Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Kretingos m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis uždaroje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Eismo įvykio vietos schema nustatyta, eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių – „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, o automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išsidėstymas po eismo įvykio (t. 1, b. l. 26).

Neblaivumo nustatymo žurnalo išrašu bei neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad 2022 m. balandžio 7 d., 19.43 val., J. P. pirmu pūtimu buvo nustatytas – 2,82 promilės neblaivumas, o antru pūtimu – 20.04 val., 2,87 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 85-87).

J. P., nesutikdamas su pirmiau paminėtu nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą nutraukti. Plungės apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo J. P. skundą, 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimu, jį tenkino iš dalies – konstatavęs, jog šiuo atveju nenustatyti visi būtinieji nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, požymiai, t. y. nenustatytas J. P. pasišalinimas iš įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, panaikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2020 m. spalio 20 d. nutarimo dalį, kuria J. P. nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną dėl šios dalies nutraukė. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.

2022 m. sausio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-14-635/2022 Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimo dalis, kuria netenkintas pareiškėjo J. P. skundas, ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2020 m. spalio 20 d. nutarimo dalį, kuria J. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį, panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena dėl šios dalies nutraukta. Kita Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimo dalis palikti nepakeista.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad J. P. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad, sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš komentuojamame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, t. y. vairavo neblaivus arba mokė praktinio vairavimo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nagrinėjamu atveju J. P. šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas tuo, kad jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šiuo atveju J. P. inkriminuoti alternatyvūs, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyti, veiksmai – alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šiame kontekste pažymėtina, kad šios veikos objektyviąją pusę atskleidžia du kumuliatyvūs (būtini nusikalstamos veikos kvalifikavimui) požymiai, tai – alkoholio vartojimas ir eismo įvykis, po kurio vartojamas alkoholis iki jo aplinkybių nustatymo. Pastebėtina ir tai, jog nagrinėjamos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymį – veiką, apibūdina tik alkoholio vartojimas, t. y. Kelių eismo taisyklių 221 punkte nustatytos pareigos, įvykus eismo įvykiui, pažeidimas iškart po eismo įvykio vartojant psichiką veikiančias medžiagas. Kitas straipsnio dispozicijoje nurodytas požymis apibūdina veikos aplinkybes, kurios paprastai būna vertinamos administracinio nusižengimo byloje.

