- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-19
- Bylos Nr.
- eB2-1637-861/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00777-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Kreditorius
- A. K., G. K., I. B., J. J., R. D., S. K., K. L., T. Š., Š. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų bankrutavusios UAB „Baldų gamybos personalo nuoma“ kreditorių A. K., G. K., I. B., J. J., R. D., S. K., K. L., T. Š., Š. S. prašymą dėl UAB „Baldų gamybos personalo nuoma“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Baldų gamybos personalo nuoma“ kreditoriai A. K., G. K., I. B., J. J., R. D., S. K., K. L., T. Š. ir Š. S. pateikė prašymą dėl BUAB „Baldų gamybos personalo nuoma“ bankroto pripažinimo tyčiniu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose nustatytais pagrindais, taip pat prašė atsakingu asmeniu dėl bendrovės bankroto pripažinti R. Ž. bei apriboti R. Ž. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu penkeriems metams, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi BUAB „Baldų gamybos personalo nuoma“ bankrotą pripažino tyčiniu.
Šalies argumentai
3. Suinteresuotas asmuo R. Ž. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų prašymą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Pareiškėjai A. K., G. K., I. B., J. J., R. D., S. K., K. L., T. Š. ir Š. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
5. 2022 m. vasario 3 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baldų gamybos personalo nuoma“ bankroto pripažinimo tyčiniu perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacines instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmes išnagrinėti apeliacines instancijos teisme.
7. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, t. y. iš esmės neišanalizavo ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, būtinų JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose numatytiems tyčinio bankroto požymiams nustatyti, taip pat iš viso nepasisakė dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto požymio, nors pareiškėjai dėl pastarojo pasisakė bei nurodė eilę aplinkybių šiam pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas selektyviai pasirėmė nedidele dalimi pareiškime išdėstytų aplinkybių, tačiau jų akivaizdžiai neįvertino bei nekonstatavo ryšio tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo ir priėjo išvadų dėl bendrovės tyčinio bankroto.
8. Lietuvos apeliacinis teismas akcentavo, kad bylą nagrinėjant iš naujo turi būti nagrinėjamos nutarties 22 – 23, 27 punktuose nurodytos aplinkybės.
Šalies argumentai
9. BUAB „Baldų gamybos personalo nuoma“ kreditoriai A. K., G. K., I. B., J. J., R. D., S. K., K. L., T. Š. ir Š. S. pateikė prašymą dėl BUAB „Baldų gamybos personalo nuoma“ bankroto pripažinimo tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose nustatytais pagrindais, taip pat prašė atsakingu asmeniu dėl bendrovės bankroto pripažinti R. Ž. bei apriboti R. Ž. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu penkeriems metams, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodo, kad atsakovas su finansiniais sunkumais susidūrė 2019 m. ir nuo to laiko atsakovo finansinė padėtis nuolatos blogėjo, 2020 m. jam buvo iškelta bankroto byla. Atsakovo atžvilgiu inicijuotos bylos teismuose dėl skolų priteisimo, taip pat taikomi turto areštai.
11. Iš nemokumo administratoriaus 2021 m. birželio 18 d. ataskaitos, kuri buvo patvirtinta vykusiame 2021 m. liepos 12 d. kreditorių susirinkime matyti, kad 2018 m. bendrovei pradėjus vadovauti R. Ž., bendrovės mokumas nuosekliai mažėjo, kadangi augo įsipareigojimų dydžiai kreditoriams, tuo tarpu bendrovės turtas nuolat mažėjo.
12. Bendrovė buvo nemoki jau 2017 m. gruodžio 31 d., todėl jai turėjo būti keliama bankroto byla dar 2018 m., tačiau to nepadarius bendrovės veikla buvo organizuojama taip, jog bendrovės turtinė padėtis tik blogėjo. 2020 metais bendrovė iš savo veiklos gavo 179 472,76 Eur pajamų (130 246,36 Eur už parduotas prekes ir 49 226,40 Eur už suteiktas paslaugas), tačiau bendrovės turtas lyginant su 2019 m. gruodžio 31 d. sumažėjo 368 974 Eur suma, o bendrovės įsipareigojimai padidėjo 22 650 Eur suma iki 471 945 Eur.
13. Pažymi, jog prieš pat bankroto bylos iškėlimą, nesat jokių pirminių dokumentų, leidžiančių atlikti tokio pobūdžio įrašus, bendrovės apskaitos registruose be pirminių apskaitos dokumentų buvo nurašyta bendrovės turto už bendrą 168 292,80 Eur sumą, tuo tarpu eliminuota/panaikinta įrašų apie bendrovės atsargas už bendrą 179 566,55 Eur sumą. Bendra iš apskaitos programos panaikinto turto vertė sudaro 347 859,35 Eur. Beveik visą per 2020 m. sumažėjusio bendrovės turto vertę sudaro apskaitos registruose be pirminių dokumentų nurašyto turto ir panaikintų buhalterinių įrašų vertė (per 2020 m. sumažėjo turto už 368 974 Eur, per 2020 m. nurašyta turto už 347 859,35 Eur).
14. Vertina, jog bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateiktas 2020 m. rugpjūčio 10 d. balansas, kuriuo vadovavosi ir nemokumo administratorius, rengdamas 2021 m. birželio 18 d. ataskaitą yra suklastotas ir neatitinkantis realios atsakovo finansinės padėties nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną.
15. Buvęs bendrovės vadovas jokių atsargų nemokumo administratoriui neperdavė, kas leidžia spręsti, jog bendrovės atsargos buvo pasisavintos arba išvaistytos.
16. Atsakovo Bandomasis balansas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 01 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. leidžia spręsti apie galimus bendrovės apskaitos registrų įrašų klastojimus, juos atliekant atgaline data jau po bankroto bylos atsakovui iškėlimo.
17. Atkreipia dėmesį, jog vadovas R. Ž., siekdamas išvengti priverstinio skolų išieškojimų iš atsakovo banko sąskaitose esančių lėšų, bendrovės klientams pateikdamas sąskaitas faktūras nurodė, jog bendrovei mokėtinos sumos turi būti pervedamos ne į Lietuvoje, o užsienyje (Nyderlanduose ir Belgijoje), esančias sąskaitas. Bendrovės vadovas R. Ž., žinodamas apie atsakovo nemokumą ir jo atsakovo atžvilgiu pradėtus priverstinius skolų išieškojimo veiksmus, bendrovės klientams nurodė mokėjimus atlikti ne į atsakovo vardu Lietuvos Respublikoje veikiančiuose bankuose atidarytas sąskaitas, o apskritai į kito juridinio asmens vardu užsienio valstybėse atidarytas banko sąskaitas.
18. Bendrovė prieš pat bankrotą atliko buhalterinius sudengimus; identifikuoti apskaitos vedimo pažeidimai; atsakovo buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai, turint tikslą pasisavinti bendrovės turtą ir išvengti prievolių įvykdymo kreditoriams.
