- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- AN2-91-319/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01939-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Pažeidėjas
- N. C.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo N. C. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. N. C. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalyje, ir nubausta 1 400 Eur bauda, išdėstant baudos mokėjimą 14 mėnesių laikotarpiui, nuo 2018 m. sausio mėnesio, sumokant kas mėnesį po 100 Eur, už tai, kad ji 2017 m. lapkričio 7 d., apie 00 val. 00 min., adresu (duomenys neskelbtini), būdama UAB „S.“ muitinės tarpininko atstove, pateikė muitinei elektroninę importo deklaraciją (toliau — EID) Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. lapkričio 7 d.), kuria deklaravo UAB „I.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) iš (duomenys neskelbtini) į Sąjungos muitų teritoriją importuotas prekes (deklaruota prekių vertė 32 420,42 Eur). EID Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. lapkričio 7 d.) muitinio įforminimo metu buvo paimtas prekės - nerūdijančio plieno strypų, kurių skersmuo 8 mm, deklaruotų TARIC kodu 7222 11 81 00, mėginys, kuris pateiktas Muitinės laboratorijai ištyrimui. (duomenys neskelbtini) teritorinėje muitinėje 2017 m. gruodžio 8 d. įformintas prekės klasifikavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo EID Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotai prekei - šaltai formuotiems apskrito 8 mm skersmens strypams iš nerūdijančio plieno, kuriame nikelis sudaro ne mažiau kaip 2,5 % masės, nustatytas 7222 20 31 00 TARIC kodas, t. y. kitas nei deklaruotas (deklaruotuoju klasifikuojami strypai ir juostos iš nerūdijančio plieno, po karštojo valcavimo, karštojo tempimo arba karštojo išspaudimo (ekstruzijos) toliau neapdoroti, mažesnio kaip 80 mm skersmens, kurių sudėtyje esantis nikelis sudaro ne mažiau kaip 2,5 % masės). Nustatyta, kad EID pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. rugsėjo 29 d.) ta pačia preke, tuo pačiu TARIC kodu deklaruoti ir kitų diametrų nerūdijančio plieno strypai, kurie pagal prekės klasifikavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, turi būti klasifikuojami dviem skirtingais TARIC kodais: šaltai formuoti apskrito, mažesnio kaip 25 mm skersmens (t. y. 4, 5, 6, 8, 10, 12, 20 mm) strypai iš nerūdijančio plieno, kuriame nikelis sudaro ne mažiau kaip 2,5% masės - 7222 20 31 00 TARIC kodu, o šaltai formuoti apskrito, ne mažesnio kaip 25 mm, bet mažesnio kaip 80 mm skersmens (t. y. 25, 30, 35 ir 40 mm) strypai iš nerūdijančio plieno, kuriame nikelis sudaro ne mažiau kaip 2,5% masės - 7222 20 21 00 TARIC kodu. Be to, (duomenys neskelbtini) kilmės prekėms, klasifikuojamoms 7222 20 21 ir 7222 20 31 KN subpozicijose, nurodytinas papildomas TARIC kodas B999. Vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, (duomenys neskelbtini) teritorinėje muitinėje 2018 m. sausio 24 d. buvo įforminta supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nuspręsta pakeisti UAB „I.“ EID Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. lapkričio 7 d.) deklaruotos importuotos prekės Nr. 1 duomenis bei suformuoti prekę Nr. 2. Minėtoje EID perskaičiuoti importo mokesčiai ir papildomai apskaičiuota 1297 Eur galutinio kompensacinio muito ir 273 Eur importo PVM. UAB „S.“ muitinės tarpininko atstovė N. C. minėtoje EID pateikdama neteisingus duomenis apie deklaruojamų prekių kodą bei neteisingai aprašydama prekes, kai tai turėjo įtakos mokėtinų mokesčių apskaičiavimui (padidėjimui), pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Tarybos reglamento Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde N. C. prašo panaikinti 2018 m. gruodžio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Netenkinus šio reikalavimo taikyti atsakomybę švelninančias teisės aktų nuostatas ir veiką perkvalifikuoti pagal šiuo metu galiojančią ANK 212 straipsnio 2 dalį, kuri atitinka N. C. inkriminuojamos veikos padarymo metu galiojusio ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį ir paskirti minimalią 300 Eur baudą. Skunde taip pat prašoma sujungti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų administracinio nusižengimo bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir jas nagrinėti kaip vieną bylą.
