- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- 1A-189-417/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15030-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Eduardas Maškevičius, Eugenijus Antanauskas
- Kaltinamasis
- J. P.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Dalios Kursevičienės ir Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Raimundo Galdiko apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022-03-07 nuosprendžio, kuriuo J. P. išteisintas, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. J. P. buvo kaltinamas ir išteisintas dėl to, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. tuo, kad J. P. 2020-04-17, apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį „O. V.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas iš gatvės į kiemą kliudė stovintį automobilį „O. M.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) J. P. automobiliu „O. V.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos pasišalino ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. 2020-04-17, 19.43 val., alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas 2,82 promilės neblaivumas, t. y. daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Raimundas Galdikas su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022-03-07 nuosprendžiu nesutinka, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – pripažinti J. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 28l¹ straipsnio l dalyje, ir skirti (l00 MGL) – 5 000 Eur baudą. Taikyti BK 68 straipsnį ir J. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, terminą skaičiuojant nuo 2020-04-22, kai buvo paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės atėmimas. Prokuroras skunde nurodo, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis, byloje esančių duomenų nevertino kaip įrodymų visumos, o byloje esančių faktinių duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, nesusiejo tarpusavyje, juos nagrinėjo izoliuotai vienus nuo kitų ir todėl padarė nepagrįstas bei klaidingas išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Prokuroras skunde cituoja ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu duotus J. P. sutuoktinės K. P., R. P., E. P., E. J. parodymus, gretina R. P. ikiteisminio tyrimo ir teisme duotus parodymus su jos paaiškinimais, įrašytais policijos pareigūno „Body“ kamera, atkreipia dėmesį į tai, kad „Body“ kamera įrašyti R. P. paaiškinimai, kad jokio įvykio nebuvo, o ikiteisminio tyrimo metu ir teisme R. P. teigė, kad su J. P. susitarė dėl įvykio. Prokuroro vertinimu, šios aplinkybės paneigia R. P. ir J. P. iškeltą versiją, kad, iki atvykstant policijos pareigūnams, jie jau buvo išsiaiškinę dėl eismo įvykio aplinkybių ir J. P. turėjo „teisę“ vartoti alkoholį. Be to, E. J. skambinant K. P., ji nurodė, kad vyras yra girtas, kai išvažiavo, nebuvo labai girtas, kad neturėjo tokios būklės vairuoti, tačiau vairavo netoli – apie l00 metrų. Išdėstytos faktinės aplinkybės, prokuroro nuomone, patvirtina E. P. parodymus, kad pagal automobilio manevravimą, atsitrenkimą į objektus jis nusprendė, kad vairuotojas yra neblaivus. Taip pat ,,Body“ kamera užfiksuotame vaizdo ir garso įraše matyti, kad pareigūnas E. J. informavo K. P., kad vyrui gali grėsti baudžiamoji atsakomybė ir kad jis atvyksta aiškintis aplinkybių, tai taip pat leidžia daryti išvadą, kad J. P., norėdamas suklaidinti pareigūnus apie jo girtumą iki įvykio, kad nebūtų galimybės nustatyti, kiek promilių buvo, toliau vartojo alkoholį ir iki pirmo pūtimo, ir tarp pirmo ir antro pūtimo, t. y. nustatant vairuotojo neblaivumą. Be to, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nevertino to, kad ir J. P., ir R. P. neigė iš viso buvus eismo įvykį, kol pagal pateiktus teismui administracinio nusižengimo byloje duomenis teismas konstatavo, kad eismo įvykis buvo. Teismas netinkamai vertino rašytinę bylos medžiagą bei surinktus duomenis, pažeisdamas BPK 20 straipsnio ir 305 straipsnio 3 dalies nuostatas, šių duomenų neanalizavo, nevertino ne tik atskirai, bet kaip ir įrodymų visumos, dėl to padarė neteisingas išvadas, kurių pagrindu priėmė neteisingą sprendimą.
3. Teismo posėdyje prokuroras Raimundas Galdikas prašė apeliacinį skundą tenkinti, J. P. gynėjas advokatas E. J. Šorius prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
5. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Siekdamas tinkamai parinkti reikiamą sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšį, apeliacinės instancijos teismas turi nustatytus įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendžio (nutarties) trūkumus teisingai ir tiksliai teisiškai įvertinti.
6. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje J. P. buvo pareikštas kaltinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje. BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi minėto straipsnio dispozicijoje įtvirtintos trys alternatyvios veikos: 1) motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas asmeniui esant neblaiviam, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) neblaivumo patikrinimo vengimas, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir 3) asmuo vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, padarius bet kurią iš jų kyla BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinta atsakomybė.
7. Apeliaciniu skundu prokuroras nesutinka su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022-03-07 nuosprendžiu, kuriuo J. P. išteisintas, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir prašo panaikinti priimtą nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kadangi byloje surinkti duomenys leidžia teigti, kad J. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
8. Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad J. P. inkriminuoti alternatyvūs, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyti, veiksmai – alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šiame kontekste pažymėtina, kad šios veikos objektyviąją pusę atskleidžia du kumuliatyvūs (būtini nusikalstamos veikos kvalifikavimui) požymiai, tai – alkoholio vartojimas ir eismo įvykis, po kurio vartojamas alkoholis iki jo aplinkybių nustatymo. Pastebėtina ir tai, jog nagrinėjamos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymį – veiką, apibūdina tik alkoholio vartojimas, t. y. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 221 punkte nustatytos pareigos, įvykus eismo įvykiui, pažeidimas iškart po eismo įvykio vartojant psichiką veikiančias medžiagas. Kitas straipsnio dispozicijoje nurodytas požymis apibūdina veikos aplinkybes, kurios paprastai būna vertinamos administracinio nusižengimo byloje.
9. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte numatyta eismo įvykio sąvoka, nurodanti, kad eismo įvykis yra įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
10. Apygardos teismas išanalizavęs bei įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei teismo išvadas išteisinant J. P. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, neįrodžius, jog jo veikoje yra šio nusikaltimo sudėtis, konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas, nes jį priimant ir surašant vadovautasi baudžiamajame ir baudžiamojo proceso įstatymuose numatytais reikalavimais.
11. Išteisinamasis nuosprendis pagrįstas, nes teismo išvados padarytos ištyrus bei pagal įstatymo reikalavimus įvertinus byloje surinktus įrodymus, jos atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl išteisintojo kaltės įrodytumo, kad jis vartojo alkoholį iki eismo įvykio ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, grindžiami daugiau prielaidomis nei faktiniais objektyviais duomenimis.
12. Apeliantas skunde nurodo, jog apylinkės teismas tinkamai neanalizavo byloje esančios medžiagos, o būtent nevertino pareigūno E. J. vaizdo medžiagos iš „Body“ kameros, kuri yra tapati pareigūno teiktiems parodymams ir, anot prokuroro, yra esminis įrodymas, pagrindžiantis, jog J. P. padarė autoįvykį ir nesulaukęs, kol bus nustatytos visos įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį, tokiais savo veiksmais padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
13. Apygardos teismas nesutinka su pateiktais skundo argumentais ir pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje esančius duomenis, nurodė, kad, nenustačius neblaivumo laipsnio (baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad J. P. vairuojant automobilį jo neblaivumas būtų siekęs baudžiamajai atsakomybei kilti būtiną ne mažesnę kaip 1,51 prom. ribą), baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. P. išteisino nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą neblaiviam, nepakanka tik nustatyti akivaizdžius neblaivumo požymius, papildomai turi būti nustatomas ne mažesnis kaip 1,51 prom. neblaivumas. