–7).

51.4. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų (telefoninių pokalbių, kitų kaltinamųjų parodymų ir pan.) apie tai, kad jis žinojo, jog bus vykdoma kelionė į Jungtinius Arabų Emyratus dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų nugabenimo į Airiją. Nuteistojo L. Ga. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra duomenų, iš kurių bent bendrais bruožais būtų galima suprasti, jog nuteistieji tiesiogiai ar užuominomis bendravo apie narkotines medžiagas. Apelianto nuomone, minėtos telefoninių pokalbių išklotinės negali būti pripažintos tinkamais įrodymais, nes juose užfiksuotų duomenų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Gynėjas pažymi, kad šiuo atveju prokuroras viršydamas savo kompetenciją pateikė savo išvadas, jog užfiksuoti telefoniniai pokalbiai yra susiję su M. K. narkotinių medžiagų įgijimu, laikymu ir gabenimu. Anot apelianto, tokiu būdu buvo padarytas neleistinas poveikis teismui, t. y. kaltinamajame akte pateikta prokuroro pozicija suformavo išankstinę teismo nuomonę dėl L. Ga. inkriminuoto nusikaltimo. Gynėjas taip pat pažymi, kad teismo posėdyje perklausius minėtus L. Ga. ir P. N. pokalbių įrašus, aiškiai girdėjosi R. B. balsas, kuris L. Ga. nurodinėjo, apie ką bendrauti, ko paklausti ir ką pasakyti P. N.. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad byloje pateiktose telefoninių pokalbių išklotinėse R. B. komentarai, klausimai ir nurodymai nėra užfiksuoti. Gynėjo nuomone, tai vertintina kaip šiurkštus rungimosi principo pažeidimas ir įrodymų, palankių gynybai, sąmoningas nuslėpimas.

51.5. Šie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad prokuroras kaltinamajame akte chronologine tvarka pagal datą išdėstė minėtuose kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose užfiksuotas telefoninių pokalbių išklotines, nelaikytina neleistinu poveikiu teismui. Pažymėtina, kad nei minėtus protokolus surašę pareigūnai, nei prokuroras kaltinamajame akte nenurodė kokių nors komentarų arba nuomonės apie šiuos telefoninius pokalbius. Kadangi surinktų įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, išsamiai išanalizavo minėtuose kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose esančių telefoninių pokalbių išklotinių turinį ir padarė atitinkamas išvadas. Atkreiptinas dėmesys, kad proceso dalyvių prašymų dalis telefoninių pokalbių buvo perklausyti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, o nuteistiesiems P. N. ir L. Ga. dėl jų buvo užduoti atitinkami klausimai. Taigi, įrodymai nuo proceso dalyvių nebuvo nuslėpti, jie galėjo šiuos pokalbius išklausyti ir pateikti savo komentarus. Todėl rungimosi principas šiuo atveju pažeistas nebuvo. Be to, priešingai nei nurodoma nuteistojo L. Ga. gynėjo apeliaciniame skunde, minėtuose kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose užfiksuotos telefoninių pokalbių išklotinės pagrįstai pripažintos tinkamais įrodymais, kadangi juose užfiksuotų duomenis patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, t. y. anksčiau aptarti ir įvertinti nuteistosios G. L., M. K., liudytojų A. B., E. S. parodymai. Nors nuteistųjų telefoninių pokalbių turinys nėra labai informatyvus, kadangi jie laikėsi maksimaliai įmanomos konspiracijos ir stengėsi kalbėti kaip galima labiau užmaskuotai, tačiau sugretinus šių pokalbių turinį su jau aptartais nuteistosios G. L., M. K., liudytojų A. B., E. S. parodymais, yra akivaizdu, jog užmaskuotai buvo kalbama apie asmens, galinčio vykti į užsienį gabenti narkotines medžiagas, paiešką, jo suradimą, pastarojo kelionės į užsienį organizavimą, taip pat vėlesnį šio asmens (M. K.) sulaikymą Airijos Respublikoje su narkotinėmis medžiagomis. M. K. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie užfiksuotą bendravimą su A. G., P. N., paaiškino pokalbių turinį, t. y. kad buvo kalbamasi apie jo kelionės į užsienį gabenti narkotines medžiagas organizavimą.

51.6. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų telefoninių pokalbių turinys patvirtina aplinkybes apie A. G. ir L. Ga. dalyvavimą aptariamo nusikaltimo padaryme. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, iš byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių matyti, kad būtent L. Ga. nuo pat pradžių asmeniškai buvo suinteresuotas ir skubino P. N. kaip galima greičiau surasti kurjerį, vėliau prašė atsiųsti kurjerio asmens dokumentą, pyko ant P. N., kad jis kurjerio kelionės detales tikslinasi telefonu. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, būtent L. Ga. buvo išsiųsti M. K. paso kopija ir jo kontaktas, su juo buvo derinami klausimai apie galimą užsienio kalbos mokėjimą. Tik 2016 m. sausio 29 d. L. Ga. davė P. N. telefono numerį R. B. ir jiedu pradėjo bendrauti labiau tiesiogiai. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ši aplinkybė paneigia L. Ga. parodymus, jog byloje užfiksuoti jo tik vienos dienos pokalbiai su P. N., kuomet jis buvo kartu su R. B. ir P. N. tik persakė visa tai, ką jam liepė R. B.. Be to, po to, kai M. K. išskrido į Airijos Respubliką, L. Ga. teiravosi P. N., ar M. K. sėkmingai nuskrido, jie kalbėjosi apie apmokėjimo už darbą aplinkybes. 2016 m. vasario 5 d. sulaikius M. K. Airijos Respublikoje, L. Ga. su R. B. buvo susirūpinę, kad M. K. kažkur dingęs, kad negali jo rasti. L. Ga. priekaištavo P. N., kad šis, iš A. G. sužinojęs M. K. sulaikymo Dublino oro uoste aplinkybes, apie jas jam pasakojo telefonu. Visi šie duomenys pirmosios instancijos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad ir L. Ga. žinojo, jog M. K. turės skristi iš Dublino į Dubajų ir pargabenti iš ten narkotines medžiagas.

51.7. Nors A. G. ir L. Ga. tikslaus narkotinių medžiagų kiekio galėjo ir nežinoti, nes tolimesnę M. K. kelionę iš Dublino, Airijos Respublikoje, į Dubajų, Jungtinuose Arabų Emyratuose, įgyti narkotinių medžiagų bei atgabenti jas atgal į Airiją organizavo byloje nenustatyti asmenys, tačiau byloje nėra duomenų, kad A. G. ir L. Ga. siekė disponuoti būtent tam tikru apibrėžtu narkotinių medžiagų kiekiu. Taigi jie veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tokiais atvejais kaltininką tenkina bet kokie nusikalstamos veikos padariniai, kurie jam inkriminuojami kaip tyčia. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys duomenys, kad M. K. kelionė buvo pakankamai ilga ir reikalavo nemažų investicijų (pastarasis iš Panevėžio buvo nuvežtas į Kauno oro uostą, iš kur lėktuvais keliavo į Dubliną, vėliau – į Dubajų, ir atgal, gyveno viešbučiuose, jam buvo pažadėtas didelis 5000 Eur atlygis), kad pas Dubline sulaikytą M. K. buvo rastas labai didelis kiekis (1014,8 g) narkotinių medžiagų (kokaino labai didelis kiekis yra nuo 100 g), kurių mažmenos kaina siekė beveik 100 000 Eur, kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkaujant, naudojant konspiraciją, pasiskirstant detaliai atitinkamų veiksmų atlikimui, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog A. G. ir L. Ga. ne tik žinojo, kad M. K. užsienyje įgis bei gabens narkotines medžiagas, bet ir bent bendrais bruožais suprato šių medžiagų kiekį.

52. Nuteistojo L. Ga. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad M. K. dėl šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo, susijusio su disponavimu narkotinėmis medžiagomis (narkotinės medžiagos gabenimas iš JAE į Airiją), buvo nuteistas Airijos Respublikos Dublino apygardos (baudžiamojo) teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžiu. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad M. K. buvo nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, kurias padarė veikdamas vienas, t. y. be jokių bendrininkų. Apelianto vertinimu, toks nuosprendis yra įgijęs restitucijos galią, todėl joks kitas teismas negali konstatuoti kitokių faktinių įvykio aplinkybių, nei 2016 m. birželio 10 d. nuosprendyje nustatė Dublino apygardos teismas. Gynėjas taip pat nurodo, kad M. K. nusikalstama veika, kurios organizavimu kaltinamas ir L. Ga., objektyviai buvo atlikta ne Lietuvos Respublikoje. Taigi, M. K. pažeidė ne BK, o Airijos baudžiamuosius įstatymus. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju narkotinės medžiagos įgijimas ir gabenimas buvo organizuotas atlikti užsienyje, kitų bendrininkų, tarp jų ir L. Ga., veiksmus privalėjo tirti ir teisiškai vertinti tas pats teismas, kuris nagrinėjo M. K. baudžiamąją bylą, t. y. Dublino apygardos teismas.

52.1. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Kaip minėta, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. K. iš tiesų Dublino apygardos (baudžiamojo) teismo 2016 m. birželio 10 d. įsakymo nuosprendžiu buvo nuteistas už disponavimą kontroliuojama narkotine medžiaga (t. 5, b. l. 92–93). Iš 2016 m. gruodžio 30 d. pagal teisinės pagalbos prašymą gautų dokumentų iš Airijos Respublikos teisėsaugos institucijų matyti, jog apklausų metu M. K. prisipažino, kad gabeno kapsules savo bagažo krepšyje, tačiau nežinojo, jog jos ten yra. M. K. nurodė, kad jis keliavo į Airiją ir Dubajų atostogauti, jo kelionę apmokėjo pažįstamas iš Lietuvos A., o taip pat vyras vardu J. (t. 5, b. l. 55–90). M. K., apklaustas apeliacinės instancijos teisme paaiškino, jog parodymus, kad skrido vienas ir nieko nežinojo apie gabenamus narkotikus, Airijos pareigūnams jis davė, tikėdamasis pagerinti savo teisinę situaciją, jog jam būtų paskirta švelnesnė bausmė. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo atveju susiklostė situacija, kad M. K. atžvilgiu Dublino apygardos (baudžiamasis) teismas 2016 m. birželio 10 d. yra priėmęs baudžiamąjį įsakymą, kuriame konstatavo kitokias M. K. kelionės į užsienį gabenti narkotines medžiagas organizavimo aplinkybes, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Tačiau šiuo atveju sprendžiamas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Priešingai nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnyje, BPK nėra įtvirtinta, kad baudžiamajame procese nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kitoje baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Taigi, kiekvieną kartą duomenys yra tiriami ir vertinami konkrečioje baudžiamojoje byloje.

52.2. Nors M. K. byloje aptariamas narkotines medžiagas tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis neteisėtai įgijo Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o vėliau jas gabeno iki Dublino, Airijos Respublikoje, oro uosto, kur buvo sulaikytas Airijos muitinės pareigūnų, tačiau BK 5 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal šį kodeksą. BK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimus, numatytus šio kodekso 5 ir 6 straipsniuose, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Tačiau BK 7 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad asmenys atsako pagal šį kodeksą, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus, kai padaro nusikaltimus, atsakomybė už kuriuos numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu, tame tarpe ir už nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (259–269 straipsniai) (2014 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. XII-776 redakcija, galiojusi nuo 2014 m. kovo 25 d.). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad taikant universalios jurisdikcijos principą nuteistieji L. Ga., P. N. ir A. G. už savo neteisėtus veiksmus, kuriuos jie atliko Lietuvos Respublikoje, turi būti teisiami pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, nežiūrint į tai, kokia atsakomybė už tai numatyta Airijos Respublikoje, kur buvo sulaikytas ir nuteistas nusikaltimo vykdytojas M. K..

53. Nuteistasis A. G. ir nuteistojo L. Ga. gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog nuteistieji nusikalstamą veiką padarė veikdami organizuotoje grupėje. Gynėjas pažymi, kad šioje byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų visų kaltinamųjų susitarimą veikti bendrai. Advokatas atkreipia dėmesį, kad L. Ga. ir kiti kaltinamieji, išskyrus R. B. ir P. N., net nebuvo pažįstami bei niekada nebuvo susitikę ar bendravę kitomis priemonėmis apie nusikalstamų veikų darymą. Tuo tarpu nuteistasis A. G. nurodo, jog nusikalstamos veikos, dėl kurių jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, nėra tokio sudėtingumo ir tokios apimties, kad joms realizuoti būtų reikalingos didesnės galimybės ar pastangos nei veiką realizuojant esant paprastam bendrininkavimui. Apeliantas pažymi, kad šiuo atveju nebuvo pasitelktos jokios technologijos, jokie sudėtingi veiksmai ar įveikiamos atitinkamos kliūtys ir pan.

53.1. Šie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Pagal teismų praktiką, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-301-924/2015). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015). Taigi organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-1073/2019).

53.2. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju A. G. ir L. Ga. šioje dalyje buvo nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe su R. B. (kuriam šis baudžiamasis procesas nutrauktas pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą jam mirus), P. N. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, surado šio nusikaltimo vykdytoją M. K. bei organizavo jo kelionę iš Panevėžio į Kauno oro uostą, iš ten į Dubliną Airijos Respublikoje, po to iš Dublino į Dubajų Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir atgal į Dubliną Airijos Respublikoje, neteisėtai įgyti, laikyti ir gabenti labai didelį kiekį (1014,8 g) narkotinės medžiagos – kokaino. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius: atitinkamą dalyvių skaičių, susitarimą daryti vieną labai sunkų nusikaltimą, veiklos organizuotumo lygį, aptarė vaidmenų pasiskirstymą. Be to, apygardos teismas ne tiktai konstatavo organizuotos grupės bendrai padarytą nusikaltimą, bet ir nurodė, kaip toje nusikalstamoje veikoje dalyvavo kiekvienas iš bendrininkų, pagrįsdamas susitarimo daryti labai sunkų nusikaltimą tarp šios grupės narių buvimą.

53.3. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju esminė R. B. ir nuteistųjų L. Ga., P. N., A. G. užduotis buvo Lietuvoje rasti kurjerį (nusikaltimo vykdytoją), kuris už atlygį (5000 Eur) galėtų iš Dubajaus Jungtiniuose Arabų Emyratuose į Dubliną Airijoje lėktuvu atgabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, bei organizuoti jo skrydį iš Kauno oro uosto į Dubliną. Kiekvienas nuteistasis atliko savo vaidmenį vykdant šį nusikaltimą. Pirmiausia, L. Ga. su prašymu rasti žmogų kelionei į užsienį, turintį galiojantį asmens pasą ir kažkiek mokantį anglų kalbą, kreipėsi į P. N.. Pastarasis, neradęs tinkamo žmogaus, kreipėsi pagalbos į A. G.. Abu jie pasitardami ir savo veiksmus derindami, ieškojo tokių žmonių. A. G. iš pradžių kurjeriu tapti pasiūlė A. B. ir G. L., tačiau A. B. negalėjo skristi, nes neturėjo galiojančio asmens paso, o G. L. skristi atsisakė įtarusi, jog galimai reikės gabenti narkotines medžiagas. G. L. apie siūlomą kelionę ir didelį atlygį už ją pasakė savo buvusiam vyrui M. K., kuris sutiko. G. L. apie tai pranešė A. G., kuris – P. N., o šis – L. Ga.. Tuomet L. Ga. su R. B. užsakė M. K. paso kopiją lėktuvo bilietui nupirkti. A. G. ir P. N. padarė M. K. paso kopiją, išsiuntė ją L. Ga. lėktuvo bilietams užsakyti bei perdavė jam M. K. mobilaus ryšio telefono numerį. M. K. mobilaus ryšio telefonas buvo perduotas ir R. B., kuris jau savo ruožtu perdavė jį nenustatytiems asmenims Dubline, kurie sutiko M. K. ir organizavo jo kelionę toliau į Dubajų. L. Ga. paprašė P. N. surasti asmenį, kuris galėtų M. K. nuvežti į Kauno oro uostą. Apie tai P. N. užsiminė A. G., kuris pasisiūlė pats tai padaryti. Tuomet L. Ga. su R. B. derino apmokėjimo A. G. už M. K. kelionę iš Panevėžio į Kauną bei lėktuvo bilieto nupirkimo klausimus, R. B. pervedė A. G. už tai 270 Eur. Pastarasis nuvežė M. K. iš Panevėžio į Kauno oro uostą, kur nupirko jam lėktuvo bilietą į Dubliną, Airijos Respublikoje. M. K. nuskrido į Jungtinius Arabų Emyratus, po kelių dienų neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą ir 2016 m. vasario 5 d. pargabenęs ją atgal į Dubliną oro uoste buvo sulaikytas, o narkotinė medžiaga rasta ir paimta.

53.4. Nurodytos aplinkybės patvirtina išankstinį nusikalstamos veikos planavimą ir vaidmenų pasiskirstymą. Nors baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, jog visi bendrininkai buvo tarpusavyje susitikę ir bendravę, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, jog nebūtina, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka tarpusavio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017). Iš 2016 m. gegužės 17 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad išanalizavus nuteistųjų kontaktus SMS ir telefono skambučiais šios nusikalstamos veikos kontekste nustatyta, jog A. G. su P. N. 2016 m. sausio 25 d. – vasario 14 d. kontaktavo 115 kartų, su R. B. 2016 m. sausio 29 d. kontaktavo 21 kartą; P. N. su R. B. 2016 m. sausio 29 d. – vasario 15 d. kontaktavo 13 kartų, su L. Ga. 2016 m. sausio 25 d. – vasario 15 d. kontaktavo 300 kartų; R. B. su L. Ga. 2016 m. sausio 29 d. – vasario 15 d. kontaktavo 542 kartus (t. 4, b. l. 59–118). Iš 2016 m. rugpjūčio 2 d., 2017 m. kovo 9 d., 2017 m. kovo 13 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų matyti, kad nuteistieji savo veiksmus nuolat koordinavo tarpusavyje, derino juos priklausomai nuo kintančios situacijos, juos iš anksto planavo ir aptarė.

53.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji suprato, jog nusikalstamą veiką daro kartu su bendrininkais, jie buvo pasiskirstę vaidmenimis ir atliko skirtingas užduotis, kiekvieno jų indėlis buvo svarbus ir reikšmingas bendram nusikalstamam rezultatui pasiekti. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, inkriminuojama veika buvo planuojama daryti ir daroma keliose valstybėse, kas taip pat reikalavo tiek jos išankstinio planavimo, tiek jos koordinavimo. Atskiri grupės nariai tarpusavyje bendravo telefonu laikydamiesi konspiracijos, susitikinėjo, taigi ryšiai tarp jų buvo ilgalaikiai. Nuteistieji L. Ga., P. N. ir A. G. buvo iš anksto aptarę atlygio kurjeriui sumą – buvo kalbama apie 5000 Eur, jie tarėsi, kaip šiuos pinigus pasidalins. Šie įrodymai taipogi patvirtina, kad nuteistieji suprato, jog savo veiksmais prisideda prie bendro nusikalstamo tikslo – kad narkotinių medžiagų kurjeris būtų surastas ir nusiųstas į Dubliną. Nuteistųjų veiksmai atskleidžia jų kaltės turinį ir parodo, kad jie šiuos veiksmus atliko pagal susitarimą su bendrininkais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybes suteikia pagrindą konstatuoti tarp nuteistųjų buvus atitinkamą pasirengimo lygį, nuolatinį pasiskirstymą vaidmenimis, ilgalaikius ryšius ir organizuotumą, būdingą organizuotai grupei. Be to, tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji suvokė, jog veikia organizuota grupe, ir laikė save tokios grupės nariais. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė veikdami organizuota grupe.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nuosprendį pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Nuteistojo A. G., nuteistojo L. Ga. gynėjo apeliaciniuose skunduose nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai neleidžia spręsti apie neišsamų, neobjektyvų ar šališką nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad nuteistųjų kaltė neįrodyta ar pagrįsta tik prielaidomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų A. G., L. Ga. įvykdyta nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

Dėl bylos įrodymų vertinimo ir D. O. veikų kvalifikavimo pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir BK 265 straipsnio 1 dalį.

55. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, taip pat atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai D. O. pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 1 dalyje ir BK 265 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų. Tačiau skundžiamas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, kadangi buvo nenurodyta, kokia Ispanijos Karalystėje nustatyta tvarka buvo pažeista šioje byloje neteisėtai auginant kanapes (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

56. Skundžiamu nuosprendžiu D. O. šioje dalyje nuteistas už tai, kad galimai veikdamas su asmeniu, kuriam ši baudžiamoji byla atskirta, verbavo bei gabeno nukentėjusįjį F. M. į Ispanijos Karalystę daryti nusikalstamą veiką – ten neteisėtai auginti didelį kiekį kanapių augalų. Be to, D. O. ir Asmuo, pasinaudoję F. M. ir panaudoję prieš jį prievartą, augino didelį kiekį kanapių augalų. Nuteistojo D. O. gynėjas apeliaciniame skunde prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi D. O. veiksmuose nėra būtinųjų prekybos žmonėmis nusikaltimo sudėties požymių. Be to, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokią Ispanijos Karalystėje nustatytą tvarką D. O. pažeidė ir kokiais aktyviais tyčiniais veiksmais jis įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji D. O. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai nustatyti tinkamai, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, teismo nuosprendis pagrįstas nekeliančiais abejonių duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistojo D. O. padarytų nusikalstamų veikų, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo bei jo gynėjo versijas. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantas, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Nuteistajam D. O. inkriminuotus prekybą žmonėmis ir neteisėtą kanapių auginimą patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: nukentėjusiojo F. M., liudytojų K. T., I. T., K. P. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, pagal Europos tyrimo orderius iš Ispanijos Karalystės teisėsaugos institucijų gauti dokumentai, rašytiniai bylos duomenys apie F. M. ir K. T. turtinę padėtį bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

58. Pagal BK 147 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais. Minėti objektyvieji prekybos žmonėmis požymiai BK 147 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Pažymėtina, kad savo esme prekyba žmonėmis – tai įvairūs sandoriai, kurių objektas yra žmogus (pardavimas, pirkimas, verbavimas, gabenimas ir kt.) ir kurie sudaromi siekiant išnaudoti tą žmogų. Būtinas šio nusikaltimo požymis yra ir jo priešingumas žmogaus laisvei, siejamas su tam tikru piktavališku poveikiu nukentėjusiajam (prievarta, apgaulė, pasinaudojimas pažeidžiamumu ir kt.), kuris leidžia palenkti šio asmens valią, kontroliuoti ir įtraukti jį į išnaudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173-693/2018).

59. Šiuo atveju D. O. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, galimai veikdamas su asmeniu, kuriam ši baudžiamoji byla atskirta, pasinaudodamas F. M. pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi, panaudodamas apgaulę, t. y. melagingai pažadėdamas jam legalų elektriko darbą Ispanijos Karalystėje, verbavo, gabeno nukentėjusįjį į Ispanijos Karalystę daryti nusikalstamą veiką. Nuteistasis D. O. viso proceso metu savo kaltės nepripažino. Nuteistasis D. O., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad galimai 2015 m. lapkričio pabaigoje Asmuo jam pasiūlė važiuoti į Ispaniją ir ten nuvežti F. M., pas kurį jis turėjo ir kažkiek laiko pagyventi. Jis ir pats ketino kurį laiką pagyventi Ispanijoje, todėl sutiko su Asmens pasiūlymu. Kelionės išlaidas jie su F. M. pasidalino per pusę. Kelionės metu F. M. jam papasakojo, kad Ispanijoje augins „žolę“, kad per savo pažįstamą susirado namą ir pasiūlė Asmeniui susimesti pinigus bei ten kartu auginti „žolę“. F. M. sakė, kad yra šios srities specialistas, kad yra kanapes auginęs ir Lietuvoje. Nuvykus į Ispaniją, F. M. žinojo, kur yra sodyba. Sodyboje jis gyveno apie savaitę. Vėliau atvažiavo F. M. žmona. Jis ryte išvažiuodavo, ieškojo darbo, padėdavo pažįstamam D. Z. tvarkytis parduotuvėje. Praėjus savaitei po atvykimo, F. M. pradėjo auginti kanapes. Jis prie kanapių auginimo neprisidėjo, galbūt yra tik kartą padėjęs atvežti ir iškrauti kažkokias statybines medžiagas, žemes. F. turėjo žmonos banko kortelę, kuria jam leisdavo pasinaudoti. Asmuo jam į F. žmonos sąskaitą pervesdavo pinigų, nes jis savo kortelės neturėjo. Taip per pora kartų jis yra išsigryninęs apie 1000 Eur. Po 2015 m. Kalėdų užsidegė garažas, kuriame buvo auginamos kanapės. Gaisro metu sudegė daugiau nei pusė garaže buvusių kanapių daigų. Po gaisro jis susipyko su F.. 2016 m. sausio viduryje jis susirado kitą gyvenamąją vietą, kur gyvendamas buvo mėnesiui suimtas už rūbų vagystę iš parduotuvės. 2016 m. vasario 26 d. jis susirado darbą ir daugiau pas F. nėra buvęs. D. O. taip pat parodė, kad F. M. į Ispaniją prievarta niekas nevežė, pastarasis ten gyveno kaip karalius, nes pardavinėdavo užaugintą „žolę“, pinigų turėdavo. Ispanijoje F. M. buvo nusipirkęs automobilį, turėjo telefoną, bendravo su šeima, turėjo kompiuterį, internetą. F. žmona pas pastarąjį gyveno apie mėnesį laiko. Per tą laiką F. M. jokių ribojimų nebuvo, pastarasis galėjo eiti, kur tik nori. F. Ispanijoje jis nežadėjo elektriko darbo, jo neapgaudinėjo, įrengti garažą ir auginti kanapes neliepė bei prieš jį nesmurtavo (t. 33, b. l. 49–50). D. O. ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė, tačiau parodymų nedavė (t. 24, b. l. 150–151, 159).

