- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-30
- Bylos Nr.
- e2A-1036-889/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02661-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Ieškovas
- D. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK), 650,00 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:
1.1. Ieškovė nurodo, kad ji su vyru G. K. 2022 m. rugpjūčio 16 d., apie 20 val., grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžusi į namus ir išėjusi į kiemą, ieškovė jų bendro kiemo teritorijoje pastebėjo kaimynus N. D. ir K. D., kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs ir įvairiais necenzūriniais žodžiais pradėjo ją keikti, taip pat rodė įvairius gestus ir kitaip įžeidžiamai kabinėjosi prie jos. Be to, N. D. metė į ieškovės mažametį vaiką obuolį, dėl to jis labai išsigando ir buvo pradėjęs verkti. Iš anksto įspėjus N. D. ir K. D., jų elgesys buvo filmuojamas ir įrašinėjamas. Nepaisydami to, jie vis tiek keikėsi, grasino, nors kieme buvo ir pašalinių asmenų, kuriems toks elgesys sutrikdė rimtį ir sukėlė nepatogumų. Atsižvelgiant į tai, buvo iškviesti policijos pareigūnai, kuriems atvykus buvo parašytas pareiškimas dėl N. D. ir K. D. padaryto nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, taip pat pareigūnams buvo nurodyta, kad įvykį matė ir girdėjo daugiau asmenų, o šio įvykio dalis buvo nufilmuota ir padarytas garso įrašas. Pareigūnai nurodė, kad vaizdo ir garso įrašą nukentėjusioji galės pateikti vėliau, tyrimo atlikimo metu, kai juos papildomai išsikvies tyrėja ir apklaus. 2022 m. vasario 2 d. buvo gauti pranešimai apie Klaipėdos AVPK tyrėjos V. T. priimtus nutarimus nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną N. D. ir K. D. pradėtose administracinėse bylose (ROIK22178788166 ir ROIK22178789529), kadangi surinktoje medžiagoje nėra pakankamai požymių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnyje, kad N. D. ir K. D. būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Ieškovė, nesutikdama su tokiais Klaipėdos AVPK veiksmais, kreipėsi į advokatą V. A. su prašymu apskųsti priimtus nutarimus. Tuo pagrindu buvo parengtas skundas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. spalio 18 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. II-559-549/2022 ir 2022 m. spalio 20 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. II-558-914/2022 priėmė nutartis tenkinti skundą, panaikinti nutarimus ir grąžinti bylas administracinio nusižengimo tyrimams atlikti. Išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrus visas administracinio nusižengimo aplinkybes, buvo priimti administracinio nusižengimo protokolai ir administraciniais nurodymais pasiūlyta sumokėti 15,00 Eur baudą. N. D. ir K. D., sutikdami su padarytais pažeidimais, sumokėjo baudas. Siekdama apginti savo pažeistas teises ir įrodyti administracinių nusižengimų padarymo faktus, kad juos padarę asmenys būtų atitinkamai įstatymų nustatyta tvarka nubausti, ir tikėdamasi, kad būtent tai padės suvokti ieškovės kaimynams N. ir K. D. savo elgesio netinkamumą ir priversti juos atsiprašyti, ieškovė buvo priversta kreiptis į advokatą dėl skundo surašymo ir pateikimo, kadangi administracinė teisena buvo nutraukta visiškai nepagrįstai, dėl to ieškovė patyrė 650,00 Eur išlaidas, kurias ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Kaip matyti iš prie ieškinio pateiktų įrodymų, ieškovė patyrė nuostolius tik dėl to, kad buvo priimti nepagrįsti nutarimai dėl administracinės teisenos nutraukimo, neištyrus ir neįvertinus visų įrodymų, neatlikus visų būtinų veiksmų siekiant išsiaiškinti, ar buvo padaryti administraciniai nusižengimai, neapklausus įvykį mačiusių liudytojų, taip pat neišsireikalavus ir neištyrus ieškovės turimų garso ir vaizdo įrašų. Šiuos nutarimus ieškovė, gindama savo interesus ir siekdama teisingumo, buvo priversta apskųsti. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad žala esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui kilo būtent dėl Klaipėdos AVPK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos neteisėtų veiksmų, t. y. pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, ir tuo pagrindu aplaidžiai, paviršutiniškai ir skubotai ištyrus administracinio nusižengimo aplinkybes ir priėmus nepagrįstus nutarimus nutraukti administracinę teiseną.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