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad J. P. pareikštame kaltinime nurodyta, kad jis kaltinime nurodytu laiku vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, tačiau byloje nėra įrodymų, pagrindžiančiu šią kaltinime nurodytą aplinkybę. J. P. teismo posėdžio metu tvirtino, kad jis eismo įvykio metu buvo blaivus, o alkoholį vartojo po eismo įvykio, kai jau buvo nustatytos visos įvykio aplinkybės. Jo parodymus patvirtino ir liudytoja K. P., nurodydama, kad J. P. po eismo įvykio grįžo namo ir jis buvo blaivus. Šiuo atveju J. P. neblaivumas buvo tikrintas jau po įvykio praėjus daugiau negu pusantros valandos, kai išteisintasis jau buvo savo namuose vartojęs alkoholio ir to neneigė. J. P. kaltė, anot prokuroro, grindžiama taip pat ir liudytojo E. P. parodymais, kad jam kilo įtarimas, kad J. P. vairavavimas yra keistas: „<...> kilo įtarimas, kad šio automobilio vairuotojas gali būti neblaivus <...>“, jis nusprendė, kad vairuotojas yra neblaivus.“ Apygardos teismo sutiktina su apylinkės teismo išvada, kadangi iš karto po eismo įvykio, kai J. P. atsitrenkė į savo motinos automobilį, ar jam parvažiavus namo, nebuvo patikrintas ir objektyviai užfiksuotas jo neblaivumas, o jis buvo užfiksuotas tik praėjus daugiau nei pusantros valandos po eismo įvykio, J. P. taip pat nebuvo sulaikytas įvykio vietoje, tokiu būdu užkertant jam galimybę vartoti alkoholinius gėrimus, iki atvyks policijos pareigūnai, byloje nebėra jokios galimybės objektyviai nustatyti, ar J. P. vairavo automobilį kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, taip, kaip nurodytajam pareikštame kaltinime. Apylinkės teismo teisingai pažymėta, kad kaltinime teikiami įrodymai yra laikytini prielaidomis, nepagrįstomis jokiais neginčijamais faktais. Taigi, net ir nustačius akivaizdžius neblaivumo požymius, tačiau nenustačius, kad išteisintojo neblaivumas buvo lygus ar didesnis nei 1,51 prom., nėra pagrindo išvadai, kad J. P. neblaivumo lygis patenka į baudžiamosios teisės apibrėžtas ribas. Įvertinus išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad aplinkybė, jog J. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam buvo inkriminuota nepagrįstai.
14. Prokuroras skunde akcentuoja, kad iš „Body“ kameros vaizdo įrašų matyti, jog pareigūnas E. J. atvyksta pas R. P. į kiemą 2020-04-17 19.13 val. ir aiškinasi įvykio aplinkybes, apie kurias pranešė E. P.. R. P., bendraudama su pareigūnu, nurodo priešingas aplinkybes, paneigiančias išteisintojo parodymus apie tai, kad po įvykio jis nedelsiant ją informavo apie tai. Apylinkės teismas tinkamai ir objektyviai įvertino, jog J. P. iškart po įvykio tinkamai informavo R. P. (savo mamą) apie galbūt įvykusį jos automobilio kliudymą, tokiais savo veiksmais įvykdydamas KET 222 punkte nurodytą pareigą apie nukentėjusiojo informavimą. Pažymėtina, kad KET nenumato pareigos eismo dalyviui, kuris tinkamai pranešė apie eismo įvykį nukentėjusiajam asmeniui, neapibrėžtą laiko tarpą laukti policijos pareigūnų. Apylinkės teismas tinkamai atkreipė dėmesį į tai, kad atsižvelgus į eismo dalyvių giminystę bei mažareikšmę žalą (nedidelius įbrėžimus), juolab nukentėjusiajai nereiškiant jokių pretenzijų kaltininkui, eismo įvykio deklaracija eismo įvykio dalyvių nebuvo užpildyta ir dėl to ginčo nėra. Akivaizdu, kad „Body“ kameros vaizdo įrašo turinį, kuriuo remiasi prokuroras savo skunde, nurodydamas, jog R. P. nebuvo informuota apie įvykį, paneigia pačios R. P. parodymai, kad sūnus J. P. jai skambino iškart po įvykio ir prašė apžiūrėti savo automobilį, nes galbūt jį kliudė. R. P., apžiūrėjusi savo automobilį, akivaizdžių ir jai pastebimų įbrėžimų nepastebėjo. Vėliau, atvykus policijos pareigūnui, jis R. P. nurodė, jog ji dalyvavo eismo įvykyje ir iš jo pasišalino. Kaip teigė R. P., apie šiuos įvykius ji ir pasakė policijos pareigūnui, jog nieko nežino ir jokiame eismo įvykyje nedalyvavo ir iš jokio įvykio nepasišalino. Kaip suprantama, prokuroras savo skunde remiasi būtent šia vaizdo įrašo dalimi, kurioje R. P. net nebuvo užduotas klausimas apie sūnaus J. P. galbūt sukeltą autoįvykį, todėl šis prokuroro skundo argumentas yra atmestinas kaip neturintis jokios įrodomosios galios ir nepateikiantis naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos apylinkės teismui.