60. Nuteistojo D. O. versiją, kad jis F. M., pasinaudodamas pastarojo pažeidžiamumu bei panaudodamas apgaulę, į Ispaniją neišvežė ir nevertė nukentėjusiojo neteisėtai auginti kanapių, iš dalies patvirtina asmens, kuriam ši baudžiamoji byla atskirta, parodymai. Proceso dalyvių prašymu asmuo, kuriam ši baudžiamoji byla atskirta (Da. O.) ir kuris šiame procese iki šiol nebuvo davęs parodymų, buvo apklaustas apeliacinės instancijos teisme. Asmuo parodė, kad F. M. ilgai kalbino jį užsiimti kanapių auginimu Lietuvoje, tačiau dėl griežtų įstatymų jis tai daryti atsisakė. Po kurio laiko F. M. jam pasakė, kad šio draugas Ispanijoje yra suradęs namą ir kad pastarasis padės susitvarkyti dokumentus, jog kanapes būtų galima auginti legaliai. Namo nuomai ir mokesčiui agentūrai reikėjo 2000 Eur. Jie apie tai svarstė ir nusprendė sumokėti nuomą už namą. Taigi, pagrindinis kanapių auginimo Ispanijoje organizatorius buvo F. M., tačiau šiai veiklai neturėjo pakankamai lėšų. Jie su F. sutarė, kad pastarasis augins kanapes, o jis investuos pinigus, vėliau uždirbtus pinigus jie būtų pasidalinę per pusę. Į Ispaniją F. išvyko 2015 m. rudenį kartu su jo broliu D. O.. Pastarajam jis daugmaž buvo pasakęs, kokiu tikslu yra vykstama į Ispaniją. Jo brolis turėjo nuvežti F. M. į Ispaniją, ten jį pavežioti iki parduotuvės, nupirkti maisto ir pan. Už tai jo brolis galėjo laikinai pagyventi sodyboje, kol susiras darbą ir savo būstą. Tačiau pastarasis prie kanapių auginimo projekto neprisidėjo, nebent F. padėjo kažką įsirengti ar kažką atvežti. Gruodžio mėnesį per Kalėdas jam pranešė, kad garaže, kur buvo auginamos kanapės, kilo gaisras, kurio metu sudegė aparatūra, augalai. Po gaisro jo brolis išsikraustė iš šios sodybos ir susirado savo butą, o 2016 m. sausio mėn. buvo sulaikytas už džemperio vagystę. Po gaisro jis nebenorėjo nieko daryti, tačiau F. įkalbinėjo, sakė, kad daugiau tai nepasikartos. Tuo metu į šį projektą jis buvo investavęs apie 5000 Eur. Jie su F. sutarė, kad pastarasis sodyboje toliau augins kanapes, o jis F. šiai veiklai skolins pinigus. Už tai iš F. M. jis turėjo gauti 10 procentų per mėnesį nuo paskolintos sumos. Kaip užstatą F. jam pažadėjo K. (savo sugyventinės) senelio sklypą. Kai jo brolis išsikraustė iš sodybos, pas F. M. padėti auginti kanapes pradėjo važinėti pastarojo draugai – A., L. (kuris vėliau buvo sulaikytas su kanapėmis), vienas padėjėjas buvo be rankos. Jis žinojo, kad F. M., jau kai sodyboje nebebuvo D. O., neturėdamas leidimo užaugino kanapes, kadangi jie bendraudavo, nes jam rūpėjo į šią veiklą investuoti pinigai. Į Lietuvą F. M. grįžo 2016 m. rugpjūčio mėn. viduryje, nes pastarąjį Ispanijoje kažkas „užspaudė“ dėl skolų. Asmuo taip pat parodė, kad F. M. niekas per prievartą ar apgaule į Ispaniją auginti kanapių nevežė, tai įvyko pastarojo iniciatyva. Priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, F. nebuvo vargšas, visada turėdavo pinigų, kuriuos gaudavo pardavinėdamas kanapes. F. M. laisvė Ispanijoje nebuvo ribojama, pastarasis turėjo galimybę bet kada pasitraukti iš šios veiklos ir išvažiuoti namo, kadangi nebuvo jokios prievartos. Jeigu F. buvo išvežtas į nesaugią aplinką, kodėl pastarasis po mėnesio atsivežė į Ispaniją savo šeimą, kuri ten prabuvo 1-2 mėnesius. Be to, jeigu jau F. į Ispaniją buvo išvežtas per prievartą, kodėl pastarasis grįžęs į Lietuvą pasiprašė dirbti jo (Asmens) įmonėje trinkelių klojėju. Jis mano, kad F. M. tik apsimetinėja auka (t. 36, b. l. 4–14).

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nuteistojo D. O. versiją apie F. M. kelionę į Ispaniją ir pastarojo kanapių auginimo veiklą iš dalies patvirtino asmuo, kuriam ši baudžiamoji byla atskirta, tačiau tokia nuteistojo D. O. pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir nuteistojo kaltę patvirtinantiems įrodymams, todėl pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta. Nukentėjusysis F. M., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2015 m. Asmuo pasiūlė jam 3 mėnesiams vykti į Ispaniją dirbti elektriku, sakė, kad ir šeima galės su juo kartu važiuoti. Asmuo žinojo, kad jis tuo metu gyveno sunkiai – gaudavo per mėnesį apie 400 Eur, turėjo didžiulių skolų, kurios siekė apie 10 000 Eur, todėl negalėjo dirbti legaliai, kad antstoliai neatimtų pinigų. Asmuo sakė, kad Ispanijoje bus legalus darbas, kad jis uždirbs apie 1000 Eur. Išvažiavo automobiliu „VW Sharan“, kurį vairavo D. O., su kuriuo tuomet ir susipažino artimiau. Jie nuvažiavo į Ispanijos Taravejos miestą, kur D. pasiėmė raktus, tuomet nuvažiavo į sodybą. D. pasakė, kad jie ten gyvens ir dirbs dviese. Bet D. pastoviai sodyboje negyvendavo, dažniau atvykdavo tik pernakvoti. Sodyba buvo apleista, ilgai joje niekas negyveno. Tame name buvo senų žemių, durpių maišai, seni vazonai, sausų senų kanapių lapų. Jis ten apsitvarkė, D. nurodymu garaže įrengė patalpą kanapėms auginti: sumontavo įrangą, laistymo sistemą, pakabino į sodybą atvežtas lempas, sienas apklijavo blizgia plėvele, sustatė vazonus su žemėmis, pasodino daigus. Jų buvo virš 500, pilnas garažas. D. vežė viską, kas buvo reikalinga kanapių auginimui, patalpos įrengimui. Laidai garaže buvo labai ploni, seni, o kilovatų buvo nemažai, sakė D., kad tai yra pavojinga, kad gali užsidegti. Bet D. atkirto, kad iki jo buvo viskas gerai, liepė daryti ir viskas. Kuomet daigai jau buvo paaugę apie 10 cm, apie 2015 m. Kalėdas garaže kilo gaisras, nes nuo perkaitimo lydėsi ir užsidegė laidai, augalai nudžiūvo, reikėjo viską perdaryti iš naujo. Iki gaisro su D. sutardavo, o po gaisro pastarasis pasidarė piktas, ėmė gąsdinti, kad jis (F. M.) prasiskolino, kad nemoka auginti, kad liks skolingas visą gyvenimą. D. labai rėkė, tampė už krūtinės, keletą kartų sudavė, bet smarkiau nemušė. D. grasino, kad jei neklausys, tai „subyrės“ – jis suprato, kad už nepaklusimą bus sumuštas. D. pasakojo, kas būna tiems, kurie pabėga, nevykdo įsakymų. Jis suprato, kad D. jam tai pasakoja, kad nekiltų mintis pabėgti. Dėl to jis ėmė D. O. dar labiau bijoti. D. liepė jam viską sutvarkyti, todėl jis iš naujo pasodino tiek pat – apie 500 – 600 naujų kanapių daigų, sutvarkė elektrą. Po kiek laiko po gaisro į sodybą atvažiavo Asmuo pažiūrėti, kaip auga kanapės. Jos augo prastai, todėl jam nebuvo leista išvažiuoti, kol daigų pilnai neužaugins. Draugė K. jam buvo iškėlusi ultimatumą – arba jis grįžta į namus, arba ji skirsis. Pasakė apie tai D., šis liepė pasakyti Asmeniui, kuris leido jam atsivežti pagyventi draugę ir dukrą. Žmona atvyko, pabuvo gal mėnesį, išvažiavo, o jis po to dar buvo pusmetį, kol užaugino kanapes. Išvažiuojant jis žmonai paaiškino, kas ten vyksta. Būnant Ispanijoje, į sodybą buvo atvažiavęs A. G., kuris pabuvo apie savaitę. A. G. matė, kad garaže buvo auginamos kanapės, nes Asmuo arba D. liepė jam aprodyti A. G. tą garažą. Į sodybą dar buvo atvykęs vyras vardu K., be rankos, pavardės neprisiminė. Jis taip pat atvyko į Lietuvą parvežti kanapių, bet ar jas išgabeno, jis nematė. Jis K. pasakojo, kad jam neleidžia grįžti į Lietuvą. Taip Ispanijoje jis (F. M.) buvo apie metus laiko, tačiau nieko neuždirbo. D. O. savaitei duodavo 40–50 Eur pragyvenimui, tačiau jų neužtekdavo, pinigų atveždavo ne kas savaitę. Todėl jam tekdavo maisto, alkoholio eiti vogti iš parduotuvių. D. buvo paėmęs ir keletą kartų naudojosi jo turėta banko mokėjimo kortele. Tuo metu pakankamai daug vartojo „žolės“, nes taip ramino stresą, nuolatinę įtampą. Kanapių jam parūpindavo D. O.. Savo asmens dokumentus jis turėjo, galėjo iš to namo išeiti į miestelį, parduotuves, kartą buvo kalnuose. Bet daugiausia buvo sodyboje, prižiūrėjo auginamas kanapes. Nesikreipė į policiją, nes bijojo dėl savo ir savo šeimos saugumo, buvo kitoje šalyje, be lėšų, nemokėjo ispanų kalbos, todėl toli nubėgti nebūtų galėjęs. Jau grįžus į Lietuvą, Asmuo pasakė, kad jo gali ieškoti policija, liepė vėl važiuoti į Ispaniją, bet jis atsisakė. Tada Asmuo paprašė visą kaltę versti ant A. G., kad neva tai jis jį išvežė į Ispaniją ir vertė auginti kanapes. Po to jį nustojo persekioti. Maždaug po mėnesio jis buvo sulaikytas (t. 30, b. l. 121–123).

61.1. Nukentėjusysis F. M. taipogi patvirtino teisiamajame posėdyje paskelbtus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos jis davė iš pradžių būdamas įtariamuoju, o vėliau, nutraukus ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu BK 147 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, pripažintas nukentėjusiuoju (t. 8, b. l. 51–64, 85–88, 177–180, 182–186, 188–191; t. 9 t. 2–7, 28–32, 43–45). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu F. M. davė išsamesnius parodymus apie savo tuometinę turtinę padėtį prieš išvykstant į Ispaniją. F. M. parodė, kad jo šeimos materialinė padėtis buvo labai prasta, jo mėnesinis atlyginimas buvo apie 400-450 Eur, su drauge K. T. jie augino vaiką, tuo metu pastaroji nedirbo, jie gaudavo socialinę paramą apie 70 Eur. Be to, jie turėjo skolų antstoliams apie 10 000 Eur ir trims ar keturioms greitųjų kreditų bendrovėms, jie gyveno K. T. seneliui priklausančiame vieno kambario bute, esančiame bendrabutyje. Jiems nuolat trūko pinigų, jų šeima iš gaunamų pajamų niekaip negalėjo pragyventi. Visa tai jis buvo papasakojęs Asmeniui. 2016 m. spalio 27 d. F. M. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką veiksmo metu atpažino D. O. bei paaiškino, kad pastarasis 2015 m. lapkričio mėn. pabaigoje nuvežė į Ispanijoje, netoli Krevelentės, esantį vienkiemį, kuriame jo (D. O.) nurodymu jis įrengė garažą ir ten iki 2016 m. liepos mėn. pastarojo nurodymu prižiūrėjo bei augino kanapes (t. 9, b. l. 21–25).

61.2. Nuteistojo D. O. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad F. M. yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl teismas šio asmens parodymus privalėjo vertinti ypatingai atidžiai (patikimumo bei objektyvumo prasme) ir juos gretinti kartu su kita baudžiamosios bylos medžiaga. Teisėjų kolegija sutinka, jog šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad F. M. šioje baudžiamojoje byloje iš pradžių buvo įtariamasis, o vėliau, nutraukus ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu BK 147 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, pripažintas nukentėjusiuoju, turi būti atidžiai vertinamas pastarojo parodymų patikimumas, nuoseklumas ir logiškumas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiojo F. M. parodymus, įrodymų vertinimo pažeidimų nepadarė. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo F. M. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek apklausų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek apklausiant pirmosios instancijos teisme, todėl, priešingai, nei nurodoma nuteistojo D. O. gynėjo apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti šių parodymų nepatikimais ir juos atmesti.

61.3. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog nukentėjusiajam būtų daromas koks nors neleistinas poveikis iš bylą tiriančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Visos nukentėjusiojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu vyko laikantis BPK nustatytų reikalavimų, jokių procesinių pažeidimų nustatyta nebuvo. Nukentėjusiojo F. M. parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus (liudytojų K. T., I. T., K. P. parodymus, pagal Europos tyrimo orderius iš Ispanijos Karalystės teisėsaugos institucijų gautus dokumentus, rašytinius bylos duomenis apie F. M. ir K. T. turtinę padėtį), o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių F. M. galėtų būti šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį D. O. tariamų nusikalstamų veikų padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis F. M. davė parodymus ne tik apie kitų nuteistųjų, bet ir apie savo paties atliktus nusikalstamus veiksmus, kuriuos buvo D. O. ir Asmens priverstas atlikti.

62. Nukentėjusiojo F. M. nuoseklius parodymus apie jo kelionės į Ispaniją aplinkybes ir sunkią šeimos turtinę padėtį patvirtina liudytojų K. T. bei I. T. parodymai. Liudytoja K. T., apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2015 m. vasarą arba rudens pradžioje jos tuometiniam sugyventiniui F. M. Asmuo pasiūlė Ispanijoje darbą. F. specialybės neturėjo, bet daug ką moka, į Ispaniją pastarasis vyko kaip elektrikas. Tuo metu jų materialinė padėtis buvo sunki, todėl F. M. sutiko ten vykti. Jie turėjo skolų dėl F. M. skirtų baudų, buvo paimti kreditai tūkstančiais eurų, tuo metu pastarasis neturėjo darbo, buvo nedidelės pajamos. Prieš išvykstant F. M. į Ispaniją, jie gyveno jos senelių vieno kambario bute, jiems padėdavo mama, seneliai, šiek tiek tėvas. Apie sugyventinio materialinę padėtį Asmuo žinojo. Tų pačių metų gruodžio 2 d. ji su dukra išvyko pas sugyventinį į Ispaniją pasisvečiuoti, grįžo sausio 17 d. Bilietus skrydžiui lėktuvu ji pirkosi pati, atgal į Lietuvą grįžo mikroautobusu. Ten ją pasitiko F. M. ir D. O.. Ispanijoje sugyventinis neuždirbo pinigų. Ką jis ten veikė, ji nematė, pastarasis vis sakydavo, kad darbas bus. Į sodybą Krevilentės užmiestyje, kur jie gyveno, buvo atvykęs ir Asmuo. D. būdavo retai, jis ten nieko neveikdavo. Kai jis atvykdavo, ji su F. stengdavosi išeiti, jam į akis nelįsti. Ilgesniam laikui jie niekur nebuvo išvykę, nes nebuvo pinigų, F. neturėjo mašinos. F. M. daug laiko praleisdavo garaže. F. jai su dukra draudė eiti į tą garažą. Per Kalėdas jame kilo gaisras, sugyventinis po to ilgai tvarkėsi. Sugyventinis būdavo visą laiką susirūpinęs, negalėjo ilgiau išvykti. Vėliau ji telefonu sužinojo, kad F. tame garaže augina kanapes. Pastarasis bijojo D., šis neišleido jo į Lietuvą. Jau būnant Lietuvoje F. M. jai papasakojo, kad su D. jis nesutarė, o kai garažas užsidegė, jis liko dėl to kaltas. Visus nurodymus Ispanijoje F. duodavo D., nes jis buvo kaip darbdavys. D. duodavo ir pinigų maistui, kurių ne visada užtekdavo. D., kiek jai žinoma, užmokėjo ir už kelionę į Ispaniją. F. neplanavo važiuoti į Ispaniją auginti kanapių, nes jam buvo siūloma dirbti elektriku. Ispanijoje po miestą su F. jie galėjo judėti laisvai (t. 31, b. l. 22–24). Liudytoja K. T. taipogi patvirtino teisiamajame posėdyje paskelbtus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 10, b. l. 2–4, 8–10).

63. Nukentėjusiojo F. M. ir liudytojos K. T. parodymus apie jų šeimos sunkią turtinę padėtį patvirtino ir liudytoja I. T., kuri apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad prieš Fi. išvykstant į Ispaniją, dukros K. T. finansinė padėtis buvo labai sunki, apie tai žinojo iš dukters. Tuo metu žentas turėjo darbą, dukra nedirbo, augino vaikiuką, kuriam dabar jau 10 metų. Žentas turėjo problemų su antstoliais dėl visokių kreditų. Prieš išvykstant į Ispaniją, dukra su F. gyveno jos mamos bute (t. 31, b. l. 42). Liudytoja I. T. taipogi patvirtino teisiamajame posėdyje paskelbtus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 10, b. l. 23–24), kuomet parodė, kad K. T. ir F. M. 2015 m. gyveno K. seneliui priklausančiame bute. Jų materialinė padėtis tuo metu buvo tikrai prasta, jiems beveik visada trūkdavo pinigų sumokėti mokesčiams už butą bei nusipirkti maisto produktų. Pinigų mokesčiams bei maistui jiems dažnai duodavau ji bei jos tėtis J. K.. Kiek jai žinoma, F. M. iki išvykdamas į Ispaniją dažnai keisdavo darbus, tiek jis, tiek K. T. buvo skolingi antstoliams.

64. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad vertindamas nukentėjusiajam artimų liudytojų parodymus teismas privalo atsižvelgti į jų galimą suinteresuotumą bylos baigtimi, galimą palankumą nukentėjusiajam. Šie parodymai pripažįstami patikimais, tik įvertinus kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-628/2020). Šiuo atveju pripažintina, kad K. T. ir I. T. yra nukentėjusiajam F. M. artimos liudytojos, tačiau pastarojo parodymus patvirtina ir su nukentėjusiuoju artimais ryšiais nesusijusio liudytojo K. P. parodymai. Pastarasis, apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad Asmuo jam pasiūlė padirbėti Ispanijoje. Ten jis išvažiavo autobusiuku, kartu vežėsi dėžę, kurioje buvo supakuotos kažkokios lempos. Ispanijoje jis atvyko į sodybą, kur gyveno dvi savaites. Ten jį pasitiko D. O.. Sodyboje gyveno jam nuo vaikystės pažįstamas F. M., kuris prižiūrėjo garaže auginamas kanapes. Garaže buvo sumontuotos apšvietimo lempos, surenkantis garus siurblys, specialiai dedamos folijos, kad šilumą laikytų. Sodyboje retkarčiais apsilankydavo D. O., jis su F. tardavosi apie kanapių auginimą. D. F. buvo sakęs, kad jie niekur neitų iš sodybos, D. viską stengėsi kontroliuoti ir prižiūrėti. Iš F. girdėjo, kad iki jam atvykstant į sodybą garaže buvo kilęs gaisras ir sudegė pusę augalų. Asmuo F. apkaltino, liepė atidirbti nuostolius, kurie siekė apie 5000-6000 Eur. Mano, kad F. ten buvo ne savo noru, pastarasis turėjo atidirbti gaisro nuostolius. F. M. jam pasakojo, kad į Ispaniją pastarasis vyko dirbti elektriku, o iš tikrųjų dirbo kitus darbus. Ispanijoje F. rūkė kanapes, dažniausiai naudodavo tik likusias po gaisro, jų nepardavinėjo. Kiti augalai dar nebuvo tinkami naudojimui. F. pasakojo, kad pas jį į Ispaniją buvo atvykusi sutuoktinė, rodė nuotraukas. Jis su F. yra buvę mieste, bet labai retai. F., be D. leidimo, iš sodybos niekur kojos nekėlė. Jis nematė, kad F. M. būtų turėjęs telefoną, bet kompiuterį tikrai turėjo, gal buvo ir internetas. Po 2 savaičių jam davė didelį krepšį, kurį jis parvežė į Lietuvą. K. P. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad D., apie kurį jis davė parodymus tyrimo metu, yra teismo salėje sėdintis D. O. (t. 32, b. l. 118–120). Liudytojas K. P. taipogi patvirtino teisiamajame posėdyje paskelbtus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 10, b. l. 28–32, 57–59). 2017 m. sausio 25 d. K. P. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką veiksmo metu atpažino D. O. bei paaiškino, kad pastarasis pasitiko jį Ispanijoje, nuvežė į vienkiemį, kuriame buvo auginamos kanapės bei ten apgyvendino (t. 10, b. l. 41–44).

65. Aptarti nukentėjusiojo F. M., liudytojų K. T., K. P. parodymai paneigia nuteistojo D. O. parodytas aplinkybes, kad jis su aptariama nusikalstama veika nėra susijęs, o tik Asmens prašymu pavežė nukentėjusįjį į Ispaniją. Nuteistojo D. O. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas pripažino D. O. kaltę pagal BK 147 straipsnio 1 dalį tiek dėl verbavimo, tiek dėl gabenimo, nors iš kaltinamojo akto turinio (inkriminuotos veikos aprašymo) matyti, jog pastarasis net nebuvo kaltinamas dėl verbavimo, o šiuos veiksmus galimai atliko Asmuo. Pasak apelianto, iš kaltinimo matyti, kad D. O. neatliko jokių veiksmų, susijusių su nukentėjusiojo verbavimu, nepasinaudojo nukentėjusiojo pažeidžiamumu ir nenaudojo pastarojo atžvilgiu apgaulės. Apeliantas nurodo, jog kaltinamajame akte nėra aprašyta, kad šiuos veiksmus D. O. būtų atlikęs kartu su Asmeniu arba, kad Asmuo būtų susitaręs su D. O. taip veikti ir veikė pagal išankstinį jų susitarimą. Taigi, nuteistasis D. O. atliko tik formalų veiksmą, t. y. pats važiuodamas į Ispaniją pavežė F. M., kuris dėl darbo ir gyvenimo buvo susitaręs su Asmeniu, kas negali būti vertinama kaip gabenimas BK 147 straipsnio 1 dalies prasme.

