Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-4009-1021/2025 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11303-2025-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)

2025 m. rugpjūčio 29 d.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis, veikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškinio, atsiliepimo į ieškinį esmė

Ieškovas D. V. (toliau – ieškovas) ieškiniu, pareikštu atsakovei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl žalos atlyginimo, prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, ieškovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 750 Eur žalos atlyginimo ir 17 Eur sumokėtą žyminį mokestį (e. b. 1 -5 l.)

Ieškinyje nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vyriausiasis specialistas A. M. 2023 m. rugpjūčio 25 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2432-2023, kuriuo D. V., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį dėl to, jog 2023 m. birželio 27 d., 11.00 val., (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas yra naudojamas pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Patikrinus ribų posūkio taškus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre ir pažymėtus Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, nustatyta, kad už rytinės žemės sklypo ribos yra pastatyta tvora, lauko tualetas ir šulinys. Pažeidimams pašalinti skirta 6 mėnesiai. Už minėto nusižengimo padarymą asmeniui paskirta nuobauda – įspėjimas. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. nutarimu (administracinio nusižengimo byla Nr. II-125-537/2023) nutarta pareiškėjo D. V. skundą tenkinti bei panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos vyriausiojo specialisto A. M. 2023 m. rugpjūčio 25 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2432-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną D. V. atžvilgiu pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nutraukti. Nesutikdama su Marijampolės rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. nutarimu, Nacionalinė žemės tarnyba pateikė apeliacinį skundą, kuris Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartimi (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-14-923/2024) buvo atmestas ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas naudojosi advokatės A. J. teisine pagalba. Advokatės 2023 m. spalio 3 d. sąskaita 750 Eur sumai, ieškovui apmokėjimui buvo pateikta tik pasibaigus bylos nagrinėjimui teisme, kuri buvo apmokėta 2024 m. sausio 22 d., 2024 m. vasario 8 d. ir 2024 m. kovo 25 d. mokėjimais. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 666 straipsnio redakciją, galiojusią nuo 2023 m. birželio 1 d., administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos; kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 5651 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad CK 6.249 straipsnio prasme turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu, yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu baudžiamoji byla nebūtų buvusi keliama, <...> tokių išlaidų atlyginimas nesiejamas su pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2A-217-450/2023, 84 punktas). Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, yra pažymėta, kad ginčas dėl turtinės žalos, patirtos už advokato teisinę pagalbą, atlyginimo, nutraukus administracinio nusižengimo teiseną, grindžiamas civilinės deliktinės atsakomybės pagrindu, nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų ginčų kategoriją, kurie priskirtini administracinio teismo kompetencijai, todėl tokie ieškiniai teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Tuo tarpu administracinių teismų kompetencijai priskirtinos tik tos bylos kuomet administracinio nusižengimo bylos teisena buvo užbaigta administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusioje institucijoje (žr. pvz. Specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 16 d. nutartis, teismingumo byloje Nr. T-30/2022, 2024 m. vasario 28 d. nutartis, teismingumo byloje Nr. T-5/2024).Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šią normą atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.271 straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 3 ir 4 dalys). Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Nagrinėjamu atveju, kaip konstatuota Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarime administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo <...> ANK 110 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis yra tyčia. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra žemės sklypo savininkas. Pirmosios instancijos teismas ANK 110 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties nenustatė ir nutarė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos vyriausiojo specialisto A. M. 2023 m. rugpjūčio 25 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2432-2023, o administracinio nusižengimo teiseną D. V. atžvilgiu pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nutraukė. Pirmosios instancijos teismo išvadoms pritarė ir apeliacinės instancijos teismas. Administracinio nusižengimo byloje teismų nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad NŽT surašydama 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl ko ieškovas patyrė žalą, patirtų teisinės pagalbos išlaidų forma, nes ieškovas buvo priverstas ginti savo teises teisme, nuo neteisėtų nurodymų nurodytų panaikintame administracinio nusižengimo nutarime. (e. b. 1 -5 l.)

