- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- e2-144-553/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00777-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. Ž.
- Kategorijos
- 3.4.3.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baldų gamybos personalo nuoma“ bankrotas pripažintas tyčiniu, panaikinimo, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baldų gamybos personalo nuoma“ nemokumo (bankroto) byloje, suinteresuotas asmuo R. Ž.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Baldų gamybos personalo nuoma“ kreditoriai A. K., G. K., I. B., J. J., R. D., S. K., K. L., T. Š. ir Š. S. pateikė prašymą dėl BUAB „Baldų gamybos personalo nuoma“ bankroto pripažinimo tyčiniu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose nustatytais pagrindais, taip pat prašė atsakingu asmeniu dėl bendrovės bankroto pripažinti R. Ž. bei apriboti R. Ž. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu penkeriems metams, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjų prašymas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis: (1) neteisėtas atsargų nurašymas / neperdavimas nemokumo administratorei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Dilasis“ – 2020 m. bendrovė iš savo veiklos gavo 179 472,76 Eur pajamų, tačiau bendrovės turtas lyginant su 2019 m. gruodžio 31 d. sumažėjo 368 974 Eur suma, o bendrovės įsipareigojimai padidėjo 22 650 Eur suma iki 471 945 Eur. Aptarti finansiniai rodikliai sąžiningoje verslo praktikoje logiškai negali būti paaiškinti, kadangi yra neįmanoma situacija, jog bendrovei prarandant turto už 368 974 Eur, būtų gaunama tik 179 472,76 Eur pajamų suma, o bendrovės įsipareigojimai gautų pajamų suma ne tik, kad nesumažėtų, bet dar ir padidėtų. Ši situacija paaiškinama tik sąmoningu blogu įmonės valdymu, bendrovės vadovui sąmoningai nuostolingai realizuojant bendrovės turtą (atsargas), arba jį nepagrįstai nurašant ir pasisavinant, arba kitokiu neteisėtu būdu jį išvaistant. Iš esmės beveik visą per 2020 m. sumažėjusio bendrovės turto vertę sudaro apskaitos registruose be pirminių dokumentų nurašyto turto ir panaikintų buhalterinių įrašų vertė (per 2020 m. sumažėjo turto už 368 974 Eur, o nurašyta turto už 347 859,35 Eur). (2) Atidarytos banko sąskaitos Nyderlandų Karalystėje bei Belgijoje, nepaisant galiojusių areštų vykdyti atsiskaitymai iš šių sąskaitų – iš prie pareiškimo pridedamų sąskaitų faktūrų matyti, kad į Nyderlanduose (Olandijoje) ir Belgijoje esančias sąskaitas, siekiant išvengti atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais, galėjo būti pervesta 151 193,15 Eur suma. (3) Prieš bankroto bylos iškėlimą atlikti mokėjimų dengimai tarp atsakovės ir su ja susijusių įmonių (UAB „Mirata“, UAB „Soretto Factory 2022“, UAB „Suntracker LT“, UAB „Suppelx“, UAB „Soretto Construction EU“, UAB „Grassor“). (4) Galimas apgaulingas ar aplaidus buhalterinės apskaitos vedimas – administratorei buvo perduoti ne visi bendrovės apskaitos dokumentai, perduoti dokumentai neatitinka faktinių bendrovės rodiklių, t. y. didžiojoje knygoje esanti informacija nesutampa su pateiktais duomenimis VĮ „Registrų centras“, didžiojoje knygoje yra įrašų skolininkų klasėje, kurie įvardinti „įvairūs“, „likučių korekcijos“ ir pan., kurie neatspindi būtinos buhalterinės informacijos; 2018 m. registrai yra nepilni, pateikti netvarkingai; dalis avansinių apyskaitų yra be avansines apyskaitas pagrindžiančių dokumentų; atspausdinti banko išrašai yra pateikti netvarkingai; trūksta PVM sąskaitų faktūrų; kai kurios 2020 m. didžiojoje knygoje – sąskaitų registruose užfiksuotos sąskaitos nėra perduotos nemokumo administratorei, taip pat jos nėra deklaruotos. Bendrovės apskaitos registruose yra įtrauktos UAB „Suppelex“ bendrovei išrašytos sąskaitos 58 544,10 Eur sumai ir „buhalteriškai“ uždengtas UAB „Suppelex“ 58 446,32 Eur įsiskolinimas bendrovei, nors tarp bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų sąskaitų, gautų iš UAB „Suppelex“, nėra, o tai pat UAB „Suppelex“ išrašytos sąskaitos bendrovei nebuvo deklaruotos. Be to, bendrovės išrašomose sąskaitose nurodant kitos įmonės vardu atidarytų banko sąskaitų numerius kaip bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos numerį, į šias sąskaitas gaunami apmokėjimai bendrovės apskaitoje buvo apskaitomi kaip bendrovės gautos lėšos, nors faktiškai jokių lėšų bendrovė negaudavo.
