- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- e2-140-854/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00275-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės restoranas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti prašymą dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės restoranas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti UAB „Šilutės restoranas“ (toliau – bendrovė) bankroto bylą. Pareiškime nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė bendrovės skolinį įsipareigojimą V. V., kylantį iš pastarojo atsakovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjimo. Atsakovė įskolinimo nepadengė ir ieškovei, liko skolinga 1 665,64 Eur (1 300 Eur pagrindinė skola, plius teisinės pagalbos išlaidos, delspinigiai ir palūkanos) ir sumokėtą 551 Eur žyminį mokestį. Pažymėjo, kad bendrovė turi finansinių sunkumų, ilgą laiką negali padengti įsiskolinimo ieškovei ir kitiems kreditoriams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Šilutės restoranas“. Ta pačia nutartimi teismas paskyrė ieškovei 900 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš šios sumos 450 Eur priteisdamas valstybei ir 450 Eur – bendrovei.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė prašymą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi skirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prašyme nurodė, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad skola egzistuoja, ir teismas to neneigė. Iš viešai prieinamos informacijos rekvizitai.lt ieškovė sužinojo, kad atsakovė nuo 2024 m. rugsėjo 29 d. iki 2024 m. spalio 16 d. turėjo įsiskolinimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), taip pat nevykdė įsipareigojimų ieškovei. Bendrovei buvo siūloma ginčą išspręsti taikiai, tačiau ji buvo pasyvi ir neigė skolos egzistavimo faktą, dėl to ieškovė nesutinka su teismo argumentais, kad prieš kreipiantis į teismą ji nesiekė ginčo išspręsti.
4. Ieškovė pažymėjo, kad asmuo gali pasirinkti, kokiu būdu ginti savo teises – teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ar ieškinį dėl skolos priteisimo. Tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, negali būti pagrindas pripažinti, jog ji piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Ieškovė pabrėžė, kad ji yra bendrovė, dirbanti su skolų išieškojimu, todėl turi nemažai civilinių bylų, kuriose dalyvauja kaip proceso šalis, ir, perskaičiusi teismo pranešimą, ieškovė pamiršo pateikti savo nuomonę dėl atsakovės atsiliepimo į ieškinį. Tačiau duoti paaiškinimus dėl kitos šalies pateiktų įrodymų yra proceso šalies teisė, o ne pareiga, todėl negalima vertinti, kad ieškovė taip siekė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
5. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nebuvo nagrinėjamas bendrovės dalykinės reputacijos klausimas, todėl nėra suprantama, kodėl teismas vertino ieškovės veiksmus, kuriais neva buvo pažeista bendrovės dalykinė reputacija. Teismas išėjo už šios bylos ribų ir reikalavimų. Ieškovė neveikė tyčia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Priešingai, ji tik pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, jokių kitų procesinių veiksmų neatliko, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo netenkino.
7. Teismas, spręsdamas dėl paskirtos baudos panaikinimo, nurodė, kad ieškovės pareiškime dėl baudos panaikinimo išdėstyti argumentai nepaneigia teismo motyvų dėl baudos skyrimo.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismą laikytini tie atvejai, kai į teismą kreipiamasi siekiant ne apginti savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, o kitų tikslų – sukelti nepatogumų atsakovui, pakenkti jo reputacijai, vykdyti neteisėtą „spaudimą“ kitai prievolės šaliai ir pan., t. y. tais atvejais, kai teise kreiptis į teismą sąmoningai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.
9. Teismas pabrėžė, kad ieškovė neginčijo, jog teismas pagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą. Nors ieškovė nurodo, kad prieš kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatė, jog atsakovė turėjo pradelstų įsipareigojimų valstybinėms institucijoms, tačiau teismas pažymėjo, kad tai pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Teismas nurodė, kad prie ieškovės prašymo dėl baudos panaikinimo pateikta nuotrauka nepatvirtina, jog ieškovė analizavo nurodytus duomenis iki kreipimosi į teismą. Teismas iš pateiktos nuotraukos nustatė, kad nors atsakovė turėjo pradelstų įsipareigojimų mokesčių inspekcijai, tačiau reguliariai juos dengė, kas iš esmės rodo įmonės gyvybingumą, o ne jos nemokumą.
