- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- e2A-3077-430/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- G. A.
- Trečiasis asmuo
- A. A., T. S.
- Kategorijos
vienasmeniškai, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys A. A. ir T. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. A. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 1 936 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje ir dublike nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 20119485982) Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Trakų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. ANR_N-1031-2020 (toliau – Nutarimas) ieškovas buvo pripažintas kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 333 straipsnio 1 dalyje ir už tai jam skirta 105 Eur bauda. Ieškovas dėl Nutarimo pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismui, kuris 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovo skundą patenkino – Nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną ieškovo atžvilgiu nutraukė nesant pažeidimo įvykio ir ieškovo veiksmuose jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties (administracinio nusižengimo byla Nr. II-227-424/2020).
3. Ieškovo vertinimu, dėl institucijos struktūrinio padalinio Trakų skyriaus valstybės tarnautojų (darbuotojų) neteisėto neveikimo – neteisėto atsisakymo tinkamai išsiaiškinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai kvalifikuoti ieškovo veiksmus, jo atžvilgiu buvo neteisėtai bei nepagrįstai pradėta administracinio nusižengimo byla ir priimtas nepagrįstas bei neteisėtas institucijos nutarimas. Dėl šio neteisėto neveikimo ieškovas patyrė iš viso 1 936 Eur išlaidų, kurias sudaro išlaidos už atstovo advokato teisinę pagalbą ir jos pripažintinos jo tiesioginiais nuostoliais, todėl priteistinos iš atsakovės. Ieškovo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniuose numatytos civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Nurodo, kad NŽT Trakų skyrius 2020 m. liepos 20 d. 9.00 val. (ieškovui dalyvaujant) surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ANR_P-334-2020 (ROIK: 20119485983), kuriame konstatavo, jog žemės sklypas (kadastro Nr. 7901/0003:695) apaugęs savaiminio užsisėjimo medžiais, krūmais ir piktžolėmis. Atsakovės teigimu, sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo (panaudos) teise valdo Trakų istorinis nacionalinis parkas, o ieškovas yra minėto parko direktorius. Šiais veiksmais (neveikimu) ieškovas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus, todėl jam 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu, kuris vėliau teismų buvo panaikintas, paskirta 105 Eur bauda.
6. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovo prašomų atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir CK 6.249 straipsniu. Teigia, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas.
7. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovas, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat prašymą pagrindžiančių dokumentų, nebuvo pateikęs, teismo posėdyje ieškovas dalyvavo be atstovo (advokato), 2020 m. rugpjūčio 20 d. skundo rengėju taip pat nurodomas ieškovas. Taigi, ieškovas administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atstovo (advokato) paslaugomis nesinaudojo, todėl reikalavimas yra nepagrįstas bei neįrodytas. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo, nes ieškovas privalo įrodyti faktą, kad kreipėsi į skolininką dėl prievolės įvykdymo geruoju, o skolininkas jos neįvykdė, ko pasėkoje ieškovas kreipėsi į teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškovo G. A. ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos ieškovui G. A. 1 936 Eur nuostolių, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 936 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 44 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
9. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad ieškovas pagrįstai nagrinėjamu atveju kreipėsi į teismą dėl patirtų nuostolių atlyginimo remiantis civilinės deliktinės atsakomybės sąlygomis. Pažymėjo, kad tiek EŽTT, tiek Konstitucinis Teismas konstatavo, kad dabartinis ginčui aktualaus klausimo teisinis reguliavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nutraukus administracinio nusižengimo bylą nenustačius asmens veiksmuose inkriminuoto administracinio nusižengimo, yra ydingas (dėl to privalės įstatymo leidėjo būti pakeistas). Atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad nėra pagrindo remtis iki šiol suformuota teismų praktika, kurią nurodo atsakovė ir kuri buvo suformuota esant ydingam teisiniam reglamentavimui.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, atstovaujama NŽT, atliko neteisėtus veiksmus – netinkamai išsiaiškino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai nekvalifikavo ieškovo veiksmų, dėl ko jo atžvilgiu buvo neteisėtai bei nepagrįstai pradėta administracinio nusižengimo byla ir priimtas nepagrįstas bei neteisėtas institucijos nutarimas, kuris vėliau buvo panaikintas (iš esmės dėl akivaizdaus nusižengimo esmės neatskleidimo). Pažymėjo, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje savo procesiniuose dokumentuose iš esmės nenurodė jokių pagrįstų objektyvių priežasčių, kodėl jos veiksmai, priimant nutarimą, nevertintini kaip bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas.