65.1. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog D. O. kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su D. O., pasinaudodamas nukentėjusiojo F. M., kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal BK 147 straipsnio 3 dalį, pažeidžiamumu, priklausomumu, panaudodamas apgaulę, verbavo bei gabeno nukentėjusįjį į Ispanijos Karalystę siekdamas išnaudoti nusikalstamų veikų darymui bei neteisėtai vertė F. M. dirbti - auginti, gaminti, laikyti, gabenti narkotines medžiagas. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje, patikslinus kaltinimo formuluotę, buvo pripažinta, kad D. O., galimai veikdamas su asmeniu, kuriam ši baudžiamoji byla atskirta, laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., pasinaudodamas nukentėjusiojo F. M., kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal BK 147 straipsnio 3 dalį, pažeidžiamumu ir panaudodamas apgaulę, verbavo bei gabeno nukentėjusįjį į Ispanijos Karalystę daryti nusikalstamą veiką – ten neteisėtai auginti, gaminti, laikyti ir gabenti narkotinę medžiagą – didelį kiekį kanapių (antžeminių dalių). Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamame nuosprendyje buvo nurodyta, kad D. O. ir Asmuo nukentėjusiojo verbavimo bei gabenimo veikas, pasinaudojus pastarojo pažeidžiamumu ir panaudojus apgaulę, atliko bendrais veiksmais, t. y. bendrininkaudami. Nors iš baudžiamosios bylos medžiagos iš tiesų matyti, kad nukentėjusiajam vykti į Ispanijos Karalystę dirbti elektriko darbą pasiūlė Asmuo, o D. O. nuvežė nukentėjusįjį į minėtą šalį, tačiau tiek Asmuo, tiek D. O. šiuos veiksmus atliko iš anksto susitarę ir turėdami vieningą tikslą, t. y. išnaudoti F. M. nusikalstamų veikų darymui. Todėl jie abu atsako už bendrai atliktus nusikalstamus veiksmus.

65.2. Kaip minėta, šiuo atveju D. O. nusikalstami veiksmai, numatyti BK 147 straipsnio 1 dalyje, pasireiškė tuo, kad jis, galimai veikdamas su asmeniu, kuriam ši baudžiamoji byla atskirta, pasinaudodamas nukentėjusiojo F. M. pažeidžiamumu ir panaudodamas apgaulę, verbavo bei gabeno nukentėjusįjį į Ispanijos Karalystę daryti nusikalstamą veiką. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, apgaulė – tai tyčinis žmogaus suklaidinimas, siekiant, kad šis savo noru elgtųsi pagal kaltininko pageidavimą. Apgaulė kaip prekybos žmonėmis požymis gali pasireikšti netikrų žinių pranešimu ar tiesos nutylėjimu, prekybos žmonėmis auka gali būti suklaidinama dėl visko, kas su ja daroma arba tik dėl tam tikrų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-942/2016). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Asmuo ir D. O. kaip nukentėjusiojo F. M. verbavimo instrumentą panaudojo apgaulę. Nukentėjusysis F. M. nuosekliai parodė, kad Asmuo pasiūlė jam 3 mėnesiams vykti į Ispaniją dirbti elektriku. Tuo tarpu atvykus į Ispaniją D. O. davė nurodymą garaže įrengti patalpą kanapėms auginti, pasodinti kanapių daigus ir juos prižiūrėti, t. y. auginti kanapes. Tai, kad nukentėjusiajam buvo žadamas elektriko darbas parodė ir liudytojai K. T. bei K. P.. Taigi, šiuo atveju nukentėjusiajam buvo melagingai nurodytas siūlomo darbo pobūdis, t. y. jam buvo nurodyta, kad jis turės dirbti legalų elektriko darbą, o ne daryti nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė vertintina kaip esminė ir dėl to nukentėjusysis F. M. buvo apgautas dėl kelionės tikslo, o išvykęs į kitą šalį, bijodamas dėl savo ir šeimos saugumo, nemokėdamas kalbos, neturėdamas pinigų, buvo įtrauktas į nusikalstamą veiką – kanapių auginimą. Nors F. M. pats sutiko neteisėtai auginti kanapes, tai nepašalina Asmens ir D. O. kaltės dėl jo verbavimo panaudojus apgaulę. Pati BK 147 straipsnio sudėtis aiškiai įtvirtina, jog nukentėjusiojo sutikimas nėra lemiamas veikos kvalifikavimui, net jeigu jis yra, nustačius kitus įtvirtintus požymius, kaltininkas atsako pagal šį straipsnį. Teismų praktikoje aiškiai nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta labai svarbi taisyklė, jog nukentėjusio asmens sutikimas neturi juridinės reikšmės patraukiant baudžiamojon atsakomybėn asmenis už prekybą žmonėmis. Sutikimas būti išnaudojamam, duotas panaudojant apgaulę, piktnaudžiaujant asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu, jau nekalbant apie prievartą ir grasinimus, negali būti laikomas savanorišku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-942/2016).

65.3. Teisėjų kolegija taip pat, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Asmuo ir D. O. verbavo nukentėjusįjį F. M., pasinaudodami jo pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pasinaudojimas nukentėjusiųjų pažeidžiamumu – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik priimti tokį pasiūlymą. Pagal šį požymį prekyba žmonėmis galima pripažinti žmogaus įtraukimo išnaudojimui faktą kaip būdą ištrūkti iš skurdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290/2014, 2K-432/2014, 2K-43-942/2016). Nukentėjusysis F. M., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad Asmuo žinojo, jog jis tuo metu gyveno sunkiai – gaudavo per mėnesį apie 400 Eur, turėjo didžiulių skolų, kurios siekė apie 10 000 Eur, todėl negalėjo dirbti legaliai, kad antstoliai neatimtų pinigų. Nukentėjusysis F. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad tuo metu su drauge K. T. jie augino vaiką, tuo metu pastaroji nedirbo, jie gaudavo socialinę paramą apie 70 Eur. Jie gyveno K. T. seneliui priklausančiame vieno kambario bute, esančiame bendrabutyje. Jiems nuolat trūko pinigų, jų šeima iš gaunamų pajamų niekaip negalėjo pragyventi. Nukentėjusiojo F. M. parodymus apie jų šeimos sunkią turtinę padėtį patvirtina anksčiau aptarti liudytojų K. T. ir I. T. parodymai bei rašytiniai bylos duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad: 1) laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2016 m. spalio 5 d. F. M. niekur oficialiai nedirbo (t. 9, b. l. 96–97); 2) J. K. (K. T. seneliui) priklausė butas, (duomenys neskelbtini), kur, pasak K. T., jie gyveno su F. M. (t. 9, b. l. 114); 3) nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. K. T. buvo paskirta išmoka vaikui po 15,20 Eur kiekvieną mėnesį, F. M. socialinė parama nebuvo skirta (t. 9, b. l. 101–102); 4) 2015-2016 metais antstoliai vykdė daug išieškojimų iš K. T. ir F. M. pajamų bei turto (t. 9, b. l. 106–113). Teisėjų kolegijos nuomone, iš šių duomenų galima spręsti, kad F. M. iš tiesų buvo pažeidžiamas dėl sunkios materialinės padėties. Nors nukentėjusysis aptariamų įvykių metu buvo pilnametis, darbingas ir fiziškai sveikas, tačiau neturėjo oficialaus darbo, su sugyventine augino mažametį vaiką, pastaroji taipogi nedirbo ir gavo tik nedidelę išmoką vaikui, jų šeima gyveno giminaičiams priklausančiame bute, kurie padėdavo finansiškai. Be to, nukentėjusiojo ir jo sugyventinės atžvilgiu antstoliai vykdė daug išieškojimų. Taigi, nukentėjusiajam ir jo šeimai trūko piniginių lėšų patenkinti minimalius poreikius – pavalgyti, apsirengti, patenkinti būsto poreikį. Todėl nukentėjusysis neturėjo socialinio saugumo bei stabilumo. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiajam buvo apsunkinta galimybė atsisakyti Asmens ir nuteistojo D. O. pasiūlymo, kaip vienintelio pasirinkimo pagerinti savo turtinę padėtį. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Asmuo ir D. O. verbavo nukentėjusįjį F. M. nusikalstamai veikai daryti, pasinaudodami jo pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi.

65.4. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad Asmuo, pasinaudodamas F. M. pažeidžiamumu – sunkia jo materialine padėtimi, bei panaudodamas apgaulę – žadėdamas jam legalų elektriko darbą Ispanijos Karalystėje, pasiūlė nukentėjusiajam dirbti šioje šalyje. Šiuos Asmens veiksmus, kuriuos jis atliko pagal išankstinį susitarimą su D. O. ir turėdamas vieningą tikslą išnaudoti F. M. nusikalstamai veikai daryti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip verbavimą. Teismų praktikoje verbavimas pasireiškia kaltininko veiksmais, kuriais siekiama palenkti kito asmens valią ir perimti jį savo ar kito asmens kontrolėn. Paprastai tokiais veiksmais laikomas asmens įkalbinėjimas (skatinimas, raginimas, pažadai, siūlymai), siekiant, kad asmuo pasirinktų tokį elgesio variantą (sutiktų su siūlymu, išvyktų svetur ir kt.), kuris suteiks galimybes vėliau asmenį kontroliuoti, juo manipuliuoti ir jį išnaudoti. Asmens verbavimas gali vykti tiek slepiant, tiek neslepiant fakto, jog jis bus išnaudojamas. Verbavimas nebūtinai turi pasireikšti itin aktyviu, atviru, primygtiniu įkalbinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157-976/2019). Dėl pažeidžiamumo ir panaudotos apgaulės nukentėjusiajam sutikus ir patikėjus Asmens melagingais pažadais, tokiu būdu jį užverbavus, D. O. automobiliu nuvežė F. M. į Ispanijos Karalystę ir apgyvendino jį vienkiemyje, esančiame Alikantėje, Partida Rambleta 10 E. Šiuos D. O. veiksmus, kuriuos jis atliko pagal išankstinį susitarimą su Asmeniu ir turėdamas vieningą tikslą išnaudoti F. M. nusikalstamai veikai daryti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip nukentėjusiojo gabenimą. Teismų praktikoje gabenimas, kaip vienas iš alternatyvių prekybos žmonėmis požymių, apibrėžiamas kaip išnaudojimo tikslais atliekamas asmens transportavimas (fizinis perkėlimas) iš vienos vietos į kitą, nepriklausomai nuo to, ar ta vieta yra galutinė išnaudojimo vieta, ar tik tarpinė. Tokie veiksmai gali būti daromi tiek vežant automobiliu ar kita transporto priemone, tiek lydint traukiniu, lėktuvu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-104-719/2021). Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei nurodoma nuteistojo D. O. gynėjo apeliaciniame skunde, anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis D. O. ir nukentėjusysis F. M. nebuvo atsitiktiniai bendrakeleiviai, o nuteistasis pagal susitarimą su Asmeniu gabeno nukentėjusįjį su tikslu jį išnaudoti kanapių auginimui. Be to, baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, jog Asmuo ir nuteistasis D. O. verbuodami bei gabendami F. M. siekė, kad jis būtų išnaudojamas nusikalstamai veikai daryti – kanapių auginimui, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Pastarąjį tikslą patvirtina nuteistojo D. O. vėlesni veiksmai atvykus į minėtą vienkiemį, kuomet jis kartu su Asmeniu vertė nukentėjusįjį įrengti garažą ir auginti jame kanapes.

66. Nuteistojo D. O. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad F. M. laisvė nebuvo niekaip suvaržyta, jis turėjo savo asmens dokumentus, telefoną, prieigą prie interneto, kompiuterį, bendravo su sugyventine K. T. tiek iki jos atvykimo į Ispaniją, tiek po išvykimo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad, kai K. T. su vaiku atvyko pas F. M., jie visi kartu gyveno toje pačioje sodyboje, galėjo eiti į miestą, parduotuvę, pasižvalgė po apylinkes, buvo svečiuose pas kitus lietuvius. Be to, F. M. naudojosi automobiliu, ką patvirtina L. G., K. P. ir D. O. parodymai. Gynėjas mano, jog visa tai rodo, kad F. M. laisvė suvaržyta nebuvo ir kad jokio priklausomumo nuo kitų asmenų, o ypač nuteistojo D. O., nebuvo. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

66.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens laisvės varžymas apima ir poveikį asmens valios laisvei. Teismų praktikoje nurodoma, kad asmens laisvės suvaržymas (pažeidimas) gali būti susijęs ne tik su visiška, bet ir daline galimybe judėti ar galimybe pasirinkti savo elgesio variantą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-942/2016). Nagrinėjamu atveju nuteistojo D. O. vykdytos kontrolės faktą patvirtina aplinkybės, nustatytos nukentėjusiojo F. M. ir liudytojų K. T., K. P. parodymais. Kaip minėta, nukentėjusysis F. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad D. O. nurodymu jis garaže įrengė patalpą kanapėms auginti, pasodino kanapių daigus ir juos prižiūrėjo. Po garaže kilusio gaisro D. O. pasidarė piktas, ėmė gąsdinti, kad jis (F. M.) prasiskolino, kad nemoka auginti, kad liks skolingas visą gyvenimą. D. labai rėkė, tampė už krūtinės, keletą kartų sudavė, grasino, kad jei neklausys, tai „subyrės“ – jis suprato, kad už nepaklusimą bus sumuštas. D. pasakojo, kas būna tiems, kurie pabėga, nevykdo įsakymų. Jis suprato, kad D. jam tai pasakoja, kad nekiltų mintis pabėgti. Dėl to jis ėmė D. O. dar labiau bijoti. D. liepė jam viską sutvarkyti, todėl jis iš naujo pasodino tiek pat naujų kanapių daigų, sutvarkė elektrą. Po kiek laiko po gaisro į sodybą atvažiavo Asmuo pažiūrėti, kaip auga kanapės. Jos augo prastai, todėl jam nebuvo leista išvažiuoti, kol daigų pilnai neužaugins. Pas jį į sodybą buvo atvykusi jo draugė K. ir dukra, pabuvo gal mėnesį ir išvažiavo, o jis po to dar buvo pusmetį, kol užaugino kanapes. Išvažiuojant jis žmonai paaiškino, kas ten vyksta. Būnant Ispanijoje, į sodybą buvo atvažiavęs vyras vardu K.. Jis K. pasakojo, kad jam neleidžia grįžti į Lietuvą. D. O. savaitei duodavo 40–50 Eur pragyvenimui, tačiau jų neužtekdavo, todėl jam tekdavo maisto eiti vogti iš parduotuvių. Savo asmens dokumentus jis turėjo, galėjo iš to namo išeiti į miestelį, parduotuves, kartą buvo kalnuose. Bet daugiausia buvo sodyboje, prižiūrėjo auginamas kanapes. Nesikreipė į policiją, nes bijojo dėl savo ir savo šeimos saugumo, buvo kitoje šalyje, be lėšų, nemokėjo ispanų kalbos, todėl toli nubėgti nebūtų galėjęs (t. 30, b. l. 121–123). Liudytoja K. T., apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad F. M. bijojo D. O., šis neišleido jo į Lietuvą. Jau būnant Lietuvoje F. M. jai papasakojo, kad su D. jis nesutarė, o kai garažas užsidegė, jis liko dėl to kaltas. Visus nurodymus Ispanijoje F. duodavo D., nes jis buvo kaip darbdavys. D. duodavo ir pinigų maistui, kurių ne visada užtekdavo. D., kiek jai žinoma, užmokėjo ir už kelionę į Ispaniją. Ispanijoje po miestą su F. jie galėjo judėti laisvai (t. 31, b. l. 22–24). Liudytojas K. P., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad būnant Ispanijoje D. O. buvo sakęs F. M., kad jie niekur neitų iš sodybos, D. viską stengėsi kontroliuoti ir prižiūrėti. Iš F. girdėjo, kad iki jam atvykstant į sodybą garaže buvo kilęs gaisras ir sudegė pusę augalų. Asmuo F. apkaltino, liepė atidirbti nuostolius, kurie siekė apie 5000-6000 Eur. Mano, kad F. ten buvo ne savo noru, pastarasis turėjo atidirbti gaisro nuostolius. Jis su F. yra buvę mieste, bet labai retai. F., be D. leidimo, iš sodybos niekur kojos nekėlė (t. 32, b. l. 118–120).

66.2. Iš aptartų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų matyti, kad F. M. buvo nustatyta tam tikra tvarka ir drausmė, dėl jos nesilaikymo kildavo konfliktų. Šios aplinkybės paneigia visišką nukentėjusiojo laisvę elgtis pagal savo valią ir patvirtina dalinę jo kontrolę. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog nukentėjusysis disponavo tam tikrais asmeniniais daiktais, galėjo išeiti iš sodybos, iš jo nebuvo atimti dokumentai, nepaneigia kontrolės fakto, nes jo savarankiškumas priimti sprendimus dėl asmeninio gyvenimo buvo ribojamas. Nors nukentėjusiajam F. M. buvo suteikta sąlyginė veiksmų laisvė, tačiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog ši nukentėjusiojo laisvė buvo dalinė, pastarojo valios laisvei buvo daromas varžomasis poveikis. Nukentėjusysis buvo užsienio šalyje, nemokėjo užsienio kalbos, neturėjo pakankamai pinigų, jam buvo neleidžiama grįžti į Lietuvą, kol neužaugins kanapių, jo atžvilgiu buvo naudojamas psichinis ir fizinis smurtas, dėl ko jis bijojo nuteistojo D. O. ir nesiryžo pabėgti iš sodybos, kurioje prievarta augino kanapes. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo F. M. kontrolės aplinkybė skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta teisingai, motyvuotai, remiantis bylos duomenimis, atskleista, kaip ji pasireiškė.

66.3. Nuteistojo D. O. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad apygardos teismas nevisapusiškai įvertino jo pateiktus dokumentus dėl D. O. sulaikymo, suėmimo ir paleidimo Ispanijoje. Iš nuteistojo D. O. gynėjo pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje pateiktų dokumentų matyti, kad tarp D. O. ir K. A. 2016 m. sausio 15 d. buvo sudaryta buto Ispanijoje, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis iki 2017 m. sausio 15 d. Iš Elche miesto pirmosios instancijos teismo Nr. 2 2016 m. sausio 28 d. nutarties matyti, jog D. O. buvo paskirtas kardomasis įkalinimas. Toje pačioje nutartyje pažymėta, jog įkalinimas jam paskirtas, nes jis užsienietis, nėra nuolatinis Ispanijos gyventojas, neturi Ispanijoje žinomos nuolatinės gyvenamosios vietos. 2016 m. vasario 17 d. Elche miesto pirmos instancijos teisme Nr. 1 buvo svarstomas D. O. paskirto suėmimo pakeitimas kita kardomąja priemone ir jis iš suėmimo buvo paleistas. 2016 m. vasario 25 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, pagal kurią D. O. buvo įdarbintas nekvalifikuotu darbininku statybose. Nustatytas 15 dienų bandomasis laikotarpis. Buvo sutarta dėl 20 val. darbo per savaitę (t. 33, b. l. 78–100). Priešingai nei nurodyta nuteistojo D. O. gynėjo apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje buvo pagrįstai pažymėta, jog pateikti dokumentai, kad D. O. 2016 m. sausio 28 d. – 2016 m. vasario 17 d. buvo suimtas, dirbo ne visą dieną, nuomojosi kitą gyvenamąjį plotą, nepaneigia F. M. parodymų, kad D. O. ir toliau lankydavosi vienkiemyje ir prižiūrėdavo, kaip auginamos kanapės, tokiu būdu išlaikydamas nukentėjusiojo kontrolę.

67. Nuteistojo D. O. gynėjas apeliaciniame skunde taipogi nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai D. O. pripažino kaltu ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 265 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokią Ispanijos Karalystėje nustatytą tvarką D. O. pažeidė ir kokiais aktyviais tyčiniais veiksmais šį pažeidimą įvykdė. Apelianto nuomone, nesant Ispanijos Karalystėje nustatytos kanapių auginimo tvarkos pažeidimo fakto, baudžiamoji atsakomybė negalima. Anot gynėjo, pagal byloje esančius duomenis galima daryti prielaidą, kad, jeigu būtų nustatyta, jog D. O. pažeidė kažkokią kanapių auginimo tvarką, jo veika galėtų būti vertinama nebent kaip padėjėjo. Tačiau šiuo atveju kanapes augino ne D. O., o F. M.. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies.

67.1. BK 265 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už didelio kiekio aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų auginimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Pažymėtina, kad šiuo atveju kanapės buvo auginamos Ispanijos Karalystėje. BK 265 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia atliekant veiksmus, sudarančius kanapių auginimo procesą – nuo jų sėjos iki priežiūros auginimo metu, siekiant, kad augalai išaugtų, subręstų ir taptų tinkami narkotinėms medžiagoms gaminti. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, ar kaltininkui šiuos augalus pavyko išauginti iki jų subrendimo stadijos, ar ne.

67.2. Nukentėjusysis F. M. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad nuvykus į Ispanijos Karalystę D. O. nurodymu jis sodybos garaže įrengė patalpą kanapėms auginti: sumontavo įrangą, laistymo sistemą, pakabino į sodybą atvežtas lempas, sienas apklijavo blizgia plėvele, sustatė vazonus su žemėmis, pasodino daigus. Jų buvo virš 500, pilnas garažas. D. vežė viską, kas buvo reikalinga kanapių auginimui, patalpos įrengimui. Vėliau garaže kilo gaisras, augalai nudžiūvo. D. O. nurodymu jis iš naujo pasodino tiek pat – apie 500 – 600 naujų kanapių daigų, sutvarkė elektrą. Po kiek laiko po gaisro į sodybą atvažiavo Asmuo pažiūrėti, kaip auga kanapės. Kanapėms užaugus, prižiūrimas D. jis nuėmė derlių (t. 30, b. l. 121–123). Taigi, nukentėjusysis nuosekliai parodė, kad kanapes jis augino prievarta, kad garažo įrengimo darbams vadovavo D. O., kuris ir parūpino visas garažo įrengimui reikalingas statybines medžiagas, įrangą, taip pat parūpino kanapių sėklas, vazonus ir žemes. Tuo tarpu nukentėjusysis D. O. nurodymu sumontavo garaže įrangą, pasodino kanapes ir prižiūrėjo jų auginimą. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, po 2015 m. Kalėdų kilusio gaisro garaže, F. M. buvo D. O. priverstas atsodinti nudžiūvusius kanapių augalus ir, grasinant smurtu bei panaudojant fizinį smurtą, įtikintas, jog jis tapo jų skolininku, ir kol neužaugins kanapių, jis į Lietuvą iš vienkiemio neišvažiuos. Asmuo po gaisro buvo atvykęs į vienkiemį, matė sunaikintus augalus, juos fotografavo.

67.3. Tai, kad kanapių auginimo veikloje dalyvavo ir D. O., patvirtino liudytojai K. T. bei K. P.. Liudytoja K. T., apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad jau būnant Lietuvoje F. M. jai papasakojo, kad jis tame garaže augina kanapes. Visus nurodymus Ispanijoje F. M. duodavo D. O., nes jis buvo kaip darbdavys. Liudytojas K. P., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad sodyboje Ispanijoje gyveno jam nuo vaikystės pažįstamas F. M., kuris prižiūrėjo garaže auginamas kanapes. Sodyboje retkarčiais apsilankydavo D. O., kuris su F. tardavosi apie kanapių auginimą. D. buvo sakęs F., kad jie niekur neitų iš sodybos, D. viską stengėsi kontroliuoti ir prižiūrėti. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamame nuosprendyje buvo padaryta pagrįsta išvada, kad liudytojų K. T. ir K. P. parodymai patvirtina nukentėjusiojo F. M. parodymus, jog būtent D. O. vadovavo kanapių auginimo procesui vienkiemyje, o F. M. buvo tik paprastas darbininkas, kuriam buvo nurodyta įrengti garažą kanapių auginimui, jas auginti ir prižiūrėti. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo D. O. gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojami nuteistojo L. G. parodymai, kad jis D. O. nepažįsta, sodyboje Ispanijoje pastarojo nematė, o pirmą kartą jį pamatė tik teisme (t. 33, b. l. 50). Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusysis F. M., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, jog, kai L. G. buvo atvykęs, D. O. sodyboje nebuvo, jie abu nebendravo. Vakuumuojant kanapes D. liepdavo jam su L. G. eiti pasivaikščioti (t. 30, b. l. 123). Taigi, nukentėjusysis paaiškino, kodėl L. G. sodyboje nematė D. O.. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuteistojo D. O. gynėjo pirmosios instancijos teisme pateikti dokumentai, kad D. O. 2016 m. sausio 28 d. – 2016 m. vasario 17 d. buvo suimtas, dirbo ne visą dieną, nuomojosi kitą gyvenamąjį plotą, nepaneigia F. M. parodymų, kad D. O. ir toliau lankydavosi vienkiemyje bei prižiūrėdavo, kaip auginamos kanapės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Asmuo ir D. O., pasinaudoję F. M. ir panaudoję prieš jį prievartą, vienkiemyje augino didelį kiekį kanapių augalų.

68. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nuosprendį pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Nuteistojo D. O. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai neleidžia spręsti apie neišsamų, neobjektyvų ar šališką nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistojo kaltė neįrodyta ar pagrįsta tik prielaidomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo D. O. įvykdytos nusikalstamos veikos įrodytos ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir BK 265 straipsnio 1 dalį.

69. Kita vertus, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš tiesų nenurodė, kokia Ispanijos Karalystėje nustatyta tvarka buvo pažeista šioje byloje neteisėtai auginant kanapes. Atsižvelgiant į tai, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė E. Matuizienė, vadovaudamasi BPK 256 straipsnio 1, 2 dalimis, 2022 m. rugpjūčio 8 d. pateikė prašymą pakeisti kaltinime išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, kadangi D. O. pateiktame kaltinime pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir BK 265 straipsnio 1 dalį išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės skiriasi nuo faktinių bylos aplinkybių. Prokurorė pakeistame kaltinime nurodė, kokie Ispanijos Karalystės teisės aktai buvo pažeisti šioje byloje neteisėtai auginant kanapes, taip pat patikslino, kad F. M. kanapes neteisėtai augino kartu su D. O. ir Asmeniu (t. 35, b. l. 213–232).

69.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014). Teismui suteikiama teisė, išnagrinėjus bylą ir nustačius tikrąsias faktines aplinkybes, konstatuoti jas nuosprendyje. Kaip minėta, šioje byloje kaltinimas buvo keičiamas prokurorės iniciatyva. D. O. ir jo gynėjas buvo informuoti apie kaltinimo keitimą (t. 35, b. l. 233). Taigi, toks nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas apeliacinės instancijos teisme galimas, kadangi apie tai bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalyviams buvo pranešta nustatyta tvarka (BPK 255 straipsnio 2 dalis, 256 straipsnio 1 ir 3 dalys), taip užtikrinant nuteistojo D. O. teisę žinoti apie galimą faktinių aplinkybių pakeitimą teisme. Teisėjų kolegija taip pat išsiaiškino, ar nuteistajam D. O. ir jo gynėjui reikalinga pertrauka pasirengti gynybai dėl galimo faktinių aplinkybių pakeitimo (BPK 256 straipsnio 3 dalis). 2022 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio metu nuteistasis D. O. ir jo gynėjas nurodė, kad susipažino su pakeisto kaltinimo tekstu, ir pareiškė, jog jiems nereikia laiko pasiruošti gynybai (t. 36, b. l. 3). Taigi, apeliacinės instancijos teismas atliko visas privalomas procedūras, susijusias su kaltinimo keitimu nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad pakeitus kaltinimą prokurorės prašyme nurodyta apimtimi, nuteistojo D. O. teisinė padėtis nepasunkėja, kadangi iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas jau buvo konstatavęs, kad F. M. kanapes neteisėtai augino kartu su D. O. ir Asmeniu. Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje tiesiog nenurodė, kokie Ispanijos Karalystės teisės aktai buvo pažeisti šioje byloje neteisėtai auginant kanapes.

69.2. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, kadangi buvo nenurodyta, kokia Ispanijos Karalystėje nustatyta tvarka buvo pažeista šioje byloje neteisėtai auginant kanapes (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

69.3. Taigi, laikoma nustatyta, jog D. O., galimai veikdamas su asmeniu, kuriam ši baudžiamoji byla atskirta, laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., pasinaudodamas nukentėjusiojo F. M., kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal BK 147 straipsnio 3 dalį, pažeidžiamumu ir panaudodamas apgaulę, verbavo bei gabeno nukentėjusįjį į Ispanijos Karalystę daryti nusikalstamą veiką - ten kartu neteisėtai auginti, gaminti, laikyti ir gabenti narkotinę medžiagą - didelį kiekį kanapių (antžeminių dalių), o būtent: 2015 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, prie klubo „A“, (duomenys neskelbtini), Asmuo, pasinaudodamas F. M. pažeidžiamumu - sunkia jo materialine padėtimi, bei panaudodamas apgaulę - žadėdamas jam legalų elektriko darbą Ispanijos Karalystėje, nukentėjusiajam tuo patikėjus ir sutikus, taip jį užverbavo. Po to, 2015 m. lapkričio mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, apie 22 val., (duomenys neskelbtini) namo koridoriuje, Asmuo nukentėjusiajam F. M. nurodė kitą dieną apie 8 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, laukti automobilio, kuris jį nugabens į Ispanijos Karalystę. 2015 m. lapkričio 23 d., apie 8–9 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), D. O. paėmė nukentėjusįjį F. M. ir automobiliu „VW Sharan“, nenustatytais valstybiniais numeriais, nukentėjusįjį išgabeno į Ispanijos Karalystę. Tenai 2015 m. lapkričio 26 d. apgyvendino jį vienkiemyje, esančiame Alikantėje, Partida Rambleta 10 E, kur nurodė jam, kad Ispanijos Karalystėje jis dirbs ne elektriku, o turės įrengti garažą ir auginti jame kanapes.?Po ko, F. M., priverstas D. O. ir Asmens, nuo 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigos, tiksliau nenustatyto laiko, iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., pažeisdamas nustatytą tvarką - Ispanijos Karalystės 1967 m. balandžio 8 d. įstatymo 17/1967, kuriuo atnaujinami dabartiniai narkotinių medžiagų reglamentai ir pritaikomi prie 1961 m. Jungtinių Tautų susitarimo nuostatų, 2 straipsnį („1. Šio įstatymo tikslais narkotinėmis medžiagomis laikomos natūralios ar sintetinės medžiagos, įtrauktos į 1961 m. Jungtinių Tautų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos priedo I ir II sąrašus, taip pat kitos medžiagos, kurios laikomos narkotinėmis tarptautiniu mastu vadovaujantis minėta Konvencija bei nacionaliniu mastu dėl pagal reglamentus nustatomo proceso. 2. Draudžiamais daiktais ar gaminiais laikomos narkotinės medžiagos, kurios yra arba vėliau bus įtrauktos į minėtos Konvencijos priedo IV sąrašą. Šios medžiagos negalės būti gaminamos, gabenamos, disponuojamos arba naudojamos, išskyrus reikiamą kiekį medicininiams ir moksliniams tyrimams, įskaitant klinikinius eksperimentus su tokiomis narkotinėmis medžiagomis, kurie atliekami prižiūrint ir vertinant Generalinei sveikatos direkcijai.“), 7 straipsnį („Narkotinių medžiagų kontrolės tarnyba gali leisti auginti augalus, skiltus narkotinių medžiagų gamybai arba naudojamus kaip tokius. Tačiau jei auginimas atliekamas ne įgaliotų gamintojų, augintojai įsipareigoja įteikti derlių Tarnybai arba įgaliotiems gamintojams, kurie apsiims jų apdorojimu ir modifikacija.“), 8 straipsnį („1. Joks fizinis ar juridinis asmuo negali užsiimti nurodytu auginimu ar gamyba, net ir eksperimentiniais tikslais, jei neturi atitinkamo leidimo. 2. Įgaliojimai, kuriuos suteikia Narkotinių medžiagų kontrolės tarnyba, bus specifiniai konkretiems asmenims, sklypams, laikui, augalams ir produktams ir nesuteiks teisės disponuoti augalais ar produktais. Tarnyba prižiūrės auginimo ciklų plėtrą, įskaitant surinkimą ir paskirtį.“), bei atsižvelgiant į tai, kad 1961 m. Jungtinių Tautų Bendrosios konvencijos dėl narkotinių medžiagų, kurios I-ajame sąraše nurodyta, kad „Į I sąrašą įrašytų narkotinių medžiagų sąrašas <...> Kanapės, kanapių derva, kanapių ekstraktai ir tinktūros“, „Į IV sąrašą įrašytų narkotinių medžiagų sąrašas <...> Kanapės ir kanapių derva“, neturėdami Ispanijos Karalystės Narkotinių medžiagų kontrolės tarnybos leidimo, vienkiemyje Ispanijos Karalystėje, Alikantėje, Partida Rambleta 10 E, įrengtame garaže kartu augino didelį kiekį - apie 500-600 vienetų, kanapių augalų.

69.4. Tokiais veiksmais D. O. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 1 dalyje ir BK 265 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bylos įrodymų vertinimo ir A. G., D. O., V. V. veikų kvalifikavimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ir jų kontrabanda 2016 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais).

70. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, taip pat atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas pagrįstai A. G. ir D. O. pripažino kaltais, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija). Tačiau pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai vertino jų visumą, tarpusavio sąsajas ir nepagrįstai V. V. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija). Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalis, kuria V. V. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), yra nepagrįsta, todėl naikintina ir V. V. atžvilgiu šioje dalyje priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 326 straipsnio 3 ir 4 dalys, 329 straipsnio 1 punktas). Be to, apygardos teismas netinkamai nustatė, kokia bendrininkavimo forma nuteistasis V. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis veikė organizuota grupe, o ne bendrininkų grupe. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatoma, kad V. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe, panaikintina nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas organizuota grupe, ir nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad minėtą nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad nuteistųjų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo BK 50 straipsnio 3 dalies redakcija (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), kurioje buvo numatyta, jog teismas parenka laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, nustatytina nuteistųjų bausmės atlikimo vieta. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t. y. dėl nuteistojo V. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo, jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo, jam paskirtų bausmių bei dėl nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietos nustatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

71. Skundžiamu nuosprendžiu A. G., D. O. ir V. V. šioje dalyje nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe su L. G. ir Asmeniu, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu (9935,68 g) narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių) bei šias narkotines medžiagas gabeno kontrabanda iš Ispanijos Karalystės per Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sieną. Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde prašo dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius jo dalyvavimo įvykdant šias nusikalstamas veikas. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi byloje nėra objektyvių įrodymų, jog jis prisidėjo prie nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nuteistojo D. O. gynėjas apeliaciniame skunde prašo nuteistojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi pastarasis nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir savo išvadas dėl nuteistųjų kaltės pagrindė prielaidomis bei nepatikimais ir neleistinais įrodymais.

72. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji A. G. ir D. O. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), taip pat V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, požymiai nustatyti tinkamai, naikinti ar keisti šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, teismo nuosprendis šioje dalyje pagrįstas nekeliančiais abejonių duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nurodytų nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistųjų bei jų gynėjų versijas. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantai, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

73. Nuteistieji A. G., D. O. viso proceso metu kaltės nepripažino bei parodė, kad nedalyvavo organizuotos grupės veikloje, neteisėtai disponuojant ir kontrabandos būdu gabenant labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Nuteistasis A. G., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad, kai pirmą kartą važiavo į Ispaniją, F. M. paprašytas parvežė maišą apelsinų. Apie jokias narkotines medžiagas jam nebuvo žinoma, jis nematė jų auginamų, jų negabeno. Tada dar turėjo baseiną tinkuoti, bet dėl blogo oro jam teko išvykti. 2016 m. liepos mėnesį į Ispaniją vietoje L. G. turėjo vykti jis, tačiau dėl jo automobilyje rastų ginklų ir pradėto tyrimo, jam nebuvo leista išvykti iš Lietuvos. Jam pasiūlė vykti Asmuo, kuris jo taip pat paprašė ir vietoje savęs surasti kitą žmogų. Nieko blogo negalvodamas, jis pasiūlė L. G. vykti į Ispaniją užsidirbti. Apie narkotikus nebuvo jokios kalbos. L. G. su jo pasiūlymu sutiko. Tada Asmuo jam padavė pinigus, telefoną, kuriuos jis turėjo perduoti L. G.. Jis pats L. G. iš namų nuvežė prie mikroautobusiuko pas R. K., kurį pažinojo. Už L. kelionę autobusiuku iš Asmens duotų pinigų jis sumokėjo 140 Eur, taip pat L. dar davė 10 Eur. Taip pat jis L. perdavė Asmens nurodymus kelionės metu išsijungti savo telefoną ir naudotis paduotu telefono aparatu. L. išvykus, su juo daugiau nebebendravo. Manė, jog L. Ispanijoje turėjo dirbti statybose, kaip ir jis. Kai L. G. siūlė vietoj jo važiuoti į Ispaniją, nežinojo, kad tuo metu jam trūko pinigų. Viską jis darė Asmens nurodymu, L. kelionės nekoordinavo. V. V. ir D. O. pirmą kartą jis pamatė teisme (t. 33, b. l. 31–32). A. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė, parodė, kad organizuotoje grupėje organizuojant narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą, platinimą, nedalyvavo, V. V. nepažįsta, o su L. G. jokių bendrų reikalų neturėjo, jų niekas nesiejo (t. 15, b. l. 130–132).

74. Nuteistasis D. O., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad gyvenant Ispanijoje po 2015 m. Kalėdų užsidegė garažas, kuriame buvo auginamos kanapės. Gaisro metu sudegė daugiau nei pusė garaže buvusių kanapių daigų. Po gaisro jis susipyko su F. M.. 2016 m. sausio viduryje jis susirado kitą gyvenamąją vietą, kur gyvendamas buvo mėnesiui suimtas už rūbų vagystę iš parduotuvės. 2016 m. vasario 26 d. jis susirado darbą ir daugiau pas F. M. sodyboje nėra buvęs. Jis prie kanapių auginimo ir vėlesnio vakuumavimo neprisidėjo bei F. M. neliepė to daryti. D. O. taip pat parodė, kad nieko nežinojo apie Asmens organizuotą L. G. kelionę į Ispaniją. L. G., V. V., A. G. jis nepažįsta. Apie kaltinime nurodytus įvykius 2016 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais nieko nežino, L. G. sodyboje nėra matęs, kanapių nevakuumavo (t. 33, b. l. 49–50). D. O. ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė, tačiau parodymų nedavė (t. 24, b. l. 150–151, 159).

75. Nuteistojo D. O. versiją, kad jis apie kaltinime nurodytus įvykius 2016 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais ir L. G. kelionę į Ispaniją nieko nežino, iš dalies patvirtina asmens, kuriam ši baudžiamoji byla atskirta, parodymai. Proceso dalyvių prašymu asmuo, kuriam ši baudžiamoji byla atskirta (Da. O.) ir kuris šiame procese iki šiol nebuvo davęs parodymų, buvo apklaustas apeliacinės instancijos teisme. Asmuo parodė, kad po gaisro jo brolis D. O. išsikraustė iš sodybos ir susirado savo butą, o 2016 m. sausio mėn. buvo sulaikytas už džemperio vagystę. Jis žinojo, kad F. M., jau kai sodyboje nebebuvo D. O., neturėdamas leidimo užaugino kanapes, kadangi jie bendraudavo, nes jam rūpėjo į šią veiklą investuoti pinigai. F. M. jam rašė žinutes, kad iki rugpjūčio mėnesio užaugino daugiau kaip 6 kg žolės. Tačiau iš kur šioje byloje atsirado 10 kg kanapių, jis nežino. Gali būti, kad visi šie 10 kg narkotinių medžiagų buvo užauginti F. M., o pastarasis jam pamelavo dėl užaugintų kanapių kiekio, kad galėtų sau daugiau užsidirbti pinigų. Asmuo taip pat parodė, kad iki sulaikymo likus 3 dienoms pas jį atvyko A. G., kurį jis pats buvo vežęs ar iki autobusiuko, ar iki lėktuvo, kad šis galėtų nuskristi pas F. į Ispaniją. A. G. jam pasakė, kad F. M. ketina vežti jų užaugintas kanapes ir kad šiam reikalui jis (A. G.) F. M. prašymo surado ir į Ispaniją išsiuntė vieną žmogų. A. G. jam pasiūlė F. M. „smeigti ragus“, t. y. paimti gabenamą krovinį ir jo neatiduoti. Jis atsisakė tai daryti, nes F. M. jam buvo skolingas 10 000 Eur. Tuomet A. G., pasitaręs su kažkokiais žmonėmis, pasiūlė, kad tą krovinį jie pasiims patys, susitvarkys su F., o jam (Asmeniui) duos 12 000 Eur. Jis su tokiu pasiūlymu sutiko ir pasakė, kad nori žinoti kiekvieną kurjerio žingsnį, kadangi gali dingti krovinys. Kitą dieną A. jam atvežė telefoną, su kuriuo jis vėliau bendravo su L.. Jis sužinojo, kad kurjeris su krepšyje esančiu kroviniu atsisėdo į eilinį autobusiuką ir tokiu būdu vežė tą krovinį. Iš A. G. jis sužinojau, kad L. ir kiti asmenys tokiu būdu ne vieną kartą vežė „žolę“. Tuomet jis per ,,Wickr“ programėle susirašė su D. iš Utenos, paklausė, ar šis turi žmogų, kuris pas save galėtų pasaugoti krepšį. D. atsakė, kad turi tokį pažįstamą - V. V.. Jis mano, kad D. suprato, kas bus krepšyje. Jis su V. V. niekada nebendravo, yra jį matęs tik vieną kartą D. gimtadienyje. V. V. apie krovinį nieko nežinojo. Praėjus valandai po to, kai pastarasis išvažiavo paimti krovinį, jam parašė žinutę, kad krovinys juda į Anykščius. Po to visi dingo iš ryšio zonos, vienintelis D. jam atsakė per ,,Wickr“ programą. Apie visus asmenų sulaikymus jis sužinojo tik po to, kai F. M. grįžo iš Ispanijos (t. 36, b. l. 4–14).

76. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors minėtą nuteistojo D. O. versiją iš dalies patvirtino asmuo, kuriam ši baudžiamoji byla atskirta, tačiau tokia nuteistųjų A. G. ir D. O. pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir nuteistųjų kaltę patvirtinantiems įrodymams, todėl pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta. Pirmosios instancijos teismo išvada apie nuteistųjų A. G. ir D. O. kaltę padarius BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) nustatytus nusikaltimus, pagrįsta iš dalies paties nuteistojo A. G., taip pat nuteistojo L. G., nukentėjusiojo F. M., liudytojo E. S. parodymais, pagal Europos tyrimo orderius iš Ispanijos Karalystės teisėsaugos institucijų gautais dokumentais, kratos, daiktų apžiūros, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, slapto sekimo protokolais, tarnybiniais pranešimais, specialisto išvadomis Nr. 140-(3942)-IS1-6386, Nr. 140-(1670)-IS1-1847, Nr. 140-(3942)-IS1-3188 bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą nuosprendį.

77. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje buvo gauta duomenų, jog A. G. galimai organizuoja L. G. išvykimą į Ispanijos Karalystę, iš kurios pastarasis galimai gabens labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, t. y. galimai vykdomą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2016 m. liepos 13 d. prašymą, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartimi leista laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2016 m. spalio 14 d. klausytis A. G. telefoninių pokalbių telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitų per sankcionuotą laikotarpį A. G. naudojamų SIM kortelių abonentinių numerių, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuojant ir kaupiant (t. 12, b. l. 75–79). Pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2016 m. liepos 13 d. prašymą, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartimi leista laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2016 m. spalio 14 d. klausytis L. G. telefoninių pokalbių telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitų per sankcionuotą laikotarpį L. G. naudojamų SIM kortelių abonentinių numerių, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuojant ir kaupiant (t. 12, b. l. 96–100). Pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2016 m. liepos 14 d. prašymą, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartimi leista laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2016 m. spalio 14 d. slapta sekti L. G., leidžiant sekimo metu daryti vaizdo ir garso įrašus, filmuoti, fotografuoti, panaudoti visų rūšių vaizdo ir garso fiksavimo technines priemones, sekimo technines priemones (t. 12, b. l. 185–190).

77.1. 2017 m. kovo 21 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti A. G., L. G. ir Asmens kontaktai laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. Teisėjų kolegijos nuomone, šiame protokole esančių telefoninių pokalbių išklotinių turinys buvo tinkamai išanalizuotas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas, iš šių išklotinių matyti, kad 2016 m. liepos 19 d. visi minėti asmenys bendravo tarpusavyje, tarėsi susitikti ir pasikalbėti. 2016 m. liepos 20 d., nuo 08:08:03 val. iki 16:52:42 val. A. G. aiškinosi, kada L. G. paskambins vairuotojas R., liepė jam pačiam parašyti žinutę ir paklausti, kada ir iš kur pastarasis išvyksta į Ispaniją. 16:52:42 val. L. G. informavo A. G., kad už pusvalandžio turi būti stotyje. A. G. pažadėjo L. G. pavežti, pasakė, ką reikėtų įsidėti kelionei. 17:29:01 val. A. G. nurodė L. G., kad jis išjungtų savo telefoną, kad įsijungtų jį tik trumpam, o važiuodamas atgal vėl išsijungtų, taip pat, kad „būtų protingas“. 2016 m. rugpjūčio 3 d., nuo 15:30:37 val. iki 20:29:04 val., A. G. vėl kontaktavo su Asmeniu ir tarėsi, kad reikia susitikti, pasimatyti (t. 12, b. l. 80 – 91).

77.2. 2016 m. liepos 21 d. slapto sekimo protokole ir 2016 m. liepos 20 d. pažymoje dėl slapto sekimo užfiksuota, kad 2016 m. liepos 20 d., 17.09 val., L. G. išėjo iš stebimo adreso ir stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje. 17.11 val. prie L. G. automobiliu „Mitsubishi Galant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvažiavo A. G., L. G. įsėdo į automobilį. 17.20 val. L. G. ir A. G. atvažiavo prie (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, abu išlipo iš automobilio ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kuriame stovėjo mikroautobusas „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). A. G. priėjo prie automobilio vairuotojo ir padavė jam kažką smulkaus. L. G. įsėdo į mikroautobusą. A. G. grįžo į savo automobilį ir išvažiavo. 17.48 val. mikroautobusas „Mercedes Benz“, į kurį įlipo L. G., išvažiavo iš Panevėžio Kėdainių link (t. 12, b. l. 191–193).

77.3. 2017 m. kovo 7 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti L. G., mikroautobuso vairuotojo ir Asmens kontaktai laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 31 d. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. Teisėjų kolegijos nuomone, šiame protokole esančių telefoninių pokalbių išklotinių turinys taipogi buvo tinkamai išanalizuotas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas, iš šių išklotinių matyti, kad L. G., būdamas Ispanijoje, 2016 m. liepos 31 d., 19:58:39 val., susisiekė su vairuotoju ir tarėsi, kada ir iš kur šis jį paims vykdamas į Lietuvą. 2016 m. rugpjūčio 3 d., nuo 18:17:28 val. iki 18:57:25 val., L. G. SMS pranešimais informavo Asmenį apie kelionės maršrutą, įvažiavimą į Lietuvą, grįžimo laiką, teiravosi, ar pastarasis pats atvažiuos jo paimti. 2016 m. rugpjūčio 3 d., 18:58:33 val. Asmuo SMS pranešimu L. G. pranešė, kad „lauks kitas žmogus. Su geltonu reno“. 19:43:18 val. pokalbio metu Asmuo patikslino L. G. vietą, kur jo lauks vairuotojas. 19:56:49 val. Asmuo paprašė L. G. informuoti jį, kada pastarąjį paims. 20:01:24 val. L. G. paskambino Asmeniui ir pranešė, kad yra degalinėje, klausė, koks automobilis ir vairuotojas. Asmuo pasakė, kad automobilis geltonos spalvos. L. G. pasitikslino, ar vairuotojas plikas, Asmuo atsakė, kad taip. 20:04:10 val. L. G. SMS pranešimu informavo Asmenį, kad jį jau pasitiko (t. 12, b. l. 111–117).