Atsakovė atsiliepimu ieškinį prašė atmesti, bei nurodė, kad išsamiai susipažinę su aukščiau nurodytais bei visais kitais ieškinyje pateiktais argumentais, kuriais remiantis Teismo yra prašoma priteisti ieškovui žalos atlyginimą, pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškinyje pareikštą reikalavimą. Pažymėtina, kad ANK 666 straipsnyje tikrai yra numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nuostatos. BPK 103-106 straipsniuose yra reglamentuotas proceso išlaidų paskirstymo klausimas, be kita ko, ir išlaidų advokato darbui kompensavimas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra specialus įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimą - įstatymų leidėjui priėmus ANK, teisės gauti išlaidų atlyginimą įgyvendinimo tvarka yra eksplicitiškai reglamentuota. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020, išnagrinėjusi iš esmės tapačias aplinkybes kaip ir nagrinėjamoje byloje, konstatavo, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme, vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtu nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017). Iš aptarto teisinio reguliavimo ir teismų formuojamos praktikos galima daryti išvadą, kad kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 105 straipsnį), todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Dėl to prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020). Pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo nekeičia ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. KT45-A- N3/2021, kuriame Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, be kita ko, pripažino, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo priėmimas ir jame pateikti išaiškinimai per se (patys savaime) nesudaro pagrindo keisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendime suformuluotą praktiką, pagal kurią prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo nepateikimas bendrosios kompetencijos teismams, vadovaujantis specialiuoju įstatymu, eliminuoja pagrindą tokį prašymą tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį. Nagrinėjamoje byloje ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jam Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojas pradėjo administracinio nusižengimo bylos teiseną, kurį vėliau buvo nutraukta, nelaikytina deliktu, kuris kompensuotinas pagal CK 6.271 straipsnį - ieškovas savo prašymą išimtinai sieja tik su administracinio nusižengimo byloje patirtomis išlaidomis teisinėms paslaugoms. Siekdamas atgauti administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą ieškovas nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos, kadangi nepateikė prašymo atlyginti šias išlaidas vadovaudamasis BPK įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-800-1062/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-565-968/2021). Jeigu teismas vis dėlto konstatuotų, kad ieškovas turėjo teisinį pagrindą inicijuoti šią civilinę bylą dėl žalos, patirtos administracinio nusižengimo byloje, atlyginimo, žemiau pateikė argumentus bei nurodė teisinį reglamentavimą, kuriais remiantis teigiame, kad ieškinys yra nepagrįstas. Pažymi, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuris kildinamas iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas nustačius šių civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Kaip nustatyta iš aptarto teisinio reglamentavimo, atsakovo veiksmų neteisėtumas, nagrinėjamu atveju, galėtų būti pripažintas tik tada, jei būtų nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojas neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Be to, tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio (ne)buvimas, būtina visapusiškai išanalizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes, įvertinti deliktinės atsakomybės apimtį, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės. Iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad vien tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojo neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014). Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog nėra nustatyta jokių Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojo neteisėtų veiksmų (neveikimo), dėl kurių ieškovui būtų padaryta žala. Taip pat nėra ir priežastinio ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, todėl įsitikinę, kad ieškovo teismui pateiktas ieškinys yra visiškai nepagrįstas. Teismai administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą D. V. atžvilgiu, nutraukė todėl, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atlikti veiksmai, teismo nuomone, neatitiko jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties, t. y. teismas nenustatė objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog D. V. veikoje yra pažeidimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, todėl visas abejones vertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai, nagrinėję administracinio nusižengimo bylą, nekonstatavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojas neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal ANK normas, reglamentuojančias nutarimo surašymą, taip pat nenustatė, jog Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ar būtų veikęs priešingai nustatytų teisės aktų reikalavimams, elgėsi nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai ar pažeisdamas bendro pobūdžio profesines pareigas, o iš to seka, kad negalima daryti išvados, jog D. V. patyrė turtinę žalą dėl neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų veiksmų. Esant tokioms jų aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pagrįstai teigiam, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš viešajai atsakomybei nustatyti būtinos sąlygos - valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), o nenustačius bent vienos iš aukščiau minėtų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Taip pat nori atkreipti teismo dėmesį į tai, kad ieškovas klaidingai nurodo, jog jis patyrė turtinę žalą tuo metu, kai teismuose buvo nagrinėjama jo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo byla. Pažymime, kad kartu su ieškiniu yra pateikti dokumentai, patvirtinantys ieškovo atliktus mokėjimus (2024-01-22; 2024-02-08; 2024-03-25) advokatei A. J., kurie buvo atlikti pasibaigus administracinio nusižengimo bylos teismuose nagrinėjimui. Primename, kad ieškovo atžvilgiu iškeltos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas buvo užbaigtas Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartimi (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-14-923/2024), todėl D. V. nepagrįstai teigia, kad šios bylos nagrinėjimo metu patyrė bylinėjimosi išlaidų. Maža to, iš į nagrinėjamą bylą pateiktos 2023 m. spalio 3 d. sąskaitos Nr. AJ/0310-2023 kopijos nėra galimybės suprasti ir nustatyti už kokias konkrečiai suteiktas paslaugas buvo išrašyta ši sąskaita bei kokioje byloje ir kokiame teisme jos buvo patirtos. Taip pat ieškovas nėra pridėjęs ir teisinių paslaugų sutarties, sudarytos su advokate A. J., kuri, pasak ieškovo, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu teikė jam teisines paslaugas (e. b. l. 41)

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl skolos priteisimo. Kadangi ieškovo reikalavimų suma neviršija 5000 Eur ir nei viena iš šalių nepareiškė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, neteikė prašymo iškviesti ir apklausti liudytojus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsniu, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka pagal šalių pateiktus procesinius dokumentus, rašytinius paaiškinimus ir kitus įrodymus.

III. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vyriausiasis specialistas A. M. 2023 m. rugpjūčio 25 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2432-2023, kuriuo ieškovą D. V. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį dėl to, jog 2023 m. birželio 27 d. 11.00 val. (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas yra naudojamas pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Patikrinus ribų posūkio taškus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre ir pažymėtus Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, nustatyta, kad už rytinės žemės sklypo ribos yra pastatyta tvora, lauko tualetas ir šulinys. Pažeidimams pašalinti skirta 6 mėnesiai. Už minėto nusižengimo padarymą asmeniui paskirta nuobauda – įspėjimas (e. b. l. 5).

