- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-18
- Bylos Nr.
- eAN2-21-885/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00183-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus (pirm.)
- Institucija
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Algis Lukoševičius
- Kategorijos
- 14.1Privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, arba pareigos užtikrinti įsigytos žemės ūkio paskirties žemės naudojimą žemės ūkio veiklai nevykdymas (ANK 333 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas Nr. NZT-ANR_N-1031-2020 ir administracinio nusižengimo teisena G. A. atžvilgiu nutraukta, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Institucija) 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius G. A. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 333 straipsnio 1 dalį, ir nubaustas 105 Eur bauda už tai, kad (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 16 d., 9.00 val., patikrinus valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pagal 2011 m. vasario 2 d. valstybinės žemės panaudos sutartį valdo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija (toliau – TINPD), naudojimą, buvo nustatyta, kad žemės sklypas, kurio naudojimo paskirtis yra kita, o būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, yra apaugęs savaiminio užsisėjimo medžiais, krūmais ir piktžolėmis. Sklype esantys vandens valymo įrenginiai neveikia. Kadangi žemės sklype esantys įrenginiai neveikia dėl avarijos, o sklypas yra apleistas, buvo konstatuotas Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų pažeidimai.
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, G. A. (toliau – pareiškėjas) pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams, kurie 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi (turi būti – nutarimas; ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 dalis) jo skundą tenkino, panaikino Institucijos 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną G. A. atžvilgiu nutraukė. Teismas nurodė, kad skundžiamame nutarime nenurodyta, kokiais veiksmais Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 3 punkto reikalavimus. Iš bylos medžiagos taip pat nėra pagrindo išvadai, kad panaudos pagrindu naudojamas žemės sklypas buvo netausojamas ar naudojamas neracionaliai. Todėl teismas šį G. A. inkriminuotą pažeidimą vertino kaip neįrodytą. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos veiksmus teismas vertino tik Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkto pažeidimo aspektu, t. y., ar buvo pažeista pareiga sklypą naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir tvarkyti taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal šią paskirtį, ir konstatavo, kad šioje byloje aptariamo žemės sklypo pagrindinė paskirtis yra ne žemės ūkio veiklai, bet – kitai paskirčiai, o jos naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos / susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams. Todėl žemės sklype, esančios 0,6946 ha pievos, kaip žemės ūkio naudmenos, užleidimas krūmais neužtraukia atsakomybės pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį.
3. Institucija skundžia Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą.
3.1. Institucijos manymu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, neįsigilino į bylos esmę bei jos nesuprato, dėl to priėmė ydingą bei klaidingą sprendimą, kuris prieštarauja tiek teisės normose įtvirtintoms nuostatoms, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Šioje byloje neatlikti visi būtini tyrimo veiksmai, kurių rezultatai pašalintų abejones dėl G. A. kaltės ar jo nekaltumo.
3.2. Institucija, išsamiai skunde išdėsčiusi Nacionalinės žemės tarnybos nuostatus, taisykles, įsakymus, reglamentuojančius žemės sklypų savininkų ir kitų naudotojų pareigas, teigia, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančių fotonuotraukų, darytų 2020 m. birželio 16 d., matyti, kad pareiškėjo panaudos teise valdomas žemes sklypas nėra sutvarkytas taip, kad jis būtų tinkamas vykdyti žemės ūkio veiklą. Iš šių fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad šiame žemės sklype auga menkaverčiai medžiai ir krūmai, daugiametė sustabarėjusi žolė. Žemės sklype esantys inžineriniai statiniai bei įrenginiai apleisti, nenaudojami bei pažeisti. Pažymėjo, kad minėta augmenija neturi jokio funkcionalumo bei vertės žemės sklypo vystymui ar naudojimui. Taigi nekyla jokių abejonių, jog sklypas yra apleistas ir netvarkomas taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal savo paskirtį.