77.4. 2016 m. rugpjūčio 19 d. slapto sekimo protokole ir 2016 m. rugpjūčio 9 d. pažymoje dėl slapto sekimo užfiksuota, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d., 17.35 val., į degalinę „Baltic Petroleum“, esančią prie Kalvarijos pasienio punkto, atvažiavo automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriame važiavo L. G.. 20:00 val. L. G. šiuo automobiliu atvažiavo į degalinę „Lukoil“, adresu Kauno rajonas, Kumpiai, Verslo g. 13 A, išlipo iš automobilio bei į automobilį „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. V., perkrovė du juodos spalvos krepšius. 20.03 val. L. G. ir V. V. automobiliu išvažiavo iš degalinės. 21.30 val. L. G. ir V. V., važiuojantys keliu Katlėriai – Anykščiai, buvo stabdomi policijos pareigūnų, bet nestojo ir padidinę greitį nuvažiavo. Pravažiavę kelis šimtus metrų, sekamieji sustojo, L. G. liko automobilyje, o V. V. nubėgo laukais, kur buvo perduotas sulaikyti policijos pareigūnams (t. 12, b. l. 197–199).

77.5. Minėtuose protokoluose užfiksuotas aplinkybes apklausų metu patvirtino liudytojas E. S., kuris apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad tęsiant tyrimo veiksmus buvo gauta informacija, kad A. G. bendrauja su L. G., kuris rengėsi vykti į Ispaniją. Tuo pačiu metu A. G. kontaktavo ir su Asmeniu, su juo dažnai susitikdavo pakalbėti. Po tų pokalbių A. G. susitikdavo su L. G.. Pastarasis buvo 18 ar 19 metų jaunuolis, gyveno sunkiai, todėl jis įtarė, kad jie gali būti susiję su kažkuo tai nelegalaus. 2016 m. liepos 20 d. A. G. su L. G. kalbėjosi apie kelionę, vairuotoją, todėl buvo nutarta vykdyti A. G. slaptą sekimą ir jo telefono kontrolę. Buvo nustatyta, kad apie 17 val. A. G. L. G. paėmė prie (duomenys neskelbtini) namo, nuvežė prie Ukmergės g. autobusų stoties teritorijoje stovėjusio balto mikroautobusiuko, kuris vežė keleivius į užsienį. A. G. L. G. įsodino į mikriuką, kažką smulkaus padavė autobusiuko vairuotojui. Po kelių minučių A. G. paskambino L. G. ir pasakė, kad jis elgtųsi protingai, kad kai nereikės, laikytų telefoną išjungtą. Tyrimo metu buvo nustatyta įmonė, kuriai priklausė autobusiukas, ji keleivius vežė į Ispaniją, nustatyta, kiek laiko trunka kelionė iš Ispanijos į Lietuvą. Todėl buvo priimtas sprendimas 2016 m. rugpjūčio 3 d. važiuoti prie sienos ir laukti įvažiuojančio į Lietuvą autobusiuko. Apie 17–18 val. autobusiukas įvažiavo į Lietuvą, išlaipino keleivius Marijampolėje, Kaune. L. G. išlipo už Kauno autostradoje esančioje degalinėje. Asmuo parašė SMS pranešimą L. G., klausė, kur šis yra, kad jį degalinėje sutiks plikas vairuotojas su geltonu automobiliu. Degalinėje L. G. į geltoną automobilį „Renault“ įsidėjo 2 krepšius ir nuvažiavo Anykščių link. Buvo priimtas sprendimas juos sulaikyti. Prie Anykščių stabdomi policijos automobilio minėti asmenys nestojo, vairuotojas bandė pabėgti, bet buvo sulaikytas. Krepšiuose buvo rastos kanapės. Vairuotojas buvo V. V. (t. 30, b. l. 118–121). Liudytojas E. S. taipogi patvirtino teisiamajame posėdyje paskelbtus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 3–7).

78. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo veiksmai, už Asmens suteiktus pinigus nugabenant L. G. iki mikroautobusiuko, sumokant už kelionę perduotais pinigais, nėra nusikalstami. Nuteistasis pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kuriuos būtų galima pripažinti įrodymais, apie jo žinojimą, turtinį interesą ir/ar kitokį suinteresuotumą prisidėti prie nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

78.1. Iš nuteistojo L. G. parodymų galima spręsti, kad nuteistojo A. G. tikrasis pasiūlymas jam buvo važiuoti į Ispaniją ne dirbti ar atostogauti, o būtent pargabenti į Lietuvą narkotines medžiagas. Nuteistasis L. G., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad A. G. jam į Ispaniją keliauti paatostogauti siūlė du kartus. Pirmą kartą A. G. nuvežė jį į oro uostą, nupirko bilietą. Ispanijoje jį pasitiko lietuviai, apgyvendino kažkokiame bute. Grįždamas į Lietuvą jis parvežė didelį lagaminą, kurio turinio nematė, Jonavoje atidavė jį nepažįstamiems žmonėms, kurie jį (L. G.) parvežė į Panevėžį. Už šią kelionę A. G. jam davė apie 300 Eur. Antrą kartą vykti atostogauti į Ispaniją jam vėl pasiūlė A. G.. Ar su A. G. buvo kalba apie „žolės“ gabenimą ir jos kiekį, neprisiminė. Jis sutiko vykti, nes tuo metu jo finansinė padėtis buvo sunki, reikėjo pinigų. A. G. jam atvežė 500 Eur, nurodė juos paduoti žmogui, kuris jį pasitiks Ispanijoje. A. G. jį nuvežė į autobusų stotį, pats sumokėjo už jo kelionę mikroautobuso vairuotojui, davė telefoną ir liepė naudotis tik šituo telefonu, o savo telefoną kelionės metu išsijungti. Ispanijoje jį pasitiko F. (F. M.), jam jis padavė iš A. G. gautus pinigus. Ispanijoje jis gyveno pas F. didelėje nuošalioje sodyboje. F. jam rodė garažus, kuriuose jis dirbo – augino „žolę“, t. y. kanapes. F. sakė, kad jam į Lietuvą ir reikės pargabenti kanapes. Ispanijoje jis buvo apie savaitę laiko. Prieš jam grįžtant, girdėjo, kaip F. ir dar vienas vyras kanapes pakavo į lagaminus, bet to vyro jis nematė. Po to F. iš kažkur gavo automobilį ir jį nuvežė iki mikroautobusiuko, į kurį įkrovė 2 lagaminus. Jis su tuo autobusiuku grįžo į Lietuvą. Už šią kelionę jam buvo siūlomas toks pat atlygis kaip ir pirmą kartą, bet jo jis negavo (t. 33, b. l. 30–31).

78.2. Pažymėtina, kad nuteistasis L. G. parodė, kad dėl nuo įvykių praėjusio ilgo laiko tarpo jis ne viską tiksliai atsimena, ir patvirtino teisiamajame posėdyje perskaitytus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet geriau prisiminė įvykio aplinkybes. 2016 m. rugpjūčio 4 d. apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu L. G. parodė, kad pirmą kartą į Ispaniją A. G. siūlymu jis skrido iš Kauno oro uosto, lėktuvo bilietą jam davė A. G.. Grįžus į Lietuvą A. G. jam pasakė, kad jis parvežė „žolę“. Už kelionę A. G. jam sumokėjo 300 Eur. Antrą kartą A. G. jam į Ispaniją pasiūlė keliauti 2016 m. liepos 17 d. Suprato, kad iš Ispanijos jis vėl turės parvežti „žolę“. 2016 m. liepos 19 d. A. G. jam padavė 150 Eur sumokėti už kelionę autobusiuku, 40 Eur asmeninėms išlaidoms kelionėje bei 500 Eur, kuriuos jis turėjo perduoti Ispanijoje jį sutiksiantiems žmonėms. Be to, A. G. davė jam mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele. 2016 m. liepos 20 d. A. G. nuvežė jį į autobusų stotį, paėmė anksčiau kelionei duotus pinigus bei pats autobusiuko vairuotojui už kelionę sumokėjo 140 Eur. A. G. liepė jam išjungti jo mobilų telefoną, visą kelionę laikyti jį išjungtą, o kelionės metu naudotis tik jo duotu mobiliojo ryšio telefonu. Ispanijoje jį pasitiko F. M., nuvežė į gyvenamąjį namą ir ten apgyvendino. A. G. duotus 500 Eur jis tą pačią dieną padavė F. M.. Name jis gyveno apie 10 dienų. F. M. jam sakė, kad jis į Lietuvą turės vežti apie 10 kg „žolės“, suprato, kad „žolė“ buvo jo (F. M.) paties užauginta. Vieną rytą prabudęs jis pamatė du juodos spalvos lagaminus. F. M. paaiškino, kad, kol jis miegojo, buvo atvažiavęs jo draugas ir jie abu į lagaminus supakavo 10 kg „žolės“. 2016 m. rugpjūčio 1 d. F. M. jį su lagaminais, kuriuose buvo supakuota „žolė“, nuvežė prie autobusiuko, vykstančio į Lietuvą. A. G. už šią kelionę jam buvo pažadėjęs sumokėti 300 Eur (t. 23, b. l. 64–67). Šiuos savo parodymus L. G. patvirtino ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Šios apklausos metu L. G. papildomai nurodė, jog Ispanijoje į sodybą lagaminus ir dėžes nuo „pampersų“ atvežė F. M. draugas, o „žolė“ buvo paslėpta kažkur sodybos teritorijoje (t. 23, b. l. 73–76). 2017 m. kovo 30 d. apklausiamas įtariamuoju L. G. davė parodymus apie užfiksuotą bendravimą su A. G. ir Asmeniu, paaiškino byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių su prasmę ir turinį (t. 23, b. l. 77–83).

78.3. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka. Teismų praktikoje, remiantis EŽTT jurisprudencija, formuojami tam tikri kriterijai, taikytini vertinant bendrakaltinamųjų parodymus. Dėl bendrakaltinamųjų ar kitų kaltinamųjų parodymų įrodomosios reikšmės pasisakoma kai kuriuose EŽTT sprendimuose dėl kaltinamojo teisės apklausti kaltinimo liudytojus pagal Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktą, kuriuose yra nurodoma, kad yra didelis pavojus, jog bendrakaltinamojo parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi vertinant tokius parodymus gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo (jie turėtų būti tikrinami atidžiau), nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo (pvz., EŽTT 2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Vladimir Romanov prieš Rusiją, peticijos Nr. 41461/02, § 102; 2010 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Melnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 23610/03, § 75; Pichugin prieš Rusiją, peticijos Nr. 38623/03, § 199). Šiame kontekste į bendrininkų parodymų įrodomosios reikšmės ypatumus atsižvelgiama vertinant, ar buvo tinkamai užtikrintos gynybos teisės dėl kitų kaltinančių įrodymų (paprastai suinteresuotumo dėl bylos neturinčių liudytojų apklausos) ar pačių bendrininkų parodymų (jų apklausos ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016).

78.4. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistojo L. G. parodymuose yra tam tikrų nesutapimų, ikiteisminio tyrimo metu ir apklausos pirmosios instancijos teisme metu skirtingai nurodžius, ar A. G. jam nurodė, kad šis turės iš Ispanijos į Lietuvą pargabenti narkotines medžiagas. Apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu L. G. neprisiminė, ar su A. G. buvo kalba apie „žolės“ gabenimą ir jos kiekį. Tuo tarpu apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu L. G. parodė, kad A. G. antrą kartą jam pasiūlius keliauti į Ispaniją, jis suprato, jog iš Ispanijos jis vėl turės parvežti „žolę“. Teisėjų kolegija šiuos netikslumus vertina, kaip įtakotus nuo įvykio praėjusio nemažo laiko tarpo, nuteistojo psichologinės būsenos. Kaip minėta, nuteistasis L. G. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad dėl nuo įvykių praėjusio ilgo laiko tarpo jis ne viską tiksliai atsimena, ir patvirtino teisiamajame posėdyje perskaitytus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Teisėjų kolegija mano, kad nuteistojo L. G. parodymai yra detalūs ir nuoseklūs, esminėmis aplinkybėmis vienodi, o minėti nesutapimai yra nulemti minėtų objektyvių priežasčių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti šių parodymų nepatikimais ir juos atmesti. Nuteistojo L. G. parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių L. G. galėtų būti šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį A. G. tariamų nusikalstamų veikų padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis L. G. davė parodymus ne tik apie kitų nuteistųjų, bet ir apie savo paties atliktą nusikalstamą veiką. Taigi, šiuo atveju laikytina, kad L. G., duodamas parodymus, nesiekė perkelti atsakomybės nuo savęs kitiems asmenims. Aptarti nuteistojo L. G. parodymai patvirtina nuteistojo A. G. dalyvavimą aptariamose nusikalstamose veikose, t. y. kad A. G. pasiūlė pastarajam vykti į Ispaniją atgabenti narkotinių medžiagų į Lietuvą.

79. Teisėjų kolegijos nuomone, ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, kad A. G. galimai organizuoja L. G. išvykimą į Ispanijos Karalystę, iš kurios pastarasis galimai gabens labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, pasitvirtino sulaikant L. G. ir V. V.. Iš 2016 m. rugpjūčio 3 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą automobilyje „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ant galinės sėdynės buvo rastas sportinis krepšys su maisto produktais bei kartonine sauskelnių dėže, užklijuota lipnia juosta. Joje rasti 3 plastikiniai paketai, kuriuose rasti 5 mažesni paketai su augalinės kilmės medžiaga. Automobilio bagažinėje rastas sportinis krepšys, kuriame taip pat rasti maisto produktai, dvi užklijuotos kartoninės dėžės su 5 paketais su augalinės kilmės medžiaga ir sauskelnėmis. Vienas iš paketų – įdėtas į sauskelnes (t. 10, b. l. 155–158). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2017 m. gegužės 26 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(3942)-IS1-3188 nustatyta, kad: 1) žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš 10 plastikinių pakuočių, 2016 m. rugpjūčio 3 d. rasta atliekant kratą automobilyje „Renault Clio“, kuriame sėdėjo V. V. ir L. G., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 9935,68 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis kanapėse yra ne mažesnis negu 9,7 %; 2) tyrimui pateiktose A. G., L. G., V. V., L. P. ir M. J. rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (t. 11, b. l. 164–168).

80. Nuteistojo D. O. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kurie galėtų paneigti D. O. parodymus, kad pastarasis nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn. su byloje aptariama sodyba Ispanijoje, F. M. ir šio auginamomis kanapėmis nieko bendro neturėjo, kanapių nepakavo ir jų nevežė. Apeliantas pažymi, kad specialisto išvadoje Nr. 140-(3942)-IS1-3188 užfiksuoti duomenys apie kratos metu rastų narkotinių medžiagų kiekį (9935,68 g) ir supakavimo būdą (10 paketų) nesutampa su F. M. parodytomis aplinkybėmis, kad iš viso buvo disponuojama 10,5 kg narkotinės medžiagos (prie 6,5 kg F. M. užaugintų kanapių pridėjus D. O. neva atgabentas 4 pakuotes po 1 kg). Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad minėtoje specialisto išvadoje buvo konstatuota, jog ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis visose kanapių pakuotėse yra iš esmės panašus, t. y. nuo 9,7% iki 11,6%, galima spręsti, jog šios kanapės yra to paties derliaus vienarūšės. Tai galima būtų paneigti ar patvirtinti tik atlikus papildomą narkotinių medžiagų tyrimą. Anot apelianto, priešingu atveju nėra galimybės paneigti to, kad visus 10 kg kanapių užaugino ir L. G. perdavė būtent F. M., kuris šią nusikalstamą veiką galimai padarė su kitais asmenimis.

80.1. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėčių objektyviesiems požymiams būdingas specifinis veikos dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, būtina tiksliai įvardyti, kokios tai medžiagos, bei nustatyti jų kiekį. Pagal BK 269 straipsnio 1 dalį, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Pagal BK 269 straipsnio 2 dalį, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Taigi, sprendžiant klausimą, ar medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, kuria disponavimas yra kontroliuojamas, taip pat nustatant jos kiekį, turintį įtakos baudžiamosios atsakomybės diferencijavimui, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintais narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais bei rekomendacijomis dėl jų kiekio nustatymo.

80.2. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų I sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“ kaip narkotinė medžiaga yra įtrauktos ir kanapės (antžeminės dalys). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, kanapių (antžeminių dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, didelis – daugiau kaip 500 g ir labai didelis – daugiau kaip 2500 g. Kaip minėta, specialisto išvadoje Nr. 140-(3942)-IS1-3188 buvo konstatuota, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš 10 plastikinių pakuočių, 2016 m. rugpjūčio 3 d. rasta atliekant kratą automobilyje „Renault Clio“, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 9935,68 g. Taigi, kanapių kiekis, kuriuo disponavo nuteistieji, pagal rekomendacijose pateiktą lentelę atitinka labai didelį kiekį ir jį viršija beveik 4 kartus.

80.3. Siekiant patikrinti nuteistojo D. O. gynėjo apeliaciniame skunde nurodomus argumentus dėl kratos metu rastų narkotinių medžiagų vienarūšiškumo, apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta viena iš tyrimą atlikusių specialisčių Nijolė Kuliešienė. Pastaroji, apklausta apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad šiuo atveju, be kitų objektų, cheminiam tyrimui buvo pateikta 10 vnt. plastikinių pakuočių su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga (plombos Nr. 0005694 ir Nr. 0003120), kurios buvo rastos 2016 m. rugpjūčio 3 d. atliekant kratą automobilyje „Renault Clio“. Visi paketai atrodė iš esmės taip pat, t. y. tai buvo bespalviai plastikiniai vakuuminiai paketai. Kiekvienas paketas buvo išpakuotas, pasvertas, medžiaga apžiūrėta mikroskopu. Vėliau iš kiekvienos pakuotės buvo paimami mėginiai kokybiniam ir kiekybiniui tyrimui. Tarp šių paketų esminių skirtumų nebuvo, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis visose kanapių pakuotėse buvo iš esmės panašus, t. y. nuo 9,7% iki 11,6%. Taigi, šios kanapės yra labai panašios, tačiau jie (specialistai) neatsako į klausimus, ar kanapės yra „vienos partijos“ ir vienarūšės, t. y. ar jos užaugintos toje pačioje vietoje tuo pačiu metu (t. 35, b. l. 98–101).

80.4. Taigi, N. Kuliešienė paaiškino, kad atsakyti į nuteistojo D. O. gynėjo apeliaciniame skunde keliamus klausimus dėl šioje byloje aptariamų kanapių vienarūšiškumo yra ne cheminius tyrimus atliekančių specialistų kompetencijoje. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju itin svarbūs yra nukentėjusiojo F. M. parodymai. Pastarasis, apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad kanapėms užaugus, jie drauge su D. (D. O.) nuėmė derlių, nuskintus lapus ir pumpurus džiovino kitoje patalpoje, sudėjo viską į maišus, juos vakuumavo, pakavo į dėžes. D. nurodymu jis pasitiko L. G., atsivežė jį į sodybą. Suprato, jog L. G. turės kanapes pargabenti į Lietuvą. Vakuumuojant kanapes D. liepdavo jam su L. G. eiti pasivaikščioti, pastarieji tarpusavyje nebendravo. Bet D. vakuumuoti nesisekė, todėl dalį kanapių vakuumavo jiedu kartu. Po to jis maišus užpylė skysčiu, kuris kvepėjo kaip chlorkalkės, supakavo į dėžes. D. žadėjo, kad kai jis išleis L. G., galės ir pats grįžti į namus. L. G. atvežė 500 Eur, kuriuos jam davė A. G., o jis perdavė juos D.. Maždaug po savaitės L. G. mikroautobusu kanapes dviejuose krepšiuose išvežė į Lietuvą. Kanapių buvo apie 10 kg. L. G. žinojo, kad veža „žolę“, išgyveno, sakė, kad daugiau nebevažiuos. Dalis kanapių, apie 2,5 kg, buvo užaugintos kitoje vietoje, jas iš kažkur atvežė D. O.. Ispanijoje jis užaugino vieną kanapių derlių. Nuimtos kanapės buvo supakuotos į maišus, po to į dėžes ir užkastos po žeme – taip daryti nurodė D. (t. 30, b. l. 121–123). Nukentėjusysis F. M. taipogi patvirtino teisiamajame posėdyje paskelbtus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos jis davė iš pradžių būdamas įtariamuoju, o vėliau, nutraukus ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu BK 147 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, pripažintas nukentėjusiuoju (t. 8, b. l. 51–64, 85–88, 177–180, 182–186, 188–191; t. 9 t. 2–7, 28–32, 43–45). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu F. M. davė išsamesnius parodymus apie kanapių derliaus nuėmimo aplinkybes, t. y. kad jie su D. O. nuskynė ir išdžiovino apie 6,5 – 7 kg kanapių, o likusius maišelius su kanapėmis D. atvežė iš kažkur kitur.

80.5. Nuteistojo D. O. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad F. M. yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl teismas šio asmens parodymus privalėjo vertinti ypatingai atidžiai (patikimumo bei objektyvumo prasme) ir juos gretinti kartu su kita baudžiamosios bylos medžiaga. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju taip pat tinkamai neįvertino aplinkybės, kad F. M. praeityje yra susijęs su narkotinėmis medžiagomis, o D. O. - ne. Kaip jau buvo nurodyta šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, teisėjų kolegija sutinka, jog šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad F. M. šioje baudžiamojoje byloje iš pradžių buvo įtariamasis, o vėliau, nutraukus ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu BK 147 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, pripažintas nukentėjusiuoju, turi būti atidžiai vertinamas pastarojo parodymų patikimumas, nuoseklumas ir logiškumas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiojo F. M. parodymus, įrodymų vertinimo pažeidimų nepadarė. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo F. M. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek apklausų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek apklausiant pirmosios instancijos teisme, todėl, priešingai, nei nurodoma nuteistojo D. O. gynėjo apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti šių parodymų nepatikimais ir juos atmesti.

80.6. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog nukentėjusiajam būtų daromas koks nors neleistinas poveikis iš bylą tiriančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Visos nukentėjusiojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu vyko laikantis BPK nustatytų reikalavimų, jokių procesinių pažeidimų nustatyta nebuvo. Nukentėjusiojo F. M. parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus (nuteistojo L. G. parodymus, 2016 m. rugpjūčio 3 d. kratos protokole ir specialisto išvadoje Nr. 140-(3942)-IS1-3188 užfiksuotus duomenis), o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių F. M. galėtų būti šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį D. O. tariamų nusikalstamų veikų padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis F. M. davė parodymus ne tik apie kitų nuteistųjų, bet ir apie savo paties atliktus nusikalstamus veiksmus, kuriuos buvo D. O. ir Asmens priverstas atlikti.

80.7. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamame nuosprendyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog aptarti nukentėjusiojo F. M. parodymai patvirtina nuteistojo D. O. dalyvavimą aptariamose nusikalstamose veikose, t. y. kad D. O. dalyvavo nuimant kanapių derlių, jas vakuumuojant ir pakuojant, kad pastarasis nurodė F. M. supakuotas kanapes dezinfekuoti, užkasti vienkiemio teritorijoje, jas vėliau atkasti ir paruošti gabenimui į Lietuvą, kad D. O. nurodymu F. M. atkasė apie 6500 g kieme po žemėmis paslėptų kanapių (antžeminių dalių), kitą nenustatytą dalį šios narkotinės medžiagos D. O. į vienkiemį atgabeno iš nenustatyto šaltinio, ir 2016 m. liepos 23 – 25 dienomis, labai didelį kiekį – 9935,68 g, kanapių (antžeminių dalių), supakavo į vakuuminius maišus ir du kelioninius lagaminus, kurie buvo perduoti L. G. pargabenti į Lietuvos Respubliką. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo D. O. gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojami nuteistojo L. G. parodymai, kad jis D. O. nepažįsta, sodyboje Ispanijoje pastarojo nematė, pirmą kartą jį pamatė tik teisme , taip pat, kad jį pasitiko ir į gyvenamąjį namą Ispanijoje atvežė F. M., kur L. G. gyveno 10 dienų, ir kad visi 10 kg kanapių buvo užauginta F. M.. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusysis F. M., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, jog, kai L. G. buvo atvykęs, D. O. sodyboje nebuvo, jie abu nebendravo. Vakuumuojant kanapes D. liepdavo jam su L. G. eiti pasivaikščioti (t. 30, b. l. 123). Taigi, nukentėjusysis paaiškino, kodėl L. G. sodyboje nematė D. O.. Pažymėtina, kad nuteistasis L. G. taipogi parodė, jog prieš jam grįžtant į Lietuvą, jis girdėjo, kaip F. M. ir dar vienas vyras kanapes pakavo į lagaminus, bet to vyro jis nematė. Taigi, nuteistojo L. G. parodymai iš dalies patvirtina nukentėjusiojo F. M. parodymus, kad pakuojant narkotines medžiagas ir kraunant jas į lagaminus dalyvavo dar vienas asmuo. Nukentėjusysis nuosekliai parodė, kad šis asmuo buvo būtent D. O.. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis L. G. tik išsakė savo nuomonę, kad visos kanapės buvo užaugintos F. M.. Nuteistasis L. G. atvyko į Ispaniją po to, kai kanapių derlius jau buvo nuimtas, todėl negalėjo matyti, kas jas iš tiesų užaugino.

