Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys A. A. ir T. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl nuostolių – administracinio nusižengimo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, atlyginimo

29. Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

Dėl teisinio reguliavimo

32. Viena vertus, tokios praktikos, atsižvelgdami į esamą teisinį reglamentavimą, laikėsi/laikosi ir kiti Lietuvos teismai (tiek bendrosios kompetencijos, tiek specializuoti (administraciniai)), išaiškinę, kad pagal BPK 106 straipsnį tais atvejais, kai išteisintas kaltinamasis advokatą samdėsi pats, bylinėjimosi išlaidos BPK nustatyta tvarka nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-1073/2018; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-1073/2020). Teismai taip pat pripažino, kad vien dėl to, jog įstatymų leidėjas yra pasirinkęs įtvirtinti, jog išteisintam asmeniui patirtos teismo išlaidos nepriteisiamos iš kitos šalies, nėra pagrindas konstatuoti esant teisės spragą; laikytina, kad įstatymų leidėjas yra pareiškęs savo valią dėl to, kam, kokiais pagrindais ir tvarka privalo būti atlyginamos administracinio nusižengimo procese patirtos teismo išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytame sprendime taip pat konstatavo, kad dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, t. y. prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose (kuriuose nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos) ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį.

33. Be to, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kaip iš esmės teisingai nurodė ir atsakovė savo procesiniuose dokumentuose, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (anksčiau – ATPK, dabar – ANK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-976/2018). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku; dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje CPK 113 straipsnio pagrindu negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-861).

34. Kita vertus, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021 pripažinta, jog BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pabrėžtina ir tai, kad minėtas nutarimas, be kita ko, priimtas atsižvelgiant ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2020 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18), kuriame EŽTT dėl advokato išlaidų atlyginimo administracinėje byloje priminė, kad Konvencija yra skirta veiksmingoms ir praktiškai naudojamoms, o ne teorinėms ar iliuzinėms teisėms užtikrinti; sprendime pažymėta, jog teismas nesutinka su tuo, kad galimybės inicijuoti teisminį procesą ir apskųsti paskirtas baudas turėjimas savaime atitinka visus Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus; kreipimosi į teismą tikslas yra ne tiesiog dalyvauti teismo procese, o pasiekti norimą rezultatą; kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises yra beprasmiška, jei galiausiai atsiduriama blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi; ex post facto atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra kliūtis teisei kreiptis į teismą (68 punktas). Šiame EŽTT sprendime konstatuota, kad atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas administraciniame procese, kuriame pasiekta, kad paskirtos baudos buvo panaikintos kaip nepagrįstos, nepriklausomai nuo šių bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažeidžia teisę kreiptis į teismą, taigi ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį (74 punktas).

35. Taigi, teismo vertinimu, tiek EŽTT, tiek Konstituciniam Teismui konstatavus, kad dabartinis teisinis reguliavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. šiuo atveju neatlyginimo/nenumatymo atlyginti, nutraukus administracinio nusižengimo bylą nenustačius asmens veiksmuose inkriminuoto administracinio nusižengimo, yra ydingas (dėl to privalės įstatymo leidėjo būti pakeistas), atitinkamai nėra pagrindo remtis ir suformuota teismų praktika, kuri buvo suformuota iš esmės remiantis nurodytu ydingu teisiniu reglamentavimu, todėl teismas, šioje byloje priimdamas sprendimą, nesiremia atsakovės nurodyta teismų praktika.

36. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad žalos atlyginimo klausimu Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies normoje įtvirtinta įstatymų leidėjo pareiga išleisti įstatymą ar įstatymus, nustatančius žalos atlyginimą asmeniui už jam padarytą materialinę ir moralinę žalą. Įstatymuose turi būti užtikrintas realus pažeistų žmogaus teisių ir laisvių gynimas, jis turi būti derinamas su kitų Konstitucijoje įtvirtintų vertybių apsauga. Taigi Konstitucijoje garantuojama asmens teisė į neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą, įskaitant teisminį žalos išieškojimą. Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, todėl net ir nesant atitinkamo įstatyminio reguliavimo asmuo gali reikalauti jam atlyginti neteisėtais valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmais padarytą žalą tiesiogiai remdamasis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi bei kitais Konstitucijos straipsniais, kuriuose nustatytos atitinkamų žmogaus teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo garantijos (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. nutarimas). Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas).

37. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 18 d. nutartyje, atmesdamas ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat išaiškino, jog dėl galimai padarytos žalos, kurią sudaro patirtos bylinėjimosi išlaidos, ieškovas gali kreiptis civilinio proceso tvarka, todėl, teismo vertinimu, ieškovas pagrįstai nagrinėjamu atveju kreipėsi į teismą dėl patirtų nuostolių atlyginimo remiantis civilinės deliktinės atsakomybės sąlygomis.

Dėl neteisėtų veiksmų ir kitų atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo

38. Kadangi valstybės (jų institucijų) neteisėti veiksmai – jų samprata, labiausiai išanalizuoti(-a) administracinių teismų praktikoje, teismas, spręsdamas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (ne)buvimo, remiasi būtent ja.

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje neteisėtų veiksmų samprata aiškinama plačiai: valstybės institucijų neteisėtais veiksmais pripažįstami ne tik aiškiai priešingi teisės nuostatoms veiksmai, atitinkami materialiųjų arba procedūrinių normų pažeidimai, bet ir nepateisinamai aplaidus, paviršutiniškas elgesys, bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A756-34/2012; 2012 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A525-1950/2012; 2013 m. kovo 26 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A756-708/2013; 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019). Bet kokiu atveju neteisėti veiksmai, sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą, turi būti aiškinami taip, kad nebūtų paneigtas iš Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas – valdžios įstaigos privalo tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011).

40. Kaip minėta, sprendžiant žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar ieškovo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado ieškovo nurodyta žala (pasekmės), taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A756-997/2014; 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019). Pateikti įrodymus dėl prašomos atlyginti žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, buvimo ir jos dydžio turi viešąją atsakomybę pripažinti siekianti šalis.

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tam, jog skundžiamo nutarimo surašymas būtų pripažintas neteisėtu veiksmu, yra būtina atlikti faktinių aptariamo nutarimo surašymo aplinkybių įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar nutarime buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) administracinio teisės pažeidimo sudėtį atskleidžiantys elementai; ar jame buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, viena vertus, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktą, kita vertus, leidžia daryti išvadą, kad nutarimą surašęs pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų nutarime nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-314-662/2017; 2018 m. sausio 3 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku tuo metu buvusių aplinkybių išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-556-1093/2014; 2014 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A261-632/2014; 2018 m. sausio 3 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018; 2019 m. kovo 20 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-120-261/2019).

42. Taigi, remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad vien ta aplinkybė, jog teismai panaikino Nutarimą ir nutraukė ieškovo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną, savaime nelaikytina institucijos, kuri priėmė Nutarimą, atitinkamai ir valstybės, neteisėtais veiksmais (deliktu), tačiau turi būti analizuojama dėl kokių priežasčių minėtas Nutarimas buvo panaikintas ir ar valstybė (jos institucija) atliko visus veiksmus, siekiant visapusiškai ir išsamiai ištirti galimą administracinį nusižengimą.

43. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad tiek Vilniaus regiono apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas, nagrinėję ieškovo administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, jog skundžiamame Nutarime nenurodyta kokiais veiksmais Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pažeidė ŽĮ 21 straipsnio 3 punkto reikalavimus; iš bylos medžiagos taip pat nėra pagrindo išvadai, kad panaudos pagrindu naudojamas žemės sklypas buvo netausojamas ar naudojamas neracionaliai, atitinkamai ieškovui inkriminuotas pažeidimas vertinamas kaip neįrodytas; be to, pažymėta, kad kaip turėjo būti prižiūrimas sklypas ar kokių veiksmų neatliko Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija nei 2020 m. birželio 19 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 46ŽN-19-114.46.78, nei protokole, nei skundžiamame Nutarime nenurodyta; vien tai, kad sklypas apaugęs žole, medžiais ir krūmais, neduoda pagrindo išvadai, kad jis negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį, jeigu sklype vėl atsirastų valymo įrenginiai; institucijai, priėmusiai ginčijamą nutarimą, nenurodžius neteisėtų Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos veiksmų (neveikimo), teigti, kad žemės sklypas neprižiūrimas taip, kad jį galima būtų naudoti pagal jo pagrindinę paskirtį, nėra pagrindo; Institucija nenurodė jokių konkrečių minėtos direkcijos veiksmų (neveikimo), dėl kurių žemės sklypo negalima naudoti, kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Taip pat institucija nenurodė, kuo pasireiškė direkcijos veiksmai (neveikimas) dėl žemės sklypo apleidimo, neprižiūrėjimo ir kokie teisės aktai nustato kitos paskirties žemės sklypų priežiūrą (konkrečių veiksmų atlikimą), kad jie būtų tinkami naudoti pagal jų paskirtį; institucijos priimtame nutarime nėra jokios nuorodos į teisės aktus, reglamentuojančius, kaip turi būti prižiūrimi ir tvarkomi kitos paskirties žemės sklypai, kad jie būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, nors akivaizdu, kad tvarkant ir prižiūrint skirtingos paskirties žemės sklypus (žemės ūkio paskirties žemę, miško ūkio paskirties žemę ir t. t.). yra būtina vadovautis skirtingais teisės aktų reikalavimais. Nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo aiškiai nenurodžius, kokių teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė, tinkamai nenurodžius šio teisės akto pažeidimo esmės, lieka neaišku, koks nubausto asmens elgesys yra laikomas atitinkančiu įstatymus ir kaip žemė turėjo būti sutvarkyta, kad ji būtų tinkama naudoti pagal jos paskirtį. Apibendrindamas, Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo esmės institucija neatskleidė ir dėl to nepagrįstai pripažino G. A. padarius ANK 333 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