19. Pareiškėjų manymu, atsakovo bankroto byloje egzistuoja JANĮ 70 str. 2 d. 1, 3 ir 4 p. įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, kurie yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su jau 2018 metais nemokiu buvusio atsakovo finansinės padėties esminiu pabloginimu, kas sudaro pagrindą atsakovo bankrotą pripažinti tyčiniu. Atsakovo bankroto byloje egzistuoja JANĮ 70 str. 2 d. 1 p. ir 3 p. požymių sutaptis, kadangi bendrovei sudarant nuostolingus sandorius ir slepiant savo turtą buvo panaikintos bendrovės kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovo turtą.
20. Pažymi, jog R. Ž. neperdavė jokio bendrovės turto nemokumo administratoriui, kadangi apgaulingai vesdamas atsakovo buhalterinę apskaitą, panaikino įrašus apie faktiškai bendrovės turėtas atsargas, taip jas pasisavindamas arba iššvaistydamas, todėl ir dėl šios priežasties atsakovo kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovo turtą buvo panaikintos.
21. Administratoriui buvo perduoti ne visi bendrovės apskaitos dokumentai, o taip pat perduoti dokumentai neatitinka faktinių bendrovės rodiklių.
22. Akcentuoja, jog nustačius, kad atsakovo bankrotą nulėmė tyčiniai buvusio atsakovo vadovo R. Ž. veiksmai, yra pagrindas taikyti LR JANĮ 13 str. 2 d. įtvirtintą nuostatą ir apriboti R. Ž. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Atsiliepimas
23. Suinteresuotasis asmuo R. Ž. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog prašo atmesti pareiškėjų prašymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog pareiškėjų keliamos abejonės dėl atliktų priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymo laikytinos kaip neturinčios pagrindo manyti, kad R. Ž. atliko neteisėtus veiksmus ir sukėlė Bendrovei žalą. Įsiteisėjusiu Sprendimu buvo nustatytos aplinkybės, jog atlikti įskaitymai nesukėlė Bendrovei žalos.
24. Pareiškėjai neteisingai vertina gamybos procesus, kadangi jokios medžiagos nebuvo nurašytos. Pareiškėjai nurodė, kad iš vienos buhalterinės sąskaitos įrašai buvo perkeliami į kitas. Paaiškino, jog visos nurodytos operacijos yra medžiagų judėjimas tarp atsargų sąskaitų atliekant medžiagų pajamavimą į sandėlį, perdavimą į gamybą, pagaminimą ir suformavimą galutinio produkto savikainos. Jokios medžiagos nebuvo nurašytos, o tiesiog buvo tinkamai forminamos operacijos.
25. Pareiškėjai neturi žinių apie gamybos ir atsargų procesus bei apskaitą, todėl nepagrįstai įprastą atsargų judėjimą tarp atsargų apskaitos sąskaitų traktuoja kaip medžiagų nurašymą. Visos operacijos yra tinkamai apskaitytos, kiekvienos medžiagos judėjimas iš skirtingų sandėlio lokacijų yra apskaitomas įmonės apskaitoje. Detalus visos didžiosios knygos iššifravimas yra perduotas nemokumo administratoriui.
26. Nurodo, jog judant atsargoms gamybos procese sumažėja viena atsargų sąskaita ir tuo pačiu buhalteriniu įrašu padidėja kita gamybos proceso atsargų apskaitos sąskaita nesumažinant turto, todėl faktinių prielaidų pareiškėjų nurodytoms aplinkybėms nėra ir negali būti, kas leidžia daryti išvadą, kad jokių neteisėtų veiksmų atlikta nebuvo. Vykdant gamybą perkamos medžiagos juda per gamybos etapus ir atitinkamai apskaitoje keičiasi jų buhalterinės sąskaitos, tačiau tai nereiškia atsargų nurašymo ar medžiagų sumažėjimo.
27. Pareiškėjai nenurodo, kas konkrečiai galėjo būti neperduota, nemokumo administratorius taip pat nereiškia pretenzijų, kad kokie nors dokumentai jam nebuvo perduoti, todėl nėra faktinio pagrindo laikyti, kad yra duomenų ar dokumentų trūkumas.
28. Bendrovė priklausė Nyderlandų SORETTO įmonių grupei, kuri savo veikloje naudojo įvairius tarptautinius Europos bankus bei jų įmonių grupėms skirtus bankinius produktus. UAB ,,Baldų gamybos personalo nuoma“ turėjo atsiskaitomąsias sąskaitas keturiuose bankuose. Visos atliktos bankinės operacijos yra importuotos ir apskaitytos verslo – apskaitos valdymo sistemoje. Visi buhalteriniai įrašai pateikti nemokumo administratoriui.
Šalies argumentai
29. Pareiškėjai nurodo, kad įmonė gavo 151 193,15 Eur pajamų į Europos Sąjungos bankuose turimas įmonės sąskaitas, tačiau nutyli, kad šios lėšos buvo panaudotos įmonėje dirbantiems darbuotojams išmokėti darbo užmokestį ir komandiruotpinigius (įskaitant ir pačius pareiškėjus), įsigyti medžiagas vykdomiems projektams užbaigti, sumokėti už nuomojamos įrangos nuomą.
30. Nors pareiškėjai išsamiai susipažino su bankų išrašais, tačiau negalėjo objektyviai pagrįsti teiginių dėl pinigų netinkamo panaudojimo, todėl akivaizdu, kad nei vienas euras nebuvo pasisavintas ar panaudotas netinkamai.
31. Akcentuoja, jog Nyderlandų registre registruota tik viena įmonė pavadinimu SORETTO holding B.V. ir nėra jokios įmonės „panašiu pavadinimu“, kaip teigia pareiškėjai. SORETTO furniture EU nėra registruota Nyderlandų registre.
32. Dėl atliktų mokėjimų sudengimais prieš pat bankroto bylos atsakovei iškėlimą nurodo, jog visos nurodytos pareiškėjų aplinkybės buvo paneigtos įsiteisėjusiu Sprendimu. Šios aplinkybės jau buvo tirtos ir pašalintos įsiteisėjusiu Sprendimu ir buvo konstatuota, kad R. Ž. neatliko jokių neteisėtų veiksmų.
33. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-2743-661/2021 teismas konstatavo, kad jokių tyčinio bankroto požymių nenustatė. Analogiškas išvadas priėmė ir nemokumo administratorius, kuris 2020-06-18 ataskaitoje aiškiai nurodė, kad blogas valdymas nustatytas nebuvo, todėl atitinkamai nenustatyti ir tyčinio bankroto požymiai.
34. Nagrinėjamu atveju nėra nei vieno įrodymo, o tik abstraktūs teiginiai, kad turto, veiklos, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio negalima nustatyti ar bent iš dalies nebūtų galima nustatyti dėl konkrečių dokumentų neperdavimo, netgi nenurodoma, kokie konkrečiai dokumentai nebuvo perduoti.
35. Paaiškino, jog dėl susiklosčiusios pandeminės situacijos ir pritaikytų ribojimų, karantino paskelbimo, įmonė 2020 metų I ketvirtį papuolė į krizinę situaciją. Projektai, kurių gamyba turėjo būti pradėta, buvo atšaukti, o esamų objektų pabaigimas ir pridavimas tapo komplikuotas dėl patekimo į juos ir klientų pridavimo vilkinimo siekiant nukelti mokėjimo terminus. Negaudama pajamų, įmonė pradėjo vėluoti mokėti darbo užmokesčius darbuotojams, dalis darbuotojų išėjo iš darbo ir objektų pridavimas tapo dar komplikuotesnis. Siekiant nedidinti įmonės nuostolių, tačiau matant realias galimybes įmonei tęsti veiklą, buvo priimtas sprendimas iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, sumažinti įmonės kaštus.
