Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį, kad ANK 515 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusižengimo sudėtis yra blanketinė. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų tvarką bei subjektus privalančius ją vykdyti nustato Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymas. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jokių neteisėtų sandorių, susijusių su administracinio nusižengimo protokole ir ginčijamame nutarime nurodytų prekių gabenimu į Rusijos Federaciją, nesudarinėjo ir nevykdė, t. y. neužsakė, nevežė, nepirko ir nepardavė (savo ar kitų asmenų vardu) šių prekių, taip pat neorganizavo tokių prieš tai išvardintų veiksmų ir tokiu būdu niekaip nepažeidė ir negalėjo pažeisti Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo ir jo 7 straipsnio reikalavimų. Kitaip tariant, pareiškėja ginčo prekių tiekimo į Rusijos Federaciją sandorių nesudarė, neorganizavo šių prekių gabenimo ir nėra įgijusi į jas jokių teisių šiomis prekėmis savarankiškai valdyti, naudoti ar disponuoti. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad minėtas prekes pirko, pardavė, jų vežimą tranzito procedūros pagrindu į Rusijos Federaciją organizavo visiškai kiti asmenys, visų pirma, TIR knygelės turėtojas ir TIR tranzito muitinės procedūros vykdytojas UAB „European Transit Service“. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu ir neginčytina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo veikė tik kaip atstovavimo muitinėje paslaugą suteikęs ir ginčo prekių tranzito deklaraciją užpildęs ir pateikęs asmuo Sąjungos muitinės kodekso 315 straipsnio 2 dalies a punkto bei Europos Sąjungos Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos nuostatų prasme. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad muitinės tarpininko atstovė ir atstovavimo muitinėje paslaugą techniškai ir mechaniškai užpildant TIR MRN dokumentą administracinio nusižengimo protokole nurodytoms prekėms suteikęs asmuo, t. y. A. S., ginčijamu nutarimu negalėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal jai inkriminuoto ANK 515 straipsnio nuostatas. Papildomai pareiškėjas akcentuoja, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimas, muitinės tarpininko atstovo (deklaranto) padarytas tyčia ar dėl neatsargumo yra kvalifikuotinas ne pagal bendrąją normą (ANK 515 straipsnis) bet pagal deklaranto teisinę atsakomybę reguliuojančio ANK 212 straipsnio nuostatas (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-360-557/2018).

Pareiškėjas skunde pabrėžia, kad A. S., kaip „tarpininkė“ niekada neturėjo jokių įgalinimų ginčo prekių tranzito muitinės procedūros vykdytojo vardu sudarinėti šių prekių tiekimo sandorius, derėtis dėl jų sąlygų, komunikuoti (kaip „tarpininkė“) su šių prekių tiekėjais ir gavėjais, derinti prekių pristatymo sąlygas ir niekada tokių veiksmų neatliko bei neveikė kaip ginčo prekių tiekėjo ar vežėjo (muitinės procedūros vykdytojo) prekybos agentas ‒ byloje nėra bei neegzistuoja jokių tai patvirtinančių įrodymų. Dėl šios priežasties Vilniaus teritorinė muitinė ginčijamame nutarime visiškai nepagrįstai sutapatino tarpininkavimą vykdant sandorius ir prievoles, susijusias su prekėmis, kurioms taikomos ribojamosios priemonės (tarptautinės sankcijos) su atstovavimu muitinėje deklaruojant prekes, kadangi atstovavimo muitinėje paslauga (Muitinės įstatymo 24 straipsnis) nėra tarpininkavimo paslauga ar sandoris, apibrėžtas civiliniame kodekse ir niekaip negali būtis juo tapatinamas. Akcentuotina, kad pačiame galiojančiame Tarptautinių sankcijų įstatyme jokia atstovavimo muitinėje paslaugas teikiančių asmenų (atstovų muitinėje) teisinė atsakomybė nėra reglamentuota ir jokių konkrečių nuorodų apie atstovų muitinėje atsakomybės ypatumus ar jų privalomą pripažinimą teisinės atsakomybės subjektais jame apskritai nėra (jos ginčijamame nutarime ir nepaminėtos, minimas tik įstatymo aiškinamasis raštas nepatikslinant konteksto). Be to, bet kuriuo atveju, kaip jau buvo minėta šiame skunde pirmiau, atstovo muitinėje teisinę atsakomybe už netinkamą prekių, kurioms taikomi draudimai bei ribojimai, deklaravimą numato ANK 212 straipsnio nuostatos, o ne ANK 515 straipsnis, kuris buvo pritaikytas pareiškėjai. Apibendrinant tai, kas išdėstyta ir įvertinus, kad teismų praktikoje (bylose dėl administracinės atsakomybės taikymo) ne kartą konstatuota, jog taikant šią atsakomybę privaloma, visų pirma, nustatyti tinkamą pažeidimo (nusižengimo) subjektą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylas Nr. 3K-3-560/2007; Nr. 2K-11/2008; Nr. 2K-285/2012), pareiškėjas daro išvadą, kad bet kuriuo atveju pareiškėja negalėjo būti pripažinta tinkamu jai inkriminuoto ANK 515 straipsnyje numatyto nusižengimo subjektu.