80.8. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuteistojo D. O. gynėjo pirmosios instancijos teisme pateikti dokumentai, kad D. O. 2016 m. sausio 28 d. – 2016 m. vasario 17 d. buvo suimtas, dirbo ne visą dieną, nuomojosi kitą gyvenamąjį plotą, nepaneigia F. M. parodymų, kad D. O. ir toliau lankydavosi vienkiemyje bei prižiūrėdavo, kaip auginamos kanapės, o vėliau dalyvavo nuimant kanapių derlių ir paruošiant kanapes gabenimui į Lietuvą bei iš nenustatytos vietos atvežė dalį kanapių. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo D. O. apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad specialisto išvadoje Nr. 140-(3942)-IS1-3188 užfiksuoti duomenys apie kratos metu rastų narkotinių medžiagų kiekį (9935,68 g) ir supakavimo būdą (10 paketų) nesutampa su F. M. parodytomis aplinkybėmis, kad iš viso buvo disponuojama 10,5 kg narkotinės medžiagos (prie 6,5 kg F. M. užaugintų kanapių pridėjus D. O. neva atgabentas 4 pakuotes po 1 kg). Teisėjų kolegija pažymi, kad iš nukentėjusiojo F. M. parodymų matyti, jog jis nei aptariamoje sodyboje užaugintų ir sudžiovintų kanapių, nei kanapių, kurias iš nenustatytos vietos atvežė D. O., su svarstyklėmis nesvėrė ir nurodė tik apytikslį jų svorį. Nukentėjusysis nuosekliai parodė, kad jie su D. O. kanapes supakavo į 10 paketų, kurių svoris buvo apie 1 kg. Šie parodymai iš esmės atitinka 2016 m. rugpjūčio 3 d. kratos protokole ir specialisto išvadoje Nr. 140-(3942)-IS1-3188 užfiksuotus duomenis, kad kratos automobilyje „Renault Clio“ metu rastos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys) bendroji masė yra 9935,68 g.

80.9. Pirmosios instancijos teismo išvados apie D. O. dalyvavimą aptariamose nusikalstamose veikose nepaneigia ir liudytojos M. d. C. B. R. apklausos ir atpažinimo protokolai. Iš pagal 2018 m. gegužės 16 d. Europos tyrimo orderį iš Ispanijos Karalystės teisėsaugos institucijų gautų dokumentų matyti, jog apklausta liudytoja M. d. C. B. R. paaiškino, kad jos šeimai priklausančiame name, esančiame adresu Krevilentė, Partida Rambleta 10E, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn. gyveno užsieniečiai – moteris, vardu L. ir jos vaikinas, kurio vardas galėjo būti A., bei 5 metų mergaitė. Būstą išnuomoti paprašė L., buvo sutarta dėl 300 Eur mėnesinio nuomos mokesčio. Sutartis dėl nuomos sudaryta nebuvo, nes L. nepateikė asmens tapatybės dokumentų. Už nuomą L. mokėdavo grynaisiais, išskyrus liepos ir rugpjūčio mėnesius, kai grynaisiais atsiskaitė L. vaikinas, kurį pažinojo kaip A.. Rugsėjo mėnesį sumokėjo jaunuolis šviesiais plaukais, kurio anksčiau ji nebuvo mačiusi ir kuris prisistatė A. draugu. Nuo spalio mėnesio jai nebemokėjo. Atvykusi apžiūrėti būsto, gyventojų jame neberado. Iš liudytojai pateiktų nuotraukų ji nieko neatpažino (t. 14, b. l. 164–167, 184–186). Nuteistojo D. O. gynėjas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad šios liudytojos parodymai rodo, jog sodyba, kurioje buvo auginamos kanapės, buvo išnuomota ne D. O. vardu. Tačiau tai paaiškinama tuo, kad nuteistieji konspiraciniais tikslais siekė apsunkinti tikrųjų nusikalstamas veikas padariusių asmenų nustatymą. Nuteistasis D. O. pats patvirtino, kad dalį laiko gyveno aptariamoje sodyboje Ispanijoje, kur buvo auginamos kanapės. Tai patvirtina tiek nukentėjusiojo F. M., tiek liudytojų K. P. ir K. T. parodymai. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo D. O. gynėjo apeliaciniame skunde nurodomos prielaidos, kad su aptariamomis nusikalstamomis veikomis gali būti susiję kiti asmenys, organizavę nuteistojo L. G. pirmąją kelionę į Ispaniją ir liudytojo K. P. kelionę į aptariamą sodybą, yra niekuo nepagrįstos. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto akcentuojamos L. G. ir K. P. išvykos į Ispaniją, kurių metu jie galimai į Lietuvą pargabeno narkotines medžiagas, su šioje byloje aptariamomis nusikalstamomis veikomis nėra susijusios. Teisėjų kolegija mano, kad nurodyti apeliacinio skundo argumentai nepaneigia aptartų įrodymų, patvirtinančių nuteistojo D. O. dalyvavimą inkriminuojamose nusikalstamose veikose.

81. Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje jo kaltė dėl sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų grindžiama prielaidomis. Apeliantas pažymi, kad organizuotos grupės narių daromose nusikalstamose veikose jis nedalyvavo, o tiesiog sutiko su iš matymo pažįstamo asmens, vardu D., skubiu prašymu už 100 Eur atlygį iš Kauno r. į Panevėžį parvežti jo draugą - L. G., pakeliui užvežant į Anykščius D. skirtus L. G. atgabentus lagaminus. Anot apelianto, skundžiamo nuosprendžio turinys neleidžia daryti išvados, kad jo veiksmuose nustatyti visi būtini BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. nuosprendyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir įrodymai nepatvirtina būtinojo jam inkriminuotos nusikaltimo sudėties požymio - tiesioginės tyčios. Apelianto nuomone, pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, teigtina, kad nėra aišku, kokiais konkrečiais įrodymais remdamasis teismas sprendė, jog jis bent bendrais bruožais suvokė, kad L. G. jo vairuojamame automobilyje gabena ne bet kokį, o labai didelį kiekį narkotinės medžiagos.

81.1. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka tik iš dalies. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, požymiai nustatyti tinkamai. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai vertino jų visumą, tarpusavio sąsajas ir nepagrįstai V. V. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija).

81.2. Kaip minėta, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio įstatymo dispozicijoje išvardytos veikos sudaro alternatyvius požymius, todėl kiekviena iš jų gali sudaryti savarankišką nusikaltimą. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad šiuo atveju aktualus šie veiką apibūdinantis požymis – gabenimas. Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas – tai šių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas didesniais nuotoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006, 2K-494/2012). Medžiagos gali būti gabenamos transportuojant, nešant su savimi ir pan. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. ją darydamas asmuo suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori taip veikti. Tai reiškia, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013, 2K-604/2014, 2K-561-511/2015, 2K-452-788/2016, 2K-246-689/2019, 2K-119-689/2020, 2K-155-1073/2020).

81.3. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymai, patvirtinantys tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-436-489/2016, 2K-207-699/2017, 2K-155-1073/2020), duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jam buvo žinoma jų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ar pan. ir kitos svarbios bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-237-689/2018, 2K-246-689/2019).

81.4. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. V. viso proceso metu kaltės nepripažino ir parodė, kad nedalyvavo neteisėtai disponuojant ir kontrabandos būdu gabenant labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Nuteistasis V. V., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėnesį Anykščiuose, automobilių stovėjo aikštelėje, prie jo privažiavo iš matymo pažįstamas D., kurio pavardės nežino. D. jo paprašė iš Kauno į Panevėžį parvežti jo draugą, kadangi jis (D.) pats labai skubėjo. Pastarasis taip pat pasakė, kad šio draugas už pavežimą sumokės 100 Eur. Jis su pasiūlymu sutiko. D. jam davė telefoną. Kaip suprato, D. draugas L. G. turėjo parvežti kažkokius jo (D.) daiktus, o jis L. turėjo parvežti namo. Belaukdamas L., degalinėje jis pamatė, kad jį fotografuoja policijos pareigūnai. Mikroautobusu į degalinę atvykęs L. G. į jo automobilį sukrovė du didelius lagaminus, ir jiedu važiavo link Anykščių, kur L. turėjo kažkam perduoti lagaminus. Kad tuose lagaminuose buvo „žolė“, jis nežinojo, apie tai su L. G. automobilyje nekalbėjo. D. jam taip pat minėjo, kad ketina parsivežti „žolės“ parūkymui, sakė nedaug, apie 100 g. Pakeliui juos pradėjo stabdyti policijos pareigūnai, jis nepakluso reikalavimui sustoti ir bandė nuo jų pabėgti, bet buvo sulaikytas. Kai policijos pareigūnai jį pradėjo stabdyti, įtarė, jog lagaminuose gali būti „žolė“. Jis D. nurodymu L. liepė išmesti pastarojo turėtą telefoną. Kai L. po to išsitraukė kitą telefoną, liepė jam išimti iš jo SIM kortelę, nes matė, jog yra stebimas policijos. Kitų kaltinamųjų nepažįsta, L. G. matė pirmą kartą. Jo įvardintas D. nėra D. O.. Į Kauną važiavo su išsinuomotu „Renault Clio“, šį automobilį parai iš žmogaus nuomojosi ne pirmą kartą (t. 33, b. l. 33). V. V. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes, taip pat parodė, kad D. jam pasakojo, jog jo draugas su mikroautobusu grįžta iš užsienio bei jam turi parvežti daiktus, tarp kurių turi būti „žolės“ iš užsienio pabandyti (t. 24, b. l. 5–8, 12–14).

81.5. Nuteistasis L. G., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad Lietuvoje jam duotu telefono numeriu paskambino vyriškiui, kuris turėjo jį paimti ir parvežti į Panevėžį. To vyriškio jis nepažinojo. Paskambinus vyriškis jam nurodė išlipti prie Kauno esančioje degalinėje, kurioje jo lauks plikas vyras su automobiliu „Renault Clio“. Jam nurodė įsėsti į šį automobilį, o jo vairuotojas žinos, ką daryti. Jis nuvažiavo į nurodytą degalinę, į ten jau jo laukusio automobilio „Renault Clio“ bagažinę įdėjo abu lagaminus. Lagaminų jie atidarę nebuvo, turinio neapžiūrinėjo. V. V. turėjo jį parvežti namo, bet iš degalinės važiavo Anykščių link. Pakeliui V. V. liepė jam pro langą išmesti jam duotą telefoną, jis taip ir padarė. Pakeliui į Anykščius juos stabdė policijos pareigūnai, V. V. liepė jam bėgti, pats iššoko iš automobilio ir bėgo, bet buvo sulaikytas. Jis (L. G.) nebėgo ir taip pat buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Jis mano, kad V. V. žinojo, kad lagaminuose buvo „žolė“, nes bėgo nuo juos stabdžiusių policijos pareigūnų. Iš visų kaltinamųjų pažįsta tik A. G., V. V. matė tik tą vieną kartą (t. 33, b. l. 30–31). Pažymėtina, kad nuteistasis L. G. parodė, kad dėl nuo įvykių praėjusio ilgo laiko tarpo jis ne viską tiksliai atsimena, ir patvirtino teisiamajame posėdyje perskaitytus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet geriau prisiminė įvykio aplinkybes. 2016 m. rugpjūčio 4 d. apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu L. G. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 2 d. jam paskambino nepažįstamas vyras, pasiūlė kelionės metu bendrauti SMS pranešimais, prašė jį informuoti, kada pravažiuos valstybių sienas. Kelionės metu jis su šiuo vyru susirašinėjo SMS pranešimais, informuodavo, kurioje vietoje yra. Šis vyras jam pranešė, kad Lietuvoje jį pasitiks Kauno-Klaipėdos autostradoje esančioje degalinėje „Lukoil“ žmogus su geltonos spalvos „Renault“ automobiliu. Degalinėje jis lagaminus su „žole“ įdėjo į „Renault Clio“ bagažinę, išvažiavo. Važiuojant parašė SMS pranešimą, kad jį jau veža. Automobilio „Renault Clio“ vairuotojas pamatęs, kad jis naudojasi telefonu, atidarė langą ir liepė jį išmesti. Jį išmetė kartu su SIM kortele. Po to jis pasiėmė savo asmeninį mobiliojo ryšio telefoną, tačiau vairuotojas liepė jį išjungti ir išimti bateriją. Vairuotojas domėjosi, kaip sekėsi kelionėje, užsiminė, kad važiuoja į Anykščius, kur jis iškraus lagaminus su „žole“, o po to jį parveš namo į Panevėžį. Neprivažiavus Anykščių automobilį stabdė policijos pareigūnai, vairuotojas bandė bėgti, bet buvo sulaikytas. Jis nebėgo (t. 23, b. l. 64–67). Šiuos savo parodymus L. G. patvirtino ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat parodė, kad su automobilio „Renault Clio“ vairuotoju kalbos apie lagaminų turinį nebuvo, bet pastarasis žinojo, jog lagaminuose yra „žolė“, nes bijojo, kad niekur nebūtų policijos, liepė išmesti telefoną, jog nesusektų policija (t. 23, b. l. 73–76).

81.6. Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde pažymi, kad policijos bendradarbio parodymais dėl jų prigimties yra įmanoma manipuliuoti ir jie gali būti duodami vien dėl tų privalumų ir nuolaidų, kuriuos nacionalinė teisė numato policijos bendradarbiams, ar dėl asmeninės naudos. Turi būti įvertinta rizika, jog tokius parodymus duodantis asmuo nebūtinai yra nešališkas, todėl policijos bendradarbių parodymai turi būti paremti kita bylos medžiaga (EŽTT 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95, 1997 m. sausio 14 d. sprendimas Contrada prieš Italiją, peticijos Nr. 27143/95). Apeliantas nurodo, kad L. G., šioje byloje pripažinusiam savo kaltę ir davusiam kitiems nuteistiesiems nepalankius parodymus, neatsitiktinai už bendradarbiavimą su teisėsaugos pareigūnais paskirta itin švelni su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Apelianto nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas L. G. parodymų patikimumo iš esmės nepatikrino, nors tai yra būtina kiekvieno įrodymo vertinimo sąlyga. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

81.7. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo L. G. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių šioje dalyje nesikeitė viso proceso metu. Teisėjų kolegija mano, kad nuteistojo L. G. parodymai yra detalūs ir nuoseklūs, esminėmis aplinkybėmis vienodi, todėl, priešingai, nei nurodoma nuteistojo V. V. apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti šių parodymų nepatikimais ir juos atmesti. Nuteistojo L. G. parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių L. G. galėtų būti šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį V. V. tariamų nusikalstamų veikų padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis L. G. davė parodymus ne tik apie kitų nuteistųjų, bet ir apie savo paties atliktą nusikalstamą veiką. Taigi, šiuo atveju laikytina, kad L. G., duodamas parodymus, nesiekė perkelti atsakomybės nuo savęs kitiems asmenims.

81.8. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti nuteistųjų V. V. ir L. G. parodymai paneigia nuteistojo V. V. apeliacinio skundo teiginius, kad jis nežinojo, jog neteisėtai disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Pažymėtina, jog pats V. V. teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad D. jam minėjo, jog ketina parsivežti parūkymui apie 100 g „žolės“, ir kad, kai policijos pareigūnai jį pradėjo stabdyti, įtarė, jog lagaminuose gali būti „žolė“. Be to, V. V. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju taip pat parodė, kad D. jam pasakojo, jog jo draugas su mikroautobusu grįžta iš užsienio bei jam turi parvežti daiktus, tarp kurių turi būti „žolės“ iš užsienio pabandyti. Taigi, nuteistasis V. V. viso proceso metu pripažino žinojęs, kad lagaminuose, kuriuos gabeno kartu L. G., buvo narkotinė medžiaga – kanapės. Be to, nors nuteistasis L. G. parodė, kad jie su V. V. lagaminų atidarę nebuvo, turinio neapžiūrinėjo ir apie tai nekalbėjo, bet jis pažymėjo, kad V. V. žinojo, jog lagaminuose yra kanapės, nes bijojo, kad niekur nebūtų policijos, liepė išmesti telefoną, jog nesusektų policija. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus aptartus nuteistųjų V. V. ir L. G. parodymus, byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistųjų atsargų ir apgalvotą elgesį, tai, kad V. V. kelionei išsinuomojo (vienai parai) automobilį (t. 10, b. l. 144–145), kelionėje naudojosi jam duotu mobilaus ryšio telefonu, liepė L. G. išmesti vieną telefoną, o kitą išjungti ir išimti iš jo bateriją, darytina išvada, jog nuteistasis V. V. suvokė, kad disponuoja narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis.

81.9. Nors pastarasis tikslaus narkotinių medžiagų kiekio galėjo ir nežinoti, nes jie su L. G. lagaminų turinio neapžiūrėjo, tačiau byloje nėra duomenų, kad V. V. siekė disponuoti būtent tam tikru apibrėžtu narkotinių medžiagų kiekiu. Iš bylos duomenų matyti, kad jis tiesiog vykdė Asmens nurodymus, ir V. V. buvo nesvarbu, koks tikslus narkotinių medžiagų kiekis buvo minėtuose lagaminuose, taigi jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tokiais atvejais kaltininką tenkina bet kokie nusikalstamos veikos padariniai, kurie jam inkriminuojami kaip tyčia. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys duomenys, kad atliekant kratą automobilyje „Renault Clio“, buvo rastas labai didelis kiekis (9935,68 g) narkotinių medžiagų (kanapių (antžeminių dalių) labai didelis kiekis yra nuo 2500 g), kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkaujant, naudojant konspiraciją, pasiskirstant atitinkamų veiksmų atlikimui, kad minėtas krovinys buvo gabenamas dviejuose dideliuose krepšiuose, kad V. V. anksčiau teistas už neteisėtą disponavimą ta pačia narkotine medžiaga, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog V. V. ne tik žinojo apie minėtuose krepšiuose slepiamas narkotines medžiagas, bet ir bent bendrais bruožais suprato gabenamų šių medžiagų kiekį.

81.10. Nors nuteistasis V. V. viso proceso metu parodė, kad jis pasitiko ir pavežė L. G. su pastarojo daiktais pažįstamo D. prašymu, o Asmuo, apklaustas apeliacinės instancijos teisme taipogi parodė, kad V. V. daiktų pasaugojimui surado D. iš Utenos, tačiau šiuos parodymus paneigia objektyvūs bylos duomenys. Iš 2016 m. gruodžio 29 d. tarnybinio pranešimo, kuriame buvo atlikta nuteistųjų naudotų mobilaus ryšio telefonų išklotinių analizė, matyti, jog: 1) Asmuo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugpjūčio 3 d. 19 kartų (SMS pranešimais ir telefoniniais pokalbiais) kontaktavo su V. V., kuris tuo metu naudojosi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini); 3) V. V. naudojosi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo aktyvuotas 2016 m. rugpjūčio 3 d., 15 val., jungėsi prie bazinės stoties C81A (Anykščiai, (duomenys neskelbtini)). V. V. minėtu numeriu kontaktavo su Asmeniu, kuris naudojosi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paskutinis įvykęs kontaktas buvo 2016 m. rugpjūčio 3 d., 20.05 val. (kai V. V. išsiuntė jam pranešimą, maždaug tuo pat metu V. V. ir L. G. pajudėjo iš degalinės „Lukoil“, Kauno rajone, Anykščių link); 4) Asmuo taip pat naudojosi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. 2 kartus (22.26 val. ir 23.03 val.) skambino V. V. anksčiau naudotu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2016 m. rugpjūčio 4 d., 15 val., 1 kartą V. V. telefono numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), bet šie numeriai 2016 m. liepos 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 10 d. buvo neaktyvūs, telefonai buvo išjungti (t. 14, b. l. 1–10). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šie duomenys patvirtina, kad V. V. 2016 m. rugpjūčio 3 d. pakankamai intensyviai bendravo su Asmeniu ir kad būtent Asmuo pastarajam davė užduotį pasitikti L. G. ir parvežti jį su narkotinėmis medžiagomis į Anykščius.

81.11. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje aprašytas nuteistojo V. V. nusikalstamos veikos padarymas atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Visgi, pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pasisakyta dėl draudimo preziumuoti veikas principo – teismas, pripažindamas asmenį kaltu dėl vienos ar kelių BK 260 straipsnyje nurodytų veikų padarymo ir nuteisdamas jį, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų reikalavimų. Teismų praktikoje konstatuota, kad BK 260 straipsnyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi būti pagrįsta savarankišku procesiniu įrodinėjimu, o ne būti preziumuojamos iš kitų BK 260 straipsnio atitinkamoje dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikaltimo sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltininko kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-1073/2019). Nagrinėjamu atveju V. V. buvo nuteistas už tai, kad Lietuvos Respublikoje įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį kanapių (antžeminių dalių). Pagal susiformavusią teismų praktiką narkotinių (psichotropinių) medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotinių (psichotropinių) medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Tuo tarpu neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Nagrinėjamu atveju aptarti įrodymai patvirtina, kad V. V. Asmens pavedimu tik pasitiko L. G. ir automobiliu vežė pastarąjį su daiktais į Anykščius, t. y. V. V. drauge su L. G. gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau V. V. neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip narkotinių medžiagų įgijimas ir laikymas, t. y. šios narkotinės medžiagos jo žinion neperėjo. Todėl įgijimas ir laikymas yra šalinami iš V. V. kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

82. Kita vertus, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. V. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija). BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Nagrinėjamu atveju V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdamas organizuota grupe su L. G., A. G., D. O. ir galimai su Asmeniu, sutarė daryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimą – turint tikslą platinti neteisėtai įgyti, laikyti ir neturint leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), pasiskirstę vaidmenis ir užduotis, tai yra, kad A. G. organizuoja L. G. kelionę labai didelio kiekio kanapių (antžeminių dalių) įgijimui, laikymui ir gabenimui iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką; D. O. Ispanijoje perduoda L. G. labai didelį kiekį šios narkotinės medžiagos gabenimui iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką; Asmuo koordinuoja L. G. labai didelio kiekio kanapių (antžeminių dalių) gabenimą iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką; L. G. įgyja, laiko ir gabena iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį šios narkotinės medžiagos ir jas Lietuvos Respublikoje perduoda V. V.; o V. V. Lietuvos Respublikoje įgyja, laiko ir gabena labai didelį kiekį kanapių (antžeminių dalių).

82.1. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai įtikinamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija). BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014 ir kt.). Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-433-507/2016).

82.2. Kaltinant asmenį padarius konkrečią nusikalstamą veiką, kiekvienu atveju turi būti nustatyta konkrečios nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Reikiamais atvejais teismas nuosprendyje motyvuoja, ar duomenys gauti teisėtais būdais ir ar laikytini įrodymais. Apkaltinamajame nuosprendyje, be parodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, išdėstomi ir kitais byloje surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieštaraujantys duomenys. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, po to išdėstomi nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neišdėstė įrodymų, patvirtinančių teismo išvadas dėl V. V. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija). Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas šioje dalyje bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

82.3. Pažymėtina, kad aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali – kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo). Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo subjektyvieji požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2014, 2K-7-130-699/2015). Nagrinėjamu atveju kontrabandos nusikaltimas buvo baigtas nuteistajam L. G. automobiliu „Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturint leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. buvusį Kalvarijos pasienio punktą, į Lietuvą neteisėtai atgabenus byloje aptariamą narkotinę medžiagą. Taigi, tuo metu, kai nuteistasis L. G. į Lietuvos Respubliką atgabentas narkotines medžiagas, buvusias dviejuose krepšiuose, perdėjo į nuteistojo V. V. išsinuomotą automobilį, kuriuo jie abu vėliau gabeno šias narkotines medžiagas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kontrabandos nusikaltimas jau buvo baigtas.

