Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jazbutienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo J. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

2. Nutarime papildomai nurodyta, kad iš karto po įvykio policijos pareigūnai patikrino ir nustatė, kad J. P. yra neblaivus (nustatytas 2,82 promilės neblaivumo laipsnis). Dėl šios veikos atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15030-20.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5.7. Pažymėtina, kad, siekiant nubausti asmenį pagal ANK 426 straipsnio l dalį, turi būti nustatyta objektyvi kontakto vieta, žala ir jos dydis. Šiuo konkrečiu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę dėl žalos padarymo fakto, taip pat nėra ir jokių įrodymų, kurie pagrįstų žalos dydį. Šioje administracinio nusižengimo byloje žalos padarymo faktas yra grindžiamas R. P. parodymais, surinktais ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-15030-20 metu, nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu R. P. neigė bet kokius teiginius apie jos sugadintą automobilį „Opel Meriva“.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarimo (ne) pagrįstumo

8. Apeliaciniu skundu J. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Institucija jį pagrįstai nubaudė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, ir kritikuoja teismo motyvus, kuriais remiantis J. P. buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas sutinka su apeliantu, jog nagrinėjamu atveju jis negalėjo būti nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, tačiau kaip nepagrįstus atmeta argumentus, kuriais kritikuojami apylinkės teismo motyvai, jog J. P. sukėlė eismo įvykį. Šias savo išvadas apeliacinės instancijos teismas pagrįs toliau nurodomais motyvais.

Dėl teismo nutarimo dalies, kuria konstatuota, jog Institucija teisėtai ir pagrįstai J. P. nubaudė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį

9. ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

10. Institucijos nutarimu J. P. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes, persirikiuodamas iš pirmos juostos į antrą, nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, sukėlė pavojingą situaciją staigiai persirikiuodamas, nerodė posūkio signalo, šiais savo veiksmais priversdamas antrąja juosta važiavusį E. P. staigiai stabdyti, keisti judėjimo greitį, tuo sukeldamas pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, toliau važiavo pavojingai manevruodamas nuo vieno važiuojamosios dalies krašto iki kito krašto, užvažiuodamas, atsitrenkdamas į bortelius.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas akcentavo, jog asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, jeigu šioje dalyje nurodytus veiksmus padaro būdamas blaivus, o pagal ANK 420 straipsnio 3 dalį – jeigu ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus padaro būdamas neblaivus (daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau kaip 1,51 promilės), tačiau jam buvo nustatytas 2,82 promilės neblaivumo laipsnis, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Iš skundžiamo teismo nutarimo turinio matyti, kad apylinkės teismas neatsakė į J. P. skunde keltus klausimus dėl galimybės jį nubausti pagal šį straipsnį (ne) egzistavimo ir padarė išvadą, jog Institucija teisėtai ir pagrįstai pareiškėją nubaudė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kadangi pavojingo vairavimo aplinkybę patvirtino liudytojas, kurio parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Apygardos teismas nusprendžia, kad vien tik liudytojo E. P. parodymų apie pavojingą pareiškėjo vairavimą nepakanka siekiant J. P. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

12. ANK 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Administracinė atsakomybė nuo baudžiamosios atsakomybės atribotina pagal teisės pažeidimo sudėties elementų požymius, pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį (teisės pažeidimo pasekmes, padarytą materialinę žalą, teisės pažeidimo recidyviškumą (pakartotinumą), teisės pažeidimo padarymo būdą, priešingumą teisei, teisines pasekmes.

13. Susipažinus su bylos medžiaga teigtina, kad, siekiant tinkamai teisiniu požiūriu įvertinti administracinėn atsakomybėn patrauko asmens nusižengimą, nagrinėjamoje byloje pirmiausia buvo būtina atsižvelgti į šio asmens atliktų konkrečių veiksmų pobūdį, jų pavojingumą ir atitiktį konkrečiai nusižengimo (teisės pažeidimo) sudėčiai, nustatytai ne vien Administracinių nusižengimų kodekso nuostatose.

14. Administracinių nusižengimų bylose pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį persekiojama ir baudžiama už pavojingą vairavimą (vienu metu ar paeiliui padaryti keli grėsmę eismo saugumui keliantys eismo taisyklių pažeidimai, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus padaro būdamas neblaivus (daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau kaip 1,51 promilės). Įstatymų leidėjo valia nustatyta, kad tokio pobūdžio veiksmai nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio kiltų baudžiamoji atsakomybė.

15. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta formalioji vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nusikaltimo sudėtis; ši veika yra laikoma baigta nuo kelių transporto priemonės vairavimo ar praktinio vairavimo mokymo momento, jei tai padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo (kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas).

