Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2020 m. spalio 20 d. nutarimo panaikinimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-1881-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2020 m. spalio 20 d. nutarimu J. P. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2020 m. balandžio 17 d., 18.56 val., vairuodamas transporto priemonę Kretingos gatvėje, Palangos mieste, prieš Kretingos ir Vasaros gatvių žiedinę sankryžą, persirikiuodamas iš pirmos juostos į antrą, nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, sukėlė pavojingą situaciją staigiai persirikiuodamas nerodė posūkio signalo, šiais savo veiksmais priversdamas antrąja juosta važiavusį E. P. staigiai stabdyti, keisti judėjimo greitį, tuo sukeldamas pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, toliau važiavo pavojingai manevruodamas nuo vieno važiuojamosios dalies krašto iki kito krašto, užvažiuodamas, atsitrenkdamas į bortelius. Nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini), Palangoje, namo kiemą, kliudė ten stovėjusį automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino, ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 82, 104, 219, 220, 222 punktų reikalavimus, bei nevykdydamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020-01-01) 30 straipsnio nurodytų eismo dalyvių pareigų įvykus eismo įvykiui, kai padaryta turtinė žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumos. J. P. paskirta subendrinta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas- teisė vairuoti transporto priemones-4 mėnesiams.

Nutarime papildomai nurodyta, kad iš karto po įvykio policijos pareigūnai patikrino ir nustatė, kad J. P. yra neblaivus (nustatyta 2,82 promilės neblaivumo laipsnis). Dėl šios veikos atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15030-20.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

J. P. skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalimi pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skunde J. P. bei jo atstovas advokato padėjėjas Laurynas Vainoras posėdžio metu ne kartą akcentavo, kad negalima asmens už tą patį įvykį bausti du kartus, t. y. taikyti tiek baudžiamąją, tiek administracinę atsakomybę. Teigia, kad J. P. buvo pradėtas tiek ikiteisminis tyrimas, tiek administracinio nusižengimo teisena. Su šiais teiginiais nėra jokio pagrindo sutikti.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso(toliau – ANK) 591 straipsnio 8 punkte nurodytas vienas iš alternatyvių pagrindų nepradėti ar nutraukti jau pradėtą administracinių nusižengimų teiseną – kai dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas – nereiškia, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas automatiškai eliminuoja galimybę traukti asmenį ir administracinėn atsakomybėn ir pažeidžia dvigubo baudimo už tą pačią veiką draudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis byloje Nr. 2AT-37-648/2018).

Nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos ANK 2 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata tiesiogiai draudžia bausti antrą kartą dėl to paties nusikaltimo, palikdama neišspręstą klausimą dėl dvigubo baudimo už skirtingų rūšių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės šakų normas. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnyje, kuris pavadintas ,,Teisė nebūti persekiojamam ar baudžiamam du kartus“, jis nustato, kad ,,niekas neturi būti vėl persekiojamas (tried – angl.) ar baudžiamas (punished – angl.) tos pačios valstybės už teisės pažeidimą (offence – angl.), už kurį jis jau buvo išteisintas ar nuteistas (lietuviškame teksto variante įrašyti žodžiai ,,galutiniu nuosprendžiu“, kurių nėra angliškame teksto variante) pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą“. Taigi Konvencija, kaip ir Lietuvos įstatymai, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžiamas dvigubas baudimas. Be to, draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-696/2015).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2020-06-01 teisme gauta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje J. P. kaltinamas tuo, kad jis 2020 m. balandžio 17 d., apie 19.00 val., Pavėsio soduose, Palangoje, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,82 promilių neblaivumas, t. y. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta formali vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nusikaltimo sudėtis. Ši veika yra laikoma baigta nuo kelių transporto priemonės vairavimo momento, jei tai padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo (kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio). Taigi BK 281¹ straipsnio 1 dalis dėl tokios veikos kilusių padarinių nenumato. Kilę padariniai tokiais atvejais vertintini pagal atitinkamus BK ar ANK straipsnius, atsižvelgiant į atsiradusių padarinių mastą ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Šis vertinimas taip pat turi atitikti non bis in idem principo reikalavimus. Iš J. P. pareikšto kaltinimo matyti, kad baudžiamojoje byloje liko neįvertinti ir nebuvo inkriminuoti tolesni J. P. veiksmai ir jų padariniai, apgadinant kitą automobilį, padarius kitus ANK pažeidimus, kurie traktuotini kaip pavojingas vairavimas.