10. Teismas nurodė, kad ieškovė yra profesionalė, todėl jai taikomi aukšti rūpestingumo ir atidumo standartai, tačiau (pareiškime dėl baudos panaikinimo) ji laikėsi nuostatos, kad nevaržomai gali siekti ginčijamos skolos išieškojimo tiesiog inicijuodama bankroto bylos iškėlimą.
11. Teismas įvertino, kad spręsdamas dėl baudos skyrimo, turėjo teisę atsižvelgti į tai, jog ieškovė baugino bendrovę ir skleidė apie ją neigiamą informaciją, nes šios aplinkybės leido spręsti apie tikruosius ieškovės ketinimus kreipiantis į teismą. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės, kartu su anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, sudarė (ir sudaro) pagrindą teismui manyti, jog tikrasis ieškovės tikslas kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo spaudimo būdu priversti atsakovę sumokėti ginčijamą skolą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė netenkinti ieškovės prašymo dėl baudos panaikinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Ieškovė UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti ieškovei paskirtą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Apeliantė nurodo, kad bendrovei siųstas el. laiškas, nurodant, kad ji turi sumokėti skolą arba pateikti įrodymus, kuriais nesutinka su skola, nes priešingu atveju bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nereiškia, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo tik siekdama padaryti jai spaudimą. Bendrovė nepateikė įrodymų, kad apeliantė prieš kreipiantis į teismą darė jai spaudimą, o vienintelis laiškas su raginimu sumokėti skolą ir informavimas apie tolesnius veiksmus negali būti laikomas spaudimu.
12.2. Apeliantė pažymėjo, kad kreiptis į teismą yra kiekvieno asmens teisė ir vien tik prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimas negali būti vertinamas kaip priešingos šalies bauginimas. Apeliantės teigimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, išvadas dėl bendrovės bauginimo padarė remdamasis prielaidomis, nesant patikimų ir pakankamų įrodymų šiai aplinkybei patvirtinti.
12.3. Apeliantė pateikė prašymą dėl baudos panaikinimo, tačiau šiuo prašymu ji negalėjo skųsti kitų teismo priimtų sprendimų, todėl teismas neteisingai įvertino jos pateikto prašymo turinį ir įrodymus. Apeliantė, teikdama prašymą panaikinti baudą, turėjo teisę įrodinėti, kad teismas jai neteisėtai paskyrė baudą, realizuodama savo procesines teises pateikė teismui rekvizitai.lt esamą informaciją apie tai, jog bendrovė nuo 2024 m. rugsėjo 29 d. iki 2024 m. spalio 16 d., t. y. tuo metu, kai apeliantė kreipėsi dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, turėjo pakankamai nemažus įsiskolinimus VMI.
12.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė laikosi nuostatos, jog ji nevaržomai gali siekti ginčijamos skolos išieškojimo tiesiog inicijuodama bankroto bylos iškėlimą. Apeliantė niekada nesilaikė tokios pozicijos, prašyme panaikinti baudą taip pat nenurodė, kad ji, pateikdama prašymą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tik siekė susigrąžinti skolą. Apeliantės pozicija teisme buvo nuosekli, t. y. ji teigė, kad bendrovė vengia grąžinti skolą, nesutikimo su skola argumentų ir įrodymų nepateikia, todėl yra pagrindas manyti, kad bendrovė tiesiog neturi finansinių galimybių padengti įsiskolinimo.
12.5. Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes apeliantei bauda paskirta vien dėl to, kad ji kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir tokią poziciją palaikė proceso metu. Šiuo atveju nėra akivaizdžių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis argumentų ir įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti tokias išvadas. Apeliantės elgesys negali būti vertinamas kaip išimtinis, dėl kurio skirtina bauda.
12.6. Apeliantė nurodo, kad ji neveikė tyčia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Priešingai, ji tik pateikė pareiškimą, siekdama apsaugoti savo ir pradinio kreditoriaus turtinius interesus, todėl pagrindo teigti, kad ji piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nėra.
Atsiliepimas
13. Atsakovė UAB „Šilutės restoranas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti atsakovei iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas savo išvadas kildino ne iš pavienių įrodymų, o jų visumos. O apeliantė bando remtis pavieniais įrodymais ar atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, jas atsiedama nuo bylos faktinių aplinkybių visumos konteksto.