11. Teismas kritiškai vertino atsakovės argumentus, kad ieškovas administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme galimai nesinaudojo atstovo – advokato paslaugomis, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog minėtos išlaidos patirtos būtent nurodytose administracinio nusižengimo bylose. Teismo vertinimu, šioje byloje priimant sprendimą neturi esminės įtakos ir ta aplinkybė, kad ieškovas administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neteikė. Nurodytos teisinės pagalbos išlaidos (1 936 Eur), atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, teismo vertinimu, nėra neprotingai/nepagrįstai didelės ir yra priežastiniu ryšiu susijusios su konstatuotais neteisėtais atsakovės veiksmais. Atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad ieškovas įrodė visas atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, todėl ieškinį tenkino pilnai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje e2-15549-1099/2021 pakeisti ir sumažinti iš atsakovės priteistą pinigų sumą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1 Pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, susijusių su prašomos priteisti sumos dydžiu ir ieškovo realiai teisminių bylų Nr. II-227-424/2020 ir Nr. eAN2-21-885/2020 nagrinėjimo metu patirtomis bylinėjimosi išlaidomis.
13.2 Iš administracinio nusižengimo byloje Nr. II-227-424/2020 esančių ieškovo teismui teiktų procesinių dokumentų (2020 m. rugpjūčio 20 d. skundas) matyti, kad ieškovas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat prašymą pagrindžiančių dokumentų, nebuvo pateikęs.
13.3 Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas atstovo (advokato) paslaugomis nesinaudojo, bylą vedė be atstovo (advokato) pagalbos. Tai patvirtina faktas, kad teismo posėdyje ieškovas dalyvavo be atstovo, 2020 m. rugpjūčio 20 d. skundo rengėju taip pat nurodomas ieškovas.
13.4 Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių, kad ieškovo pateiktoje 2020 m. rugpjūčio 7 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitoje už teisines paslaugas IAS serija AL Nr. 0038-B, nurodyta, kad „apmokėti būtina per 10 dienų nuo sąskaitos gavimo“. Pažymėtina, kad ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad minėta sąskaita buvo apmokėta per nustatytą 10 dienų terminą, todėl galime daryti išvadą, kad ieškovas minėtų išlaidų nepatyrė.
13.5 Nagrinėtoje administracinėje byloje, nebuvo nagrinėjamas teisiškai kompleksiškas ginčas, kuriam privaloma skirti atitinkamai didesnes advokato laiko sąnaudas, panaudoti specialias žinias, todėl atsižvelgiant į ginčo pobūdį, skundo ir jo priedų parengimo įkainojimas 1089 EUR bei atsiliepimo į apeliacinį įkainojimas 847 Eur suma, negali būti suprantamas kaip atitinkantis protingumo bei sąžiningumo principus, todėl šios išlaidos privalo būti mažinamos atsižvelgiant į nagrinėtos administracinės bylos pobūdį ir sudėtingumą.
13.6 Pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis teismų praktika ir nustatyti pagrįstą administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Sumažinus bylinėjimosi išlaidų dydį, atitinkamai privalo būti keičiama ir mažinama ieškovui priteistina realiai patirtų nuostolių suma.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo netenkinti atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinio skundo; palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-09 sprendimą nepakeistą; priteisti iš atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14.1 Apeliaciniame skunde atsakovės nurodomos aplinkybės dėl ieškovo patirtų išlaidų kitoje (administracinio nusižengimo) byloje ir CK numatytų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų (apeliacinio skundo faktinis pagrindas) iš esmės yra laikytini jos samprotavimais, kurie nėra pagrįsti byloje jokiais esančiais įrodymais. Apeliaciniame skunde nenurodomi teisiniai argumentai patvirtinantys sprendimo (jo dalies) neteisėtumą ir nepagrįstumą. Atsakovė nenurodo jokių pirmos instancijos teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų ir/ar netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo bei taikymo.
14.2 Atsakovei nekeliant teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimų dėl jai pareikštų reikalavimų, jos teiginiai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo nesudaro pagrindo abejoti Teismo sprendimo nurodytoje dalyje teisėtumu ir pagrįstumu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimu, tenkinus ieškovo ieškinį priteistos žalos, kurį sudaro administracinio nusižengimo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, dydis.
17. Bylos medžiaga nustatyta, kad NŽT Trakų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. ANR_N-1031-2020 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 20119485983) ieškovas G. A. buvo pripažintas kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 333 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam skirta 105 Eur bauda. Vilniaus regiono apylinkės teismas, 2020 m. lapkričio 24 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. II-227-424/2020 nutartimi, tenkinęs ieškovo skundą Nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną ieškovo atžvilgiu nutraukė. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 18 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-21-885/2021 nutartimi, atmetęs atsakovės apeliacinį skundą Vilniaus regiono apylinkės teismas, 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį paliko nepakeistą. Ieškovas kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka, reikalaudamas priteisti iš atsakovės patirtus nuostolius, kuriuos sudaro bylinėjimosi išlaidos, patirtos minėtoje administracinio nusižengimo byloje.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, konstatavęs, kad ieškovas įrodė visas atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas ieškinį tenkino ir iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, priteisė ieškovui 1 936 Eur nuostoliams atlyginti.