2.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas N. C. inkriminuojamo nusižengimo neindividualizavo, nenustatė jos kaltės formos, rūšies, neatskleidė kaltės turinio, neįvertino faktinių aplinkybių galinčių turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės ir inkriminuojamo nusižengimo esmės. Teismas netyrė, nenagrinėjo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, subjektyvių ir objektyvių požymių ir dėl šių aplinkybių skundžiamame nutarime iš viso nepasisakė, o tai yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas turi būti pripažintas nepagrįstu ir panaikinta. Tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal minėtą ANK straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista prekių (daiktu) deklaravimo tvarka, taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo. Apylinkės teismas nepagrįstai apsiribojo byloje esančių dokumentų, kuriuos pateikė institucija surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, išvardinimu bei formalia, jokiais argumentais nepagrįsta, išvada apie padarytą nusižengimą. Skundo autorės nuomone, teismo išvados yra skubotos, priimtos visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjus bylos bei sąlygotos to, kad teismas nesuprato bylos esmės, jos paaiškinimų dėl nekaltumo ir nesurinko visu įrodymų, reikšmingų bylos išnagrinėjimui. Vien ta aplinkybė, kad apeliantė sutiko, jog buvo neteisingai užpildyta deklaracija, dar nereiškia, jog tai įvyko dėl jos kaltės ar, kad ji sąmoningai neteisingai užpildė deklaraciją ir yra kalta dėl neteisingo deklaracijos užpildymo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių apeliantės kaltę.
2.2. Skunde pabrėžiama, kad teismas turi pareigą rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Šiuo atveju apeliantė pateikė apylinkės teismui duomenis, kad deklaraciją ji užpildė pagal kliento UAB „I.“ pateiktus dokumentus: prekių įsigijimo sąskaitą, laivo manifestą, prekių transportavimo paslaugu sąskaitas, kuriose nebuvo parašyta, kad nerūdijančio plieno strypai yra šalto valcavimo, CMR važtaraštį, tranzitinę deklaraciją T1 bei LR Ūkio ministerijos išduotą priežiūros dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kur aiškiai nurodyta, kad importuojamos prekės yra „nerūdijančio plieno strypai“ (9 langelis) bei KN kodas ir kategorija - 7222118100 F (10 langelis), todėl teismas privalėjo vertinti šias aplinkybes bei dėl jų pasisakyti.
2.3. Skunde teigiama, kad teismas ne tik nevertino pateiktų dokumentų, dėl jų nepasisakė, tačiau neatsižvelgė į apeliantės paaiškinimus, kad apžiūrint prekes nebuvo įmanoma nustatyti ar prekės šalto ar karšto valcavimo. Šiuos apeliantės paaiškinimus patvirtino ir (duomenys neskelbtini) muitinės atstovė teismo posėdžio metu nurodžiusi, kad prekės mėginys būna išvežtas į muitinės laboratoriją, nes tiktai muitinės laboratorija gali nustatyti prekės kodą, kuriuo galima remtis. Tai leidžia daryti išvadą, kad apeliantė objektyviai neturėjo jokios galimybės žinoti, kad importuojami nerūdijančio plieno strypai yra ne karšto, o šalto valcavimo. Pažymima, kad prieš pildant elektroninę importo deklaraciją, apeliantė žodžiu pasitikslino su UAB „I.“ ar nerūdijančio plieno strypai yra karšto valcavimo, UAB „I.“ ją patikino, kad nerūdijančio plieno strypai tikrai yra karšto valcavimo, todėl ji, neturėdama jokių specialių žinių kaip atskirti šalto ir karšto valcavimo plieną, negalėjo ir neturėjo galimybės žinoti, kad įvežami nerūdijančio plieno strypai yra ne karšto, o šalto valcavimo. Juolab, kad apeliantė neturėjo jokio realaus pagrindo numatyti, kad Ūkio ministerija dokumentuose taip pat nurodė neteisingą įvežamų prekių kodą. Ji neturėjo pareigos ir pagrindo kvestionuoti oficialių dokumentų teisingumo. Taigi, apeliantė sąmoningai nepasirinko priešingo teisei elgesio, o pirmosios instancijos teismo išvada dėl padaryto administracinio nusižengimo, yra nepagrįsta. Be to, apylinkės teismas nesudarė apeliantei galimybės tinkamai apsiginti, neišaiškino jai teisės turėti atstovą ir taip buvo pažeistos jos procesinės teisės.
