Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Stankovskajai,

viešame mišriame nuotoliniame teismo posėdyje (2023 m. birželio 13 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui UAB Mano būstas sostinė dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2023 m. birželio 26 d. 11:00 val.

1. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo:

1) 586,60 Eur dėl išmokėtų draudimo išmokų;

2) 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) bylinėjimosi išlaidas (21 Eur žyminio mokesčio, ZL70096).

1.1. 2020 m. spalio 31 d. dėl vandentiekio avarijos (duomenys neskelbtini), name buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas ieškovo Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas PZULT 1653302, draudimo apsauga galiojo įvykio metu). Ieškovas dėl šio įvykio išmokėjo 302,08 Eur draudimo išmoką apdraudusiam asmeniui.

1.2. 2020 m. lapkričio 14 d. dėl vandentiekio/šildymo sistemos avarijos (duomenys neskelbtini), name buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas ieškovo Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas GJELT 3100896, draudimo apsauga galiojo įvykio metu). Ieškovas dėl šio įvykio išmokėjo 284,52 Eur draudimo išmoką apdraudusiam asmeniui.

1.3. Vykdant draudiminių įvykių tyrimus, remiantis ieškovo surinkta informacija buvo išsiaiškinta, kad už pastatų esančių (duomenys neskelbtini) bendruosius inžinerinius objektus yra atsakingas ir namo priežiūrą vykdo atsakovas.

Teisinis pagrindas.

1.4. Ieškovas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015, 6.266, 6.263, 6.246, 4.82, 4.83, 4.84 straipsniais, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsniu, Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351. Pažymėjo, kad atsakovas patirtus nuostolius privalo atlyginti nepriklausomai nuo to ar yra atsakovo kaltė. Be to, kadangi kilo avarijos bendruose inžineriniuose tinkluose, vadinasi atsakovas nevykdė jam nustatytų pareigų prižiūrėti ir laiku remontuoti bendrus inžinerinius tinklus. Atitinkamai dėl to, kad atsakovas nevykdė savo pareigų, ieškovas patyrė nuostolių.

2.1. Atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-64730), kuriuo su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad:

1) ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos fakto. Atsakomybė be kaltės šiuo atveju nėra galima;

2) atsakovas nėra tinkamu atsakovu byloje, nes jis veikia kaip namo administratorius vadovaudamasis CK 4.84 straipsnio 8 dalimi, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831. Administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Bendrojo naudojimo objektų administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, tam turi pritarti patalpų savininkai, išskyrus atvejį jeigu kompetentingi subjektai (pavyzdžiui pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas ar techninis prižiūrėtojas) nustato, jog bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai (Nuostatų 7.7 p., statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 96 p.);

3) atsakovas ieškovo pateikiamu laikotarpiu negavo jokių pranešimų apie bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų avarijas ir neturi jokios informacijos apie atliktus lokalizavimo darbus. Būtent šios aplinkybės įrodo, kad galimai žalos atsiradimą sąlygojo ne bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų gedimai;

4) ieškovai nepagrįstai neskaičiuoja žalos faktui jokio nusidėvėjimo;

2.2. Ieškovas pateikė dubliką (DOK-73287), kuriame pažymėjo, kadangi nėra duomenų, jog avarijos būtų įvykusios butuose, vadinasi jos įvyko bendruose tinkluose, t. y. 2020 m. spalio 31 d. atveju užliejimas įvyko dėl vandentiekio tinklų avarijos, o 2020 m. lapkričio 14 d. atveju dėl vandentiekio šildymo sistemos avarijos. Turtas buvo draustas ,,nauja verte“, todėl nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas. Atsakovas turėjo prižiūrėti inžinerines sistemas, o pastebėjęs jų remonto poreikį, šaukti patalpų savininkų susirinkimą, tačiau to nedarė.

2.3. Atsakovas pateikė tripliką (DOK-78917), kuriame pažymėjo, kad atsakovas būdamas namo administratoriumi nevykdo inžinerinių sistemų keitimo savo iniciatyva, tai daroma tik patalpų savininkų pranešimų pagrindu.

2.4. Atsakovas papildomai pateikė teismui (DOK-95661) papildomus įrodymus ir paaiškinimus, pažymėjo, kad ieškovo nurodytais laikotarpiais nebuvo jokių bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų gedimų, kurios būtų galėjusios sąlygoti aukščiau nurodomas žalas. Bendrojo naudojimo objekto administratorius negali būti laikomas atsakingu už įvykius, kai akivaizdžiai net nevyko šalinti avarijos padarinių, o tai tik įrodo, kad žalos atsiradimo aplinkybės galėjo būti ir dėl tam tikrų patalpų savininkų inžinerinės sistemų gedimų, kas nėra bendrojo naudojimo objektas ir už ką administratorius neatsako.

