- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-12
- Bylos Nr.
- AN2-317-813/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00763-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Pažeidėjas
- L. B.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. B. (toliau – ir pareiškėjos) atstovės advokatės A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutarimo L. B. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. L. B. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 212 straipsnio 4 dalyje, ir nubausta 2000 eurų bauda.
2. Administracinė nuobauda L. B. paskirta už tai, kad ji 2018 m. rugpjūčio 27 d. nuo 10 val. iki 12 val. (duomenys neskelbtini), elektroninėje importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) neteisingai deklaravo prekės TARIC kodą, tai yra 1 prekė deklaruota TARIC kodu (duomenys neskelbtini) ir prekei taikyta 0 procentų muito tarifo norma. Patikrinimo metu nustatyta, kad turėjo būti deklaruotas prekės TARIC kodas (duomenys neskelbtini) ir prekei turėjo būti taikyta 12,3 procentų galutinio antidempingo muito tarifo norma. Papildomai apskaičiuoti 1186 Eur importo mokesčiai, tokiais veiksmais L. B. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK), 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktos L. B. atstovė advokatė A. D. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarimą ir L. B., atsižvelgiant į jos sunkią finansinę padėtį bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – 300 eurų baudą.
Šalies argumentai
3.1. Skunde teigiama, kad teismas galimai netinkamai įvertindamas byloje surinktus neišsamius bei klaidinančius įrodymus, nepagrįstai pripažino L. B. padarius ginčytiną administracinį nusižengimą. Nurodoma, kad UAB „E. LT“, pateikdama prekių kilmę, vertę ir kitus duomenis nurodančius dokumentus UAB „t. p. c.“ darbuotojai L. B., nepateikė prekių sertifikatų, kuriuose turėjo būti aiškios bei tikslios nuorodos atitinkamam TARIC kodo parinkimui. Kadangi pareiškėja vadovavosi prekių gavėjo pateikta jai informacija, objektyviai neturėjo jokios galimybės žinoti, kad jai pateiktuose prekes lydinčiuose dokumentuose bei eksporto deklaracijoje nepakaks duomenų nustatyti prekių kodą. Kadangi prekės yra specifinės, jų savybių neįmanoma nustatyti įvertinus vizualiai, neturint specialių žinių, priemonių ir įrenginių, deklaracijoje prekių kodus pareiškėja nurodė pagal UAB „E. LT“ pateiktą neišsamią informaciją. Skunde tvirtinama, kad L. B. neturėjo jokio pagrindo abejoti prekes lydinčių dokumentų duomenų teisingumu bei konkretumu, nes jos nurodytas kodas sutapo ir su Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduotuose dokumentuose nurodytu kodu. Deklaruojant prekes, reikėjo deklaruoti papildomą keturių simbolių TARIC kodą vadovaujantis anglies ekvivalentu, išskaičiuotinu pagal internete esančią informaciją bei pateiktą itin sudėtingą formulę. Šiuo atveju pareiškėja turėjo pati apskaičiuoti minėtą anglies ekvivalentą, kas iš esmės reikalauja specialių žinių ir patirties. Šiam skaičiavimui atlikti būtini prekių sertifikatai, kurių UAB „E. LT“ tuo metu nebuvo pateikusi, todėl pareiškėja neturėjo realios galimybės išskaičiuoti tinkamą anglies ekvivalentą bei atitinkamai pateikti deklaracijoje teisingą papildomą TARIC kodą. Apeliantės teigimu, L. B. negalėjo pateikti deklaracijos apdairiai ir tinkamai dėl UAB „E. LT“ neveikimo, todėl šiuo atveju inkriminuotą administracinį nusižengimą ji padarė neatsargia kaltės forma, kuri iš esmės kilo dėl UAB „E. LT“ nerūpestingumo pateikiant pareiškėjai ne visus prekių tikrumą nurodančius dokumentus.