13.2. Visą susirašinėjimą su apeliante atskleidė atsakovė 2024 m. spalio 21 d. atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantės veiksmai patvirtino, kad ieškinio dėl skolos priteisimo ji neketino reikšti, nes visi jos veiksmai buvo nukreipti į vieną tikslą – bauginti atsakovę pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimu teismui.
13.3. Tikrasis apeliantės tikslas inicijuojant bendrovei bankroto bylą buvo spaudimo būdu priversti bendrovę sumokėti ginčijamą skolą, o ne Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme numatyti tikslai. Tai, kad pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantė tiesiogiai nenurodo savo tikrųjų tikslų, dar nereiškia, kad ji tokių tikslų neturi ir teismas negali jų nustatyti iš kitų bylos įrodymų visumos.
Šalies argumentai
13.4. Apeliantė nurodo kasacinio teismo praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio normų taikymo, tačiau niekaip šių išaiškinimų nesusieja su šios bylos aplinkybėmis. Bendrovės nuomone, apeliantės pateikiamos teismų praktikos ištraukos tik patvirtina, kad teismas pagrįstai ją pripažino piktnaudžiavusia procesinėmis teisėmis.
13.5. Šiuo atveju apeliantė turėjo labai aiškią ir suprantamą teisę – skolos reikalavimo teisę, kurios realizavimui teisinė sistema suteikia visą eilę procesinių priemonių. Tačiau vietoje to, būdama profesionalia skolų išieškojimo įmone, apeliantė savo nuožiūra pasirinko tokį savo teisių realizavimo būdą, kuris buvo nukreiptas į bendrovės bauginimą, jos veiklos trikdymą, maksimalios žalos jai darymą, t. y. apeliantė nesąžiningai, aiškiai tai suvokdama, pateikė teismui nepagrįstą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
13.6. Pažymėjo, kad apeliantė neginčijo teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutarties dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą bendrovei, taigi ji iš esmės sutiko su teismo atsisakymo iškelti bankroto bylą motyvais. Vadinasi, apeliantė tiesiog pasinaudojo teisine sistema, padarydama žalos bendrovės veiklai ir reputacijai, tam, kad gautų tokias teismo išvadas, su kuriomis sutiko, papildomai nepasinaudodama jokiomis savo procesinėmis teisėmis įrodyti pareiškimo pagrįstumą.
13.7. Apeliantė neteisingai supranta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis instituto prasmę ir taikymo apimtis, nes piktnaudžiavimo veiksmus ji bando siaurai suvesti vien tik į tam tikrų veiksmų atlikimą inicijuoto proceso metu, t. y. į procesinį elgesį. CPK 95 straipsnis numato atsakomybę vien už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį, o šiuo atveju apeliantė, nesąžiningai pateikusi tokį procesinį dokumentą, kurio pagrindu buvo inicijuotas bankroto procesas ir bendrovei teisės aktų pagrindu kilo visa eilė procesinių pareigų bei neigiamų pasekmių, nusišalino nuo tolimesnio įrodinėjimo proceso, kaip nurodo pati apeliantė – pamiršo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis (teikti įrodymus) ir vykdyti pareigas. Tačiau tuo pat metu už proceso ribų apeliantė aktyviais veiksmais tęsė bendrovės bauginimą ir žalos jai darymą, t. y. rašė neigiamus komentarus apie atsakovę portale rekvizitai.lt, o 2024 m. lapkričio 4 d. pateikė komentarą apie teisme priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimą bendrovės atžvilgiu.
13.8. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad tik jau po atskirojo skundo pateikimo šioje byloje, apeliantė kreipėsi į teismą dėl skolos iš jos priteisimo. Apeliantė Kauno apylinkės teismui pateiktas ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-36054-1238/2024 (naujas bylos Nr. e2-3654-1088/2025) patvirtina teismo nustatytą aplinkybę, kad nors apeliantės tikrieji ketinimai buvo gauti ginčijamą skolą iš bendrovės, ji nepasinaudojo teise kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, o vietoje to baugino bendrovę ir ne pagal paskirtį pasinaudojo juridinio asmens nemokumo institutu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti ieškovei paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
16. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria baudas CPK nustatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, t. y. pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, nustatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020).
17. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Šiuo atveju apeliantei bauda buvo paskirta už nesąžiningą aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, dėl to jos dėstomi argumentai apie tai, kad teismas, skirdamas baudą, turėjo nustatyti, jog ji tyčia veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, yra nepagrįsti.
19. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).
20. Įstatyme įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). Teismų praktikoje piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismą laikytini tie atvejai, kai į teismą kreipiamasi siekiant ne apginti savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, o kitų tikslų – sukelti nepatogumų atsakovui, pakenkti jo reputacijai, vykdyti neteisėtą „spaudimą“ kitai prievolės šaliai ir pan., t. y. tais atvejais, kai teise kreiptis į teismą sąmoningai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-236-823/2018, 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-497-943/2019, 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1297-241/2019).
21. Pirmosios instancijos teismas būtent ir nurodė baudą ieškovei skyręs už tai, kad ji kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo siekdama ne apginti savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, o kitų tikslų – sukelti nepatogumų bendrovei, pakenkti jos reputacijai, vykdyti neteisėtą „spaudimą“ kitai prievolės šaliai, t. y. apeliantė teise kreiptis į teismą sąmoningai naudojosi ne pagal jos paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
22. Nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nenurodydama konkrečių aplinkybių, kurios rodytų blogą bendrovės finansinę padėtį, nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie bent preliminariai patvirtintų atsakovės nemokumą, negyvybingumą, pradelstus finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko apeliantės argumentus, kad esą apie blogą atsakovės finansinę padėtį ji turėjo pagrindo spręsti remdamasi viešais šaltiniais, nes bendrovė turėjo įsiskolinimų VMI. Pirma, tokie duomenys su pareiškimu iškelti atsakovei bankroto bylą pateikti nebuvo. Antra, tokių duomenų apeliantė neteikė ir per teismo nustatytą terminą papildomiems įrodymams ir (ar) paaiškinimams pateikti (apeliantės teiginiai, kad ji tai padaryti pamiršo, teisiniam situacijos vertinimui įtakos neturi). Galiausiai, net ir su prašymu dėl paskirtos baudos panaikinimo ieškovės pateikto rekvizitai.lt išrašo (nors, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nėra įrodymų, kad jis buvo ieškovės įvertintas prieš inicijuojant bankroto procesą atsakovės atžvilgiu) duomenys nepatvirtina, jog apeliantė prieš kreipdamasi į teismą turėjo pagrindo daryti prielaidą apie atsakovės galimą nemokumą, nes iš jų matyti priešinga faktinė situacija, t. y. kad įsiskolinimus VMI atsakovė kiekvieną mėnesį padengdavo visiškai.
23. Kreipdamasi į teismą su prašymu iškelti atsakovei bankrotą, ieškovė įrodinėjo tik atsakovės skolos pačiai ieškovei faktą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad kreipdamasi į teismą ieškovė žinojo, jog atsakovė skolos faktą ginčija. Į bylą pateiktas šalių elektroninio susirašinėjimo turinys patvirtina, kad atsakovė apie tai aiškiai nedelsdama iškomunikavo reikalavimą iš atsakovės rangovo įsigijusiai ieškovei. Pastebėtina ir tai, kad skolos pagrindu nurodoma pradinio kreditoriaus išrašyta sąskaita atsakovės nebuvo priimta. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nors pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teikiančio kreditoriaus reikalavimas neturi būti patvirtintas, vis dėlto kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (paskutinis argumentas, paskutinė priemonė) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais juridiniam asmeniui – skolininkui, t. y. apribojama jo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Bankroto bylos inicijavimas taikytinas kaip kraštutinė priemonė įmonėms, akivaizdžiai negalinčioms vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne kaip šalių tarpusavio ginčų sprendimo būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1311-781/2019). Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo prieš tai neišnaudojusi kitų būdų, galinčių sukelti mažesnį neigiamą efektą potencialiai skolininkei, veikiančiai ypač dinamiškoje verslo srityje (restoranų), skolai išsiieškoti.
