Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nutarimo, kuriuo, tenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. atstovės advokatės Laimos Kunčinaitės Dargužienės skundą, panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. vasario 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-390-2023 ir administracinio nusižengimo teisena G. S. atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

8. Pažymėtina ir tai, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių tiek dėl administracinio nusižengimo fakto, tiek ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-57-976/2020, 2AT-18-697/2023).

12. Pažymėtina, kad, kaip jau minėta, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog ANK 110 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis yra tyčia. ANK 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, o šio straipsnio 2 dalyje detalizuotas tyčios turinys formaliose ir materialiose administracinių nusižengimų sudėtyse. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atskleidžiant G. S. tyčios turinį būtina nustatyti, kad užimdamas nutarime nurodomą valstybinės žemės dalį jis suvokė pavojingą veikos pobūdį, t. y. kad užima ir priskiria sau jam nepriklausančią valstybinę žemę ir norėjo taip veikti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) administracinio nusižengimo požymiai nustatomi vertinant ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, bet tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, trukmę, kaltininko siekiamą rezultatą, asmens elgesį po veikos. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad bylos medžiaga nesudaro pagrindo manyti, kad G. S. užėmė valstybinę žemę veikdamas tiesiogine tyčia. Antai, pats G. S. tiek į bylą teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek apklausiamas proceso metu nuosekliai tvirtino, kad tvora pastatyta prieš apytiksliai prieš 15 metų, t. y. apie 2007-2008 metus, pagal tuo metu specialistų atliktus matavimus, jokių savavališkų veiksmų nebuvo atlikta, o dabar nukrypimas nustatytas atlikus naujus matavimus su tikslesnėmis matavimo priemonėmis. Tai iš dalies patvirtina ir G. S. pateiktas 2007 metų susirašinėjimas dėl tvoros įrengimo (b. l. 140-142). Vertindamas aplinkybes, kad laikotarpis nuo tvoros pastatymo iki atlikto 2022 m. liepos 7 d. patikrinimo didelis, kad nepaneigta galimybė, jog tvoros statytojas be G. S. žinios nesąmoningai nukrypo nuo tikslių ribų, kad bėgant laikui keičiasi matavimus atliekančių asmenų naudojamos technikos kokybė ir tikslumas, kartu su faktu, jog bendrame sklypo dydžio kontekste plačiausioje vietoje tvoros kampas yra itin nedidelis, t. y. vos 55 cm įsiterpęs į valstybinę žemę ir netaisyklingos formos siaurėjantis trikampis (nukrypstantis nuo turinčios būti sklypo ribos) (b. l. 60), o pagal vietoje darytas nuotraukas apskritai be detalių matavimų ir aiškių žymėjimų neįžiūrimas (b. l. 59), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad G. S. tikrai suvokė, kad jam priklausanti tvora užima svetimą žemės sklypą ir norėjo tokio rezultato, t. y. kad jis veikė tiesiogine tyčia.

13. Apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje atmeta Institucijos apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad asmens veiksmai konkrečioje situacijoje turi būti vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2007), o skundžiamu nutarimu formuojama ydinga praktika, iškreipiant protingo ir rūpestingo asmens (bonus pater familias) principą, kuomet žemės sklypo savininkas, net ir užsakęs atlikti žemės sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus ir juos įregistravęs VĮ „Registrų centras“, yra atleidžiamas nuo pareigos žinoti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas. Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad nurodoma teismų praktika priimta ne taikant ANK nuostatas analogiškoje administracinio nusižengimo byloje, o sprendžiant asmens civilinės atsakomybės klausimą. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad taikant administracinę atsakomybę pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį ir atskleidžiant šio administracinio nusižengimo kaltės turinį, t. y. būtinąjį subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią, nėra jokio teisinio pagrindo vadovautis bonus pater familias principu. Teismų praktikoje šiuo principu paprastai vadovaujamasi civiliniame procese, o baudžiamajame procese šiuo principu vadovaujamasi vertinant nukentėjusio asmens veiksmus (pvz. sukčiavimo bylose), taip pat šis principas galėtų būti svarbus sprendžiant atsakomybės klausimą dėl administracinių nusižengimų, kurie padaromi neatsargia kaltės forma, pasireiškiančia nerūpestingumu. Šiuo atveju sprendžiant dėl G. S. kaltės turinio ANK 110 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste pažymėtina, kad šis administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia, todėl atskleidžiant tyčios turinį remtis principu bonus pater familias šioje byloje nėra teisinio pagrindo.

