Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių dalinio sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovo ieškinį, konstatavęs, kad ieškovas pasirinko elgtis pasyviai ir nepateikė pakankamai įrodymų pagrįsti patirtus nuostolius, t. y. ieškovas nedetalizavo, kokia suma buvo sumokėta už atstovavimą ginantis nuo baudžiamojo persekiojimo, o kokia – už administracinį persekiojimą. Ieškovui teismas suteikė galimybę patikslinti reikalavimus, pateikti įrodymus, tačiau ieškovas tokia teise nepasinaudojo. Ieškovas taip pat nenurodė priežasčių, kodėl neprašė atlyginti atstovavimo išlaidų Klaipėdos apygardos teismui 2022 m. birželio 16 d. priimant nutartį dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžio. Ieškovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš esmės argumentuodamas, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir netinkamai kvalifikavo teisinį santykį, nes pareikštam ieškiniui civilinės teisės tvarka, siekiant prisiteisti patirtus nuostolius, teismas šiam ieškiniui išnagrinėti ir sprendimui motyvuoti naudojo šiuo metu galiojantį baudžiamosios teisės reglamentavimą, numatantį bylinėjimosi išlaidų paskirstymą baudžiamajame procese. Be to, ieškovo vertinimu, jo patirti nuostoliai buvo pakankamai aiškūs. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria ieškovo nuomonei.

10. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovei Lietuvos Respublikai civilinio proceso tvarka pareiškė reikalavimą atlyginti jam padarytą turtinę žalą (nuostolius), kuria jis laiko baudžiamajame ir administracinio nusižengimo procesuose jo patirtas išlaidas už teisinę gynybą. Ieškovas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo kildino iš to, kad siekdamas apsiginti tiek baudžiamajame procese, tiek administracinio persekiojimo procese kaip asmuo, nepadaręs jam inkriminuojamų teisės pažeidimų, buvo priverstas naudotis advokato ir advokato padėjėjo paslaugomis ir dėl to patyrė 2 700 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti. Ieškovo persekiojimo metu Lietuvoje nebuvo teisinio reguliavimo, leidžiančio prašyti priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas procesuose, todėl bylų nagrinėjimo teisme metu ieškovas neturėjo teisinio pagrindo reikšti prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

11. Remiantis ANK 666 straipsnio redakcija, galiojusia nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d., administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.) nebuvo nei nustatyta galimybė atlyginti išlaidas advokato padėjėjui, nei numatyta galimybė asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginti jo būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui ar advokato padėjėjui.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45–A–N3/2021 pripažino, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Kai asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, jokiais atvejais nėra atlyginamos jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas.

13. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui konstatavus, kad galiojęs teisinis reguliavimas, kuris nenumatė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo asmenį išteisinus, yra ydingas, toks teisinis reguliavimas įstatymo leidėjo vėliau buvo pakeistas. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. galiojančios BPK 106 straipsnio redakcijos 3 dalyje numatyta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

14. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos AVPK 2020 m. spalio 20 d. nutarimu ieškovas buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį. Plungės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-19-973/2021 ieškovo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Klaipėdos AVPK 2020 m. spalio 20 d. nutarimo dalį, kuria ieškovas buvo nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną dėl šios dalies nutraukė. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.

15. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-14-635/2022 ieškovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir panaikino Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimo dalį, kuria netenkintas ieškovo skundas, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – panaikino Klaipėdos AVPK 2020 m. spalio 20 d. nutarimo dalį, kuria ieškovas nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną dėl šios dalies nutraukė. Kitą Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimo dalį paliko nepakeistą.

16. Tuo tarpu kitoje Plungės apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-995/2022 teismas 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžiu ieškovą išteisino, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-189-417/2022 Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.

