Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-224-1150/2022

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-02-01
Bylos Nr.: e2-224-1150/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-01565-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
Ieškovas: K. M.
Atsakovas: J. M.
Trečiasis asmuo: AB „Swedbank“
Advokatai: Karina Račkauskienė, Egidija Vėbraitė

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Civilinė byla Nr. e2-224-1150/2022Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01565-2021-9Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.4.3. (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 1 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,dalyvaujant ieškovei K. M.,ieškovės atstovei advokatei Karinai Račkauskienei,atsakovui J. M.,atsakovo atstovei advokatei Egidijai Vėbraitei,liudytojams R. P., D. B., J. J., I. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų ir atsakovo J. M. priešieškinį ieškovei K. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos išmokėjimo, dalies solidariosios prievolės priteisimo, trečiasis asmuo AB „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė K. M. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo J. M. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – M., o atsakovui palikti prigimtinę – M.; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų nepilnamečių vaikų A. M. ir S. M. gyvenamąją vietą su ieškove; 4) nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: atsakovas bendrauja su dukterimis kas antrą šeštadienį, t. y. pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 10 val. iki 12 val. paimant dukteris iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą; 5) priteisti nuo ieškinio padavimo dienos iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur išmokų per mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; 6) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams po 575 Eur kiekvienam vaikui; 7) prievolę AB „Swedbank“ pagal 2019 m. vasario 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole; 8) priteisti ieškovei transporto priemonę Volkswagen-VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė yra 2 000 Eur, nepriteisinat iš ieškovės kompensacijos atsakovui; 9) nustatyti ieškovei uzufruktą į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki dukterų pilnametystės; 10) priteisti ieškovei iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 11) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

1.1. Ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukterys A. M. ir S. M.. Šalys pradėjo kartu gyventi iki santuokos sudarymo, 2019 m. kovo 6 d. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis jie įsigijo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Šalių santykiai pašlijo iš karto po santuokos sudarymo. Atsakovas pradėjo vartoti prieš ieškovę fizinį ir psichinį smurtą, kelti nepagrįstus konfliktus, pavydo scenas. Po 2021 m. balandžio 28 d. su atsakovu įvykusio konflikto, kurio metu atsakovas smurtavo prieš ieškovę ir jos sūnų iš pirmos santuokos, ieškovė apsigyveno pas tėvus socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini), ir grįžo į šeimos gyvenamąją patalpą tik 2021 m. liepą, iš kaimynų sužinojusi, kad atsakovas galimai išvyko į užsienį.

1.2. Dėl atsakovo žiauraus elgesio su ieškove ir jos sūnumi yra pagrindas nutraukti santuoką, konstatuojant atsakovo kaltę dėl jos iširimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 3 dalis).

1.3. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ieškovė pažymi, kad ji turėtų būti nustatyta su ieškove, nes tarp ieškovės ir dukterų yra glaudus tarpusavio ryšys, o atsakovas dukterimis nesirūpina, su jomis nebendrauja, neteikia išlaikymo.

1.4. Dėl minėtų priežasčių bei atsižvelgiant į amžių, dukterys gali nebeatpažinti ir neatsiminti atsakovo, dėl ko bendravimas su jomis turi būti atnaujinamas palaipsniui, bendraujant tik keletą valandų per dieną. Tad nustatytina ieškovės prašoma bendravimo su vaikais tvarka.

1.5. Ieškovės vertinimu, dukterims pakankamas išlaikymas būtų minimali mėnesinė alga. Todėl iš atsakovo priteistinas 300 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui. Nors atsakovas turi ir kitų išlaikytinių, tačiau jis yra jaunas, darbingas, dėl ko gali susirasti gerai apmokamą darbą (kurį galimai šiuo metu ir dirba užsienyje). Be to, kadangi atsakovas neteikė išlaikymo nuo 2021 m. balandžio 28 d., yra pagrindas priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 575 Eur kiekvienai dukrai.

1.6. Šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo transporto priemonę Volkswagen-VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė yra 2 000 Eur. Šia transporto priemone naudojasi ieškovė, jai automobilis reikalingas vaikų vežiojimui, tad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir jį natūra priteisti ieškovei, atsakovui nepriteisiant kompensacijos. Atsakovas taip pat turi kitą transporto priemonę, kuri įgyta šalims gyvenant kartu, tačiau nesudarius santuokos.

1.7. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė laikytina turinčia gyvenamąją patalpą, realiai ja naudotis kartu su atsakovu neįmanoma. Namas yra nedalus, registre įregistruotas kaip vieno buto pastatas. Nėra galimybės nustatyti net naudojimosi šiuo namu tvarkos, kadangi dalis patalpų išliktų bendros. Tuo tarpu gyvenimas su atsakovu, naudojantis bendromis patalpomis, keltų grėsmę ieškovės ir vaikų saugumui. Tad egzistuoja objektyvios aplinkybės nustatyti uzufruktą į atsakovui priklausančią namo dalį.

1.8. Ieškovė ir atsakovas yra solidarūs skolininkai pagal 2019 m. vasario 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“. Ieškovė sutinka, kad šiuo metu nevykdo pareigos vykdyti prievolę bankui (ją vykdo atsakovas), tačiau su ieškove gyvena trys mažamečiai vaikai, atsakovas dviem dukterims išlaikymo neteikia, ieškovės pajamas sudaro tik motinystės išmoka (645 Eur) ir vaikams vaiko pinigai. Dėl šių priežasčių po santuokos nutraukimo prievolė bankui turėtų išlikti solidari.

1.9. Dėl atsakovo vartoto fizinio ir psichinio smurto ieškovė patyrė fizinį skausmą ir išgyvenimus, didelę gėdą. Atsakovas naudojo smurtą ieškovės ir jos sūnaus iš pirmosios santuokos atžvilgiu, taip pat – ieškovei būnant nėščiai, dėl ko ji išgyveno ne tik skausmą, bet ir baimę dėl jos vaikų sveikatos. Dėl to ieškovė patyrė neturtinę žalą ir vertina ją 2000 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovas J. M. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo 1) ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo pagrindo, santuokinio turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nukrypstant nuo lygių dalių principo, neturtinės žalos priteisimo bei uzufrukto nustatymo atmesti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

2.1. Santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nors po santuokos sudarymo šalys ėmė nesutarti esminiais klausimais, konfliktavo, tačiau atsakovas nenaudojo fizinio ir psichologinio smurto prieš ieškovę ir (ar) vaikus. Pati ieškovė nevaldė emocijų, po konfliktų ar jų metu tyčia niokodavo šalių turtą. Atsakovo vertinimu, jeigu jis būtų panaudojęs prieš ieškovę ar jos sūnų smurtą, ieškovė būtų kreipusis į policiją, tačiau to nepadarė. Be to, abu sutuoktiniai turi pareigą vienas kitą remti, tuo tarpu ieškovė vystydavo konfliktus, elgdavosi neadekvačiai. Tad ir ieškovė nesilaikė savo kaip sutuoktinės lojalumo pareigos, todėl abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo.

2.2. Atsakovas neginčija ieškovės galimybių pasirūpinti vaikais, mano, kad ieškovė yra puiki mama. Todėl atsakovas sutinka, kad dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

2.3. Atsakovas nesutinka su ieškovės siūloma šalių dukrų bendravimo tvarka su atsakovu, kadangi jis yra išvykęs į užsienį. Pirma, kol atsakovas gyvena užsienyje turėtų būti nustatomas ir vaikų su tėvu bendravimas nuotoliniu būdu. Toks bendravimas galėtų būti vykdomas tuo pačiu metu, kokiu ieškovė prašo nustatyti bendravimą su atsakovu ribojant pokalbio trukmę iki laiko kol šalių dukros galės išlaikyti dėmesį. Atsakovui bendravimo metu esant Lietuvoje, atsakovas su dukromis pageidautų bendrauti ieškovės siūlomu laiku. Antra, atsakovas mano, kad taip pat turėtų būti nustatomas atsakovo bendravimas su šalių dukromis ir atsakovo atostogų Lietuvoje metu. Todėl atsakovas prašo nustatyti, kad atsakovas savo atostogų Lietuvoje metu turi teisę bendrauti su dukromis vaikų gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje, pasiimdamas dukras ne ilgesniam kaip 4 valandų laikotarpiui, apie tai informavęs ieškovę sms žinute arba telefonu ne vėliau kaip iki bendravimo likus 3 dienoms. Trečia, esant šalių bendram susitarimui, atsakovui turėtų būti suteikta teisė ir bendrauti su dukromis taip pat ir kitu jo ir ieškovės tarpusavyje suderintu laiku.

2.4. Nustačius mažamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovas yra pasiruošęs ir ketina teikti išlaikymą dukroms po 230 eurų kiekvienai dukrai per mėnesį. Taip pat atsakovas sumokės ir susidariusį išlaikymo įsiskolinimą.

2.5. Atsakovas sutinka, kad transporto priemonė VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo liktų asmenine ieškovės nuosavybe, tačiau nesutinka su ieškovės nurodyta automobilio verte. Pagal pridedamus Emprekis duomenų bazės duomenis matyti, kad šalių automobilio vertė be PVM siekia 2 686 Eur. Tokiu būdu ieškovė turėtų išmokėti atsakovui ½ dalies automobilio vertės kompensaciją, kursi sudaro 1 343 Eur.

2.6. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti uzufruktą. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 namo ir žemės sklypo, tad ieškovė su vaikais gali naudotis šiuo turtu ir jame gyventi, ką daro iki šios dienos. Be to, ieškovė į byla pateikė duomenis, pagal kuriuos ji dovanojimo sutartimi yra įgijusi kitą nekilojamąjį turtą. Tokiu būdu ieškovė šį turtą taip pat gali panaudoti savo gyvenamosios vietos patenkinimui.

2.7. Minėta, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl neturtinė žala nepriteistina. Negana to, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad neturtinė žala buvo patirta.

3. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo. Nurodo, kad:

3.1. Uzufrukto iki šalių vaikų pilnametystės nustatymas būtų nepagrįstas, pažeistų trečiojo asmens teise ir interesus. Remiantis CK 4.170 straipsnio 3 dalimi ir sutartinės hipotekos lakšto 2 punktu, turi būti paisoma draudimo be raštiško trečiojo asmens sutikimo neapsunkinti šalių nuosavybės teisių į įkeistą turtą. Apsunkinus turtą uzufruktu, būtų panaikinta trečiojo asmens galimybė ateityje laisvai disponuoti savo, kaip įkaito turėtojo, teise, nes priverstinio skolos išieškojimo atveju turto pardavimas būtų sudėtingesnis arba iš viso neįmanomas. Tai reiškia, kad tokiu būdu būtų iškreipta hipotekos esmė, tikslai ir principai.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą. Joje nurodo, kad:

4.1. Atsakovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovas patvirtino, kad neprieštarauja dėl vaikų gyvenamosios vietos su motina nustatymo, sutinka teikti vaikams išlaikymą. Tad tėvams sutariant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei byloje nesant duomenų, kad tai prieštarautų vaikų interesams (ieškovė su vaikais gyvena nuosavame erdviame naujos statybos name, kuriame sudarytos sąlygos vaikų poreikių tenkinimui), Tarnybos vertinimu, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų vaikų interesus.

4.2. Jei teismas spręstų pastaruoju būdu bei atsižvelgiant į tai, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, Tarnyba palaikys ieškovės prašymą dėl išlaikymo priteisimo (jo dydis neturėtų būti mažesnis nei 220 Eur vienam vaikui per mėnesį).

4.3. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas tik tuomet, jei būtų įrodyta, kad atsakovas neprisidėdavo ar nepakankamai prisidėdavo prie vaikų išlaikymo.

4.4. Nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus atsakovo bendravimas su vaikais kenktų jų interesams, atsakovui turi būti suteikta teisė bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį (šeštadieniais ir sekmadieniais) bei švenčių dienomis ir per atostogas, šias dienas pasidalijant su ieškove.

4.5. Šioje proceso stadijoje ieškovei nepateikus įtikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie atsakovo smurtą prieš ieškovę ir nepilnamečius vaikus, Tarnyba negali sutikti su ieškovės prašymu dėl uzufrukto nustatymo (ypatingai atsižvelgiant į tai, kad šalys su vaikais gyvena erdviame 130 kv. m nuosavame name, kuris šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise). Tai reiškia, kad ieškovė ir be uzufrukto gali apsaugoti vaikų teises į saugią aplinką ir tinkamas gyvenimo sąlygas.

Šalies argumentai

5. Atsakovas J. M. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo 1) atidalyti atsakovui ir ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant šį turtą atsakovui asmeninės nuosavybės teise; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai piniginę 78 500 Eur kompensaciją dėl atidalijimo; 3) priteisti atsakovui iš ieškovės 12 288,60 Eur prievolės įvykdymo; 4) atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą iš atsakovo priteisti ieškovei 66 21,14 Eur kompensaciją, kuri būtų sumokama per 4 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo; 5) prievolę kreditorei AB „Swedbank“ pagal 2019 m. vasario 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti solidaria; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas taip pat reiškia alternatyvų reikalavimą: 1) atidalyti atsakovui ir ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant šį turtą ieškovei asmeninės nuosavybės teise; 2) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai piniginę 78 500 Eur kompensaciją dėl atidalijimo; 3) priteisti atsakovui iš ieškovės 12 288,60 Eur prievolės įvykdymo; 4) prievolę kreditorei AB „Swedbank“ pagal 2019 m. vasario 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti solidaria; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

5.1. Šalys iki santuokos sudarymo bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį įgijo žemės sklypo su namu ir solidarią prievolę kreditorei AB „Swedbank“ pagal 2019 m. vasario 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto turto vertė pagal 2021 m. spalio mėnesio turto vertinimą yra 157 000 eurų, kredito likutis pagal kredito sutartį 2021 m. lapkričio mėnesiui sudaro 62 466, 63 eurus. Atsakovas su ieškove pagal notarinę turto pirkimo–pardavimo sutartį įsipareigojo turto pardavėjams savo lėšomis sumokėti 22 590 Eur (sutarties 4.3 punktas) (toliau – pradinis įnašas), o pagal kredito – solidariai dengti paskolos įmokas.

5.2. Šalių santykiai yra konfliktiški ir nė viena šalis nepageidauja, kad turtas būtų toliau valdomas bendrai. Atsakovas po konflikto su ieškove išvyko į užsienį dirbti, kadangi Lietuvoje neturi kitos gyvenamosios vietos. Ieškovė po konflikto su atsakovui kurį laiką gyveno tėvams priklausančiame bute. Be to, ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi ir kitą turtą, t. y. žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius adresu (duomenys neskelbtini).

5.3. Atsakovo sprendimą kreiptis į teismą dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės lėmė: pirma, ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi, nustatyti jo dalyje uzufruktą; antra, už įsigytą turtą visada dengė atsakovas, nes ieškovė neturi finansinių galimybių; trečia, atsakovas negali pasiimti paskolos savo asmeniniam turtui įsigyti.

5.4. Atsakovas ketina nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, priteisiant turto dalį atsakovui, o ieškovei priteisiant kompensaciją pinigais. Atsakovo prašomas atidalinti namas turi tik vieną karšto ir šalto vandens, dujų vamzdyno įvadą, po vieną suteiktų komunalinių paslaugų kiekį fiksuojantį prietaisą, vieną įėjimą į namą su bendrojo naudojimo patalpomis ir natūra, nepadarant neproporcingos žalos nekilnojamajam daiktui, atidalinti atsakovo dalį, ją pertvarkant taip, kad ja realiai būtų galima naudotis kaip atskiru daiktu, netrukdant kitiems, neįmanoma. Be to, atidalinant turtą natūrą būtų būtina nustatyti ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, kas nėra įmanoma ir dėl itin konfliktiškų šalių santykių. Tad reikalavimas atidalinti 1/2 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui priteisiant iškovei priklausančią turto dalį, o ieškovei – kompensaciją pinigais, yra pagrįstas. Taikyti priešingą variantą būtų neracionalu ir neteisinga, nes ieškovė neturi finansinių galimybių mokėti piniginės kompensacijos. Be to, tikėtina, jog nuolatinių pajamų neturinti ieškovė negalėtų mokėti kredito įmokų, ką tektų daryti atsakovui, o vėliau tarp šalių kiltų dar vienas ginčas, nes atsakovas turėtų nukreipti reikalavimus į ieškovę dėl 1/2 dalies sumokėtų sumų.

5.5. Pagal turto vertinimo ataskaitą matyti, kad turto kaina yra 157 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šalys vis dar yra skolingos už turtą, o su prievolės modifikavimu kreditorė nėra sutikusi, kiekvienai šaliai tenkančio turto vertė sudaro 1/2 vertino ataskaitoje nurodytos turto vertės. Todėl mokėtinos kompensacijos dydis siekia 78 500 Eur.

5.6. Atsakovas iš asmeninių lėšų sumokėjo 22 590 Eur pradinį įnašą, iš kurių 11 295 Eur sumokėjo vykdydamas ieškovės prievolę. Atsakovas laikotarpiu nuo kredito paėmimo iki šalių santuokos sudarymo iš savo asmeninių lėšų sumokėjo pagal kredito sutartį 741,76 Eur vykdydamas solidarią šalių prievolę. Taip pat atsakovas šalims pradėjus vesti ūkį atskirai iš savo asmeninių lėšų sumokėjo pagal kredito sutartį 1 245,44 Eur vykdydamas solidarią šalių prievolę. Tokiu būdu atsakovas iš ieškovės prašys priteisti 1/2 dalį sumų, t. y. 12 288,60 Eur (22 590 + 741,76 + 1 245,44) /2).

5.7. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismui tenkinus atsakovo reikalavimą ir atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui priteisiant turtą natūrą, o ieškovei išmokant kompensaciją pinigais, galutinė ieškovei mokėtina suma turi būti apskaičiuota įvertinus tai, kad ieškovė yra skolinga atsakovui aukščiau nurodytas pinigų sumas. Tokiu būdu atsakovo ieškovei mokėtina kompensacija sudarytų 66 211,4 Eur (78 500 – 12 288,60).

5.8. Tenkinus atsakovo priešieškinį prašys leisti kompensaciją sumokėti per 4 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas tokios tvarkos prašo, nes ketina sumokėti ieškovei pardavęs jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Tačiau pardavęs tokį turtą atsakovas ketina atsiskaityti su banku pagal bendrą šalių turimą solidarią prievolę bankui. Tokiu būdu atsakovui atsiskaičius su banku, jis įgis teisę iš ieškovės reikalauti atlyginti 1/2 dalį sumokėto kredito. Kaip jau minėta, kredito likutis šiai dienai siekia 62 466, 63 Eur. Atsakovui padengus šią sumą, atsakovas įgis teisę reikšti ieškovei reikalavimą dėl 1/2 dalies sumokėtos sumos priteisimo, t. y. 31 233 Eur. Šią mokėtiną sumą atsakovas sieks įskaityti į likusią kompensaciją mokėtiną ieškovei.

5.9. Atsakovas taip pat sutiktų, jog ieškovei esant finansiškai pajėgiai sumokėti kompensaciją ir toliau vykdyti prievoles bankui kartu su atsakovu, ieškovei atitektų turtas natūra, o ieškovė išmokėtų atsakovui analogiško dydžio kompensaciją, lygią 1/2 turto vertės bei grąžintų atsakovo už ieškovę padengtas pinigų sumas, t. y. 90 788,6 Eur. Atsakovas taip pat sutinka, kad kompensacija būtų sumokėta per 4 mėnesius.

