Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Reda G. Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. kovo 22 d nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji, būdama UAB „V“ muitinės tarpininke 2016 m rugsėjo 23 d. muitinei pateikė elektroninę importo deklaraciją (toliau – EID) Nr. 16LTLR1000IM0217A3 prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai. EID deklaruotai prekei „Metaliniai kabliai, skirti baldų gamybai“ (toliau - prekė Nr. 2) muitinio tikrinimo metu buvo paimti mėginiai (2 vnt.). Gavus Muitinės laboratorijos atsakymą, Klaipėdos teritorinė muitinė įformino Prekės klasifikavimo aktus Nr. 16L0353, 16L0354 (2016-11-02), priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 7LM190015S (2017-01-06), kuria importo deklaracijoje Nr. 16LTLR1000IM0217A3 prekę suklasifikavo dviem skirtingais TARIC kodais, papildė nauja preke Nr. 4 bei perskaičiavo importo mokesčius. Pakeitus prekės (prekės vertė 1447,41 Eur) TARIC kodą iš 8302 42 00 90 į kodus 7318 13 00 90 ir 7326 90 98 90, įregistruota mokestinė nepriemoka: muito - 12,00 Eur, įtraukta į apskaitą VMI pridėtinės vertės mokesčio suma, ją didinant – 3,00 Eur, o tai sudaro 0,39 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. R. G., pateikdama neteisingus duomenis apie EID Nr. 16LTLR1000IM0217A3 deklaruojamos prekės Nr. 2 TARIC kodą, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Nutarimu R. G. skirta ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyta nuobauda – įspėjimas (b. l. 9-10).Administracine tvarka nubausta R. G. teismui pateikė skundą dėl 2017 m. kovo 22 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimo panaikinimo ir prašė administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti (b. l. 3-8).Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu R. G. skundo netenkino ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. kovo 22 d. nutarimą paliko nepakeistą. Apeliaciniu skundu R. G. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Su teismo nutartimi nesutinka dėl šių motyvų:Teismas vadovavosi inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo ir pačios bylos nagrinėjimo metu negaliojančių teisės aktų nuostatomis. Nuo 2016-05-01 nebegalioja Komisijos 1993 m. liepos 2 d. reglamentas Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas ir pats Tarybos 1992-10-12 reglamentas Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą bei nuo 2016-06-28 neteko galios ir Muitinės departamento 2004-06-07 įsakymas Nr. 1B-615 „Dėl leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo. Nevertino bylos nagrinėjimo metu Klaipėdos teritorinės muitinės tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės V. P. pripažinimo, kad minimo prekės klasifikuojamos gana sudėtingai. Kadangi vietoje nėjo vienareikšmiškai nustatyti prekės kodą, todėl buvo paimti pavyzdžiai ir išsiųsti į laboratoriją. Tikslus TARIC kodas nustatytas tik remiantis laboratorijos rekomendacijomis. Nepagrįstai nevertino kaip aplinkybės, kad UAB „A.“ muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitos Muitinės departamentui prie LR Finansų ministerijos neskundė, o įregistruotą mokestinę nepriemoką ir paskirtą baudą sumokėjo. Be to, nors ir neskundė muitinės ataskaitos dėl sudėtingos ir daug laiko sąnaudų reikalaujančios muitinės sprendimo apskundimo procedūros, kuri neadekvati paskaičiuotai mokestinei nepriemokai, tačiau iš Bendrovės direktoriaus 2016-12-02 rašto matyti, kad nesutinka su muitinės sprendimu keisti TARIC kodą.Teismas skundžiamą nutarimą priėmė vadovaudamasis tik Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnės, priėmusios nutarimą, įvardytomis ir pripažintomis aplinkybėmis, nesiaiškindamas pažeidimo padarymo aplinkybių, jo pavojingumo. Nurodo, kad ji išsamiai ir kruopščiai analizavo su atvykusiomis prekėmis gautus dokumentus ir gavėjo patvirtintus dokumentus, visapusiškai analizavo ES muitinės tinklapyje privalomąją tarifinę informaciją ir siekdama užtikrinti teisingą TARIC kodo nustatymą bei mokesčių paskaičiavimą vadovavosi visomis taisyklėmis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad prekės kodą nurodė neva tik pagal turimą informaciją iš prekių siuntėjo ir gavėjo. Mano, kad jos veika nebuvo tokia pavojinga ir atitinkanti administracinio nusižengimo požymius. Dėl to traktuoti, kad nusižengimas padarytas esant