15. Apylinkės teismas tinkamai įvertino ir konstatavo, jog J. P. tinkamai įvykdė savo pareigą informuoti nukentėjusiąją taip, kaip reikalauja KET 222 punktas, apie eismo įvykį pranešti dar ir policijos pareigūnams neprivalėjo, todėl tinkamai konstatuota, kad, įvykdžius visus įstatymo numatytus reikalavimus, J. P. netaikytinas pasišalinimas iš įvykio vietos. Tapačios išvados padarytos ir administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais teismų sprendimais (2021 m. lapkričio 17 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarimas, pakeistas 2022 m. sausio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarimu, 35 punktas), kuriais konstatuota, kad J. P. nors ir kliudė namo kieme stovėjusį R. P. automobilį „ O. M.“, valstybinis Nr. DHKl 36, ir jį apgadino, tačiau iš eismo įvykio vietos nepasišalino ir nepažeidė KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. l 950, 9, 82, 104, 219, 220, 222 punktų reikalavimų, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020 m. sausio l d.). Teismas padarė teisingą išvadą, kad J. P. alkoholį vartojo po eismo įvykio aplinkybių nustatymo, tai patvirtinta paties išteisintojo bei jo žmonos R. P. parodymai, jog grįžęs namo, praėjus maždaug vienos valandos laiko tarpui nuo įvykio, J. P. vartojo alkoholį, o girtumo testas jam buvo atliktas praėjus apie pusantros valandos po įvykio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paties J. P., jo žmonos K. P., mamos R. P. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvuo nuoseklūs ir nekintantys. Pažymėtina, kad šioje situacijoje jokių kitų aplinkybių, dėl kurių J. P. nebūtų galėjęs vartoti alkoholio, nustatinėjimas nebuvo reikalingas. Nei KET, nei kiti teisės aktai neįtvirtina eismo įvykio dalyvio, kuris yra tinkamai pranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam asmeniui, pareigos neapibrėžtą laiką laukti policijos pareigūnų, spėjant, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai galbūt norės papildomai aiškintis eismo įvykio, dėl kurio ginčo tarp eismo įvykio dalyvių nėra, aplinkybes ir iki to laiko nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
16. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas visiškai neanalizavo ir nevertino byloje surinktos rašytinės medžiagos. Neatsižvelgė į tai, kad pranešimas iš E. P. apie įvykį gautas 2020-04-17, 18.53 val., o girtumas nustatytas pirmą kartą 2020-04-17, 19.43 val., t. y. po įvykio praėjus 53 min. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, kad pranešimas buvo gautas anksčiau nei nustatytas neblaivumas, nepatvirtina, kad J. P. keistą ir neatsargų vairavimą lėmė jo neblaivi būsena.
17. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį išskirtinai rėmėsi ir vertino tik J. P., K. P. ir R. P. parodymus nevertindamas kitų byloje esančių duomenų. Apygardos teismas, įvertinęs apylinkės teismo priimtą nuosprendį ir jo pagrįstumą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai analizavo visus byloje esančius duomenis, o ne vien tik rėmėsi apelianto nurodytais duomenimis, ir tinkamai juos vertino.
18. Apygardos teismas, vertindamas skundo argumentus, atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroro pateikiami argumentai patys suponuoja, kad skundas paremtas prielaidomis nepagrindžiant jų jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip kad: „<...> galimai ir iki eismo įvykio J. P. girtumas galėjo būti daugiau nei 1,51 promilės, tačiau J. P., toliau vartojant alkoholį, neliko galimybės nustatyti koks konkrečiai galėjo būti girtumas iki įvykio“. Skunde pats prokuroras pažymi, kad „<...> byloje nebėra jokios galimybės objektyviai nustatyti, ar J. P. vairavo automobilį kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, taip kaip nurodyta jam pareikštame kaltinime.“ Akivaizdu, kad apylinkės teismas tinkamai rėmėsi nuostata, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas remiantis vien prielaidomis, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.