Atsiliepimas

6. Ieškovė K. M. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodo, kad su priešieškiniu sutinka iš dalies žemiau nurodyta apimtimi. Pažymi, kad:

6.1. Nors ieškovė, prašydama nustatyti uzufruktą nurodė, kad turtas yra nedalus, o naudojimosi tvarkos negalima nustatyti dėl konfliktinių jos ir atsakovo santykių, ir reikalavimus dėl uzufrukto nustatymo palaiko, tačiau jos interesas naudotis šiuo turtu yra itin didelis, nes ji turi užtikrinti gyvenimo sąlygas trims vaikams. Tad jei teismas nenustatytų uzufrukto, tektų spręsti klausimą dėl naudojimosi tvarkos namu nustatymo, name esant izoliuotų patalpų, kuriomis galima naudotis atskirai.

6.2. Nors atsakovas teigia, kad jis pajėgus išmokėti ieškovei 78 500 Eur kompensaciją, tačiau nepateikia jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas nurodė, kad jo gaunamos pajamos nėra pakankamos, kad jis galėtų teikti 300 Eur išlaikymą, tad sumokėti ieškovei 78 500 Eur kompensaciją jis taip pat nepajėgus. Be to, jei teismas tenkintų tokį priešieškinio reikalavimą, priverstinis sprendimo vykdymas būtų galimas tik iš atsakovui priklausančio turto, t. y. to paties ginčo turto, kuris yra užtikrintas hipoteka, taigi, priverstinis išieškojimas būtų itin komplikuotas, ir tokiu atveju ieškovė liktų be turto ir ilgą laiką be kompensacijos.

6.3. Nors atsakovas nurodo, kad po atidalinimo, jis pardavinės namą ir už gautus pinigus išmokės ieškovei kompensaciją, tokie pažadai priverstinai nebus vykdytini. O net ir tuo atveju, gautos sumos pardavus namą ir grąžinus paskolą neužteks, kad įgyti naują būstą, kuris užtikrintų bent minimalius poreikius ieškovei su trimis vaikais.

6.4. Ieškovė sutiktų, kad turtas būtų atidalinamas iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu: turtas būtų priteistas jai, o iš jos atsakovui būtų priteista 47 266, 69 Eur kompensacija, įpareigojant ieškovę vykdyti solidarią prievolę bankui.

Šalies argumentai

6.5. Ieškovė nesutinka su argumentais, kad prievolė pagal 2019 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį yra solidari. Šalys įsigijo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ir prievolės atsiskaityti už turtą yra dalinės. Sutarties 3.2 punktu šalys patvirtino, kad su pardavėjais atsiskaito lygiomis dalimis, kiekvienas po 50 000 Eur. Sutarties 4.2 punktu buvo sumokėta 10 000 Eur grynaisiais, o 22 590 Eur – pavedimu iš atsakovo sąskaitos. Viso pardavėjams iki sutarties sudarymo buvo sumokėta 32 590 Eur, o likusi kaina sumokėta iš banko paskolos. Tokiu būdu kiekvienas iš pirkėjų sumokėjo po 16 295 Eur pardavėjams iki sutarties sudarymo. Ieškovė sumokėjo pardavėjams 10 000 Eur grynais pinigais ir atsiskaitė su atsakovu, sumokėdama jam skirtumą tarp jos sumokėtos kainos ir atsakovo padaryto pavedimo 6 295 Eur sumoje. Būtent dėl to ir buvo įrašyta sutarties sąlyga, numatanti, kad pirkėjai atsiskaitė su pardavėjais lygiomis dalimis. Ši sutarties sąlyga, kuri buvo sudaryta vėliau nei padarytas atsakovo pavedimas, paneigia atsakovo teiginius, kad jis įvykdė prievolę už ieškovę ir įgijo teisę reikalauti iš ieškovės pusę sumos už jos įvykdymą. Pats atsakovas notarine sutartimi patvirtino, kad pirkėjai lygiomis dalimis atsiskaitė su pardavėjais, ši sutarties sąlyga nenuginčyta, dėl ko nėra teisinio pagrindo priteisti iš ieškovės dalį pradinio įnašo.

Atsiliepimas

6.6. Atsakovas nurodo, kad jis nuo to laiko, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, sumokėjo 1 245,44 Eur, vykdydamas solidarią šalių prievolę. Tačiau atsakovas neatskleidė, kad 2021 m. gegužę paskolos suma su palūkanomis buvo nurašyta nuo ieškovės sąskaitos, viso 302,10 Eur. Todėl ieškovės sumokėto kredito suma mažintina iš jos atsakovui priteistina prievolės dalis ir priteistina suma sudarytų 471,67 Eur. Ieškovė neginčija fakto, kad likusias sumas mokėjo atsakovas.

6.7. Ieškovė sutinka su priešieškinio reikalavimais, kad už laikotarpį iki santuokos sudarymo turi sumokėti pusę jo bankui sumokėtos sumos, kas sudaro 370,88 Eur (741,76 Eur / 2).

Šalies argumentai

7. Ieškovė K. M. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad tarp šalių konfliktai paprastai kildavo, kai atsakovas būdavo apsvaigęs nuo alkoholio. Šalys konfliktuodavo apytiksliai kas mėnesį, smurto atvejai konfliktų metu buvo dažni. Ieškovės teigimu, pagrindinės konfliktų priežastys buvo atsakovo kabinėjimasis prie ieškovės sūnaus iš pirmosios santuokos ir ieškovės pokalbiai su buvusiu vyru, kai šis atvykdavo pasiimti sūnaus. Be to, ieškovė ilgainiui sužinojo, kad atsakovas yra neištikimas ieškovei su savo bendradarbe. Ieškovė akcentavo, kad šalims išsiskyrus, atsakovas visiškai nebendrauja su šalių dukterimis, jomis nesidomi ir nesirūpina. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas apmokėjo jos reikalaujamą išlaikymo įsiskolinimą.

Atsiliepimas

8. Atsakovas J. M. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino konfliktai tarp šalių paprastai kildavo dėl atsakovo ankstesnės santuokos ir jo sūnų lankymosi šalių bendruose namuose, ko ieškovė netoleravo. Atsakovas alkoholį vartoja saikingai, ką patvirtina tai, kad atsakovas sėkmingai dirba vairuotoju. Atsakovas prieš ieškovę ir jos sūnų niekada nesmurtavo, nebuvo neištikimas ieškovei, tačiau pripažįsta, kad tarp šalių dažnai kildavo konfliktai. Jų metu, gindamasis, atsakovas yra pastūmęs ieškovę, šalys yra sudaužę vienas kito mobiliuosius telefonus. Dėl šalių dukterų atsakovas nurodė, kad su jomis nebendrauja nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, nes ieškovė neleidžia.

9. Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad yra šalių kaimynė (gyvena šalimai esančiame name), pažįsta ieškovę ir atsakovą apytiksliai 3 metus. Liudytoja patvirtino, kad jai yra žinoma, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę ir jos sūnų iš pirmosios santuokos. Liudytojos teigimu, 2021 m. balandžio pabaigoje, apie 28 d., ieškovė atbėgo pas liudytoją į namus su sūnumi ir viena iš dukterų. Sūnus buvo sumuštas – praskelta lūpa, nubrozdintas smakras ir šonas. Ieškovė sumušta nebuvo, tačiau buvo išsigandusi. Liudytojos vyras nuėjo į šalių namą paimti kitos ieškovės dukters, nes ieškovė eiti viena bijojo. Liudytojos manymu, atsakovas buvo girtas. Anot liudytojos, buvo ir kitas smurto atvejis, kurį ji gali patvirtinti – 2021 m. pavasarį ieškovė, būdama nėščia, likę pora mėnesių dėl gimdymo, buvo sumušta atsakovo, t. y. turėjo guzą kaktoje, buvo praskelta lūpa. Liudytoja siūlė ieškovei kviesti policiją, tačiau ieškovė atsisakė. Liudytojos manymu, ieškovė priėmė tokį sprendimą, nes mylėjo atsakovą ir nenorėjo jam pakenkti. Kadangi liudytoja ir ieškovė kaimyniškai bendravo, ieškovė liudytojai yra atviravusi ir apie daugiau smurto prieš ją atvejų, pagal ieškovės pasakojimus dėl smurto buvo kaltas alkoholio vartojimas. Liudytoja nurodė, kad atsakovas gražiai elgiasi su kitais žmonėmis, atsakavo smurto atvejų prieš ieškovę liudytoja nėra mačiusi, tačiau daro išvadas dėl smurto iš tų patirčių, kai ieškovė yra atbėgusi pas liudytoją sumušta arba išsigandusi su sumuštu sūnumi. Paklausus apie ieškovės santykį su atsakovo sūnumis, liudytoja nurodė, kad gali patvirtinti, kad atsakovo sūnūs lankydavosi bendruose šalių namuose, ieškovė apie atsakovo sūnus nėra atsiliepusi blogai. Ieškovė, kai atsakovas būdavo išvykęs, labai laukdavo jo, labai stengdavosi pasiruošti jo sugrįžimui, tačiau, kai jis grįždavo ir pavartodavo alkoholį, ieškovė jo bijodavo.

10. Liudytoja I. M. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta ieškovę apytiksliai 3 m., o atsakovą – apie 4 m., nes yra gyvenusi su atsakovo broliu. Liudytoja gali patvirtinti, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę. Kartą liudytojai yra tekę atsakovo sumuštą ieškovę parsivežti namo, tuo metu liudytoja su atsakovo broliu gyveno pas atsakovo motiną. Sumušimai matėsi – ieškovė buvo kruvina, tuo metu ji nesilaukė. Kai liudytoja su atsakovo broliu ir motina buvo atvažiavę pasiimti ieškovės, jie visi trys matė, kaip atsakovas mušė ieškovę – spardė ją kojomis, atsakovas tuo metu buvo girtas. Buvo ir kitas smurto atvejis – kartą ieškovė, būdama sumušta atsakovo, yra atėjusi pas atsakovo motiną. Liudytoja taip pat nurodė, kad ieškovė yra pasakojusi jai, liudytoja yra girdėjusi, kad atsakovas ją mušdavo, kai ši buvo nėščia, gąsdino jos sūnų iš pirmosios santuokos.

