- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- e2S-370-855/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26288-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.2.2.1Rūšinis (dalykinis) teismingumas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), prašydamas priteisti iš atsakovo 1 451 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį atsisakė priimti, išaiškindamas, jog ieškovas su ieškiniu turi teisę kreiptis į Regionų administracinį teismą.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ginčai dėl žalos atlyginimo, kurie siejami su Migracijos departamento pareigūno, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais, vykdant jam įstatymų nustatytas funkcijas viešojo administravimo srityje, yra priskirtini LR Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų ginčų kategorijai, kurie pagal įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles yra priskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl ieškovo pareikštas ieškinys yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui – ieškovas su ieškiniu turi teisę kreiptis į Regionų administracinį teismą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) A. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi ir prašo ją panaikinti ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, jog „Ieškovo teigimu, panaikintąjį nutarimą surašydamas pareigūnas viršijo savo įgaliojimus, administracinio nusižengimo nutarimas jam buvo surašytas nepagrįstai, dėl ko ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas prašo atlyginti jam pareigūno veiksmais padarytą žalą“, neteisingai nurodo faktines aplinkybes, dėl kurių ieškovas kreipėsi į teismą. Civiliniame ieškinyje yra keliamas klausimas dėl nuostolių atlyginimo, kuomet Institucijos atstovas surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir patraukė jį administracinėn atsakomybėn. Institucijos atstovas tokią teisę turi, atsakovas šiuo atveju jokių įgaliojimų neviršijo. Manydamas, jog minėtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei naikintas, pareiškėjas (ieškovas nagrinėjamoje byloje) kreipėsi į advokatą teisinių paslaugų, dėl ko buvo parengtas apeliacinis skundas teismui. Institucijos vadovė sutiko su apeliaciniu skundu ir pati panaikino pavaldinio nutarimą. Kadangi apie bylos nagrinėjimą Institucijoje ieškovui nebuvo pranešta, ieškovas neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (nuostolių). Kita vertus, pati Institucija iš savęs ir negalėtų jų prisiteisti, tai gali padaryti tik teismas. Taip pat ieškovas dėl nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn patyrė neturtinę žalą. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovei Lietuvos Respublikai civilinio proceso tvarka reiškia reikalavimą atlyginti turtinę žalą, kurią jis patyrė administracinio nusižengimo procese dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų už teisinę gynybą bei reikalauja atlyginti neturtinę žalą dėl nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn.
4.2. Pagal bendrąją taisyklę, ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.271 straipsnis). Tuo tarpu ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia inicijuoti ginčą būtent dėl administracinį nusižengimą tyrusios įstaigos veiksmais, susijusiais ne su viešuoju administravimu, o su administracinio nusižengimo tyrimu, jam padarytos žalos, todėl toks ginčas turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovas kildina iš pareigūnų veiksmų, t. y. Migracijos departamento Panevėžio skyriaus pareigūno neteisėtų veiksmų surašant ieškovui administracinio nusižengimo nutarimą, sprendė, kad toks ieškinys – dėl viešojo administravimo subjekto atliktų galimai neteisėtų veiksmų, neteismingas bendrosios kompetencijos teismui, o pagal rūšinį teismingumą priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
9. Apeliantas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi ir atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, visų pirma, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, dėl kurių kreiptasi į teismą, t. y. ieškovas reiškia reikalavimą atlyginti turtinę žalą, kurią jis patyrė administracinio nusižengimo procese dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų už teisinę gynybą bei reikalauja atlyginti neturtinę žalą dėl nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, tačiau ne dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų; antra, kadangi ieškovas siekia inicijuoti ginčą būtent dėl administracinį nusižengimą tyrusios įstaigos veiksmais, susijusiais ne su viešuoju administravimu, o su administracinio nusižengimo tyrimu, jam padarytos žalos, todėl toks ginčas turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.