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. nutarimu (administracinio nusižengimo byla Nr. II-125-537/2023) nutarta pareiškėjo D. V. skundą tenkinti bei panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos vyriausiojo specialisto A. M. 2023 m. rugpjūčio 25 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2432-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną D. V. atžvilgiu pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nutraukti. Teismas nutarime pasisakė, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, nustatytas tik valstybinės žemės užėmimo faktas, tačiau nedetalizuota kokiais ir kieno veiksmais valstybinė žemė užimta, kada tai padaryta, nuo kada ir kaip ji naudojama, taigi nutarime apsiribota iš esmės tik ANK 110 straipsnio dispozicijoje nurodyto vieno objektyviojo požymio – savavališko valstybinės žemės užėmimo fakto nustatymu bei konstatavimu, kad šis faktas objektyviai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius. Institucija skundžiamame priimtame nutarime D. V. kaltės klausimu nepasisakė, iš esmės sudarydama prielaidas spręsti, kad vien fakto, jog už rytinės D. V. priklausančio žemės sklypo ribos yra pastatyta tvora, lauko tualetas ir šulinys, pakanka spręsti, jog jis kaltas dėl šio administracinio nusižengimo padarymo. Teismas nustatė, kad jo nuomone, bylos medžiaga nesudaro pagrindo manyti, kad D. V. užėmė valstybinę žemę veikdamas tiesiogine tyčia. Ieškovas minėtos bylos metu savo tyčios nepripažino. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad pareiškėjas tikrai suvokė, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esatys statiniai (tvora, tualetas ir šulinys) užima valstybinę žemę ir norėjo tokio rezultato, t. y. kad jis veikė tiesiogine tyčia. Be to teismas konstatavo, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi nutarimą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai, tačiau šioje byloje institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog D. V. analizuojamoje situacijoje veikė tiesiogine tyčia. Be to teismas nutarime nurodė, kad skundžiamame nutarime, skiltyje „pažeidimo esmė“, nurodoma iš esmės ne pažeidimo esmė, o Nacionalinės žemės tarnybos atlikti veiksmai, konstatuojama nusižengimo esmę iš dalies apibūdinanti patikrinimo metu nustatyta aplinkybė – patikrinus ribų posūkio taškus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre ir pažymėtus Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, nustatyta, kad už rytinės žemės sklypo ribos yra pastatyta tvora, lauko tualetas ir šulinys – tačiau iš esmės nepateiktas motyvuotas bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimas, kaip to reikalauja ANK 618 straipsnio 2 dalis. Kitaip tariant, iš skundžiamo nutarimo turinio galima tik daryti prielaidą, koks ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvusis požymis (savavališkas žemės užėmimas) juo nustatytas, tačiau iš esmės nutarime tiksliai ir jis neįvardintas bei motyvuotai nesusietas su faktinėmis bylos aplinkybėmis, motyvuotai nepasisakyta dėl subjektyviojo šio administracinio nusižengimo požymio – kaltės, jos turinio ir ją patvirtinančių įrodymų, nurodytas specialusis įstatymas, tačiau, įvertinus tai, kad ANK 110 straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė, nėra aišku, kokia šio įstatymo nurodymo paskirtis ir kokią bylai reikšmingą aplinkybę patvirtina ar paneigia. Nutarime nenurodytas ir neaprašytas savavališko žemės naudojimo laikas (pradžia-pabaiga) (e. b. l. 6 -13).

Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-14-923/2024 buvo atmestas atsakovės apeliacinis skundas dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. nutarimo, jis paliktas nepakeistu. Nutartyje nurodyta, kad apygardos teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagą, skundo argumentus bei skundžiamo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog D. V. (ieškovo) veiksmuose nėra būtinojo ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymio – tyčios, dėl ko pagrįstai sprendė administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nutartyje nurodyta, kad iš byloje pateikto NŽT 2023 m. liepos 21 d. pranešimo dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo Nr. 20SD-5213-(14.20.137 E.) (b. l. 33) ir 2023 m. liepos 21 d. pranešimo dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo Nr. 20SD-5214-(14.20. 104.) (b. l. 9, 23, 25-26) nustatyta, kad pareiškėjas buvo informuotas apie nustatytus pažeidimus ir ragintas pateikti rašytinius paaiškinimus. Toliau teismas nurodo, kad iš byloje pateiktų 2023 m. rugpjūčio 22 d. D. V. paaiškinimų (b. l. 19-20) nustatyta, kad pareiškėjos savo kaltės nepripažįsta skunde ir atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, o būtent: 2010 metais buvo atliekami kadastriniai matavimai ir surašytas kadastro duomenų tikrinimo aktas, kuriame nėra užfiksuoti jokie pažeidimai; lauko tualetas ir šulinys buvo pradėti statyti dar prieš nuosavybės teisės perdavimą ir kadangi faktiškai nuo pat pradžių dar pareiškėjo tėvų buvo naudojamas visas žemės sklypo plotas, įskaitant ir valstybinės žemės dalį, pareiškėjas, manydamas, jog jam priklauso ir ginčijama žemės sklypo dalis, per visą faktiškai eksploatuojamą plotą nusitiesė tvorą. Tačiau, kaip matyti iš byloje pateikto NŽT 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nerašomas Nr. NZT-ANR_N-2432-2023, kad atsakovė vistiek nustatė, kad buvo konstatuotas tvoros, lauko tualeto ir šulinio pastatymas, nustatant 6 mėnesių pažeidimo pašalinimo terminą ir D. V. buvo paskirta nuobauda – įspėjimas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad vertinant visus anksčiau aptartus įrodymus, pažymėtina, kad kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju nėra neginčijamai nustatyta D. V. tyčia; pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pažymėjo, kad NŽT nutarime nurodytas tik nustatytas valstybinės žemės užėmimo faktas, tačiau nedetalizuota, kokiais ir kieno veiksmais valstybinė žemė užimta, kada tai padaryta, nuo kada ir kaip ji naudojama. Taip pat teismas pažymėjo, kad nors NŽT (atsakovė) apeliaciniame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skundžiamas NŽT nutarimas neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, argumentuojant, kad jos nutarimai turi atitikti taisyklių reikalavimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo aplinkybių konstatavimui, pasisakė, kad apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertina, kad NŽT nutarime yra tik išdėstytos, tačiau nebuvo vertintos nustatytos faktinės aplinkybės; NŽT protokole neužteko vien tik formaliai nustatyti statinių pastatymo faktą, nutarime privalėjo būti argumentuojama ir nustatinėjama kuriuo laikotarpiu buvo statomi nurodyti statiniai, kas buvo statytojas, kuriuo laikotarpiu buvo užimta valstybinė žemė ir pasisakyta apie D. V. tyčios (ne)egzistavimą. Teismas konstatavo, kad D. V. veiksmuose nėra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymis – tyčios (e. b. l. 14-20).

