Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų I. B., R. D., J. J., A. K., S. K., G. K., K. L., Š. S., T. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baldų gamybos personalo nuoma“ bankrotą pripažinti tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi UAB „Baldų gamybos personalo nuoma“ (toliau – ir atsakovė) iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją „Dilasis“ (toliau – ir nemokumo administratorė).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta atsakovės bankrotą pripažinti tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo

15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

16. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva, kreditoriaus arba nemokumo administratoriaus prašymu. Vadovaujantis JANĮ 31 straipsnio 2 dalimi teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. JANĮ įtvirtintas teisinis reglamentavimas nenumato pranešimo apie teismo posėdį tvarkos, todėl šiuo atveju aktualios CPK normos, apibrėžiančios teismo šaukimų ir pranešimų įteikimo tvarką.

17. CPK 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas šio kodekso 117-132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai. Tuo atveju, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

18. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, pareiškėjai Vilniaus apygardos teismui 2021 m. rugpjūčio 16 d. pateikė pareiškimą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi šis pareiškimas buvo priimtas ir nutarta šios nutarties kopiją kartu su pareiškimu išsiųsti nemokumo administratorei ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, suinteresuotiems asmenims visais žinomais adresais; suinteresuotiems asmenims nustatytas 20 dienų nuo nutarties gavimo dienos terminas pateikti atsiliepimą bei visą turimą informaciją, galinčią turėti reikšmės bankroto pripažinimui tyčiniu. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. pažyma patvirtina nutarties išsiuntimą pareiškėjų atstovui, nemokumo administratorei, suinteresuotam asmeniui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 2021 m. rugsėjo 1 d. procesiniai dokumentai pakartotinai buvo siųsti suinteresuotam asmeniui. 2021 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus apygardos teisme gautas nemokumo administratorės atsiliepimas į pareiškimą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Apskųsta nutartis pirmosios instancijos teismo priimta 2021 m. rugsėjo 21 d. Apeliacinės instancijos teismui patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, pasitvirtino pareiškėjų atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo paskyręs bylos nagrinėjimo posėdyje, todėl apie 2021 m. rugsėjo 21 d. posėdį dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nebuvo skelbiama viešai specialiame interneto tinklalapyje, t. y. 2021 m. rugsėjo 21 d. įvestas įvykis „Posėdis (sprendimo/nutarties priėmimas/paskelbimas)“, „Byla išnagrinėta“, išnagrinėjimo rezultatas „Ieškinys atmestas“.

19. Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis spręstina, kad pareiškėjai yra teisūs teigdami, kad apie pareiškimo dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą byloje dalyvaujantys asmenys turėjo būti informuoti pranešant jiems apie posėdžio rūšį, datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį, tačiau tai padaryta nebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai neužtikrinęs proceso dalyvių teisės būti informuotam apie teismo posėdį, pažeidė procesinės teisės normas.

20. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra ne bet koks proceso teisės normų pažeidimas, o tik toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Neteisingas bylos išsprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingą bylos rezultatą, tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymą, dėl kurio lieka neatskleista bylos esmė, jei toks pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

21. Pareiškėjai, inicijavę šią bylą, jau pareiškime dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, galėjo reikšti procesinio pobūdžio prašymus (pvz., bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti liudytojus ir pan.), tačiau jokių reikalavimų jie nekėlė. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Teisę būti išklausytam ir teikti atsikirtimus, įrodymus ir pan. pareiškėjai realizavo pateikę šį atskirąjį skundą. Todėl konstatuotas proceso teisės normos pažeidimas nesąlygoja apskųstos nutarties panaikinimo. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad būtent šis nustatytas procesinis pažeidimas lėmė netinkamą bylos išsprendimą, kadangi pareiškėjai apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad dėl nežinojimo apie teismo posėdį jie negalėjo pateikti teismui svarbių nagrinėjamam klausimui įrodymų, išsakyti savo nuomonę, kas turėtų įtakos bylos rezultatui.

22. Dėl pareiškėjų nurodomų CPK 123 straipsnio 1 ir 3 dalyje įtvirtintų taisyklių pažeidimo tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismas apskųstą procesinį sprendimą priėmė neįteikus pareiškimo dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu suinteresuotam asmeniui ir nesuėjus atsiliepimo pateikimo terminui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne savo, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-469/2016). Taigi pareiškėjai, akcentuodami suinteresuoto asmens neinformavimą, gina ne savo, o šio asmens tariamai pažeistas teises, nors tai daryti neturi teisinio intereso, įgaliojimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šių atskirojo skundo argumentų neanalizuoja ir dėl jų reikšmės vertinant apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą nepasisako.

Dėl tyčinio bankroto požymių

23. Minėta, kad bankroto byla atsakovei buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi. Pareiškėjų prašymas atsakovės bankrotą pripažinti tyčiniu teisme gautas 2021 m. rugpjūčio 16 d. Prašymas buvo motyvuojamas suinteresuoto asmens vykdomais pinigų pervedimais į užsienio kredito įstaigose esančias sąskaitas, sandorių, kurie pažeidė bendrovės ir jos kreditorių interesus, sudarymu, apgaulingu ir aplaidžiu buhalterinės apskaitos vedimu.

24. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

25. Vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalimi teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

27. Iki JANĮ įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d. suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

28. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Dėl atsakovės nemokumo momento

29. Kaip matyti iš kasacinio teismo išaiškinimų, pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas. Susipažinus su apskųstos nutarties turiniu nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas faktinio bendrovės nemokumo momento, kuris gali nesutapti su teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta nemokumo būsenos pradžia, nenustatinėjo, o tik deklaratyviai nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra sąlygų pripažinimui, kad atsakovė tapo nemokia dėl tyčinių jos vadovo suinteresuoto asmens veiksmų. Teismas visiškai neanalizavo juridinio asmens nemokumo sąlygų, įtvirtintų JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, jei bendrovė tapo nemokia dar galiojant šiam teisės aktui), nenustatinėjo bendrovės turimo turto ir įsipareigojimų (pradelstų) santykio, nevertino atsakovės finansinių rodiklių, veiklos, buhalterinės apskaitos dokumentų.

30. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

31. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs nesant ryšio tarp suinteresuoto asmens veiksmų ir atsakovės nemokumo, šią išvadą padarė faktiškai nenustatęs bendrovės nemokumo momento. Tik nustačius atsakovės nemokumo faktą tam tikru momentu, galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar atsakovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose numatytų požymių

33. Kasacinis teismas, nuosekliai aiškindamas tyčinio bankroto požymius, teisinius pagrindus, yra nurodęs, kad tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

34. Nagrinėjamu atveju nenustačius tikslaus atsakovės nemokumo momento, nėra galimybės identifikuoti, kokią įtaką bendrovės finansinei būklei padarė lėšų pervedimas į užsienio valstybėse esančias banko sąskaitas (sąskaitą) ir iš jų (jos) vykdomi atsiskaitymai su trečiaisiais asmenimis. Dar daugiau, teismas nenustatinėjo, ar iš tokių sąskaitų (sąskaitos) atlikti pervedimai buvo susiję išimtinai su bendrovės vykdoma veikla, ar jie buvo būtini veiklos vykdymui, ar lėšos buvo pervedamos išimtinai kreditoriams ir pan.

35. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-324-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

36. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotų neatitikimų (pvz., dėl bendrovės atsargų), nesiaiškino įmonėje buvusio turto apimties, nenustatė pradelstų įsipareigojimų susiformavimo momento. Pritartina pareiškėjų teiginiui, kad teismui nagrinėjant atsakovės tyčinio bankroto klausimą, apskųstoje nutartyje nurodytas argumentas dėl įmonėje turimų atsargų, kaip beverčių, nurašymo nėra pagrįstas paaiškinimais ir motyvais, sąlygojančiais tokią išvadą.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto

37. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami, neišsaugomi arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

38. Nustačius netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ar buhalterinės apskaitos dokumentų bei turto neperdavimą bankroto administratoriui, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

39. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs apgaulingos ir netinkamai tvarkomos apskaitos fakto, vadovavosi nemokumo administratorės pateikta ataskaita, pagal kurią nėra nustatyta, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo sąmoningai vedama netinkamai; tikėtina, kad vedant įmonės buhalterinę apskaitą galėjo būti padaryta klaidų, tačiau jos galėjo būti padarytos netyčia – dėl aplaidumo, o ne dėl tyčinio siekio atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus. Taigi, teismas pats nenustatinėjo svarbių šio klausimo nagrinėjimui aplinkybių, o būtent – kokia neperduotų nemokumo administratorei buhalterinių dokumentų reikšmė vertinant atsakovės mokumą, nustatant bendrovės įsipareigojimus, turimą turtą, ar be trūkstamų buhalterinės apskaitos dokumentų visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, ar yra apgaulingai tvarkomos apskaitos požymių. Vadovavimasis vien nemokumo administratorės nuomone, neįvertinus byloje esančių duomenų, teismo išvada dėl aptariamos tyčinio bankroto sąlygos nebuvimo stokoja pagrįstumo.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacines instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmes išnagrinėti apeliacines instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtu pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009).

41. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad įstatyme įtvirtintų tyčinio bankroto požymių nustatymas pats savaime dar nėra pakankamas konstatuoti tyčinį bankrotą – įstatymas reikalauja nustatyti priežastinį ryšį (sąsajumą) tarp tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių (nemokumo būklės), tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstąjį procesinį sprendimą, nenustatė įmonės nemokumo momento, taip pat iš esmės nenustatinėjo priežastinio ryšio, neištyrė ginčui reikšmingų aplinkybių, kas lėmė nepakankamą teismo procesinio sprendimo motyvavimą, dėl ko liko neatskleista bylos esmė ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

42. Šioje nutartyje nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją – šalys, nesutikdamos su teismo išvadomis, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka. Visa tai sudaro teisinį pagrindą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir klausimą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

43. Nustačius, kad yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui svarstyti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

44. Apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baldų gamybos personalo nuoma“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.