EŽTT praktikoje pripažįstama, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių, pavyzdžiui, apsvaigimas nuo alkoholio vairuojant ir neatsargiai sutrikdant sveikatą ar atimant gyvybę (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Akivaizdu, kad J. P. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo apsvaigus, bei kiti jo galimai padaryti pažeidimai neįeina į jam inkriminuoto kaltinimo, pagal kurį byla buvo perduota nagrinėti teismui su kaltinamuoju aktu, sudėtį.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas L. Vainoras nurodė, kad koordinuotais policijos pareigūnų bei kaltinimą teisme palaikančio prokuroro veiksmais J. P. buvo pakeistas kaltinimas, kad jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tokiu būdu siekiant, kad tiek baudžiamasis, tiek administracinis procesas būtų teisėtas. Kaip anksčiau jau paminėta, J. P. pareiškus kaltinimą dėl vairavimo išgėrus bei nubaudus jį už administracinius nusižengimus, į kurių sudėtį neįeina vairavimo išgėrus aplinkybės, nebuvo pažeistas non bis in idem principas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad prašymo pakeisti kaltinimą teisme pateikimas nereiškia, kad jis nuo prašymo pateikimo teisme dienos yra pakeistas. Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės. Taigi aplinkybė, kad prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimą kaltinamajam dar nereiškia, kad išnagrinėjus bylą negali būti paliktas pirminis kaltinimas. Įvertinus šias aplinkybes bei išvadas, kurias teismas išdėstys žemiau, teismas plačiau nepasisako dėl galimo non bis in idem principo pažeidimo tuo atveju, jei J. P. būtų nuteistas pagal naujai pareikštą kaltinimą.

J. P. pagal skundžiamą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2020 m. spalio 20 d. nutarimą buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį bei 426 straipsnio 1 dalį.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 1 100 eurų. Pagal formuojamą teismų praktiką šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-303-2018). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-41-2014).

Nors bylos nagrinėjimo metu J. P. neigė aplinkybes, kad jis savo vairuojamu automobiliu kliudė kieme stovėjusį savo motinos R. P. automobilį, tačiau byloje yra pakankamai duomenų išvadai, kad toks kontaktas buvo. Visų pirma, J. P. vairuojamą automobilį jau kurį laiką dėl įtartino ir grėsmę eismo saugumui kėlusio elgesio kelyje sekė liudytojas E. P.. Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teikdamas paaiškinimus administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu bei galiausiai teikdamas savo parodymus teisme neabejodamas parodė, jog matė kaip J. P. įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini), namo kiemą priekinio bamperio kampu užkabino kieme stovėjusiojo R. P. automobilio galinio bamperio dešinįjį kampą. Duodamas paaiškinimus teisme jis ne tik parodė kaip kontaktavo automobiliai, bet ir patvirtino, kad nuo kontakto kieme stovėjęs automobilis susiūbavo. Nors teismo posėdžio metu pareiškėjo J. P. atstovas advokato padėjėjas L. Vainoras kėlė abejones dėl liudytojų E. P. ir E. Jokubausko šališkumo, nes jie vienas kitą pažįsta, todėl galėjo duoti neteisingus parodymus, tačiau teismas šiuos argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Vien tik ta aplinkybė, kad liudytojai yra pažįstami nėra priežastis jų parodymus laikyti nepatikimais. Liudytojas E. P. teisme patvirtino, kad J. P. visiškai nepažįsta, todėl akivaizdu, kad jis neturi jokio pagrindo duoti tikrovės neatitinkančius parodymus. Be to, kaip nustatyta byloje, liudytojas E. P. pastebėjęs įtartinai vairuojantį automobilį skambino ne kokiam nors savo pažįstamam, tačiau į bendrojo pagalbos centro telefoną 112. Byloje nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios keltų abejonių liudytojų E. P. bei E. Jokubausko parodymais, tokių nenurodė ir pareiškėjas bei jo atstovas. Antra, liudytojo E. P. parodymus iš dalies patvirtino ir pats J. P. bei jo motina R. P.