2.4. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas taip pat nesiaiškino ar dėl neteisingai užpildytos deklaracijos buvo padaryta žala. Juo labiau, kad šiuo atveju žalos nebuvo ir ji netgi negalėjo būti padaryta. Prieš išmuitinant prekes, už įvežamas prekes - nerūdijančio plieno strypus, UAB „I.“ sumokėjo (duomenys neskelbtini) teritorinei muitinei užstatą galimai muitų mokesčių nepriemokai padengti, kuris yra laikomas iki (duomenys neskelbtini) teritorinė muitinė nustato prekės kodą pagal paimtą prekių mėginį. (duomenys neskelbtini) teritorinei muitinei 2017 m. gruodžio 8 d. nustačius, jog nerūdijančio plieno strypai yra šalto valcavimo, (duomenys neskelbtini) teritorinė muitinė įformino supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pakeitė UAB „I.“ EID Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. lapkričio 7 d.) deklaruotos importuotos prekės Nr. 1 duomenis bei suformavo prekę Nr. 2, bei perskaičiavus importo mokesčius ir papildomai apskaičiavus 1297 Eur galutinio kompensacinio muito ir 273 Eur importo PVM, šiuos mokesčius nusiskaitė iš UAB „I.“ sumokėto užstato.
2.5. Skunde taip pat prašoma, teismui nusprendus, kad apeliantė yra pagrįstai pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 4 dalyje, perkvalifikuoti jos veiksmus į ANK 212 straipsnio 2 dalį. Nurodoma, kad 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja ANK 212 straipsnio redakcija, kurioje 4 dalies nebeliko, o apeliantės padaryto administracinio nusižengimo sudėtis atitinka ANK 212 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta atsakomybė už netikslios ir neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui ir tai užtraukia bauda nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtu eurų. Šiuo atveju, (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės EID perskaičiuoti importo mokesčiai ir papildomai apskaičiuota 1297 Eur galutinio kompensacinio muito ir 273 Eur importo PVM (visa papildomai priskaičiuotu mokesčiu suma yra 1 570 Eur), neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobauda dydžio, t. y. 5 000 Eur. Tai sudaro pagrindą taikyti apeliantei švelnesnę ANK 212 straipsnio redakciją.
2.6. Skunde taip pat prašoma sujungti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų administracinio nusižengimo bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir jas nagrinėti kaip vieną bylą. Nurodoma, kad abiejose bylose kalbama apie tapačius galimai padarytus nusižengimus, kurie galėjo būti padaryti 2017 m. lapkričio 7 d. ir 2018 m. sausio mėn. 16 d., dėl tų pačių prekių neteisingo kodo nurodymo elektroninėje importo deklaracijose bei jų pateikimo muitinei, t. y. dėl tų pačių į Lietuvos Respubliką įvežamų prekių – nerūdijančio plieno strypų, kuriuos abiem atvejais įsivežė UAB „I.“ deklaravimo. Taigi, šiuo atveju abiejose bylose inkriminuojami administraciniai nusižengimai yra tęstinio pobūdžio ir turėtų būti nagrinėjami vienoje byloje, turėtų būti priimtas bendras veiksmų įvertinimas. Vien ta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) teritorinė muitinė dėl galimai padarytų tęstinių administracinių nusižengimų surašė du administracinių nusižengimų protokolus, nesudaro pagrindo juos nagrinėti atskirose bylose.