36. Dėl buvusios vadovės R. D. sukeltos žalos pažymi, jog nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2018 m. liepos 5 d. įmonės vadovė buvo R. D. ir būtent šio asmens vadovavimo metu atliktų neteisėtų veiksmų (grynųjų pinigų pasisavinimas, klientų piniginių lėšų pasisavinimas ir neįtraukimas į buhalterinę apskaitą, neproporcingų sutartinių santykių sudarymas su kitomis bendrovėmis) R. Ž. vadovaujant buvo pateiktas ieškinys, kuriuo buvo reikalauta iš R. D. priteisti 127 826,30 Eur žalos.
37. Įmonė patyrė išlaidų dėl susiklosčiusios situacijos užsakovams nutraukus sutartis, praradus užsakymus, padidėjus medžiagų kainoms ir dėl kitų priežasčių, susiklosčiusių dėl pasaulinės pandemijos.
38. Dėl 129 297,00 Eur atsargų nurodo, jog 2020-01-01 dienai įmonė turėjo 129 297,00 Eur medžiagų atsargų, kurios buvo sunaudotos gamybos procese pagal užsakovų užsakymus. Dėl susiklosčiusios pandeminės situacijos, medžiagų kainų šuolis buvo didelis, tačiau prekių paklausa krito, todėl pardavimai nesiekė patirtų išlaidų.
39. Dėl 10 454,38 Eur skolų nurašymo pagal aktus nurodė, jog programa automatiškai sugeneravo buhalterinę pažymą, kurioje buvo atspindėta visa nurodyta suma. R. Ž. manė, kad nurodytą sumą yra perdavęs, todėl paaiškėjus šiai aplinkybei 2020 m. rugpjūčio 31 d. buhalterinę pažymą, grindžiančią nurodytą sumą, pateikė nemokumo administratoriui.
Šalies argumentai
40. Pareiškėjai pateikė rašytinius paaiškinimus dėl suinteresuoto asmens pateiktų rašytinių paaiškinimų, kuriuose nurodo, jog su rašytiniais paaiškinimais teismui pateiktos buhalterinės pažymos Įvairūs/2020/0133 ir Įvairūs 2020/0021 apskritai šioje byloje negali būti laikomos įrodymais, kadangi visiškai nėra aiškios jų parengimo aplinkybės, jos nėra pasirašytos jokių asmenų bei apskritai nėra aišku, kokios bendrovės galimi apskaitos duomenys yra pateikiami vadinamose „buhalterinėse“ pažymose. Dėl šios priežasties, vadinamos buhalterinės pažymos gali būti laikomos ne kokiu nors įrodymu byloje, o tiesiog paprastais lapais su juose matomais skaičiais, todėl jos negali būti vertinamos byloje ir jų pagrindu negali būti daromos jokios išvados.
41. Akcentuoja, jog suinteresuoto asmens į bylą pateiktos „buhalterinės pažymos“ neatitinka juridinio asmens dokumentais keliamų reikalavimų ir LR Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, kas lemia, kaip jau buvo nurodyta, kad jomis priimant sprendimą šioje byloje vadovautis negalima.
42. Pareiškėjų vertinimu, negalima vadovautis ir 2022 m. vasario 28 d. Konsultacine specialisto išvada, kuri išimtinai buvo parengta vadovaujantis tik specialistui pateiktomis buhalterinėmis pažymomis Įvairūs/2020/0133 ir Įvairūs 2020/0021, kadangi specialisto išvada yra parengta vadovaujantis buhalterinėmis pažymomis, kurios neatitinka teisės aktų reikalavimų, o jų duomenų šaltinis nėra žinomas.
Atsiliepimas
43. Trečiasis asmuo teigia, kad ING bank atidaryta sąskaita priklausė bankrutuojančiai įmonei, tačiau pateiktos iškarpos jokiu būdu nepatvirtina, kad ši užsienyje atidaryta sąskaita tikrai priklausė bendrovei ir, kad į ją galėjo būti teisėtai pervedamos lėšos. Kad minėta sąskaita priklauso tikrai bankrutuojančiai bendrovei, galėtų patvirtinti tik oficialus užsienyje registruoto banko patvirtinimas arba duomenys, kurie būtų pateikti VMI apie užsienyje atidarytą sąskaitą. Tačiau jokia oficialia pažyma apie asmenį, kuriam faktiškai priklauso sąskaita, atidaryta ING bank, byloje nėra pateikta, o paaiškinimuose pateiktos įvairios iškarpos neatskleidžia tikrojo sąskaitos valdytojo. Tuo tarpu VMI jokie duomenys apie bankrutuojančios bendrovės vardu užsienyje atidarytas sąskaitas nebuvo pateiktos, nors tai privalėjo būti padaryta.
44. Suinteresuotam asmeniui į bylą neapteikus oficialių įrodymų, kad ING bank ir kitose užsienio valstybėse atidarytos banko sąskaitos tikrai buvo atidarytos bankrutuojančios bendrovės vardu, lėšų nukreipimas į užsienio sąskaitas turėtų būti laikomas kaip turto slėpimas, bankrutuojančios bendrovės sąmoningas turtinės padėties bloginimas, bendrovės lėšas nukreipiant į svetimų juridinių asmenų sąskaitas, kas atitinka tyčinio bankroto požymius.
45. Nors suinteresuotas asmuo atskirajame skunde teigia, kad atsakovo nemokumo administratoriui buvo perduotos tiek sutartys su UAB „Supellex“, tiek neva šios bendrovės išrašytos sąskaitos, o taip pat teigia, kad sąskaitos buvo deklaruotos VMI sistemoje, tačiau tokių teiginių jokiais įrodymais nepagrindžia, tuo tarpu iš nemokumo administratoriaus išdėstytos pozicijos byloje, o taip pat jo pateiktos ataskaitos matyti, kad tokie dokumentai nemokumo administratoriui perduoti nebuvo ir kad UAB „Supellex“ išrašytos sąskaitos VMI sistemoje nebuvo deklaruotos.
46. Suinteresuotam asmeniui nemokumo administratoriui neperdavus dokumentų, pagrindžiančių apskaitos registruose atliktų įrašų dėl atsargų eliminavimo dokumentų ir tokių dokumentų nepateikus teismui šioje byloje, nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, kad įrašai apskaitos registruose buvo atlikti pagrįstai. Priešingai, galima pagrįstai spręsti, kad įrašai, kurie atlikti nesant pirminių apskaitos dokumentų, yra padaryti neteisėtai ir turint tikslą nuslėpti tikrą bendrovės turtinę padėtį.