nepagrįstam pasitikėjimui ar nerūpestingumui, nebuvo jokio pagrindo. Be to, pažymi, kad ir po muitinės prekių TARIC kodo pakeitimo papildomai priskaičiuotų Bendrovei mokėtinų mokesčių menkavertė suma (15 Eur) tik patvirtina, kad jokio intereso ką nors apgauti ar nuslėpti tikrai negalėjo būti. Tvirtina, jog buvo visiškai įsitikinusi, kad dėl jos atlikto veiksmo jokių žalingų padarinių negali kilti. Teigia, jog atliko visus privalomus veiksmus, įvertino galimą riziką, o klaida dėl prekių TARIC kodo nurodymo, jeigu tokia ir buvo, atsirado ne dėl jos kvalifikacijos stokos ar neveikimo. Nurodo, jog norint pripažinti asmenį padariusiu administracinį nusižengimą, turi būti įrodyta visa nusižengimo sudėtis. Anot apeliantės, ji ėmėsi visų priemonių, kad deklaracijoje būtų nurodytas teisingas TARIC kodas, tačiau neturėdama muitinės laboratorijos eksperto kvalifikacijos negalėjo žinoti, kad prekė turi būti klasifikuojama dviem skirtingais kodais. Kadangi jos veiksmuose nėra nustatyta kaltė, todėl administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinė muitinė prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarimą nepakeistą ir R. G. apeliacinio skundo netenkinti. Apeliaciniame skunde yra nurodytos tapačios aplinkybės, kurias nurodė pirmosios instancijos teismui ir teismas dėl jų motyvuotai pasisakė. Sutinka su apylinkės teismo išdėstytais motyvais. Apeliacinis skundas atmestinas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nors ir vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu paliko Institucijos nutarimą nepakeistą, tačiau priėmė nutarimą, o ne nutartį, kurią vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 4 dalimi privalėjo priimti. Kadangi iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas priimdamas procesinį sprendimą vadovavosi būtent ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, todėl tai traktuotina kaip rašymo apsirikimas ir ištaisytinas ANK 638 straipsnio 1 dalimi. Laikytina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. priėmė nutartį, o ne nutarimą.R. G. nuobauda taikyta pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį. ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyta deklaranto atsakomybė už neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir (arba) kai dėl šių veiksmų apskaičiuoti mokėtini muitai ir mokesčiai neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Iš apeliacinio skundo matyti, kad ginčo, jog buvo neteisingai nurodytas prekių TARIC kodas, nėra, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tvirtina, jog ji niekaip negalėjo žinoti, kad pateikta prekė turi būti klasifikuojama dviem skirtingais kodais, todėl jos veiksmų traktuoti kaip nepagrįstą pasitikėjimą ar nerūpestingumą, nebuvo jokio pagrindo. Taigi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo. Tvirtina, jog nėra įrodyta nusižengimo subjektyvioji pusė. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Iš ANK 212 straipsnio 3 dalies dispozicijos matyti, kad objektyvieji nusižengimo požymiai yra: deklaracijoje pateikti neteisingi duomenys arba kitoks muitinės suklaidinimas ir tai, kad neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir (arba) kai dėl šių veiksmų apskaičiuoti mokėtini muitai ir mokesčiai neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kaip minėta, ginčo dėl objektyvių nusižengimo požymių nėra. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 str.). ANK 9 straipsnyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ATPK 10, 11 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-29-746/2015).Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.Apeliantės teigimu, ji atliko visus privalomus veiksmus, įvertino galimą riziką ir jos veiksmų vertinti kaip neatsargią kaltę, negalima. Be to, anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas jos neatsargią kaltę, rėmėsi negaliojančiais teisės aktais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog teismo nurodyti aktai yra netekę galio ir jais negalėjo vadovautis, tačiau įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir galiojančius teisės aktus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo. Nustatyta, kad apylinkės teismas, įvertindamas pažeidėjos veiksmus kaip neatsargią kaltę, vadovavosi Tarybos 1992-10-12 reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 42 straipsniu, Komisijos 