- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- II-125-537/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00106-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Krušinys
- Pažeidėjas
- D. V., Nacionalinės
- Pareiškėjas
- D. V.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) įgaliotai atstovei J. B.,
Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. V. skundą dėl ne teismo tvarka priimto Nacionalinės žemės tarnybos vyriausiojo specialisto A. M. 2023 m. rugpjūčio 25 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2432-2023, kai protokolas nesurašomas, panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. V. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos vyriausiojo specialisto A. M. 2023 m. rugpjūčio 25 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2432-2023, kai protokolas nesurašomas, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pagrindiniai skundo argumentai:
1) nagrinėjamu atveju nenustatyta pareiškėjo veiksmuose buvusi tiesioginė tyčia. Tiek tualetas, tiek šulinys buvo pradėti rengti dar prieš pirminio patikrinimo atlikimą (2010 m.), ir niekas jokių pretenzijų nepareiškė. Netgi raštu pirminių kadastrinių matavimų patikrinimo akte nurodyta, jog sklypas viršija ribas, bet nustatytų ribų normose ir konstatuota, kad faktinis sklypo plotas yra ne 0,06 ha, o 0,0603 ha, kas ir įtvirtinta visuose dokumentuose. Jei matuojamame sklype tuo metu nebūtų buvę šulinio ir/ar tualeto, t. y., sklypas rytinėje pusėje būtų buvęs tuščias, iš kur tuomet galėjo atsirasti ribų viršijimas (kad ir normos ribose). Kadangi abu šie įrenginiai buvo pradėti rengti, bet pažeidimų nenustatyta ir tai oficialiai fiksuota patikrinimo akte, D. V. negalėjo tikėtis ar numatyti, kad kažkas ateityje gali būti nustatytas koks nors neatitikimas jau egzistavusių objektų atžvilgiu;
2) dėl minėtų objektų niekada nereiškė pretenzijų tiesioginis visoje bendrijos teritorijoje esančios valstybinės žemės naudotojas – (duomenys neskelbtini) (kuris teisės aktų nustatyta tvarka valdo/naudoja bendrijos teritoriją bendrijos narių tikslams bei poreikiams tenkinti savo nuožiūra), ar kuris nors žemės sklypo savininkas (kaimynas). Aptariamoje teritorijoje (kur yra šulinys bei lauko tualetas) nėra jokių kitų, kažkam priklausančių objektų, kad būtų buvę galima įtarti, jog kažkokia teritorija jau nebepriklauso (duomenys neskelbtini) esančiam žemės sklypui. Niekas niekada netvarkė teritorijos ties D. V. sklypo kraštine. Kaimyniniame besiribojančiame sklype tvoros nėra, kas galimai galėtų bent sukelti kokių nors abejonių, jog sklypas kiek nors didesnis nei gretimas ir kodėl taip yra. Be to, pati bendrija niekada nebuvo aptverta tvora (jos nėra iki šiol), kas galbūt galėtų pasitarnauti, kaip orientyras sklypo riboms nustatyti (nors nei viename dokumente nėra ir parodyta, kad prie sklypo, rytinėje pusėje yra papildomos žemės (kitose pusėse viskas sužymėta – tiek kaimyninio sklypo riba, tiek bendrijos keliai prie sklypo). Tuo tarpu, nuotrauką su joje esančiais duomenimis D. V. gavo ir pirmą kartą pamatė tik po 2023 m. patikrinimo. Jam įgijus nuosavybę į sklypą, jame niekada nebuvo jokių riboženklių, todėl, tverdamas tvorą, tiesiog buvo logiškai vadovaujamasi senaisiais stacionariais sklypo objektais, o konkrečiai – šuliniu, kuris yra labiau nutolęs rytinėje pusėje įrenginys, juolab kad toliau yra nuokalnė, pievelė ir kelias;
3) vyksta teisminis ginčas dėl pačios bendrijos ribų, todėl, net nustačius, koks atstumas nuo bendrijos ribos turi būti iki D. V. sklypo ribos (jei jis turi būti), negalima bus nustatyti to faktiškai, kol neįsiteisės teismo sprendimas, nustatantis konkrečias teisėtas bendrijos ribas, pagal kurias būtų galima orientuotis į konkrečias sklypo ribas bei neva neteisėtai užimamą plotą ir imtis priemonių neatitikimams pašalinti. Vien faktas, kad šiuo metu yra ginčijamos bendrijos ribos ir jos, kaip paaiškėjo atlikus naujus matavimus, turi būti toliau, nei buvo nustatyta pirminiuose kadastrinių matavimų dokumentuose, rodo, kad galimai tiesiog netiksliai senuose (2010 m.) dokumentuose nurodytos ribų koordinatės;