Institucija dėl poveikio priemonės, t. y. prekių (elektromechaninių lakštų lankstymo staklių ir elektromechaninių kirpimo staklių) konfiskavimo, taikymo, nurodo, kad Reglamento 3k straipsnio 1 dalis draudžia tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XXIII priede išvardytas prekes, kuriomis visų pirma galėtų būti prisidedama prie Rusijos pramonės pajėgumo didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje. Taigi, elektromechaninės lakštų lankstymo staklės ir elektromechaninės kirpimo staklės negali būti tiekiamos, perduodamos į Rusiją ir neabejotinai pripažįstamos administracinio nusižengimo dalyku. Todėl, siekiant tinkamai įgyvendinti tarptautines sankcijas elektromechaninės lakštų lankstymo staklės ir elektromechaninės kirpimo staklės konfiskuotinos, nes tokių prekių pardavimas, tiekimas, perdavimas ar eksportavimas draudžiami. Elektromechaninės lakštų lankstymo staklės ir elektromechaninės kirpimo staklės negali būti grąžintos, nes tokių prekių patekimas į Rusiją yra draudžiamas bei tokioms prekėms negalima įforminti jokios muitinės procedūros, todėl šios prekės turi būti konfiskuojamos. Elektromechaninių lakštų lankstymo staklių ir elektromechaninių kirpimo staklių konfiskavimas turės tiesioginį nusižengusio asmens nubaudimo poveikį ir bus efektyvia prevencine ir proporcinga priemone nuobaudoms keliamiems tikslams pasiekti. Reglamento XXIII priede numatytas 4 skaitmenų kombinuotosios nomenklatūros kodas 8462, kuris apima šias prekes: metalo kalimo, įspaudimo arba štampavimo staklės (įskaitant presus, bet išskyrus valcavimo staklynus); metalo lenkimo, briaunų lenkimo, lyginimo, tiesinimo, kirpimo, skylių pramušimo ar iškirtimo arba įpjovimo staklės (įskaitant presus, išilginio pjovimo linijas ir pjovimo tam tikro ilgio atkarpomis linijas, bet išskyrus traukimo stakles); pirmiau nenurodyti metalo arba metalų karbidų apdirbimo presai. Vadovaujantis Reglamentu, prekėms užtenka pirmų keturių kombinuotosios nomenklatūros kodo skaitmenų, kad būtų taikomos ribojamosios priemonės. Tokių prekių ginimas nėra galimas, nes kitu atveju tarptautinės sankcijos nebus taikomos efektyviai ir nebus Įgyvendinti Reglamentu siekiami tikslai. Visi asmenys į privalo laikytis Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, o siekiant tiekti, perduoti į Rusiją prekes ‒ elektromechanines lakštų lankstymo stakles ir elektromechanines kirpimo stakles būtent ir buvo nesilaikoma tarptautinių sankcijų bei tokių prekių gabenimo tvarkos. Atsiliepime prašoma palikti Vilniaus teritorinės muitinės nutarimą nepakeistą ir administracinėn traukiamos A. S. įgalioto atstovo bei suinteresuoto asmens (prekių savininko) Erler makina san.ve tic.ltd.sti įgalioto atstovo skundų netenkinti.

Taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė, kad atsako tarpininko atstovas ‒ muitinės tarpininkė, už tos procedūros eigą, už tai, kad buvo deklaruotos tokios prekės, tačiau šita muitinės procedūra yra griežtai reglamentuota. Yra tranzitas pagal TIR knygeles. Atsakomybę už TIR tranzito muitinės procedūros vykdymą yra aiškiai imperatyviai sureguliuota Sąjungos Muitinės kodekse ir jo įgyvendinimo reglamente. Minėto kodekso 233 straipsnis sako, kad už tranzito procedūros vykdymą, pasekmes atsako muitinės procedūros vykdytojas ir vežėjas. Jeigu buvo kažkas pateikta netinkamai, jie ir turėtų atsakyti už šito tranzito pasekmes, o dabar susiklosto situacija, kad jie šiuo atveju išvis netraukiami atsakomybėn ir atsakomybės naštą siekiama perkelti būtent techninio deklaravimo funkcijas, paslaugas suteikusiam asmeniui. Sąjungos Muitinės kodekso 5 straipsnio 35 punkte apibrėžiama procedūros vykdytojo sąvoka, o 219 straipsnis sako, kad procedūros vykdytojo teisės ir pareigos, susijusios su prekėmis, kurioms buvo įforminta specialioji procedūra, išskyrus tranzitą, gali būti iš dalies ar visos perleistos kitam asmeniui, atitinkančiam šiai procedūrai nustatytas sąlygas, todėl negali būti taip, kad vežėjas ir procedūros vykdytojas buvo tas pats – t. y. viena įmonė UAB ,,European Transit Service“. Kyla klausimas, ar yra nustatytas tinkamas pažeidimo subjektas.

Be to, jeigu yra TARIC sistemoje užrašas, kad leidžiamas išvežimas po kontrolės. Tai, kad esant tokiam užrašui asmuo net negali teikti tokios deklaracijos, yra tiesiog muitinės atstovės nuomonė išsakyta šios bylos nagrinėjimo metu. Protokolo surašymas vien už tokios deklaracijos pateikimą, tokio išaiškinimo teismų praktikoje nėra. Šiuo atveju negalima teigti, kad uždeklaravus prekes, automatiškai turėjo atsirasti administracinė atsakomybė neatsižvelgiant į jokias kitas aplinkybes. TARIC sistemą sudaro Europos Komisija. Įvedus prekes su kodu, prasidedančiu 8642, atsiranda įrašas, kad eksportas leidžiama po muitinės kontrolės, tačiau matyti, kad yra taikomos išimtys, išvardinta eilė sąlygų kurioms esant eksportas yra vykdomas. Be to, teismui pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad buvo jau situacija, kai A. S. deklaravo analogiškas prekes ir jas muitinė išleido. Tai antrą kartą deklaruojant, buvo laikytasi prezumpcijos, kad tas pats siuntėjas, tos pačios prekės, tas pats kodas, kad jokio draudimo vykdyti procedūrą nėra, kad prekei, jeigu ir būtų taikomos kažkokios sankcijos, jos atitinka išimtis, kurios taikomos. Dėl tos priežasties kažkokios kaltės, dėl to, kad buvo siekiama išvežti prekes dėl tyčios ar neatsargumo, iš A. S. pusės nebuvo. Jo atstovaujamam asmeniui nekilo įtarimų, kad tai kažkokios neleistinos prekės, nekilo ir negalėjo kilti įtarimų, kad atliekami kažkokie neteisėti veiksmai. Prekių kodai buvo suvesti teisingai, specialios prekių įvertinimo tvarkos pažeisti jo atstovaujamoji taip pat negalėjo. Manyti, kad, prekės yra karinės ar dvejopos paskirties, būtent dėl to, kad jos buvo tiekiamos į Rusiją, taip pat nebuvo pagrindo. Šią dieną prekyba su Rusija nėra uždrausta, yra tik daliai produkcijos taikomi draudimai ir sankcijos. Šios prekės, apie kurias kalbama nagrinėjamoje byloje, niekaip negali būti panaudotos kariniams tikslams. Buvo iškilę klausimai, kad sandoriai buvo vykdomi jau ne vieną kartą. Jo atstovaujamoji atliko techninę prekių deklaravimo funkciją, ji negali būti laikoma atsakinga už tarptautinių sankcijų netinkamą vykdymą, už tai atsako tik procedūros vykdytojas ir vežėjas. Įstatymų leidėjas leidžia būtent muitinės deklarantui taikyti atsakomybę pagal 212 straipsnio 3 dalį, nes šis straipsnis nenumato prekių konfiskavimo. Mano, kad yra padaryta klaida parenkant straipsnį, pagal kurį asmuo yra nubaustas. Dėl šių priežasčių laikosi nuomonės, kad turi būti panaikintas ginčijimas nutarimas ir administracinio nusižengimo byla nutraukta.