17. Tiek nutarimai administracinio nusižengimo bylose, tiek išteisinantis nuosprendis baudžiamojoje byloje priimtas dar iki BPK 106 straipsnio 3 dalies, nustatančios advokato ir advokato padėjėjo išlaidų atlyginimą, įsigaliojimo (2022 m. gegužės 1 d.), advokato ir advokato padėjėjo išlaidų atlyginimo klausimas priimant nutarimus bei nuosprendį teisme nebuvo sprendžiamas. Taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo spręstas ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartyje. Vis dėlto ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nereiškia, kad nėra pagrindo nagrinėti ieškovo reikalavimo priteisti patirtas advokato ir advokato padėjėjo išlaidas administracinio nusižengimo ir baudžiamojoje bylose civilinio proceso tvarka. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą, priimtą byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18), kuriame konstatuota, kad atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas administraciniame procese, kuriame pasiekta, kad paskirtos baudos buvo panaikintos kaip nepagrįstos, nepriklausomai nuo šių bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažeidžia teisę kreiptis į teismą, taigi ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Be to, kaip jau minėta, Konstitucinis Teismas, taip pat ir nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu, 2021 m. kovo 19 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, be kita ko, naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai.

18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek panaikinus Klaipėdos AVPK 2020 m. spalio 20 d. nutarimą dėl ieškovui paskirtų nuobaudų, tiek ieškovą išteisinus dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nepriklausomai nuo to, kad tuo metu įstatymų dar nebuvo įtvirtinta galimybė proceso šaliai į patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą išteisinimo atveju, vis dėlto ieškovas turėjo ir tebeturi teisę į šių išlaidų atlyginimą iš valstybės. Tokia išvada darytina dėl jau anksčiau paminėtų Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Konstitucinio Teismo išaiškinimų dėl tokioje situacijoje taikytinų bendrųjų teisės principų, teisinio reguliavimo spragų užpildymo, siekiant asmeniui užtikrinti tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą.

19. CK 6.249 straipsnio prasme turėtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo darbui apmokėti tiek administracinio nusižengimo, tiek baudžiamojoje bylose, kurios baigiasi policijos komisariato nutarimo dėl asmeniui paskirtų nuobaudų panaikinimu ir išteisinamuoju nuosprendžiu, yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu administracinio nusižengimo bei baudžiamoji bylos nebūtų buvusios keliamos. Kartu pažymėtina tai, kad, remiantis galiojančio BPK 106 straipsnio 3 dalimi, advokato ir advokato padėjėjo išlaidos išteisinimo atveju yra atlyginamos nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimo, nesiejant jų su civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų nustatymu. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuo metu BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuriame tokių išlaidų atlyginimas nesiejamas su valstybės institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, pripažįsta, kad šioje byloje yra pagrindas priteisti ieškovui jo turėtas išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą tiek administracinio nusižengimo, tiek baudžiamojoje bylose, nesiejant šių išlaidų priteisimo nei su valstybės institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, nei su BPK 106 straipsnio 3 dalies normos galiojimu laike. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-217-450/2023, 84 punktas). Dėl šios priežasties apeliantės argumentai, jog turtinė žala negalėjo būti atlyginta nenustačius neteisėtų veiksmų (klaidos, lėmusios esminį ieškovo teisių pažeidimą), atmetami kaip nepagrįsti.

20. Klaipėdos AVPK atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį ir sumažinti arba nepriteisti nuostolių atlyginimo, kadangi pats ieškovo elgesys, Klaipėdos AVPK vertinimu, prisidėjo prie pasekmių, dėl kurių buvo iškeltos administracinio nusižengimo ir baudžiamosios bylos ir vykdomi tolimesni procesiniai teisminiai veiksmai. Vis dėlto teisėjų kolegija negali sutikti su tokia Klaipėdos AVPK nuomone, nes visi ieškovui priteistini nuostoliai yra susidarę apmokant advokato ir advokato padėjėjo paslaugas administracinio nusižengimo bei baudžiamojoje bylose, o ne dėl veiksmų, už kuriuos buvo bandyta ieškovui taikyti administracinę ir baudžiamąją atsakomybę.

21. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su Klaipėdos AVPK nuomone, kad priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų būti mažinamas, atsižvelgiant į tai, kad tiek Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimu, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutarimu ieškovo skundai buvo patenkinti tik iš dalies, Klaipėdos AVPK vertinimu, tik 50 proc. ieškovo reikalavimų. Tačiau minėtoje administracinio nusižengimo byloje ieškovas buvo pateikęs skundą dėl Klaipėdos AVPK 2020 m. spalio 20 d. nutarimo, kuriuo ieškovas buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Plungės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimu panaikino Klaipėdos AVPK 2020 m. spalio 20 d. nutarimo dalį, kuria ieškovas buvo nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną dėl šios dalies nutraukė. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 19 d. nutarimu panaikino ir Klaipėdos AVPK 2020 m. spalio 20 d. nutarimo dalį, kuria ieškovas nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną dėl šios dalies nutraukė. Vadinasi, priešingai, nei teigia Klaipėdos AVPK, šioje byloje ieškovo skundas dėl Klaipėdos AVPK 2020 m. spalio 20 d. nutarimo buvo tenkintas visa apimtimi. Vien ta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 19 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje kitaip suformulavo bylos rezultatą nei to apeliaciniame skunde prašė ieškovas (ieškovas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą – Klaipėdos AVPK 2020 m. spalio 20 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nors dalis tokio ieškovo reikalavimo jau buvo tenkintas ieškovo skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu), nereiškia, kad ieškovo byloje pareikšti reikalavimai nebuvo tenkinti visa apimtimi.

22. Galiausiai Klaipėdos AVPK, pritardamas skundžiamame sprendime išdėstytiems pirmosios instancijos teismo argumentams, suabejojo ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų administracinio nusižengimo ir baudžiamojoje bylose pagrįstumu, nes ieškovas ieškinyje nenurodė, kokiose būtent bylose jis patyrė atstovavimo išlaidas, taip pat nedetalizavo (įskaitant teismo posėdžių trukmę), būtent už kokius atstovavimo veiksmus minimos išlaidos yra patirtos, todėl atsakovės atstovo galimybė argumentuotai pasisakyti dėl jų būtinumo, pagrįstumo, teisingumo, proporcingumo ir kt. buvo suvaržyta. Klaipėdos AVPK vertinimu, ieškovas nusprendė pats įrodymų neteikti ir savo neveikimu įrodymų surinkimo ir pateikimo prievolę perkėlė teismui. Teisėjų kolegija negali pritarti tokiai Klaipėdos AVPK nuomonei.

23. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas kartu su ieškiniu pateikė du pinigų priėmimo kvitus, kuriais ieškovas atsiskaitė advokato padėjėjui L. V. už suteiktas teisines paslaugas: 2020 m. lapkričio 3 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1138585 700 Eur sumos ir 2021 m. spalio 5 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1138600 800 Eur sumos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ieškovo paaiškinimais, kad 2020 m. lapkričio 3 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1138585 dėl 700 Eur, išrašytas iki pateikiant skundą dėl Klaipėdos AVPK nutarimo pirmosios instancijos teismui, yra kvitas už advokato padėjėjo L. V. teisines paslaugas administracinio nusižengimo byloje pirmosios instancijos teisme (apeliacinės instancijos teisme ieškovui atstovavo jau advokatas), o likęs 2021 m. spalio 5 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1138600 dėl 800 Eur yra už advokato padėjėjo teisines paslaugas baudžiamojoje byloje.

24. Įvertinus vien advokato padėjėjo ieškovo atstovavimo teisme laiką (6 val. baudžiamojoje byloje ir 3 val. administracinio nusižengimo byloje), tiek vienoje, tiek kitoje byloje advokato padėjėjo parengtus procesinius dokumentus (prašymus, skundus), akivaizdu, kad ieškovo patirtos išlaidos advokato padėjėjui neviršija Lietuvos respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti (toliau – Rekomendacijos) 7, 10.1.2, 10.10, 10.12, 12.1, 12.6, 12.7, 13 punktuose nustatytų maksimalių atlygintinų dydžių advokato padėjėjui, todėl ši 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, patirta ieškovo administracinio nusižengimo ir baudžiamosiose bylose pirmosios instancijos teisme, priteistina iš atsakovės.