14. Kartu atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas ne tik aktyviais veiksmais, bet ir neveikimu, t. y. G. S. nuo 2021 m. gruodžio 20 d. žinant, kad jo sklypo dalį juosianti tvora įsiterpia į gretimą žemės sklypą, tačiau nesiimant aktyvių veiksmų šį pažeidimą pašalinti, jo veika pasireiškė neveikimu. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai nei teigia apeliantas, ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik veikimu, t. y. savavališku konkretaus objekto (žemės, miško, vandens telkinio) užėmimu ir/arba savavališku tokio objekto (žemės, miško, vandens telkinio) naudojimu. Tiek užėmimo, tiek naudojimo sąvokų turinys apima tik aktyvius asmens veiksmus, todėl situacija, kai asmuo jau anksčiau užėmęs svetimą žemę, nepašalina kliūčių į ją pateikti, negali būti vertinama kaip ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviojo požymio – savavališko žemės užėmimo realizavimas. Tokiu atveju ginčas spręstinas civilinio proceso tvarka, kreipiantis į teismą dėl asmens įpareigojimo atlaisvinti valstybinę žemę, ir/arba svarstytina dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nustatant kitą šiame straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvųjį požymį – savavališką žemės naudojimą. Nagrinėjamu atveju iš Institucijos priimto nutarimo turinio galima spręsti, kad G. S. juo nubaustas iš esmės nustačius tik ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymį – savavališką valstybinės žemės užėmimą, tačiau nutarime nekonstatuotas ir G. S. nenubaustas dėl kito šio administracinio nusižengimo požymio – savavališko valstybinės žemės naudojimo.

15. Šioje dalyje pažymėtina, kad Institucijos nutarimas nagrinėjamu klausimu apskritai ydingas ir sudaro prielaidas varžyti asmens teisę į gynybą.

16. ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Nagrinėjamu atveju G. S. administracinio nusižengimo protokolas nesurašytas, o laikantis ANK 608 straipsnio 5 dalies nuostatų jam priimtas Institucijos nutarimas nesurašant protokolo. Nutarimo turiniui keliami reikalavimai nustatyti ANK 618 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad nutarime turi būti nurodyta: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Gretinant ANK 608 straipsnio 5 dalies, 609 straipsnio ir 618 straipsnio 2 dalies nuostatas spręstina, jog ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatytas nutarimo turinio teisinis reglamentavimas reiškia, kad jame taip pat turi būti nurodytos esminės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, tarp jų ir jo padarymo vieta, laikas ir esmė. Pažymėtina, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek administracinei atsakomybei už padarytą administracinį nusižengimą teisingai nustatyti, tiek ANK 39 straipsnio nuostatoms taikyti, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose nustatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).

