Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (pirmininko ir pranešėjo), Kristinos Domarkienės ir Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Consultum Bonum“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodų bendrijos „Dituva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Consultum Bonum“ dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo, tretieji asmenys V. V., E. B., I. N., R. V. (J.), K. B., S. K., S. J., T. K., R. A., G. P., D. G., K. T., A. M., L. K., V. V., R. A., A. M., E. K., N. K., R. S., J. B., O. R., A. A., L. G., R. P., V. S., B. A., L. Č., D. B..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė sodų bendrija (toliau – SB) „Dituva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Consultum Bonum“ 2 998,22 Eur nepagristai gautų lėšų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad 2010 m. vasario 10 d. ji ir atsakovė pasirašė teisinių paslaugų sutartį Nr. 2010/02-1 (toliau – Sutartis), pagal kurios 1 straipsnį atsakovė įsipareigojo, ieškovei pavedus ir bendradarbiaujant, teikti teisines paslaugas, t. y. rengti prašymų, pareiškimų, ieškinių, priešieškinių, atsiliepimų į ieškinius, priešieškinius, dublikų, triplikų skundų, teisinių išvadų ir kt. projektus, teikti konsultacijas. Sutarties 3.1 p. šalys susitarė, kad prieš kiekvieną teisinių paslaugų teikimą jos suderins konkrečių teisinių paslaugų kainą iš anksto. Mokėjimas už teikiamas teisines paslaugas vykdomas vadovaujantis paslaugų teikėjo teikiamomis sąskaitomis. Susitarta dėl tam tikrų dydžių, t. y. už prašymo dėl teismo įsakymo parengimą 43,44 Eur (150,00 Lt), jei skolininko skolos dydis yra ne didesnis nei 144,81 Eur (500,00 Lt), arba 14,48 Eur (50,00 Lt), jei skolos dydis yra mažesnis nei 144,81 Eur (500,00 Lt). Sutarties 3.2 p. šalys susitarė, kad atsiskaitymai už atliktus darbus bus vykdomi vadovaujantis paslaugų teikėjo pateikiamomis sąskaitomis šalių suderintomis sąlygomis ir terminais. Sutartį pasirašė UAB „Consultum Bonum“ direktorė A. M.. 2015 m. lapkričio 30 d. A. M. atleista pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 125 straipsnio 1 dalį iš SB „Dituva“. Atliktus patikrinimą nustatyta, kad pagal buvusios darbuotojos A. M. žodinį nurodymą, suklaidinant ieškovės buhalterijos darbuotojus, be jokio teisinio pagrindo atsakovei buvo pervesta 2 998,22 Eur. Mokėjimo nurodymuose A. M. liepė buhalterijos darbuotojai nurodyti asmenis, kuriems neva bus keliamos civilinės bylos teismuose. Mokėjimo pranešimuose nurodytiems asmenims civilinės bylos iškeltos nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismo sprendimo motyvai:

2.1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nurodė, kad ieškovė šioje byloje yra SB „Dituva“, ieškinį ieškovės vardu teismui pateikė advokatas R. S., kuris veikia pagal ieškovės ir advokato sudarytą 2015 m. lapkričio 16 d. teisinės pagalbos bei atstovavimo sutartį. Byloje pateikta teisinės pagalbos ir atstovavimo sutartis yra pakankamas įrodymas atstovavimo teisiniams santykiams patvirtinti, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

2.2. Nurodė, kad, įvertinus teismo posėdžio metu duotus parodymus, rašytinius įrodymus, nustatyta, jog yra visos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos, ir ieškinys tenkintinas – atsakovė praturtėjo dėl ieškovės veiksmų, yra priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo – 2 998,22 Eur ir atsakovės praturtėjimo, atsakovės praturtėjimui nebuvo teisinio pagrindo – ieškovė nebuvo nurodžiusi, jog byloje minimiems 31 asmeniui būtų ruošiami procesiniai dokumentai pateikti į teismą, keliamos civilinės bylos, nepagrįstas praturtėjimas egzistuoja pareiškiant ieškinį, ieškovė nėra prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos ir negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais.

