Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas E. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 280 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos 2019 m. vasario 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2688-2019 (toliau – ir Nutarimas), įsiteisėjusiu 2019 m. vasario 29 d., buvo nubaustas dėl nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalies, 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskiriant galutinę 300 Eur dydžio baudą su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių. Nutarime konstatuota, jog pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 8 d. apie 00 val. 25 min. vairavo automobilį, kai jam nustatytas lengvas, 1,28 prom. neblaivumo laipsnis, taip pat vairavo automobilį, kuriam neatlikta techninė apžiūra, automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pareiškėjas teigė, kad nurodytų pažeidimų nepadarė, apie juos nieko nežinojo, nebuvo įvykio vietoje ir nedalyvavo patraukiant jį administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjo nuomone, minėtus pažeidimus galėjo padaryti jo vardu prisistatęs pusbrolis A. L., nes analogiškų situacijų jau yra buvę anksčiau. Pareiškėjas apie Nutarimą sužinojo tik 2019 m. gegužės 10 d., gavęs pranešimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) apie išieškomą baudą bei nuvykęs į Klaipėdos AVPK išsiaiškinti situacijos. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-275-659/2019, įsiteisėjusiu 2019 m. rugpjūčio 22 d., pareiškėjo skundą tenkino – Nutarimą panaikino ir bylą nutraukė. Teismas konstatavo, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo netinkamai nustatyta administracinio nusižengimo subjektyvioji pusė, t. y. netinkamas subjektas, todėl pareiškėjo veikoje nebuvo administracinių nusižengimų, numatytų ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, sudėties.

3. Pareiškėjas teigė, kad policijos pareigūnai veikė neteisėtai ir aplaidžiai nustatydami asmens, padariusio administracinius nusižengimus, tapatybę, pasitikėjo tik pažeidėjo nurodytais duomenimis ir nesiėmė priemonių, leidžiančių patikimai įsitikinti ir pašalinti visas abejones dėl asmens tapatybės. Analogiški policijos pareigūnų neteisėti veiksmai – neveikimas, buvo nustatyti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3611-583/2019, kurioje pareiškėjui buvo priteista turtinė ir neturtinė žala. Informavus Klaipėdos AVPK pareigūnus, kad jie vėl suklydo nustatydami asmens tapatybę, jie laikėsi savo pozicijos, todėl teko įrodinėti savo nekaltumą teisme. Pareiškėjas teigė patyręs 280 Eur dydžio išlaidas teisinei pagalbai teisme, tai sudaro prašomą priteisti turtinę žalą. Pareiškėjas teigė, kad nuo sužinojimo apie Nutarimą iki jo panaikinimo negalėjo vairuoti transporto priemonių, patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, jautėsi pažemintas, bejėgiškas, jautė baimę dėl ateities, pablogėjo jo reputacija, atsirado nepasitikėjimas valstybinėmis institucijomis bei baimė būti vėl nepagrįstai patrauktam atsakomybėn. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas teigė patyręs 1 000 Eur neturtinę žalą.