Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – E. S. atstovo advokato G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutarties, kuria E. S. skundas netenkintas ir Kauno teritorinės muitinės teisės skyriaus 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas Nr. MD-KM00-ANR_N-177-2022 paliktas galioti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. S. Kauno teritorinės muitinės teisės skyriaus 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. MD-KM00-ANR_N-177-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22174748537 (toliau – ir nutarimas) nubaustas už tai, kad jis 2021 m. sausio 15 d., būdamas muitininkės tarpininko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovu, pateikdamas elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje nurodęs netikslią informaciją apie deklaruojamų prekių TARIC kodą, ko pasėkoje atsirado mokestinė prievolė ir taip pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje nuostatas. Nutarime nurodyta, jog šiais savo veiksmais E. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2021 m. birželio 3 d.), t. y. netikslios ir neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. E. S. už ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 700 Eur dydžio bauda.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo E. S. pateikė skundą apylinkės teismui, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutartimi jo skundas netenkintas ir nutarimas paliktas galioti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. atstovo advokato G. V. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ir jo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teismo išvadomis dėl E. S. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2021 m. birželio 3 d.). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. S. administracinėn atsakomybėn negali būti traukiamas pirmiausia todėl, kad E. S., kaip ginčo prekių deklarantas, nedisponuodamas specialiomis žiniomis ar priemonėmis, pats neturėjo jokių teisinių galimybių kitaip suklasifikuoti ginčo prekių, kol nebuvo surašyta Muitinės laboratorijos išvada, t. y. teigia, kad E. S. veikoje nagrinėjamu atveju nėra kaltės, prekės kvalifikacija parinkta tinkamai, vadovaujantis teisės aktais. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą palikti galioti Institucijos nutarimą, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl pagrįstai E. S. nubaudė pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį ir paskyrė jam nuobaudą.

6. Nors skunde nurodoma, kad E. S. (kaip deklarantas) ginčo prekes importo deklaracijoje suklasifikavo taip, kaip nurodyta ES muitų teisės aktuose, kadangi ginčo prekės visuose jų importo dokumentuose aprašytos ir apibūdintos kaip „permanento makiažo dažai“ arba „spalvos permanentiniams makiažui ir tatuiruotėms“, ką apeliantai vertina kaip gražinimosi (kosmetikos) produktus, tačiau šiame kontekste pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tai, kad muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus (Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-314-651/2017, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-90-317/2019, Nr. AN2-317-813/2019, Nr. AN2-91-319/2019). Deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingą prekės kodą, vertę ar kitus duomenis jam nurodo prekės gamintojas ar muitinės tarpininko atstovaujama įmonė.

7. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis apeliantų nurodyta kasacinio teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi, priimta atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019, nes kasacinio teismo išnagrinėtos ir šios nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje buvo nustatyta, jog muitinės deklarantas muitiniam įforminimui pateikė 7 importo deklaracijas, jose nurodydamas neteisingą importuojamų automobilių vertę, dėl to susidarė valstybei mokėtinų mokesčių nepriemokos. Byloje taip pat nustatyta, kad visais šiais atvejais, deklaruodamas importuojamų automobilių vertę, jis vadovavosi turto vertintojo pateiktose ataskaitose nustatyta šių automobilių verte. Pažymėtina, jog kasacinio teismo atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau – Muitinio įvertinimo taisyklės) 16 punkte nustatyta, kad jeigu muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms įvertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė. Iš bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju muitinė taikė būtent šį metodą, kai naudotos transporto priemonės vertė nustatoma pagal turto vertintojo ataskaitą. Kasacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatomis, padarė išvadą, jog turto vertinimą atlieka įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkantys asmenys, turintys tam atitinkamą kvalifikaciją, o ne muitinės deklarantas, todėl konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, jam, kaip deklarantui, nepagrįstai nustatė pareigą tikrinti turto vertintojo ataskaitos duomenų apie automobilių vertę teisingumą, o to neatlikus ir paaiškėjus, kad turto vertintojui nustatant importuojamų automobilių vertę buvo padaryta klaidų ir dėl to deklaracija buvo užpildyta neteisingai, nepagrįstai konstatavo jo kaltę neatsargumo forma, kaip nepagrįstą pasitikėjimą.

8. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju deklarantas nesivadovavo turto vertintojo ataskaitoje turto vertintojo nustatyta turto verte. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, jog E. S. atsakomybėn patraukta dėl netinkamai nurodyto deklaruotų prekių TARIC kodo, dėl ko atsirado mokestinė prievolė.

9. 2013 m. spalio 9 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 (toliau – Reglamentas Nr. 952/2013), kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas. Administracinei atsakomybei patrauktam asmeniui inkriminuotas Reglamento Nr. 952/2013 15 straipsnio 2 dalies pažeidimas numato, jog, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: 1) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; 2) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; 3) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad anksčiau E. S. už analogišką nusižengimą, susijusį su makiažo priemonių deklaravimu netinkamoje pozicijoje, baustas nebuvo, tačiau pastebėtina, kad E. S. buvo baustas už deklaravimo pažeidimus ir jam minėta įstatymo nuostata, susijusi su deklaranto atsakomybe dėl tikslios deklaracijos pateikimo, neabejotinai buvo žinoma.