17. Nagrinėjamu atveju Institucijos priimtame nutarime, skiltyje „pažeidimo esmė“, nurodoma iš esmės ne pažeidimo esmė, o Institucijos atlikti veiksmai, konstatuojama nusižengimo esmę iš dalies apibūdinanti patikrinimo metu nustatyta aplinkybė – ne vietoje pastatyta tvora, tačiau iš esmės nepateiktas motyvuotas bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimas, kaip to reikalauja ANK 618 straipsnio 2 dalis. Kitaip tariant, iš Institucijos nutarimo turinio galima tik daryti prielaidą, koks ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvusis požymis (savavališkas žemės užėmimas) juo nustatytas, tačiau iš esmės nutarime tiksliai ir jis neįvardintas bei motyvuotai nesusietas su faktinėmis bylos aplinkybėmis, motyvuotai nepasisakyta dėl subjektyviojo šio administracinio nusižengimo požymio – kaltės, jos turinio ir ją patvirtinančių įrodymų, nurodytas specialusis įstatymas, tačiau, įvertinus tai, kad ANK 110 straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė, nėra aišku, kokia šio įstatymo nurodymo paskirtis ir kokią bylai reikšmingą aplinkybę patvirtina ar paneigia. Šiame kontekste pastebėtina, jog apeliantas skunde akcentuoja, kad faktą, jog G. S. nuo 2021 m. gruodžio 20 d. iki 2022 m. liepos 7 d. atlikto patikrinimo žinojo, kad jo sklypo tvora užima dalį valstybinės žemės, patvirtina 2021 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriame nurodyta, kad nustatant žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas dalyvavo šio žemės sklypo savininkai, taip pat ir G. S., kuris, be kita ko, yra pasirašęs minėtame akte, o šio akto 6 punkte nurodyta, kad „[...] nustatant žemės sklypo ribas, žemės sklypo ribos paženklintos 2 riboženkliais, [...] vietovėje rasti 2 nestandartiniai riboženkliai [...] ribos nurodytos nežymint riboženkliais ten, kur jos nustatytos 4 paženklinti pagal tvoros kontūrą [...]“. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu skundo argumentu iš esmės sutinka, tačiau konstatuoja, kad ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant dėl G. S. tyčios Institucijos nutarime nustatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto objektyviojo požymio – savavališko žemės užėmimo aspektu, kadangi, kaip jau minėta šios nutarties 12 punkte, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad statant tvorą ir naudojant valstybinę žemę iki minimų aplinkybių paaiškėjimo G. S. tyčios užimti valstybinę žemę neturėjo, atitinkamai G. S. veikoje nėra šio administracinio nusižengimo sudėties. Apeliaciniame skunde akcentuojama pirmiau paminėta aplinkybė, susijusi su sklypo ribų paženklinimu-parodymu 2021 m. gruodžio 20 d., galėtų būti reikšminga sprendžiant dėl kito ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymio – savavališko žemės naudojimo laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 20 d. iki 2022 m. liepos 7 d. atlikto patikrinimo nustatymo, tačiau šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucijos priimtame nutarime kaltinimas G. S. dėl tokiu laikotarpiu atliktų tokių veiksmų nesuformuotas ir neaprašytas, kaip to reikalauja ANK 618 straipsnio 2 dalis. Nutarime nenurodytas ir neaprašytas nei savavališko žemės naudojimo laikas (pradžia-pabaiga), nenurodytas nei jį patvirtinantis 2021 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, nei juo įrodinėjamos aplinkybės, nenurodytas nei žemės naudojimo būdas, nei veikla, kurioje minima žemė galimai naudojama, atitinkamai apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo išeiti už Institucijos nutarime apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų ir tik pagal Institucijos apeliacinį skundą nustatinėti naujas faktines aplinkybes, kuriomis G. S. nebuvo kaltinamas ir dėl kurių nebuvo nubaustas Institucijos nutarimu nesurašant protokolo. Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį į ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad tuo atveju, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ANK straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Taigi, ANK 635 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta galimybė pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskirti administracinę nuobaudą tik tuo atveju, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ANK straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, bet ne priešingai. ANK įvirtintos teisės normos (ANK 635 straipsnio 3 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole (šiuo atveju nutarime, kai protokolas nesurašomas) suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą (šiuo atveju nutarimą, kai protokolas nesurašomas) ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-526-810/2017).

18. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu bei teismų praktika įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti

19. ANK 666 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjektų lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

20. Atsiliepimu G. S. atstovė advokatė L. Kunčinaitė Dargužienė prašo priteisti iš Institucijos G. S. naudai jo patirtas 235,95 Eur bylinėjimosi išlaidas už skundo rengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir 272,25 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

21. Pažymėtina, kad šioje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nutarimu tenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. atstovės advokatės L. Kunčinaitės Dargužienės skundą, panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. vasario 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-390-2023 ir administracinio nusižengimo teisena G. S. nutraukta nenustačius ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo būtinojo subjektyviojo požymio – tyčios. Nors pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą, nenurodė teisinio tokio sprendimo priėmimo pagrindo, tačiau iš priimto nutarimo motyvuojamosios dalies akivaizdu, jog teisena nutraukta ANK 591 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. nustačius, kad nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. ANK 666 straipsnio 2 dalis neįtvirtina jokių sąlygų ar pagrindų, kuriems esant išlaidos advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti galėtų ar turėtų būti nepriteisiamos, kai administracinio nusižengimo teisena asmeniui nutraukiama ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau aptarta, taip pat vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, taip pat įvertinus aplinkybę, kad G. S. administracinio nusižengimo teisena nutraukta ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu, jo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti turi būti atlyginamos.

22. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos) yra numatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti dydį ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį. Išlaidos už advokato, kuris administracinio nusižengimo byloje dalyvavo kaip asmens įgaliotas atstovas, suteiktas teisines paslaugas atlyginamos, jeigu administracinio nusižengimo teisena dėl atstovaujamojo nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą (Rekomendacijų 2 punktas). Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 punktas). Minėtų Rekomendacijų 12 punkte yra nustatytas administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis: 1) už skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje parengimą – 0,4; [...] 6) už kitų nei Rekomendacijų 12.1–12.5 papunkčiuose nurodyti procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymas, paaiškinimai ar kt., parengimą – 0,4; [...] 7) už vieną teisinių konsultacijų, atstovimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 0,1 [...]. Rekomendacijų 4.1 – 4.10 papunkčiai įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas atlygintinų išlaidų dydis: 1) į bylos sudėtingumą, apimtį; 2) į baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; 3) į teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; 4) į ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 5) į būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; 6) į teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) į sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) į ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); 9) į advokato darbo laiko sąnaudas; 10) į kitas svarbias aplinkybes.

23. Nagrinėjamu atveju G. S. atstovė prašo priteisti G. S. naudai jo patirtas 235,95 Eur bylinėjimosi išlaidas už skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo rengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir 272,25 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi mokėjimai už skundo dėl Institucijos nutarimo parengimą ir atstovavimą teisme bei atsiliepimo parengimą atlikti 2023 m. II ketvirtį, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu taikytinas 2022 m. IV ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių), kuris sudaro 1900,3 Eur. Įvertinus Rekomendacijų 12 punkto 1, 6 ir 7 papunkčiuose nurodytus koeficientus, matyti, kad prašomos priteisti sumos atitinka koeficientų ribas, yra artimesnės minimalioms, jos objektyviai pagrįstos bylos dokumentais ir advokato atliktais darbais, Institucijos apeliacinis skundas atmetamas, todėl šios sumos priteistinos visa prašoma apimtimi.

24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 patvirtinto „Prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašo“ 2.2. punkte nustatyta, kad advokatui teikiant paslaugas, patirtas išlaidas, priteistas teismui nutraukus administracinio nusižengimo bylos teiseną, atlygina ANK 589 straipsnyje nurodyta institucija, kurios nutarimą teismas panaikino. Šiuo atveju institucija, kuri priėmė vėliau teismo panaikintą nutarimą dėl G. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn, yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, todėl būtent iš šios institucijos priteistinas G. S. advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nutarimą nepakeistą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Priteisti G. S. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti: 235,95 Eur už skundo dėl Institucijos nutarimo rengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme bei 272,25 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.