Byloje nekvestionuojama, kad kaltinamasis J. P. po jau aptarto eismo įvykio, vartojo alkoholį. Kaltinamasis J. P. patvirtino, kad grįžęs namo, praėjus gal valandai jis vartojo alkoholį, kai policija atvažiavo jau buvo praėję pusantros valandos. Vartojo alkoholį, kadangi susipyko su sutuoktine dėl jų šeimoje esančios blogos finansinės padėties, nes jis tuo metu neturėjo darbo, nebuvo pinigų, turi sunkiai sergančius vaikus, o dar galbūt atsitrenkė į motinos automobilį ir jį apgadino. Jis dėl konflikto su sutuoktine bei susiklosčiusios situacijos susinervino ir neatlaikęs įtampos, nuėjo į miegamąjį, pasiėmė stipraus alkoholio „Suktinis“ butelį ir vienas gėrė. Prisimena, kad policijos pareigūnui patikrinus jo neblaivumą, jis iki antro patikrinimo toliau vartojo alkoholį. Kaltinamojo J. P. nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Liudytoja K. P. patvirtino, kad po eismo įvykio jos sutuoktinis vartojo alkoholį, jį vartojo ir policijos pareigūnui atliekant alkoholio kiekio nustatymo procedūrą. Tai patvirtino ir policijos pareigūnas liudytojas Edgaras Jokubauskas, kuris nurodė, kad telefonu susisiekus su kaltinamojo sutuoktine K. P., pastaroji jam pasakė, kad jos sutuoktinis J. P. yra neblaivus ir šiuo metu miega, taip pat jam (Edgarui Jokubauskui) atvykus į kaltinamojo namus, jis jau buvo neblaivus, o patikrinus jo neblaivumą, nustatyta, kad pirmu pūtimu J. P. buvo nustatytas – 2,82 promilės neblaivumas, o antru pūtimu – 2,87 promilės, neblaivumas. Kaltinamojo bei liudytojų parodymus patvirtina ir neblaivumo nustatymo akte, bei neblaivumo nustatymo žurnalo išraše konstatuotos aplinkybės. Taigi nėra jokių abejonių, kad J. P. veikoje yra objektyvusis alkoholio vartojimo požymis.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad J. P., vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Palangos mieste, (duomenys neskelbtini)namo kieme, įvažiuodamas iš gatvės į kiemą, kliudė jo motinai R. P. priklausantį stovintį automobilį „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tai, kad aptariamo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės - Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, o automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina ne tik byloje esantys įrodymai – policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio schema, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, liudytojų Edgaro Jokubausko, E. P. parodymai. Šią aplinkybę patvirtina ir iš dalies paties kaltinamojo J. P. bei ir liudytojos R. P. parodymai. Duodamas parodymus teisme J. P. neneigė pagalvojęs, jog galėjo kliudyti motinos automobilį, nes pravažiavo labai arti, taip pat nepaneigė, kad skambino motinai ir prašė apžiūrėti automobilį. Iš liudytojos R. P. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu taip pat matyti, kad R. P. nurodė, jog, paskambinus sūnui ir paprašius nueiti apžiūrėti automobilio, ji lyg ir matė baltos spalvos įbrėžimus ant galinio bamperio dešiniojo kampo. Be to, duodama parodymus teisme, R. P. nurodė, kad jai skambino ir sūnus, ir jo žmona, prašydami apžiūrėti automobilį. Be kita to, eismo įvykio faktas konstatuotas ir įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose (žr. 2021 m. lapkričio 17 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarimą, pakeistą 2022 m. sausio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarimu, 35 punktas).

Eismo įvykio sąvoka yra išaiškinta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte, pagal kurį eismo įvykis yra įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Taigi toks pirmiau aptartas įvykis pripažintinas eismo įvykiu, kadangi jo metu buvo apgadintas nukentėjusiosios R. P. automobilis. Šiuo atveju konstatuotinas ir antrasis J. P. inkriminuotas objektyvusis nusikalstamos veikos požymis – eismo įvykis.