3.3. Pasak Institucijos, pareiškėjo nurodymas, jog visą ginčo žemės sklypo plotą užima krūmynai, pelkė ir kita žemė, nepagrįsti ir neįrodyti į bylą pateiktais dokumentais, todėl teismo šie teiginiai negali būti vertinami ar tuo labiau jais vadovaujamasi priimant sprendimą.
3.4. Institucijos teigimu, pareiškėjo panaudos teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudmenas sudaro žemės ūkio naudmenų plotas – 0,6946 ha bei kitos paskirties žemė (žemė, užimta valymo įrenginiu bei statiniu) plotas – 1,4640 ha (Valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas).
3.5. Institucija nurodydama, kad žemės savininkai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktas); Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. pasirašyto įsakymo Nr. 3D-327 „Dėl žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 1 punkte nurodytus žemės ūkio naudmenų atitikimo geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo panaudos teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto dalį, t. y. 0,6946 ha užima žemės ūkio paskirties žemė (žemės ūkio naudmenos), kurios, vadovaujantis Aprašo 1 punktu turi atitikti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus. Tačiau, kaip matyti, iš byloje esančių dokumentų (įrodymų) žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio naudmenų jau nėra likusių, kadangi visą žemės sklypo plotą užima menkaverčiai medžiai ir krūmai.
3.6. Institucija nesutinka su teismo padaryta išvada, kad nutarime nenurodyta, kokiais veiksmais Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 3 punkto reikalavimus bei nėra pagrindo išvadai, jog panaudos pagrindu naudojamas žemės sklypas buvo netausojamas ar naudojamas neracionaliai. Skunde nurodo, kad pareiškėjas pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio 3 dalį bei ANK 333 straipsnio 1 dalį patrauktas administracinėn atsakomybėn už žemės sklypo nenaudojimą, nepriežiūrą bei netvarkymą, t. y. už neveikimą, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodo bei pasigenda pareiškėjo veiksmų, kuriais neva tai remiantis galėjo būti pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn, nors Žemės įstatymo 21 straipsnio 3 dalis bei ANK 333 straipsnio 1 dalis administracinę atsakomybę numato už neveikimą. Atkreipė dėmesį, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė (posėdžio garso įrašas), kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) niekada nenaudojo, netvarkė bei neprižiūrėjo, tačiau į šį faktą pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė.
3.7. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo išvada „Nesant galimybės realiai eksploatuoti įrenginius, reikalavimas žemės sklypą prižiūrėti taip, kad jis būtų tinkamas eksploatuoti pagal faktiškai neegzistuojančią paskirtį yra beprasmis“ nesuprantama ir logiškai nepaaiškinama, prieštarauja elementarios logikos principams. Atsižvelgiant į šią išvadą Institucija gali konstatuoti, kad Nacionalinė žemės tarnyba prievartos būdu su TINPD sudarė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) panaudos sutartį, prievartos būdu reikalauja žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudoti, tvarkyti bei tausoti. Pažymėjo, kad TINPD į Nacionalinę žemės tarnybą kreipėsi su prašymu sudaryti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) panaudos sutartį, nurodydama, kad žemės sklypas reikalingas jame esančių statinių naudojimui, eksploatavimui bei tvarkymui. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo taip pat neįvertintos ir dėl jų nepasisakyta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjo atstovas advokatas Algis Lukoševičius prašo Institucijos skundo netenkinti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį nepakeistą; priteisti iš Institucijos 1 936 Eur proceso išlaidų G. A..
4.1. Pasak gynybos, apeliaciniame skunde iš esmės pateikiama pačios Institucijos pozicija dėl nutarties tik patvirtina jos nepasitenkinimą dėl byloje pirmos instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo.
4.2. Institucija, priėmusi nutarimą, sprendė, jog Patikrinimo metu nustačius Žemės sklypo savaiminį užsisėjimą ir apaugimą medžiais, krūmais ir piktžolėmis bei vandens valymo įrenginių dėl avarijos siurblinėje neveikimą yra pagrindas konstatuoti Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų pažeidimus, todėl pareiškėjas pripažintinas kaltu padarius ANK 333 straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį nusižengimą ir jam skirtina 105 Eur dydžio bauda.
