Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka byloje pagal pareiškėjos D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atstovo advokato Vytauto Aginto skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimu (ROIK 22178789529), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuspręsta nutraukti N. D. pareiškėjos D. K. pareiškimu pradėtą administracinę teiseną pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu pareiškėjos D. K. atstovas advokatas Vytautas Agintas prašo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimą panaikinti ir paskirti N. D. administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą, arba grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas.

Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 1-2 dalis).

Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Tačiau administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas, arba atsisakymas pradėti šią teiseną ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu turi būti motyvuotas bei pagrįstas turimais ar surinktais duomenimis, kurie neginčijamai leistų daryti išvadą, jog padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nagrinėjamu atveju pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą N. D. buvo pradėta administracinė teisena pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Tačiau, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pradėta administracinė teisena N. D. nutraukta, konstatavus, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad tarp šalių yra susiklostę civiliniai turtiniai santykiai, kurie turėtų būti sprendžiami civilinio proceso kodekso numatyta tvarka, todėl pareiškėja gali kreiptis į teismą civiline tvarka.

Tačiau pati Institucija atsiliepime į pareiškėjos atstovo skundą sutinka, kad nutarimas yra neišsamus, priimtas neištyrus ir neįvertinus visų įrodymų, neatlikus visų būtinų veiksmų, siekiant išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis nusižengimas ir prašo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimą panaikinti, o administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, papildomam tyrimui atlikti.

Pažymėtina, kad teismas administracinio nusižengimo bylose neatlieka ikiteisminio tyrimo ir, nagrinėdamas pareiškėjos atstovo skundą, nerenka įrodymų, nenustatinėja nusižengimo padarymo fakto, nesprendžia, kas gali būti kaltas dėl galimai padaryto nusižengimo, nes rinkti įrodymus, nustatyti administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, yra pareigūno, atliekančio administracinio nusižengimo tyrimą, kompetencija. Šiuo atveju, pati Institucija, priėmusį skundžiamą nutarimą, sutinka, jog nutarimas priimtas skubotai, neištyrus ir neįvertinus visų įrodymų, neatlikus visų būtinų veiksmai, siekiant išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, o jeigu padaryta – nenustačius kalto asmens bei administracinės atsakomybės taikymo klausimo. Tačiau išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes bei nustatyti, kad tikrai šiuo atveju nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, galima tik tęsiant ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurių teismas atlikti negali, bei renkant papildomus duomenis. Todėl nutarimas naikinamas, o byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui tęsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos D. K. atstovo advokato Vytauto Aginto skundą tenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimą (ROIK 22178789529) panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.