Kelių eismo taisyklių 220 punkte nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Kelių eismo taisyklių 221 punkte nurodyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, o Kelių eismo taisyklių 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti J. P. alkoholio vartojimo momentą, t. y., ar jis vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ar po jų nustatymo. Kaip jau minėta pirmiau, byloje nustatyta, kad tik grįžęs namo J. P. paskambino savo motinai R. P. ir informavo ją dėl galimai apgadinto automobilio. Taip pat nustatyta, kad J. P. apie apgadintą automobilį motiną informavo nedelsiant, dar iki atvykstant policijos pareigūnui pas R. P.. Taigi šioje situacijoje esminė aplinkybė yra tai, kad R. P. buvo informuota apie įvykį ir atvykusiam policijos pareigūnui bei viso proceso metu, tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tvirtino, kad jai jokia žala nepadaryta ir ji niekam jokių pretenzijų neturi, todėl akivaizdu, kad J. P. iškart po eismo įvykio paskambinęs motinai ir pranešęs apie tai, kad galimai atsirėmė į jos automobilį, įvykdė Kelių eismo taisyklių 222 punkte pareigą ir nedelsdamas pranešė apie eismo įvykį nukentėjusiajai. Atsižvelgus į eismo dalyvių giminystės ryšius (kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sūnus ir mama) bei mažareikšmę žalą (neženklius įbrėžimus), juolab nukentėjusiajai nereiškiant jokių pretenzijų kaltininkui, eismo įvykio deklaracija tarp eismo įvykio dalyvių nebuvo užpildyta. J. P. įvykdęs savo pareigą taip kaip reikalauja Kelių eismo taisyklių 222 punktas, apie eismo įvykį pranešti dar ir policijos pareigūnams neprivalėjo. Tapačios išvados padarytos ir administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais pirmiau paminėtais teismų sprendimais. Apibendrinus, darytina išvada, kad J. P. alkoholį vartojo po eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir šioje situacijoje jokių kitų aplinkybių, dėl kurių J. P. nebūtų galėjęs vartoti alkoholio, nustatinėjimas nebuvo reikalingas. Nei Kelių eismo taisyklės, nei kiti teisės aktai neįtvirtina eismo įvykio dalyvio, kuris yra tinkamai pranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam asmeniui, pareigos neapibrėžtą laiką laukti policijos pareigūnų, spėjant, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai galbūt norės papildomai aiškintis eismo įvykio, dėl kurio ginčo tarp eismo įvykio dalyvių nėra, aplinkybes bei iki to laiko nevartoti psichiką, veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam J. P. pareikštame kaltinime nurodyta, kad jis kaltinime nurodytu laiku vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, tačiau byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių šią kaltinime nurodytą aplinkybę. Kaltinamasis J. P. teismo posėdžio metu tvirtino, kad jis eismo įvykio metu buvo blaivus, o alkoholį vartojo po eismo įvykio. Jo parodymus patvirtino ir liudytoja K. P., nurodydama, kad J. P. po eismo įvykio grįžo namo ir jis buvo blaivus. Kaip matyti, prokuroro nuomone, esminiai duomenys, pagrindžiantys tai, kad J. P. vairavo neblaivus, yra liudytojo E. P. parodymai, jog jo įtarimu, kaltinamasis vairavo automobilį greičiausiai būdamas neblaivus, ką jis suprato iš J. P. keisto vairavimo, tačiau vien šio liudytojo prielaidos ir subjektyvus manymas apie kaltinamojo neblaivumą neįrodo, jog J. P. vairavo neblaivus. Kadangi iš karto po eismo įvykio, kai J. P. atsitrenkė į savo motinos automobilį, ar jam parvažiavus namo, nebuvo patikrintas ir objektyviai užfiksuotas jo neblaivumas, o jis buvo užfiksuotas tik praėjus daugiau nei pusantros valandos laiko po eismo įvykio, kaltinamasis taip pat nebuvo sulaikytas įvykio vietoje, tokiu būdu užkertant jam galimybę vartoti alkoholinius gėrimus iki atvyks policijos pareigūnai, byloje nebėra jokios galimybės objektyviai nustatyti, ar J. P. vairavo automobilį kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, taip kaip nurodyta jam pareikštame kaltinime.

Kaltinamajam J. P. pareikštame kaltinime taip pat nurodyta, kad jis po eismo įvykio pasišalino iš įvykio vietos, tačiau tai paneigta jau paminėtuose teismo sprendimuose. Plungės apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo J. P. skundą dėl jo atžvilgiu priimto nutarimo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) panaikinimo, konstatavo, kad nebuvo jokio pagrindo J. P. bausti už ANK 426 straipsnio 1 dalyje, numatytą pažeidimą, nes nebuvo nustatyti visi būtini nusižengimo požymiai, dėl to teismas panaikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2020 m. spalio 20 d. nutarimo dalį, kuria J. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukė. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 19 d. nutarimu panaikino Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo J. P. skundas, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – panaikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2020 m. spalio 20 d. nutarimo dalį, kuria J. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį, ir administracinio nusižengimo teisena dėl šios dalies nutraukta; kita Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimo dalis palikta nepakeista. Kaip matyti, įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatuota, kad J. P. nors ir kliudė namo kieme stovėjusį R. P. automobilį „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį apgadino, tačiau iš eismo įvykio vietos nepasitraukė ir nepažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 82, 104, 219, 220, 222 punktų reikalavimų, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020 m. sausio 1 d.). Taigi J. P. inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje nėra prokuroro kaltinime nurodyto pasišalinimo požymio.