2.5. Ieškovas papildomai (DOK-95832) paaiškino, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kokius priežiūros veiksmus atliko, kaip buvo užtikrinama turto priežiūra iki įvykio, ar buvo vykdomas namo bendrųjų konstrukcijų stebėjimas, jų būklės vertinimas, jei taip, tai kokiu periodiškumu ir pan. Atsakovui vengiant pateikti tokius dokumentus taikytina contra spoliatorem prezumpcija, t. y. jeigu šalis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant ir nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs. Atsakovas, kaip savo srities (pastatų administravimo) profesionalas, buvo paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, akivaizdu, kad gali daryti tam tikrą poveikį administruojamiems objektams, todėl laikytinas bendrojo naudojimo objektų valdytoju, todėl atsako be kaltės (CK 6.266 straipsnis). Gyvenamojo namo techninės priežiūros uždaviniai neapsiriboja įvykusių avarijų pasekmių šalinimų, o pirmiausiai įpareigoja bendrojo naudojimo objektų administratorių laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus, profilaktinėmis priemonėmis tausoti statinius ir jų konstrukcijas (STR 12.2, 12.3 punktai). Atsakovas yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovas privalėjo administruojamus pastatus prižiūrėti dedant maksimalias pastangas. Atsakovas, būdamas Namo administratoriumi, yra atsakingas už Namų bendruosius inžinerinius objektus, todėl privalėjo užtikrinti tinkamą Namo bendro naudojimo objektų funkcionavimą.

3.1. Ieškovo atstovas 2022 m. birželio 13 d. rašytiniais paaiškinimais (DOK-95832) palaikė ieškinio reikalavimus, į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

3.2. Atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog ieškinyje nurodytuose butuose žala buvo padaryta dėl bendrų inžinerinių tinklų trūkumų ar gedimų. Vertinant prie ieškinio pridėtų butų fotonuotraukas, nėra galimybės nustatyti žalos šaltinius, vien faktas, kad ieškovas patyrė nuostolių nereiškia, kad už juos atsakingas atsakovas. Atsakovas nebuvo gavęs butų savininkų kreipimųsi, kad šalia ginčo butų būtų įvykusios kokios nors avarijos bendruose inžineriniuose tinkluose, nenustatyta jokių ilgalaikių problemų, kurios galėjo lemti žalą ginčo butams.

1) ieškovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai;

2) atsakovo atstovė nesutiko su ieškiniu, pažymėjo, kad ieškovė neištyrė draudiminių įvykių tinkamai, nenustatė žalos butams šaltinio, todėl neįrodė, kad atsakovas yra atsakingas už žalą, prašė ieškinį atmesti.

Ieškovo ieškinio reikalavimai ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestini.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. Dėl 2020 m. spalio 31 d. įvykio bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – butas (duomenys neskelbtini)):

1) 2014 m. A. T. J. sudarė su ieškovu gyventojų turto draudimo sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 25), kuri galiojo iki 2023 m. kovo 17 d.;

2) 2020 m. spalio 30 d. ieškovas sudarė nuostolių aktą, pažymėjo, kad dėl vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų, reikalinga atlikti šiuos darbus: lubų dažymą (8 kv. m.), sienų dažymą (20 kv. m.) (t. 1. b. l. 14-16);

3) 2020 m. lapkričio 9 d. ieškovas sumokėjo T. A. 302,08 Eur pagal polisą Nr. 1653302, Nr. 2020/154628 (t. 1, b. l. 7, 24);

4) 2020 m. lapkričio 6 d. ir 26 d. ieškovas kreipėsi į buto, (duomenys neskelbtini), valdytoją R. B.. Nurodė, kad 2020 m. spalio 31 d. buvo užlietas butas (duomenys neskelbtini). Prašė nurodyti ar R. B. yra atsakinga už įvykį, jeigu taip – sumokėti 302,08 Eur (t. 1, b. l. 10; 39);

5) 2020 m. gruodžio 3 d. ieškovas kreipėsi į Lazdynų būstą, prašė pateikti duomenis dėl 2020 m. spalio 31 d. bute (duomenys neskelbtini) įvykusio įvykio (t. 1, b. l. 32);

6) 2021 m. vasario 24 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą (t. 1, b. l. 12) prašydamas pervesti ieškovui 302,08 Eur dėl buto (duomenys neskelbtini) apliejimo iš atsakovo prižiūrimų inžinerinių sistemų.