11. Liudytoja J. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ji ir liudytojas D. B. yra atsakovo draugai, pažįsta atsakovą daugiau nei 20 m., o ieškovę – apie 3 m., buvo šalių vestuvių liudytojais. Jau vestuvių metu ieškovė kalbėjo, kad šalių iki santuokos įsigytas namas atiteks jai, kad šis namas yra jos ir kad atsakovo vaikai šiame name nesilankys. Liudytojai yra žinoma, kad atsakovas pardavė savo butą ir paėmė iš banko paskolą, kad galėtų įsigyti namą. Liudytojos teigimu, atsakovas nepiktnaudžiaudavo alkoholiu, yra linksmas žmogus, o išgėręs darosi tik linksmesnis. Anot liudytojos, atsakovas normaliai elgdavosi su ieškovės sūnumi. Liudytoja šalių tarpusavio konfliktų nematė, nežino nei apie juos, nei jų priežastis. Ieškovė taip at normaliai elgdavosi su atsakovo sūnumis, tačiau buvo nepatenkinta, kad jie atvažiuodavo pas juos, nes, ieškovės teigimu, jie buvo nevaldomi ir panašiai. Liudytoja atsakovo sūnus matė šalių namuose vos kelis kartus.

12. Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra atsakovo draugas, pažįsta jį nuo jaunystės, tuo tarpu atsakovę – apie 3 metus. Liudytojas apibūdina atsakovą kaip linksmą, neagresyvų, kompanijos žmogų. Atsakovas alkoholiu nepiktnaudžiaudavo, o išgėręs būdavo tik linksmesnis. Atsakovas su ieškovės sūnumi elgėsi gražiai. Liudytojo teigimu, ieškovė drausdavo atsakovui matytis su liudytoju. Liudytojas yra girdėjęs (ieškovė tai pasakė prie liudytojo), kad ieškovė draudė atsakovo vaikams lankytis šalių namuose. Liudytojas yra matęs atsakovo sūnus šalių namuose, o konkrečiai – jų namų kieme, žaidimo aikštelėje, 2-3 kartus. Liudytojas nurodė, kad organizavo šalių namo įsigijimą, nes namą pardavinėjo liudytojo draugas. Tad liudytojui yra žinoma, kad už namą yra mokėta iš atsakovo pinigų, gautų jam pardavus butą bei paėmus paskolą.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

13. Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14. Teismas nustatė, kad šalys pradėjo kartu gyventi iki santuokos sudarymo, o (duomenys neskelbtini). bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis jie įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo atsakovas asmeninės nuosavybės teise buvo įgijęs transporto priemonę Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

15. Ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukterys A. M. ir S. M.. Šalių santykiai pašlijo netrukus po santuokos sudarymo, šalys dažnai konfliktavo.

16. Santuokoje šalys įgijo transporto priemonę Volkswagen-VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

17. Šalys nustojo gyventi šeiminį gyvenimą ir vesti bendrą ūkį po tarp šalių 2021 m. balandžio 28 d. įvykusio konflikto. Ieškovė iš karto po konflikto su savo sūnumi iš pirmos santuokos ir šalių dukterimis išsikraustė iš šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo ir sugrįžo į jį tik 2021 m. liepą, kur su vaikais gyvena iki šiol. Tuo tarpu atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini).

18. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso aukščiau nurodyti gyvenamasis namas ir žemės sklypas, taip pat kiekvienai iš šalių asmeninės nuosavybės teise priklauso toliau nurodytas registruotinas turtas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-(duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr., esančio (duomenys neskelbtini)

19. Ieškovės mėnesinės pajamos, gautos 2021 m. spalį (už 2021 m. rugsėjį), sudarė 516,31 Eur dydžio vaiko priežiūros išmoka. Į ieškovės banko sąskaitą taip pat yra pervedami vaiko pinigai už tris vaikus, sudarantys 333 Eur (111 Eur x 3), ir išlaikymas sūnui iš pirmosios santuokos, sudarantis 200 Eur. Atitinkamai, ieškovės išlaikymo sūnui iš pirmosios santuokos dalis sudaro 200 Eur per mėnesį.

20. Atsakovo mėnesinės pajamos, gautos 2021 m. spalį (už 2021 m. rugsėjį), sudarė 1 623,92 Eur (16 424 SEK / 10,1138 (Švedijos kronos ir Euro santykis 2021 m. spalio 8 d., kai atsakovui buvo pervestas atlyginimas) atlyginimas. Atsakovas kas mėnesį moka išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams iš pirmosios santuokos, kuris iš viso sudaro 470 Eur (250 Eur + 220 Eur).

Dėl santuokos nutraukimo

21. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas prieš ieškovę ir jos sūnų iš pirmosios santuokos vartojo fizinį smurtą, buvo ieškovei neištikimas. Tuo tarpu atsakovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes, jo teigimu, ieškovė buvo konfliktiška, nevaldė emocijų, nebuvo jam lojali.

22. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

23. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

24. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

25. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

Žemesnės instancijos teismas

26. Taigi šioje byloje ieškovė savo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės grindžia CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o atsakovas savo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės – ieškovės lojalumo pareigos pažeidimu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis, 3.27 straipsnis). Atitinkamai, ieškovė įrodinėja, kad atsakovas prieš ieškovę ir jos sūnų iš pirmosios santuokos vartojo fizinį smurtą (žiauriai su jais elgėsi), buvo ieškovei neištikimas. Atsakovas šias aplinkybes neigia. Tuo tarpu atsakovas įrodinėja, kad ieškovė buvo konfliktiška, nevaldė emocijų, tad nebuvo jam lojali. Ieškovė su tokiais teiginiais nesutinka.

27. Ieškovės teigimu, tarp šalių konfliktai būdavo gana dažni, paprastai paskatinti atsakovo alkoholio vartojimo. Pagrindinėmis konfliktų priežastimis ieškovė įvardija atsakovo kabinėjimąsi prie ieškovės sūnaus iš pirmosios santuokos ir atsakovo nepasitenkinimą dėl ieškovės pokalbių su buvusiu vyru, kai šis atvykdavo pasiimti sūnaus. Ieškovė nurodo, kad konfliktų metu atsakovas neretai vartojo prieš ieškovę fizinį smurtą, kartą, t. y. 2021 m. balandžio 28 d., atsakovas fizinį smurtą pavartojo ir prieš ieškovės sūnų iš pirmosios santuokos. Po šio konflikto šalių santykiai nutrūko – šalys pradėjo gyventi skyrium. Anot ieškovės, fizinis smurtas jos atžvilgiu buvo vartojamas ir ieškovei esant nėšiai, besilaukiant jos ir atsakovo dukterų. Ieškovė savo teiginius dėl atsakovo smurto prieš ją ir jos sūnų iš pirmosios santuokos grindžia liudytojų R. P. ir I. M. parodymais, į bylą pateiktomis jos ir jos sūnaus nuotraukomis. Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovas buvo jai neištikimas su savo bendradarbe. Ieškovė teismo posėdžio metu pateikė išsamius paaiškinimus šiuo klausimu, jokiais kitais įrodymais atsakovo neištikimybės ieškovė byloje neįrodinėja. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės argumentus, teigia, kad pripažįsta, jo šalys konfliktuodavo, tačiau neigia vartojęs fizinį smurtą prieš ieškovę ir jos sūnų, buvęs ieškovei neištikimas. Atsakovo teigimu, jis konflikto metu yra pastūmęs ieškovę, tačiau tai buvo padaryta ginantis nuo ieškovės.

28. Liudytoja R. P. parodė, kad ji gali patvirtinti du atsakovo smurto atvejus, vieną – prieš ieškovę, kitą – prieš jos sūnų. Nors paties fizinio smurto aktų liudytoja nematė, tačiau, jos manymu, smurtavo atsakovas, nes ieškovė su vaikais atbėgo pas liudytoją po smurto aktų iš šalių namų, kuriuose buvo atsakovas. Liudytoja taip pat parodė, kad ieškovė liudytojai yra atviravusi ir apie daugiau smurto prieš ją atvejų, pagal ieškovės pasakojimus dėl smurto buvo kaltas alkoholio vartojimas. Tuo tarpu liudytoja I. M. taip pat nurodė, kad gali patvirtinti du atsakovo smurto prieš ieškovę atvejus. Liudytoja parodė, kad vieną kartą yra mačiusi, kaip atsakovas, būdamas neblaivus, spardė ieškovę, ant ieškovės matėsi smurto žymės, ji buvo kruvina. Kitą kartą ieškovė, būdama atsakovo sumušta, yra atėjusi į atsakovo motinos namus, kuriuose tuo metu gyveno ir liudytoja kartu su atsakovo broliu. Liudytoja taip pat parodė, kad ieškovė yra pasakojusi jai bei liudytoja yra girdėjusi iš kitų asmenų, kad atsakovas ieškovę mušdavo, kai ši buvo nėščia, gąsdino jos sūnų iš pirmosios santuokos.

29. Į bylą ieškovė pateikė keturias nuotraukas, trejose iš jų yra užfiksuotas ieškovės veidas, vienoje – jos sūnaus iš pirmosios santuokos veidas. Nuotraukoje IMG_20190804_222546 matyti ieškovės veidas su pamėlusiomis akimis ir nubrozdinimu ant kairio skruosto, nuotrauka datuojama 2019 m. rugpjūčio 4 d.; nuotraukoje IMG_20200518_150352 – ieškovės veidas su lengvai pajuodusia akimi, nuotrauka datuojama 2020 m. gegužės 18 d.; nuotraukoje IMG_20200518_150327 – ieškovės veidas su sužeista lūpa iš vidinės pusės, nuotrauka datuojama 2020 m. gegužės 18 d.; nuotraukoje 20210429_074820 – ieškovės sūnaus iš pirmosios santuokos veidas su paraudimais ties apatine lūpa ir smakro apačia, nuotrauka datuojama 2021 m. balandžio 29 d.