2.1. Atsiliepime nurodoma, jog pirmiausiai, atsakovės nuomone, ieškinys pateiktas ir priimtas ne tos kompetencijos (rūšies) teisme. Antra, faktinės aplinkybės rodo, jog ieškovė 2022 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos AVPK pateikė pareiškimą, kuriame nurodė įvykio aplinkybes ir paprašė policijos pareigūnų, kad su šiais kaimynais būtų pakalbėta tam, kad jie pagaliau nustotų konfliktuoti. Apie surinktus įrodymus (turimus garso ir vaizdo įrašus) pareiškėja pareiškime, priešingai nei nurodo ieškinyje, nenurodė. Klaipėdos AVPK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. T. 2022 m. rugsėjo 1 d. ir 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimai (administracinio nusižengimo bylose ROIK: 22178788166 (K. D. atžvilgiu) ir ROIK:22178789529 (N. D. atžvilgiu)) nutraukti (nepradėti) administracinių nusižengimų teiseną buvo priimti, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), atsižvelgiant į turimus įrodymus ir tarp įvykio šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Pareiškime nurodytų aplinkybių nagrinėjimo metu tyrėja nutarimus nutraukti (nepradėti) administracinių nusižengimų teisenas priėmė, įvertinusi įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamasi įstatymu. Atsakovė, gavusi ieškovės skundą, kuriame, be kita ko, jau nurodyta apie turimus papildomus įrodymus, 2022 m. spalio 5 d. atsiliepime pažymėjo, jog su skundu sutinka, ir paprašė teismo nutarimus nutraukti (nepradėti) administracinių nusižengimų teisenas panaikinti ir grąžinti bylas tirti institucijai, įgaliotai atlikti nusižengimų tyrimą, t. y. policijos įstaiga su skundu, be kita ko, sutiko, paaiškėjus, kad ieškovė turi papildomų įrodymų. Atsakovė, 2022 m. rugsėjo 1 d. ir 2022 m. rugsėjo 2 d. priimdama nutarimus (ROIK: 22178788166 ir ROIK:22178789529) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenas, neteisėtų veiksmų neatliko, nors vėliau sutiko su ieškovės skundu. Atsakovė pažymi, jog vien nutarimai nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylas negali būti vienareikšmiškai vertinami kaip pareigūno neteisėti veiksmai, o kiekvienu atveju turi būti vertinami individualiai, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes. Be to, policijos pareigūnės priimti nutarimai nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną, kurie vėliau buvo panaikinti ir bylos grąžintos Klaipėdos AVPK administracinių nusižengimų tyrimams atlikti, nelaikytini deliktu, kuriuo padaryta žala kompensuotina pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 18 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. II-559-549/2022, ir spalio 20 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. II-558-914/2022, neteisėtų policijos įstaigos veiksmų taip pat nekonstatuota. Patirtų išlaidų (žalos) kontekste Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – ANK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Nesant policijos įstaigos atliktų neteisėtų veiksmų bei materialiųjų nuostolių (žalos), negalima konstatuoti ir priežastinio ryšio kriterijaus (deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos) tarp jų buvimo ir, nenustačius sąlygų (bent vienos) deliktinei civilinei atsakomybei kilti, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Be to, ieškovė administracinio nusižengimo byloje, atstovaujama advokato, prašymo atlyginti jos patirtas atstovavimo išlaidas bei šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų į administracinio nusižengimo bylą neteikė. Kartu atsiliepime pažymima, kad administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, todėl tokios išlaidos atlyginamos tik asmeniui, kuriam teisena nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, o ne nukentėjusiajai, šiuo atveju ieškovei. Todėl, atsakovės nuomone, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės, kuri administracinio nusižengimo teisenos metu buvo pripažinta nukentėjusiąja, ieškinį, priteisiant patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš valstybės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ieškovei D. K. 650,00 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 650,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gegužės 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 022,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1. Teismas nurodė, kad įstatymas nedraudžia šaliai ginti savo pažeistas teises pareiškiant ieškinį dėl žalos, kuri susidarė iš patirtų bylinėjimosi išlaidų administracinio nusižengimo byloje, atlyginimo, tačiau siekdama tokių išlaidų atlyginimo ieškovė turi įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas. Todėl nagrinėjamu atveju nesutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovės ieškinys dėl žalos, kurią sudaro patirtos bylinėjimosi išlaidos administracinio nusižengimo byloje, atlyginimo negali būti priimtas ir nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.