Atsiliepimas
3. BUAB „Baldų gamybos personalo nuoma“ bankroto administratorė MB „Dilasis“ atsiliepime į prašymą prašė dėl jo spręsti teismo nuožiūra bei nurodė, kad pareiškėjų nurodomi buvusio vadovo veiksmai yra labiau susiję su jo civiline atsakomybe, žalos atlyginimo teisiniais santykiais. Dėl šios priežasties nemokumo administratorė nereiškė prašymo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, o pateikė pretenziją buvusiam bendrovės direktoriui dėl žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi BUAB „Baldų gamybos personalo nuoma“ bankrotą pripažino tyčiniu.
5. Teismas, pagal bendrovės 2019 – 2020 m. finansinės atskaitomybės duomenis nustatęs, kad per 2020 m. pirmus aštuonis mėnesius bendrovės turtas sumažėjo 368 974 Eur suma (522 183 – 153 209 = 368 974), o bendrovės įsipareigojimai padidėjo 22 650 Eur suma (471 945 – 449 295 = 22 650), bendrovės nuosavas kapitalas sumažėjo nuo 72 888 Eur iki -318 736 Eur, t. y. 391 624 Eur ((72 888 – (-318 736))= – 391 624), priėjo išvados, kad BUAB „Baldų gamybos personalo nuoma“ nemoki tapo nuo 2020 m., kadangi ankstesniais metais bendrovės turtas viršijo įsipareigojimus ir šios aplinkybės pareiškėjai nepaneigė.
6. Teismas, remdamasis administratorės 2021 m. birželio 18 d. informacija, nurodė, kad 2020 m. balandžio 1 d. duomenimis UAB „Suppelex“ atsakovei buvo skolinga 58 446,32 Eur (47 761 Eur + 7 823,28 Eur + 2 682,04 Eur, atlikus šiuos aritmetinius veiksmus gaunama kitokia suma, negu nurodyta informacijoje – 58 266,32 Eur). 2020 m. balandžio 1 d. UAB „Suppelex“ atsakovei išrašė tris sąskaitas faktūras, o 2020 m. liepos 1 d. – vieną sąskaitą faktūrą. Iš viso buvo išrašyta sąskaitų už 58 544,10 Eur sumą, tačiau minėtos sąskaitos nemokumo administratorei nebuvo perduotos. Atlikus priešpriešinių mokėjimų dengimus, atsakovė liko skolinga UAB „Suppelex“ 97,78 Eur. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad neperdavus turtines operacijas pagrindžiančių dokumentų, bendrovės turto sumažėjimas 58 544,10 Eur suma yra nepagrįstas ir tai yra blogo valdymo požymis (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
7. Teismas nurodė, kad nemokumo administratorė, patikrinusi bendrovės atliktus nurašymus, 2021 m. birželio 18 d. parengtoje informacijoje nurodė, jog 2020 m. bendrovė nurašė apie 70 tūkst. Eur beviltiškų skolų. Daliai nurašytų beviltiškų skolų bendrovė yra pateikusi paaiškinimus (didžioji dalis įmonių yra bankrutavusios, išregistruotos arba skolos yra susidariusios prieš daugiau kaip trejus metus), tačiau dalis skolų – 10 454,38 Eur nurašyta kaip „likučių