Iš minėtos Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-125-537/2023 nustatyta, kad ji buvo nagrinėjama pagal pačio ieškovo D. V. skundą, jis pats dalyvavo posėdyje. Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-14-923/2024 buvo priimta rašytinio proceso tvarka. Joje nurodyta, kad nesutikdamas su NŽT priimtu nutarimu, D. V. atstovė advokatė A. J. su skundu kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus, prašydama nutarimą panaikinti, t. y. skundą apylinkės teismui dėl NŽT nutarimo pateikė ne pats ieškovas, o jo atstovė advokatė A. J..

Ieškovas į bylą pateikė advokatės A. J. 2023 m. spalio 3 d. sąskaitą Nr.AJ/0310-2023, išrašytą ieškovui D. V., kurioje nurodyta, kad jam buvo suteiktos paslaugos – dokumentų analizė, konsultacijos (150 Eur), raštas SB pirmininkui (100 Eur), paaiškinimai NŽT (200 Eur), skundas teismui (300 Eur), iš viso paslaugų už 750 Eur (e.b. l. 24-25). Ieškovas pateikė elektroninio laiško kopiją, iš kurios matyti, kad jam advokatė sąskaitą išsiuntė 2024 m. sausio 3 d. (e. b. l. 23). Pateiktais banko mokėjimais nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 250 Eur 2024 m. sausio 22 d.; 250 Eur – 2024 m. vasario 8 d.; 100 Eur- 2024 m. kovo 25 d.; 150 Eur - 2024 m. balandžio 15 d. (e. b. l. 26- 29). Ieškovas kartu su rašytiniais paaiškinimais į bylą pateikė 2023 m. rugsėjo 13 d. atstovavimo sutartį su advokate A. J., iš kurios nustayta, kad ieškovas jai paveda jį atstovauti jo teises ir teisėtus interesus žemės sklypo ribų, valstybinės žemės pirkimo ir kitais susijusiais klausimais; jį atstovauti visų instancijų teismuose (e. b. l. 50-53).

IV. Dėl ieškinio nagrinėtumo teisme.

Byloje kilo ginčas tarp ieškovo ir atsakovės dėl ieškovo teisės prisiteisti advokato atstovavimo išlaidas, patirtas administracinio nusižengimo byloje, civilinio proceso tvarka teismui paduodant ieškinį. Ieškovo vertinimu, teismui nutraukus jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą, iškeltą atsakovės, jam turi būti atlyginamos šios jo patirtos išlaidos.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 666 straipsnio 1 dalį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) nuostatos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Nuo 2016 m. kovo 26 d. galiojo ANK 666 straipsnio nuostata, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Šio straipsnio papildoma 2 dalis, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas“ įsigaliojo nuo 2022 m. gegužės 1 d.. Ši dalis buvo pakeista, ir nuo 2023 m. birželio 1 d. galioja šios dalies redakcija kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.“

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Ši straipsnio 3 dalies redakcija galioja nuo 2022 m. gegužės 1 d. Nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojusioje BPK 106 straipsnio redakcijo 3 dalies nebuvo, nebuvo nustatyta išteisintam asmeniui gauto jo turėtų gynybos išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr.KT45-A-N3/2021 nutarta pripažinti, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7257) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; pripažinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Įvertinus paminėtas ANK ir BPK nuostatas nustatyta, kad ANK 666 straipsnio 2 dalies ir BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatos galiojo viso administracinio nusižengimo tyrimo ir nagrinėjimo proceso metu, bei ieškovas turėjo teisę pareikšti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų jam atlyginimo, ir šis klausimas galėjo būti išspręstas administracinio nusižengimo byloje. Šiuo atveju kyla klausimas, ar asmuo, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo byla, ir nepareiškęs prašymo atlyginti advokato atstovavimo išlaidų administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir jas prisiteisti ginčo teisenos tvarka.