4) tiesioginis žemės valdytojas ir naudotojas sodų bendrija (duomenys neskelbtini) jokių pretenzijų niekada nereiškė ir, negana to, po patikrinimo kreipusis į sodų bendrijos pirmininką, šis patvirtino raštu, jog neprieštarauja, kad būtų naudojamasi žeme iki bendrijos ribos, jei toks plotas ten realiai egzistuoja. Negalima konstatuoti „savavaliu valstybinės žemės užėmimo ar naudojimosi valstybine žeme“, kai dėl to neprieštarauja tiesioginis šios žemės valdytojas/naudotojas, kuriam pati valstybė yra perdavusi tokią teisę (priimti sprendimus dėl naudojimosi bendrijos teritorijoje esančia valstybine žeme). Taigi, nesant jokių pretenzijų iš bendrijos pusės, juo labiau – esant rašytiniam sutikimui dėl naudojimosi ir galimo išsipirkimo, nėra absoliučiai jokio pagrindo konstatuoti, kad D. V. padarė pažeidimą;
5) vos sužinojęs apie nustatytą sklypo ribų neatitikimą, siekdamas išvengti galimų tolimesnių neigiamų pasekmių (kaip pvz., įpareigojimo sunaikinti šulinį bei lauko tualetą, kurie yra labai svarbūs objektai siekiant tinkamai naudotis žemės sklypu ir jį prižiūrėti, taip pat asmeninėms reikmėms), D. V. ne tik nedelsdamas paprašė pirmininko raštu patvirtinti, jog sodų bendrija (duomenys neskelbtini) neturi jokių pretenzijų į bendrijos teritorijoje esantį žemės plotą ties jo sklypu ir bendrijos riba bei neprieštarauja, kad ja būtų naudojamasi, bet ir, gavęs patvirtinimą raštu, iškart nuvyko į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu leisti išsipirkti minėtą, galima išeinantį už sklypo ribų, bet esantį bendrijos teritorijoje, žemės plotą (b. l. 2-4).
Atsiliepimas
Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Dėl faktinių aplinkybių nurodoma, kad į Nacionalinę žemės tarnybą 2023 m. gegužės 23 d. kreipėsi S. S. dėl neteisėtai pastatytų statinių valstybinėje žemėje. Pareiškime nurodyta, kad neteisėtai pastatyti statiniai yra valstybinėje žemėje ties sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba, reaguodama į patektą informaciją priėmė 2023 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 20ŽNS-15-(14.20.144 E.) dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo. Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, K. R. ir Kalvarijos skyriaus vedėjas priėmė sprendimą dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo. Nuspręsta patikrinimą pradėti 2023 m. birželio 27 d., 11.00 val. Šio sprendimo kopija pareiškėjui ir S. S. pateikta per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Įteiktas sprendimas nebuvo apskųstas ar nuginčytas administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka. Skyriaus 2023 m. birželio 8 d. raštu Nr. 20SD-4342-(14.20.104.) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo“ pareiškėjas buvo informuotas, kad atsižvelgiant į gautą informaciją ar pagrįsti įtarimai apie padarytus žemės naudojimo pažeidimus, Skyrius 2023 m. birželio 27 d., 11.00 val., atliks neplaninį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) patikrinimą vietoje, kurio metu taip pat bus tikrinamos gautame pranešime nurodytos aplinkybės dėl galbūt esamų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų – naudojant pirmiau minėtą žemės sklypą. Nurodytą datą Skyriaus specialistai atliko žemės naudojimo patikrinimą. Patikrinime nedalyvavo pareiškėjas. Patikrinimo metu nustatyta, kad Žemės sklypas yra naudojamas pagal nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Patikrinus ribų posūkio taškų įregistruotų Nekilnojamojo turto registre ir pažymėtų Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, nustatyta, kad už rytinės žemės sklypo ribų yra pastatyta tvora, lauko