III. Apeliacinio skundo argumentai

3. Atsakovė UAB „Consultum Bonum“ (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovei atstovauja tinkamas asmuo. Ieškovės ir advokato sudaryta 2015 m. lapkričio 16 d. teisinės pagalbos ir atstovavimo sutartis nėra pakankamas įrodymas atstovavimo teisiniams santykiams patvirtinti. Bendrijos valdybos pirmininkas negali be valdybos pritarimo veikti vienvaldiškai ir sudarinėti sutarčių su advokatu ir vienvaldiškai bendrijos vardu kreiptis į teismą. Pirmosios instancijos teismas netenkino jos prašymo išreikalauti tinkamus įrodymus, kurie patvirtintų tinkamą pirmininko atstovavimą. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-191-513/2013 konstatavo, jog SB „Dituva“ valdybos pirmininkas, neturėdamas valdybos pritarimo ieškiniui paduoti, vedė bylą kaip neįgaliotas asmuo.

3.2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą. Šalies siejo sutartiniai teisiniai santykiai, ji savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tad už paslaugas pagrįstai gavo atlygį. Tokios pačios pozicijos laikosi kasacinis teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014.

3.3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

3.3.1. Byloje esantys kasos pajamų orderiai ir banko sąskaitų išrašų fragmentai patvirtina, kad jos parengtų dokumentų pagrindu ieškovė rinko skolas iš bendrijos skolininkų, reikalavo iš jų sumokėti lėšas už procesinių dokumentų parengimą, žyminius mokesčius. Ieškovė neįrodė, jog nors vienas iš 31 asmens nebuvo skolingas bendrijai. D. B. paaiškinimai ir pateiktas į bylą prašymas, kasos pajamų orderis, L. Č. sumokėtos teisinės išlaidos, V. S. įsipareigojimas, V. S. atlikti mokėjimai, D. G. teismo metu duoti parodymai patvirtina tai, kad jie sumokėjo už teisines paslaugas. Pagal Sutartį gaunamas užmokestis už teisines paslaugas nebuvo siejamas su civilinių bylų iškėlimu, užteko parengti procesinių dokumentų projektus, kurių pagrindu ieškovė reikalaudavo iš skolininkų skolos. Teismo posėdžio metu ieškovės SB „Dituva“ atstovas primininkas T. V. nurodė, jog informacijos apie 31 skolininką, minimą byloje, neturėjo, tačiau ant sąskaitos yra jo parašas. Įgaliojimo pati kreiptis į teismą be ieškovės neturėjo.

3.3.2. Visi ieškovės darbuotojų paaiškinimai turėjo būti vertinami subjektyviai, nes šis konfliktas atsirado dėl ieškovės ir buvusios darbuotojos A. M. tarpusavio konflikto. SB „Dituva“ buhalterė D. S. duodama parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. IMr.01-1-05683-16 nurodė, kad visus apmokėti skirtus dokumentus turėdavo pasirašyti SB „Dituva“ valdybos pirmininkas ir tik po to buhalterija galėdavo juos apmokėti. Tai akcentuota ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarime, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas IMr.01-1-05683-16. Melagingi liudijimai apie A. M. liepimą buhalterijos darbuotojai atlikti mokėjimo pavedimus yra negaliojantys ir niekam neprivalomi. Jokių pretenzijų, nuobaudų darbuotojai A. M. skirta nebuvo. Jai sumokėta didesnė išeitinė išmoka, nei priklauso pagal įstatymą.

3.3.3. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino įrodymų, t. y. SB „Dituva“ ūkinės finansinės veiklos 2014 akto, SB „Dituva“ 2014 m. birželio 25 d. valdybos pirmininko potvarkio Nr. 114, SB „Dituva“ 2015 m. gegužės 15 d. ūkinės finansinės veiklos 2014 m. patikrinimo akto, revizijos komisijos 2016 m. kovo 25 d. išvados. Jie patvirtina, kad bendrijos piniginių lėšų apskaita, kasos suvestinės ir banko išrašai tvarkomi tvarkingai, sodininkų nesumokami mokesčiai išieškomi per teismą laiku.