korekcijos pagal nurašymų aktus“. Nemokumo administratorė identifikavo apskaitos vedimo pažeidimus: didžiojoje knygoje rodoma informacija nesutampa su pateiktais duomenimis VĮ „Registrų centras“ (2019 m. balansas); didžiojoje knygoje yra įrašų skolininkų klasėje, kurie pavadinti ,,įvairūs“, ,,likučių korekcijos“ ir pan., kurie neatspindi būtinos buhalterinės informacijos; 2018 m. registrai yra neišsamūs, pateikti netvarkingai; dalis avansinių apyskaitų yra be avansines apyskaitas pagrindžiančių dokumentų; atspausdinti banko išrašai yra pateikti netvarkingai; trūksta PVM sąskaitų faktūrų; kai kurios 2020 m. didžiojoje knygoje sąskaitos registruose užfiksuotos sąskaitos nėra perduotos nemokumo administratoriui, taip pat jos nėra deklaruotos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad neperdavus nurašymo aktų, nebegalima paaiškinti bendrovės atsargų už 129 297 Eur „dingimo“ pereinant iš 2019 į 2020 m. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovės buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai ir aplaidžiai, turint tikslą esmingai pabloginti jau ir taip nemokios atsakovės turinę padėtį bei išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
8. BUAB „Baldų gamybos personalo nuoma“ sąmoningai blogai buvo valdoma nuo 2020 m. Šiuo laikotarpiu įmonei vadovavo R. Ž.. Todėl teismas nusprendė, kad būtent R. Ž. sąmoningai blogai valdydamas bendrovę, blogino jos būklę ir žinodamas, jog įmonė yra nemoki, nesiėmė veiksmų atkurti įmonės mokumo, todėl apribojo R. Ž. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu penkeriems metams.
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Suinteresuotas asmuo R. Ž. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų prašymą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2018 m. liepos 5 d. įmonės vadovė buvo R. D.. Dėl jos vadovavimo metu atliktų neteisėtų veiksmų (grynųjų pinigų pasisavinimas, klientų piniginių lėšų pasisavinimas ir neįtraukimas į buhalterinę apskaitą, neproporcingų sutartinių santykių sudarymas su kitomis bendrovėmis) R. Ž. vadovaujant, buvo pateiktas ieškinys, kuriuo buvo reikalauta iš R. D. priteisti 127 826,30 Eur žalą. R. D. neperduotų atsargų vertė 126 939,31 Eur buvo „buhalteriškai“ perkelta į gautinų sumų sąskaitą 24461 „Kitos gautinos sumos (KASA)“, tačiau ši operacija nesumažino atsakovės turto vertės R. Ž. vadovavimo įmonei laikotarpiu, o yra perimtas įmonės nuostolis. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. Ž., gindamas įmonės interesus, atliko visus reikiamus veiksmus, siekdamas atgauti įmonės veiklai padarytą žalą.