tualetas, šulinys. Nustatytas pažeidimas: nustatytos faktinės aplinkybės turi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio pažeidimo požymių. Skyriaus 2023 m. liepos 21 d. raštu Nr. 20SD-5214-(14.20.104.) pareiškėjas informuotas dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo. Pareiškėjas buvo informuotas, kad atsakomybė už 2023 m. birželio 27 d. nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą yra numatyta ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas buvo kviečiamas atvykti 2023 m. rugpjūčio 23 d., 09.30 val. į Skyrių dėl nustatyto pirmiau minėto galimo pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių įvertinimo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nustatymo. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 22 d. pateikė Skyriui paaiškinimus dėl padaryto pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių. 2023 m. rugpjūčio 25 d. Nacionalinė žemės tarnyba priėmė nutarimą Nr. NZT-ANR_N-2432-2023 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas.
Dėl pirmojo skundo argumento atsiliepime nurodoma, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Atlikus pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemonės ir susidarė pareiškėjo nurodyta žemės sklypo ploto paklaida. Ši susidariusi žemės sklypo ploto paklaida niekaip nesusijusi su nustatytu administraciniu nusižengimu. Atsižvelgiant į galiojusį teisinį reglamentavimą, surašytame kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktu (2010 metų) buvo patikrinti atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, bet nenustatomos žemės sklypo ribos ar pasisakoma dėl statinių teisėtumo.
Dėl antrojo skundo argumento atsiliepime nurodoma, kad nors pareiškėjas nurodo, kad nieks niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl jo naudojimosi valstybine žeme, tačiau tai paneigia S. S. kreipimasis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl neteisėtai pastatytų statinių valstybinėje žemėje. Pareiškėjas nurodo, kad žemės sklype niekada nebuvo jokių riboženklių. Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1P-209 „D. Ž. sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir Riboženklių standartų patvirtinimo“ 8 punkte nurodyta, kad už riboženklių apsaugą, priežiūrą, ribinių linijų miško žemėje prakirtimą ir atnaujinimą yra atsakingas žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypo patikėtinis arba kitas valstybinės žemės sklypo naudotojas. Žemės sklypo savininkas, nustatęs žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių sunaikinimo ar sugadinimo faktą, privalo nedelsdamas imtis priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti, kaip reglamentuojama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme. ANK 112 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nesiėmimą priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti, kai jų nesiima žemės savininkai ar kiti žemės naudotojai. Riboženklių sugadinimas arba sunaikinimas yra prilyginamas turto sugadinimui arba sunaikinimui, už kurį atsakomybė numatyta ANK 115 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjas privalo imtis priemonių sunaikintiems riboženkliams atkurti.
Dėl trečiojo skundo argumento atsiliepime nurodoma, kad skundo teiginys, jog vyksta ginčas dėl sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) ribos, ir tik išsprendus ginčą paaiškės tikslios pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos, yra klaidinantis. Pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos niekaip nesusiję su sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijos riba. Šio žemės sklypo ribų posūkio taškai įregistruotus Nekilnojamojo turto registre ir pažymėti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, todėl net ir nustačius tikslias sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijos ribas, jos nepasikeis.