3.2. Skunde tvirtinama, kad teismas, skirdamas L. B. 2000 eurų baudą, neatsižvelgė į jos sunkią finansinę padėtį. Pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis yra vidutiniškai 1300 eurų per mėnesį. Ji yra išsituokusi, gyvena kartu su nepilnamete dukra ir pilnamečiu neįgaliu sūnumi, kuriuos išlaiko. Turi finansinių įsipareigojimų: kreditas namo įsigijimui po 169,25 Eur per mėnesį, būsto draudimas 281,13 Eur metams; vartojimo kreditas po 200 Eur per mėnesį, komunalinių paslaugų mokesčiai sudaro apie 190 Eur per mėnesį. Dėl nurodytų priežasčių 2000 Eur dydžio bauda jai yra per didelė finansinė našta.
3.3. Skunde pabrėžiama, kad teismas neteisingai kvalifikavo L. B. veiksmus pagal konkrečią ANK 212 straipsnio dalį. Pareiškėjai inkriminuotas administracinis nusižengimas galimai buvo padarytas 2018 m. rugpjūčio 27 d. ANK 212 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija), numatė administracinę atsakomybę deklarantams, kurie deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis arba kitaip suklaidino muitinę. Pagal kurią minėto ANK straipsnio dalį bus kvalifikuojami asmens, padariusio šį administracinį nusižengimą veiksmai, priklausė nuo neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertės dydžio, tuo tarpu pagal šiuo metu galiojančią ANK 212 straipsnio redakciją, pagal kurią minėto ANK straipsnio dalį bus kvalifikuojami asmens, padariusio šį administracinį nusižengimą veiksmai, priklauso nuo galinčios atsirasti ar atsiradusios mokestinės prievolės dydžio. Šioje byloje L. B. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas kaltinant ją administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje (2015 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. XIl-2275 redakcija) padarymu ir nurodyta, kad ji, pateikdama muitiniam įforminimui elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė neteisingus duomenis apie deklaruojamų prekių TAR1C kodą ir dėl šių veiksmų atsirado 1186 Eur mokestinė prievolė. Administracinio nusižengimo protokole duomenys apie neteisingai deklaruotų, UAB „E. LT“ į Europos Sąjungos muitų teritoriją importuotų, prekių vertę nėra nurodyti, pareiškėjai nėra įteiktas priedas prie minėto protokolo (patikrinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija). Taigi, šiuo atveju, Vilniaus teritorinei muitinei administracinio nusižengimo protokole nenurodžius aplinkybių, kurios yra reikšmingos L. B. veiksmų tinkamam kvalifikavimui pagal konkrečią ANK 212 straipsnio, galiojusio tariamų veiksmų padarymo metu, dalį, apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo daryti išvados, kad L. B. veiksmai, vertinant juos jų padarymo metu galiojusios ANK 212 straipsnio redakcijos kontekste, turėtų būti kvalifikuojami būtent pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį, kurios sankcija numato griežtesnę administracinę atsakomybę nei šiuo metu galiojančio ANK 212 straipsnio 2 dalies sankcija. Pasak apeliantės, teismas nepagrįstai nevertino bei netikrino ANK 212 straipsnio galiojimo laike pareiškėjos padaryto nusižengimo atžvilgiu, nors akivaizdu, kad Vilniaus teritorinės muitinės atstovas ne tik kad neteisingai kvalifikavo pareiškėjos veiksmus, tačiau ir neatsižvelgė į šio administracinio nusižengimo rūšinį tiesioginį objektą - atsiradusi mokestinė prievolė dėl netikslios ir neišsamios informacijos pateikimo muitinės deklaracijoje. Ankstesnėje straipsnio redakcijoje nusižengimo inkriminavimo požymis buvo deklaruojamų daiktų vertė, o naujoje redakcijoje - mokestinės prievolės dydis. Vertinant situaciją pagal mokestinės prievolės dydį, o ne pagal deklaruojamų daiktų vertę, L. B. veiksmai atitinka švelnesnę įstatymo nuostatą.
4. Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į L. B. atstovės advokatės A. D. apeliacinį skundą prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepimas
4.1. Atsiliepime nurodoma, jog L. B., pateikdama IM deklaracijas, prekių nesuklasifikavo, nors tokią pareigą turi kaip minėtą darbą atliekantis specialistas, o tik perrašė prekės kodą iš turimų dokumentų. Teisės aktai įpareigoja prekes deklaruoti ne bet kaip, o teisės aktų nustatyta tvarka. Asmens, teikiančio atstovavimo paslaugas muitinei Lietuvos Respublikos teritorijoje, darbo specifika suponuoja tai, kad asmuo privalo žinoti, kaip turi būti deklaruojamos prekės. L. B., būdama pakankamai apdairi, turėjo visas galimybes prekes deklaruoti teisingai. Ji, veikdama kaip asmuo teikiantis atstovavimo paslaugas muitinei Lietuvos Respublikos teritorijoje, turėjo teisę ir galėjo pateikti muitinei prašymą, nes „muitinės prižiūrimų prekių tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei, muitiniam statusui ar kitiems duomenims, susijusiems su muitinės formalumų prekėms atlikimu, nustatyti ar patikslinti prekių turėtojas bet kuriuo metu <...> gali prekes apžiūrėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, išmatuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius) <...>“. Tokia teisė yra nurodyta Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. įsakyme Nr. 1B-525 „Dėl Leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo“. Tačiau nagrinėjamu atveju, pareiškėja to nepadarė ir, neįsitikinusi, kad deklaracijose pateikti duomenys yra teisingi, jas pateikė muitinės įstaigai. Kadangi tokie nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek neatsargiai, nėra svarbu, dėl kokių priežasčių L. B. neįvykdė savo, kaip asmens teikiančio atstovavimo paslaugas muitinei Lietuvos Respublikos teritorijoje (asmens, kuris yra savo srities specialistas), pareigos tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti įvežamas prekes.
4.2. Atsiliepime nesutinkama su apeliantės teiginiais, kad L. B. padarytas nusižengimas turėtų būti kvalifikuojamas pagal šiuo metu galiojančią ANK 212 straipsnio 2 dalį ir mano, kad jos veiksmai, kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole ir teismo nutarime, atitinka įvykio metu galiojusios ANK 212 straipsnio 4 dalies dispoziciją ir yra teisingai kvalifikuoti pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį ir atitinkamai paskirta teisinga administracinė nuobauda. Institucijos nuomone, nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta administracinę nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
5. Administracinėn atsakomybėn patrauktos L. B. atstovės advokatės A. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. L. B. atstovės apeliaciniame skunde iš esmės yra išdėstyti trys pagrindiniai aspektai, dėl ko nesutinkama su apylinkės teismo nutarimu, t. y., teigiama, kad L. B. veiksmuose nėra vieno iš būtinųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių – kaltės, jos veiksmai turėtų būti kvalifikuojami ne pagal įvykio metu galiojusią ANK 212 straipsnio 4 dalį, o pagal šiuo metu galiojančią ANK 212 straipsnio 2 dalį, taip pat nesutinkama su paskirtos baudos dydžiu.
7. Administracinėn atsakomybėn patrauktos L. B. atstovė nurodo, jog pastaroji nors ir pripažino, kad neteisingai deklaravo prekės TARIC kodą, tačiau teigia, kad ji visgi nėra kalta dėl neteisingų duomenų deklaracijoje pateikimo, kadangi ji vadovavosi prekių gavėjo pateikta jai informacija, objektyviai neturėjo jokios galimybės žinoti, kad jai pateiktuose prekes lydinčiuose dokumentuose bei eksporto deklaracijoje nepakaks duomenų nustatyti prekių kodą. Kadangi prekės yra specifinės, jų savybių neįmanoma nustatyti įvertinus vizualiai, neturint specialių žinių, priemonių ir įrenginių, L. B. prekes deklaravo remdamasi deklaracijas lydinčiais dokumentais, kurie buvo neišsamūs. Apeliantės teigimu, pareiškėja neturėjo jokio pagrindo abejoti prekes lydinčių dokumentų duomenų teisingumu, nes jos nurodytas kodas sutapo ir su Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduotuose dokumentuose nurodytu kodu.