10. Kaip nurodo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2020 m. gegužės 27 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020, anksčiau administraciniuose teismuose nagrinėjant skundus, kuriais buvo prašoma priteisti žalos atlyginimą, kildinamą iš išlaidų teisinėms paslaugoms teisminiuose ginčuose dėl pritaikytos administracinės atsakomybės, lemiamą reikšmę turėjo procesinės normos, reglamentavusios ginčų dėl administracinės atsakomybės taikymo nagrinėjimą teismuose. Prieš ginčo santykius iki 2016 m. gruodžio 31 d., tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą reguliavo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK), kuriame nebuvo įtvirtinta nuostatų, kuriomis vadovaujantis galėjo būti atlyginamos administracinio teisės pažeidimo bylos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo pažymėta, kad nebuvo specialaus įstatymo, reglamentuojančio turėtų išlaidų advokatui administracinių teisės pažeidimų bylose atlyginimą. Nei administracinių teisės pažeidimų kodekse, nei ABTĮ tokia galimybė nebuvo numatyta. Tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymo nebuvimas negali atimti teisės reikalauti žalos, atsiradusios dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Konstatavus teisės spragą, dėl kurios asmenys neturėjo teisės pateikti prašymo atlyginti teismo nagrinėjimui patirtas išlaidas, administraciniai teismai, be kita ko, atsižvelgdami į Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas, į tai, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, ne kartą pripažino, kad administracinio teisės pažeidimo byloje patirtos teisinio atstovavimo išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip turtinė žala CK 6.271 straipsnio pagrindu. Taigi, administracinių teismų praktika, pagal kurią tokios išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose, kaip žalos atlyginimas CK 6.271 straipsnio pagrindu, buvo grindžiama tuo, kad teisėje buvo spraga, kadangi įstatymų leidėjas nebuvo išleidęs specialaus įstatymo, reglamentuojančio administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų advokatui atlyginimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).
11. Nagrinėjamu atveju tiek iš ieškinio turinio, tiek ir iš kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Migracijos departamento prie VRM Panevėžio skyrius 2024 m. gegužės 13 d. A. B. atžvilgiu priėmė nutarimą Nr. 4500-ANR_N-1941-2024 (ROIK 24241502459), kuriuo A. B. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 583 straipsnio 1 dalyje, dėl ko jam buvo paskirta nuobauda – įspėjimas. A. B., manydamas, jog minėtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kreipėsi į advokatą teisinių paslaugų, dėl ko buvo parengtas apeliacinis skundas teismui, kuris ANK numatyta tvarka buvo paduotas per Migracijos departamentą. Skunde buvo prašoma (i) panaikinti Migracijos departamento prie LR VRM 2024 m. gegužės 13 d. A. B. atžvilgiu priimtą nutarimą; (ii) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie LR VRM , A. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiantys dokumentai bus pateikti iki bylos nagrinėjimo teisme dienos. 2024 m. birželio 28 d. Migracijos departamento vadovė E. G. sutiko su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir panaikino priimtą nutarimą Nr. 4500-ANR_N-1914-2024 (ROIK 24241502459), administracinio nusižengimo bylą nutraukė, nurodydama nutarime, jog įvertinus byloje esančius įrodymus ir skunde nurodomas aplinkybes, nustatyta, kad priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje nebuvo pilnai ištirtos ir objektyviai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, nes pareiškėjas buvo Lietuvos Respublikoje neteisėtai dėl nuo jo nepriklaususių aplinkybių. K. M. departamentas nepateikė A. B. skundo teismui, o pati Institucija panaikino 2024 m. gegužės 13 d. nutarimą, A. B. buvo apribota galimybė prisiteisti pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12. Ieškovas administracinio nusižengimo byloje neturėjo objektyvios galimybės pateikti prašymo priteisti jam iš valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas administracinio proceso rėmuose, kadangi, kaip nurodyta anksčiau, Migracijos departamento Panevėžio skyriaus vadovė, išnagrinėjusi skundą, pati panaikino ginčijamą nutarimą. Todėl šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas A. B. atsakovei Lietuvos Respublikai civilinio proceso tvarka reiškia reikalavimą atlyginti turtinę žalą – patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. išlaidas už advokato paslaugas, ginant ieškovo interesus (rengti procesiniai dokumentai dėl Migracijos departamento priimto nutarimo) administracinėje byloje ROIK 24241502459. Taigi ieškovas reiškia ieškinį, prašydamas priteisti administracinio nusižengimo byloje patirtas advokato išlaidas, apibrėždamas jas kaip turtinę žalą, taikant civilinę deliktinę atsakomybę.