Dėl ketvirtojo skundo argumento atsiliepime nurodoma, jog pareiškėjas skunde teigia, kad tiesioginis visoje bendrijos teritorijoje esančios valstybinės žemės naudotojas yra sodų bendrija (duomenys neskelbtini) ir, kad pati valstybė yra perdavusi tokią teisę. Pažymi, kad valstybinės žemės patikėtinis šiuo atveju yra Nacionalinė žemės tarnyba ir tik ji sprendžia, teisės aktų nustatyta tvarka, dėl valstybinės žemės tinkamo naudojimo t. y. kaip jau nurodyta aukščiau atlieka valstybinę žemės naudojimo kontrolę. Teritorija, kurioje nustatyta AN nėra perduota panaudos ar nuomos pagrindais sodų bendrijai (duomenys neskelbtini) (b. l. 44-47).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. V. nurodė, kad žemės sklypą įgijo dovanojimo sutarties pagrindu 2012 m. Sklypą padovanojo mama. 2012 m. sklype jau buvo pradėti statyti šulinys ir tualetas. Minėtus objektus jis pabaigė sutvarkyti maždaug 2015 m., kadangi net neįsivaizdavo, kad daro kažkokius pažeidimus. Tuo metu sklypo ribos nebuvo nustatytos ir jų nežinojo. Žinojo tik tai iki kurios maždaug vietos sklypas yra naudojamas. Neturėjo tikslo savavališkai užimti ne jam priklausiančią žemę. Sklype tvorą įrengė jis pats, maždaug prieš 3-4 metus, t. y., 2019-2020 m. Dėl žemės sklypo ribų nustatymo į jokias institucijas nesikreipė, kadangi nežinojo, kad tam yra poreikis. Sklypo naudojosi tose ribose, kuriose žeme naudojosi jo tėvai daug metų. Sklypo ribas sužinojo tik 2023 m., kuomet Nacionalinė žemės tarnyba atliko patikrinimą. 2023 m. rugsėjo 17 d. vykusio sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) susirinkimo metu buvo nutarta, kad sodų bendrija neprieštarauja žemės sklypo viršpločio išsipirkimui. Šiuo metu yra pateikęs antrą prašymą leisti išsipirkti valstybinę žemę, kurioje yra skundžiamame nutarime nurodyta tvora, tualetas ir šulinys.
Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos įgaliota atstovė prašė skundą atmesti institucijos atsiliepime nurodytais argumentais. Nurodė, kad skunde nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skundžiamo nutarimo panaikinimui. Nacionalinė žemės tarnyba nepadarė jokių procedūrinių pažeidimų. Pareiškėjo nežinojimas jam priklausančio sklypo ribų, neatleidžia jo nuo atsakomybės. Atliekant kadastrinius žemės sklypo matavimus, yra nustatomos tik žemės sklypo ribos. Nėra nustatoma, ar sklype esantys statiniai jame pastatyti teisėtai. Asmuo institucijai nurodė, kad jis nežinojo sklypo ribų, kad nei sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas, nei niekas kitas jam anksčiau niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl statinių. Kiek suprato, iš pareiškėjo rašytinių paaiškinimų, jo mama buvo pradėjusi statyti statinius ir kai sklypas buvo padovanotas pareiškėjui, jis tikėjo, kad statiniai statomi sklypo ribose, tačiau ribų nepasitikrino ir nepasitikslino.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vyriausiasis specialistas A. M. 2023 m. rugpjūčio 25 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2432-2023, kuriuo D. V., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu pagal 110 straipsnio 1 dalį dėl to, jog 2023 m. birželio 27 d., 11.00 val., (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas yra naudojamas pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Patikrinus ribų posūkio taškus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre ir pažymėtus Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, nustatyta, kad už rytinės žemės sklypo ribos yra pastatyta tvora, lauko tualetas ir šulinys. Pažeidimams pašalinti skirta 6 mėnesiai. Už minėto nusižengimo padarymą asmeniui paskirta nuobauda – įspėjimas (b. l. 14)
2010 m. liepos 13 d. paaiškinamajame rašte nurodyta, kad žemės sklypo Nr. 177, kadastro Nr. 5138/0002:104 (savininkas A. V.), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., kadastriniai matavimai atlikti nustatant žemės sklypo ribų, posūkio taškų ir riboženklių koordinates dvidažniu GPS imtuvu Magellan Z-max.net, valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 nuo valstybinio geodezinio pagrindo stočių tinklo O. A. kadastro duomenų tikslinimą, koordinuojant žemės sklypo ribų posūkių taškus, nustatytas 0,0603 ha plotas, kuris yra didesnis už projektinį (0,0600 ha) plotą. P. N. turo objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 23 straipsnį, maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida yra (± 0,0049 ha). Matavimai atlikti 2010 m. birželio 30 d., 15-17 val. (b. l. 6).