47. Suinteresuotas asmuo perdavė ne visus bendrovės apskaitos dokumentus, neparengė ir neperdavė bendrovės balanso, sudaryto nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai (todėl net nėra aišku, kokios apimties turtą bendrovės vadovas privalėjo perduoti nemokumo administratoriui), perduoti dokumentai buvo visiškai netvarkingi, bendrovės lėšos buvo nukreipiamos į užsienyje atidarytas banko sąskaitas, todėl nėra galimybės nustatyti bendrovės kapitalo ir įsipareigojimų dydžio. Tai lemia, kad teismas, nustatęs, jog bendrovės dokumentai tinkamai nebuvo perduoti nemokumo administratoriui ir šių aplinkybių suinteresuotam asmeniui nepaneigus, atsakovo bankrotas turi būti pripažįstamas tyčiniu.
48. Į bendrovės turtą yra įtraukiama 800 000,00 Eur suma kaip ateinančių laikotarpių sukauptos pajamos pagal 2020 m. birželio 10 d. atsakovo ir SIA LAGE GROUP sudarytą sutartį, tačiau pažymi, jog sutarties vykdyti nebuvo planuojama, t. y. sutartis buvo nutraukta jos sudarymo dieną.
49. Analizuojant 2020 m. rugpjūčio 10 d. balansą matyti, kad bendrovė jame neapskaito jokių atsargų, tuo tarpu iš didžiosios knygos matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo daromi medžiagų nurašymai, be to nemokumo administratoriui su bendrovės dokumentais taip pat buvo perduotas atsakovo Bandomasis balansas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 01 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., kuriame yra apskaitoma bendrovės atsargų jau už 171453,26 Eur sumą. Taigi akivaizdu, jog teismui pateiktame balanse sąmoningai ir klastojant balanso duomenis nebuvo nurodomi bendrovės atsargų likučiai, siekiant išvengti privalomo bendrovės turto perdavimo nemokumo administratoriui po bankroto bylos iškėlimo.
50. Buvęs bendrovės vadovas jokių atsargų nemokumo administratoriui neperdavė, kas leidžia spręsti, jog bendrovės atsargos buvo pasisavintos arba išvaistytos, nors faktiškai galėjo būti panaudotos bendrovės kreditorių įsipareigojimų dengimui.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
51. Vilniaus apygardos teismas 2020-09-15 nutartimi UAB „Baldų gamybos personalo nuoma“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė MB „Dilasis“.
52. BUAB „Baldų gamybos personalo nuoma“ kreditoriai A. K., G. K., I. B., J. J., R. D., S. K., K. L., T. Š. ir Š. S. pateikė prašymą dėl BUAB „Baldų gamybos personalo nuoma“ bankroto pripažinimo tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose nustatytais pagrindais, taip pat prašė atsakingu asmeniu dėl bendrovės bankroto pripažinti R. Ž. bei apriboti R. Ž. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu penkeriems metams, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
53. Vilniaus apygardos teismas 2021-12-08 nutartimi BUAB „Baldų gamybos personalo nuoma“ bankrotą pripažino tyčiniu.
54. 2022-02-03 Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021-12-08 nutartį panaikino ir klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baldų gamybos personalo nuoma“ bankroto pripažinimo tyčiniu perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
55. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė sprendė, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, t. y. iš esmės neišanalizavo ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, būtinų JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose numatytiems tyčinio bankroto požymiams nustatyti, taip pat iš viso nepasisakė dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto požymio, nors pareiškėjai dėl pastarojo pasisakė bei nurodė eilę aplinkybių šiam pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas selektyviai pasirėmė nedidele dalimi pareiškime išdėstytų aplinkybių, tačiau jų akivaizdžiai neįvertino bei nekonstatavo ryšio tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo ir priėjo išvadų dėl bendrovės tyčinio bankroto.
56. Lietuvos apeliacinis teismas akcentavo, kad bylą nagrinėjant iš naujo, turi būti nagrinėjamos nutarties 22 – 23, 27 punktuose nurodytos aplinkybės.
57. Kasacinio teismo išaiškinta, jog nagrinėjant bankroto bylas, kreiptinas dėmesys į tikrąsias bankroto priežastis, t. y. ar įmonės bankroto nenulėmė sąmoningas blogas jos valdymas, įmonės nuostolingai pasirašyti sandoriai, ar nebuvo iššvaistytas ir perleistas kitiems asmenims įmonei priklausantis turtas. Apie tyčinį bankrotą galima spręsti iš to, kad įmonės vadovai akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbą ar jo neorganizavo; buvo sudaromi nuostolingi sandoriai; akivaizdžiai turtas buvo paslėptas, išvaistytas, perleistas kitiems asmenims, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti; būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo; tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki.
58. Teismas pažymi, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą, siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo nustatymo bylose vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto.
59. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo pareiga būti aktyviam bankroto bylose negali būti suprantama kaip teismo pareiga savo iniciatyva rinkti įrodymus dėl kiekvieno galimo neteisėtos veikos epizodo įtakos bendrovės mokumui, t. y. teismui negali būti perkeliama įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir bendrovės nemokumo atsiradimo ar esminio nemokios bendrovės padėties pabloginimo priežastinio ryšio įrodinėjimo našta. Šaliai nepateikus duomenų, kad toks priežastinis ryšys egzistuoja, teismas konstatuoja tyčinį bankrotą esant neįrodytą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-773-1120/2021).
Žemesnės instancijos teismas
60. Lietuvos apeliacinis teismas 2022-02-03 nutarties 22 punkte nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs aplinkybę, jog atitinkami dokumentai nemokumo administratorei nebuvo perduoti, tačiau nenustatęs ryšio tarp aplinkybių, susijusių su UAB „Suppelex“ bendrovei išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis ir jų pagrindu atliktu priešpriešinių reikalavimų įskaitymu bei dėl to bendrovei sukeltos žalos – nemokumo ar jau nemokios bendrovės padėties pabloginimo – konstatavo JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio egzistavimą. Tokiu būdu teismas, nenustatęs ryšio tarp suinteresuoto asmens veiksmų ir atsakovės nemokumo ar jos būklės pabloginimo, padarė nepagrįstas išvadas. Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto pagrindo, kuriuo pareiškėjai taip pat prašė pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu, teismas iš viso nepasisakė, t. y. neišnagrinėjo vieno iš pareiškime nurodytų reikalavimų.
61. Lietuvos apeliacinis teismas 2022-02-03 nutarties 23 punkte nurodė, kad pareiškime buvo keliamos abejonės dėl neteisėto atsargų nurašymo ir / ar jų neperdavimo nemokumo administratorei, dėl atsakovės atliktų mokėjimų į kitose valstybėse esančias ne bendrovei priklausančias kredito įstaigų sąskaitas, tarp atsakovės bei su ja susijusių įmonių atliktais mokėjimų sudengimais prieš pat bankroto bylos atsakovei iškėlimą.
62. JANĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
63. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
Žemesnės instancijos teismas
64. Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad pagal naująjį reglamentavimą, tyčiniu bankrotas gali būti pripažintas nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus.
65. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teigia, kad suinteresuotas asmuo R. Ž. sudarė nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus bendrovei sandorius. Taip pat, pareiškėjų vertinimu, į užsienyje esančias sąskaitas pervedamos lėšos galėjo būti pasisavinamos arba jomis galėjo būti atsikaitoma su įmonės kreditoriais, tačiau juos selektyviai atsirenkant, neatsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintą privalomą atsiskaitymų eiliškumą. Teismas su tokiais pareiškėjų teiginiais nesutinka.