ANK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimą, kai muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą yra pateikiama netiksli ir (ar) neišsami informacija arba kitaip suklaidinama muitinė, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai neturėjo įtakos apribojimų ar draudimų netaikymui. Taigi šioje normoje yra kalbama apie pateikiamos deklaracijos turinį (neišsamios ir (ar) netikslios informacijos joje pateikimą), kai dėl to kyla atitinkami įstatyme nustatyti padariniai. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad A. S. pateikė muitinei teisingus ir tikslius duomenis. Esant šioms aplinkybėms, vertinti jos veiksmus šio straipsnio kontekste nėra teisinio pagrindo.

Pasisakydamas dėl galimybės taikyti A. S. ANK 213 straipsnio nuostatas, nustatančias atsakomybę už prekių gabenimo tvarkos pažeidimą, teismas pažymi, kad teismų praktikoje ši ANK nuostata dažnu atveju yra taikoma kartu su ANK 515 straipsniu (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-124-932/2023, AN2-79-806/2023 ir kt.), nurodant, kad tais pačiais veiksmais asmenys pažeidžia šių abiejų teisės normų nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje A. S. administracinio nusižengimo protokolas surašytas tik pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį, taigi teismas, negalėdamas sunkinti asmens teisinės padėties, šiuo klausimu plačiau nepasisako. Sutiktina, kad, remiantis teismų praktika, muitinės tarpininkai paprastai nebuvo traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnį, tačiau, teismo vertinimu, tai, kad šioje byloje A. S. administracinio nusižengimo protokolas yra surašytas pagal šį straipsnį, yra tiesiogiai susiję su pasikeitusia ANK 515 straipsnio redakcija.

Pagal šiuo metu galiojančią ANK 515 straipsnio 1 dalies redakciją, įsigaliojusią nuo 2023 m. balandžio 15 d., skirtingai nei pagal iki tol galiojusią šio straipsnio redakciją, asmenys atsako ne tik už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, bet ir už Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą. Pažymėtina ir tai, kad šiuo ANK pakeitimu taip pat buvo išplėstas asmenų, kuriems gali būti taikoma ši teisės norma, ratas, nustatant, kad už ANK 515 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda asmenims nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Tuo pačiu įstatymo pakeitimu ANK 515 straipsnis buvo papildytas 2 ir 3 dalimis, pastarojoje nustatant galimybę konfiskuoti administracinio nusižengimo padarymo įrankį, priemonę, taip pat prekes arba lėšas, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl A. S. galbūt 2023 m. gegužės 23 d. padaryto administracinio nusižengimo. Taigi jos veiksmai skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos buvo įvertinti vadovaujantis pirmiau nurodyta šiuo metu galiojančia aptariamos teisės normos redakcija.