3.2. Nustatė, kad nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl 650,00 Eur turtinės žalos (administracinio nusižengimo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų), kurią ieškovė kildina iš Klaipėdos AVPK tyrėjos priimtų nutarimų nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinėse bylose, dėl kurių ieškovė kreipėsi į advokatą V. A. su prašymu apskųsti priimtus nutarimus.
3.3. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl valstybės valdžios institucijos (Klaipėdos AVPK) neteisėtų veiksmų, nagrinėjant teisme administracinio nusižengimo bylų nutraukimo teisėtumo klausimą, atsakovė su ieškovės skundu sutiko ir pripažino, kad nutarimai yra neišsamūs, priimti neištyrus ir neįvertinus visų įrodymų, neatlikus visų būtinų veiksmų, siekiant išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas. Būtent dėl šių aplinkybių Klaipėdos AVPK nutarimai nutraukti administracinių nusižengimų teiseną buvo panaikinti ir administracinių nusižengimų bylos buvo grąžintos Klaipėdos AVPK administracinių nusižengimų tyrimui atlikti
3.4. Teismas akcentavo, kad ANK 563 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą. Darė išvadą, kad Klaipėdos AVPK, nesurinkusi ir neištyrusi visų įrodymų, priėmusi neišsamius nutarimus ir iki ieškovės pateikto skundo išnagrinėjimo teisme nenustačiusi administracinius nusižengimus padariusių asmenų, pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą bei pirmiau cituotas ANK nuostatas, todėl yra pagrindas konstatuoti jos neteisėtus veiksmus.
3.5. Nurodė, kad išlaidų advokatui atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti. Taigi valstybės civilinė atsakomybė už tokio pobūdžio turtinę žalą gali kilti ne tik tais atvejais, kai yra tiesioginis neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti žalos ryšys, bet ir nustačius netiesioginį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
3.6. Pažymėjo, kad ieškovė dėl Klaipėdos AVPK priimtų nutarimų nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinėse bylose ROIK22178788166 ir ROIK22178789529 kreipėsi į advokatą V. A. su prašymu apskųsti priimtus nutarimus, o į bylą pateikti pinigų priėmimo kvitai patvirtina, jog ieškovė patyrė 650,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nusprendė, kad institucijos sprendimas nutraukti administracinių nusižengimų teisenas buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis ieškovės išlaidoms atsirasti. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė patyrė tiesioginius nuostolius (žalą) (išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti) ir tarp šios žalos ir valstybės valdžios institucijos (Klaipėdos AVPK) neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – žalos bei bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje ieškovės patirtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti turi būti išieškomos iš teisės pažeidimą padariusių asmenų, t. y. iš K. D. ir N. D..
4.2. Pažymi, jog nukentėjusioji, atstovaujama advokato, 2022 m. rugsėjo 20 d. pateikdama skundą dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose, išspręsti patirtų atstovavimo išlaidų klausimo neprašė, todėl nepagrįstai inicijuodama naują bylą administracinio nusižengimo byloje patirtoms advokato išlaidoms prisiteisti, laisva valia pasirinko savo teisių gynimo būdą, todėl ji turi prisiimti ir tokio teisių gynimo nulemtas teisines pasekmes.
4.3. Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme. Šiuo aspektu pažymėtina, kad LAT yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turėjo būti sprendžiama nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pagal atitinkamas ANK ir BPK normas.