44. ANK 563 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.

45. Teismas, įvertinęs įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, atstovaujama NŽT, atliko neteisėtus veiksmus – netinkamai išsiaiškino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai nekvalifikavo ieškovo veiksmų, dėl ko jo atžvilgiu buvo neteisėtai bei nepagrįstai pradėta administracinio nusižengimo byla ir priimtas nepagrįstas bei neteisėtas institucijos nutarimas, kuris vėliau buvo panaikintas (iš esmės dėl akivaizdaus nusižengimo esmės neatskleidimo). Atsakovė nagrinėjamoje byloje savo procesiniuose dokumentuose iš esmės nenurodė jokių pagrįstų objektyvių priežasčių, kodėl jos (jos institucijos) veiksmai, priimant Nutarimą, nevertintini kaip bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas.

46. Pažymėtina, kad žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado.

47. Kaip jau nurodyta šio sprendimo 22 punkte, ieškovas įrodė, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą jis patyrė 1 936 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl žalos dydis šiuo atveju laikytinas įrodytu.

48. Teismas kritiškai vertina atsakovės argumentus, kad ieškovas administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme galimai nesinaudojo atstovo-advokato paslaugomis, nes aukščiau aptarti įrodymai (2020 m. rugpjūčio 7 d. išankstinio apmokėjimo sąskaita, 2020 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo aktas) patvirtina, jog minėtos išlaidos patirtos būtent nurodytose administracinio nusižengimo bylose. Teismo vertinimu, šioje byloje priimant sprendimą neturi esminės įtakos ir ta aplinkybė, kad ieškovas administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neteikė; nustatyta, kad šį prašymą dėl visų patirtų išlaidų ieškovas teikė Vilniaus apygardos teisme, t. y. pasinaudojo galimybe jas prisiteisti administracinio nusižengimo byloje (tačiau dėl, kaip buvo pripažinta vėliau, ydingo teisinio reguliavimo toks jo prašymas nebuvo tenkintas).

49. Be to, teismas sprendžia, kad nurodytos teisinės pagalbos išlaidos (1 936 Eur), atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nėra neprotingai/nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

50. Teismas sprendžia, kad priežastinis ryšys tarp atsakovės (jos institucijos) neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos taip pat laikytinas įrodytu (atsakovė šios sąlygos iš esmės ir neginčijo, todėl teismas plačiau šioje dalyje nepasisako); nagrinėjamu atveju atsakovės kaltės įrodinėti nereikia (ji atsako be kaltės).

51. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė visas atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, todėl jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, priteistina 1 936 Eur nuostolių (CK 1.5 straipsnis, 6.246-6.249 straipsniai; Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. KT45-A-N3/2021; EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18)).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

52. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, taip pat konstatavus sąlygas deliktinei atsakomybei kilti ir priteisus žalos atlyginimą, ieškovui iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 936 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-513-1062/2020).

53. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

54. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 44 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis.

55. Atsakovė – Lietuvos valstybė, atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo, todėl šios išlaidos iš jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovo G. A. ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, j. a. k. 188704927, ieškovui G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 936 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis eurus) nuostolių, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 936 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 44 Eur (keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.