9.2. Teismo nurodytą nuosavo kapitalo sumažėjimą iki -318 736 Eur sudarė nuostolis, patirtas per 2019 m. ir 2020 m. aštuonis mėnesius, kuris didžiąja dalimi buvo: 171 518 Eur medžiagų savikaina, 175 646,38 Eur darbo užmokestis, 83 585,32 Eur beviltiškų skolų nurašymas, 48 383,55 Eur gamybinių patalpų nuoma ir smulkios išlaidos. Įmonė patyrė išlaidų dėl susiklosčiusios situacijos užsakovams nutraukus sutartis, praradus užsakymus, padidėjus medžiagų kainoms ir dėl kitų priežasčių, susiklosčiusių dėl pasaulinės pandemijos. 522 183 Eur turtas sumažėjo dėl patirtų išlaidų: 129 297 Eur medžiagų sunaudojimas, 386 973 Eur gautinas sumas sudarė 82 131,92 Eur beviltiškų skolų nurašymas, 89 800,12 Eur atlikti įskaitymai, todėl visos šios išlaidos ir veiksmai yra pagrįsti ir neturintys jokio teisinio pagrindo abejoti R. Ž. valdymo veiksmingumu. Juo labiau kad suinteresuotas asmuo perėmė įmonę su buvusios vadovės padaryta 126 939,31 Eur žala.
9.3. UAB „Supellex“ pagal 2016 m. gruodžio 20 įrangos nuomos sutartį Nr. SUP/RENT 1 su vėlesniais priedais nuomojo atsakovei įrangą, su kuria bendrovė vykdė veiklą, t. y. gamino baldus. Įranga, įsigijimo dokumentai bei nuomos sutartis betarpiškai pagrindžia, kad UAB „Supellex“ pagrįstai išrašė sąskaitas faktūras už įrangos nuomą. Visos sąskaitos buvo teiktos nemokumo administratorei ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2845-565/2021. Kadangi įmonės 58 544,10 Eur skola UAB „Supellex“ buvo pagrįsta suteiktomis nuomos paslaugomis ir buhalterinės apskaitos dokumentais, teismo išvada, kad ši įrangos nuoma lėmė nemokumą ar buvo nenaudinga įmonei, neturi jokio teisinio pagrindo.
9.4. 2020 m. sausio 1 d. atsakovė turėjo 129 297 Eur medžiagų atsargų, kurios buvo sunaudotos gamybos procese pagal užsakovų užsakymus. Papildomai per 2020 m. atsakovė įsigijo 42 222 Eur medžiagų, todėl viso per 2020 m. buvo sunaudota baldų gamybai ir montavimui 171 518,80 Eur. Taigi, medžiagų atsargos nėra dingusios, kadangi jos buvo sunaudotos gaminant baldus, kurie buvo parduoti užsakovams. 2020 m. gamyba buvo atliekama ir pagal 2019 m. gautus užsakymus. Dėl pandemijos medžiagų kainų šuolis buvo didelis, tačiau prekių paklausa krito, todėl pardavimai nesiekė patirtų išlaidų.
9.5. Teismas, netinkamai įvertinęs 368 974 Eur atsargų judėjimą tarp atsargų sąskaitų, nepagrįstai šią sumą nurodo kaip turto nurašymą ir sumažėjimą, kai tuo tarpu per 2020 m. atsargų buvo nurašyta už 171 518,80 Eur. Šios atsargos buvo panaudotos baldų gamybai. Judėjimas tarp atsargų sąskaitų nėra laikomas atsargų nurašymu ir nemažina bendrovės turto. Gamybos proceso kontekste tai yra medžiagos, paimtos iš įmonės sandėlio ir panaudotos gaminio gamyboje. Teiginiai dėl nurašymo, akivaizdu, nėra teisingi ar pagrįsti.
9.6. R. Ž. veiksmai negali būti kvalifikuotini kaip veikimas ar neveikimas, sukėlęs tyčinį bankrotą, kadangi jis 2020 m. siekė atkurti ir plėtoti dalykinius santykius ir kelti restruktūrizavimo bylą, siekiant tęsti įmonės veiklą.
Atsiliepimas
10. Pareiškėjai A. K., G. K., I. B., J. J., R. D., S. K., K. L., T. Š. ir Š. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais papildomais argumentais:
10.1. Nors suinteresuotas asmuo teigia, kad atsakovės nemokumo administratorei buvo perduotos tiek sutartys su UAB „Supellex“, tiek šios bendrovės išrašytos sąskaitos, o taip pat sąskaitos buvo deklaruotos, tačiau tokių teiginių jokiais įrodymais nepagrindžia, tuo tarpu iš nemokumo administratorės išdėstytos pozicijos byloje, o taip pat jos pateiktos ataskaitos matyti, kad tokie dokumentai nemokumo administratorei perduoti nebuvo ir kad UAB „Supellex“ išrašytos sąskaitos nebuvo deklaruotos.