66. Suinteresuotas asmuo R. Ž. akcentavo, kad Vilniaus apygardos teismas 2021-12-23 sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-2845-565/2021 (toliau – Sprendimas) išnagrinėjo ieškovės BUAB „Baldų gamybos personalo nuoma“ administratorės MB „Dilasis“ ieškinį R. Ž.. Šioje byloje ieškinys buvo suformuluotas grindžiant Bendrovei žalą tuo, jog R. Ž., kaip buvęs Bendrovės direktorius, atliko UAB „Mirata“, UAB „Soretto factory 2022“, UAB „Supellex“ ir UAB „Suntracker LT“ tarpusavio priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymus bei tuo, kad 2019-12-31 turtas buvo mažesnis nei Bendrovės įsipareigojimai. Įsiteisėjusiu sprendimu teismas ieškinį atmetė visiškai ir konstatavo, kad atlikus ieškovės nurodytus įskaitymus/reikalavimo perleidimą už skolą, ieškovei turtinė žala nebuvo padaryta – nors ieškovė neteko 89 753,12 Eur vertės reikalavimo teisių, tačiau tokia pat verte sumažėjo ir ieškovės įsipareigojimai. Teigia, kad atlikti įskaitymai nebuvo ekonomiškai nenaudingi.
67. Pažymėtina tai, kad nuostolingais ar ekonomiškai nenaudingais galėtų būti pripažįstami tokie sandoriai, kurių vykdymas reikštų nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei. Tačiau net ir nustačius, kad sandoris yra įmonei nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Kreditorių (potencialių kreditorių) teisių ir teisėtų interesų pažeidimas yra siejamas tik su tuo, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).
Žemesnės instancijos teismas
68. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo sudarant ekonomiškai nenaudingus sandorius ir įmonės nemokumo arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Teismas, spręsdamas dėl sandorių ekonominio (ne)naudingumo, turėtų vertinti, ar konkretūs sandoriai lėmė įmonės nemokumą ir (ar) jais esmingai buvo bloginama bendrovės finansinė padėtis. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-326-381/2020).
69. Pareiškėjai nurodo, jog nemokumo administratorius nustatė, kad Bendrovė prieš pat bankrotą atliko buhalterinius sudengimus. Teigia, jog atlikti buhalteriniai sudengimai pažeidė kitų kreditorių interesus, kadangi susijusiam skolininkui klastojant dokumentus buvo sudaryta galimybė išvengti turtinės prievolės įvykdymo kreditoriui.
70. Pareiškėjų duomenimis, bendrovė sudarė sudengimus su įmonėmis: UAB „Mirata“ sudengimas atliktas 2020-07-14, UAB „Soretto Factory 2022“ sudengimai atlikti 2020-07-01 bei 2020-08-07, UAB „Suntracker LT“ sudengimas atliktas 2020-08-31, UAB „Suppelex“ sudengimai atlikti 2020-07-01, UAB „Soretto Construction EU“ sudengimas atliktas 2020-03-04, UAB „Grassor“ sudengimas atliktas 2020-04-17. Teismas pažymi, jog pareiškėjai, nurodydami argumentus dėl minimų sudengimų, nurodo, jog: „<...>kyla pagrįstų abejonių ar faktiškai kokie nors baldai pagal sutartį apskritai buvo gaminti“; „labai tikėtina <...>“, o tai, teismo vertinimu, pareiškėjų subjektyvios prielaidos apie, jų manymu, atliktus neteisėtus įskaitymus, nepagrįsti įrodymais. Bylos duomenys patvirtina, jog bendrovė nuomojosi stakles iš UAB „Supellex“. Pareiškėjai kelia abejones dėl to, jog siekiant, kad UAB „Supellex“ netektų mokėti Bendrovei maždaug 60 000 Eur, buvo išrašytos sąskaitos už neva staklių nuomą ir tokiu būdu buvo atliktas sudengimas. Tai įrodinėja teigdami, jog didžiojoje knygoje nurodytas sudengimas yra atvaizduotas tik didžiojoje knygoje, tačiau faktiniais duomenimis pagrįstas nėra, o sąskaitos faktūros nebuvo perduotos bankroto administratoriui. Teismas pažymi, jog vien dokumentų neperdavimas savaime nesudaro pagrindo teigti, kad toks sandoris įmonei buvo ekonomiškai nenaudingas ir neatitiko bendrovės interesų.
71. Pareiškėjų vertinimu, į užsienyje esančias sąskaitas pervedamos lėšos galėjo būti pasisavinamos arba jomis galėjo būti atsiskaitoma su įmonės kreditoriais, tačiau juos selektyviai atsirenkant, neatsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintą privalomą atsiskaitymų eiliškumą.
72. Analizuojant pareiškėjų argumentus, jog kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktas) matyti, kad jie grindžiami tuo, jog su minėtomis įmonėmis sudengimai buvo atlikti nesilaikant eiliškumo.
73. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: i) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas); ii) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 2 punktas); trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punktas); ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 4 punktas); penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 6.930¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.
74. Kasacinio teismo išaiškinta, jog: i) CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Šios normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Konstatavus, kad skolininkas, atsiskaitydamas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidė atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, laikoma, jog su kreditoriumi atsiskaityta neteisėtai ir šis privalo grąžinti skolininkui viską, ką nepagrįstai gavo, kad skolininkas turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka; ii) tam, jog atliktas mokėjimas būtų pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu pagal aptartą normą, turi būti nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visuma: pirma, skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį; antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-26 -nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018).
75. Pareiškėjai teismui pateikė sudengimų lentelę, iš kurios, kaip minėta, matyti, jog su įmonėmis UAB „Mirata“ sudengimas atliktas 2020-07-14, UAB „Soretto Factory 2022“ sudengimai atlikti 2020-07-01 bei 2020-08-07, UAB „Suntracker LT“ sudengimas atliktas 2020-08-31, UAB „Suppelex“ sudengimai atlikti 2020-07-01, UAB „Soretto Construction EU“ sudengimas atliktas 2020-03-04, UAB „Grassor“ sudengimas atliktas 2020-04-17.
76. Teismas pažymi, jog pareiškėjai neįrodinėjo CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose numatytų kreditorių pažeidimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų kreditorių teisių pažeidimus. Teismo vertinimu, pareiškėjų teiginiai neįrodo, jog suinteresuotas asmuo R. Ž. pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1–2 dalis. Pastebėtina ir tai, jog pareiškėjų teiginiai pakankamai abstraktaus pobūdžio, stokoja detalesnės analizės mokėjimų tyrime ir nepagrindžia, jog R. Ž. būtų sąmoningai pažeidęs CK 6.930¹ straipsnio nuostatą.