Pagrįsdama savo sprendimą patraukti A. S. administracinėn atsakomybėn būtent pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį, Vilniaus teritorinė muitinė skundžiamame nutarime citavo įstatymo aiškinamąjį raštą (Nr. XIVP-2493, 2023 m. kovo 9 d.), kuriame, be kita ko, nurodoma, kad pirmiau aptartais įstatymo pakeitimais siūloma sudaryti galimybę konfiskuoti ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą (prekes), nes tarptautinėje prekių tiekimo grandinėje dalyvauja ne tik prekių savininkas, bet ir kiti asmenys (prekių vežėjas, ekspeditorius, atstovavimo muitinėje paslaugas teikiantys asmenys), kurie prisideda prie tarptautinių sankcijų pažeidimo. Sutiktina su pareiškėjo skunde nurodomu argumentu, kad teisės akto aiškinamasis raštas nėra teisės aktas, kuriuo galima būtų vadovautis sprendžiant asmens atsakomybės klausimą, tačiau, teismo vertinimu, į tokio pobūdžio dokumentus galima atsižvelgti siekiant geriau suprasti įstatymų leidėjo tikslus, kurių jis siekė vienokiais ar kitokiais teisės aktų pakeitimais.

Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas akcentavo, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo subjektas yra TIR knygelės turėtojas, o A. S. jokių neteisėtų sandorių, susijusių su gabentomis prekėmis, nesudarinėjo ir nevykdė. Ji nėra atsakinga už prekių gabenimą, be to, negali būti šio administracinio nusižengimo subjektu ir vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso nuostatomis. Nevertindamas šioje procesinio sprendimo dalyje A. S. kaltės turinio, teismas pažymi, kad šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

Sąjungos muitinės kodekso (toliau ‒ SMK) 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Pirma pastraipa taip pat taikoma, kai bet kuri muitinės reikalaujama arba jai suteikiama informacija teikiama bet kuria kita forma. Jeigu deklaraciją arba pranešimą, prašymą arba informaciją pateikia suinteresuoto asmens atstovas muitinėje, kaip nurodyta 18 straipsnyje, tas atstovas muitinėje taip pat privalo vykdyti šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytas pareigas. Šiame kontekste pažymėtina, kad SMK 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kuris asmuo gali paskirti atstovą muitinėje. Toks atstovavimas gali būti tiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia kito asmens vardu ir to asmens interesais, arba netiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia savo vardu, tačiau kito asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-458/2021). Iš esmės analogiškai dėl muitinės atstovo tarpininko atsakomybės ribų pasisakoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-73-387/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartyse administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-52-1035/2023, Kauno apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-343-493/2022 ir kt.

Pareiškėjas skunde nepagrįstai nurodo, jog A. S. tik mechaniškai perkėlė jai TIR knygelės turėtojo pateiktus duomenis. Priešingai nei teigiama skunde, nuoseklioje teismų praktikoje, pasisakant dėl muitinės tarpininko atstovų ir jų atsakomybės ribų, akcentuota, jog muitinės tarpininko atstovui, įgijusiam specialias žinias šioje srityje, keliami didesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-52-1035/2023, Kauno apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-343-493/2022 ir kt.). Be to, pirmiau nurodytus pareiškėjo teiginius iš dalies paneigė ir pati A. S., kuri teismo posėdžio metu nurodė, jog tikrino eksportuojamų prekių kodus, buvo suvedusi juos tiek į TARIC sistemą, tiek, atsidariusį Reglamentą, į šio dokumento paieškos langelį, tačiau imperatyvaus draudimo jų eksportui nerado. Taigi ji neapsiribojo mechanišku jai pateiktų duomenų perkėlimu. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tai, kad muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus (Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-314-651/2017, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-90-317/2019, Nr. AN2-317-813/2019, Nr. AN2-91-319/2019). Deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingą prekės kodą, vertę ar kitus duomenis, be kita ko, valiutos kodą, jam nurodo prekės gamintojas ar muitinės tarpininko atstovaujama įmonė. Nagrinėjamu atveju, prekės kodas buvo nurodytas teisingai, tačiau teismo vertinimu, ši teismų praktika yra aktuali pasisakant dėl aptariamų skundo argumentų.