Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – N. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties N. C. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

1. N. C. patraukta administracinėn atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869, įsigaliojusio 2017 m. sausio 1 d., redakcija) dėl to, kad 2018 m. sausio 16 d., apie 00 val. 00 min., adresu Palemono g. 171, Kaune, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė, pateikė muitinei elektroninę importo deklaraciją (toliau — EID) Nr. 18LTKR1000IM008703 (2018-01-16), kuria deklaravo UAB „ (duomenys neskelbtini)“ (į. kodas (duomenys neskelbtini)) iš Indijos į Sąjungos muitų teritoriją importuotas prekes (deklaruota prekių vertė 44662,52 Eur). Minėtos EID muitinio įforminimo metu buvo paimtas prekės - šaltai valcuotų skritulio formos strypų, kuriuose nikelis sudaro ne mažiau kaip 2,5 % masės, deklaruotų prekės kodu 7222 11 81 00 B999, mėginys (strypo diametras 8 mm), kuris pateiktas Muitinės laboratorijai ištyrimui. Kauno teritorinėje muitinėje 2018-03-07 įformintas Prekės klasifikavimo aktas Nr. 18K0136, kuriuo nustatyta, kad EID Nr. 18LTKR1000IM08703 (2018-01-16) deklaruoti skritulio formos strypai, šaltai valcuoti, pagaminti iš nerūdijančio plieno, kuriuose nikelio ne mažiau kaip 2,5 % masės, diametras 8 mm, klasifikuotini TARIC kodu 7222 20 31 00. Muitinio įforminimo metu prekėms nurodytu TARIC kodu 7222 11 81 00 klasifikuojami strypai ir juostos iš nerūdijančio plieno, po karštojo valcavimo, karštojo tempimo ar karštojo išspaudimo, toliau neapdoroti. Taip pat nustatyta, kad EID Nr. 18LTKR1000IM008703 (2018-01-16) pagal sąskaitą Nr. LSL/EXP/17-18/261 (2017-11-23) ta pačia preke, tuo pačiu prekės kodu 7222 1 1 81 00 deklaruoti ir kitų diametrų nerūdijančio plieno strypai, kurių diametras: 6 mm, 10 mm, 12 mm ir 20 mm, sąskaitoje įvardinti vienu pavadinimu „stainless streel bright round bars Laxcon brand“. Įvertinus išdėstytą ir prekių klasifikavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nustatyta, kad aukščiau išvardinti strypai, kurių mėginiai nebuvo imti, yra tapačios prekės klasifikavimo požiūriu ir turi būti klasifikuojami tuo pačiu TARIC kodu 7222 20 31 00. Be to, nustatyta, kad deklaruotas neteisingas papildomas prekės TARIC kodas B999 vietoje B005. Vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, Kauno teritorinėje muitinėje 2018-04-12 buvo įforminta supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 8KMI9/48-0207S, kuria nuspręsta pakeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ EID Nr. 18LTKR1000IM008703 (2018-01-16) deklaruotų importuotų prekių kodą iš 7222 11 81 00 B999 į 7222 20 31 00 B005, perskaičiuoti importo mokesčius bei apskaičiuoti 1787 Eur galutinio kompensacinio muito ir 376 Eur importo PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė N. C. minėtoje EID pateikdama neteisingus duomenis apie deklaruojamų prekių kodą, kai tai turėjo įtakos mokėtinų mokesčių apskaičiavimui (padidėjimui), pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Tarybos reglamento Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. N. C. skundas tenkinamas iš dalies.

6. Nepagrįstas apeliantės prašymas sujungti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų administracinio nusižengimo bylas Nr. A8.-2946-660/2018 bei Nr. A8.-2947-660/2018, jas nagrinėti kaip vieną bylą ir priimti vieną sprendimą. ANK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. ANK 612 straipsnyje nustatyta, jog vienas administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašomas tada, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnių dalis, pagal kuriuos atlikti tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą turi teisę tos pačios institucijos pareigūnai. Kaip matyti iš nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos (nurodytas apylinkės teismo Nr. A8.-2947-660/2018), 2018 m. gruodžio 6 d. administracinio nusižengimo protokolas N. C. buvo surašytas už administracinį nusižengimą, padarytą 2018 sausio 16 d. Kitoje administracinio nusižengimo byloje (apylinkės teismo Nr. A8.-2946-660/2018), N. C. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už 2017 lapkričio 7 d. administracinio nusižengimo padarymą (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-2946-660/2018). Nepaisant to, kad administracinio nusižengimo protokolai N. C. buvo surašyti tos pat Institucijos, dėl analogiškų nusižengimų ir tą pačią dieną, tačiau aptariamus administracinius nusižengimus ji padarė skirtingu laiku, atliktus veiksmus skiria daugiau nei dviejų mėnesių laiko tarpas, todėl jie negali būti vertinami kaip tęstinio pobūdžio, nagrinėjami kartu, o administracinės nuobaudos už juos negali būti skiriamos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies taisyklėmis.