13. LR Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK ) 666 straipsnyje yra numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 103–106 straipsniuose yra reglamentuotas proceso išlaidų paskirstymo klausimas, be kita ko, ir išlaidų advokato darbui kompensavimas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra specialus įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimą – įstatymų leidėjui priėmus ANK, teisės gauti išlaidų atlyginimą įgyvendinimo tvarka yra eksplicitiškai reglamentuota.
14. BPK 106 straipsnis nenumatė galimybės atlyginti asmeniui, kuris išteisintas (o šios bylos atveju ieškovui, kuriuo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta) galimybės jam atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021 pripažinta, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
15. Teisinio reguliavimo pakeitimai šiuo atveju yra reikšmingi. Ankstesnėse bylose suformuoti teismų precedentai, kuriais pripažinta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje patirtos teisinio atstovavimo išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip turtinė žala CK 6.271 straipsnio pagrindu, nagrinėjamoje byloje neturi privalomos galios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).
16. Iš aptarto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms, siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš CPK 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Dėl to prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).
17. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose nebėra spragos, šiuo metu galiojančioje taikytinoje teisėje (ANK 666 str.) yra eksplicitiškai reglamentuotas tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo klausimas, darytina išvada, kad išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį, o prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose, t. y. bendrosios kompetencijos teismuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1574-662/2021). Kadangi nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, ieškovas A. B. jo atžvilgiu buvusioje administracinio nusižengimo byloje neturėjo objektyvios galimybės pateikti prašymo priteisti jam iš valstybės patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti, vadovaujantis aukščiau nurodytais teismų išaiškinimais, spręstina, kad dėl tokių išlaidų priteisimo jis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą pagal CK 6.271 straipsnį.
18. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ydinga yra vadovautis skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi dėl teismingumo, kadangi ji buvo priimta ženkliai anksčiau ir būtent tuo metu egzistavusio teisinio reglamentavimo bei ankstesnės teismų praktikos kontekste. Tai, kad tokio pobūdžio situacijose asmenys turi teisę kreiptis į teismą, siekdami prisiteisti patirtas administracinio nusižengimo byloje bylinėjimosi išlaidas, civilinio proceso tvarka išaiškinta ir aktualioje bendrosios kompetencijos teismų praktikoje (Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2033-413/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 3 d. nutartis c.b. Nr. 2A-1036-889/2023). Be to, tai, kad tokio pobūdžio ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams, išaiškino Specialioji teisėjų kolegija 2022 m. birželio 16 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-30/2022, pažymėdama, jog atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, kai ieškinio teisinį bei faktinį pagrindą sudaro ginčas dėl turtinės žalos, patirtos už advokato teisinę pagalbą, atlyginimo, nutraukus administracinio nusižengimo teiseną, grindžiamas civilinės deliktinės atsakomybės pagrindu, toks ginčas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų ginčų kategoriją, kurie priskirtini administracinio teismo kompetencijai (taip pat žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-24/2022) – toks keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (CPK KEISTA: 1994 11 08 įstatymu Nr. I-636 (nuo 1995 01 01) (Žin., 1994, Nr. 93-1809) Fiz ..." \t "_blank"1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).
19. Atsižvelgdamas į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, t. y. spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Apelianto (ieškovo) A. B. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį ir ieškinio atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.