10.2. Suinteresuotas asmuo perdavė ne visus bendrovės apskaitos dokumentus, neparengė ir neperdavė bendrovės balanso, sudaryto nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, perduoti dokumentai buvo visiškai netvarkingi, bendrovės lėšos buvo nukreipiamos į užsienyje atidarytas banko sąskaitas, todėl nėra galimybės nustatyti bendrovės kapitalo ir įsipareigojimų dydžio. Tai lemia, kad teismas, nustatęs, jog bendrovės dokumentai tinkamai nebuvo perduoti nemokumo administratorei ir šių aplinkybių suinteresuotam asmeniui nepaneigus, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo bankrotas turi būti pripažįstamas tyčiniu.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Bylos duomenimis, pareiškėjai BUAB „Baldų gamybos personalo nuoma“ bankrotą tyčiniu prašė pripažinti JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylos duomenis, bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pagrindais. Tokios išvados pirmosios instancijos teismas priėjo, nustatęs, kad (1) atsakovė tapo nemoki nuo 2020 m., (2) nemokumo administratorei neperduotos UAB „Suppelex“ atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros patvirtina bendrovės turto sumažėjimą 58 544,10 Eur suma ir tai yra blogo valdymo požymis, (3) nemokumo administratorės atskaitoje identifikuoti apskaitos vedimo pažeidimai patvirtina, kad bendrovėje apskaita buvo vedama apgaulingai ir aplaidžiai. Suinteresuotas asmuo R. Ž., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame iš esmės pateikė argumentus į pareiškėjų pareiškime išdėstytas aplinkybes. Pastarieji, atsiliepdami į skundą, pateikė analogiškus pareiškime jau išdėstytus argumentus, inter alia (be kita ko) pasisakydami ir dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu.
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo
14. JANĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
15. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
16. Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad pagal naująjį reglamentavimą, tyčiniu bankrotas gali būti pripažintas nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus.
17. Naujasis tyčinio bankroto instituto reglamentavimas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą pagal anksčiau galiojusį ĮBĮ, kurioje pasakyta, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, kt.).
18. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą (<…>), todėl bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad bendrovės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018 ir kt.).
19. Taigi, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo pareigą ištirti aplinkybes, būtinas nustatyti, ar yra bent vienas iš JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių, dėl kurio kilo bankrotas, ir kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, taikyti kartu su tyčinio bankroto apibrėžimu bei nustatyti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.
20. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatęs bendrovės nemokumo momentą – nuo 2020 m., JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto požymio egzistavimą konstatavo, iš esmės remdamasis vienintele aplinkybe, t. y., kad neperdavus nemokumo administratorei turtines operacijas pagrindžiančių dokumentų – UAB „Suppelex“ atsakovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų – bendrovės turto sumažėjimas 58 544,10 Eur suma yra nepagrįstas ir tai yra blogo valdymo požymis. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.
21. Pagal nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą arba nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y., kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).
22. Šiuo atveju akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs aplinkybę, jog atitinkami dokumentai nemokumo administratorei nebuvo perduoti, tačiau nenustatęs ryšio tarp aplinkybių, susijusių su UAB „Suppelx“ bendrovei išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis ir jų pagrindu atliktu priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, bei dėl to bendrovei sukeltos žalos – nemokumo ar jau nemokios bendrovės padėties pabloginimo – konstatavo JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio egzistavimą. Tokiu būdu teismas, nenustatęs ryšio tarp suinteresuoto asmens veiksmų ir atsakovės nemokumo ar jos būklės pabloginimo, padarė nepagrįstas išvadas. Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto pagrindo, kuriuo pareiškėjai taip pat prašė pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu, teismas iš viso nepasisakė, t. y. neišnagrinėjo vieno iš pareiškime nurodytų reikalavimų. Vien lakoniška teismo išvada, kad kiti pagrindai yra deklaratyvūs ir neįrodyti, neleidžia spręsti, kad teismas atitinkamą aplinkybių vertinimą atliko.