8. Atsakant į tokius apeliantės argumentus būtina pažymėti, jog konstatuojant asmens kaltę pagal ANK 212 straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka, būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta neginčijamų aplinkybių, kad L. B. jai inkriminuotus veiksmus padarė juos suvokdama kaip neteisėtus, norėjo taip elgtis, siekė atsiradusių padarinių ir leido jiems kilti, todėl tiesioginės tyčios požymių jos veiksmuose nėra pagrindo konstatuoti. Tačiau tokio pobūdžio nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia forma, kuomet jis padarytas dėl pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Nusižengimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
9. Apygardos teismas įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir faktines aplinkybes, sprendžia, jog L. B. nors ir nenumatė, kad jos veiksmai gali sukelti žalingas pasekmes, tačiau turėjo ir galėjo jas numatyti, t. y. veikė neatsargiai, todėl jos veikoje yra ANK 212 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtis.
10. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Todėl akivaizdu, jog L. B., pateikusi teritorinei muitinei elektroninę importo deklaraciją, tapo atsakinga už pateiktų duomenų teisingumą. Apeliantės argumentai, kad pareiškėja duomenis deklaracijoje nurodė pagal prekių gavėjo pateiktą informaciją ir neturėjo pagrindo abejoti jų teisingumu, jos atsakomybės nešalina, nes, pagal minėtą teisinį reglamentavimą, L. B., būdama atsakinga už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pati, ar deklaracija buvo surašyta pagal krovinio gavėjo pateiktus duomenis. Apeliaciniame skunde pripažįstama, kad deklaruojamos prekės vis dėlto buvo specifinės, o be specialių žinių, vien tik įvertinus vizualiai, nebuvo galima nustatyti šių prekių savybių. Nepaisant to, L. B. nesiėmė jokių veiksmų, kurie leistų įsitikinti, jog duomenys, kuriuos ji įrašė į importo deklaraciją, yra teisingi. Ji pasitikėjo UAB „E. LT“ pateiktais deklaravimo duomenimis, jų nepatikrinusi, nors tokia galimybė teisės aktuose yra numatyta. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1B-525 patvirtintų Leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių 4 punkte numatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei, muitiniam statusui ar kitiems duomenims, susijusiems su muitinės formalumų prekėms atlikimu, nustatyti ar patikslinti prekių turėtojas bet kuriuo metu, išskyrus Taisyklių 6 punkte nustatytus atvejus, gali prekes apžiūrėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, išmatuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius). Iš bylos duomenų matyti, kad L. B. pakankamai ilgą laiką dirba muitinės tarpininke, turi patirties importuojamų prekių deklaravimo srityje, tad nustatytas teisinis reguliavimas jai yra labai gerai žinomas, tačiau, nežiūrint to, pareiškėja nei vieno iš anksčiau paminėtų veiksmų neatliko ir neįsitikinusi, jog deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi, jas pateikė muitinės įstaigai. L. B., kaip asmuo, besiverčiantis profesionalia muitinės tarpininko veikla, privalėjo elgtis rūpestingai bei atidžiai patikrinti UAB „E. LT“ nurodytus duomenis, tačiau, kaip jau buvo minėta, ji to nepadarė, veikė savo rizika, todėl turi prisiimti ir iš to kylančius padarinius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tai, kad muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus, įskaitant teisės patikrinti prekes. Deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingą prekės kodą, vertę ar kitus duomenis jam nurodo prekės gamintojas, nepriklausomas turto vertintojas ar kiti asmenys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-269/2009, N575-345/2009, N502-2725/2009, N575-2815/2011; Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-314- 651/2017, AN2-187-606/2018, Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-90-317/2019). Taigi, nėra svarbu, dėl kokių priežasčių L. B. neįvykdė savo, kaip asmens, teikiančio atstovavimo paslaugas muitinei Lietuvos Respublikos teritorijoje, pareigos tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti įvežamas prekes, dėl ko nebuvo apskaičiuoti papildomi importo mokesčiai. Jos veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnyje, sudėtis.