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti Institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtą teisės normą, patikrinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog apylinkės teismas, tinkamai išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl Institucijos nutarimo, teisingai taikė įstatymo nuostatas ir pagrįstai pripažino, jog N. C. padarė administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

7.1. Administracinėn atsakomybėn patraukta N. C. nurodo, jog nėra kalta dėl neteisingų duomenų deklaracijoje pateikimo, kadangi ji vadovavosi prekių gavėjo pateikta jai informacija, objektyviai neturėjo jokios galimybės žinoti, kad jai pateiktuose prekes lydinčiuose dokumentuose bei eksporto deklaracijoje buvo įrašytas prekių kodas, neatitinkantis realių importuojamų prekių (nerūdijančio plieno strypų) požymių. Apeliantės argumentus dėl jos kaltės paneigia byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išsamiai išanalizuoti įrodymai, kurie apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, jog N. C. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, o su jos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra objektyvaus pagrindo sutikti.

7.2. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas bei jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei apeliantė, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.

7.4. Būtina pažymėti, jog konstatuojant asmens kaltę pagal ATPK 212 straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka. Būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta neginčijamų aplinkybių, kad N. C. jai inkriminuotus veiksmus padarė juos suvokdama kaip neteisėtus, norėjo taip elgtis, siekė atsiradusių padarinių ir leido jiems kilti, todėl tiesioginės tyčios požymių jos veiksmuose nėra pagrindo konstatuoti. Tačiau tokio pobūdžio nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia forma, kuomet jis padarytas dėl pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Nusižengimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

7.5. Apygardos teismas įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir faktines aplinkybes, sprendžia, jog apeliantė nors ir nenumatė, kad jos veiksmai gali sukelti žalingas pasekmes, tačiau turėjo ir galėjo jas numatyti, t. y. veikė neatsargiai, todėl jos veikoje yra ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis. Bylos duomenys patvirtina, kad N. C. pateikus muitinei elektroninę importo deklaraciją apie importuojamas prekes, minėtos deklaracijos muitinio įforminimo metu buvo paimtas pateiktų prekių - deklaruotų kodu 7222 11 81 00 B999, mėginys (strypo diametras 8 mm), kuris pateiktas Muitinės laboratorijai ištyrimui. Ištyrus mėginį, buvo nustatyta, kad deklaruoti skritulio formos strypai yra šaltai valcuoti, <...>, klasifikuotini TARIC kodu 7222 20 31 00. Muitinio įforminimo metu prekėms nurodytu TARIC kodu 7222 11 81 00 klasifikuojami strypai ir juostos iš nerūdijančio plieno, po karštojo valcavimo, karštojo tempimo ar karštojo išspaudimo, toliau neapdoroti. Taip pat nustatyta, kad toje pačioje deklaracijoje tuo pačiu prekės kodu 7222 1 1 81 00 deklaruoti ir kitų diametrų nerūdijančio plieno strypai. Be to, nustatyta, kad deklaruotas neteisingas papildomas prekės TARIC kodas B999 vietoje B005. Vadovaujantis atlikto tyrimo duomenimis ir galiojančių teisės aktų nuostatomis, Kauno teritorinėje muitinėje 2018 m. balandžio 12 d. buvo įforminta supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 8KMI9/48-0207S, kuria nuspręsta pakeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ EID Nr. 18LTKR1000IM008703 (2018-01-16) deklaruotų importuotų prekių kodą iš 7222 11 81 00 B999 į 7222 20 31 00 B005, perskaičiuoti importo mokesčius bei apskaičiuoti 1787 Eur galutinio kompensacinio muito ir 376 Eur importo PVM. Šie duomenys patvirtina, kad N. C. minėtoje deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis apie deklaruojamų prekių kodą, neteisingai aprašė prekes, kas turėjo įtakos mokėtinų mokesčių apskaičiavimui (padidėjimui). Tokiu būdu ji pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalį.