Žemesnės instancijos teismas

30. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus ir ieškovės į bylą pateiktas nuotraukas, daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove ir jos sūnumi iš pirmosios santuokos, o konkrečiai – vartojo prieš ieškovę ir jos sūnų iš pirmosios santuokos fizinį smurtą, gąsdino vaiką (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, liudytojų R. P. ir I. M. parodymai bei ieškovės pateiktos nuotraukos patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes apie atsakovo smurtą prieš ieškovę ir jos sūnų. Ieškovės paaiškinimai ir liudytojų parodymai yra neprieštaringi, nuotraukų datos bei jose užfiksuotos smurto žymės iš esmės atitinka paaiškinimuose ir parodymuose nurodytas įvykių aplinkybes bei nupasakotas detales. Tuo tarpu ieškovės teiginius dėl atsakovo neištikimybės teismas laiko neįrodytais, ieškovei nepateikus jokių juos pagrindžiančių įrodymų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

31. Teismas papildomai pažymi, kad atsakovo teiginiai, jog ieškovė būtų kreipusis į policiją, jeigu atsakovas būtų panaudojęs smurtą prieš ieškovę ar jos sūnų, tačiau ji to nepadarė, vertintini kritiškai. Ieškovė teismui paaiškino, kodėl ji nesikreipė į policiją – ieškovė bijojo, kad jos buvusiam vyrui sužinojus apie smurtą šeimoje, jis galėtų inicijuoti sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su juo procesą. Be to, liudytoja R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad ji siūlė ieškovei kviesti policiją, tačiau ieškovė atsisakė. Liudytojos manymu, ieškovė priėmė tokį sprendimą, nes mylėjo atsakovą ir nenorėjo jam pakenkti. Tiek ieškovės paaiškinimas, tiek liudytojos įžvalga byloje nustatytų aplinkybių kontekste, teismo vertinimu, yra tikėtini ieškovės nesikreipimo į policiją motyvai. Smurto šeimoje klausimai yra labai jautrūs ir ne kiekvienu atveju nukentėjusieji tučtuojau kreipiasi į policiją.

32. Minėta, jog atsakovas siekia nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nurodo, kad ieškovė vystydavo konfliktus, nevaldė emocijų, po konfliktų ar jų metu tyčia niokodavo šalių turtą – tad ir ieškovė nesilaikė savo kaip sutuoktinės lojalumo pareigos. Anot atsakovo, konfliktai tarp šalių kildavo dėl atsakovo ankstesnės santuokos ir jo sūnų lankymosi šalių bendruose namuose, ko ieškovė netoleravo. Atsakovas savo argumentus įrodinėjo liudytojų J. J. ir D. B. parodymais. Ieškovė su tokia atsakovo pozicija nesutinka.

33. Liudytoja J. J. parodė, kad ji šalių tarpusavio konfliktų nematė, nežino nei apie juos, nei jų priežastis. Ieškovė normaliai elgdavosi su atsakovo sūnumis, tačiau buvo nepatenkinta, kad jie atvažiuodavo pas juos, nes, ieškovės teigimu, jie buvo nevaldomi ir panašiai. Liudytoja atsakovo sūnus matė šalių namuose vos kelis kartus. Tuo tarpu liudytojas D. B. paaiškino, kad liudytojas yra girdėjęs (ieškovė tai pasakė prie liudytojo), kad ji draudžia atsakovo vaikams lankytis šalių namuose. Liudytojas yra matęs atsakovo sūnus šalių namuose, o konkrečiai – jų namų kieme, žaidimo aikštelėje, 2-3 kartus. Jokių kitų įrodymų pagrįsti ieškovės kaltei dėl santuokos nutraukimo atsakovas nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

34. Teismo vertinimu, atsakovo liudytojų paaiškinimai nepagrindžia ieškovės kaltės. Ištyrus ir įvertinus šiuo parodymus, galima spręsti tik tiek, kad galimai ieškovė buvo nepatenkinta tuo, kad atsakovo sūnūs iš pirmosios santuokos lankosi šalių namuose. Net trys iš keturių liudytojų patvirtino, kad jie yra matę atsakovo vaikus ieškovės ir atsakovo bendruose namuose. Vadinasi, atsakovo sūnums ten lankytis nebuvo uždrausta arba šis draudimas neturėjo praktinės reikšmės. Tuo tarpu nė vienas iš liudytojų neparodė, kad ieškovė būtų netinkamai elgusis su atsakovo vaikais ir (ar) blogai apie juos kalbėjusi. Taigi vien ta aplinkybė, kad ieškovė galimai buvo nepatenkinta atsakovo vaikų lankymusi šalių namuose, nėra pakankama spręsti, kad ieškovė pažeidė jos kaip sutuoktinės lojalumo atsakovui pareigą.

35. Tad dėl aukščiau nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

36. Atsakovei po santuokos nutraukimo pageidaujant pasilikti santuokinę pavardę, jai po santuokos nutraukimo paliktina „M.“ pavardė, o atsakovui – „M.“ (CK 33.69 straipsnis).

37. Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau priteisimo, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

38. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų nepilnamečių vaikų A. M. ir S. M. gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas tokiam ieškovės prašymui neprieštarauja, mano, kad ieškovė yra puiki mama.

39. CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (ą dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (č dalis).

40. Šiame kontekste kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Žemesnės instancijos teismas

41. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog vaikai gyventų pas ieškovę, nekilo. Teismas nustatė, kad vaikai gyvena su ieškove. Išvadą byloje teikianti institucija nurodė, kad neprieštarauja, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatytą su mama, pažymėjo, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiks jų interesus.

42. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs Tarnybos išvadoje nurodytas aplinkybes bei tai, kad atsakovas sutinka, jog vaikai gyventų su mama, teismas sprendžia, kad šalių dukterų A. M. ir S. M. gyvenamosios vietos nustatymas su mama labiausiai atitinka jų interesus, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

43. Ieškovė prašo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: atsakovas bendrauja su dukterimis kas antrą šeštadienį, t. y. pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 10 val. iki 12 val., paimant dukteris iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą. Atsakovas nesutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka, kadangi atsakovas gyvena užsienyje.

44. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

45. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).

46. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 31 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

47. Teismas nustatė, kad šalių dukterys de facto (faktiškai) gyvena su ieškove bei šiuo sprendimu nustatė šalių gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas nebendravo su dukterimis nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios, 2021 m. balandžio 28 d., t. y. 9 mėnesius.

48. Atsakovo teigimu, ieškovės siūloma bendravimo su dukterimis tvarka turėtų būti modifikuojama, nustatant, kad atsakovas turi teisę: pirma, atsakovui gyvenant užsienyje, bendrauti su dukterimis ieškovės nurodytu laiku nuotoliniu būdu; antra, atsakovo atostogų Lietuvoje metu bendrauti su dukterimis vaikų gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje, pasiimdamas dukras ne ilgesniam kaip 4 valandų laikotarpiui, apie tai informavęs ieškovę sms žinute arba telefonu ne vėliau kaip iki bendravimo likus 3-7 dienoms; trečia, esant šalių bendram susitarimui, bendrauti su dukterimis ir kitu atsakovo ir ieškovės tarpusavyje suderintu laiku. Ieškovė su tokiu jos siūlomos bendravimo tvarkos modifikavimu nesutinka, nes: pirma, bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu, atsižvelgiant į jų amžių ir nutrūkusį ryšį su atsakovu, neįmanoma – mergaitės nesupras tokio bendravimo; antra, atsakovo bendravimas su dukterimis jo atostogų Lietuvoje metu yra galimas, tačiau nustatant konkretų tokio bendravimo laiką, identifikuojant dienas ir valandas.

49. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju suteikimas atsakovui, gyvenančiam užsienyje, teisės bendrauti su dukterimis ir nuotoliniu būdu yra būtinas, atitinka tiek skyrium gyvenančio tėvo, tiek nepilnamečių vaikų interesus. Nors ieškovė teigia, kad tarp vaikų ir tėvo nėra užsimezgęs emocinis ryšys, tačiau galimybės bendrauti su dukterimis ir nuotoliniu būdu atsakovas ir siekia tam, kad tarp jo ir dukterų susiformuotų artimas emocinis ryšys. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovė turi pareigą kooperuotis su atsakovu, stengdamiesi sustiprinti vaikų ryšį su tėvu, taip pat sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020; kt.). Tuo tarpu, gyvenant informacinės visuomenės ir nuolatinio informacinių technologijų naudojimo kasdieniame gyvenime kontekste, mažas vaikų amžius laikytinas nesvariu argumentu, sprendžiant dėl atsakovo teisės su vaikais bendrauti ir nuotoliniu būdu. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei atsakovui su dukterimis bendraujant nuotoliniu būdu, jos nesuvoks, kas vyksta, ieškovė turi pareigą dėti maksimalias pastangas padėti joms suvokti vykstantį procesą ir jo prasmę.

Žemesnės instancijos teismas

50. Dėl atsakovo bendravimo su dukterimis atsakovo atostogų Lietuvoje metu teismas pažymi, kad atsakovas tokią teisę turi, tačiau šios teisės įgyvendinimo tvarka, viena vertus, neturi nepagrįstai varžyti ieškovės teisių, kita vertus, turi užtikrinti prioritetinius šalių dukterų interesus. Šiame kontekste yra aktualūs keletas aspektų:

50.1. Pirma, teismo vertinimu, šiuo atveju konkretaus atsakovo ir dukterų bendravimo laiko, identifikuojant dienas ir valandas, nustatymas būtų neracionalus, programuojantis konfliktą. Šiomis dienomis dauguma žmonių gyvena dinamiškai, atostogos ne visada yra planuojamos iš anksto, atostogų laiką ir trukmę, kuri gali sudaryti vos kelias dienas, lemia dažnai iš anksto sunkiai numatomų aplinkybių visetas. Taigi, konkrečiai apibrėžus atsakovo su vaikais bendravimo laiką atsakovo atostogų metu yra galimos situacijos, kai atsakovas su dukterimis atostogų metu pasimatyti negalėtų, o tai prieštarautų tiek prioritetiniams vaikų interesams, tiek atsakovo, kaip tėvo, teisėms.