77. Pareiškėjų vertinimu, sandoriai sudaryti su kitais susijusias juridiniais asmenimis laikytini atsakovo ir jo kreditorių interesus pažeidžiančiais sandoriais, nes jais buvo panaikintos bendrovės reikalavimo teisės į jos skolininkus. Teismas pažymi, jog pareiškėjai neįrodė, jog konkretūs sandoriai bendrovei buvo nenaudingi. Pažymėtina tai, kad net ir nustačius, kad sandoris yra galimai ekonomiškai įmonei nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-496-1120/2021). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog sandoriai jų sudarymo metu neatitiko bendrovės interesų ir jais buvo siekiama privesti įmonę prie bankroto ar išvengti atsiskaitymo su (potencialiais) kreditoriais. Šiuo atveju nenustatyta ir neįrodyta, kad pareiškėjų minimi sandoriai galėtų būti vertinami kaip sudaryti ekonomiškai nenaudingomis bendrovei sąlygomis, esant vadovo tyčiai sukelti įmonės nemokumą ir/ar išvengti atsiskaitymo su (potencialiais) kreditoriais.
78. Pareiškėjai nurodo, kad per pirmuosius aštuonis 2020 metų mėnesius bendrovė iš savo veiklos gavo 179 472,76 Eur pajamų (130 246,36 Eur už parduotas prekes ir 49 226,40 Eur už suteiktas paslaugas), tačiau bendrovės turtas lyginant su 2019-12-31 sumažėjo 368 974 Eur suma, o bendrovės įsipareigojimai padidėjo 22 650 Eur suma iki 471 945 Eur. Iš atsakovo didžiosios knygos už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-09-30, kuri buvo perduota nemokumo administratoriui, buvo nustatyta, kad 2020-08-31 atsakovo buhalterinės apskaitos registruose buvo atlikta daug buhalterinių įrašų korekcijų. Bendrovės apskaitos registruose be pirminių apskaitos dokumentų buvo nurašyta bendrovės turto už bendrą 168 292,80 Eur sumą, tuo tarpu eliminuota/panaikinta įrašų apie bendrovės atsargas už bendrą 179 566,55 Eur sumą, bendra iš apskaitos programos panaikinto turto vertė sudaro 347 859,35 Eur. Vertina, kad bendrovės vadovas, siekdamas pasisavinti bendrovės turtą bei neketindamas jo perduoti nemokumo administratoriui, sąmoningai į bendrovės apskaitos registrus, pažeisdamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančias teisės normas, įvedė tikrovės neatitinkančią informaciją apie bendrovės turto nurašymą. 2020-03-31 ir 2020-08-31 registrų įrašai galėjo būti atlikti atgaline data, nes nemokumo administratoriui perduotoje didžiojoje knygoje bendrovės atsargų likučiai nėra apskaitomi, tuo tarpu atsakovo Bandomajame balanse už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-09-30 yra apskaitoma atsargų už 171 453,26 Eur.
79. Į bylą pateiktos buhalterinės pažymos Nr. Įvairūs/2020/0133 ir Įvairūs/2020/0021 atspausdintos iš gamybos valdymo ir apskaitos sistemos ODOO. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad visos nurodytos operacijos yra medžiagų judėjimas tarp atsargų sąskaitų, atliekant medžiagų pajamavimą į sandėlį, perdavimą į gamybą, pagaminimą ir suformavimą galutinio produkto savikainos. Vienam produktui pagaminti panaudojamos medžiagos buhalterinėje apskaitoje perkeliamos per mažiausiai tris buhalterines sąskaitas, t. y. įsigytos medžiagos yra apskaitomos vienoje sąskaitoje, vėliau jos perkeliamos į kitą buhalterinę sąskaitą, jas apskaitant sandėlyje, vėliau perduodant medžiagas gamybai jos apskaitomos kitoje sąskaitoje ir galiausiai pagaminus galutinį produktą jos apskaitomos kitoje apskaitos sąskaitoje. Tokiu būdu jokios medžiagos nebuvo nurašytos, o tinkamai forminamos operacijos.
80. Suinteresuotas asmuo paaiškino, jog 31 986,54 Eur vertės medžiagos perkeltos iš atsargų sąskaitos 2010 – „Žaliavų, medžiagų ir komplektavimo detalių įsigijimo savikaina“ į 2030 – „Produkcijos savikaina“; 40 722,34 Eur vertės medžiagos perkeltos iš atsargų sąskaitos 2010 – „Žaliavų, medžiagų ir komplektavimo detalių įsigijimo savikaina“ į 2030 – „Produkcijos savikaina“; 15 845,00 Eur vertės medžiagos perkeltos iš atsargų sąskaitos 20200 – „Nebaigtos produkcijos savikaina“ į 2030 – „Produkcijos savikaina“; 125 149,16 Eur suma buvo korekcinis įrašas, medžiagos nebuvo nurašytos, o iš 2030 – „Produkcijos savikaina“ perkeltos į 82 195,92 Eur į 2010 – „Žaliavų, medžiagų ir komplektavimo detalių įsigijimo savikaina“ bei 42 953,24 Eur į 2020 – „Nebaigtos produkcijos savikaina“. Pažymi, kad 79 738,92 Eur vertės medžiagos perkeltos iš atsargų sąskaitos 2010 – „Žaliavų, medžiagų ir komplektavimo detalių įsigijimo savikaina“ į 2030 – „Produkcijos savikaina“.
81. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog buhalterinėje pažymoje Įvairūs/2020/0133 – 153 447,80 Eur sumažėjo žaliavos (2010) ir analogiška suma padidėjo produkcijos savikaina (2030): 31 986,54 Eur kredituota 2010 – „Žaliavų, medžiagų ir komplektavimo detalių įsigijimo savikaina“, debetuota 2030 – „Produkcijos savikaina“. 40 722,34 Eur kredituota 2010 – „Žaliavų, medžiagų ir komplektavimo detalių įsigijimo savikaina“, debetuota 2030 – „Produkcijos savikaina“. 79 738,92 Eur kredituota 2010 – „Žaliavų, medžiagų ir komplektavimo detalių įsigijimo savikaina“, debetuota 2030 – „Produkcijos savikaina“. Buhalterinėje pažymoje Įvairūs /2020/0021 – 125 149,16 Eur sumažėjo produkcijos savikaina (2030) – 82 195,92 Eur padidėjo Žaliavos (2010) ir padidėjo Nebaigtos produkcijos savikaina (20200): 125 149,16 Eur kredituota 2030 – „Produkcijos savikaina“, Debetuota: 1) 82 195,92 Eur 2010 – „Žaliavų, medžiagų ir komplektavimo detalių įsigijimo savikaina“; 2) 42 953,24 Eur į 20200 – „Nebaigtos produkcijos savikaina“. Išanalizavus minėtas buhalterines pažymas vertintina, jog tokiu būdu vyko judėjimas tarp atsargų, o tai nėra laikoma atsargų nurašymu.
82. Į bylą pateikta 2022-02-28 konsultacinė specialisto išvada dėl buhalterinės apskaitos vedimo ypatumų, susijusių su BUAB „Baldų gamybos personalo nuoma“ vykdoma ūkine-komercine veikla. Tyrimu vertintos buhalterinės pažymos Įvairūs/2020/0133 ir Įvairūs 2020/0021. Specialistas, įvertinęs minėtas pažymas, padarė išvadą, jog bendrovė, perkeldama atsargas iš sąskaitos į produkcijos sąskaitą, nenusižengė Buhalterinės apskaitos įstatymui.