4.3. Byloje esantys duomenys – 2011 m. vasario 2 d. Panaudos sutarties; Patikrinimo akto; Išrašo Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) – patvirtina, jog Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Taigi, Žemės sklypo paskirtis ir/ar naudojimo būdas, susiję su žemės ūkio veikla, nenumatyta.
4.4. Gynybos teigimu, įvertinus tiek protokole, tiek nutarime nurodytą pažeidimo esmę, matyti, jog Institucija nenurodė jokių konkrečių TINPD veiksmų (neveikimo), dėl kurių Žemės sklypo negalima naudoti, kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Taip pat Institucija nenurodė, kuo pasireiškė TINPD veiksmai (neveikimas) dėl Žemės sklypo apleidimo, neprižiūrėjimo ir kokie teisės aktai nustato kitos paskirties žemės sklypų priežiūrą (konkrečių veiksmų atlikimą), kad jie būtų tinkami naudoti pagal jų paskirtį. Nutarime aiškiai nenurodžius teisės aktų, reglamentuojančių kitos paskirties žemės sklypų priežiūrą, reikalavimų pažeidimą, nėra pagrindo kvalifikuoti pareiškėjo veiksmų pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį. Taip pat, Institucija nenurodo koks asmens elgesys yra laikomas atitinkančiu įstatymus ir kaip žemės sklypas turėjo būti sutvarkytas, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal jo kitą paskirtį ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdą. Todėl, gynybos teigimu, šioje byloje Institucija, pateikdama apeliacinį skundą dėl nutarties, iš esmės nepagrįstai siekia plečiamai aiškinti ir taikyti ANK 333 straipsnio 1 dalį, o to administracinių nusižengimų teisenoje daryti negalima (draudžiama).
Žemesnės instancijos teismas
4.5. Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir pagrįstai byloje nustatė, jog dar iki Institucijos ir TINPD 2011 m. vasario 2 d. Panaudos sutarties sudarymo Žemės sklypas jau buvo naudojamas ne pagal paskirtį, o būtent: iš byloje esančių ortofotonuotraukų, kurias pateikė pati Institucija, matyti, kad Žemės sklypo perdavimo momentu (2011 m. vasario 2 d.) jis jau buvo pradėjęs želti medžiais ir krūmais, o taip pat pati Institucija neneigė, kad dar iki Žemės sklypo perdavimo (2011 m. vasario 2 d.) jame esantys inžinieriniai įrenginiai buvo neveikiantys. Dėl to pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad dar iki Žemės sklypo perdavimo naudotojai (panaudos gavėjai) TINPD Žemės sklypas galimai buvo prižiūrimas netinkamai pačios Institucijos ir galimai naudojamas ne pagal pagrindinę – kitą – paskirtį.
4.6. Taip pat nurodo, kad Institucija Žemės sklype esančių nuotekų valymo įrenginių neveikimą kvalifikuoja, kaip Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų pažeidimais, tačiau pirmos instancijos teismo konstatuota faktinė aplinkybė, kad Žemės sklype esantys nuotekų valymo įrenginiai buvo neveikiantys dar iki 2011 m. vasario 2 d. Panaudos sutarties sudarymo ir ši aplinkybė nurodytos panaudos sutarties kontrahektams – Institucijai ir TINPD – buvo žinomos. Be to, panaudos gavėjai TINPD iš Institucijos papildomai pareikalavus duomenų apie Žemės sklype esančių nuotekų valymo įrenginių techninę būklę (ar yra veikiantys, tinkami naudojimui ir pan.), Institucija nurodė, jog šie įrenginiai yra nenaudojami, nes: neatitinka teisės aktų reikalavimų, šiuo metu juos naudoti yra neekonomiška ir netikslinga, kadangi užtenka kitų esančių nuotekų valymo įrenginių. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog Žemės sklype esantys nuotekų valymo įrenginiai yra neveikiantys ne dėl to, kad Žemės sklypas yra apaugęs krūmais ir medžiais, o dėl objektyvių aplinkybių – jie neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų valymo įrengimams ir šiuo metu jų naudojimas nėra tikslingas.