19. Apylinkės teismas visapusiškai įvertino visas galimas ir tikėtinas įvykio aplinkybes ir teisingai nurodė, kad J. P. siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės galėjo pateikti melagingą versiją, jog alkoholio iki vairavimo arba jau vairuodamas transporto priemonę jis nevartojo, tai darė tik grįžęs į namus, o į savo motinos automobilį atsitrenkė ne dėl girtumo, bet privažiavęs per daug arti. Taip pat galima daryti prielaidą, kad sutuoktiniui bei sūnui palankius iš anksto su juo suderintus parodymus galėjo duoti ir kaltinamojo sutuoktinė K. P. bei jo motina R. P.. Tačiau remiantis vien tik tokiais spėjimais ir prielaidomis, byloje nesant jokių duomenų, paneigiančių J. P. bei jo žmonos ir motinos parodymus, kad jis po eismo įvykio į namus grįžo blaivus, kad vartojo alkoholį jau po eismo įvykio, kai grįžo namo, teismas neturi objektyvaus pagrindo aptartais J. P. bei liudytojų K. P., R. P. parodymais netikėti ir jais nesivadovauti.
20. Apylinkės teismas taip pat teisingai argumentavo, kad pats faktas, jog keistai, pavojingai vairuojantį J. P. visų pirma pastebėjo pašalinis asmuo E. P. ir apie tai pranešė policijos pareigūnams, kad, vairuodamas automobilį, J. P. įvažiavo į savo motinos automobilį, o po to, viso proceso metu teigė, kad jokio eismo įvykio nebuvo, nes jis nejautė atsitrenkimo, bet vis tik grįžęs namo skambino savo motinai dėl galbūt sugadinto automobilio, taip pat ir jo elgesys po eismo įvykio, o būtent tai, kad jis po eismo įvykio vartojo alkoholį, kad suvartojęs tik pusę butelio stipraus alkoholinio gėrimo pirmu pūtimu įpūtė net 2,82 promilės, kartu vertinant policijos pareigūno E. J. bei liudytojo E. P. parodymus, kelia labai didelių abejonių J. P. nurodoma įvykių versija. Tačiau tokios abejonės negali būti vertinamos išimtinai J. P. nenaudai ir lemti jo pripažinimą kaltu. Esminė aplinkybė šiuo atveju yra ta, kad J. P. iš eismo įvykio vietos nepasišalino, ir ši aplinkybė konstatuota anksčiau minėtuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, o nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad alkoholį jis vartojo po to, kai išsiaiškino eismo įvykio aplinkybes, įvykdydamas KET 220 punkte įtvirtintą pareigą, nedelsiant pranešė savo mamai apie jos galbūt apgadintą automobilį, ir ji nurodė, kad jokia žala jai nepadaryta ir pretenzijų jam neturi.
21. Apylinkės teismas teisingai nurodė, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, o nekaltumo prezumpcija reikalauja, jog visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, kurių negalima paneigti ar pašalinti byloje surinktais įrodymais, būtų vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.
22. Apygardos teismas sutinka, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, padarė teisingą išvadą, jog byloje nesurinkus jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių J. P. inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymius, o esant tik prielaidoms, kad galbūt J. P. įvykio dieną galėjo vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus, nepasitvirtinus ir jo pasišalinimo iš įvykio vietos faktui, taip pat įvertinus tai, kad J. P. alkoholį vartojo po eismo įvykio, kurio aplinkybės buvo aiškios, J. P. priėmė teisingą ir teisėtą išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo J. P. buvo išteisintinas pagal BK 281¹ straipsnio l dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendis paliktinas nepakeistas, o prokuroro skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022-03-07 nuosprendį palikti nepakeistą, prokuroro apeliacinį skundą atmesti.