83. Pareiškėjai rašytiniuose paaiškinimuose dėl suinteresuoto asmens rašytinių paaiškinimų nurodo, jog negalima remtis specialisto išvada kaip įrodymu. Vertina, jog specialisto išvada buvo parengta siekiant įrodyti nepagrįstą trečiojo asmens poziciją, išdėstytą rašytiniuose paaiškinimuose, o ne atskleisti realų bendrovės finansinių operacijų turinį. Teigia, jog pateikta išvada yra neaiški bei neobjektyvi. Pažymi, jog suinteresuoto asmens į bylą pateiktos „buhalterinės pažymos“ neatitinka juridinio asmens dokumentais keliamų reikalavimų ir LR Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų. Pateiktos buhalterinės pažymos Įvairūs/2020/0133 ir Įvairūs 2020/0021 apskritai šioje byloje negali būti laikomos įrodymais, kadangi visiškai nėra aiškios jų parengimo aplinkybės, jos nėra pasirašytos jokių asmenų bei apskritai nėra aišku, kokios bendrovės galimi apskaitos duomenys yra pateikiami vadinamose „buhalterinėse“ pažymose. Atsižvelgus į tai, prašo nesivadovauti minėta specialisto išvada.
84. Civilinis procesas paremtas rungimosi principu. Teismas pažymi, jog pareiškėjų nesutikimas su suinteresuoto asmens pateiktų dokumentų turiniu savaime nėra pagrindas nesivadovauti pateiktais įrodymais, o pareiškėjams nepateikus jų abejones, teiginius ar nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, jais nesivadovauti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia, jog įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Pažymėtina, kad nors pareiškėjai prašo nesivadovauti buhalterinėmis pažymomis bei Specialisto išvada, tačiau patys jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių, kad minėti duomenys yra neteisingi bei šiais įrodymais įrodinėjamos aplinkybės yra neteisingos, neteikė, todėl teismas remiasi pateiktomis buhalterinėmis pažymomis Įvairūs/2020/0133 ir Įvairūs 2020/0021 ir Specialisto išvada.
85. Suinteresuotas asmuo paaiškino, jog 2020-01-01 įmonė turėjo 129 297 Eur medžiagų atsargų, kurios buvo sunaudotos gamybos procese pagal užsakovų užsakymus. Papildomai per 2020 metus įmonė įsigijo 42 222 Eur medžiagų, todėl viso per 2020 metus buvo sunaudota baldų gamybai ir montavimui 171 518,80 Eur. Taigi šioje situacijoje medžiagų atsargos nėra dingusios, kadangi jos buvo sunaudotos gaminant baldus, kurie buvo parduoti užsakovams. Paminėtina, kad 2020 metų gamyba buvo atliekama ir pagal 2019 metų gautus užsakymus. Dėl susiklosčiusios pandeminės situacijos medžiagų kainų šuolis buvo didelis, tačiau prekių paklausa krito, todėl pardavimai nesiekė patirtų išlaidų.
86. Dėl 10 454,38 Eur skolų nurašymo pagal aktus suinteresuotas asmuo paaiškino, jog programa automatiškai sugeneravo buhalterinę pažymą, kurioje buvo atspindėta visa nurodyta suma. Paaiškėjus šiai aplinkybei 2020-08-31 buhalterinę pažymą, grindžiančią nurodytą sumą, suinteresuotas asmuo pateikė nemokumo administratoriui. Sutiktina su suinteresuoto asmens argumentu, jog šio dokumento nesavalaikis pateikimas negalėjo nulemti tyčinio bankroto sąlygų. Duomenų, kurie leistų teigti, jog R. Ž. būtų pasisavinęs ar iššvaistęs kokį nors įmonės turtą (atsargas), nenustatyta.
87. Pareiškėjai nurodo, jog atsakovo tuometinis vadovas R. Ž., siekdamas išvengti priverstinio skolų išieškojimų iš atsakovo banko sąskaitose esančių lėšų, bendrovės klientams pateikdamas sąskaitas faktūras nurodė, jog bendrovei mokėtinos sumos turi būti pervedamos ne į Lietuvoje, o užsienyje (Nyderlanduose ir Belgijoje), esančias sąskaitas.
88. Suinteresuotas asmuo paaiškino, jog Bendrovė priklausė Nyderlandų SORETTO įmonių grupei, kuri savo veikloje naudojo įvairius tarptautinius Europos bankus bei jų įmonių grupėms skirtus bankinius produktus. ,,Baldų gamybos personalo nuoma“ turėjo atsiskaitomąsias sąskaitas keturiuose bankuose: ING bank N.V. (šiame banke turi sąskaitas visos SORETTO grupės įmonės); Luminor bankas (LT); UAB Paysera LT; Transfer Wise (BE) (sąskaitos buvo atidarytos visoms SORETTO grupės įmonėms, siekiant pavedimų automatizacijos per verslo valdymo sistemą ODOO). Grupės naudojama ODOO verslo valdymo sistema yra sukurta belgų įmonės ir turi integraciją su belgiškais bankais, todėl itin palengvina buhalterinę apskaitą, atsiskaitymus. Akcentavo, jog visos bankinės operacijos, atliktos aukščiau nurodytuose bankuose yra importuotos ir apskaitytos verslo – apskaitos valdymo sistemoje.
89. Pareiškėjai nurodo, jog į Nyderlanduose (Olandijoje) ir Belgijoje esančias sąskaitas, siekiant išvengti atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais, galėjo būti pervesta 151 193,15 Eur suma. Pareiškėjų vertinimu, į užsienyje esančias sąskaitas pervedamos lėšos galėjo būti pasisavinamos arba jomis galėjo būti atsiskaitoma su įmonės kreditoriais, tačiau juos selektyviai atsirenkant, neatsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintą privalomą atsiskaitymų eiliškumą. Teismas pažymi, jog pareiškėjų argumentai nepagrįsti įrodymais.
90. Suinteresuotas asmuo dėl 151 193,15 Eur sumos nurodo, jog lėšos buvo panaudotos įmonėje dirbantiems darbuotojams išmokėti darbo užmokestį ir komandiruotpinigius, įsigyti medžiagas vykdomiems projektams užbaigti, sumokėti už nuomojamos įrangos nuomą. Pažymėtina, jog pareiškėjai kitokių duomenų neteikė, byloje priešingų duomenų nenustatyta. Teismo vertinimu, pinigų panaudojimas bendrovės poreikiams tenkinti – išmokėti atlyginimus darbuotojams, atsiskaityti su kreditoriais, vertintinas kaip siekis tęsti įmonės veiklą, o ne sukelti bankrotą. Pareiškėjai niekaip nepagrindė teiginių, jog tuometinio bendrovės vadovo sprendimu, atsakovo turimos gauti lėšos iš jo klientų buvo nukreipiamos į kito užsienyje registruoto juridinio asmens sąskaitą, kuris neturėjo teisės gauti šių lėšų jokiais pagrindais.
91. Pareiškėjų vertinimu, atsakovo buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai, turint tikslą pasisavinti bendrovės turtą ir išvengti prievolių įvykdymo kreditoriams. Vertina, jog administratoriui buvo perduoti ne visi bendrovės apskaitos dokumentai, taip pat perduoti dokumentai neatitinka faktinių bendrovės rodiklių.
92. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, grįsdami pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, vadovaujasi JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytais požymiais ir nurodo, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, turint tikslą pasisavinti bendrovės turtą ir išvengti prievolių įvykdymo kreditoriams. Buvęs vadovas sąmoningai neperdavė visų įmonės dokumentų ir turto nemokumo administratoriui.
93. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog: i) netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis; netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami, neišsaugomi arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų; tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas); ii) vis dėlto, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti, remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-562-450/2021).
94. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.
95. Pagal nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką, tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą arba nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y., kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).
96. Pareiškėjai prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, jog nemokumo administratorius savo ataskaitoje nurodė, kad identifikavo apskaitos vedimo pažeidimus: didžiojoje knygoje rodoma informacija nesutampa su pateiktais duomenimis VĮ „Registrų centras“ (konkrečiai – 2019 metų balansas); didžiojoje knygoje yra įrašų skolininkų klasėje, kurie vadinami „įvairūs“, „likučių korekcijos“ ir pan., jie neatspindi būtinos buhalterinės informacijos; 2018 metų registrai yra nepilni, pateikti netvarkingai; dalis avansinių apyskaitų yra be avansines apyskaitas pagrindžiančių dokumentų; atspausdinti banko išrašai yra pateikti netvarkingai; trūksta PVM sąskaitų faktūrų; kai kurios 2020 m. didžiojoje knygoje-sąskaitų registruose užfiksuotos sąskaitos nėra perduotos nemokumo administratoriui, taip pat jos nėra ir deklaruotos VMI prie LR FM. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog pareiškėjai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų pareiškimo pagrįstumą. Nurodant, kad nebuvo pateiktos sąskaitos, nenurodoma, kokios konkrečiai sąskaitos nebuvo teiktos. Teigiant, kad didžiojoje knygoje įrašai neatspindi būtinos informacijos, nenurodoma, kokia Buhalterijos įstatymo ar kito teisės akto norma buvo pasiremta, nenustatyta, kokie įrašai buvo būtini, todėl teiginiai, kurie neturi teisinio ar faktinio pagrįstumo, negali būti laikomi įrodyti ar pagrindžiantys tyčinio bankroto sąlygas.
97. Analizuojant tyčinio bankroto požymį pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą pažymėtina, jog UAB „SORETTO furniture EU“ bankroto byloje Nr. eB2-3403-661/2020 prie pareiškimo iškelti bendrovei nemokumo bylą pridėjo turimus dokumentus. Taip pat suinteresuotas asmuo su prašymu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teikė dokumentus: 2019 m. UAB „SORETTO furniture EU“ balanso, pelno (nuostolių) ataskaitas; 2020-08-10 UAB „SORETTO furniture EU“ balanso kopiją; 2020-08-10 UAB „SORETTO furniture EU“ pelno (nuostolių) ataskaitos kopiją; 2020-08-10 UAB „SORETTO furniture EU“ debitorių sąrašo kopiją; 2020-08-10 UAB „SORETTO furniture EU“ kreditorių sąrašo kopiją; 2020-08-10 informaciją apie ilgalaikį turtą; 2020-08-10 informaciją apie nekilnojamojo turto nuosavybę; 2020-08-10 informaciją apie transporto priemones; 2020-08-10 informaciją apie lizinguojamą turtą; 2020-08-10 informaciją apie įmonės vadovą ir akcininką; 2020-08-10 informaciją apie atsiskaitomąsias sąskaitas bei kitus dokumentus. Teismas pastebi, kad nors pareiškėjai vertina, jog 2020-08-10 Balansas yra suklastotas, tačiau tai patvirtinančių duomenų neteikė, savo deklaratyvių teiginių eksperto išvadomis ar kitais duomenimis neįrodinėjo. Taip pat nėra duomenų, jog turto, veiklos, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio negalima nustatyti ar bent iš dalies nebūtų galima nustatyti dėl konkrečių dokumentų neperdavimo. Teismas taip pat pažymi, jog nors pareiškėjų vertinimu teikti duomenys ne itin išsamūs, tačiau pareiškėjų nurodytos aplinkybės abstraktaus pobūdžio, kadangi neaišku, kokių bendrovės duomenų negalima nustatyti iš jau pateiktų bankroto administratorei dokumentų. Pažymėtina, jog pagal JANĮ 66 straipsnio 2 dalies 2 punktą bankroto administratorius turi teisę gauti duomenis iš bet kurių fizinių ar juridinių asmenų. Vien tai, jog tam tikrų bendrovės buhalterinių duomenų trūksta, nereiškia, kad suinteresuotas asmuo R. Ž. sąmoningai bendrovės dokumentų neperdavė (paslėpė ar tyčia prarado).
98. Teismo vertinimu, vien tik finansinės atskaitomybės dokumentų ir turto nemokumo administratoriui neperdavimas nesudaro pagrindo teigti, kad tai yra priežastiniame ryšyje su bendrovei sukelta žala – nemokumu ar jau nemokios bendrovės padėties pabloginimu, t. y. nėra teisinio pagrindo konstatuoti JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio egzistavimą. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti buvusio bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų, sprendžiant klausimą dėl buhalterinės apskaitos apgaulingo ir (arba) aplaidaus vykdymo, ar tuo labiau vengimo Juridinių asmenų registrui teikti finansinės atskaitomybės dokumentus. Pažymėtina, jog nemokumo administratorius 2020-06-18 ataskaitoje nurodė, jog jis nenustatė jokių tyčinio bankroto požymių. Nėra nustatyta, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo sąmoningai vedama netinkamai. Tikėtina, jog vedant įmonės buhalterinę apskaitą galėjo būti padaryta klaidų, tačiau jos galėjo būti padarytos netyčia – dėl aplaidumo, o ne dėl tyčinio siekio atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus. Teismas akivaizdžių tyčinio bankroto požymių nenustatė. Teismo vertinimu, bendrovės nemokumo priežastys yra kitos (tikėtina, nepasiteisinusi verslo idėja, konkurenciniai apsektai, COVID-19 pandemija, rinkos pokyčiai, nepasiteisinusios investicijos ir pan.) nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, sprendžiama, jog pareiškėjai neįrodė, jog suinteresuotas asmuo R. Ž. būtų sąmoningai apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu nėra pagrindo nustatyti ryšio tarp suinteresuoto asmens veiksmų ir bendrovės nemokumo ar jos būklės pabloginimo ir konstatuoti bendrovės bankrotą tyčiniu.
99. Teismo vertinimu, į esminius prašymo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu argumentus atsakyta. Kiti (likę) pareiškėjų prašyme pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
100. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
101. Suinteresuotas asmuo R. Ž. pateikė prašymą priteisti patirtas 435,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjų prašymas atmestas visa apimtimi, sprendžia, kad suinteresuotas asmuo R. Ž. turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Suinteresuoto asmens patirtos išlaidos atitinka Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų parengimui reikalingas laiko sąnaudas, laikytinos protingomis ir pagrįsto dydžio, todėl jos priteistinos suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70–72 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
netenkinti pareiškėjų prašymo pripažinti BUAB „Baldų gamybos personalo nuoma“ bankrotą tyčiniu.
Priteisti iš pareiškėjų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) Š. S., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 48,40 Eur iš kiekvieno.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti atskiruoju skundu skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.