4.2. Dėl 2020 m. lapkričio 14 d. įvykio bute (duomenys neskelbtini) (toliau – butas (duomenys neskelbtini)):

1) 2020 m. sausio 23 d. N. T. sudarė draudimo sutartis dėl buto (duomenys neskelbtini), kuri galiojo nuo 2020 m. sausio 29 d. iki 2021 m sausio 28 d. (t. 1. b. l. 34-36);

2) 2020 m. lapkričio 16 d. ir 18 d. N. T. ir L. N. pranešė ieškovui, kad butas (duomenys neskelbtini) aplietas kaimynų (t. 1, b. l. 27), kad butas aplietas ne iš buto (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 41);

3) 2020 m. lapkričio 18 d. ieškovas sudarė buto (duomenys neskelbtini) apžiūros aktą (t. 1, b. l. 40), kuriame nurodė, kad įvykio priežastis apliejimas iš aukščiau esančio buto, administratoriui nepranešta;

4) 2020 m. gruodžio 21 d. surašė turto žalos įvertinimo skaičiuoklę, kurioje pažymėjo, kad bute reikia atlikti šiuos darbus: lubų dažymą (12,85 kv. m.), šviestuvų permontavimą (2 vnt), sienų dažymą (4,18 kv. m.), grindjuosčių išmontavimą (1,55 m.), pernešti baldus (0,5 val.), patalpas iškloti apsaugine plėvele (13 kv. m.), nuostolis 314,52 Eur, draudimo išmoka 284,52 Eur;

5) 2020 m. gruodžio 22 d. informavo buto (duomenys neskelbtini), draudėją N. T., kad apskaičiuota ir sumokėta 284,52 Eur suma, taikyta 30 Eur išskaita (t. 1, b. l. 13, 26);

6) 2021 m. sausio 26 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydamas atlyginti 284,52 Eur išlaidų dėl buto (duomenys neskelbtini) užliejimo (t. 1, b. l. 38, 44).

4.3. Atsakovo įvykių ir avarijų registravimo sistemoje nėra jokių duomenų apie tai, kad 2020 m. spalio 31 d. bute (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. lapkričio 14 d. bute (duomenys neskelbtini) ar šalia jų būtų įvykusios kokios nors atsakovo prižiūrimų inžinerinių sistemų avarijos ar gedimai (t. 1, b. l. 92).

4.4. Iš teismui ieškovo pateiktų foto nuotraukų nėra jokios objektyvios galimybės identifikuoti, kokie objektai ir kokie trūkumai jose yra užfiksuoti (t. 1, b. l. 4, 5, 8, 9, 17, 18, 29, 30, 31, 33, 42, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51), nes teismui pateiktos nuotraukos nėra tinkamai aprašytos, pavadintos, pažymėtos, jų tvarka prieduose neturi jokio eiliškumo, ieškovas išsamiau jų nepaaiškino.

4.5. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovas veikia, kaip daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), administratorius (CK 4.84 straipsnis).

5. Teismas byloje kilusį ginčą nagrinėja iš esmės ir atsakydamas į šiuos tarp šalių kilusius ginčo esminius klausimus: ar bute (duomenys neskelbtini) ir bute (duomenys neskelbtini) buvusių įvykių atsakingas atsakovas ar jis privalo atlyginti ieškovo kaip draudiko patirtas išlaidas išmokant draudimo išmokas pagal draudimo sutartis, darydamas išvadas, teismas spręs ar ieškinys tenkintinas ar atmestinas.

Atsižvelgdamas į bylos klausimų turinį, teismas įrodymus vertins vadovaudamasis šiai bylai aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika:

5.1. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).

5.2. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 64 p. ir kt.).

5.3. Paprastai civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Be to, kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

5.4. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

Teismo išvados ir motyvai.