4.4. Ginčo bylos atveju nukentėjusioji, atstovaujama kvalifikuoto teisininko, neteikė prašymo dėl patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo administracinio teisės pažeidimo bylose. Vėliau nusprendė „sukurti“ naują bylą, kurioje, be 650 Eur „nuostolių“, dar patyrė ir 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantės vertinimu, tokiu elgesiu ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, elgesys yra nesąžiningas, todėl mano, kad išlaidų, patirtų advokato teiktoms paslaugoms apmokėti, kurios patirtos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas.
4.5. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, remdamasi deliktinės civilinės atsakomybės sąlygomis. Ieškiniu prašoma teismo priteisti patirtos turtinės žalos atlyginimą vadovaujantis CK 6.246–6.249, 6.271 straipsniais arba, kitaip tariant, taikant deliktinę civilinę atsakomybę atsakovei. Būtina pažymėti, jog ieškovė, prašydama teismo priteisti patirtos turtinės žalos atlyginimą taikant deliktinę civilinę atsakomybę (ieškinio 2.7–2.16 punktai), turėjo įrodyti visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos) ir nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei prievolė atlyginti žalą, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla.
4.6. Pažymi, jog prašomi atlyginti nuostoliai (650,00 Eur) teisinėms paslaugoms apmokėti yra ieškovės išleistos lėšos, kurios pagal savo turinį ir esmę yra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo (procesinio pobūdžio) išlaidos, todėl šios išlaidos nelaikytinos žala pagal CK 6.271 straipsnį.
4.7. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nevertino patirtų bylinėjimosi išlaidų realumo ir pagrįstumo ir nepasisakė (nemotyvavo) dėl Rekomendacijų 2 punkte nustatytų kriterijų (pavyzdžiu, bylos sudėtingumo; teisinių paslaugų kompleksiškumo, specialių žinių reikalingumo; ankstesnio (pakartotinio) dalyvavimo toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydžio; teisinių paslaugų teikimo pastovumo ir pobūdžio; sprendžiamų teisinių klausimų naujumo; advokato darbo laiko sąnaudų; kitų svarbių aplinkybių) todėl neatsižvelgęs į minimus kriterijus, nesvarstęs jų sumažinimo galimybės (pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos) nepagrįstai priteisė ieškovei visas jos prašytas neproporcingai dideles bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir motyvai:
5.1. Nurodo, kad ieškovė patyrė nuostolius tik dėl to, kad buvo priimti nepagrįsti nutarimai dėl administracinės teisenos nutraukimo, neištyrus ir neįvertinus visų įrodymų, neatlikus visų būtinų veiksmų siekiant išsiaiškinti, ar buvo padaryti administraciniai nusižengimai, neapklausus įvykį mačiusius liudytojus, taip pat neišsireikalavus ir neištyrus D. K. turimus garso ir vaizdo įrašus, kuriuos ieškovė gindama savo interesus ir siekdama teisingumo buvo priversta apskųsti.
5.2. Pažymi, kad žala esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui kilo būtent dėl Klaipėdos AVPK neteisėtų veiksmų, t. y. pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tuo pagrindu aplaidžiai, paviršutiniškai ir skubotai ištyrus administracinio nusižengimo aplinkybes ir priėmus nepagrįstus nutarimus nutraukti administracinę teiseną, tai taip pat leidžia konstatuoti tyrėjos veiksmuose kaltę remiantis CK 6.248 straipsnio 3 dalimi.
5.3. Apeliaciniame skunde, pažeidžiant CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodomos naujos aplinkybės, kurios nebuvo vertintos pirmosios instancijos teismo – paties ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumas, tai iš esmės negali būti ginčijama apeliaciniu skundu. Nepaisant to, pažymi, kad priteistas žalos už patirtas bylinėjimosi išlaidas administracinėje byloje atlyginimas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų priteistinų dydžių ir atitiko bylos sudėtingumo, teisinių klausimų naujumo, teisinių paslaugų teikimo pastovumo faktorius.