Ieškovas paaiškinimuose nurodė teismų praktiką, kuri jo nuomone jam suteikia tokią reikalavimo teisę. Ieškovas nurodė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1435-855/2021, kaip numatantį galimybę reikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, siekiant administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimo. Teismo vertinimu ši ieškovo nurodyta teismo nutartis nagrinėjamoje byloje nėra aktuali, kadangi ji buvo priimta dar nesant priimtiems BPK 106 straipsnio ir ANK 666 straipsnio pakeitimams, kurie įsigaliojo nuo 2022 m. gegužės 1 d.. ir numatė galimybę asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 5651 straipsnio 1 punktą, gauti iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų jo patirtų advokato ar advokato padėjėjo, išlaidų atlyginimą, t. y. buvo priimta esant kitoms faktinėms aplinkybėms, tačiau ji reikšminga dėl teismų kompetencijos atribojimo. Taip pat ieškovo nurodytame Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendime civilinėje Nr. e2A-972-459/2023 yra skirtingos faktinės aplinkybės, nes atstovavimo išlaidos atsirado iki BPK 106 straipsnio ir ANK 666 straipsnio pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2022 m. gegužės 1 d.. Analogiška situacija yra ir su ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytomis: Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-3077-430/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-265-467/2021. Ieškovo nurodytoje 2023 m. lapkričio 30 d.. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1036-889/2023 faktinės aplinkybės nėra tokios pat kaip nagrinėjamoje byloje, kadangi ten ieškovė buvo nukentėjusioji, o ne asmuo, kuriam buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena. Nukentėjusiojo nuostolių atlyginimui taikomos ANK 666 straipsnio 1 dalies, BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, o asmeniui, kuris yra išteisinamas ANK 666 straipsnio 2 dalies, BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatos. Ieškinyje ieškovas taip pat nurodė Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-217-450/2023, 84 punktą, kad CK 6.249 straipsnio prasme turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu, yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu baudžiamoji byla nebūtų buvusi keliama, <...> tokių išlaidų atlyginimas nesiejamas su pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu. Teismas pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškovui priteisė jo turėtas realias išlaidas advokato pagalbai baudžiamojoje byloje, nesiedamas šių išlaidų priteisimo nei su pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtų veiksmų nustatymu, nei su BPK 106 straipsnio 3 dalies normos galiojimu laike. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas šioje byloje prašė priteisti advokato atstovavimo išlaidas, kurios buvo patirtos 2018 m. ir anksčiau, kai nei BPK, nei ANK nenumatė išteisintam asmeniui priteisti jo patirtų advokato atstovavimo išlaidų, tuo metu nebuvo nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimo, dėl ko asmuo prisiteisti bylinėjimosi išlaidas galėjo tik civilinio proceso byloje pateikdamas teismui ieškinį.

Ieškovas savo ieškinyje paminėjo Specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-30/2022, 2024 m. vasario 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-5/2024. Susipažinus su nutartimi byloje Nr. T-30/2022 nustatyta, kad joje pasisakyta, jog keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Nutartyje pasisakyta, kad iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė prašomą priteisti sumą (administracinio nusižengimo byloje patirtas advokato išlaidas) formuluoja kaip turtinę žalą, taikant civilinę deliktinę atsakomybę; ieškinį, be kita ko, grindžia atitinkamomis Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, pateikia, jos nuomone, civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų buvimą pagrindžiančius argumentus, kas reiškia, jog tokio pobūdžio ginčai nagrinėtini ne administraciniuose teismuose, o bendrosios kompetencijos teismuose. Susipažinus su nutartimi byloje Nr. T-5/2024 nustatyta, kad buvo nagrinėjamas teismingumo klausimas administracinėje byloje pagal išteisintojo administracinio nusižengimo byloje asmens prašymą atlyginti advokato atstovavimo išlaidas ne teisme, o institucijoje. Nutartyje pasisakyta, kad ANK 666 straipsnio nuostatos, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos, šiuo atveju netaikytinos, kadangi nurodytas straipsnis reglamentuoja būtent administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą, tuo tarpu, pareiškėjas siekia ne teisme patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo, kai jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena buvo užbaigta administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusioje institucijoje, t. y. pareiškėjui iškeltos administracinio nusižengimo bylos nenagrinėjus teisme, kuris dėl šioje teisenoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galėtų spręsti vadovaudamasis ANK 666 straipsniu, tokiais atvejais administracinių nusižengimų teisenoje asmeniui valstybės institucijų veiksmais padaryta žala atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį, o ginčus dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį nagrinėja administraciniai teismai (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.). Iš to galima daryti išvadą, kad komisija pasisakė, jog jeigu atstovavimo išlaidos nebuvo patirtos teisme, o institucijoje, tokiu atveju asmuo gali kreiptis dėl tokių išlaidų priteisimo į administracinį teismą, ieškinio pagrindu nurodydamas CK 6.271 straipsnį.

Atsakovė nurodė atsiliepime Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas; dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas. Šios paminėtos bylos faktinės aplinkybės taip pat yra skirtingos, nes žalą prašė priteisti ne išteisintas asmuo, o suinteresuotas asmuo, bet to tuo metu nebuvo įsiteisėję BPK ir ANK pakeitimai, nustatantys išteisintojo galimybę gauti proceso išlaidų atlyginimą, tačiau galiojo BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostata, kad tokias išlaidas iš kaltinamojo (patraukto administracinėn atsakomybėn asmens) galėjo prisiteisti nukentėjusysis.

Teismas šioje nutartyje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-637-469/2015 pateiktu išaiškinimu, kad CPK normos, nustatančios bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvarką, inter alia (be kita ko), I dalies VIII skyriaus nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinio teisės pažeidimo teisenos santykiams įstatymo analogijos pagrindu negali būti taikomos dėl iš esmės skirtingos reglamentuojamų teisinių santykių prigimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-637-469/2015), bei padarė išvadą, kad tai reiškia, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas; dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas. Nors minėtos nutarties 22 punkte teismas nurodė, kad bylą nagrinėję teismai teisingai nurodė, jog prašydamas patirtas bylinėjimosi išlaidas atlyginti kaip patirtą žalą ieškovas turėjo įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai); 23 punkte teigdamas, kad ieškovas neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės pagrindų, 24 punkte teismas pasisako, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino materialiosios teisės normas bei nenukrypo nuo šiam ginčui išspręsti aktualios teismų praktikos, todėl padarė teisingą išvadą, jog išlaidos advokato pagalbai atlyginti, atsiradusios nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, negali būti priteisiamos pateikiant dėl to civilinį ieškinį. Iš nutarties 5 punkto matyti, kad išlaidas už advokato pagalbą ieškovas vertina kaip žalą pagal CK 6.249 straipsnį.