1993 m. liepos 2 d. reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsniu ir Muitinės departamento 2004-06-07 įsakymo Nr. 1B-615 Dėl leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo 4 punktu, kurie numato deklarantės teisę gavus muitinės leidimą, apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti, taip pat imti jų mėginius (pavyzdžius), kreiptis į Muitinės departamentą rekomendacijos ar pati pateikti prekės mėginius laboratorijai. Kadangi pažeidėja nesiėmė šiuose teisės aktuose nustatytų atitinkamų veiksmų, o vadovavosi išimtinai tik siuntėjo ir gavėjo nurodytais duomenimis, teismo manymu, pažeidėja veikė neatsargiai (ANK 9 str. 3 d.).Nustatyta, kad Komisijos 1993 m. liepos 2 d. reglamentas Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas nuo 2016-04-30 neteko galios. Pats Tarybos 1992-10-12 reglamentas Nr. 2913/92 neteko galios taip pat nuo 2016-04-30. Muitinės departamento 2004-06-07 įsakymas Nr. 1B-615 „Dėl leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo neteko galios nuo 2016-06-28. Taigi teismas šiais teisės aktais vadovavosi nepagrįstai. Tačiau Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad R. G. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nustatančius asmens, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujančio atliekant muitinės formalumus, pareigas. Taigi vertinant nusižengimo padarymo aplinkybes, reikėjo remtis būtent šiuo reglamentu ir su juo susijusiais teisės aktais. Minėto reglamento 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, pateikdamas muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Nustojus galioti Muitinės departamento 2004-06-07 įsakymui Nr. 1B-615, nuo 2016-06-28 įsigaliojo 2016-06-20 priimtas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 1B-525 „Dėl leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) su teikimo taisyklių patvirtinimo.“ Šio II skyrius suteikė prekių turėtojui teisę gauti vienkartinį leidimą patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) prekių turėtojui. Šio įsakymo 4 punkte nustatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei, muitiniam statusui ar kitiems duomenims, susijusiems su muitinės formalumų prekėms atlikimu, nustatyti ar patikslinti prekių turėtojas bet kuriuo metu, išskyrus Taisyklių 6 punkte nustatytus atvejus, gali prekes apžiūrėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, išmatuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius), Taisyklių nustatyta tvarka gavęs teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje yra muitinės prižiūrimos prekės, Vienkartinį leidimą patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius). Šis įsakymas priimtas vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas ir 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotu reglamentu (ES) 2016/341, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas tam tikrų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymo pereinamuoju laikotarpiu, kol bus įdiegtos tam tikros elektroninės sistemos, taisyklėmis ir iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446 (taikomas nuo 2016-05-01).Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, matyti, kad ir pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus deklarantė atsako už deklaracijoje pateiktus neteisingus duomenis. Tam, kad deklaracijoje būtų nurodyti teisingi duomenys, teisės aktai prekių turėtojui numato teisę patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius). Tikrinimą gali atlikti esant abejonėms apie deklaruojamų prekės kodų teisingumą. Kaip matyti, Klaipėdos teritorinė muitinė supaprastintą patikrinimą atliko vadovaudamasi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010-06-29 įsakymu Nr. 1B-443 „Dėl prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių patvirtinimo 7 punkto 7.2 papunkčiu, t. y. dėl to, kad kilo abejonių dėl deklaruojamo prekių muitinės nomenklatūros kodo teisingumo (b. l. 25-26). Iš to seka, kad deklarantė patikrinimą galėjo atlikti esant abejonėms apie deklaruojamų prekės kodų teisingumą. Apeliantė tvirtina, jog jai jokių abejonių dėl deklaruojamos prekės kodo nekilo. Priešingai, ji kodą nustatė išsamiai ir kruopščiai išanalizavusi su atvykusiomis prekėmis gautus dokumentus ir gavėjo patvirtintus dokumentus, visapusiškai išanalizavusi ES muitinės tinklapyje