82.4. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad nuteistasis V. V. būtų žinojęs apie kanapes, kurias F. M., priverstas D. O. ir Asmens, užaugino Ispanijoje, taip pat apie kanapes, kurias D. O. Ispanijoje atvežė iš nenustatyto šaltinio. Byloje taip pat nėra duomenų, kad V. V. būtų pažinojęs ar bendravęs su A. G., D. O., F. M.. Iš anksčiau aptarto 2016 m. gruodžio 29 d. tarnybinio pranešimo (t. 14, b. l. 1–10), kuriame buvo atlikta nuteistųjų naudotų mobilaus ryšio telefonų išklotinių analizė, matyti, jog byloje užfiksuoti tik V. V. kontaktai su Asmeniu. Iš šių duomenų galima spręsti, kad nuteistasis V. V. prie organizuotos grupės narių disponavimo narkotinėmis medžiagomis Ispanijoje ir šių asmenų padaryto kontrabandos nusikaltimo neprisidėjo, o tik Asmens pavedimu drauge su L. G., kurį tuo metu pamatė pirmą kartą, gabeno šias narkotines medžiagas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai kontrabandos nusikaltimas jau buvo baigtas.

82.5. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai įtikinamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog V. V. dalyvavo padarant BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalis, kuria V. V. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), yra nepagrįsta, todėl naikintina ir V. V. atžvilgiu šioje dalyje priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 326 straipsnio 3 ir 4 dalys, 329 straipsnio 1 punktas).

83. Nuteistieji V. V., A. G. ir nuteistojo D. O. gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog nuteistieji nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuotoje grupėje. Gynėjo nuomone, šiuo atveju apygardos teismas nenustatė organizuotos grupės objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Gynėjas nurodo, kad kai kurie iš nuteistųjų vieni su kitais nėra pažįstami ar nėra bendravę, todėl nėra organizuotai grupei būdingų požymių - organizuotumo, vieningos tyčios, bendrumo, betarpiškumo ir veikimo kartu. Anot gynėjo, kaltinime aprašytas pasiskirstymas vaidmenimis šiuo atveju išankstiniu susitarimu nebuvo įmanomas. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog nusikalstamos veikos, dėl kurių jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, nėra tokio sudėtingumo ir tokios apimties, kad joms realizuoti būtų reikalingos didesnės galimybės ar pastangos nei veiką realizuojant esant paprastam bendrininkavimui. Apeliantas pažymi, kad šiuo atveju nebuvo pasitelktos jokios technologijos, jokie sudėtingi veiksmai ar įveikiamos atitinkamos kliūtys ir pan. Tuo tarpu nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra patikimų duomenų apie jo ir kitų asmenų palaikomus tvirtus, besitęsiančius, nevienlaikiškus nusikalstamus ryšius. Apeliantas pažymi, jog byloje patikimai nenustatyta, kad jis su kuriuo nors iš kaltinime nurodytų asmenų kontaktavo dėl narkotinės medžiagos perdavimo ir kad jis asmeniškai kaip nors būtų ruošęsis būsimoms nusikalstamoms veikoms. Su šiais apeliacinių skundų argumentais teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies.

83.1. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu A. G., D. O. ir V. V. šioje dalyje nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe su L. G. ir Asmeniu, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu (9935,68 g) narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių) bei šias narkotines medžiagas gabeno kontrabanda iš Ispanijos Karalystės per Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sieną. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius: atitinkamą dalyvių skaičių, susitarimą daryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, veiklos organizuotumo lygį, aptarė vaidmenų pasiskirstymą. Be to, apygardos teismas ne tiktai konstatavo organizuotos grupės bendrai padarytus nusikaltimus, bet ir nurodė, kaip toje nusikalstamoje veikoje dalyvavo kiekvienas iš bendrininkų, pagrįsdamas susitarimo daryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimus tarp šios grupės narių buvimą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismui išteisinant V. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), teisėjų kolegija taip pat mano, kad apygardos teismas netinkamai nustatė, kokia bendrininkavimo forma nuteistasis V. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis veikė organizuota grupe, o ne bendrininkų grupe.

83.2. Pagrindinis vaidmuo darant nusikalstamas veikas galimai buvo Asmens, kuris buvo jungiamoji grandis tarp kitų bendrininkų. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad Asmuo pavedė A. G. Lietuvoje rasti kurjerį (nusikaltimo vykdytoją), kuris už atlygį galėtų iš Ispanijos į Lietuvą atgabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), bei organizuoti jo kelionę iš Lietuvos į Ispaniją. A. G. šiam tikslui surado L. G. ir organizavo pastarojo kelionę iš Panevėžio į Ispaniją ten neteisėtai įgyti, laikyti ir gabenti kontrabanda į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), t. y. A. G. nuvežė L. G. iki Panevėžio autobusų stoties, kur įsodino jį į mikroautobusą, sumokėjo vairuotojui už L. G. kelionę, davė pastarajam mobilaus ryšio telefoną ir SIM kortelę naudotis nusikalstamų veikų metu. L. G. nuvykus į Ispaniją, D. O. nurodymu jį pasitiko F. M., kuris nuvežė ir apgyvendino pastarąjį vienkiemyje. Ten D. O. su F. M. kanapes, kurias pastarasis, priverstas D. O. ir Asmens, užaugino Ispanijoje, taip pat kanapes, kurias D. O. Ispanijoje atvežė iš nenustatyto šaltinio, suvakuumavo, supakavo į du didelius krepšius, kuriuos L. G. turėjo nugabenti į Lietuvą. Tuomet F. M. nuvežė L. G. su krepšiais į degalinę, iš kurios L. G. mikroautobusu išvyko į Lietuvą. Išvykdamas iš Ispanijos, L. G. apie tai pranešė Asmeniui, kuris koordinavo pastarojo kelionę į Lietuvą. Asmuo pavedė V. V., kuris nepažinojo kitų organizuotos grupės narių ir nežinojo apie organizuotos grupės egzistavimą, pasitikti L. G. degalinėje „Lukoil“, Kauno rajone, ir nugabenti jį su krepšiuose buvusia narkotine medžiaga į Anykščius. Ryšiui palaikyti Asmuo V. V. davė mobilaus ryšio telefoną. V. V., kuris prie organizuotos grupės narių disponavimo narkotinėmis medžiagomis Ispanijoje ir šių asmenų padaryto kontrabandos nusikaltimo neprisidėjo, išsinuomotu automobiliu nuvykęs į jam nurodytą vietą pasitiko L. G., kuris įdėjo krepšius į automobilį. Vėliau jie abu gabeno šiuos krepšius su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų iš Kauno rajono į Anykščius, kol pakeliui buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

83.3. Nurodytos aplinkybės patvirtina išankstinį nusikalstamos veikos planavimą ir vaidmenų pasiskirstymą. Nors baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, jog visi bendrininkai buvo tarpusavyje susitikę ir bendravę, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, jog nebūtina, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka tarpusavio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad A. G. žinojo, kad, be jo, nusikalstamose veikose dalyvauja ir Asmuo, kuris pavedė jam surasti narkotinių medžiagų kurjerį. Aplinkybes apie pastarųjų bendravimą patvirtina 2017 m. kovo 21 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole ir 2016 m. gruodžio 29 d. tarnybiniame pranešime, kuriame buvo atlikta nuteistųjų naudotų mobilaus ryšio telefonų išklotinių analizė, užfiksuoti duomenys. Be to, A. G. suprato, kad nusikalstamose veikose dalyvauja ir kiti asmenys, kurie Ispanijoje turėjo perduoti L. G. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. D. O. neabejotinai žinojo, kad nusikalstamose veikose dalyvauja su savo broliu, t. y. Asmeniu, su kuriuo vertė F. M. Ispanijoje neteisėtai auginti kanapes. D. O. taip pat žinojo, kad į Ispaniją atvyksta narkotinių medžiagų kurjeris (L. G.), kurį liepė pasitikti F. M.. D. O., kartu su F. M. supakavęs narkotines medžiagas, per F. M. perdavė jas L. G. pargabenti jas į Lietuvą. L. G. žinojo, kad nusikalstamose veikose dalyvauja ir A. G., kuris pasiūlė jam vykti į Ispaniją pargabenti į Lietuvą narkotinių medžiagų. L. G. taip pat suprato, kad nusikalstamose veikose dalyvauja ir kiti asmenys, kurie Ispanijoje perdavė jam narkotines medžiagas ir vėliau koordinavo jo kelionę į Lietuvą, kur jį pasitiko V. V..

83.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji D. O., A. G., L. G. ir galimai Asmuo suprato, jog nusikalstamas veikas daro kartu su bendrininkais, jie buvo pasiskirstę vaidmenimis ir atliko skirtingas užduotis, kiekvieno jų indėlis buvo svarbus ir reikšmingas bendram nusikalstamam rezultatui pasiekti. Atkreiptinas dėmesys, kad inkriminuojamos veikos buvo planuojamos daryti ir daromos keliose valstybėse, kas taip pat reikalavo tiek jų išankstinio planavimo, tiek jų koordinavimo. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistieji buvo gerai organizuoti: palaikydami tarpusavio ryšius stengėsi konspiruotis, nusikalstamoms veikoms daryti naudojosi tik joms skirtais mobilaus ryšio telefonais, nuomotu automobiliu arba kad keltų kuo mažiau įtarimų, naudojosi mikroautobusais, kurie veždavo keleivius į Ispaniją ir atgal. Atskiri grupės nariai tarpusavyje bendravo telefonu laikydamiesi konspiracijos, susitikinėjo, taigi ryšiai tarp jų buvo ilgalaikiai. Šie įrodymai taipogi patvirtina, kad nuteistieji D. O., A. G., L. G. ir galimai Asmuo suprato, jog savo veiksmais prisideda prie bendro nusikalstamo tikslo – disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir šių medžiagų kontrabandos. Nuteistųjų veiksmai atskleidžia jų kaltės turinį ir parodo, kad jie šiuos veiksmus atliko pagal susitarimą su bendrininkais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybes suteikia pagrindą konstatuoti tarp nuteistųjų D. O., A. G., L. G. ir galimai Asmens buvus atitinkamą pasirengimo lygį, nuolatinį pasiskirstymą vaidmenimis, ilgalaikius ryšius ir organizuotumą, būdingą organizuotai grupei. Be to, tai leidžia daryti išvadą, kad šie nuteistieji suvokė, jog veikia organizuota grupe, ir laikė save tokios grupės nariais. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji D. O., A. G., L. G. ir galimai Asmuo jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe.

83.5. Tuo tarpu byloje nėra objektyvių duomenų, kad Asmens surastas vairuotojas V. V. žinojo, kad darant nusikalstamą veiką, be jo su Asmeniu ir L. G., kurį jis (V. V.) turėjo pasitikti ir nuvežti su daiktais į Anykščius, dalyvauja ir kiti asmenys. Kaip minėta, byloje nėra objektyvių duomenų, kad nuteistasis V. V. būtų žinojęs apie kanapes, kurias F. M., priverstas D. O. ir Asmens, užaugino Ispanijoje, taip pat apie kanapes, kurias D. O. Ispanijoje atvežė iš nenustatyto šaltinio. Byloje taip pat nėra duomenų, kad V. V. būtų pažinojęs ar bendravęs su A. G., D. O., F. M.. Iš anksčiau aptarto 2016 m. gruodžio 29 d. tarnybinio pranešimo (t. 14, b. l. 1–10), kuriame buvo atlikta nuteistųjų naudotų mobilaus ryšio telefonų išklotinių analizė, matyti, jog byloje užfiksuoti tik V. V. kontaktai su Asmeniu. Iš šių duomenų galima spręsti, kad nuteistasis V. V. prie organizuotos grupės narių disponavimo narkotinėmis medžiagomis Ispanijoje ir šių asmenų padaryto kontrabandos nusikaltimo neprisidėjo, o tik Asmens pavedimu drauge su L. G., kurį tuo metu pamatė pirmą kartą, gabeno šias narkotines medžiagas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai kontrabandos nusikaltimas jau buvo baigtas. Taigi, V. V. nežinojo apie organizuotos grupės egzistavimą, todėl jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje su Asmeniu ir L. G..

83.6. Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad bylos aplinkybės nepatvirtina jo bendrininkavimo su asmeniu, kuriam ši baudžiamoji byla atskirta. Kaip jau aptarta šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, 2016 m. gruodžio 29 d. tarnybiniame pranešime (t. 14, b. l. 1–10), kuriame buvo atlikta nuteistųjų naudotų mobilaus ryšio telefonų išklotinių analizė, užfiksuoti duomenys patvirtina, kad V. V. 2016 m. rugpjūčio 3 d. pakankamai intensyviai bendravo su Asmeniu ir kad būtent Asmuo pastarajam davė užduotį pasitikti L. G. ir parvežti jį su narkotinėmis medžiagomis į Anykščius. Minėtame tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis patvirtina ir liudytojo E. S. parodymai. Pastarasis, apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad Asmenį jis atpažino iš balso, be to, duomenų bazėje buvo jo naudojamo mobilaus ryšio telefono numeriai. Atlikus kaltinamųjų naudotų telefonų kontaktų analizę, buvo nustatyta, kad L. G. kontaktavo su Asmeniu, kuris taip pat bendravo ir su V. V., jie buvo pažįstami, sulaikymo naktį Asmuo bandė skambinti V. V., bet pastarojo telefonas buvo išjungtas. Iki sulaikymo V. V. jam nebuvo žinomas, nors jo naudojami telefonai buvo policijos registruose, nes pastarasis turėjo reikalų su policija (t. 30, b. l. 118–121).

83.7. Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde nurodo, jog kaltinimo formuluotė, kad jis nusikalstamą veiką padarė su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra atskirta, yra ydinga. Anot apelianto, iš šios formuluotės lieka neaišku, ar apelianto nusikalstamas veikimas su asmeniu, kuriam ši baudžiamoji byla atskirta, yra įrodytas. Apelianto nuomone, teisiniu požiūriu prieštaringa formuluotė, įvardijant jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes, nesuderinama su įstatymo garantuojama kaltinamojo teise žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai galimybių pasirengti gynybai (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis). Kartu buvo pažeisti ir BPK 305 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, susiję su nuosprendžio surašymu. Nuteistasis mano, kad šie pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

83.8. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla atskirta, baudžiamosios atsakomybės klausimas nėra sprendžiamas. Šiuo atveju minėto Asmens veiksmai aprašomi ir analizuojami tik siekiant aiškiai atskleisti byloje atskirų asmenų tarpusavio santykių pobūdį, jų tarpusavio ryšius, taip pat, kad būtų aiškus faktinių bylos aplinkybių aprašymas visiems šioje byloje baudžiamojon atsakomybėn traukiamiems asmenims. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog sprendžiant, ar galima konstatuoti byloje bendrininkavimo buvimą su nenustatytu asmeniu arba asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens arba asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrą veiką, susitarimo su kaltininku bei jų tyčios bendrumo. Šioje baudžiamojoje byloje V. V. bendrininkas nėra nenustatytas asmuo, šio asmens atžvilgiu baudžiamoji byla yra atskirta. Byloje yra pakankamai duomenų apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su V. V. bei tyčios turinį.

83.9. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja buvus V. V. bendrininkavimą su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad V. V. veikė kartu ir su L. G., su kuriuo bendrai atliko bei tokiu būdu realizavo objektyviuosius nusikalstamos veikos (neteisėto labai didelio kiekio narkotinės medžiagos gabenimo) veiksmus, t. y. veikė kaip bendravykdžiai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, daro išvadą, jog įrodyta, kad V. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis Lietuvos Respublikoje, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla atskirta, ir L. G. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu (9935,68 g) narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).

83.10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, kadangi buvo netinkamai nustatyta, kokia bendrininkavimo forma nuteistasis V. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis veikė organizuota grupe, o ne bendrininkų grupe (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatoma, kad V. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe. V. V. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

84. Taigi, laikoma nustatyta, jog L. G., A. G., D. O. ir galimai Asmuo, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos mėn. pradžios iki 2016 m. rugpjūčio 3 d., 21.40 val., veikdami organizuota grupe, sutarė daryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimą – turint tikslą platinti neteisėtai įgyti, laikyti ir neturint leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), pasiskirstę vaidmenis ir užduotis, tai yra, kad A. G. organizuoja L. G. kelionę labai didelio kiekio kanapių (antžeminių dalių) įgijimui, laikymui ir gabenimui iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką; D. O. Ispanijoje perduoda L. G. labai didelį kiekį šios narkotinės medžiagos gabenimui iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką; Asmuo koordinuoja L. G. labai didelio kiekio kanapių (antžeminių dalių) gabenimą iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką; L. G. įgyja, laiko ir gabena iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį šios narkotinės medžiagos ir jas Lietuvos Respublikoje perduoda V. V., nežinojusiam apie organizuotos grupės egzistavimą ir daromą kontrabandos nusikalstamą veiką, kuris veikė bendrininkų grupe su L. G. ir galimai su Asmeniu, Lietuvos Respublikoje neteisėtai gabenant labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), o būtent:

84.1. 2016 m. liepos mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), A. G. pasiūlė L. G. iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką gabenti narkotines medžiagas. L. G. sutikus, A. G. 2016 m. liepos 19 d., apie 22 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), padavė jam 690 Eur, kuriuos jis turėjo perduoti Ispanijos Karalystėje jį pasitiksiančiam asmeniui, kelionei, asmeninėms išlaidoms bei mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini). 2016 m. liepos 20 d., apie 17 val., A. G. nuvežė L. G. į Panevėžio autobusų stotį, Panevėžyje, Savanorių a. 5, palydėjo iki mikroautobuso „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vykstančio į Ispanijos Karalystę, iš L. G. paėmė dalį – 150 Eur, 2016 m. liepos 19 d. kelionei duotų pinigų, sumokėjo juos mikroautobuso vairuotojui R. K., kuris dėl šios veikos nėra kaltas, už kelionę, bei L. G. nurodė kelionėje naudotis tik jo duotu mobiliojo ryšio telefonu ir SIM kortele.

84.2. 2016 m. liepos 22 d., tiksliau nenustatytu laiku, D. O., telefonu nurodė F. M. (kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal BK 147 straipsnio 3 dalį), degalinėje, esančioje Ispanijos Karalystėje, Krevilentės mieste, Passeig d‘ Elx 16 B, pasitikti L. G. ir apgyvendinti vienkiemyje, esančiame Alikantėje, Partida Rambleta 10 E. 2016 m. liepos 23 d. vienkiemyje, esančiame Alikantėje, Partida Rambleta 10 E, D. O. nurodymu F. M. atkasė apie 6500 g kieme po žemėmis paslėptų kanapių (antžeminių dalių), kitą nenustatytą dalį šios narkotinės medžiagos D. O. į vienkiemį atgabeno iš nenustatyto šaltinio, ir 2016 m. liepos 23 – 25 dienomis, labai didelį kiekį – 9935,68 g, kanapių (antžeminių dalių), kurioje ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis buvo ne mažesnis negu 9,7 %, supakavo į vakuuminius maišus ir du kelioninius lagaminus. Po to, 2016 m. rugpjūčio 1 d., apie 22 – 23 val., F. M., D. O. nurodymu, iš vienkiemio, esančio Alikantėje, Partida Rambleta 10 E, automobiliu „Fiat Stilo“ L. G. su šiais dviem kelioniniais lagaminais, kuriuose buvo labai didelis kiekis kanapių (antžeminių dalių), nuvežė į degalinę, esančią Krevilentės mieste, Passeig d‘ Elx 16 B, iš kurios L. G. automobiliu „Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. buvusį Kalvarijos pasienio punktą, į Lietuvą neteisėtai gabeno įgytą ir laikytą šią narkotinę medžiagą.

84.3. 2016 m. rugpjūčio 3 d., laikotarpiu nuo 18.17 val. iki maždaug 20 val., Asmuo telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), bendraudamas su L. G. A. G. jam duotu mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), koordinavo jo kelionę iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, nurodė, kad degalinėje „Lukoil“, Kauno rajone, Kumpiuose, Verslo g. 13, jo lauks geltonos spalvos „Renault“ markės automobilis su vairuotoju. 2016 m. rugpjūčio 3 d., apie 20 val., šioje degalinėje L. G. iš automobilio „Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į automobilį „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamą V. V., nežinojusio apie organizuotos grupės egzistavimą ir daromą kontrabandos nusikalstamą veiką, įdėjo du kelioninius lagaminus su labai dideliu kiekiu – 9935,68 g, kanapių (antžeminių dalių), ir drauge su V. V. šiuo automobiliu gabeno narkotinę medžiagą iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. 21.40 val., kuomet kelio Anykščiai – Kurkliai 4–ajame kilometre, buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

84.4. Tokiais veiksmais L. G., A. G. ir D. O. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, o V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Dėl bausmių.

85. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti galutinę laisvės atėmimo bausmę. Apelianto nuomone, šiuo atveju bausmės tikslai būtų pasiekti pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nuteistojo D. O. gynėjas apeliaciniame skunde prašo sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Gynėjas nurodo, kad D. O. paskirta bausmė yra per griežta.

86. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neatitiktų pirmiau išdėstytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, baudžiamasis įstatymas numato išimtis iš bendros taisyklės (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis).

87. Bausmės skyrimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų diskrecija, tačiau apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems A. G., D. O., L. Ga. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jiems skiriamų bausmių dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistųjų asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, taip pat pakankamai ilgą baudžiamojo proceso trukmę šioje baudžiamojoje byloje, bei paskyrė jiems teisingas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos ar per švelnios. Tuo tarpu šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistojo V. V. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 3 dalį, todėl jam iš naujo skirtina bausmė už šią nusikalstamą veiką, taip pat nauja subendrinta bausmė.

88. Nuteistasis A. G. ir nuteistojo D. O. apeliaciniame skunde prašo jų atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti jiems švelnesnes, negu numatyta įstatyme, bausmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju A. G. ir D. O. savo noru nepranešė teisėsaugos institucijoms apie jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl svarstyti dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių švelninimo BK 62 straipsnio 1 dalies pagrindu nėra galimybės.

89. Teisėjų kolegija daro tokią pačią išvadą ir dėl nuteistiesiems BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo negalimumo. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-740/2006, Nr. 2K-424/2007, Nr. 2K-449/2007, Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-7-287/2009, Nr. 2K-650/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nuteistųjų A. G. ir D. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių išvis nebuvo nustatyta. Taigi, šiuo atveju svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimą taikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, nėra teisinio pagrindo.

90. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).

91. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. G. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, nustatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), taip pat du tyčinius labai sunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nustatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje. Nusikaltimai, kuriais sukeliamas pavojus žmonių gyvybei ir sveikatai, yra baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Atkreiptinas dėmesys, jog šios veikos nebuvo spontaniškos, o buvo iš anksto apgalvotos, joms buvo atitinkamai pasiruošta, jos padarytos veikiant organizuotoje grupėje. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nusikaltimo dalykas – narkotinė medžiaga buvo paimta policijos pareigūnų sulaikius M. K., L. G. ir V. V. bei į neteisėtą apyvartą nepateko. Nuteistasis disponavo 1014,8 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurios kiekis daugiau nei 10 kartų viršija šių medžiagų labai didelį kiekį (100 g), taip pat - 9935,68 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios kiekis beveik 4 kartus viršija šių medžiagų labai didelį kiekį (250 g). Nustatydamas bausmių dydį nuteistajam A. G., pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į jo vaidmenį nusikaltimų padaryme bei asmenybę. Priešingai nei nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, A. G. buvo aktyvus ir vienas pagrindinių šių nusikalstamų veikų vykdytojų, nes būtent jis tiesiogiai ieškojo kurjerių gabenti narkotines medžiagas, taip surado M. K. ir L. G., nuvežė juos į kelionės pradžios vietas, perdavė jiems priemones ir pinigus, reikalingus šių nusikalstamų veikų darymui, ir kt. A. G. anksčiau teistas Lietuvoje ir užsienyje, tame tarpe – ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, šioje byloje nusikalto neišnykus teistumui, baustas administracinėmis nuobaudomis. A. G. po šių veikų padarymo sukūrė šeimą, kurioje augina du mažamečius vaikus. Be to, jis su savo žmona M. G., kuri yra oficiali globėja, šiuo metu globoja dar tris M. G. sesers, kuri yra mirusi, vaikus. Nuteistasis viso proceso metu stengėsi dirbti ir taip prisidėti prie šeimos išlaikymo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo A. G. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas organizuota grupe ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 ir 13 punktai), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.