16. Tiek pavojingai vairuojant, tiek vairuojant neblaiviam (kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas) kėsinamasi į tą patį objektą – nustatytą transporto saugumo tvarką. Iš BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamojo rašto matyti, kad siekdamas didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, įstatymų leidėjas priėmė nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusius BK 281 straipsnio pakeitimus, kuriais už kelių transporto priemonės vairavimą arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę.

17. Iš BK 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, BPK 120, 121 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 134¹ straipsniu įstatymo projekto ir ANK 71, 420, 422, 423, 424, 427 ir 603 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad šie pakeitimai inicijuoti dėl poreikio tobulinti teisinį reglamentavimą, susijusį su griežtesnės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nustatymu ir atsakomybės neišvengiamumo principo užtikrinimu. Minėtame aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad atitinkamuose ANK straipsniuose (neblaivaus asmens sukeltas eismo įvykis, neblaivaus asmens pavojingas ar chuliganiškas vairavimas, neblaivaus ir neturinčio teisės vairuoti asmens vairavimas transporto priemonių) neblaivumas, kaip veiką kvalifikuojanti aplinkybė, atsiranda tik nustačius vairuotojui daugiau negu 0,4 promilės ir iki 1,5 promilės alkoholio.

18. Taigi neblaivių vairuotojų (kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas) daromi Kelių eismo taisyklių pažeidimai, tarp jų ir Kelių eismo taisyklių 9, 82, 104 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimai, yra vertinami kaip itin pavojingi ir baudžiami pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad Plungės apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-15-995/2022, kurioje J. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Minėtoje byloje J. P. kaltinamas tuo, kad jis 2020 m. balandžio 17 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) soduose, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,82 promilės neblaivumas, t. y. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas.

19. Apygardos teismas taip pat pažymi, kad šiuo atveju negalima ignoruoti ir ANK 420 straipsnyje nurodyto pažeidimo požymių. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta atsakomybė tam, kas padaro Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tačiau to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus padaro būdamas neblaivus (daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau kaip 1,51 promilės). Taigi asmuo gali būti baudžiamas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, jeigu minėto straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus atlieka būdamas blaivus. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad J. P. nustatytas 2,82 promilės neblaivumo laipsnis, todėl administracinės atsakomybės J. P. taikymas nėra galimas.

20. Pažymėtina, kad analogišką išvadą padarė ir kasacinis teismas, aiškindamas pagal savo esmę panašaus ANK 424 straipsnyje nurodyto pažeidimo požymius. Tai yra, kasacinėje nutartyje Nr. 2K-81-495/2021 teisėjų kolegija sutiko su kasatoriaus argumentais, jog teismai neįsigilino į ANK nurodyto pažeidimo požymius. Kolegija išaiškino, kad ANK 424 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta atsakomybė tam, kas, neturėdamas teisės vairuoti ar kai teisė vairuoti atimta, vairuoja kelių transporto priemonę; tačiau to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus padaro būdamas neblaivus (daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau kaip 1,51 promilės). Nustatęs, kad asmuo vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 2,29 promilės neblaivumas, kasacinis teismas konstatavo, kad jam negali būti taikoma administracinė atsakomybė, kaip skundžiamame sprendime neteisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas (9 nutarties punktas).

21. Todėl remiantis nurodytų aplinkybių visuma, aktualiu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo išaiškinimu konstatuotina, kad egzistuoja pagrindas panaikinti Institucijos 2020 m. spalio 20 d. nutarimo dalį, kuria J. P. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną dėl šios dalies nutraukti.

Dėl skundžiamo nutarimo dalies, kuria panaikinta Institucijos 2020 m. spalio 20 d. nutarimo dalis, kuria J. P. nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir administracinio nusižengimo teisena dėl šios dalies nutraukta

23. Kaip jau minėta, apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl administracinio nusižengimo teisenos dėl ANK 426 straipsnio 1 dalies nutraukimo, tačiau teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo eismo įvykio faktą. J. P. teigimu, nagrinėjamu atveju neatsižvelgta į Institucijos administracinio nusižengimo tyrimo metu padarytus teisės aktuose numatytų reikalavimų pažeidimus, kurie lėmė nepagrįstą išvadą dėl eismo įvykio egzistavimo. Apeliantas nurodo, kad bylą tyręs pareigūnas nėra atlikęs ne tik ANK 567 straipsnyje nurodytų privalomų veiksmų, tačiau atliko šališkus veiksmus, o jų rezultatus melagingai įformino J. P. automobilio apžiūros protokole.

24. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto byloje surinktų įrodymų ir atliktų veiksmų vertinimu.

25. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

26. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

27. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-21-2012, 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015).

28. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad Institucijos pareigūnas, tyręs administracinio nusižengimo bylą, ne tik neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdamas ištirti administracinio nusižengimo aplinkybes, ir rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, tačiau ir nepagrįstai atsisakęs skirti ekspertizę, neturėdamas kompetencijos, konstatavo eismo įvykio faktą ir surašė melagingą dokumentą – J. P. automobilio apžiūros faktą.

29. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas nėra teisus, teigdamas, jog šioje administracinio nusižengimo byloje buvo remtasi išimtinai tik ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Kaip matyti iš bylos duomenų, be duomenų, gautų iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo apžiūrėtas automobilis „Opel Meriva“ (b. l. 70–77), taip pat apžiūrėtas automobilis „Opel Vectra“ (b. l. 78–84), apklausta R. P. (b. l. 85), E. P. ( b. l. 86). Apygardos teismas pažymi, kad tiek baudžiamojoje, tiek administracinėje teisėje galiojantis įrodymų pakankamumo reikalavimas reiškia, kad įrodinėjimas negali tęstis iki begalybės. Byloje turi būti panaudojami visi reikiami duomenų rinkimo būdai, bet nėra būtina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas kokybiškai naujų rezultatų duoti negali. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog surinktų įrodymų nepakako padaryti atitinkamoms išvadoms.

30. Apygardos teismo vertinimu, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje surinktų įrodymų pakanka įsitikinti eismo įvykio fakto egzistavimu. Visų pirma, tai, kad J. P. savo vairuojamu automobiliu „Opel Vectra“ kliudė kieme stovėjusį savo motinos R. P. automobilį „Opel Meriva“, nurodė matęs liudytojas E. P.. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, J. P. vairuojamą automobilį jau kurį laiką dėl įtartino ir grėsmę eismo saugumui kėlusio elgesio kelyje sekė liudytojas E. P.. Liudytojas ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 35), ir teikdamas paaiškinimus administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu (b. l. 86), ir duodamas parodymus teisme nuosekliai teigė matęs, kaip J. P. įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) g. 15 namo kiemą priekinio bamperio kampu užkabino kieme stovėjusiojo R. P. automobilio galinio bamperio dešinįjį kampą. Kaip teisingai atkreipė dėmesį apylinkės teismas, duodamas parodymus teisme liudytojas E. P. ne tik parodė, kaip kontaktavo automobiliai, bet ir patvirtino, kad nuo kontakto kieme stovėjęs automobilis susiūbavo. Iš liudytojo E. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nustatyta, kad jis patvirtino matęs, kaip netrukus po J. P. grįžimo į (duomenys neskelbtini) g. 22 (J. P. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) g. 22, (duomenys neskelbtini)), šviesiaplaukė moteris valė automobilio „Opel Vectra“ priekinį bamperį (b. l. 35). Byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti nuosekliais liudytojo E. P. parodymais. Taip pat svarbu pažymėti, kad šio liudytojo parodymus iš dalies patvirtina ir J. P., ir jo motina R. P..

31. Duodamas parodymus teisme J. P. neneigė pagalvojęs, jog galėjo kliudyti motinos automobilį, nes pravažiavo labai arti, taip pat nepaneigė, kad skambino motinai ir prašė apžiūrėti automobilį. Iš R. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad R. P. nurodė, jog, paskambinus sūnui ir paprašius nueiti apžiūrėti automobilio, ji matė baltos spalvos įbrėžimus ant galinio bamperio dešiniojo kampo (b. l. 47). Duodama parodymus teisme, R. P. nurodė, kad jai skambino ir sūnus, ir jo žmona, prašydami apžiūrėti automobilį.

