Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės sodininkų bendrijos ,,Dituva“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo sodininkų bendrijos ,,Dituva“ ieškinį atsakovams J. B., A. K. dėl 2011-06-05 pakartotinio sodininkų bendrijos ,,Dituva“ susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys E. B., T. B., A. B., Š. R., R. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad sodininkų bendrijos ,,Dituva“ valdybos pirmininkas V. K. G. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais sodininkų bendrijos „Dituva“ 2011-06-05 įvykusio pakartotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad sodininkų bendrijos ,,Dituva“ valdybos pirmininkui nesuteikta teisė vienasmeniškai nuspręsti dėl ieškinio padavimo teismui atstovaujant bendrijos interesams. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį padarė išvadą, kad sodininkų bendrijos ,,Dituva“ pateiktas valdybos pirmininko V. K. G. patikslintas ieškinys sodininkų bendrijos vardu buvo paduotas neįgalioto vesti bylą asmens. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą nesutikdamas su teismo išvada, kad bendrijos valdybos pirmininkas neturėjo teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendrijos narių susirinkime priimtų sprendimų.

Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos nario teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrijos įstatai ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklės, 2 dalyje nustatyta, kad bendrijos narys turi teisę dalyvauti ir balsuoti bendrijos narių susirinkime, rinkti ir būti išrinktas bendrijos valdymo organo nariu, revizijos komisijos nariu (revizoriumi).

Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Taigi asmeniui, numatytam CK 2.82 straipsnio 4 dalyje bei manančiam, kad jo teises pažeidžia juridinio asmens organų sprendimas, yra garantuojama teisė kreiptis į teismą (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad ši teisė turi būti įgyvendinta per itin trumpą laiką – per 3 mėnesius nuo asmens sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Nario ginčo su bendrija atveju tokia įstatymų leidėjo pozicija gali būti paaiškinama tuo, kad net ir ginčijant bendrijos organų sprendimą, turi būti atsižvelgiama į šio instituto – CK 2.82 straipsnio 4 dalies – tikslus ir siekiama nario bei pačios bendrijos, kuri kartu yra visų kitų narių atstovas, interesų pusiausvyros. Suteikiant bendrijos nariui teisę ginčyti tokius sprendimus, siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, interesus bei viešąjį interesą; detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (trumpi senaties terminai, nuginčijimo pagrindų baigtinio sąrašo nustatymas) leidžia daryti išvadą, jog šis institutas taip pat skirtas apsaugoti patį juridinį asmenį ir ginčijamų sprendimų priėmusių jos valdymo organo interesus. Tai reiškia, kad negalima pripažinti negaliojančiu šio juridinio asmens organo sprendimo vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai sodininkų bendrijai, nei jos nariams ar viešajam interesui. CK 2.82 straipsnio 4 dalis negali būti taikoma tiems asmenims, kurie, juridinio asmens organui priimant ginčijamą sprendimą, nebuvo nei dalyviai, nei kreditoriai. Būtina įvertinti asmenis, kurie naudojasi teisėmis, nurodytomis CK 2.82 straipsnio 4 dalyje, tikslus, interesus, ginčijamo sprendimo esmę ir reikšmę.