privalomąją tarifinę informaciją ir vadovavosi visomis taisyklėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeidėjos argumentai dėl tinkamo išsiaiškinimo, kokį kodą taikyti yra nepagrįsti. Teismo posėdžio metu pažeidėja nurodė, jog žinojo, kad deklaruojama prekė Nr. 2 yra dviejų rūšių metaliniai kabliai, todėl jai turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl kodų taikymo, tačiau ji nepatikrino duomenų, nors tokią galimybę turėjo, o rėmėsi gavėjo ir siuntėjo pateiktais duomenimis. Be to, pažeidėja nurodė, kad jau 8 metus paslaugas teikia UAB „A“ ir žino, kad ši įmonė nuolatos importuoja tik baldus arba jų dalis, o tai suponuoja išvadą, kad pažeidėja, kaip muitinės tarpininkė, veikė remdamasi senesne savo praktika ir iš esmės tinkamai neįsigilino ir neišanalizavo reikiamos informacijos. Apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad veikė pasikliaudama gautais ir prekių gavėjo patvirtintais dokumentais (b. l. 50). Apeliantės tvirtinimu, UAB „A“ nesutikimas su paskirtais kodais įrodo, jog ji taip pat negalėjo abejoti jų tikslumu. Su tokia pozicija nesutiktina. Bendrovės nesutikimas su kodais nepaneigia jos, kaip muitinės tarpininkės, atsakomybės už teisingų kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkei yra keliami aukštesni reikalavimai nei bendrovės vadovui, todėl ji, veikdama apdairiai ir rūpestingai, privalėjo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus. Kaip minėta, ji žinojo, kad deklaruojami dviejų rūšių metaliniai kabliai. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantės argumentai dėl neva išsamiai atliktos analizės taikant TARIC kodus, yra nepagrįsti.Nesutiktina su apeliante, jog priešingam sprendimui įtakos gali turėti ir liudytojos V. P. nurodyta aplinkybė, kad minimos prekės klasifikuojamos sudėtingai. Atkreiptinas dėmesys, kad muitinės tarpininkas, kilus sunkumams dėl taikomų TARIC kodų, turi visas galimybes atlikti prekės patikrinimą ir juo remdamasis deklaracijoje nurodyti teisingus TARIC kodus, tačiau tokių veiksmų pažeidėja nesiėmė. Vertinant administracinio nusižengimo subjektyviąją pusę, neturi įtakos atsiradę padariniai (15 Eur mokestinė nepriemoka, kuri buvo sumokėta) kurie, pasak apeliantės, patvirtina, jog ji neturėjo intereso ką nors apgauti ar nuslėpti. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog pažeidėjai administracinė atsakomybė kyla dėl to, kad veikė esant neatsargiai kaltei, o ne tyčia, todėl tikslas dėl klaidingos informacijos pateikimo deklaracijoje, nėra aktualus. Nors apylinkės teismas rėmėsi negaliojančiais teisės aktais, tačiau atsižvelgus į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 2013 m. spalio 9 d., kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 48 straipsnio nuostatą, 2016-06-20 priimto Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 1B-525 „Dėl leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) su teikimo taisyklių patvirtinimo.“ 4 punktą, deklarantė turėjo teisę tikrinti prekes. Nagrinėjamu atveju pažeidėja tokia savo teise nepasinaudojo, o pasikliovė tik siuntėjo ir gavėjo nurodytais duomenimis apie prekes. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismu, jog administracinis nusižengimas padarytas dėl pažeidėjos nerūpestingumo (ANK 9 str. 3 d.). Atsakant į apeliantės argumentus, jog administracinė atsakomybė jai buvo taikyta neįvertinus jos veiksmų pavojingumo, nusižengimo padarymo aplinkybių, nurodytina, kad ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas yra formalus, todėl pakanka nustatyti, kad deklarantas pateikė neteisingus duomenis deklaracijoje. Kadangi nagrinėjamu atveju dėl neteisingai deklaruotų prekių apskaičiuoti mokėtini muitai ir mokesčiai neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl administracinė atsakomybė taikytina pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį. ANK 212 straipsnio 3 dalis nepatenka tarp ANK 12 skirsnyje nurodytų pažeidimų, todėl padarytą pažeidimą traktuoti kaip mažiau pavojingą, nėra pagrindo, juolab vertinti kaip visiškai nepavojingą ir neužtraukiantį administracinės atsakomybės. Esant išdėstytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad nutarties naikinti ar keisti nėra pagrindo, o apeliantės R. G. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį nepakeistą ir R. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.