Atsiliepimas
4.7. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-260 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos nuostatuose (toliau – Nuostatai) įtvirtintos Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos teisės, pareigos, uždaviniai ir funkcijos. Iš Nuostatų matyti, kad panaudos gavėja TINPD nevykdo žemės ūkio veiklos funkcijos, t. y. jos veikla yra visiškai nesusijusi su žemės ūkio veikla. Kadangi TINPD nevykdo žemės ūkio veiklos, todėl apeliaciniame skunde nurodomi Institucijos teiginiai, kad Žemės sklypas turi būti sutvarkytas taip, jog jis būtų tinkamas vykdyti žemės ūkio veiklą, yra visiškai nepagrįsti ir laikytini Institucijos samprotavimais, kurie nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Pažymėjo, kad Žemės sklypo paskirtis yra ne žemės ūkio, o kita. Naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, o ne kitas naudojimo būdas, numatytas Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje. Kadangi ANK 333 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administracinio nusižengimo sudėtis yra siejamas būtent su pagrindine žemės sklypo naudojimo paskirtimi, kuri šiuo atveju yra kita, todėl apeliaciniame skunde nurodyti Institucijos teiginiai, jog Žemės sklypo dalis, kurią sudaro pieva (žemės naudmenos) užtraukia administracinę atsakomybę numatytą ANK 333 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai nepagrįsti.
Šalies argumentai
4.8. Pasak gynybos, nors Institucija apeliaciniame skunde nurodo, jog Žemės sklypo dalis, kurią užima žemės ūkio naudmenos (pieva), kurios neprižiūrint nebuvo laikomasi Aprašo reikalavimų, t. y. pieva buvo užleista medžiais ir krūmais, tačiau pažymėjo, kad nei protokole, nei nutarime nėra nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų pažeidęs Institucijos apeliaciniame skunde minimo Aprašo reikalavimus. Be to, nei protokole, nei nutarime nėra išskiriama ir nurodoma, kuri konkreti Žemės sklypo ploto dalis (pieva ar žemės sklypo dalis, kurioje yra įrengti neveikiantys valymo įrenginiai) yra nesutvarkyta ir/ar apleista taip, kad jos negalima būtų naudoti pagal pagrindinę Žemės sklypo naudojimo paskirtį.
4.9. Gynyba nurodo, kad Institucija, priėmusi nutarimą, ne tik kad neįrodė visų administracinio nusižengimo sudėties požymių, tačiau ir netinkamai, nesilaikydama įstatymo nustatytų reikalavimų, t. y. nenurodydama, kokius teisės aktus pažeidė pareiškėjas ir kuo pasireiškė jo veiksmai (neveikimas) dėl Žemės sklypo nepriežiūros dėl jis netinkamas naudoti pagal paskirtį, surašė protokolą ir priėmė nutarimą, neatitinkančius ANK numatytų reikalavimų. Dėl ko pareiškėjui buvo apsunkinta galimybė gintis nuo pareikšto kaltinimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas
5. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos teisena dėl G. A. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį buvo pagrįstai nutraukta, kadangi administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutartyje (turi būti – nutarime) išdėstytų įrodymų visuma neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad G. A. kaltė padarius ANK 333 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.
6. ANK 333 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės iki trijų hektarų ploto nesutvarkymą taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį.
7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadų apie asmens kaltumą padarymui ir administracinės nuobaudos skyrimui. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam turi būti skiriama nuobauda.