19. Atsakovė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo argumentų dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo, tačiau nesutinka su priteistu nuostolių dydžiu ir prašo sumažinti priteistą sumą.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, atkreipia dėmesį, kad apeliantė skunde neįvardija konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistų nuostolių dydžiu, pakartotinai nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos įvertino ir tinkamai dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismas.
21. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę, laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.251 straipsnis), kuris reiškia tai, kad nuostolių atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas nuostolių atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl nuostolių atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis jų dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs ar reikalavimo teisę perėmęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.
22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
23. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 ). Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26).
25. Nagrinėjamu atveju ieškovas patirtus nuostolius, kuriuos sudaro bylinėjimosi išlaidos patirtos administracinio nusižengimo byloje, įrodinėjo 2020 m. rugpjūčio 7 d. išankstinio apmokėjimo sąskaita už teisines paslaugas IAS serija AL Nr. 0038-B ir 2020 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas serija ML Nr. 0206; 2020 m. gruodžio 18 d. pinigų priėmimo kvitas serija ML Nr. 0167. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų ieškovas nebuvo pateikęs nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau tai nėra reikšminga sprendžiant ieškovo reikalavimo pagrįstumą. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad administracinio nusižengimo byloje ieškovas nesinaudojo advokato paslaugomis. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad posėdyje ieškovas dalyvavo be atstovo ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. skundo rengėju nurodomas ieškovas, nepaneigia, kad ieškovas patyrė pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas išlaidas advokato pagalbai. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kadangi byloje esančios išankstinio mokėjimo PVM sąskaitos – faktūros buvo apmokėtos. Priešingai, byloje pateiktas 2020 m. gruodžio 18 d. pinigų priėmimo kvitas serija ML Nr. 0167 patvirtina, kad ieškovas atsiskaitė pagal PVM sąskaitas – faktūras. Aplinkybė, kad apmokėjimas nebuvo atliktas per sąskaitoje nurodytą terminą nėra teisiškai reikšminga, sprendžiant ieškovui priteistinų nuostolių dydį.
26. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021 konstatavo, kad asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes turi būti atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui. Iš ieškovo pateiktų 2020 m. rugpjūčio 7 d. ir 2020 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitų – faktūrų už teisines paslaugas matyti, kad administracinio nusižengimo byloje ieškovui suteiktos teisinės paslaugos: skundo ir jo priedų dėl NŽT Trakų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. ANR_N-1031-2020 parengimas bei jo pateikimas Vilniaus regiono apylinkės teismui bei atsiliepimo į NŽT Trakų skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties parengimas ir pateikimas Vilniaus apygardos teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlaidos advokatui už tokių procesinių dokumentų kaip skundo dėl NŽT nutarimo, kuriuo ieškovui paskirta bauda bei atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas neabejotinai laikytini būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis advokatui.
27. Pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra teisės akto nustatančio rekomenduojamus priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą dydžius administracinėse bylose, šiuo atveju atsižvelgia į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo keistų ir išdėstytos naujos redakcijos Rekomendacijomis (toliau Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas, šalių elgesį proceso metu ir kitas svarbias aplinkybes.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą sumą, nesudaro pagrindo apeliantės argumentai, jog šiuo atveju nebuvo nagrinėjamas teisiškai kompleksiškas ginčas, kuriam privaloma skirti didesnes advokato laiko sąnaudas. Pažymėtina, kad ruošiant procesinius dokumentus net ir teisiškai nesudėtingoje byloje yra reikalingos specialios žinios, būtina atlikti kliento pateiktų dokumentų analizę, parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį skundą dėl atsakovės priimto nutarimo, vėliau atsiliepimą į atsakovės pateiktą apeliacinį skundą bei pateikti juos teismui, todėl buvo skiriamos laiko, darbo sąnaudos, teikiamos konsultacijos atstovaujamajam. Tokia veikla yra speciali, norintiems ja užsiimti yra keliami aukšti profesiniai bei elgesio reikalavimai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad įvertinus administracinio nusižengimo bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių patirtos išlaidos 900 Eur be PVM už skundo bei 700 Eur be PVM už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą vertintinos kaip protingos, atitinkančios rekomenduojamus advokato išlaidų dydžius, pagrįstos bei būtinos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų sudarančių pagrindą vertinti ieškovo administracinio nusižengimo byloje patirtas atsakovo išlaidas kaip pernelyg didelį ir nepagrįstą ieškovo išlaidavimą, kas būtų pagrindas jas mažinti.
29. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatuota, kad ieškovas įrodė prašomos priteisti žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir remiantis apeliacinio skundo argumentais mažinti priteistinos žalos dydį nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
31. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1331 Eur už teisinės pagalbos išlaidas. Šios išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl atmetus apeliacinį skundą ieškovui ir atsakovės priteistina 1331 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, (j. a. k. 188704927), ieškovui G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną Eur) bylinėjimosi išlaidų.