Neabejotina, kad J. P. buvo ir yra suinteresuotas išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl egzistuoja tikimybė, kad jis galėjo pateikti melagingą versiją, jog alkoholio turinčių produktų iki vairavimo arba jau vairuojant transporto priemonę nevartojo, tai darė tik grįžęs į namus, o į savo motinos automobilį atsitrenkė ne dėl girtumo, bet privažiavęs per daug arti. Taip pat galima daryti prielaidą, kad sutuoktiniui bei sūnui palankius, iš anksto su juo suderintus parodymus galėjo duoti ir kaltinamojo sutuoktinė K. P. bei jo motina R. P.. Tačiau remiantis vien tik tokiais spėjimais ir prielaidomis, byloje nesant jokių duomenų paneigiančių J. P. bei jo žmonos ir motinos parodymus, kad jis po eismo įvykio į namus grįžo blaivus, kad vartojo alkoholį jau po eismo įvykio, kai grįžo namo, teismas neturi objektyvaus pagrindo aptartais J. P., bei liudytojų K. P., R. P. parodymais netikėti ir jais nesivadovauti.

Teismas taip pat sutinka, jog pats faktas, kad keistai, pavojingai vairuojantį J. P. visų pirmą pastebėjo pašalinis vairuotojas E. P. ir apie tai pranešė policijos pareigūnams, kad, vairuodamas automobilį, J. P. įvažiavo į savo motinos automobilį, o po to, neigdamas viso proceso metu, kad jokio eismo įvykio nebuvo, nes jis nejautęs atsitrenkimo, bet vis tik grįžęs namo skambino savo motinai dėl galimai sugadinto automobilio, taip pat ir jo elgesys po eismo įvykio, o būtent tai, kad jis po eismo įvykio vartojo alkoholį, kad suvartojęs tik pusę butelio stipraus alkoholinio gėrimo, pirmu pūtimu įpūtė net 2,82 promilės, kartu vertinant policijos pareigūno Edgaro Jokubausko bei liudytojo E. P. parodymus, kelia labai dideles abejones kaltinamojo nurodoma įvykių versija. Tačiau tokios abejonės negali būti vertinamos išimtinai J. P. nenaudai ir lemti jo pripažinimą kaltu. Esminė aplinkybė šiuo atveju yra ta, kad J. P. iš eismo įvykio nepasišalino, ir ši aplinkybė konstatuota teismų sprendimuose, o nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad alkoholį jis vartojo po to, kai išsiaiškino eismo įvykio aplinkybes, įvykdydamas Kelių eismo taisyklių 220 punkte, įtvirtintą pareigą, nedelsiant pranešė savo mamai apie jos galbūt apgadintą automobilį, ir, kuri nurodė, kad jokia žala jai nepadaryta ir pretenzijų jam neturi.

Šios bylos kontekste pastebėtina, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, o nekaltumo prezumpcija reikalauja, jog visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, kurių negalima paneigti ar pašalinti byloje surinktais įrodymais, būtų vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.

Įvertinus visa, kas išdėstyta pirmiau, konstatuojama, kad byloje nesurinkus jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių J. P. inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymius, o esant tik prielaidoms, kad galbūt kaltinamasis įvykio dieną galėjo vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus, nepasitvirtinus ir jo pasišalinimo iš įvykio vietos faktui, taip pat įvertinus tai, kad J. P. alkoholį vartojo po eismo įvykio, kurio aplinkybės buvo aiškios, teismas J. P. atžvilgiu priima išteisinamąjį nuosprendį ir J. P. išteisintinas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išteisintajam J. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (t. 1, b. l. 96-103).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. balandžio 22 d. prokuroro nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. liepos 22 d. į automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau teisminio nagrinėjimo metu jo galiojimo terminas nebuvo pratęstas. Kadangi laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas yra pasibaigęs, jo galiojimo klausimas šiuo nuosprendžiu nebespręstinas (t. 1, b. l. 66-67).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną, saugotina byloje; USB laikmena su liudytojos R. P. apklausos vaizdo įrašu, kurį pateikė gynėjas, grąžintina J. P. gynėjui advokato padėjėjui Laurynui Vainorui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. P. išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

J. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną, saugoti byloje; USB laikmeną su liudytojos R. P. apklausos vaizdo įrašu, grąžinti J. P. gynėjui Laurynui Vainorui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.