Atsakovė taip pat nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020, kur išnagrinėjusi iš esmės tapačias aplinkybes kaip ir nagrinėjamoje byloje, konstatavo, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, ir administraciniame teisme, vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. Susipažinus su paminėta nutartimi darytina išvada, kad ši nutartis priimta esant panašiomis aplinkybėms, prašant išteisintam administracinio nusižengimo byloje jam priteisti advokato atstovavimo išlaidas byloje, tačiau tuo metu nebuvo įsiteisėję BPK ir ANK pakeitimai, nustatantys išteisintojo galimybę gauti proceso išlaidų atlyginimą. Šioje byloje pareiškėja prašė jai atlyginti žalą CK 6.271 straipsnio pagrindu.

Po 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojusių pakeitimų bendrosios kompetencijos teismuose buvo nagrinėjam prašymai dėl advokato atstovavimo išlaidų priteisimo pareiškus ieškinį, pvz.:Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5015-1030/2023, kuriame pasisakyta, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017 nedraudžia šaliai ginti savo pažeistas teises pareiškiant ieškinį dėl žalos, kurios susidarė iš patirtų bylinėjimosi išlaidų administracinio nusižengimo byloje, atlyginimo, tačiau siekdama tokių išlaidų atlyginimo ieškovė turi įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas Klaipėdos apygardo teismas išnagrinėjęs apeliacinį skundą dėl minėto apylinkės teismo sprendimo 2023 m. lapkričo 30 d. nutarimi civilinėje byloje Nr. e2A-1036-889/2023 skundą atmetė, paliko teismo sprendimą galioti, taip pat pasisakė nutarties 23 punkte, kad ieškovė turėjo (ir turi) teisę kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, remiantis civilinės deliktinės atsakomybės sąlygomis, o tokio pobūdžio civilinės bylos nagrinėjimas, priešingai nei teigia apeliantė, neprieštarauja teismų praktikai ar joje pateiktiems išaiškinimams.

Apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-370-855/2025 17 punkte taip pat pasisakyta, kad dėl iš valstybės patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti priteisimo, ieškovas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą pagal CK 6.271 straipsnį.

Taip pat paminėtina apeliacinės instancijos Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-634-921/2022, kurios 15-24 punktuose padaryta apibendrinta išvada, kad ieškovė turėjo (ir turi) teisę kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, remiantis civilinės deliktinės atsakomybės sąlygomis, o tokio pobūdžio civilinės bylos nagrinėjimas, priešingai nei teigia apeliantė, neprieštarauja teismų praktikai ar joje pateiktiems išaiškinimams.

Teismas įvertinęs paminėtas BPK ir ANK normas, teismų praktiką, daro išvadą, kad nei teisės normos, nei teismų praktika nekliudo išteisintam adminstracinio nusižengimo byloje asmeniui kreiptis į bendros kompetencijos teismą su ieškiniu, siekiant prisiteisti administracinio nusižengimo byloje teisme patirtas advokato atstovavimo išlaidas taikant deliktinę atsakomybę. Visų pirma pažymėtina, kad nei BPK, nei ANK normos nenustato tokiam asmeniui pareigos teismui pateikti prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas priima sprendimą dėl tokių išlaidų priteisimo, nėra nustatyta, kad turi būti prašymas, dėl ko teismo vertinimu teismas būdamas aktyvus administracinio nusižengimo byloje turi išsiaiškinti, ar nėra tokių išlaidų, jeigu yra, turi pasiūlyti asmeniui pateikti dokumentus jas pagrindžiančias. Be to atkreiptinas dėmesys, kad asmuo paduodamas skundą teismui, ne visada gali būti įsitikinęs, kad jis bylą laimės, ir dėl to nepateikti jo atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus. BPK 112 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo nepateikęs civilinio ieškinio iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Tačiau kaip minėta aukščiau nei BPK, nei ANK nenustato, kada turi išteisintasis paduoti prašymą dėl bylinėjimos išlaidų atlyginimo, dėl ko teismo vertinimu taip yra palikta spraga, kuri neužkerta kelio asmeniui dėl šių išlaidų bylinėtis civilinio proceso tvarka. Priešingai, CPK 98 straipsnio 1 dalis šį klausimą reglamentuoja išsamiai, nurodydama, kad šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismo vertinimu šioje situacijoje turėtų galioti bendras konstitucinis principas, kad neteisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama visais atvejais, ir procesinių įstatymų netobulumas ar spragos tam neturi užkirtsi kelio. Atsižvelgdamas į paminėta teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys priimtas ir nagrinėjamas pagrįstai.

V. Ieškinio tenkinimo motyvai ir teisiniai argumentai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl turtinės žalos – jo patirtų išlaidų advokato pagalbai administracinio nusižengimo byloje priteisimo iš valstybės deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu, vadovaudamasis CK 2.64-2.69 straipsniais , CK 6.271 straipsniu.

Remiantis CPK 2 straipsniu, tinkamas įstatymų taikymas teismui nagrinėjant civilines bylas yra vienas iš civilinio proceso tikslų. Tinkamas įstatymo taikymas yra pasiekiamas tik tuo atveju, jeigu teismai tinkamai teisiškai kvalifikuoja tarp proceso šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Teisinė šalių santykių kvalifikacija ir įstatymo taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. CPK nenustato ieškovo pareigos nurodyti ieškinio teisinį pagrindą ar atsakovo pareigos, atsikertant į ieškovo reikalavimus, nurodyti atsikirtimo teisinį pagrindą. Kitaip tariant, šalys neturi pareigos nurodyti, kaip turėtų būti teisiškai kvalifikuojamas šalių teisinis santykis ar kokia teisės norma turėtų būti taikoma nagrinėjant civilinį ginčą. Šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021 22 punktas; 2024 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-378/2024 33 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga neapima teismo teisės modifikuoti ar papildyti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), keisti ieškinio dalyką, įskaitant ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, taip peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktas).