4. Ieškovė SB „Dituva“ atsiliepimu prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

4.1. Nurodė, kad ji įrodė, jog atsakovė praturtėjo jos sąskaita be teisėto pagrindo. Byloje nustatyta, kad pinigai atsakovei buvo pervesti, o civilinės bylos nebuvo iškeltos. Pateiktos sąskaitos faktūros pasirašytos UAB „Consultum Bonum“ direktoriaus A. M. ir yra be antspaudų, nepasirašytos paslaugų gavėjo. Apeliantė neįrodė, jog sąskaitas apskritai buvo gavusi. Teismo įsakymai, kurie pateikti teismui, yra tik kompiuteriu surinktas tekstas, nėra jokių atspaudų, parašų, nėra jokios informacijos, kad ta informacija buvo tinkamai perduota jai ar teismui. Teismas įvertinęs posėdžio metu duotus parodymus, rašytinius įrodymus teisingai nustatė, jog yra visos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos ir ieškinys tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalia). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, į tai, kad šalys (jų atstovai) dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, daro išvadą, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

7. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės nepagrįstai jos gautas lėšas, teisėtumas ir pagrįstumas.

8. Byloje nustatyta, kad 2010 m. vasario 10 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė teisinių paslaugų sutartį Nr. 2010/02-1. Atsakovės vardu šią Sutartį pasirašė UAB „Consultum Bonum“ direktorė A. M.. Ieškovė ir A. M. 2010 m. rugsėjo 20 d. sudarė darbo sutartį Nr. 117, pagal kurią ji priimta dirbti teisininke. 2013 m. liepos 4 d. A. M. pakeistos pareigos iš teisininkės į pavaduotojos. 2015 m. lapkričio 30 d. darbo sutartis su A. M. nutraukta. Ieškovė 2015 m. gruodžio 11 d. informavo, kad per 30 dienų nuo šio laiško gavimo dienos nutraukia teisinių paslaugų sutartį Nr. 2010/02-1 su UAB „Consultum Bonum“.

Dėl ieškovės netinkamo atstovavimo

9. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovei atstovauja tinkamas asmuo. Ieškovės ir advokato sudaryta 2015 m. lapkričio 16 d. teisinės pagalbos ir atstovavimo sutartis nėra pakankamas įrodymas atstovavimo teisiniams santykiams patvirtinti. Bendrijos valdybos pirmininkas negali be valdybos pritarimo veikti vienavaldiškai ir sudarinėti sutarčių su advokatu ir vienvaldiškai bendrijos vardu kreiptis į teismą. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-191-513/2013 konstatavo, jog SB „Dituva“ valdybos pirmininkas, neturėdamas valdybos pritarimo dėl ieškinio padavimo, vedė bylą kaip neįgaliotas asmuo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

10. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015; kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinęs), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014).

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės nurodytą Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-191-513/2013 turinį ir šios nagrinėjamos bylos aplinkybes bei keliamus teisės klausimus, konstatuoja, kad nagrinėjama ir atsakovės nurodyta byla skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovės nurodytu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl bendrijos susirinkime priimtų sprendimų nuginčijimo, o šiuo atveju – dėl nepagrįsto praturtėjimo. Ieškovei tuomet atstovavo pirmininkas V. K. G., o šiuo atveju – jau naujas pirmininkas T. V., be to, buvo vadovaujamasi senais SB „Dituva“ įstatais. SB įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos nario teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrijos įstatai ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklės. Pagal naujų SB „Dituva“ 2014 m. liepos 30 d. įstatų 10.5 punktą bendrijos valdybos pirmininkas atstovauja bendrijai teismuose, taip pat esant santykiams su visais juridiniais ir fiziniais asmenimis be papildomų valdybos įgaliojimų su perįgaliojimo teise. Atsižvelgus į šias teisės normas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovei atstovavo tinkamas asmuo.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto taikymo galimybės, šalis siejant sutartiniams teisiniams santykiams

12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra visos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos, todėl ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad netinkamai vertinti įrodymai, neatsižvelgta į byloje esančius įrodymus, nesivadovauta kasacinio teismo praktika, todėl ieškinys nepagrįstas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Šios teisinės normos paskirtis – įgyvendinti bendrąją taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Nurodytame straipsnyje nustatytos sąlygos, kurios būtinos konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo ir turi prievolę už praturtėjimą atlyginti kitam asmeniui, kurio sąskaita tai įvyko.

14. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išsamiai pasisakyta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos sąlygos.

15. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė nepagrįsto praturėjimo institutą, nes šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai, nurodė, kad tokios praktikos analogiško pobūdžio bylose laikosi kasacinis teismas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

16. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016). Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Šiuo atveju ieškovės ieškinio reikalavimo pagrindas yra prašymas priteisti 2 998,22 Eur lėšų, kurias atsakovė gavo ne pagal Sutartį, t. y. be teisinio pagrindo. Nurodytos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog ieškovės reikalavimas atsakovei pagrįstas nepagrįsto praturtėjimo institutu, nes kitu būdu ieškovė savo teisių negalėjo apginti. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir ieškovės pasirinktą teisių gynybos būdą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė, jog nagrinėjamu atveju nepagrįsto praturtėjimo institutas gali būti taikomas.

18. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, t. y. neatsižvelgė į byloje esančius visus rašytinius įrodymus, nevertino tarp šalių susiklosčiusios praktikos, vertino ieškovės darbuotojų parodymus, nors jie buvo subjektyvūs. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

19. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

20. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, reikštų reikalavimą įrodyti, jog kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas turtui gauti gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą. Priešingai, jei atsakovas mano, kad piniginės lėšos pervestos esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

21. Šiuo atveju ieškovės įrodinėjo, kad atsakovė be teisinio pagrindo gavo 2 998,22 Eur lėšų. Civilinėje byloje pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, jog ieškovė pervedė UAB „Consultum Bonum“ 2 998,22 Eur: 2014 m. rugpjūčio 14 d. – 101,37 Eur (350,00 Lt) už L. Č. bylą; 2014 m. rugpjūčio 14 d. – 101,37 Eur (350,00 Lt) už B. A. bylą; 2014 m. liepos 17 d. – 101,37 Eur už V. S. bylą; 2014 m. gegužės 19 d. – 101,37,00 Eur už R. P. bylą; 2014 m. gegužės 13 d. – 101,37 Eur už L. G. bylą; 2014 m. gruodžio 11 d. – 101,37 Eur už L. K. bylą; 2014 m. lapkričio 18 d. – 101,37 Eur už A. M. bylą; 2014 m. lapkričio 18 d. – 101,37 Eur už K. T. bylą; 2014 m. kovo 25 d. – 101,37 Eur už D. G. bylą; 2014 m. birželio 4 d. – 101,37 Eur už R. A. bylą; 2014 m. birželio 4 d. – 101,37 Eur už T. K. bylą; 2014 m. gegužės 19 d. – 101,37 Eur už S. J. bylą; 2014 m. gegužės 19 d. – 101,37 Eur už S. K. bylą; 2014 m. gegužės 13 d. – 101,37 Eur už K. B. bylą; 2014 m. kovo 26 d. – 101,37 Eur už R. V. bylą; 2014 m. kovo 10 d. – 101,37 Eur už I. N. bylą; 2014 m. kovo 3 d. – 101,37 Eur už F. S. bylą; 2014 m. sausio 19 d. – 101,37 Eur už E. B. bylą; 2014 m. sausio 19 d. – 101,37 Eur už V. V. bylą; 2014 m. rugsėjo 2 d. – 57,92 Eur (200, Lt) už G. P. bylą; 2015 m. gegužės 11 d. – 58,00 Eur už E. K. bylą; 2015 m. balandžio 20 d. – 101,37 Eur už D. B. bylą; 2015 m. spalio 13 d. – 101,37 Eur už N. P. bylą; 2015 m. rugpjūčio 31 d. – 101,37 Eur už A. A. bylą; 2015 m. rugpjūčio 31 d. – 101,37 Eur už O. R. bylą; 2015 m. rugpjūčio 24 d. – 101,37 Eur už J. B. bylą; 2015 m. rugpjūčio 17 d. – 101,37 Eur už R. S. bylą; 2015 m. rugpjūčio 17 d. – 101,37 Eur už N. K. bylą; 2015 m. kovo 26 d. – 101,37 Eur už A. M. bylą; 2015 m. vasario 9 d. – 101,37 Eur už R. A. bylą; 2015 m. sausio 22 d. pervesta 101,37 Eur už V. V. bylą. Atsakovė neginčijo šių apskaičiavimų ar gautų pinigų fakto (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