7.6. Muitinės departamento 2004-06-07 įsakymo Nr. 1B-615 „Dėl leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo“, galiojusio deklaracijos pateikimo metu, 4 p. numatyta, jog asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinės sankcionuotiems veiksmams, yra suteikta teisė, gavus muitinės leidimą, apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2018 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1B-333 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 1B-443 „Dėl prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 7.2 punkte numatyta galimybė imti deklaruojamų prekių mėginius, jeigu kyla abejonių dėl deklaruojamų prekių muitinės nomenklatūros kodo teisingumo. Taigi, muitinės tarpininkas turi teisę fiziškai pasitikrinti prekes, ar jos atitinka nurodytus duomenis, iki šių prekių pateikimo ir deklaravimo muitinei, be to, apžiūrėdamas prekes, muitinės tarpininkas turi teisę ir pats paimti prekių mėginius ir pateikti prašymą muitinei dėl prekių patikrinimo ir jų kodų nustatymo. Tačiau nagrinėjamu atveju, apeliantė to nepadarė ir, neįsitikinusi, kad deklaracijose pateikti duomenys yra teisingi, jas pateikė muitinės įstaigai. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog N. C. nebuvo pagrindo abejoti jai pateiktų dokumentų tikrumu ir juose nurodytų prekių kodo teisingumu, tačiau pripažįstama, jog deklaruojamos prekės vis dėlto buvo specifinės, o be specialių žinių, vien tik įvertinus vizualiai, nebuvo galima nustatyti šių prekių savybių, t. y. ar įvežami nerūdijančio plieno strypai yra karšto, ar šalto valcavimo. Nepaisant to, N. C. nesiėmė jokių veiksmų, kurie leistų įsitikinti, jog duomenys, kuriuos ji įrašė į importo deklaraciją, yra teisingi. Ji pasitikėjo, kaip pati nurodo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais deklaravimo duomenimis, jų nepatikrinusi, nors tokia galimybė teisės aktuose yra numatyta. Iš bylos duomenų matyti, kad N. C. ilgą laiką dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininke, turi didelę patirtį importuojamų prekių deklaravimo srityje, tad nustatytas teisinis reguliavimas jai yra labai gerai žinomas. Kad apeliantė buvo nerūpestinga, patvirtina ir ta aplinkybė, jog ji jau ne pirmą kartą padaro tokio pobūdžio pažeidimus: ji daug kartų bausta administracine tvarka už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimus pagal ANK 212 straipsnį. Todėl teismui nekyla abejonės dėl to, jog N. C. žinojo apie tai, jog būtent jai, kaip deklarantei, kyla pareiga tinkamai deklaruoti prekes muitinėje bei atsakomybė už importo deklaracijoje neteisingai pateiktus duomenis.

7.7. Akivaizdu, kad apeliantė, kaip asmuo, besiverčiantis profesionalia muitinės tarpininko veikla, privalėjo elgtis rūpestingai bei atidžiai patikrinti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytus duomenis, tačiau, kaip jau buvo minėta, ji to nepadarė, veikė savo rizika, todėl turi prisiimti ir iš to kylančius padarinius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tai, kad muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus, įskaitant teisės patikrinti prekes. Deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingą prekės kodą, vertę ar kitus duomenis jam nurodo prekės gamintojas, nepriklausomas turto vertintojas ar kiti asmenys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-269/2009, N575-345/2009, N502-2725/2009, N575-2815/2011; Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-314- 651/2017, AN2-187-606/2018). Taigi, deklaracijos užpildymas nėra tik formalus ir jokių teisinių pasekmių nesukeliantis veiksmas. Pateikdama muitinei deklaracijas, N. C. tapo atsakinga už tai, kad faktiniai duomenys apie prekes atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijose. Nors apeliantė, pasak jos, nenumatė, kad jos veiksmai gali sukelti žalingas pasekmes, tačiau galėjo ir turėjo jas numatyti. Nors N. C. ir veikė neatsargiai, jos veiksmuose yra ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis.

8. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad N. C. turėtų būti taikoma švelnesnė nuobauda, numatyta ANK 212 straipsnio redakcijoje, kuri įsigaliojo jau po nusižengimo padarymo, kadangi 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-1835 buvo priimti ANK pakeitimai, kurie įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d.

8.1. Nors asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu, tačiau įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 2 dalis). Remiantis nauja šio straipsnio redakcija, apeliantės padaryto administracinio nusižengimo sudėtis atitinka naujos redakcijos ANK 212 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta atsakomybė už netikslios ir neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui ir tai užtraukia bauda nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų. Taigi, 2019 m. sausio 1 d. įsigalioję ANK 212 straipsnio pakeitimai švelnina N. C. teisinę padėtį, nes šiuo metu galiojančioje ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė pažeidėjui, nei pažeidimo padarymo metu galiojusios redakcijos ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje. Remiantis aptartu, N. C. veiksmai turi būti perkvalifikuoti pagal šiuo metu galiojančią ANK 212 straipsnio 2 dalies įstatymo redakciją ir skirta švelnesnė nuobauda. Dėl šios priežasties Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimas keistinas - N. C. veiksmai perkvalifikuotini iš ANK 212 straipsnio 4 dalies (Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869, įsigaliojusio 2017 m. sausio 1 d., redakcija) į ANK 212 straipsnio 2 dalį ir jai pagal šio straipsnio sankciją skirtina nauja nuobauda.

8.2. Skiriant N. C. nuobaudą, atsižvelgtina į jos padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jos asmenybę (kad ji anksčiau neteista, kad buvo bausta administracine tvarka už tokio pat pobūdžio nusižengimus ir turi galiojančių administracinių nuobaudų), kad nėra nustatyta jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį bei tai, kad N. C. pažeidimą padarė netiesiogine tyčia, jai skirtina minimali bauda, numatyta šiuo metu galiojančio ANK 212 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

N. C. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimą pakeisti:

N. C. administracinį nusižengimą iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalį (2018 12 20 įstatymo Nr. XIII-1835 redakciją, galiojančią nuo 2019 01 01) ir paskirti jai 300 ( trijų šimtų) eurų baudą.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo dalį dėl nuobaudos mokėjimo išdėstymo.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.