Teisme J. P. paaiškino, kad pagalvojo jog, galėjo kliudyti motinos automobilį, nes pravažiavo labai arti, tačiau neneigė fakto, kad skambino motinai ir prašė apžiūrėti automobilį. Kad mato baltos spalvos apibraižymus ant galinio bamperio dešiniojo kampo duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pati R. P., kuri pavirtino, kad jai skambino ne tik sūnus, bet ir jo žmona, kurie prašė atidžiai apžiūrėti automobilį. Be to, iš liudytojo E. P. byloje esančių paaiškinimų matyti, kad jis matė, kaip šviesiaplaukė moteris, netrukus po J. P. grįžimo, valo automobilio „Opel Vectra“ priekinį bamperį.

Pareiškėjo J. P. atstovas tvirtino, kad tik autotechninė ekspertizė galėjo būti pakankamas įrodymas konstatuoti neabejotinai buvus automobilių kontaktą, tačiau teismas, sistemiškai įvertinęs visus byloje esančius duomenis, su šia atstovo pozicija negali sutikti. Pažymėtina, kad teisingą bylos išnagrinėjimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Kiek turi būti įrodymų, patvirtinančių tas pačias faktines įvykio aplinkybes sprendžia institucijos, nagrinėjančios administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas ar teismas. Aplinkybę, kad kontaktas buvo patvirtina tiesiogiai įvykį stebėjęs liudytojas E. P., taip pat ją patvirtina J. P. elgesys, kai tik grįžęs namo jis iškarto skambino motinai, prašydamas apžiūrėti automobilį, taip pat J. P. sutuoktinės veiksmai, skambinant R. P. bei valant būtent konkrečią automobilio vietą, kuria ir buvo įvykęs kontaktas su R. P. automobiliu. Galiausiai iš karto po įvykio darytos automobilių fotonuotraukos. Nepaisant to, kad autotechninė ekspertizė papildytų bylos medžiagą ir palengvintų įrodinėjimo procesą, tačiau, teismo vertinimu, šioje konkrečioje situacijoje ji nebuvo būtina, nes įvykio mechanizmas buvo aiškus, ir nekeliantis abejonių.

Kita vertus, yra pagrindas konstatuoti, kad teisingai nustatęs faktinę aplinkybę apie buvusį eismo įvykį, tyrimą atlikęs pareigūnas nepagrįstai konstatavo, kad J. P. pasišalino iš įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Kelių eismo taisyklių 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-7-3/2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Byloje nustatyta, kad tik grįžęs namo J. P. paskambino savo motinai R. P. ir informavo ją dėl apgadinto automobilio. Taigi jis įvykdė KET 222 punkte nustatytą pareigą nedelsiant informuoti nukentėjusįjį. Šioje byloje susiklostė situacija, kad kliudytas buvo ne svetimo asmens, bet artimo giminaičio automobilis. Apklausiamas teisme J. P. paaiškino, kad nėjo pas motiną namo iš karto, nes šalyje buvo paskelbtas karantinas, o įvykio vietoje nepaskambino, nes išsikrovė jo mobilusis telefonas. Kita vertus, net jei ir būtų pagrindas abejoti šiais J. P. parodymais, byloje neabejotinai nustatyta, kad J. P. apie apgadintą automobilį motiną informavo nedelsiant, dar iki atvykstant policijos pareigūnui pas R. P.. Taigi šioje situacijoje esminė aplinkybė yra tai, kad R. P. buvo informuota apie įvykį ir atvykusiam policijos pareigūnui bei viso ikiteisminio, administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu tvirtino, kad jai jokia žala nepadaryta ir ji niekam jokių pretenzijų neturi, todėl akivaizdu, kad nebuvo jokio pagrindo J. P. bausti už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nes nebuvo nustatyti visi būtini nusižengimo požymiai. Įvertinus tai, kas išdėstyta skundžiamo nutarimo dalis, kuria J. P. nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį naikintina ir administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutrauktina.