50.2. Antra, šalys, augindami ir rūpindamiesi bendrais vaikais, turi pareigą kooperuotis ir bendradarbiauti. Tad, tuo atveju, jei būtų nustatyta atsakovo prašoma bendravimo su dukterimis jo atostogų Lietuvoje metu tvarka, tai savaime nereikštų, kad atsakovui pagal šią tvarką pasikreipus į ieškovę dėl susitikimo su vaikais, nurodžius pageidaujamą susitikimo laiką ir ieškovei dėl objektyvių priežasčių (liga, pokalbis dėl darbo, etc.) negalint perduoti vaikų atsakovui jo pageidaujamu metu, ieškovė privalėtų perduoti vaikus, o to nepadariusi, būtų laikoma pažeidusia šią tvarką. Iš minėtosios kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigos seka, kad šios tvarkos pažeidimas galėtų būti nustatytas tik tokiu atveju, jei ieškovė atsisakytų perduoti vaikus, nesant objektyvių ir pateisinamų priežasčių, bei nedėdama pastangų suderinti kitą, abiem šalims tinkamą, tėvo ir dukterų susitikimo laiką.

51. Šio sprendimo 44-50 punktuose išdėstytų motyvų kontekste teismas sprendžia, kad nustatytina tokia atsakovo bendravimo su dukterimis tvarka:

51.1. Atsakovas bendrauja su dukterimis kas antrą šeštadienį, t. y. pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį, nuo 10 val. iki 12 val., paimdamas dukteris iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą. Nesant galimybės bendrauti gyvai, nurodytu laiku atsakovas su dukterimis bendrauja nuotoliniu būdu.

51.2. Atsakovas jo atostogų Lietuvoje metu bendrauja su dukterimis vaikų gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje, pasiimdamas dukteris ne ilgesniam kaip 4 valandų laikotarpiui, apie tai informavęs ieškovę ne vėliau kaip iki bendravimo likus 7 dienoms.

Žemesnės instancijos teismas

52. Teismas atskirai pažymi, kad punkto dėl atsakovo bendravimo su dukterimis kitu šalių suderintu laiku nenustato, kadangi šis punktas būtų teisiškai neprasmingas. Teismas paaiškina, kad esant šalių susitarimui, atsakovas gali įgyvendinti tokį susitarimą ir bendrauti su dukterimis kitu nei nurodyta šiame sprendime, šalių suderintu, laiku, nevaržomas nei šio sprendimo, nei jokių kitų teisės aktų nuostatų, jei tai neprieštarauja prioritetinėms vaikų teisėms ir interesams.

Dėl išlaikymo priteisimo

53. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę. Ieškovė pažymėjo, kad jeigu teismas tenkintų jos reikalavimą dėl uzufrukto į atsakovo nekilnojamąjį turtą nustatymo, tai ji sutiktų su mažesniu išlaikymu. Atsakovas su reikalaujamu priteisti išlaikymu nesutinka, nurodo, kad jam priimtinas išlaikymo dydis sudaro 230 Eur kiekvienai dukrai per mėnesį. Tuo tarpu Tarnyba nurodo, kad išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis nei 220 Eur vienam vaikui per mėnesį.

54. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

55. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

56. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

57. Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

58. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

59. Kasacinis teismas šiame kontekste taip pat yra išaiškinęs, kad nors pagal bendrąją taisyklę uzufrukto nustatymas tėvo (motinos) būstui neatleidžia tėvo (motinos) nuo pareigos teikti išlaikymą vaikui pagal CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtintus principus, tačiau į tai atsižvelgiama paskirstant konkrečią išlaikymo pareigą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. teismų praktikos „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ apžvalgą. Teismų praktika Nr. 53. 2020).

Žemesnės instancijos teismas

60. Teismas pažymi, kad vaikai turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotūs, apsirengę, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan. Šiems poreikiams tenkinti tėvai patiria išlaidų. Pirmiau išvardyti vaiko poreikiai gali būti patenkinti įvairiai, pavyzdžiui, tiek perkant drabužius dėvėtų prekių parduotuvėje ar atostogaujant pas močiutę kaime, tiek rengiantis vienetiniais drabužiais ir vykstant atostogų į egzotinius kraštus. Taigi vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų. Tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą. Kaip minėta pirmiau, orientaciniu dydžiu, priteisiant išlaikymą, laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri šiuo metu, atskaičius mokesčius, sudaro 534 Eur (533,65 Eur ? 534 Eur). Be to, teismas pabrėžia, jog abi šalys nurodė, kad vienos jų dukters poreikiams per mėnesį patenkinti yra reikalinga viena minimalioji mėnesinė alga, atskaičius mokesčius, t. y. ginčo dėl to tarp šalių nėra. Ieškovė detalizavo, kad į šią sumą įeina išlaidos maistui, higienai, drabužiams ir žaislams, taip pat – 50 Eur mėnesinis mokestis už privatų sveikatos draudimą.

61. Teismas nustatė, kokio dydžio lėšas šalys gavo 2021 m. spalį (už 2021 m. rugsėjį), t. y. paskutinį mėnesį, už kurį į bylą pateikti įrodymai apie gautas įplaukas, bei įsipareigojimų vaikams iš pirmųjų šalių santuokų dydį. Ieškovės 2021 m. spalio pajamas sudarė 516,31 Eur dydžio vaiko priežiūros išmoka; į ieškovės banko sąskaitą pervesti vaiko pinigai už tris vaikus, sudarantys 333 Eur, ir 200 Eur išlaikymas sūnui iš pirmosios santuokos. Ieškovė privalo skirti 200 Eur dydžio išlaikymą sūnui iš pirmosios santuokos. Atsakovo 2021 m. spalio pajamas sudarė 1 623,92 Eur dydžio atlyginimas. Atsakovas kas mėnesį moka išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams iš pirmosios santuokos, kuris iš viso sudaro 470 Eur.

62. Atitinkamai, teismas sprendžia, kad ieškovės mėnesinėmis pajamomis laikytina 316,31 Eur suma (516,31 Eur – 200 Eur), o atsakovo – 1 153,92 Eur (1 623,92 Eur – 470 Eur). Teismas pažymi, kad, kaip matyti iš atliktų skaičiavimų, teismas šalių pajamomis laiko jų asmenines pajamas (t. y. vaiko priežiūros išmoką ir atlyginimą), išskaičius išlaikymą vaikams iš pirmosios santuokos. Tuo tarpu vaiko pinigai bei išlaikymas, mokamas ieškovės sūnui iš pirmosios santuokos, apskaičiuojant ieškovės pajamas neįtraukti, nes šie pinigai priklauso ieškovės vaikams, o ji tėra jų tvarkytoja uzufrukto teise. Taip pat pažymėtina, kad priteisiant išlaikymą šalių nepilnametėms dukroms, iš bendro vienam vaikui nustatytino išlaikymo dydžio, visų pirma, išskaičiuojami vaiko pinigai ir tik tada paskirstytina išlaikymo prievolė tarp šalių (žr. šio sprendimo 63 punktą).

63. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. teismų praktikos „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ apžvalgą. Teismų praktika Nr. 53. 2020).

64. Taigi teismas sprendė, kad nustatytinas vienai šalių nepilnametei dukrai išlaikymo dydis per mėnesį yra 534 Eur. Tuo tarpu kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo vienam vaikui dalys apskaičiuotinos nuo 423 Eur sumos (534 Eur – 111 Eur). Tad, jei teismas spręstų, kad išlaikymas iš tėvų priteistinas lygiomis dalimis, vienos dukters išlaikymui kiekviena iš šalių turėtų skirti po 211,50 Eur per mėnesį. Tačiau, iki priimant pastarąjį sprendimą, turi būti atsižvelgta į šalių turtinę padėtį ir kitas svarbias nagrinėjamu atveju aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

65. Pažymėtina, kad ieškovė neteikia įrodymų, kurie pagrįstų didesnes, specialiųjų vaikų poreikių, tenkinimo išlaidas, tačiau nurodo, kad priteistinas išlaikymo dydis yra glaudžiai susijęs su ieškovės reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo į šalims priklausantį (ne)tenkinimu, t. y. jeigu teismas nustatytų uzufruktą, tai ji sutiktų su mažesniu išlaikymu, nes tokia forma atsakovas prisidėtų prie dukterų gyvenimo sąlygų ir tuo pačiu prie išlaikymo. Tuo tarpu, minėta, kad į tai, ar byloje yra patenkintas reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo, turi būti atsižvelgta, paskirstant konkrečią išlaikymo pareigą (žr. šio sprendimo 59 punktą).

66. Taip pat paminėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių ištuokos faktas savaime nereiškia, jog turi pasikeisti vaiko išlaikymo sąlygos, t. y. kad jos turi pablogėti. Vaiko išlaikymo poreikiai, susiformavę jo tėvų santuokos metu, turi būti tenkinami tokia pačia apimtimi ir nutraukus santuoką, jeigu tėvų turtinė padėtis, nutraukus santuoką, iš esmės nepasikeičia. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio nustatymo, santuokos nutraukimo faktu negali remtis kaip savarankišku pagrindu sumažinti vaiko poreikiams patenkinti santuokos metu skirtų paslaugų, lėšų dalį (pavyzdžiui, jeigu sutuoktiniai, gyvendami kartu ir rūpindamiesi savo nepilnamečiu vaiku, susitarė dėl to, kad jam turi būti teikiamos privačios ugdymo ir (ar) sveikatos priežiūros įstaigų paslaugos, bei užtikrino vaiko poreikių tenkinimą tokiu lygiu, tai teismas, pasisakydamas dėl vaiko poreikių, turi ir toliau tokiu susitarimu vadovautis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2013 m. vasario 20 d.).