10. Nors, kaip minėta, apeliantas ir jo atstovas skunde nurodo, jog TARIC kodą E. S. deklaracijoje įrašė remdamasis ES muitų teisės aktais ir importuotojo pateikta informacija, tačiau apygardos teismas pažymi, jog importuotojai, patys dėl tam tikrų priežasčių (pvz., laiko, kompetencijos stoka ir pan.) negebėdami tinkamai deklaruoti importuojamų prekių, būtent tinkamam muitinės procedūrų įforminimui ir perka muitinės deklarantų paslaugas. E. S., būdamas muitinės deklarantu, neabejotinai turi žinoti, kokiais teisės aktais turi vadovautis muitinės tarpininkas, pateikdamas muitiniam įforminimui įvežamas prekes. Kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys deklarantų veiklą, yra 2013 m. spalio 9 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 (toliau – Reglamentas Nr. 952/2013), kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, ir 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, taip pat sudėtinės pastarojo dokumento dalys, papildymai ir pan. Apeliantas neneigia, jog jam yra žinomos šių reglamentų nuostatos, priešingai, teigia, jog būtent 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo nuostatų aktualia versija jis deklaruodama prekes ir vadovavosi. Išmuitinimo paslaugos užsakovo pateiktoje informacijoje, gautoje elektroniniu paštu muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui E. S., buvo nurodoma, kad siuntoje gaunamos spalvos permanentiniam makiažui ir tatuiruotėms (1 t., b. l. 47). E. S. sprendė, kad kliento pateiktas apibūdinimas atitinka klasifikuojamos kombinuotosios nomenklatūros 3304 99 00 00 kodą kaip makiažo ir gražinimosi priemonės. Sutiktina, kad KN 3304 pozicija aprašyta kaip gražinimosi arba makiažo preparatai ir odos priežiūros preparatai (išskyrus medikamentus), įskaitant apsaugos nuo įdegimo arba įdegimo imitavimo preparatus; manikiūro ir pedikiūro preparatus. Minėtoje klasifikacijoje atskirai išskiriami lūpų makiažo preparatai, akių makiažo preparatai, manikiūro ir pedikiūro preparatai, pudros. Tuo tarpu kliento nurodytos prekės – spalvos permanentiniam makiažui ir tatuiruotėms, nėra susijusios su dekoratyvinio makiažo priemonėmis. Tatuiruotė, kaip ir ilgalaikis makiažas, daroma su adata praduriant viršutinį odos sluoksnį ir įpurškiant dažus į poodinį sluoksnį, taigi esminės prekės savybės yra susijusios su dažais. Pažymėtina, kad gamintojo pateikta informacija yra susijusi su pigmentų gamyba ir jų panaudojimais (1 t., b l. 78). Tuo tarpu Bendros Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės, pateiktos jos pirmos dalies I skyriaus A poskyryje, numato: „Klasifikuojant prekes pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, turi būti vadovaujamasi šiais principais: 1) skyrių, skirsnių ir poskirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti; 2) juridiniais tikslais prekių klasifikacija turi būti nustatoma pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis. <…>; 3) Jeigu <...> prekę galima <...> klasifikuoti dviejose arba daugiau pozicijų, ji turi būti klasifikuojama taip: a) pirmenybė teikiama tai pozicijai, kurioje prekė aprašyta tiksliausiai, palyginti su kitomis pozicijomis, kuriose ji aprašyta bendriau.“ Šių aplinkybių, susijusių su teisingu prekių deklaravimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevertino, nesprendė, ar ją galima kvalifikuoti keliose pozicijose ir kurioje ji aprašyta tiksliau, tačiau plečiamai interpretavo importuotojo pateiktą prekės aprašymą, išskirdamas vienintelę prekės savybę – makiažą, nevertindamas realių prekės panaudojimo savybių ir technilogijų. Deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Pateikdama muitiniam įforminimui elektroninę importo deklaraciją, E. S. tapo atsakingas, kad duomenys apie prekes atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijoje.

11. Iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad neatlikus papildomų tyrimų pareiškėjui galėjo būti nežinoma apie tinkamą prekės klasifikavimą, tačiau E. S., kaip pagrįstai nurodyta ir pirmosios instancijos teismo nutartyje, nesiėmė tinkamų priemonių teisingam deklaracijos pateikimui. Tuo labiau, kad Sąjungos muitinės kodekso 134 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių turėtojas gali, muitinei leidus, bet kuriuo metu tas prekes patikrinti arba paimti jų pavyzdžius, visų pirma jeigu to reikia jų tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei arba muitiniam statusui nustatyti. Pažymėtina, kad šiuo atveju E. S., būdamas deklaranto atstovu ir deklaruodamas prekes, bet kokiu atveju importo deklaracijoje nurodė neteisingus duomenis, ir tai aiškiai parodo, kad jis elgėsi nerūpestingai, nors turėjo pareigą ir visas galimybes pateikti deklaracijoje teisingus duomenis, jeigu būtų buvęs rūpestingas ir, prieš deklaruodama prekes, būtų jas fiziškai patikrinęs ar susipažinęs su gamintojo pateikta informacija.

12. Skundo argumentai, kad apskaičiuojant papildomus mokesčius, nei pareiškėjas, nei įmonė, kurioje jis dirbo, nebuvo pripažinta solidariu skolininku muitinei, E. S. atsakomybės nešalina, nes, pagal minėtą teisinį reglamentavimą, būtent jis, būdama atsakingas už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti.

13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutartis, kuria E. S. skundas dėl Institucijos nutarimo, kuriuo jis pripažintas padaręs ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, atmestas, yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. atstovo advokato G. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.