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).

Nagrinėjamoje byloje teismo vertinimu ieškovas pagrįstai prašo atsakovės atsakomybės klausimą spręsti, taikant CK 6.271 straipsnį. Minėtas straipsnis reglamentuoja vieną iš deliktinės civilinės atsakomybės rūšių, t. y. atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šią normą atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.271 straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Ieškovas jam padarytą žalą kildina iš to, kad jam teisme buvo nutraukta administracinio nusižengimo byla, kurioje atsakovė buvo surašiusi nutarimą jam skirti adminstracinę nuobaudą, t.y. jis buvo išteisintas. Pažymėtina, kad vien administracinio teisės pažeidimo teisenos nutraukimo faktas nėra pakankamas atsakovės civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti, kadangi būtina nustatyti visas tris civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti reikalingas sąlygas: neteisėtus pareigūnų veiksmus (neteisėtą neveikimą), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlyga nustatomi pagal tai, ar viešosios valdžios institucijos turėjo teisinę pareigą, ar objektyviai ją vykdė ir ar vykdė tinkamai. Kartu turi būti įvertinta, ar viešosios valdžios institucijos nepažeidė bendrosios rūpestingumo pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2016).

Ieškovas buvo patrauktas adminstracinėn atsakomybėn atsakovės priimtu nutarimu, kurį panaikino ir bylą ieškovo atžvilgiu nutraukė Marijampolės apylinkės teismas, tačiau atsakovė su teismo nutartimi nesutiko, apeliaciniu skundu apskundė apeliacinės instancijos Kauno apygardos teismui, kurio galutine ir neskundžiama nutartimi atsakovės skundas buvo atmestas. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarime konstatuota, ne tik, kad nepakanka įrodymų pagrindžiančių ieškovo kaltę adminstracinio nusižengimo padaryme, bey ir konstatuoti ANK normų pažeidimai, kas be jokios abejonės laikytini neteisėtais atsakovės veiksmais. Apylinkės teismas konstatavo, kad skundžiamame nutarime nurodytas tik nustatytas valstybinės žemės užėmimo faktas, tačiau nedetalizuota, kokiais ir kieno veiksmais valstybinė žemė užimta, kada tai padaryta, nuo kada ir kaip ji naudojama, taigi nutarime apsiribota iš esmės tik ANK 110 straipsnio dispozicijoje nurodyto vieno objektyviojo požymio – savavališko valstybinės žemės užėmimo fakto nustatymu bei konstatavimu, kad šis faktas objektyviai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius, priimtame nutarime ieškovo kaltės klausimu nepasisakė, iš esmės sudarydama prielaidas spręsti, kad vien nustatyto objektyvaus fakto pakanka spręsti, jog jis kaltas dėl šio administracinio nusižengimo padarymo. Teismas konstatavo, kad ieškovui nutarimas buvo surašytas pažeidžiant ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus nutarimui, t.y. skundžiamame nutarime, skiltyje „pažeidimo esmė“, nurodoma iš esmės ne pažeidimo esmė, o atsakovės atlikti veiksmai, konstatuojama nusižengimo esmę iš dalies apibūdinanti patikrinimo metu nustatyta aplinkybė – patikrinus ribų posūkio taškus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre ir pažymėtus Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, nustatyta, kad už rytinės žemės sklypo ribos yra pastatyta tvora, lauko tualetas ir šulinys – tačiau iš esmės nepateiktas motyvuotas bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimas, kaip to reikalauja ANK 618 straipsnio 2 dalis; tačiau administracinio nusižengimo objektyvusis požymis (savavališkas žemės užėmimas) iš esmės nutarime tiksliai ir jis neįvardintas bei motyvuotai nesusietas su faktinėmis bylos aplinkybėmis, motyvuotai nepasisakyta dėl subjektyviojo šio administracinio nusižengimo požymio – kaltės, jos turinio ir ją patvirtinančių įrodymų, nurodytas specialusis įstatymas, tačiau, įvertinus tai, kad ANK 110 straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė, nėra aišku, kokia šio įstatymo nurodymo paskirtis ir kokią bylai reikšmingą aplinkybę patvirtina ar paneigia; nutarime nenurodytas ir neaprašytas savavališko žemės naudojimo laikas (pradžia-pabaiga).

Išsamiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pasisakė apeliacinės instancijos teismas 2024 m. sausio 22 d. nutartyje, kurioje jis pritarė pirmosd instancijos apylinkės teismo nustatytai aplinkybei, kad atsakovė pažeidė ANK 618 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriame, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kadangi sprendė, jog nutarime yra tik išdėstytos, tačiau nebuvo vertintos nustatytos faktinės aplinkybės, protokole neužteko vien tik formaliai nustatyti statinių pastatymo faktą, nutarime privalėjo būti argumentuojama ir nustatinėjama kuriuo laikotarpiu buvo statomi nurodyti statiniai, kas buvo statytojas, kuriuo laikotarpiu buvo užimta valstybinė žemė ir pasisakyta apie D. V. tyčios (ne)egzistavimą.

ANK 563 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės; nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad institucijos (atsakovės) nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Susipažinus su ieškovo atžvilgiu atsakovės 2023 m. rugpjūčio 25 d. priimtu nutarimu nustatyta, kad nėra jokios abejonės dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų administracinio nusižengimo bylose, kadangi nutarime nurodytas tik nustatytas objektyvus faktas, tačiau jokių įrodymų analizės ir vertinimų nenurodytam nepasisakyta dėl ieškovo tyčios formos, visiškai nevertinti ir ieškovo pateikti rašytiniai paaiškinimai, jie net nepaminėti nutarime (e. b. l. 5)

Teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, priimdama teismo panaikintą nutarimą nusižengimo bylą motyvuotai neįvertinto bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, tuo pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą bei pirmiau cituotas ANK nuostatas, todėl yra pagrindas konstatuoti jos neteisėtus veiksmus.

