Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ ieškinį atsakovei UAB „Šilutės restoranas“, trečiajam asmeniui atsakovės pusėje V. V., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Dėl ginčo esmės

11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškinio reikalavimai dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo kildinamo iš reikalavimo teisės sutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

14. Trečiasis asmuo 2024 m. balandžio 18 d. išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą Nr. VV001 5 887,35 Eur sumos apmokėjimui (1 t. 12 l.).

15. Atsakovė 2024 m gegužės 27 d. išsiuntė pradiniam kreditoriui sms žinutę, kurioje rašė „Labas, šiandien padarėme 1 587. Trečiadienį 1 500. Penktadienį 1 500. Pirmadienį likusius“ (1 t. 112 l.).

16. 2024 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ (naujasis kreditorius) ir trečiasis asmuo V. V. (pradinis kreditorius) sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2024/08/29, kuria ieškovei perleista reikalavimo teisė į atsakovės 1 300 Eur skolą trečiajam asmeniui už atsakovės naudai atliktus rangus darbus (1 t. 6-9, 148-152 l.).

17. Atsakovė 2024 m. rugsėjo 6 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad su reikalavimu nesutinka. Pagal 2024 m. balandžio 9 d. sutartį rangovas privalėjo pateikti darbų atlikimo aktą. Iki šios dienos šis dokumentas nėra pateiktas. Be to, rangovui turi pretenzijų dėl darbų kokybės. Į pretenzijas rangovas nereaguoja (1 t. 13 l.).

18. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 16 d. elektroniniu laišku išiuntė atsakovei pranešimą, kad kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo (1 t. 71 l.). Atsakovė 2024 m. rugsėjo 17 d. elektroniniu laišku ieškovei pranešė, kad skolos nepripažįsta, kadangi darbai pagal statybos darbų sutartį perduoti nebuvo ir darbų priėmimo perdavimo aktas nepasirašytas. Statybos darbų rangovas nebendrauja ir trūkumų ištaisyti neketina. Likusią neapmokėtą sumą apmokės iš karto po trūkumų pašalinimo (1 t. 72 l.).

19. Atsakovė 2025 m. sausio 24 d. elektroniniu laišku pareikalavo ieškovę ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 27 d. atvykti adresu (duomenys neskelbtini), ir pradėti atliktų statybos darbų broko šalinimo darbus. Nurodė, kad neatvykus iki nurodytos datos, pasilieka teisę broko šalinimo darbus atlikti pasitelkus kitą rangovą. Apie atvykimą prašė informuoti telefonu ir suderinti laiką (1 t. 29 l.).

20. Atsakovė pateikė trečiojo asmens 2025 m. gruodžio 1 d. komercinį pasiūlymą, dėl medinės terasos perdarymo pagal projektą darbų atlikimo už 1425 Eur sumą (1 t. 184 l.).

21. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2568-1098/2025 pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. Ieškiniu buvo prašoma nutraukti 2024 m. rugpjūčio 29 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2024/08/29; taikyti restituciją ir grąžinti jam reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Šilutės restoranas“ bendrai 1 300 Eur sumai; priteisti iš atsakovės 551 Eur, 6 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu, įvertinęs reikalavimo perleidimo sutartyje numatytą sąlygą dėl ginčo perdavimo spręsti arbitražo teismui.

22. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2082-656/2025 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti V. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarties.

24. UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Šilutės restoranas“. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-737-1092/2024 atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Šilutės restoranas“ ir paskyrė baudą UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ už nesąžiningą aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad baudą ieškovei skyrė būtent už tai, kad ji kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo siekdama ne apginti savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, o kitų tikslų – sukelti nepatogumų bendrovei, pakenkti jos reputacijai, vykdyti neteisėtą „spaudimą“ kitai prievolės šaliai. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl baudos panaikinimo. Šią nutartį UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ apskundė atskiruoju skundu. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-140-854/2025 atskirąjį skundą atmetė, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį paliko nepakeistą.

25. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Dėl arbitražinės išlygos

26. Apelianto teigimu, 2024 m. rugpjūčio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartyje įtvirtinta arbitražinė sąlyga, kad visi ginčai dėl sutarties ir kylantis iš jos yra sprendžiami arbitražo teisme. Trečiasis asmuo bandė nuginčyti arbitražinį susitarimą, tačiau kasacinis teismas 2025 m. gruodžio 3 d. nutartyje (teisminio proceso Nr. 2-68-3-24579-2024-4) pasisakė, kad arbitražinis susitarimas šalims yra galiojantis ir apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-2082-656/2025 teisėtai nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartį, kuriuo trečiojo asmens ieškinį dėl arbitražinio susitarimo nuginčijimo paliko nenagrinėtą. Apelianto nuomone, skundžiamo teismo sprendimo argumentai, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra pasibaigusi, paneigia galiojantį arbitražinį susitarimą ir jį apeina bei paneigia kasacinio teismo nutartį, nes nuspręsta dėl reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo termino, kai šis ginčas net nėra teismingas Kauno apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės nurodomais argumentais vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą.

27. Teismo procesiniai veiksmai tuo atveju, kai šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą, nustatyti Lietuvos Respublikos komercinio arbitrato įstatymo (toliau – ir KAĮ) 11 straipsnio 1 dalyje, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

28. CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui, o remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu, palieka pareiškimą nenagrinėtą, jeigu šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir KAĮ 11 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuojama, kad teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios KAĮ 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti. Jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį, teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą. Bankroto bylos iškėlimas arbitražinio susitarimo šaliai ar kitos bankroto procedūros arbitražinio susitarimo šaliai taikymas nedaro įtakos arbitražo procesui, arbitražinio susitarimo galiojimui ir taikymui, galimybei ginčą spręsti arbitraže ir arbitražo teismo kompetencijai spręsti ginčą (KAĮ 49 straipsnio 7 dalis).

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad arbitražinio susitarimo faktas neturi absoliučios galios, todėl prieš atsisakydamas bylos teismas turi įvertinti, ar nėra aplinkybių, kurios ginčo šalių nukreipimą į arbitražą daro negalimą. Spręsdamas dėl šalių nukreipimo spręsti ginčą jų pasirinktu būdu, teismas turi išsiaiškinti, ar tarp šalių yra sudarytas toks susitarimas, jei taip, ar susitarimas dėl ginčų sprendimo būdo nėra akivaizdžiai negaliojantis, netekęs galios, ar nėra akivaizdžių priežasčių, lemiančių tokio susitarimo įgyvendinimo negalimumą. Nustatęs, kad toks susitarimas yra sudarytas ir nėra akivaizdžiai negaliojantis, teismas turi aiškintis, kokios yra susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribos (kokius ginčus apima toks susitarimas), ar atitinkamas ginčas patenka į susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribas. Tai atliekama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles aiškinant sutarties sąlygas ir nustatant susitarimų dėl ginčų sprendimo būdo turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-488-469/2018 17 punktą, 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas gali neatsisakyti spręsti šalių ginčą, jeigu nustato, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti. Tokie atvejai galimi, kai arbitražinė išlyga yra akivaizdžiai negaliojanti, o niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis turi būti akivaizdus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2016 19, 20 punktus). Arbitražinio susitarimo šalis gali ginčyti bylos nukreipimą į arbitražą, įrodinėdama, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis ir niekinis, neveikiantis ar jo negalima įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-488-469/2018 26 punktą). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teismas dėl savo jurisdikcijos sprendžia pagal tai, koks yra, o ne koks gali būti pareikštas reikalavimas, ir pagal tai, kokios faktinės aplinkybės egzistuoja ieškinio padavimo momentu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017 35 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-421/2020 24 punktą).