Atkreiptinas dėmesys, kad tyrimo metu nebuvo sprendžiama, ar J. P., nepasirinkęs saugaus atstumo nuo šone stovėjusio automobilio ir taip jį kliudydamas nepadarė ANK 471 straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo. Šis pažeidimas jam kvalifikuotas nebuvo, skundžiamame nutarime dėl jo visiškai nepasisakyta, nenurodytas joks konkretus Kelių eismo taisyklių pažeidimas (išskyrus bendrojo pobūdžio reikalavimą, numatytą 9 p.). Nors ANK 642 str. 1 d. 3 p. teismui numatyta galimybė panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byla teisme su J. P. skundu atsidūrė tik dėl paties J. P. veiksmų, tai yra dėl jo pateikto skundo. Be to, kaip jau minėta, institucija apskritai netyrė, ar J. P. veiksmuose kliudant kitą automobilį nebuvo pažeistos konkrečios Kelių eismo taisyklės. Tokiu atveju tiek baudžiamojoje, tiek administracinėje teisėje galioja pamatinis principas, kad apkaltintojo asmens padėties negalima bloginti, jei apeliacinis procesas pradėtas išimtinai tik pagal paties apkaltinto asmens skundą. Todėl teismas negali pats paskirti J. P. bausmės už galimą nusižengimą, kuris nebuvo įrodinėjamas, o dalies bylos grąžinimas institucijai papildomam tyrimui atlikti ir naujo protokolo surašymui būtų skundą pateikusio asmens teisinės padėties bloginimas.

Skundžiamu nutarimu J. P. buvo nubaustas ir pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes persirikiuodamas iš pirmos juostos į antrą, nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, sukėlė pavojingą situaciją staigiai persirikiuodamas, nerodė posūkio signalo, šiais savo veiksmais priversdamas antrąja juosta važiavusį E. P. staigiai stabdyti, keisti judėjimo greitį, tuo sukeldamas pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, toliau važiavo pavojingai manevruodamas nuo vieno važiuojamosios dalies krašto iki kito krašto, užvažiuodamas, atsitrenkdamas į bortelius.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių pirmiau nurodytų veikų padarymas.

Teisme apklaustas liudytojas E. P. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir nurodė, kad dėl automobilio „Opel Vectra“ vairuotojo veiksmų, kai jis neparodęs posūkio signalo netikėtai persirikiavo iš pirmos juostos į antrą, kai tarp jų buvo nedidelis atstumas, jis turėjo staigiai mažinti greitį. Liudytojas paaiškino, jog jis šią situaciją įvertino kaip pavojingą. Jei jis nebūtų staigiai mažinęs greitį, galimai galėjo įvykti automobilių susidurimas. Šie J. P. veiksmai yra pakankami juos kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes atitinka vieną iš anksčiau nurodytų alternatyvių veikų. Akivaizdu, kad kito eismo dalyvio veiksmai dėl kurių yra keliama eismo įvykio grėsmė, yra pavojingi. Nors pavojingo vairavimo aplinkybę patvirtina tik vienas liudytojas, tačiau teismas neturi jokio pagrindo netikėti šiuo liudytoju.

Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog naikinti skundžiamo nutarimo dalį dėl J. P. nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl J. P. skundas šioje dalyje netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

J. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2020 m. spalio 20 d. nutarimo dalį, kuria J. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.