22. Atsakovė byloje įrodinėjo, kad iš ieškovės gauta 2 998,22 Eur pinigų suma yra gauta už teisines paslaugas pagal 2010 m. vasario 10 d. šalių sudarytą teisinių paslaugų sutartį Nr. 2010/02-1. Ji parengė procesinius dokumentus dėl ieškovės skolininkų L. Č., B. A., V. S., R. P., L. G., L. K., A. M., K. T., D. G., R. A., T. K., S. J., S. K., K. B., R. V., I. N., F. S., E. B., V. V., G. P., E. K., D. B., N. P., A. A., O. R., J. B., R. S., N. K., A. M., R. A., V. V.. Paaiškino, kad procesinių dokumentų nepateikimas teismui šiuo atveju neatima jai teisės gauti atlygį už teisines paslaugas, nes ieškovė pati parengtų dokumentų pagrindu sprendžia dėl civilinės bylos iškėlimo skolininkams. Kad šiems skolininkams nebuvo iškeltos civilinės bylos, patvirtina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. raštas Nr. 87954, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 11 d. raštas Nr. V2-39-(1.12), Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 14 d. raštas Nr. SD-(1.21). Apeliantė šių aplinkybių neginčijo (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Tačiau, jos nuomone, tai nepanaikina faktų, kad šie skolininkai apskritai buvo skolingi ieškovei. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal nusistovėjusią darbo praktiką informacija apie skolininkus būdavo teikiama bendrijos pirmininkui, pastarasis ją perduodavo A. M., kuri informaciją apie skolininkus surinkdavo kaip teisininkė, po to juos perduodavo teisines paslaugas teikusiai UAB „Consultum Bonum“, kurios direktoriumi tuo metu buvo jos vyras A. M.. Šiuo atveju atsakovė įrodinėjo, jog pinigus teisėtai gavo pagal Sutartį, todėl teigė, kad turi būti vertinamos Sutarties nuostatos.

24. Šalys šios Sutarties sąlygų neginčijo (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Susipažinus su Sutarties turiniu matyti, kad joje nėra numatyta, kokiu būdu yra įforminamas teisinių paslaugų perdavimas. Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad šalys susitaria, jog prieš kiekvieną teisinių paslaugų teikimą jos suderins konkrečių teisinių paslaugų kainą iš anksto. Mokėjimas už paslaugų tiekėjo teikiamas teisines paslaugas bus vykdomas vadovaujantis paslaugų teikėjo teikiamomis sąskaitomis. Sutarties 3.2 punkte numatyta, kad šalys susitaria, jog atsiskaitymai už atliktus darbus bus vykdomai vadovaujantis paslaugų teikėjo pateiktomis sąskaitomis šalių suderintomis sąlygomis ir terminais. Užsakovas atsiskaito už atliktas paslaugas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo sąskaitos gavimo dienos. Atsižvelgus į šias Sutarties nuostatas, darytina išvada, jog tinkamas teisinių paslaugų suteikimas su civilinių bylų iškėlimu skolininkams nėra numatytas, tad šiuo atveju atsakovei kilo pareiga įrodyti, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl tokių paslaugų suteikimo, o atsakovė suteikė šias paslaugas pagal sutartį ir perdavė sąskaitas ieškovei apmokėti už suteiktas paslaugas.

25. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės į bylą pateiktos sąskaitos už procesinių dokumentų parengimą dėl skolos išieškojimo iš A. A., B. A., K. J. B., D. B., E. B., D. G., L. G., N. K., T. K., S. K., L. K., A. M., R. P., N. P., O. R., R. S., F. S., V. S., K. T., R. V., V. V., R. A., R. A., L. Č., S. J., A. M., I. N., G. P., V. V., E. K., J. B. pasirašytos UAB „Consultum Bonum“ direktoriaus A. M., ieškovės atstovės parašų ant jų nėra. Apeliantė nei pirmos nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl išvardintų teisinių paslaugų (parengti ieškinius arba teismo įsakymus dėl skolų iš išvardintų asmenų priteisimo) suteikimo, taip pat nepateikti įrodymai, kad teisinių paslaugų rezultatas buvo perduotas ieškovei (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegijos nuomone, vien tik atsakovės į bylą pateiktos sąskaitos faktūros su UAB „Consultum Bonum“ vadovo parašais už suteiktas teisines paslaugas, taip pat prašymai dėl teismo įsakymų išdavimo dėl skolininkų O. B. A., K. B., D. B., E. B., L. G., N. K., T. K., S. K., L. K., A. M., R. P., N. P., O. R., R. S., F. S., V. S., K. T., R. V., V. V., R. A., R. A., L. Č., S. J., A. M., I. N., G. P., V. V., E. K., J. B., ieškinys dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. G. nesant įrodymų apie tai, kad ieškovė užsakė šias teisines paslaugas, taip pat nesant įrodymų, kad ieškovei buvo perduotas darbų rezultatas ir įteiktos paminėtos sąskaitos faktūros, nepatvirtina, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl teisinių paslaugų suteikimo ir atsakovė suteikė teisines paslaugas.

26. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog byloje esantys rašytiniai duomenys, t. y. SB „Dituva“ ūkinės finansinės veiklos 2014 aktas, SB „Dituva“ 2014 m. birželio 25 d. valdybos pirmininko potvarkis Nr. 114, SB „Dituva“ 2015 m. gegužės 15 d. ūkinės finansinės veiklos 2014 m. patikrinimo aktas, revizijos komisijos 2016 m. kovo 25 d. išvada, patvirtina, kad bendrijos piniginių lėšų apskaita, kasos suvestinės ir banko išrašai tvarkomi tvarkingai, sodininkų nesumokami mokesčiai išieškomi per teismą laiku. Teisėjų kolegijos nuomone, šie duomenys prieštarauja byloje pateiktiems kitiems rašytiniams duomenims (nutarties 22 punktas), tad jais vadovautis pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos tinkamai įvertino byloje turimus įrodymus, sprendė apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad iš ieškovės ji 2 998,22 Eur gavo pagal Sutartį.

28. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė praturtėjo dėl ieškovės veiksmų – pinigų perdavimo, dėl to ieškovė prarado 2 998,22 Eur, konstatuotinas priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo, nėra teisinio pagrindo atsakovės praturtėjimui, t. y. pinigų gavimas nepateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu, nepagrįstas praturtėjimas egzistavo pareiškiant ieškinį, ieškovė nebuvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos ir, galiausiai, ieškovė negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nustatytos visos įstatymo reikalaujamos ir kasacinio teismo praktikos išplėtotos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos.

29. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, plačiau dėl skunde pateiktų argumentų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

30. Remdamasi išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti arba keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33. Atsakovė teismui pateikė duomenis, kad jos turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 400 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos pagrįstos ir neviršija maksimalių dydžių, numatytų Rekomendacijose, todėl jos priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Dėl klaidos ištaisymo

34. 2019 m. sausio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria atidėtas procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas iki 2019 m. vasario 7 d. 15.00 val., įžanginėje dalyje yra padarytas rašymo apsirikimas nurodant bylos, kurioje yra išnagrinėtas atsakovės UAB „Consultum Bonum“ apeliacinis skundas, pavadinimą. Šis rašymo apsirikimas taisytinas, nes nekeičia procesinio sprendimo esmės (Civilinio proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalis)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Consultum Bonum“ apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti sodų bendrijai „Dituva“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Consultum Bonum“ 400,00 Eur (keturi šimtai eurų nulis centų) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Ištaisyti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutarties įžanginėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą – nurodyti, kad apeliacine tvarka išnagrinėta civilinė byla pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Consultum Bonum“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodų bendrijos „Dituva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Consultum Bonum“ dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo, tretieji asmenys V. V., E. B., I. N., R. V. (Jenciutė), K. B., S. K., S. J., T. K., R. A., G. P., D. G., K. T., A. M., L. K., V. V., R. A., A. M., E. K., N. K., R. S., J. B., O. R., A. A., L. G., R. P., V. S., B. A., L. Č., D. B..

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.