8. Nagrinėjamu atveju, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius G. A., nubaustas už tai, kad žemės sklypas (pagal 2011 m. vasario 2 d. valstybinės žemės panaudos sutartį valdo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija), kurio naudojimo paskirtis yra kita, o būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, yra apaugęs savaiminio užsisėjimo medžiais, krūmais ir piktžolėmis. Sklype esantys vandens valymo įrenginiai neveikia. Kadangi žemės sklype esantys įrenginiai neveikia dėl avarijos, o sklypas yra apleistas, buvo konstatuotas Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų pažeidimai.
9. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kuris numato ne tik žemės savininkų, tačiau ir kitų žemės naudotojų teises ir pareigas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad privaloma naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį bei racionaliai naudoti ir tausoti žemę. Taigi, asmuo, kuris naudojasi žeme, privalo ją prižiūrėti (tvarkyti) taip, kad ji atitiktų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį – šiuo atveju – kitos paskirties žemę, kurios būdas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Kadangi šis žemės sklypas nepriskiriamas žemės ūkio paskirties žemei, administracinė atsakomybė pagal ANK 333 straipsnį jos valdytojui pagal panaudos sutartį, t. y. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktoriui G. A., gali kilti tik už jo nesutvarkymą taip, kad žemė būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę jos naudojimo paskirtį. Institucijos nutarime aprašant administracinio nusižengimo padarymo esmę, nurodyta, jog pažeidimas pasireiškė tuo, kad žemės sklype esantys įrenginiai neveikia dėl avarijos, o sklypas yra apleistas, nors ANK 333 straipsnyje atsakomybė už tokius veiksmus (neveikimą), nėra nustatyta.
10. Įvertinus pažeidimo esmę, matyti, jog Institucija nenurodė jokių konkrečių TINPD veiksmų (neveikimo), dėl kurių Žemės sklypo negalima naudoti, kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Taip pat Institucija nenurodė, kuo pasireiškė TINPD veiksmai (neveikimas) dėl Žemės sklypo apleidimo, neprižiūrėjimo ir kokie teisės aktai nustato kitos paskirties žemės sklypų priežiūrą (konkrečių veiksmų atlikimą), kad jie būtų tinkami naudoti pagal jų paskirtį. Taigi, administracinė atsakomybė pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį kyla ne už bet kokį žemės sklypo nesutvarkymą – žemė turi būti nesutvarkyta taip, kad ji būtų netinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį.
11. Be to, atsižvelgiant į ANK 333 straipsnio 1 dalyje numatytą dispoziciją, akivaizdu, jog ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nurodanti, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, kuri nenurodoma pačioje teisės normoje, bet yra išdėstoma kitame teisės akte. Todėl, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį, yra būtina nustatyti, jog jis iš tiesų pažeidė kito teisės akto normas. Institucijos 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarime nurodyta, jog pažeista Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai. Apylinkės teismas konstatavo, kad Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos veiksmus teismas vertina tik Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkto pažeidimo aspektu, t. y., ar buvo pažeista pareiga sklypą naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir tvarkyti taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal šią paskirtį. Pažymėtina, jog šiame punkte įtvirtinta tik bendro pobūdžio nuostata, numatanti, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Kaip ši teisės norma siejasi su G. A. inkriminuotu pažeidimu – žemės nesutvarkymu taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę jos paskirtį, neaišku. Institucijos priimtame nutarime nėra jokios nuorodos į teisės aktus, reglamentuojančius, kaip turi būti prižiūrimi ir tvarkomi kitos paskirties žemės sklypai, kad jie būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, nors akivaizdu, kad tvarkant ir prižiūrint skirtingos paskirties žemės sklypus (žemės ūkio paskirties žemę, miško ūkio paskirties žemę ir t. t.). yra būtina vadovautis skirtingais teisės aktų reikalavimais. Nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo aiškiai nenurodžius, kokių teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė, tinkamai nenurodžius šio teisės akto pažeidimo esmės, lieka neaišku, koks nubausto asmens elgesys yra laikomas atitinkančiu įstatymus ir kaip žemė turėjo būti sutvarkyta, kad ji būtų tinkama naudoti pagal jos paskirtį.