92. Nagrinėjamu atveju nuteistasis L. Ga. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Nusikaltimas, kuriuo sukeliamas pavojus žmonių gyvybei ir sveikatai, yra baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Atkreiptinas dėmesys, jog ši veika nebuvo spontaniška, o buvo iš anksto apgalvota, jai buvo atitinkamai pasiruošta, ji padaryta veikiant organizuotoje grupėje. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nusikaltimo dalykas – narkotinė medžiaga buvo paimta policijos pareigūnų sulaikius M. K. bei į neteisėtą apyvartą nepateko. Nuteistasis disponavo 1014,8 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurios kiekis daugiau nei 10 kartų viršija šių medžiagų labai didelį kiekį (100 g). Nustatydamas bausmės dydį nuteistajam L. Ga., pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į jo vaidmenį nusikaltimo padaryme bei asmenybę. L. Ga. anksčiau teistas Lietuvoje ir užsienyje, nusikalto neišnykus teistumui baustas administracinėmis nuobaudomis. L. Ga. nuo 2021 m. lapkričio 4 d. įsidarbino UAB „A“ (t. 34, b. l. 185), su partnere A. P. augina mažametį vaiką. L. Ga. buvo pasislėpęs, paieškomas, pagal byloje esančius įrodymus buvo aktyvus ir vienas pagrindinių šios veikos organizatorių, ieškant narkotinių medžiagų kurjerio bei organizuojant pastarojo kelionę iš Lietuvos į Airiją. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo L. Ga. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas organizuota grupe ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 ir 13 punktai), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.

93. Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. O. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, susijusį su neteisėtu kanapių auginimu, nustatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje, tyčinį sunkų nusikaltimą, susijusį su prekyba žmonėmis, nustatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje, tyčinį sunkų nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, nustatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), taip pat tyčinį labai sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Nusikaltimai yra baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia, sukeliantys didžiulį pavojų visuomenei. Atkreiptinas dėmesys, jog šios veikos nebuvo spontaniškos, o buvo iš anksto apgalvotos, joms buvo atitinkamai pasiruošta, dalis veikų padarytos veikiant organizuotoje grupėje. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nusikaltimo dalykas – narkotinė medžiaga buvo paimta policijos pareigūnų sulaikius L. G. ir V. V. bei į neteisėtą apyvartą nepateko. Nuteistasis disponavo 9935,68 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios kiekis beveik 4 kartus viršija šių medžiagų labai didelį kiekį (250 g). Nustatydamas bausmių dydį nuteistajam D. O., pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į jo vaidmenį nusikaltimų padaryme bei asmenybę. D. O. darydamas nusikaltimus buvo aktyvus ir vienas pagrindinių šių nusikalstamų veikų vykdytojų, kuris pasinaudojus pažeidžiamumu ir panaudojus apgaulę išgabeno nukentėjusįjį F. M. į Ispaniją, kur pastarąjį vertė auginti kanapes, vėliau kartu su juo suruošė narkotines medžiagas ir perdavė jas narkotinių medžiagų kurjeriui pargabenti šias medžiagas kontrabanda į Lietuvą. D. O. anksčiau neteistas, byloje nėra duomenų, kad po 2016 m. jis būtų padaręs naujų nusikaltimų, proceso metu jis dirbo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo D. O. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.

94. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad baudžiamasis procesas jo atžvilgiu vyksta jau daugiau nei penkerius metus (jis laikinai sulaikytas 2016 m. rugpjūčio 3 d.). Apeliantas pažymi, kad jis buvo suimtas aštuonis mėnesius, nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki šiol jam taikoma intensyvi priežiūra. Per visą šį laikotarpį jis nėra pažeidęs įstatymų. Nuteistasis nurodo, kad vienos iš griežčiausių kardomųjų priemonių taikymu labai ilgą laikotarpį ženkliai bloginamos asmens judėjimo, darbo, bendravimo galimybės, į ką nebuvo atsižvelgta priimant skundžiamą nuosprendį. Nuteistojo D. O. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju skiriant nuteistajam bausmę turėjo būti atsižvelgiama ir į pakankamai ilgą baudžiamojo proceso trukmę šioje baudžiamojoje byloje. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad nuo šioje byloje nagrinėjamų įvykių praėjo daugiau nei 5 metai, vien tik bylos nagrinėjimas teisme užtruko kiek daugiau nei 2 metus 7 mėnesius. Akivaizdu, kad procesas užtruko dėl objektyvių priežasčių, t. y. pačios bylos sudėtingumo (didelė jos apimtis, 10 kaltinamųjų), proceso dalyvių ligų ir užimtumo, Lietuvoje paskelbto karantino dėl Covid-19 pandemijos. Tačiau šiuo atveju procesas ilgai užtruko ne dėl D. O. ar jo gynėjo kaltės ir tyčios kaip nors trukdyti procesą, nei vienas teismo posėdis dėl D. O. ar jo gynėjo kaltės nebuvo sutrukdytas. Apeliantų nuomone, šiuo atveju pernelyg užsitęsęs procesas yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

94.1. Teismų praktikoje pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę, neperžengiant atitinkamo Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribų (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis). Atkreipiamas dėmesys, jog tiek pagal EŽTT, tiek pagal nacionalinių teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015, 2K-87-942/2017, 2K-225-648/2017 ir kt.).

94.2. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje pradėtas 2016 m. kovo 9 d. (t. 1, b. l. 1). Kaltinamasis aktas, kuriame kaltinimai pareikšti 10 asmenų, surašytas 2019 m. balandžio 2 d. ir byla, kurios rašytinė medžiaga tuo metu sudarė 29 tomus, 2019 m. balandžio 5 d. perduota Panevėžio apygardos teismui. Šio teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, o apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2021 m. lapkričio 30 d. Taigi, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas per 3 metus, o bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko 2 metus 7 mėnesius. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems atsižvelgė į pakankamai ilgą baudžiamojo proceso trukmę šioje baudžiamojoje byloje. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, šiuo atveju procesas buvo itin sudėtingas dėl pačios bylos sudėtingumo, didelės apimties, proceso dalyvių ligų ir užimtumo, taip pat dėl Lietuvoje paskelbto karantino dėl Covid-19 pandemijos ir sudėtingumo techniškai organizuoti didžiulį procesą esant labai griežtiems reikalavimams dėl patalpų, tarpusavio kontaktų, atstumo tarp proceso dalyvių ir pan. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tai yra objektyvios aplinkybės, turėjusios tiesioginę įtaką šio baudžiamojo proceso trukmei, tačiau, remdamasis teismų praktika ir atsižvelgęs į ilgą šio baudžiamojo proceso trukmę, pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nuteistiesiems už tam tikras nusikalstamas veikas paskyrė švelnesnes, negu numatyta įstatyme, bausmes. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes dėl ilgos proceso trukmės ir paskyrė nuteistiesiems švelnesnes bausmes nei numatyta sankcijoje. Dar labiau švelninti bausmių šiais motyvais nėra teisinio pagrindo.

95. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, nustatydamas nuteistiesiems A. G., D. O., L. Ga. bausmių dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistųjų bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek jų asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą. Be to, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į ilgą šio baudžiamojo proceso trukmę, pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nuteistiesiems už tam tikras nusikalstamas veikas paskyrė švelnesnes, negu numatyta įstatyme, bausmes. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam L. Ga., pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, už BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė 6 metų laisvės atėmimo bausmę; A. G., pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, už BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrė 5 metų ir 6 metų laisvės atėmimo bausmes, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), paskyrė artimą minimaliai sankcijoje numatytą 4 metų laisvės atėmimo bausmę; D. O., pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, už BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 1 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), paskyrė artimas minimaliai sankcijoje numatytas 4 metų laisvės atėmimo bausmes, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje, paskyrė laisvės apribojimą 1 metams.

96. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistiesiems A. G., D. O., L. Ga. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atitinka padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistųjų asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistųjų padarytus nusikaltimus ar jų asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu nuteistiesiems galėtų būti skirta dar švelnesnė bausmė. Įvertinusi BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti reikšmingus duomenis, teisėjų kolegija neįžvelgia aplinkybių, kurios leistų vertinti nuteistųjų veikų pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, ar pripažinti, kad nuteistųjų asmenybės vertintinos kaip mažiau pavojingos. Tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis negali būti pripažintos ir nuteistojo A. G. bei nuteistojo D. O. gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės, kad A. G. vienintelis šeimoje yra dirbantis asmuo, todėl tokiam ilgam laikotarpiui netekus maitintojo nebus kam pasirūpinti visais nepilnamečiais vaikais, taip pat, kad D. O. gyvena faktinėje šeimoje, kurioje augina du vaikus, šiuo metu jo sugyventinė yra nėščia bei laukiasi bendro vaiko, o ilga proceso trukmė sudarė likimo neapibrėžtumą, kas turėjo neigiamos įtakos nuteistojo psichologinei sveikatai. Šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau, vertinant jas bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumos kontekste, nesudaro pakankamo pagrindo dar labiau švelninti nuteistiesiems bausmes.

97. Kaip minėta, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistojo V. V. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 3 dalį, todėl jam iš naujo skirtina bausmė už šią nusikalstamą veiką, taip pat nauja subendrinta bausmė. Nustatydamas bausmės dydį V. V., apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupe su Asmeniu ir L. G., padarė tyčinį nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) bei numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo dešimties iki penkiolikos metų. Nusikaltimas, kuriuo sukeliamas pavojus žmonių gyvybei ir sveikatai, yra baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Atkreiptinas dėmesys, jog ši veika nebuvo spontaniška, o buvo iš anksto apgalvota, jai buvo atitinkamai pasiruošta, t. y. nuteistasis V. V. šiam tikslui vienai dienai išsinuomojo automobilį. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nusikaltimo dalykas – narkotinė medžiaga buvo paimta policijos pareigūnų sulaikius L. G. ir V. V. bei į neteisėtą apyvartą nepateko. Nuteistasis disponavo 9935,68 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios kiekis beveik 4 kartus viršija šių medžiagų labai didelį kiekį (250 g).

97.1. Nustatydamas bausmės dydį nuteistajam V. V., apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į jo vaidmenį nusikaltimo padaryme ir asmenybę. Nuteistasis V. V. buvo šios nusikalstamos veikos vienas iš vykdytojų, Asmens nurodymu pasitikęs L. G. degalinėje ir kartu su juo išnuomotu automobiliu gabenęs labai didelį kiekį narkotinių medžiagų Lietuvos Respublikos teritorijos ribose. Be šios nusikalstamos veikos, nuteistasis V. V. taip pat padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. V. V. iki nusikaltimų, nagrinėjamų šiame procese, padarymo buvo teistas taip pat už sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, atliko už jį realią bausmę, bet ir vėl neišnykus teistumui padarė iš esmės analogišką veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Po šių veikų jis dar kartą buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, bausmę už jį jau yra atlikęs. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas bausmės dydį nuteistajam V. V. taip pat atsižvelgia į tai, kad jis baudžiamojo proceso metu dirbo, taip pat į ilgą šio baudžiamojo proceso trukmę.

97.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo V. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė nuteistojo V. V. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas organizuotoje grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 ir 13 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad V. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarė, veikdamas bendrininkų grupėje, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 2 yra panaikinama, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad V. V. minėtą nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

97.3. Apibendrinusi paminėtas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir visumą, taip pat atsižvelgusi į nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į aptartą ilgą šio baudžiamojo proceso trukmę, teisėjų kolegija nuteistojo V. V. atžvilgiu taiko BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiria 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas V. V. pagrįstai paskyrė 50 parų areštą. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios bausmės yra teisingos, adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atitinka padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumą. Atsižvelgiant į tai, kad V. V. nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (labai sunkus ir apysunkis nusikaltimai), šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu jam skiriama bausmė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį bendrinamos bausmių apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis.

Dėl civilinio ieškinio.

98. Nuteistojo D. O. gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria iš dalies tenkintas F. M. civilinis ieškinys, ir šį civilinį ieškinį atmesti.

99. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo F. M. atstovas advokatas D. Povilius pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašė F. M. iš D. O. ir Asmens solidariai priteisti 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 8, b. l. 70–71). Pirmosios instancijos teismas minėtą civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė priteisti F. M. iš D. O. 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

100. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

101. Šiuo atveju nukentėjusiojo F. M. atstovas civiliniame ieškinyje nurodė, kad aptariamų įvykių metu F. M. buvo ypatingai pažeidžiamas asmuo, 2015 m. vasarą, turėdamas šeimą, vaiką, jau buvo ilgą laiką bedarbis. Nukentėjusiojo gyvenime tuo metu susidarė ypatingai sunki – kritinė padėtis, todėl kai Asmuo ir D. O. jam pasiūlė išeitį iš susidariusios beviltiškos situacijos, jis tapo nuo pastarųjų labai priklausomas. F. M. buvo išvežtas į užsienio valstybę, kurioje nieko nepažinojo, nemokėjo ne tik užsienio kalbos, bet nepažinojo ir vietovės, kas dar labiau didino jo priklausomumą nuo minėtų asmenų. Faktas, kad F. M. buvo ypatingai pažeidžiamas asmuo, reiškia, kad visi prieš jį įvykdyti nusikalstami veiksmai darė jam daug žymesnę ir sunkiau ištaisomą žalą, negu tai būtų atsitikę su daug tvirtesniu socialine ir psichologine prasme asmeniu. F. M. patekus į minėtų asmenų įtaką, jį pastoviai kankino baimė, jog pavojus gresia ir jo artimiems asmenims, kas ženkliai prisidėjo prie jo reguliariai patiriamo streso. Daugelis patirtų išgyvenimų ir baimių F. M.vienokia ar kitokia forma persekioja iki šiol (t. 8, b. l. 70–71). Nukentėjusysis F. M., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad Ispanijoje prievarta išbuvo apie metus laiko, tuo metu negalėjo finansiškai aprūpinti šeimos, padidėjo jo turimos skolos, dėl patiriamų įvykių suprastėjo jo sveikata, teko lankytis pas psichologus ir psichiatrus (t. 30, b. l. 121–123).

102. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl nuteistojo D. O. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis F. M. patyrė neturtinės žalos. Byloje nustatyta, kad pasinaudojus pažeidžiamumu dėl sunkios finansinės padėties ir panaudojus apgaulę, žadant elektriko darbą, nukentėjusysis F. M. buvo užverbuotas ir išgabentas į Ispaniją. Nuvykus į šią šalį nukentėjusiajam buvo pasakyta, jog jo tikrasis darbas bus neteisėtai auginti kanapes. F. M. buvo nustatyta tam tikra tvarka ir drausmė, dėl jos nesilaikymo kildavo konfliktų. Nors nukentėjusiajam F. M. buvo suteikta sąlyginė veiksmų laisvė, tačiau ši nukentėjusiojo laisvė buvo dalinė, pastarojo valios laisvei buvo daromas varžomasis poveikis. Nukentėjusysis buvo užsienio šalyje, nemokėjo užsienio kalbos, neturėjo pakankamai pinigų, jam buvo neleidžiama grįžti į Lietuvą, kol neužaugins kanapių, jo atžvilgiu buvo naudojamas psichinis ir fizinis smurtas, dėl ko jis bijojo nuteistojo D. O. ir nesiryžo pabėgti iš sodybos, kurioje prievarta augino kanapes. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nukentėjusysis pakankamai ilgą laiką buvo atskirtas nuo šeimos, jam duodamų pinigų pragyvenimui neužtekdavo, dėl to siekdamas išgyventi jis buvo priverstas vagiliauti. Taigi, dėl nurodytų nusikalstamų D. O. veiksmų nukentėjusysis patyrė dvasinį sukrėtimą ir ilgalaikius skaudžius dvasinius išgyvenimus. Tai neabejotinai turėjo neigiamą poveikį jo gyvenimui, psichinei ir fizinei sveikatai. Nustatydamas iš D. O. nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo amžių, galimybę dirbti (jauno amžiaus bei darbingas), taip pat, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų (pavyzdžiui, medicininių dokumentų), patvirtinančių, jog nukentėjusiajam dėl neteisėtų veiksmų prieš jį būtų nustatyti kokie nors neigiamo pobūdžio liekamieji reiškiniai.

103. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas nukentėjusiajam F. M. padarytą neturtinę žalą bei jos dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas įstatyme įtvirtintas aplinkybes, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo dvasinei būsenai, taip pat pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes. Vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį – 4 000 Eur, kaip aiškiai per didelį, nėra pagrindo. Teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis šiam nukentėjusiajam yra proporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, teismų praktiką prekybos žmonėmis bylose ir nėra per didelis.

Dėl proceso išlaidų.

104. Nuteistojo D. O. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai proceso išlaidomis pripažino ekstradicijos išlaidas (2584,70 Eur) ir nusprendė jas išieškoti iš D. O.. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, kad D. O. neabejotinai žinojo apie šį baudžiamąjį procesą ir dėl to slapstėsi Ispanijos Karalystėje. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad D. O. buvo sulaikytas 2017 m. lapkričio 15 d. Ispanijos Karalystėje, Alikantės mieste, savo nuomojamame bute, kurio nuomos sutartis buvo sudaryta dar 2016 m. sausio 15 d. Į baudžiamąją bylą pateikti duomenys patvirtina, kad D. O. nuo 2015 m. lapkričio mėnesio Lietuvoje negyveno, įtarimai jam tinkamai pareikšti nebuvo, todėl nuteistasis apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą nežinojo. Gynėjas pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu ir ikiteisminio tyrimo metu iki EAO išdavimo, D. O. nuolat gyveno Ispanijos Karalystėje, o ne slapstėsi, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, ekstradicijos išlaidos negali būti pripažintos proceso išlaidomis, nes jos atsirado ne dėl nuteistojo D. O. sąmoningų veiksmų. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

104.1. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Ekstradicijos išlaidos paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteisiamas iš nuteistojo tais atvejais, kai po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, jeigu ekstradicijos išlaidų atsiranda dėl pasislėpusio nuteistojo sąmoningų veiksmų, jų atlyginimas paprastai priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, 2K-114-699/2017, 2K-113-489/2021).

104.2. Byloje pateikti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dokumentai, patvirtinantys 2584,70 Eur dydžio išlaidas dėl D. O. ekstradicijos (t. 25, b. l. 1–27). Ekstradicijos išlaidas sudaro nuteistojo D. O. pargabenimas iš Ispanijos Karalystės. Aptariamos išlaidos atsirado D. O. pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, t. y. dėl nuteistojo sąmoningų veiksmų. D. O., atliekant šį ikiteisminį tyrimą ir paaiškėjus apie jo galimai padarytas veikas, 2017 m. kovo 24 d. nebuvo rastas jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje Panevėžyje (t. 24, b. l. 162). Įtariant, kad D. O. galimai yra Ispanijoje, 2017 m. kovo 31 d. buvo paskelbta jo paieška (t. 24, b. l. 163–165), o 2017 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pastarojo atžvilgiu išdavė EAO (t. 24, b. l. 168–174). 2017 m. lapkričio 15 d. D. O. buvo sulaikytas Ispanijos Karalystėje, o į Lietuvos Respubliką buvo konvojuotas 2017 m. gruodžio 21 d. (t. 25, b. l. 41).

104.3. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, iš nukentėjusiojo F. M. parodymų matyti, kad 2015 m. vasarą D. O. drauge su Asmeniu verbavo ir nugabeno jį į Ispaniją, kur vertė pastarąjį auginti kanapes. F. M. grįžus į Lietuvą po to, kai 2016 m. rugpjūtį buvo sulaikytas L. G. ir V. V., Asmuo susisiekė su F. M. ir bandė paveikti jį neduoti parodymų prieš jį ir D. O., visą atsakomybę „versti“ ant A. G.. Be to, iš liudytojos K. T. parodymų matyti, kad iš karto po F. M. sulaikymo pas ją buvo atvykęs D. O., kuris stengėsi ją nuraminti, jog viskas bus gerai. Pastarasis jai sakė, kad F. M. yra pasamdytas advokatas. D. O. jai nurodė pareigūnams sakyti, kad jie su F. M. D. O. ir Asmens nepažįsta (t. 31, b. l. 23). Iš nukentjusiojo F. M. ir liudytojos K. T. parodymų galima spręsti, kad nuteistasis D. O. neabejotinai žinojo apie šį baudžiamąjį procesą ir dėl to slapstėsi Ispanijos Karalystėje. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad D. O. ekstradicijos iš Ispanijos Karalystės išlaidas sąlygojo pats nuteistasis, todėl aptariamos išlaidos pagrįstai buvo pripažintos proceso išlaidomis ir nuspręsta jas išieškoti iš D. O..

105. BPK 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo, liudytojo, užstato davėjo, asmens, kurio nuosavybės teisės laikinai apribotos ar konfiskuotas turtas, asmens, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, įgaliotuoju atstovu laikomas asmuo, teikiantis teisinę pagalbą šiems proceso dalyviams, ginantis jų teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nukentėjusiojo F. M. interesus atstovavo advokatas D. Povilius, kuris pateikė prašymą išieškoti iš nuteistųjų patirtas bylinėjimo išlaidas už advokato dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme (t. 35, b. l. 73). Kaip matyti iš įgaliotojo atstovo D. Poviliaus pateiktų dokumentų, advokato išlaidos atstovaujant nukentėjusįjį F. M. bylą nagrinėjant apeliacine tvarka sudaro 350 Eur, kurias apmokėjo VšĮ „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras“ (t. 35, b. l. 74–75). Pažymėtina, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka, be kitų asmenų, buvo nagrinėjama ir pagal nuteistojo D. O. gynėjo paduotą apeliacinį skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir nuteistąjį išteisinti, o taip pat atmesti nukentėjusiojo F. M. atstovo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka minėtas apeliacinis skundas atmetamas. Nors advokatas D. Povilius dalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl su bylos medžiaga buvo susipažinęs, atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, tačiau baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta per 1 metus ir 3 mėnesius, byloje buvo atliekamas įrodymų tyrimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma už nukentėjusiojo F. M. įgalioto atstovo advokato D. Poviliaus dalyvavimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka yra pagrįsta, adekvati ir nėra per didelė, todėl pripažįstama proceso išlaidomis pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą ir išieškotina iš nuteistojo D. O..

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendį dalyje dėl V. V. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – V. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistojo V. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatymo, jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo, jam paskirtų bausmių, dėl nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietos nustatymo ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų įrodyta pripažintų nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 265 straipsnio 1 dalyje, aplinkybių pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo V. V. atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) sunkinančia aplinkybe pripažinta, kad šias veikas jis padarė veikdamas organizuota grupe.

Nuteistojo V. V. atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Nuteistojo V. V. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam V. V. paskirti – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), laisvės atėmimo bausmę nuteistajam V. V. nustatyti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią pradėti skaičiuoti nuo V. V. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos. Į paskirtą bausmę įskaityti V. V. kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems D. O., L. Ga., A. G., V. L., P. N. nustatyti atlikti pataisos namuose.

Pakeisti nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 265 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes, nustatant, kad D. O., galimai veikdamas su asmeniu, kuriam ši baudžiamoji byla atskirta, kartu su nukentėjusiuoju F. M. (F. M.), pažeisdami nustatytą tvarką - Ispanijos Karalystės 1967 m. balandžio 8 d. įstatymo 17/1967 2, 7, 8 straipsnius, neturėdami Ispanijos Karalystės Narkotinių medžiagų kontrolės tarnybos leidimo, vienkiemyje Ispanijos Karalystėje, Alikantėje, Partida Rambleta 10 E, įrengtame garaže kartu augino didelį kiekį - apie 500-600 vienetų, kanapių augalų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Pripažinti proceso išlaidomis ir VšĮ „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras“ naudai iš nuteistojo D. O. išieškoti 350 eurų nukentėjusiojo F. M. atstovo dalyvavimo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka išlaidoms atlyginti.