Išlaidų advokatui atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti. Taigi valstybės civilinė atsakomybė už tokio pobūdžio turtinę žalą gali kilti ne tik tais atvejais, kai yra tiesioginis neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti žalos ryšys, bet ir nustačius netiesioginį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Teismo vertinimu ieškovui patyrus žalą, kurią sudaro advokato atstovavimo išlaidos, dėl neteisėtų ieškovės veiksmų, darytina išvada, kad yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, kadangi netinkamas formalus nutarimo ieškovo atžvilgiu surašymas, pažeidžiant ANK 608 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nenustačius ieškovo tyčios formos, neištyrus ir neįvertinus visos surinktos medžiagos, lėmė neteisėto ir nepagrįsto nutarimo surašymą, kuris atlikus paminėtus veiksmus objektyviai turėjo būti priimtas ieškovo naudai. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovas patyrė tiesioginius nuostolius (žalą) (išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti) ir tarp šios žalos ir valstybės valdžios institucijos (atakovės) neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys.

Nagrinėjamoje byloje nustačius visas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, tikslintinas patirtos žalos dydis.

ANK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotu atstovu tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą gali būti advokatas, advokato pavedimu – advokato padėjėjas, taip pat aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą turintis asmuo tais atvejais, kai jis atstovauja savo artimiesiems giminaičiams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams ir vaikaičiams) ar sutuoktiniui (sugyventiniui). To paties staipsnio 3 dalyje nustatyta, kad advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderiu arba su klientu pasirašyta teisinių paslaugų sutartimi ar sutarties išrašu. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad teismas turi tikrintis ieškovo atstovavimo dokumentus administracinio nusižengimo byloje, su kuo teismas nesutinka, nes tokio tipo bylose teismas nėra aktyvus, visus įrodymus teismui teikia šalys, teismas tik gali pasiūlyti juos pateikti, bet pats įrodymų nerenka. Atsakovė teisingai pastebėjo, kad ieškovas nebuvo pateikęs advokato atstovavimo dokumento. Ieškovas teismui pateikė 2023 m. rugsėjo 13 d. atstovavimo sutartį, sudarytą su advokate A. J., t.y. ji buvo sudaryta po 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo surašymo, juo užbaigus administracinio nusižengimo bylą. 2023 m. rugpjūčio 25 d.. Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 48 straipsnyje nustatyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį, kas reiškia, jog teisinės paslaugos teikiamos tik po tokios sutarties pasirašymo. Ieškovas į bylą pateikė advokatės A. J. 2023 m. spalio 3 d. sąskaitą Nr.AJ/0310-2023, išrašytą ieškovui D. V., kurioje nurodyta, kad jam buvo suteiktos paslaugos – dokumentų analizė, konsultacijos (150 Eur), raštas SB pirmininkui (100 Eur), paaiškinimai NŽT (200 Eur), skundas teismui (300 Eur), iš viso paslaugų už 750 Eur (e.b. l. 24-25). Iš šių išlaidų galima daryti išvadą, kad išlaidos pagal loginį jų eiliškumą- dokumentų analizė, konsultacijos (150 Eur), raštas SB pirmininkui (100 Eur), paaiškinimai NŽT (200 Eur) )(pateikti 2023 m. rugpjūčio 22 d.) buvo patirti iki atsakovės 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo priėmimo. Nors ieškovas nepateikė šių dokumentų, bet iš jo atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą matyti, kad raštas SB pirmininkui buvo surašytas iki 2023 m. liepos 12 d., ir jis nėra susijęs su administracinio nusižengimo byla, o su jo galimybe išsipirkti žemę. Pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad advokatės A. J. teisine pagalba naudojosi bylos nagrinėjimo teisme metu. Skundas pirmos instancijos teismui buvo pateiktas 2023 m. rugsėjo 19 d., t.y. pasirašius 2023 m. rugsėjo 13 d. teisinių paslaugų sutartį, dėl ko darytina išvada, kad ieškovas dėl advokato atstovavimo adminstracinio nusižengimo byloje patyrė 300 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į paminėta, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovui priteistina 300 Eur turtinės žalos atlyginimas.

VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovas šioje byloje patyrė iš viso 17 Eur bylinėjimosi išlaidų – sumokėdama 17 Eur žyminį mokestį.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismo vertinimu šioje byloje yra pagrindas nepriteisti ieškovo turėtų bylinėjimos išlaidų, kadangi jis nepasinaudojo galimybe advokato atstovavimo išlaidas prisiteisti administracinio nusižengimo byloje, kurioje jam nereikėjo mokėti žyminio mokesčio, dėl ko dėl ieškovo kaltės atsiradusių išlaidų priteisimas iš atsakovo neatitiktų sąžiningumo ir protingumo principų, be to nepateikė duomenų, kad prieš bylos iškėlimą būtų kreipęsis į atsakovę dėl patirtos žalos atlyginimo, dėl ko jos nagrinėjamoje byloje nepriteistinos.

Bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo nagrinėjamoje byloje nesusidarė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Teismas, remdamasis paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307, 310, 441 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, buveinės adresas Gedimino pr. 19, 01103 Vilnius, 300 Eur (trijų šimtų eurų) žalos atlyginimą.

Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas įteikti ieškovui ir atsakovei.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.