6. Ieškovo ieškinio pirmasis reikalavimas – priteisti iš atsakovo 586,60 Eur žalos atlyginimą dėl išmokėtų draudimo išmokų atmestinas, kaip nepagrįstas, nes:

6.1. Ieškovas neįrodė žalos atsiradimo priežasties bei, kad žalos, kurią jis atlygino, patyrė tretieji asmenys, o ne daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, taip pat neįrodė kokių nors daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), trūkumų, todėl nėra pagrindo atsakovui taikyti CK 6.266 straipsnyje įtvirtintos griežtosios atsakomybės institutą:

1) civilinė atsakomybė atsiranda tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kalte paremtos atsakomybės išimtis – griežtoji atsakomybė, t. y. atvejai, kai atsakomybė kyla nesant žalą padariusio asmens kaltės. Griežtosios atsakomybės tikslas – užtikrinti socialinį teisingumą ir sulaikyti potencialius pažeidėjus nuo beatodairiško elgesio bei galimų nuostolių, priverčiant juos būti kur kas apdairesnius negu kalte pagrįstos atsakomybės atveju ir imtis visų įmanomų atsargumo priemonių. Dėl šios priežasties griežtajai deliktinei atsakomybei pirmenybė teikiama, kai dėl tam tikros veiklos patiriami nuostoliai negali būti pašalinti arba sumažinti laikantis reikiamo atsargumo. Tai reiškia, kad griežtoji deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai veikla yra neįprastai pavojinga (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022, 21 p.);

2) vienas iš CK nustatytos griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų – statinių savininko (valdytojo) atsakomybė. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 24 punktą);

3) sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad žala atsirado dėl statinio trūkumo. Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tokio statinio trūkumų, yra pažymėjęs, jog griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015); atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010); kt. Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybės netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 35–36 punktus);

4) CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Kai statinys, dėl kurio trūkumų atsirado žala, nuosavybės teise priklauso vienam savininkui, jis pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas atsako vienasmeniškai. Daugiabučio namo savininkų bendrija negali atsakyti CK 6.266 straipsnio pagrindu kaip statinių savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009);

5) daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai yra asmeninės nuosavybės teisės į atitinkamus butus ir kitas patalpas subjektai, taip pat visi daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai kartu yra ir viso pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai (šie objektai jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise). Dėl to, sprendžiant žalos, padarytos dėl daugiabučio namo trūkumų, atlyginimo klausimą, svarbu tai, ar žala padaryta dėl bendrojo naudojimo objektų trūkumų, ar dėl vienam iš butų ir patalpų savininkų asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto ar kitų patalpų trūkumų, tačiau esminė aplinkybė CK 6.266 straipsnio nuostatai taikyti yra tai, kad žala padaroma tretiesiems asmenims (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022, 25 p.);

6) tais atvejais, kai žala dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų padaroma vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai (butui), CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Taigi bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams griežtoji deliktinė atsakomybė kyla tik dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos ir netaikytina daugiabučio namo butų savininkų tarpusavio atsakomybės klausimams spręsti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022, 26-27 p.).

1) kaip nustatyta šio sprendimo 4 punkte ieškovas draudimo išmokas sumokėjo T. A. ir N. T., tačiau iš bylos duomenų nėra galimybės nustatyti ar minėti asmenys yra daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai ar jie yra kiti tretieji asmenys. Kadangi ieškinys pareikštas daugiabučių namų administratoriui/valdytojui, tai kaip nustatyta šio sprendimo 6.1.1 punkte, jam griežtoji atsakomybė galėtų kilti tik tuo atveju, jeigu žala būtų padaryta tretiesiems asmenims, tačiau šios aplinkybės ieškovas neįrodė (CPK 178 straipsnis);

2) atsakovu byloje yra daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) valdytojas, o ne savininkas, dėl to ginčo tarp šalių nebuvo, todėl kaip nustatyta šio sprendimo 6.1.1 punkte, teismo vertinimu, daugiabučio namo administratorius (CK 4.84 straipsnis), kaip ir daugiabučio namo savininkų bendrija negali atsakyti CK 6.266 straipsnio pagrindu kaip statinių savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009);

3) kaip nustatyta šio sprendimo 4 punkte iš byloje esančių įrodymų, nėra galimybės nuspręsti, kad žala butų (duomenys neskelbtini) savininkams/valdytojams kilo dėl kokių nors būtent daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) trūkumų, o ne dėl kitų priežasčių. Kaip minėta šio sprendimo 6.1.1 punkte, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių <...> kitokių jų trūkumų be kaltės turi atlyginti savininkas (valdytojas), t. y. kaip minėta turi būti nustatyti statinio trūkumai, o jeigu nustatoma, kad žala kilo dėl kitų priežasčių, kaip kad dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą, griežtoji deliktinė atsakomybės netaikoma. Iš byloje pateiktų įrodymų nėra pagrindo išvadai, kad žala aptartų butų savininkams/valdytojams galėjo būti padaryta dėl daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) trūkumų, o ne dėl kitų priežasčių. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų – butų savininkų/valdytojų paaiškinimų, atsakovo pateikto įvykių registro (t. 1. B. l. 14-16; t. 1, b. l. 41; t. 1, b. l. 92) labiau tikėtina, kad žala butų savininkams/valdytojams galėjo būti padaryta būtent dėl kitų nenustatytų priežasčių, tačiau ne dėl daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) trūkumų.