12. Aukštesnės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog G. A. inkriminuotas Žemės įstatymo 21 straipsnio 3 punkto pažeidimas neįrodytas. Institucijos nutarime nenurodyta, kokiais veiksmais Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pažeidė šio punkto reikalavimus.
13. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir skundžiamoje nutartyje išsamiai aprašytų dokumentų (2011 m. vasario 2 d. Panaudos sutarties, Patikrinimo akto, išrašo Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. balandžio 27 d. kadastrinių matavimų bylos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 5 d. rašto dėl valymo įrenginių naudojimo, Institucijos pateiktų žemės sklypo ortofoto nuotraukų), Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai žemės sklypas jau buvo perduotas be galimybes jį naudoti pagal sutartyje nurodytą jo pagrindinę paskirtį. Kaip teisingai apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, nesant galimybės realiai eksploatuoti įrenginius, reikalavimas žemės sklypą prižiūrėti taip, kad jis būtų tinkamas eksploatuoti pagal faktiškai neegzistuojančią paskirtį, yra beprasmis. Kadangi Institucijos nutarime nedetalizuota kuo konkrečiai pasireiškė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai pagal panaudos sutartį valdomo žemės sklypo nesutvarkymas, kaip užkirto kelią naudoti žemę pagal pagrindinę jos naudojimo paskirtį, nenurodyta, koks teisės aktas reglamentuoja, kaip turi būti prižiūrimi ir tvarkomi kitos paskirties žemės sklypai (kad jie būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį), negalima laikyti, kad pažeidimo padarymo faktas šiuo atveju yra teisiškai įrodytas. Todėl apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadoms, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo esmės Institucija neatskleidė ir dėl to nepagrįstai pripažino G. A. padarius ANK 333 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną laikomas teisėtu ir pagrįstu.
14. Atsiliepime pareiškėjo atstovas prašo priteisti iš Institucijos pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei prideda 2020 m. liepos 27 d. Teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 887-2-ML-2020 išrašą, 2020 m. rugpjūčio 7 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. 0038-B, 2020 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą bei pinigų priėmimo kvitą Nr. 0167, iš kurių matyti, jog jis advokatui A. Lukoševičiui už skundo dėl Institucijos 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo ir jo priedų parengimą ir už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir jo priedų parengimą bei pateikimą Vilniaus apygardos teismui sumokėjo 1 936 Eur. Šis pareiškėjo atstovo prašymas netenkintinas.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino. Pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato galimybę tik pripažinus kaltinamąjį kaltu iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tačiau nenumato galimybės išteisintajam (šiuo atveju asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta) išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 1AT-16-1073/2020 ir kt.). Vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintu žalos atlyginimo principu, asmuo, neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais padaryta žala. Taigi, atsižvelgiant į nurodytų teisės normų nuostatas ir esamą teismų praktiką, darytina išvada, jog asmuo, dėl kurio administracinio nusižengimo byla nutraukta, turi teisę pateikti reikalavimą, kad Institucijos, kurios iniciatyva buvo pradėta administracinio nusižengimo byla ir kurios neteisėtais veiksmais galimai padaryta žala, kurią sudaro patirtos bylinėjimosi išlaidos, būtų atlyginta, tačiau šis klausimas negali būti sprendžiamas administracinių nusižengimų teisenos tvarka. Tokio pobūdžio klausimas gali būti ir teismų praktikoje sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tais atvejais, kai panaikinamas nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukiama, apylinkės teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, priima ne nutartį, o nutarimą. Tačiau šis pažeidimas nėra esminis, nedaro paties sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu, todėl ši klaida vertintina kaip rašymo apsirikimas ir ištaisytina apeliacinės instancijos teismo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus apeliacinį skundą atmesti.
Ištaisyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. procesinio sprendimo įžanginėje ir rezoliucinėje dalyse padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismas 2020 m. lapkričio 24 d. priėmė nutarimą.
G. A. prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.