25. Ieškovas taip pat patyrė 1 200 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme administracinio nusižengimo byloje ir baudžiamojoje byloje. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovas pateikė 2021 m. lapkričio 25 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 734036 600 Eur sumos ir 2022 m. balandžio 11 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 734049 600 Eur sumos.

26. Atsižvelgiant į Rekomendacijose nustatytus maksimalius atlygintinus dydžius už advokato teisinę pagalbą parengiant apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje (12.2 punktas), ieškovo patirtų 600 Eur dydis administracinio nusižengimo byloje apeliacinės instancijos teisme neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl ši 600 Eur suma priteistina ieškovui iš atsakovės.

27. Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į ieškovo patirtas advokato išlaidas baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų baudžiamojoje byloje Nr. 1A-189-417/2022, šioje byloje vyko tik vienas posėdis 2022 m. gegužės 12 d., kuris truko tik 20 min. Ieškovo atstovas šioje byloje pateikė tik advokato orderį ir posėdžio metu sakytos baigiamosios kalbos nuorašą. Jokių kitų procesinių dokumentų ar prašymų ieškovo atstovas byloje neteikė (CPK 178 straipsnis). Duomenų apie patirtas kitokio pobūdžio advokato pagalbos išlaidas ieškovas nepateikė ir šioje byloje. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ieškovo patirtų advokato pagalbos išlaidų suma viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui iš atsakovės priteistinas patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 150 Eur.

28. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai įvertino ieškovo pareigą detalizuoti jo administracinio nusižengimo ir baudžiamojoje bylose patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, iš atsakovės priteisiant 2 250 Eur (1 500 Eur + 600 Eur + 150 Eur) išlaidas (nuostolius), ieškovo patirtas administraciniame ir baudžiamajame procesuose.

29. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

31. Ieškinį tenkinus iš dalies, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju ieškovo ieškinys ir kartu apeliacinis skundas tenkinami 83 proc.

32. Ieškovas šioje byloje sumokėjo 61 Eur žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą ir 61 Eur žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą, taip pat patyrė 500 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai. Ieškovas pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 23 d. posėdžio metu pateikė patirtas atstovavimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus (2023 m. kovo 20 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1138559 ir detalizuotą pažymą). Vadinasi, pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, ieškovui iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų 516,26 Eur ((500 Eur + 61 Eur + 61 Eur) x 83 proc.).

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, jog šioje teisės normoje yra įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis, kuri gali būti taikoma, atsižvelgiant į tai, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, be kita ko, į tai, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 16 punktas).

34. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis taip pat yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas).

35. Taigi tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant nagrinėjamu atveju aktualią CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Šalies tinkamo procesinio elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas).

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 12 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimą atnaujino iš esmės, paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2023 m. liepos 10 d. ir pasiūlė ieškovui pateikti įrodymus – kokia suma buvo sumokėta už atstovavimą ginantis nuo baudžiamojo persekiojimo, o kokia – už administracinį persekiojimą. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, teismo šaukimas kartu su teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovo atstovui L. V. buvo išsiųstas tą pačią 2023 m. birželio 12 d. per EPP sistemą, tačiau nei ieškovas, nei ieškovo atstovas 2023 m. liepos 10 d. teismo posėdyje nepasirodė, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, priežasčių, kodėl neatvyko į teismo posėdį, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė. Ieškovas taip pat nepateikė pirmosios instancijos teismo prašytų pateikti rašytinių įrodymų. Atsižvelgdama į tokį ieškovo aplaidumą, nebendradarbiavimą su pirmosios instancijos teismu, nesidomėjimą bylos eiga, teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti ieškovui iš atsakovės priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį iki 250 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ­– ieškovo J. P. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 2 250 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) nuostolių (atstovavimo išlaidų) ir 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. P..

Kitą ieškovo ieškinio dalį atmesti.