24. Jau pačiame pirmame elektroniniame laiške ir prie jo prisegtame pranešime atsakovei ieškovė, reikalaudama nedelsiant sumokėti nurodomą pinigų sumą, grasino atsakovei būsima bankroto byla, iš to jos vadovui galinčiomis kilti neigiamomis pasekmėmis, įsiskolinimo paviešinimu ir to poveikiu atsakovės verslui. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino, kad tokios aplinkybės patvirtina, jog kreipimasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo buvo nesąžiningas, taip buvo realizuotas anksčiau išsakytas grasinimas, siekiant sukelti atsakovei realias neigiamas pasekmes ir taip priversti ją visas ieškovės reikalaujamas sumas sumokėti bei atsisakyti skolos ginčijimo. Tai, kad ieškovė ne tik baugino atsakovę, bet ir viešai skleidė apie ją neigiamą informaciją, kitų šioje byloje nustatytų aplinkybių visumos kontekste sustiprina įsitikinimą apie nesąžiningus tikruosius ieškovės ketinimus kreipiantis į teismą.
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei, įvardijančiai save skolų išieškojimo profesionale, taikytini aukštesni nei vidutiniai tinkamo procesinio elgesio standartai ir į tai pagrįstai atsižvelgta, sprendžiant klausimą dėl baudos už nesąžiningą pareiškimą skyrimo.
26. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bendrovei bankroto bylą, neskundė, ši nutarties dalis įsiteisėjo. Apeliantė nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, kad taip nutiko dėl to, jog ji esą to negalėjo padaryti kartu su pareiškimu dėl paskirtos baudos panaikinimo. Kai apeliantė (vėluodama) pateikė atskirąjį skundą dėl 2024 m. lapkričio 8 d. nutarties, ji nurodė nesutinkanti tik su bylinėjimosi išlaidų priteisimu ir paskirta bauda, o pareiškimą dėl paskirtos baudos panaikinimo pateikė tik po to, kai teismas, išaiškinęs procesinę tvarką, nustatė jai terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemoms duomenų matyti, kad tik įsiteisėjus nutarčiai atmesti jos prašymą iškelti atsakovei bankroto bylą ieškovė kreipėsi į teismą (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-3654-1088/2025) su ieškiniu atsakovei dėl skolos (jau tik 1 400 Eur) priteisimo.
27. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas baudos jai skyrimo klausimą išsprendė remdamasis prielaidomis, pažeisdamas įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės normas, nesant patikimų ir pakankamų įrodymų šiai aplinkybei patvirtinti. Pažymėtina, kad dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo teismo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Šiuo atveju apeliantė iš esmės siekia, kad remiantis byloje esančiais įrodymais būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Tačiau įrodymų vertinimas yra teismo nepriklausomumo išraiška ir nagrinėjamu atveju ji buvo tinkamai realizuota. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga, itin išsamiu ir visapusišku įrodymų išnagrinėjimu ir įvertinimu (CPK 185 straipsnis).
28. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė naudojosi juridinių asmenų nemokumo institutu ne pagal paskirtį ir darydama spaudimą atsakovei dėl skolos apmokėjimo nesąžiningai pareiškė aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Dėl to sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei paskyrė 900 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 450 Eur iš jų nurodydamas sumokėti atsakovei.
29. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie nesudaro pagrindo naikinti apskųstą teismo nutartį. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apelianto argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai atlikęs bylos įrodymų visumos vertinimą, teisingai taikęs piktnaudžiavimo procesu institutą, pagrįstai priėjo prie išvados, kad ieškovė, pareiškimu teismui inicijuodama atsakovės bankroto bylos iškėlimą, buvo nesąžininga ir tai sudarė pagrindą skirti jai baudą, o ieškovės pareiškimo dėl baudos panaikinimo argumentai nesudarė pagrindo jo patenkinti. Ieškovės atskirojo skundo motyvai nelemia pagrindo spręsti priešingai, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
31. Pagrindinis CPK įtvirtintas principas, pagal kurį dalyvaujantiems byloje asmenims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra „pralaimėjęs moka“, reiškiantis, kad ginčą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas padengia ginčą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
32. Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, todėl ji neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė UAB „Šilutės restoranas“ pateikė įrodymus, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 363 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, laikytinos protingomis bei pagrįstomis ir atsakovei priteisiamos iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės restoranas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 363 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.