32. Iš byloje esančio iš karto po eismo įvykio atliktos apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad buvo nustatyta, jog ant automobilio „Opel Vectra“ priekinio bamperio yra šviežių automobilio apgadinimų – galbūt raudonos (R. P. priklausančio automobilio „Opel Meriva“ spalva – violetinė) spalvos įbrėžimų (b. l. 54–60). Iš J. P. priklausančio automobilio „Opel Meriva“ apžiūros akto ir nuotraukų matyti, kad ant galinio bamperio dešiniojo kampo yra baltos spalvos apgadinimų (J. P. vairuoto automobilio „Opel Vectra“ spalva – balta) (b. l. 70–77). Iš 2020 m. rugsėjo 18 d. Transporto priemonės techninės apžiūros akto Nr. 1 matyti, kad siekiant įvertinti, ar sutampa abiejų automobilių apgadinimų vieta, buvo nutarta apžiūrėti automobilius pastatant greta vienas kito, tačiau dėl objektyvių priežasčių – nelygaus pagrindo nebuvo galimybių išmatuoti transporto priemonių apgadinimų aukščio (b. l. 78–84). Nors apeliantas kritikuoja vyresniojo tyrėjo L. B. paaiškinimą, jog nebuvo galimybės automobilių sustatyti ant lygaus paviršiaus, ir teigia, jog šios aplinkybės yra melagingos, tačiau, kaip matyti iš L. B. 2020 m. rugsėjo 22 d. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių tikslinimo, J. P. vyresniajam tyrėjui nurodė, jog jam yra uždrausta judinti šią transporto priemonę („Opel Vectra“) ikiteisminio tyrimo byloje surašytu dokumentu. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad 2020 m. balandžio 22 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimu paskirtas visiškas nuosavybės teisių apribojimas uždraudžiant K. P. valdyti, naudoti ir disponuoti automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taigi, įvertinus šias nurodytas aplinkybes, kritiškai vertintinas apeliacinio skundo argumentas, jog vyresnysis tyrėjas L. B. melagingai nurodė, jog nėra galimybių pastatyti abiejų automobilių ant lygaus paviršiaus. Iš minėto pranešimo taip pat matyti, kad apžiūros metu buvo nustatyta, kad automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio kairiajame kampe buvo užfiksuoti keturi ryškūs horizontalūs įbrėžimai; šie įbrėžimai buvo užfiksuoti ir iš karto po įvykio darytoje automobilio nuotraukoje; be šių gilių įbrėžimų, iš karto po įvykio darytoje automobilio nuotraukoje matomi ir kiti smulkūs įbrėžimai, turintys tamsios spalvos, atitinkančios automobilio „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo spalvą, požymių. Pasak vyresniojo tyrėjo L. B., lyginat iš karto po įvykio užfiksuotus abiejų automobilių apgadinimus ir pakartotinės apžiūros metu užfiksuotus apgadinimus, t. y. apgadinimus automobilio „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio dešiniajame kampe ir automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio kairiajame kampe, darytina išvada, kad šie automobilių apgadinimai atitinka vieni kitų požymius ir įrodo, kad kontaktas buvo.

33. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nepaisant to, kad autotechninė ekspertizė papildytų bylos medžiagą ir palengvintų įrodinėjimo procesą, tačiau šioje konkrečioje situacijoje ji nebuvo būtina, nes įvykio mechanizmas buvo aiškus ir nekeliantis abejonių.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundo argumentas, jog R. P. neigė jai padarytos žalos faktą ir nurodė, kad pareigūnai jai siekė įteigti, jog žala vis dėlto padaryta, sprendžiant klausimą dėl eismo įvykio fakto nustatymo, esminės teisinės reikšmės neturi.

35. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas transporto priemonės vairuotojas, pasitraukęs iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Sprendžiant, ar įvykis laikytinas eismo įvykiu, būtina nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nurodytas sąlygas: 1) įvykis turi įvykti kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje; 2) judant transporto priemonei; 3) dėl to žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Taigi, įvykis, kurio metu J. P. namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 15, (duomenys neskelbtini), kieme, vairuodamas transporto priemonę „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė R. P. priklausantį automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (taip jį apgadindamas), atitinka įstatyme nustatytą eismo įvykio sąvoką.

36. Pažymėtina, kad apylinkės teismas atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju Institucija neįvertino, jog R. P. nurodė, kad žala jai nėra padaryta, taip pat nėra nustatytas ir galbūt padarytos žalos dydis, kuris yra būtinas objektyvusis požymis siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Tačiau tai, kad R. P. neigia jai padarytos žalos faktą, t. y. tai, kad R. P. (motina) nesureikšmina fakto, jog J. P. (sūnus) apgadino jai priklausantį automobilį, nepaneigia eismo įvykio fakto.

37. Taigi nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo panaikinti teisėtų ir pagrįstų apylinkės teismo motyvų, kuriais remdamasis teismas konstatavo eismo įvykio egzistavimo faktą.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamo nutarimo dalis, kuria netenkintas pareiškėjo J. P. skundas dėl administracinės teisenos dėl Institucijos nutarimo dalies, kuria J. P. yra nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nutraukimo, yra priimta neįvertinus aktualaus teisinio reguliavimo, todėl naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – skundas tenkintinas. Kita skundžiamo apylinkės teismo nutarimo dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo J. P. skundas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2020 m. spalio 20 d. nutarimo dalį, kuria J. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną dėl šios dalies nutraukti.

Kitą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.