2023 m. liepos 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos raštu „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ pareiškėjas informuotas dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo. Rašte nurodyta, jog prašo pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 23 d., 09.00 val., atvykti į skyrių ((duomenys neskelbtini)) dėl nustatyto pirmiau minėto galimo pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių įvertinimo ir administracinėn atsakomybėn traukiam asmens nustatymo. Prašome su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą / asmens tapatybės kortelę) bei kitus, Jūsų manymu, reikalingus dokumentus. Tuo atveju, jeigu nurodytu laiku negali atvykti, siūlo iki 2023 m. rugpjūčio 16 d pateikti paaiškinimą bei tai patvirtinančių dokumentų kopijas Skyriui (b. l. 9).
2023 m. birželio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos žemės naudojimo patikrinimo akte fiksuota, kad patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas yra naudojamas pagal nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Patikrinus ribų posūkio taškų įregistruotų Nekilnojamojo turto registre ir pažymėtų Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, nustatyta, kad už rytinės žemės sklypo ribų yra pastatyta tvora, lauko tualetas, šulinys. Nustatytas pažeidimas: nustatytos faktinės aplinkybės turi ANK 110 straipsnio pažeidimo požymių (b. l. 10-13).
VĮ Registrų centras išraše nurodyta, kad D. V. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise įgijo 2012 m. dovanojimo sutarties pagrindu (b. l. 16).
2023 m. liepos 12 d. rašte parašyta, jog sodų bendrija (duomenys neskelbtini) nėra žemės savininkas ir negali disponuoti bendrijai perduota naudotis ir bendriems gyventojų poreikiams tenkinti žeme, taigi negali ir priimti sprendimo dėl pageidaujamo valstybinės žemės ploto, besiribojančio su pareiškėjo sklypu ir sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) išorine riba, įgijimo nuosavybės teise. Tačiau, pareiškėjo nurodytas planuojamas įsigyti žemės plotas, esantis ties sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) išorine riba, sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) gyventojų bendroms reikmėms nėra naudojamas, todėl nėra aktualus bei tinkamas kokio nors pobūdžio bendrijos bendriems poreikiams tenkinti ar numatytiems tikslams įgyvendinti. Esant tokiai situacijai, bendrija neturi pagrindo prieštarauti, kad D. V. iki teisminio ginčo dėl Sodų bendrijos ribų pabaigos, laikinai naudotų ir vėliau įsigytų aptartą žemės plotą ties Aušros g. 23 sklypu ir išorine bendrijos riba, privačios nuosavybės teise, jei tokį sprendimą priims kompetentingos institucijos (b. l. 17).
Nacionalinės žemės tarnybos sprendime „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“ nurodyta, kad nuspręsta atlikti D. V. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , neplaninį žemės naudojimo patikrinimą. Patikrinimą pradėti 2023 m. birželio 27 d., 11.00 val. (b. l. 31-32).
Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pakartotinio neeilinio susirinkimo protokole nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 18 d. vykusio susirinkimo metu buvo svarstomas klausimas dėl valstybinės žemės pirkimo, atsisakymo pirkti. Be kitų asmenų prašymą pirmumo teise pirkti valstybinę žemę pateikė ir D. V. (b. l. 77-78).
ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Taigi, taikant administracinę atsakomybę pagal šį ANK straipsnį, būtina byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyti vieną ar abu alternatyvius šio administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius – savavališką konkretaus objekto (žemės, miško, vandens telkinio) užėmimą ir/arba savavališką tokio objekto (žemės, miško, vandens telkinio) naudojimą.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 110 straipsnio prasme užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau. Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to juo negalima naudotis; valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai; suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias; valstybinė žemė apsodinama tujomis, įveisiama vynuogių tvorelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-75-495/2022).
Pažymėtina ir tai, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių tiek dėl administracinio nusižengimo fakto, tiek ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-57-976/2020, 2AT-18-697/2023).
ANK 110 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis yra tyčia. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-88-495/2022 ir kt.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojams 2023 m. birželio 27 d., 11.00 val., (duomenys neskelbtini) , atlikus patikrinimą, nustatyta, kad žemės sklypas yra naudojamas pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Patikrinus ribų posūkio taškus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre ir pažymėtus Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, nustatyta, kad už rytinės žemės sklypo ribos yra pastatyta tvora, lauko tualetas ir šulinys. Institucija sprendė, kad toks pažeidimas objektyviai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.
Pažymėtina, kad skundžiamame nutarime nurodytas tik nustatytas valstybinės žemės užėmimo faktas, tačiau nedetalizuota, kokiais ir kieno veiksmais valstybinė žemė užimta, kada tai padaryta, nuo kada ir kaip ji naudojama, taigi nutarime apsiribota iš esmės tik ANK 110 straipsnio dispozicijoje nurodyto vieno objektyviojo požymio – savavališko valstybinės žemės užėmimo fakto nustatymu bei konstatavimu, kad šis faktas objektyviai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius. Vis dėlto atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek Lietuvos Respublikos K. T., tiek bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog objektyvus pakaltinamumas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens nekaltumo prezumpcijos principą, asmens teisę į teisingą teismą, nuobaudos skyrimo tik remiantis įstatymu taisyklę, taip pat ir konstitucinį teisinės valstybės principą. Institucija skundžiamame priimtame nutarime D. V.kaltės klausimu nepasisakė, iš esmės sudarydama prielaidas spręsti, kad vien fakto, jog už rytinės D. V. priklausančio žemės sklypo ribos yra pastatyta tvora, lauko tualetas ir šulinys, pakanka spręsti, jog jis kaltas dėl šio administracinio nusižengimo padarymo.
ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atskleidžiant D. V.tyčios turinį būtina nustatyti, kad užimdamas nutarime nurodomą valstybinės žemės dalį jis suvokė pavojingą veikos pobūdį, t. y., kad užima ir priskiria sau jam nepriklausančią valstybinę žemę ir norėjo taip veikti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) administracinio nusižengimo požymiai nustatomi vertinant ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, bet tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, trukmę, kaltininko siekiamą rezultatą, asmens elgesį po veikos.
Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, bylos medžiaga nesudaro pagrindo manyti, kad D. V.užėmė valstybinę žemę veikdamas tiesiogine tyčia. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2012 m. žemės sklypą įgijo dovanojimo sutarties pagrindu iš mamos. Tiek tualetas, tiek šulinys buvo pradėti rengti dar prieš pirminio patikrinimo atlikimą (2010 m.), bet pažeidimų nenustatyta ir tai oficialiai fiksuota 2010 m. patikrinimo akte. D. V. negalėjo tikėtis ar numatyti, kad kažkas ateityje gali būti nustatytas koks nors neatitikimas jau egzistavusių objektų atžvilgiu. Tualetą ir šulinį jis pabaigė sutvarkyti maždaug 2015 m., kadangi net neįsivaizdavo, kad daro kažkokius pažeidimus. Tuo metu sklypo ribos nebuvo nustatytos ir jų nežinojo. Žinojo tik tai iki kurios maždaug vietos sklypas yra naudojamas. Neturėjo tikslo savavališkai užimti ne jam priklausiančią žemę. Sklype tvorą įrengė jis pats, maždaug prieš 3-4 metus, t. y., 2019-2020 m. Sklypo naudojosi tose ribose, kuriose žeme naudojosi jo tėvai daug metų. Sklypo ribas sužinojo tik 2023 m., kuomet Nacionalinė žemės tarnyba atliko patikrinimą.
Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad pareiškėjas tikrai suvokė, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esatys statiniai (tvora, tualetas ir šulinys) užima valstybinę žemę ir norėjo tokio rezultato, t. y. kad jis veikė tiesiogine tyčia. Pažymima tai, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi nutarimą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai, tačiau šioje byloje institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog D. V. analizuojamoje situacijoje veikė tiesiogine tyčia.
Atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatuoja pareiškėjo veiksmuose nebuvus tiesioginės tyčios, kas sudaro pagrindo skundžiamo nutarimo panaikinimui, kiti skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neanalizuojami ir nevertinami.
Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktika (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-191-957/2023) skundžiamas nutarimas nagrinėjamu klausimu apskritai ydingas ir sudaro prielaidas varžyti asmens teisę į gynybą.
ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė.
Nagrinėjamu atveju D. V.administracinio nusižengimo protokolas nesurašytas, o laikantis ANK 608 straipsnio 5 dalies nuostatų, priimtas nutarimas nesurašant protokolo. Nutarimo turiniui keliami reikalavimai nustatyti ANK 618 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad nutarime turi būti nurodyta: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Gretinant ANK 608 straipsnio 5 dalies, 609 straipsnio ir 618 straipsnio 2 dalies nuostatas spręstina, jog ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatytas nutarimo turinio teisinis reglamentavimas reiškia, kad jame taip pat turi būti nurodytos esminės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, tarp jų ir jo padarymo vieta, laikas ir esmė. Pažymėtina, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek administracinei atsakomybei už padarytą administracinį nusižengimą teisingai nustatyti, tiek ANK 39 straipsnio nuostatoms taikyti, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose nustatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).
Skundžiamame nutarime, skiltyje „pažeidimo esmė“, nurodoma iš esmės ne pažeidimo esmė, o Nacionalinės žemės tarnybos atlikti veiksmai, konstatuojama nusižengimo esmę iš dalies apibūdinanti patikrinimo metu nustatyta aplinkybė – patikrinus ribų posūkio taškus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre ir pažymėtus Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, nustatyta, kad už rytinės žemės sklypo ribos yra pastatyta tvora, lauko tualetas ir šulinys – tačiau iš esmės nepateiktas motyvuotas bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimas, kaip to reikalauja ANK 618 straipsnio 2 dalis. Kitaip tariant, iš skundžiamo nutarimo turinio galima tik daryti prielaidą, koks ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvusis požymis (savavališkas žemės užėmimas) juo nustatytas, tačiau iš esmės nutarime tiksliai ir jis neįvardintas bei motyvuotai nesusietas su faktinėmis bylos aplinkybėmis, motyvuotai nepasisakyta dėl subjektyviojo šio administracinio nusižengimo požymio – kaltės, jos turinio ir ją patvirtinančių įrodymų, nurodytas specialusis įstatymas, tačiau, įvertinus tai, kad ANK 110 straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė, nėra aišku, kokia šio įstatymo nurodymo paskirtis ir kokią bylai reikšmingą aplinkybę patvirtina ar paneigia. Nutarime nenurodytas ir neaprašytas savavališko žemės naudojimo laikas (pradžia-pabaiga).
Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo D. V. skundas pagrįstas, todėl tenkinamas – panaikinamas Nacionalinės žemės tarnybos vyriausiojo specialisto A. M. 2023 m. rugpjūčio 25 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2432-2023, o administracinio nusižengimo teisena D. V. atžvilgiu pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
Pareiškėjo D. V. skundą tenkinti.
P. N. žemės tarnybos vyriausiojo specialisto A. M. 2023 m. rugpjūčio 25 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2432-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną D. V. atžvilgiu pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.