6.2. Ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl atsakovas nėra atsakingas už ieškovo patirtus nuostolius išmokant 586,60 Eur draudimo išmokų:

6.2.1. Kaip nustatyta šio sprendimo 6.1.1 punkte, šiuo atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai), atitinkamai ieškovas turi įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

1) šio sprendimo 6.1.2 punkte jau nustatyta, kad ieškovas neįrodė butų (duomenys neskelbtini) savininkams/valdytojams kilusios žalos priežasčių. Nenustačius butų (duomenys neskelbtini) savininkams/valdytojams kilusios žalos priežasčių, nėra jokios galimybės aiškintis ar tas priežastis galėjo lemti kokie nors tyčiniai ar neatsargūs atsakovo veiksmai. Atsakovas tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek bylos nagrinėjimo iš esmės metu pažymėjo, kad savo pareigas dėl daugiabučių namų priežiūros vykdo nustatyta tvarka, šiais atsakovo paaiškinimais, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo abejoti. Ieškovui nenurodžius konkrečiai kada ir kokių konkrečių veiksmų atsakovas neatliko, atsakovas pagrįstai nurodė, kad jis nežino, kokius papildomus įrodymus turėtų pateikti teismui ir gintis nuo ieškovo įrodinėjamų atsakovo neteisėtų veiksmų. Atitinkamai nėra pagrindo teismo išvadai, kad atsakovas atliko ar galėjo atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus, ar kad atsakovas galėjo neatlikti kokių nors jam nustatytų pareigų;

2) nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas yra kaltas dėl ieškovo patirtų nuostolių ar kad tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių yra priežastinis ryšys;

3) ieškovas savo papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad šiuo atveju atsakovo atžvilgiu taikytina contra spoliatorem prezumpcija, t. y. jeigu šalis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs. Teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti contra spoliatorem atsakovo atžvilgiu, nes nėra duomenų apie tai, kad ieškovas ar teismas reikalavo, o atsakovas atsisakė pateikti kokius nors bylai reikšmingus įrodymus:

- contra spoliatorem yra teisės doktrinoje žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005; 2010 birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016 52 punktą; 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016 52 punktą; 2017 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017 69 punktą ir kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 70 punktas);

- kitaip tariant, paprastai civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412), taip įrodinėjimo pareiga negali būti perkelta atsakovui (CPK 178 straipsnis). Atsakovas turi pareigą pateikti įrodymus, kai reikia atsikirsti į ieškovo įrodinėjamas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

Taigi contra spoliatorem gali būti taikoma ne dėl bet kokio įrodymo nepateikimo į bylą, o tik dėl tokio, kurio buvo prašyta/reikalauta ir kuris patvirtina ar paneigia šalių įrodinėtinas aplinkybes ir kurio šalis veikdama prieš greitą bylos išnagrinėjimą nepateikė į bylą. Nenustačius konkrečiai kokius įrodymus atsakovas turėjo pateikti ir kokių konkrečių įrodymų jis nepateikė juos slėpdamas, sunaikindamas ar atsisakydamas juos pateikti, nėra pagrindo taikyti ir contra spoliatorem taisyklę atsakovo atžvilgiu.

7. Antrasis ieškovo reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 586,60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo yra atmestinas, atmetus pagrindinį ieškovo reikalavimą, t. y. nėra teisinio nei faktinio pagrindo ieškovo naudai taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio nuostatas.

8.1 Ieškovo prašymas priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį (21 Eur, ZL70096) ir kitas bylinėjimosi išlaidas (duomenų nepateikta) atmestinas, nes atmesti pagrindiniai ieškinio reikalavimai (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

8.2. Atsakovas nepateikė prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl jo naudai bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

9. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nepatyrė procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (teismo 2023 m. birželio 26 d. pažyma), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo valstybei klausimas nespręstinas.

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 264 – 265, 268–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ADB „Gjensidige“ (į. k. 110057869) ieškinį atsakovui UAB Mano būstas sostinė (į. k. 121457971) atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.