11. Administracinio nusižengimo protokolas L. B. buvo surašytas ir skundžiamas nutarimas jos atžvilgiu priimtas dėl ANK 212 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) numatyto administracinio nusižengimo padarymo. ANK 212 straipsnio 4 dalis (įstatymo redakcija galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) numatė, kad deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija vieną šimtą BBND, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų, tačiau, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, nuo 2019 m. sausio 1 d. ANK 212 straipsnio 4 dalis neteko galios. Naujoje straipsnio redakcijoje šis nusižengimas buvo perkeltas į ANK 212 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad netikslios ir neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris BBND, bet neviršija vieno šimto BBND arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų. Ankstesnėje straipsnio redakcijoje nusižengimo inkriminavimo požymis buvo deklaruojamų daiktų vertė, o naujoje redakcijoje – mokestinės prievolės dydis. Vertinant situaciją pagal mokestinės prievolės dydį, o ne pagal deklaruojamų daiktų vertę, L. B. veiksmai atitinka švelnesnę įstatymo nuostatą. Pastebėtina, kad net ir pačiame administracinio nusižengimo protokole L. B. inkriminuoti veiksmai aprašyti nurodant ne deklaruojamų daiktų vertę, bet mokestinės prievolės dydį, tačiau nežiūrint to, kvalifikuoti pagal iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusią ANK 212 straipsnio 4 dalį.
12. ANK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Nurodytas reguliavimas reiškia, kad bet koks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties lengvinimas yra vertinamas kaip švelnesnis įstatymas ir yra galiojantis retrospektyviai. Taigi, 2019 m. sausio 1 d. įsigalioję ANK 212 straipsnio pakeitimai švelnina L. B. teisinę padėtį, nes šiuo metu galiojančioje ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė pažeidėjui, nei pažeidimo padarymo metu galiojusios redakcijos ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje, tačiau apylinkės teismas, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, nevertino bei netikrino ANK 212 straipsnio galiojimo laike ir dėl to nepagrįstai pripažino L. B. padarius ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, L. B. veiksmai turi būti perkvalifikuoti pagal šiuo metu galiojančią ANK 212 straipsnio 2 dalies įstatymo redakciją ir atitinkamai skirta švelnesnė nuobauda. Dėl šios priežasties Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutarimas keistinas - L. B. veiksmai perkvalifikuotini iš ANK 212 straipsnio 4 dalies (Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869, įsigaliojusio 2017 m. sausio 1 d., redakcija) į ANK 212 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) ir jai pagal šio straipsnio sankciją skirtina nauja nuobauda.
13. Skiriant L. B. nuobaudą, atsižvelgtina į jos padaryto nusižengimo pobūdį, į nurodžius teisingą TARIC kodą papildomai apskaičiuotų importų mokesčių dydį. Taip pat atsižvelgiama į apylinkės teismo nustatytas jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nesibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Nustatant baudos dydį taip pat atsižvelgiama į administracinėn atsakomybėn patrauktos L. B. asmenybę, tai, kad ji ne kartą bausta už analogiškų nusižengimų padarymą, į jos neatsargią kaltės formą, finansinę padėtį. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, L. B. skirtina artima sankcijos vidurkiui bauda. Skirti apeliantės prašomą minimalią sankcijoje numatytą baudą (300 eurų) šiuo atveju nėra pagrindo, kadangi pareiškėja analogiškus administracinius nusižengimus daro sistemingai, jai skiriamos švelnesnės nuobaudos nepasiekia administracinėms nuobaudos keliamų tikslų. Tuo pačiu pažymėtina, kad asmuo, darydamas administracinį nusižengimą, prisiima neigiamų padarinių riziką. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio administracinį nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su padarytu nusižengimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas
nutaria:
L. B. atstovės advokatės A. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutarimą pakeisti:
L. B. administracinį nusižengimą iš ANK 212 straipsnio 4 dalies (Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869, įsigaliojusio 2017 m. sausio 1 d., redakcija) perkvalifikuoti į ANK 212 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) ir paskirti jai 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.
Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.