Žemesnės instancijos teismas
3. (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo K. R. atsiliepime prašoma apeliacinio skundo dalyje dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo ir bylų sujungimo netenkinti, o dėl N. C. administracinio nusižengimo perkvalifikavimo pagal naują ANK 212 straipsnio 2 dalies redakciją, teismui spręsti savo nuožiūra, įvertinus visus byloje esančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. N. C. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). ANK 9 straipsnyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo.
7. N. C. skundžiamu apylinkės teismo nutarimu pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 4 dalyje. ANK 212 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur. Administracinėn atsakomybėn patraukta N. C. su jos nubaudimu pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį nesutinka, teigia, kad dėl neteisingų duomenų (prekių TARIC kodo) deklaracijoje pateikimo nėra jos kaltės, nes ji vadovavosi prekių gavėjo pateikta informacija. N. C. teigimu ji objektyviai neturėjo jokios galimybės žinoti, kad importuojami nerūdijančio plieno strypai yra ne karšto, o šalto valcavimo, ji pasitikėjo prekes lydinčių dokumentais bei eksporto deklaracijoje įrašytu prekių kodu. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra paneigti administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančių įrodymų visuma.
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir pagrįstai N. C. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės 2018 m. sausio 24 d. UAB „I.“ supaprastinto patikrinimo ataskaitos matyti, kad nuspręsta importo deklaracijoje EID Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-11-07) pakeisti deklaruotos importuotos prekės Nr. 1 duomenis bei suformuoti prekę Nr. 2. Minėtoje EID perskaičiuoti importo mokesčiai ir papildomai apskaičiuota 1 297 Eur galutinio kompensacinio muito ir 273 Eur importo PVM. Administracinėn atsakomybėn patraukta N. C. apeliaciniame skunde neneigia 2017 m. lapkričio 7 d. pateikusi elektroninę importo deklaraciją EID Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prekes deklaravo TARIC kodu 7222 11 81 00, tačiau, ginčydama jai inkriminuotą pažeidimą, nurodo, kad prekės buvo specifinės ir jų savybių buvo neįmanoma nustatyti įvertinus vizualiai, neturint specialių žinių, priemonių ir įrenginių, o deklaracijoje prekių kodus ji nurodė pagal UAB „I.“ pateiktą informaciją, be to, ji neturėjo jokio pagrindo abejoti prekes lydinčių dokumentų duomenų teisingumu, nes jos nurodytas kodas sutapo ir su Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduotuose dokumentuose nurodytu kodu. Šie apeliantės argumentai vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija.
9. Pažymėtina, kad 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Todėl akivaizdu, jog N. C., pateikusi (duomenys neskelbtini) teritorinei muitinei elektroninę importo deklaraciją, tapo atsakinga už pateiktų duomenų teisingumą. Apeliantės argumentai, kad ji duomenis deklaracijoje nurodė pagal prekių gavėjo pateiktą informaciją ir neturėjo pagrindo abejoti jų teisingumu, jos atsakomybės nešalina, nes, pagal minėtą teisinį reglamentavimą, N. C., būdama atsakinga už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pati, ar deklaracija buvo surašyta pagal krovinio gavėjo pateiktus duomenis.
10. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Muitinės departamento 2004-06-07 įsakymo Nr. 1B-615 „Dėl leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo“, galiojusio deklaracijos pateikimo metu, 4 p., asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinės sankcionuotiems veiksmams, yra suteikta teisė gavus muitinės leidimą apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2018 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1B-333 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 1B-443 „Dėl prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 7.2 punkte numatyta galimybė imti deklaruojamų prekių mėginius, jeigu kyla abejonių dėl deklaruojamų prekių muitinės nomenklatūros kodo teisingumo. Taigi, muitinės tarpininkas turi teisę fiziškai pasitikrinti prekes, ar jos atitinka nurodytus duomenis, iki šių prekių pateikimo ir deklaravimo muitinei, be to, apžiūrėdamas prekes, muitinės tarpininkas turi teisę ir pats paimti prekių mėginius ir pateikti prašymą muitinei dėl prekių patikrinimo ir jų kodų nustatymo, tačiau nagrinėjamu atveju, apeliantė to nepadarė ir, neįsitikinusi, kad deklaracijose pateikti duomenys yra teisingi, jas pateikė muitinės įstaigai. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog N. C. nebuvo pagrindo abejoti jai pateiktų dokumentų tikrumu ir juose nurodytų prekių kodo teisingumu, tačiau ir pati apeliantė pripažino, jog deklaruojamos prekės vis dėlto buvo specifinės ir be specialių žinių, vien tik įvertinus vizualiai, nebuvo galima nustatyti šių prekių savybių, t. y. ar įvežami nerūdijančio plieno strypai yra karšto, o šalto valcavimo. Nepaisant to, ji nesiėmė jokių veiksmų, kurie leistų įsitikinti, jog duomenys, kuriuos ji įrašė į importo deklaraciją, yra teisingi, bet pasitikėjo, kaip pati nurodo, UAB „I.“ pateiktais deklaravimo duomenimis, jų nepatikrinusi, nors tokia galimybė teisės aktuose yra numatyta. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad N. C. dirba UAB „S.“ muitinės tarpininke, turi didelę patirtį importuojamų prekių deklaravimo srityje, daug kartų netgi bausta administracine tvarka už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimus pagal ANK 212 straipsnį, todėl teismui nekyla abejonės dėl to, jog ji žinojo apie tai, jog būtent jai, kaip deklarantei kyla atsakomybė už importo deklaracijoje neteisingai pateiktus duomenis. Akivaizdu, kad apeliantė, kaip asmuo, besiverčiantis profesionalia muitinės tarpininko veikla, privalėjo elgtis rūpestingai bei atidžiai patikrinti ir UAB „I.“ nurodytus duomenis, tačiau kaip jau buvo minėta, to nepadarė ir veikė savo rizika, todėl turi prisiimti ir iš to kylančius padarinius. Remiantis teismų praktika tai, jog muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus, įskaitant teises pasinaudoti patikrinti prekes. Be to, deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingą prekės kodą, vertę ar kitus duomenis jam nurodo prekės gamintojas, nepriklausomas turto vertintojas ar kiti asmenys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-269/2009, N575-345/2009, N502-2725/2009, N575-2815/2011; Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-314- 651/2017, AN2-187-606/2018). Taigi, deklaracijų užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių veiksmas. Pateikdamas deklaracijas N. C. tapo atsakinga, kad faktiniai duomenys apie prekes atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijose. Todėl darytina išvada, kad apeliantė nenumatė, kad jos veika gali sukelti žalingas pasekmes, nors turėjo ir galėjo jas numatyti, t. y. veikė neatsargiai, jos veikoje yra ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis.
11. Apeliaciniame skunde ir atskirai teismui pateiktame prašyme apeliantė taip pat prašo sujungti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų administracinio nusižengimo bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), jas nagrinėti kaip vieną bylą ir priimti vieną sprendimą, nes šiose bylose inkriminuojami administraciniai nusižengimai yra tęstinio pobūdžio ir jų įvertinimas turėtų būti bendras, o administracinė nuobauda turėtų būti skiriama vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies taisyklėmis.