30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ (naujasis kreditorius) ir trečiasis asmuo V. V. (pradinis kreditorius) sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2024/08/29, kuria ieškovei perleista reikalavimo teisė į atsakovės 1 300 Eur skolą trečiajam asmeniui už atsakovės naudai atliktus rangus darbus (1 t. 6-9, 148-152 l.).

31. Sutarties 9.3 papunktyje šalys susitarė, kad jei ginčai neišsprendžiami per 30 d. nuo derybų pradžios, šalis gali perduoti Ginčą spręsti pagal Arbitražo taisykles arbitražo teismui, sudaryta 1 (vieno) arbitro, paskirto pagal Arbitražo taisykles; arbitražo vieta yra Stokholmas, Švedija.

32. Arbitražinė išlyga saisto tik 2024 m. rugpjūčio 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties šalis, t. y. ieškovę (apeliantę) UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ ir trečiąjį asmenį V. V.. Atsakovei UAB „Šilutės restoranas“ nesant paminėtos sutarties šalimi, arbitražinis susitarimas neturi įtakos jos teisėms ir pareigoms. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad šis ginčas net nėra teismingas Kauno apylinkės teismui (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-99-912/2025).

Dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties galiojimo

33. Apeliantė nurodo, jog neaišku, kokie atstovės paaiškinimai įrodė, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2024/08/29 galiojimas ieškinio pateikimo momentu buvo pasibaigęs. Nėra ginčo, kad ieškovė nepasirašė reikalavimo perleidimo sutarties B dalies, todėl teismas šioje byloje turėjo įvertinti, ar tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo 4 mėnesius ar šalys tai susitarė konkliudentiniais veiksmais ir pan. Šalys nebuvo pasirašiusios jokio susitarimo dėl reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo, todėl vertinama, kad ji yra neterminuota. Nėra abejonių, kad reikalavimo perleidimo sutartis ir visi jos priedai turi būti pasirašyti abiejų šalių, kad susitarimų nuostatos šalims galiotų, byloje nėra pateikta įrodymų, kad šalys dėl sutarties galiojimo susitarė kitais būdais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo.

34. Iš Sutarties priedo Nr.1 B matyti, kad 3 punkte įrašyta sąlyga, kad šios reikalavimo teisės perleidimas įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja 4 mėnesius su galimybe terminą pratęsti raštišku šalių susitarimu. Šis susitarimas pasirašytas tik trečiojo asmens (pradinio kreditoriaus) V. V.. Teismas pastebi, kad nors minėto dokumento pavadinime nėra nurodyta „Priėmimo-perdavimo aktas“, tačiau iš minėto dokumento 4 punkto formuluotės aiškiai matyti, kad šalys jį įvardija kaip perdavimo-priėmimo aktą.

35. Reikalavimo perleidimo sutarties 11.2 punktu šalys patvirtino, kad jos pilnai ir visiškai pripažįsta sutarties terminus bei sąlygas, juos supranta ir įsipareigoja jų laikytis ir vykdyti, taip pat pareiškia, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101-6.110 straipsnių turinys joms yra žinomas. Sutarties 11.3 punktu susitarė, kad priėmimo-perdavimo aktai yra neatskiriama sutarties dalis.

36. Tiek Priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1A, tiek Nr. 1B pasirašyti tik trečiojo asmens (pradinio kreditoriaus) V. V., apeliantė šių aktų nėra pasirašiusi, tačiau jos veiksmai (kreipimasis į skolininkę dėl skolos grąžinimo) patvirtina, kad ji priėmimo-perdavimo aktus prie reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažino ir laikė galiojančiais. Todėl laikytina, kad tokiais savo veiksmais apeliantė sutiko ir su reikalavimo teisės perleidimo sutarties galiojimo terminu. Be to, nepaneigtas reikalavimo teisės perleidimo sutarties 11.3 punkto susitarimas, kad priėmimo-perdavimo aktai yra neatskiriama šios sutarties dalis.