23. Iš pareiškėjų teismui pateikto pareiškimo taip pat matyti, kad prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu buvo grindžiamas ne vien aukščiau pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių pagrindu. Pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais buvo grindžiamas eile aplinkybių dėl neteisėto atsargų nurašymo ir / ar jų neperdavimo nemokumo administratorei, dėl atsakovei atliktų mokėjimų į kitose valstybėse esančias ne bendrovei priklausančias kredito įstaigų sąskaitas, tarp atsakovės bei su ja susijusių įmonių atliktais mokėjimų sudengimais prieš pat bankroto bylos atsakovei iškėlimą. Visų šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino ir dėl jų iš esmės nepasisakė.
24. Iš esmės analogiškai pasisakytina ir dėl kito pirmosios instancijos teismo šioje byloje konstatuoto tyčinio bankroto požymio – apgaulingos ir aplaidžios apskaitos bendrovėje vedimo (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
25. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad šio tyčinio bankroto požymio specifika pasireiškia tuo, jog dėl apgaulingai ir (arba) netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos arba neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti šių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant <…> nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo nullus commodum capere de sua injuria propria (niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarta teismų praktika iš esmės aktuali ir galiojant JANĮ nustatytam tyčinio bankroto reglamentavimui. Kaip minėta, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių, tame tarpe ir apgaulingai ar aplaidžiai vestos buhalterinės apskaitos (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).
27. Šiuo atveju teismas, pakartojęs nemokumo administratorės ataskaitoje išdėstytas aplinkybes dėl dalies PVM sąskaitų faktūrų neperdavimo, perduotų netvarkingų dokumentų, neatitikimų tarp jų ir kt. šių aplinkybių JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto kontekste iš esmės nevertino, t. y. nepasisakė, ar dėl dokumentų neperdavimo nemokumo administratorė negali visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros. Vien tik fakto dėl dokumentų ir turto neperdavimo konstatavimas neturėtų būti pagrindu bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
28. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacines instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmes išnagrinėti apeliacines instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtu pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009).
29. Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, t. y. iš esmės neišanalizavo ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, būtinų JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose numatytiems tyčinio bankroto požymiams nustatyti, taip pat iš viso nepasisakė dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto požymio, nors pareiškėjai dėl pastarojo pasisakė bei nurodė eilę aplinkybių šiam pagrįsti. Akcentuotina, kad klausimas dėl BUAB „Baldų gamybos personalo nuoma“ bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas antrą kartą. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1274-781/2021 grąžino šio klausimo nagrinėjimą pirmosios instancijos teismui, nurodęs, kad teismas nenustatė atsakovės nemokumo momento bei neišnagrinėjo pareiškime išdėstytų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju, nors ir nustatęs bendrovės nemokumo momentą, pirmosios instancijos teismas selektyviai pasirėmęs nedidele dalimi pareiškime išdėstytų aplinkybių, tačiau jų akivaizdžiai neįvertinęs bei nekonstatavęs ryšio tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo, priėjo išvadų dėl bendrovės tyčinio bankroto. Tokiu būdu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis naikinama ir byla (klausimas dėl tyčinio bankroto pripažinimo) grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylą nagrinėjant iš naujo, turi būti nagrinėjamos šios nutarties 22 – 23, 27 punktuose nurodytos aplinkybės, pastarąsias įvertinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų nuostatų kontekste.
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baldų gamybos personalo nuoma“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.