12. ANK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Atsižvelgus į tokį teisinį reglamentavimą, aukštesnės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju ANK 38 straipsnio 2 dalis negali būti taikoma.
13. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad N. C. 2018 m. gruodžio 6 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už administracinio nusižengimo padarymą 2017 lapkričio 7 d. 00.00 val. (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)), o teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolas N. C. buvo surašytas už administracinio nusižengimo padarymą 2018 sausio 16 d. 00.00 val. Šios administracinių nusižengimų bylos į apylinkės teismą buvo atsiųstos atskirai ir dėl jų buvo priimti atskiri apylinkės teismo nutarimai. Apeliacinės instancijos nuomone ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos tuomet, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju N. C. administracinius nusižengimus, už kurių padarymą ji yra pripažinta kalta skirtingais apylinkės teismo nutarimais padarė ne vienu metu, pažeidimus skiria daugiau nei dviejų mėnesių laikotarpis.
14. Atmestinas ir apeliacinio skundo teiginys, kad apeliantei nebuvo išaiškinta teisė turėti atstovą, nes administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje, jai buvo išaiškintos dar tyrimo metu, įteikiant administracinio nusižengimo protokolo nuorašą, apie ką patvirtina pažeidėjos ranka darytas įrašas ir parašas (b. l. 1). Be to, iš apylinkės teisme posėdžio metu daryto garso įrašo akivaizdu ir tai, kad ANK įtvirtintas teises bei pareigas N. C. išaiškino ir apylinkės teismas, pradėjęs nagrinėti jos administracinio nusižengimo bylą, tokiu būdu skundo argumentai apie tariamai pažeistas apeliantės teises akivaizdžiai deklaratyvūs, todėl atmetami.
15. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti N. C. atžvilgiu švelnesnę administracinę atsakomybę numatančią ANK 212 straipsnio redakciją, įsigaliojusią 2019 m. sausio 1 d. 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-1835 buvo priimti ANK pakeitimai, kurie įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d. Šiuo įstatymu buvo pakeistas iš esmės ANK 212 straipsnis – nebeliko 4 dalies. Remiantis nauja šio straipsnio redakcija, apeliantės padaryto administracinio nusižengimo sudėtis atitinka naujos redakcijos ANK 212 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta atsakomybė už netikslios ir neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui ir tai užtraukia bauda nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtu eurų.
16. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal bendrąją taisyklę asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Tačiau įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad nagrinėjamu atveju 2019 m. sausio 1 d. įsigalioję ANK 212 straipsnio pakeitimai švelnina N. C. teisinę padėtį, nes ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė pažeidėjui nei pažeidimo padarymo metu galiojusios redakcijos ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje, todėl turi grįžtamąją galią. Įvertinus šias aplinkybes, aukštesnės instancijos teismo nuomone yra pagrindas N. C. veiksmus, kai ji prekių importo deklaracijoje pateikdama neteisingus duomenis apie deklaruojamų prekių kodą bei neteisingai aprašydama prekes, kas turėjo įtakos mokėtinų mokesčių apskaičiavimui (padidėjimui), pažeidė 2013-10-09 Tarybos reglamento Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį, kvalifikuoti pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį (redakcija įsigaliojusi 2019 m. sausio 1 d.). Todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimas keičiamas perkvalifikuojant N. C. administracinį nusižengimą iš ANK 212 straipsnio 4 dalies į ANK 212 straipsnio 2 dalį ir skiriama nuobauda.
17. Skirdamas nuobaudą N. C. apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę (neteista, bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų) bei atsakomybę lengvinančių ir sunkinančią aplinkybių nebuvimą, todėl vadovaujantis ANK 34 straipsniu 2 dalimi jai skirtina minimali bauda, numatyta ANK 212 straipsnio 2 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
N. C. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimą:
N. C. administracinį nusižengimą iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalį ir paskirti jai trijų šimtų Eur baudą.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo dalį dėl nuobaudos mokėjimo išdėstymo.
Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.