37. Bylos duomenimis, apeliantės ieškinys teismui pateiktas 2025 m. sausio 8 d. (CBP-471), t. y. jau pasibaigus 2024 m. rugpjūčio 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2024/08/29 galiojimo terminui. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo pozicija vertinti pagrįstais atsakovės ir trečiojo asmens atstovų teisme teiktus paaiškinimus, jog ieškovės reikalavimai nepagrįsti ir dėl to, jog jie teisme pareikšti neturint galiojančios reikalavimo teisės.

38. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad iš Priėmimo-perdavimo akto Nr. 1A matyti, kad reikalavimo teisė perleista atlygintinai (1 t. 151 l.). Priėmimo-perdavimo akte Nr. 1 B numatyta, kad reikalavimo perleidimo kaina yra 100 % nuo visos išieškotos perleidžiamo reikalavimo sumos (1 punktas). Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį yra nurodęs, kad ieškovė niekada nebuvo sumokėjusi trečiajam asmeniui kainos už perleistą reikalavimo teisę. Šis argumentas nurodomas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2568-1098/2025 ieškovo V. V. ieškinyje. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų paneigiančių minėtą trečiojo asmens teiginį.

Dėl sprendimo negaliojimo pagrindų remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu

39. Apeliantės vertinimu, skundžiamas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, jame iš esmės tik dėstomos faktinės aplinkybės, nėra aišku kokiais įrodymais remiantis teismas priėmė skundžiamą sprendimą, todėl galima įžvelgti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

40. Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas).

41. Kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra detalizavęs, kad absoliučiu teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu yra laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-684/2024, 45 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių motyvų pakanka suprasti, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų nepagrįstumo, be to, tokie pirmosios instancijos teismo motyvai neužkirto kelio juos kvestionuoti apeliacine tvarka.

Dėl įrodymų vertinimo

42. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi išvados dėl bylos aplinkybių daromos nesiremiant byloje esančiais įrodymais. Byloje nėra teismo skundžiamame sprendime nurodomų duomenų, kurie patvirtintų teismo dėstomas aplinkybes. Į bylą yra pateiktas tik statinio planas ir rangos sutartis, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl defektų kreipėsi į trečiąjį asmenį, kad trečiasis asmuo atsisakytų juos taisyti arba, kad defektai yra esminiai. Sprendimas priimtas nesiremiant įrodymais, o išskirtinai tik teisėjo nuomone, kuri nėra paremta jokia bylos medžiaga. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, kad atsakovė neturi pareigos mokėti už statybos darbus dėl darbų defektų. Atsakovė pateikė įrodymus apie neva egzistuojančius darbų trūkumus tik po to, kai ieškovė pradėjo skolos išieškojimo procesą. Dėl darbų trūkumų atsakovė informavo net ne patį trečiąjį asmenį, o ieškovę, kas papildomai įrodo, kad atsakovė sugalvojo darbų trūkumus tik tada, kai reikėjo susimokėti už darbus. Atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimai dėl darbų trūkumų buvo prieštaringi, teismas prieštaravimų nepašalino, o rėmėsi išskirtinai tik atsakovės paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais argumentais.

43. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas). Išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą darydamas iš įrodymų viseto, teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2011).

44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ir netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Apeliantės argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, šalių paaiškinimų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus. Apeliantė, kvestionuodama teismo sprendimo motyvus, apeliaciniame skunde iš esmės pasisako dėl tų aplinkybių, kurios neatitinka jos procesinės pozicijos. Vien tai, kad teismas priėmė šaliai nepalankų teismo sprendimą ar tai, kad šalis turėjo asmeninį lūkestį dėl išsamesnių paaiškinimų dėl tam tikrų aplinkybių, ar kitokio įrodymų vertinimo, kuris sutaptų su apeliantės įrodymų vertinimu, kad teismo motyvai yra netinkami, neargumentuoti ir neišsamūs, atitinkamai nereiškia, kad būtini įrodymai byloje nėra ištirti ar netinkamai ištirti, o sprendimas netinkamai motyvuotas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

46. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

47. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

48. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.