5.4. Mano, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi atsakovas yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas ir egzistavo visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, o priteistos žalos ir bylinėjimosi išlaidų dydis yra atitinkantis visus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintus kriterijus bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
7. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Faktinės bylos aplinkybės
9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjos 2022 m. rugpjūčio 16 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl įvairių viešosios tvarkos pažeidimų. 2022 m. rugsėjo 1 d. bei 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimais ieškovė pripažinta nukentėjusiąja. 2022 m. rugsėjo 1 d. ir 2022 m. rugsėjo 2 d. surašyti nutarimai nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių). Ieškovė 2022 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su skundu dėl ne teismo tvarka priimtų 2022 m. rugsėjo 1 d. ir 2022 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos AVPK nutarimų panaikinimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. II-559-549/2022 bei 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. II-558-914/2022 ieškovės skundas patenkintas ir Klaipėdos AVPK 2022 m. rugsėjo 1 d. bei 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimai panaikinti ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Klaipėdos AVPK administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Atsižvelgiant į tai, 2022 m. lapkričio 23 d. bei 2022 m. lapkričio 24 d. surašyti administracinio nusižengimo protokolai (su administraciniu nurodymu) ir K. D. bei N. D. paskirta 15 Eur bauda.
10. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, 650,00 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė buvo priversta kreiptis į advokatą dėl skundo surašymo ir pateikimo, kadangi administracinė teisena buvo nutraukta visiškai nepagrįstai, dėl to ieškovė patyrė 650,00 Eur išlaidas, kurias ieškovė prašo priteisti iš atsakovės.
11. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ieškovei D. K. 650,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 650,00 Eur sumos bei 1 022,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nusprendė, kad byloje nustatytos visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos – valstybės valdžios institucijos neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, todėl ieškinį tenkino.
12. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad ieškovės patirtos išlaidos turi būti išieškomos iš teisės pažeidimą padariusių asmenų, taip pat pažymi, kad nukentėjusioji, atstovaujama advokato, 2022 m. rugsėjo 20 d. pateikdama skundą dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose, išspręsti patirtų atstovavimo išlaidų klausimo neprašė, todėl ji turi prisiimti ir tokio teisių gynimo nulemtas teisines pasekmes. Pažymi, jog prašomi atlyginti nuostoliai (650,00 Eur) teisinėms paslaugoms apmokėti yra ieškovės išleistos lėšos, kurios pagal savo turinį ir esmę yra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo (procesinio pobūdžio) išlaidos, todėl šios išlaidos nelaikytinos žala pagal CK 6.271 straipsnį. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nevertino patirtų bylinėjimosi išlaidų realumo ir pagrįstumo ir nepagrįstai priteisė ieškovei visas jos prašytas neproporcingai dideles bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinio skundo argumentus pagrindo su jais sutikti neturi.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
13. ANK 666 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. balandžio 22 d.) buvo nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (liet. su tam tikrais pakeitimais) taikomos BPK nuostatos. BPK 106 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. balandžio 30 d.) buvo nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Minėto straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45–A–N3/2021 pripažino, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Kai asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, jokiais atvejais nėra atlyginamos jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas.
15. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui konstatavus, kad galiojęs teisinis reguliavimas, kuris nenumatė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo asmenį išteisinus, yra ydingas, toks teisinis reguliavimas įstatymo leidėjo vėliau buvo pakeistas. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. galiojančios BPK 106 straipsnio redakcijos 3 dalyje numatyta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
16. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjos 2022 m. rugpjūčio 16 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl įvairių viešosios tvarkos pažeidimų. 2022 m. rugsėjo 1 d. bei 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimais ieškovė pripažinta nukentėjusiąja. 2022 m. rugsėjo 1 d. ir 2022 m. rugsėjo 2 d. surašyti nutarimai nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių). Ieškovė 2022 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su skundu dėl ne teismo tvarka priimtų 2022 m. rugsėjo 1 d. ir 2022 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos AVPK nutarimų panaikinimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. II-559-549/2022 bei 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. II-558-914/2022 ieškovės skundas patenkintas ir Klaipėdos AVPK 2022 m. rugsėjo 1 d. bei 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimai panaikinti ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Klaipėdos AVPK administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
17. Nesutiktina su atsakovės argumentu, kad ieškovės ieškinys dėl žalos, kurią sudaro patirtos bylinėjimosi išlaidos administracinio nusižengimo byloje, atlyginimo negalėjo (ir negali) būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog tai, kad ieškovė turi teisę kreiptis į teismą, siekdama prisiteisti patirtas administracinio nusižengimo byloje bylinėjimosi išlaidas, civilinio proceso tvarka išaiškino Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2033-413/2021. Be to, tai, kad tokio pobūdžio ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams, išaiškino Specialioji teisėjų kolegija 2022 m. birželio 16 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-30/2022.