Nagrinėjamu atveju sodininkų bendrijos „Dituva“ narių 2011-06-05 susirinkime priimtus sprendimus teismo tvarka pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais siekė sodininkų bendrijos „Dituva“ valdybos pirmininkas. Sodininkų bendrijos ,,Dituva“ įstatų 19.1. ir 19.2. punktuose numatyta, kad šios bendrijos valdymo organai yra visuotinis bendrijos narių susirinkimas, kuris laikomas aukščiausiuoju bendrijos valdymo organu, ir bendrijos valdyba, kurią renka visuotinis bendrijos narių susirinkimas; 29.8. punktas numato, kad bendrijos valdyba atstovauja bendrijai teisme ir kitose institucijose. Nei Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas, nei sodininkų bendrijos ,,Dituva“ įstatai nenumatė teisės bendrijos valdybos pirmininkui visos bendrijos vardu skųsti bendrijos narių susirinkime priimtus sprendimus. Tačiau, atsižvelgiant į vieną iš teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principo (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) aspektų – pagarbą įgytoms teisėms, taip pat į siekį užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir jų subjektinių teisių bei pareigų apibrėžtumą, tiems asmenims, kurie, juridinio asmens organui priimant ginčijamą sprendimą, nebuvo to juridinio asmens dalyviai, CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatos negali būti taikomos. Tai reiškia, kad asmuo, juridinio asmens organo sprendimo priėmimo metu nebuvęs to juridinio asmens dalyvis, neturi teisės pasinaudoti CK 2.82 straipsnio 4 dalyje suteikiama teise ginčyti šį sprendimą. Bylos duomenimis, ieškovas V. K. G. buvo sodininkų bendrijos „Dituva“ valdybos pirmininkas. Pagal Bendrijos įstatų 22 punktą bendrijos valdyba renkama iš bendrijos narių, todėl ieškovas yra ir šios sodininkų bendrijos narys. Taigi ginčijamų sodininkų bendrijos „Dituva“ narių sprendimų 2011-06-05 priėmimo metu V. K. G. buvo šio juridinio asmens (sodininkų bendrijos „Dituva“) dalyvis. Sodininkų bendrijos „Dituva“ narių 2011-06-05 įvykusiame susirinkime buvo nagrinėjami klausimai, susiję ir su bendrijos valdyba, ir su pačiais bendrijos nariais. Kaip minėta, įstatymas suteikia teisę bendrijos nariams ginčyti bendrijos sprendimus, todėl V. K. G., kaip ir kiekvienas sodininkų bendrijos „Dituva“ narys, turi teisę skųsti sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimus įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirminius ieškinius dėl bendrijos narių 2011-06-05 susirinkime priimtų sprendimų ieškovo vardu teismui pateikė atstovas advokatas, su kuriuo buvo sudaryta atstovavimo sutartis (t. 1, b. l. 3–6, 91–95). Vėliau patikslintą ieškinį pateikė sodininkų bendrijos „Dituva“ valdybos pirmininkas (t. 1, 101–108). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas V. K. G. yra subjektas, galintis pasinaudoti CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytomis teisėmis ir reikšti ieškinį dėl nurodytų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tačiau ne bendrijos vardu, o tik savo kaip fizinio asmens bendrijos nario vardu. Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, galėjo vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą tinkamu, juolab, kad ieškovu vis vien liktų tas pats asmuo – V. K. G. (CPK 45 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo argumentas, jog ieškovas negali ginčyti sodininkų bendrijos „Dituva“ narių susirinkimo sprendimus tuo pagrindu, kad jis yra šios sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas, negali būti pripažintas visiškai pagrįstu, kadangi be pakankamo teisinio pagrindo būtų susiaurinama jo, kaip sodininkų bendrijos „Dituva“ nario, teisių apsauga. Be to, ieškovo, kaip sodininkų bendrijos nario, teisių apsauga negali būti siaurinama ir dėl to, kad ieškovas buvo išrinktas šios sodininkų bendrijos valdybos pirmininku. Priešingai aiškinant teisės normas, būtų atimta ieškovui galimybė ginčyti bendrijos narių sprendimus, tais prieštarautų ne tik nurodytoms teisės normoms, bet ir protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Su pirmosios instancijos teismo išvada būtų galima sutikti tuo atveju, jeigu ieškovas nebūtų sodininkų bendrijos „Dituva“ narys.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pateikiamas pagrindinis argumentas, kad sodininkų bendrijos ,,Dituva“ pateiktas valdybos pirmininko V. K. G. patikslintas ieškinys sodininkų bendrijos vardu buvo paduotas neįgalioto vesti bylą asmens, nesant įrodymų apie CPK 45 str. ir/ar ieškinio trūkumų šalinimo taisyklių taikymą, yra tinkamas argumentas ieškinį atmesti.

Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktualiomis byloje kilusiai teisinei situacijai spręsti teisės aktų nuostatomis konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai atsižvelgė į CK nuostatas, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymą, sodininkų bendrijos „Dituva“ įstatus sprendžiant klausimą dėl ieškovo valdybos pirmininko ir bendrijos nario teisės skųsti bendrijos narių susirinkimų sprendimus, todėl neatskleidė bylos esmės. Pagal byloje esančius įrodymus negalima bylos iš esmės išnagrinėti apeliacinėje instancijoje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.