18. Nesutinka ir su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neatitinkantis vyraujančios teismų praktikos ir joje pateikiamų išaiškinimų.
19. Pažymėtina, jog kasacinis teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, yra išaiškinęs, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (ANK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Todėl jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-976/2018). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku; dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje CPK 113 straipsnio pagrindu negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001).
20. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas 2021 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą Nr. KT45-A-N3/2021, kuriame pripažino, jog ANK 302 (1) straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės nusižengimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, jog BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nutarimas buvo priimtas, be kita ko, atsižvelgiant ir į EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18). Minėtame sprendime EŽTT dėl advokato išlaidų atlyginimo administracinėje byloje priminė, kad Konvencija yra skirta veiksmingoms ir praktiškai naudojamoms, o ne teorinėms ar iliuzinėms teisėms užtikrinti; sprendime pažymėta, jog teismas nesutinka su tuo, kad galimybės inicijuoti teisminį procesą ir apskųsti paskirtas baudas turėjimas savaime atitinka visus Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus; kreipimosi į teismą tikslas yra ne tiesiog dalyvauti teismo procese, o pasiekti norimą rezultatą; kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises yra beprasmiška, jei galiausiai atsiduriama blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi; ex post facto atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra kliūtis teisei kreiptis į teismą. Šiame EŽTT sprendime konstatuota, kad atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas administraciniame procese, kuriame pasiekta, kad paskirtos baudos buvo panaikintos kaip nepagrįstos, nepriklausomai nuo šių bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažeidžia teisę kreiptis į teismą, taigi ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.
21. Taigi tiek EŽTT, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galiojęs teisinis reguliavimas, kuris nenumatė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, be kita ko, nutraukus administracinio nusižengimo bylą nenustačius asmens veiksmuose inkriminuoto administracinio nusižengimo, yra ydingas. Dėl to toks teisinis reguliavimas įstatymo leidėjo vėliau buvo pakeistas (BPK 106 straipsnio ir ANK 666 straipsnio redakcijas, įsigaliojusias nuo 2022 m. gegužės 1 d.). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nebuvo, o apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir šiuo metu nėra jokio pagrindo vadovautis šios nutarties 19 punkte nurodyta ir (ar) kita apeliantės apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017), kuri buvo suformuota remiantis ydingu teisiniu reglamentavimu.
22. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad ieškovė turėjo (ir turi) teisę kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, remiantis civilinės deliktinės atsakomybės sąlygomis, o tokio pobūdžio civilinės bylos nagrinėjimas, priešingai nei teigia apeliantė, neprieštarauja teismų praktikai ar joje pateiktiems išaiškinimams.
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimas, atliekamas teismo nuožiūra, pirmiausia tiesiogiai priklauso nuo bylos šalių procesinių veiksmų – reikalavimų ir atsikirtimų suformulavimo – rezultato, kuris, kaip minėta, lemia paties ginčo dalyko apibrėžimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020, 23 punktas).
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovei Lietuvos Respublikai civilinio proceso tvarka pareiškė reikalavimą atlyginti turtinę žalą, kurią ji laiko administracinio nusižengimo procese jos patirtas išlaidas už teisinę gynybą. Ieškovė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo kildino iš Klaipėdos AVPK priimtų nutarimų nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinėse bylose ROIK22178788166 ir ROIK22178789529, dėl kurių ieškovė kreipėsi į advokatą su prašymu apskųsti priimtus nutarimus, kadangi administracinė teisena buvo nutraukta visiškai nepagrįstai, ieškovė patyrė 650,00 Eur išlaidas. Taigi ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama priteisti administracinio nusižengimo byloje patirtas advokato išlaidas, formuluodama kaip turtinę žalą, taikant civilinę deliktinę atsakomybę.
25. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės bei atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytos faktinės aplinkybės, taip pat aplinkybės, nustatytos bylos nagrinėjimo metu, patvirtina, kad atsakovės atsakomybės klausimas turėjo būti sprendžiamas taikant CK 6.271 straipsnį. Minėtas straipsnis reglamentuoja vieną iš deliktinės civilinės atsakomybės rūšių, t. y. atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šią normą atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.271 straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 3 ir 4 dalys).
27. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti.
28. ANK 563 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. ir 2022 m. rugsėjo 2 d. surašyti nutarimai nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių). Ieškovė 2022 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su skundu dėl ne teismo tvarka priimtų 2022 m. rugsėjo 1 d. ir 2022 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos AVPK nutarimų panaikinimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. II-559-549/2022 bei 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. II-558-914/2022 ieškovės skundas patenkintas ir Klaipėdos AVPK 2022 m. rugsėjo 1 d. bei 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimai panaikinti ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Klaipėdos AVPK administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Atsižvelgiant į tai, 2022 m. lapkričio 23 d. bei 2022 m. lapkričio 24 d. surašyti administracinio nusižengimo protokolai (su administraciniu nurodymu) ir K. D. bei N. D. paskirta 15 Eur bauda.
30. Pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisingai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, atliko neteisėtus veiksmus – nutarimai yra neišsamūs, priimti neištyrus ir neįvertinus visų įrodymų, neatlikus visų būtinų veiksmų, siekiant išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, t. y. visapusiškai ir objektyviai netyrė aplinkybių, nepagrįstai, netinkamai išsiaiškino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Dėl šių priežasčių, tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, kad Klaipėdos AVPK, nesurinkusi ir neištyrusi visų įrodymų, priėmusi neišsamius nutarimus ir iki ieškovės pateikto skundo išnagrinėjimo teisme nenustačiusi administracinius nusižengimus padariusių asmenų, pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą, ANK nuostatas, numatančias greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Atsakovė nagrinėjamoje byloje savo procesiniuose dokumentuose iš esmės nenurodė jokių pagrįstų objektyvių priežasčių, kodėl jos (policijos pareigūnų) veiksmai, priimant nutarimą, nevertintini kaip bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas.
31. Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala, pasireiškianti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis, paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Pagal CK 6.249 straipsnį, žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Pažymėtina, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis).
32. Ieškovė įrodė, jog, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, ji patyrė 650,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateiktas 2022 m. rugsėjo 20 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1088647 bei 2022 m. lapkričio 11 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1088656. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, pagrįstai konstatavo, kad ieškovės nurodytos ir prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, yra protingo dydžio, todėl nėra pagrindo jų mažinti. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad yra pagrindas sumažinti ieškovės prašomą priteisti žalos dydį.
33. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nustatė, kad atsakovė (jai atstovaujanti institucija) aplaidžiai atliko savo tarnybines funkcijas ir nepagrįstai priėmė nutarimus nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinėse bylose. Ieškovė, nesutikdama su priimtais nutarimais, siekdama apginti savo pažeistas teises, pateikė skundus, kurie Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. II-559-549/2022 bei 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. II-558-914/2022 buvo patenkinti ir Klaipėdos AVPK 2022 m. rugsėjo 1 d. bei 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimai panaikinti ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Klaipėdos AVPK administracinio nusižengimui tyrimui atlikti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės patirta žala ir atsiradę padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatytas priežastinis ryšys yra pakankamas civilinei atsakomybei atsirasti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos visos trys atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žalos faktas ir jos dydis ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių.
35. Kiti apeliacinio skundo argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
36. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
38. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
39. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atlyginimą. Šioms išlaidoms pagrįsti atsakovė pateikė jų realumą patvirtinančius įrodymus. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateiktas tinkamai, prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11 punktuose nustatyto dydžio, todėl atsakovės prašymas tenkintinas ir ieškovei priteistinas iš atsakovės 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 302 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ieškovei D. K. 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.