Žemesnės instancijos teismas

67. Minėta, kad teismas sprendė, kad ieškovės mėnesinės pajamos sudaro 316,31 Eur, o atsakovo – 1 153,92 Eur, t. y. atsakovo mėnesinės pajamos 3,65 karto viršija ieškovės mėnesines pajamas. Tad teismas, įvertinęs tokį reikšmingą šalių pajamų dydžio skirtumą, daro išvadą, kad teisingumo ir protingumo principus atitiktų toks priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams paskirstymas: kiekvienai šalių dukrai iš atsakovo priteisiant po 2/3 priteistino išlaikymo, kas sudarytų po 282 Eur per mėnesį, o iš ieškovės – po 1/3, kas sudarytų po 141 Eur per mėnesį. Toks priteistino išlaikymo dydžio dalių nustatymas yra pagrįstas, atsižvelgiant į ir į tai, kad šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove.

68. Aukščiau detalizuotame kontekste paminėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Todėl kiekvienu atveju turi būti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iš jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko ir jo tėvų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2013 m. vasario 20 d.).

69. Paskirsčius tarp šalių priteistino išlaikymo dalis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovo dalį mažinti, atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu yra nustatytas uzufruktas į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį ir priteistą turtą. Minėta, kad nagrinėjamu atveju su tokiu mažinimu sutinka ir ieškovė. Tad šalių nepilnamečiams vaikams uzufrukto pagrindu užtikrinus gyvenamąją vietą iki jų pilnametystės, vertintina, kad ieškovė nepatirs išlaidų būsto nuomai ar įsigijimui. Atsižvelgdamas į tai, teismas iš atsakovo priteistiną išlaikymą mažina ir iš atsakovo priteisia po 200 Eur per mėnesį išlaikymo kiekvienai iš šalių dukterų nuo ieškinio padavimo iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys).

70. Nustatytina, kad nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaikų motina (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

71. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą po 575 Eur kiekvienam vaikui, tačiau ji teismo posėdžio metu pripažino, kad reikalaujamas priteisti išlaikymo įsiskolinimas atsakovo buvo padengtas. Atsakovas taip pat nurodė, kad apmokėjo reikalaujamą priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

72. Nepaisant aukščiau išdėstytų aplinkybių, ieškovė savo reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo neatsisakė. Tačiau, šalims patvirtinus, kad išlaikymo įsiskolinimas yra padengtas, teismas sprendžia, kad priteisti ieškovės reikalaujamą išlaikymo įsiskolinimą nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, teismas šį ieškovės reikalavimą atmeta.

Dėl santuokinio turto balanso

73. CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

74. Teismas nustatė, kad būdamos santuokoje, šalys įgijo transporto priemonę Volkswagen-VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Joks kitas turtas, kurį šalys identifikuotų kaip dalintiną, santuokoje įgytas nebuvo. Ieškovės teigimu, šios transporto priemonės vertė yra 2 000 Eur, jokių įrodymų pagrįsti tokiai transporto priemonės vertei ieškovė nepateikė. Atsakovas su ieškovės nurodyta verte nesutinka, jis teigia, jog transporto priemonė turėtų būti įkainota 2 686 Eur suma pagal Emprekis duomenų bazės išrašą. Teismo vertinimu, yra pagrindas spręsti, kad transporto priemonės vertė nustatytina pagal minėtą išrašą ir yra 2 686 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

75. Teismas taip pat nustatė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Minėto turto vertė pagal atsakovo į bylą pateiktą 2021 m. spalio mėnesio turto vertinimą yra 157 000 Eur, ieškovė tokios šio turto vertės neginčija.

76. Šalys už jiems bendrosios dalinės nuosavybės tise priklausantį turtą iš dalies atsiskaitė banko paskola, suteikta pagal su kreditore AB „Swedbank“ sudarytą 2019 m. vasario 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį šalys turi solidarią prievolę kreditorei AB „Swedbank“, kredito likutis 2021 m. lapkričio mėnesiui sudaro 62 466, 63 Eur. Byloje nenustatyta, jog šalys turėtų kitų kreditorių.

77. Kiekvienai iš šalių asmeninės nuosavybės teise priklauso toliau nurodytas nekilnojamasis turtas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr., esančio (duomenys neskelbtini)

78. VĮ „Regitra“ duomenis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

79. Įvertinęs aukščiau išdėstytas byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad šalims bendrąja daline nuosavybe priklausantis turtas, asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas bei įsipareigojimai pagal su kreditore AB „Swedbank“ sudarytą 2019 m. vasario 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) į dalintino turto balansą neįtrauktini. Vieninteliu dalintinu šalių turtu nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta transporto priemonę Volkswagen-VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė yra 2 686 Eur.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

80. Ieškovė prašo priteisti jai transporto priemonę Volkswagen-VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepriteisinat iš ieškovės kompensacijos atsakovui. Atsakovas sutinka, kad ši transporto priemonė po santuokos nutraukimo liktų asmenine ieškovės nuosavybe, tačiau nesutinka su tokiu santuokinio turto padalijimu, kai transporto priemonė būtų priteista ieškovei, nepriteisiant atsakovui 1/2 transporto priemonės vertės dydžio kompensacijos.

81. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

82. Taigi tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl santuokinio turto padalijimo būdo – abi šalys prašo, kad santuokoje įgyta transporto priemonė būtų padalinta, priteisiant ją ieškovei, o atsakovui (ne)priteisiant kompensacijos (-ą). Teismo vertinimu, šis turtas yra nedalus, todėl jo padalinimas natūra yra negalimas. Atitinkamai, šalims sutariant, kad minėta transporto priemonė būtų priteista ieškovei, šioje dalyje ieškovės reikalavimą tenkina ir priteisia ją ieškovei (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu dėl šalių dalių pastarajame turte ir kompensacijos atsakovui (ne)priteisimo teismas pasisako žemiau.

83. CK 3.117 straipsnis nustato, kad preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (1 dalis). Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (2 dalis). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją; pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams (3 dalis).

84. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. CK 3.98 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos.

85. Kasacinio teismo praktikoje svarbia aplinkybe, kuria remdamasis teismas gali nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstama vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019).

86. Ieškovė nurodo, kad transporto priemone, šalių įgyta santuokos metu, naudojasi ieškovė, jai automobilis reikalingas vaikų vežiojimui. Transporto priemonė įgyta už ieškovės asmenines lėšas – ieškovė dalį pinigų turėjo susitaupiusi iki santuokos, todėl juos nusiėmė nuo savo sąskaitos grynais pinigais, prieš įsigyjant transporto priemonę, o dalį – gavo pardavusi jai iki santuokos sudarymo priklausiusią transporto priemonę Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, atsakovas turi kitą transporto priemonę, kuri įgyta šalims gyvenant kartu, tačiau nesudarius santuokos. Tad, ieškovės vertinimu, yra pagrindas nukrypti nuo santuokinio turto padalijimo pagal lygių dalių principą ir jį natūra priteisti ieškovei, atsakovui nepriteisiant kompensacijos.

87. Atsakovas nurodo, kad nukrypti nuo lygių dalių principo šiuo atveju būtų nepagrįsta. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad transporto priemonė buvo pirkta už lėšas, gautas pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusią, iki santuokos sudarymo įsigytą, transporto priemonę, kurios sudarė apie 1 000 Eur, atsakovo pardavėjui sumokėtų rankpinigių, sudariusių apie 600 Eur, ir likusių ieškovės pardavėjui sumokėtų lėšų, kurių kilmė atsakovui nežinoma. Tačiau dėl pastarųjų lėšų atsakovas pažymi, kad darbo užmokesčiui ir kitoms pajamoms, įgytoms santuokoje, taikoma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija. Be to, įsigijus transporto priemonę, ji buvo suremontuota atsakovo. Dėl šios priežasties, nepaisant ieškovės asmeninių lėšų, gautų pardavus asmenės nuosavybės teise priklausiusį turtą, indėlio, nagrinėjamam turtui turi būti taikomas lygių dalių principas.

88. Ieškovė nurodė, kad minėta transporto priemonė buvo įsigyta už 3 250 Eur. Ginčo tarp šalių dėl to byloje nėra. Ieškovė nurodė, o atsakovas pripažino, kad ieškovė dalį lėšų, panaudotų santuokos metu įsigytos transporto priemonės kainai apmokėti, gavo pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusią transporto priemonę Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė į bylą pateikė šios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad ieškovė ją pardavė už 1000 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam yra žinoma, kad dalis lėšų, panaudotų santuokos metu įsigytos transporto priemonės kainai apmokėti, ieškovės gautų pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusią transporto priemonę, sudarė apie 1 000 Eur. Nesant nagrinėjamais klausimais kitų į bylą pateiktų įrodymų, teismas sprendžia, kad šiame sprendimo punkte išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad santuokos metu įsigytos transporto priemonės kaina sudarė 3 250 Eur, o šios kainos dalis, lygi 1 000 Eur, buvo padengta asmeninėmis ieškovės lėšomis, gautomis pardavus ieškovės iki santuokos sudarymo įsigytą ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusią transporto priemonę Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

89. Dėl ieškovės teiginių, jog likusi santuokoje įsigytos transporto priemonės kainos dalis, buvo apmokėta taip pat iš jos asmeninių lėšų, sutaupytų iki sudarant santuoką, bei atsakovo teiginių, kad jis suremontavo šią transporto priemonę ir kad dėl to nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas lygių dalių principas, spręstina, kad jie yra nepagrįsti. Teismas konstatuoja, kad šalys šių teiginių neįrodė – į bylą nepateikti tai patvirtinantys įrodymai.

90. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad nustačius, jog santuokoje šalių įsigytos transporto priemonės kaina sudaro 3 250 Eur ir kad jos dalis, lygi 1 000 Eur, buvo padengta iš ieškovės asmeninių lėšų, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, nustatant, kad ieškovės dalis turte sudaro 65 procentus, o atsakovo – 35 procentus.

91. Nors, ieškovės vertinimu, papildomas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo šiuo atveju yra aplinkybės, kad minėta transporto priemonė ieškovei reikalinga vaikų vežiojimui, o atsakovas turi kitą, jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią, transporto priemonę, teismas su tuo nesutinka. Pažymėtina, kad viena iš lengvųjų transporto priemonių paskirčių yra pervežti fizinius asmenis iš vieno taško į kitą ir ji savaime niekaip nepagrindžia būtinybės nukrypti nuo nagrinėjamo principo. To nepagrindžia ir faktas, kad atsakovas turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, galėtų būti svarbios, sprendžiant, kuriam iš sutuoktinių santuokoje įgyta transporto priemonė priteistina natūra. Tačiau ginčo byloje dėl to nekilus, minėtos aplinkybės nagrinėjamu atveju laikytinos neturinčiomis teisinės reikšmės.

92. Tad teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies ir santuokoje įgytą transporto priemonę Volkswagen-VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei, atsakovui iš ieškovės priteisiant 35 procentų šios transporto priemonės vertės dydžio kompensaciją, sudarančią 940,10 Eur (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Dėl iki santuokos įgyto turto padalinimo

93. Atsakovas priešieškiniu prašo atidalyti atsakovui ir ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant šį turtą atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei – kompensaciją, arba atidalyti šį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant šį turtą ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui – kompensaciją. Ieškovė su tokiais atsakovo reikalavimais nesutinka, siekia, kad turtas išliktų šalių bendroji dalinė nuosavybė ir į atsakovo dalį būtų nustatytas uzufruktas iki šalių dukterų pilnametystės.

94. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Ji reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 43 punktas). CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

95. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 24 punktą).

96. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iš esmės yra apribotas juos išspręsti dviem būdais – padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021, 33 punktas).

97. Daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais, yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

98. Priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus). Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų, pagrindžiančių bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, visumą, taip pat atsižvelgiant į kitus reikšmingus kriterijus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2012 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012).

99. Atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas).

100. Sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014; kt.). Atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019).

101. Konkrečiu atveju teismas gali konstatuoti, kad nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką ar atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra susidėjusiomis aplinkybėmis netikslinga ir neatitiktų šalių interesų gynimo bei derinimo principo, ir racionalesniu bei šalių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdu pripažinti atidalijimą iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją, tačiau toks teismo sprendimas turi būti teisiškai motyvuotas ir pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

102. Atsakovo teigimu, turi būti atidalyta iš bendrosios dalinės nuosavybės vienai iš šalių priteisiant turtą, o kitai kompensaciją pinigais dėl šių priežasčių: šalių santykiai yra konfliktiški ir nė viena šalis nepageidauja, kad turtas būtų toliau valdomas bendrai; ieškovė prašo įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi, nustatyti jo dalyje uzufruktą; atidalinti daiktą natūra be neproporcingos žalos daiktui neįmanoma; atsakovas negali pasiimti paskolos savo asmeniniam turtui įsigyti. Atsakovas taip pat pažymi, kad turtas tūrėtų būti priteistas jam, o atsakovei – kompensacija, nes ieškovė neturi finansinių galimybių nei išmokėti atsakovui kompensaciją, nei dengti įmokas bankui, ką visada atlikdavo būtent atsakovas.

103. Ieškovė su tuo kategoriškai nesutinka ir nurodo, kad nors ji, prašydama nustatyti uzufruktą nurodė, kad turtas yra nedalus, o naudojimosi tvarkos negalima nustatyti dėl konfliktinių jos ir atsakovo santykių, tačiau ieškovės interesas naudotis turtu yra itin didelis, nes ji turi užtikrinti gyvenimo sąlygas trims vaikams. Tad teismas nenustatytų uzufrukto, tektų spręsti klausimą dėl naudojimosi tvarkos namu nustatymo, kadangi name yra izoliuotų patalpų, kuriomis galima naudotis atskirai. Be to, nors atsakovas teigia, kad jis pajėgus išmokėti ieškovei 78 500 Eur kompensaciją, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, atsakovas nėra tam finansiškai nepajėgus. Jeigu teismas tenkintų tokį priešieškinio reikalavimą, priverstinis sprendimo vykdymas būtų galimas tik iš atsakovui priklausančio turto, t. y. to paties ginčo turto, kuris yra užtikrintas hipoteka. Nors atsakovas nurodo, kad po atidalinimo, jis pardavinės namą ir už gautus pinigus išmokės ieškovei kompensaciją, tokie pažadai nėra priverstinai vykdytini. O net ir tuo atveju, gautos sumos pardavus namą ir grąžinus paskolą neužteks, kad įgyti naują būstą, kuris užtikrintų bent minimalius poreikius ieškovei su trimis vaikais.

104. Įvertinęs į bylą pateiktus duomenis ir šalių poziciją ginčo gyvenamojo namo ir žemės sklypo atidalijimo klausimu, teismas sprendžia, kad atidalijimas iš šio turto, taikant pagrindinį daikto atidalijimo būdą – atidalijimą natūra, šiuo atveju negalimas. Tai lemia keletas priežasčių.

104.1. Namas turi tik vieną karšto ir šalto vandens, dujų vamzdyno įvadą, po vieną suteiktų komunalinių paslaugų kiekį fiksuojantį prietaisą, vieną įėjimą į namą su bendrojo naudojimo patalpomis. Tad namas yra skirtas gyventi vienam namų ūkiui. Iš esmės ieškovė šių aplinkybių neginčijo ir pati buvo nurodžiusi, kad namas yra nedalus, nors šiuo metu ir yra pakeitusi poziciją, teigdama, kad name yra izoliuotų patalpų, kuriomis galima naudotis atskirai. Visgi, teismo vertinimu, „izoliuotų patalpų name buvimas“ niekaip nepaneigia aukščiau nurodytų aplinkybių dėl to, kad pagrindinėmis namo komunikacijomis ir erdvėmis turėtų būti naudojamasi bendrai arba namas iš esmės turėtų būti transformuotas, kad kiekviena iš jo dalių, kurios būtų priteistos šalims, galima būtų naudotis kaip atskirais, savarankiškais, įstatymų nustatyta tvarka suformuotais daiktais. Tad teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atidalinti ginčo turtą natūra, nepadarant neproporcingos žalos nekilnojamajam daiktui, neįmanoma.

104.2. Šalių santykiai yra labai konfliktiški – šiuo sprendimu pripažinta, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove ir jos sūnumi iš pirmosios santuokos. Esant tokiai šalių tarpusavio santykių būklei, šalių bendras turto valdymas ir (ar) naudojimasis šiuo turtu yra ne tik neracionalus, tačiau galintis kelti grėsmę ieškovės ir jos vaikų psichinei ir fizinei sveikatai. Tad net ir faktiškai ginčo name esant izoliuotų patalpų, kuriomis būtų galima naudotis atskirai, tai savaime nesumenkina grėsmės, kuri galėtų iškilti ieškovei, jei tam tikromis kitomis namo patalpomis šalys naudotųsi bendrai, nustačius naudojimosi minėtu turtu tvarką.

104.3. Šiame kontekste teismas taip pat pažymi, kad nė viena iš šalių nepateikė nei ginčo turto atidalijimo natūra, nei naudojimosi ginčo turtu tvarkos projektų. Dėl šios priežasties toks atidalijimas taip pat yra negalimas. Teismas neturi nei teisės, nei realių galimybių ex officio (lot. pagal pareigas) atidalinti turtą natūra arba nustatyti naudojimosi juo tvarką.

105. Minėta, kad bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iš esmės yra apribotas juos išspręsti dviem būdais – padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021, 33 punktas). Kitų alternatyvų, įskaitant ieškovės pageidaujamą – atmesti atsakovo reikalavimus ir palikti klausimą neišspręstu, tokiu būdu toliau eskaluojant šalių konfliktą – teismas iš esmės neturi. Veikiausiai, esant tam tikroms išskirtinėms aplinkybės, pastarasis variantas būtų galimas, kaip išimtis iš taisyklės, tačiau ne šiuo atveju – šalių tarpusavio santykių būklė užkerta tam kelią. Tad, nusprendus, kad prašomo atidalinti turto atidalinimas natūra yra negalimas, turi būti svarstomas klausimas dėl jo atidalijimo vienai iš šalių priteisiant kompensaciją.

106. Atsakovas reiškia du alternatyvius reikalavimus dėl atidalijimo priteisiant kompensaciją, nurodydamas, kad prioritetinis yra turto atidalijimas, priteisiant turtą natūra atsakovui, o ieškovei – kompensaciją. Ieškovė laikosi priešingos pozicijos. Teismo vertinimu, labiau pagrįstais laikytini atsakovo pozicija bei argumentai. Tokią išvadą teismas daro žemiau pateiktų motyvų pagrindu.

106.1. Pagrindinis ieškovės argumentas, kuriuo ji grindžia būtinybę atmesti reikalavimą dėl turto atidalijimo, priteisiant turtą natūra atsakovui, o ieškovei – kompensaciją, yra esminis ieškovės interesas naudotis turtu, t. y. poreikis užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas trims vaikams. Teismas tokį ieškovės interesą vertina esant labai reikšmingu ir būtent dėl šios priežasties (žr. šio sprendimo 113-122 punktus) nustatė uzufruktą į visą ginčo turtą. Todėl, spręsdamas dėl šio turto atidalijimo būdo, teismas nagrinėjamo argumento plačiau neanalizuoja, nes tinkamos gyvenimo sąlygos ieškovės vaikams yra užtikrintos uzufrukto pagalba.

106.2. Nors teismas iš esmės sutinka, kad abiejų šalių finansinė padėtis yra gana komplikuota – abiejų šalių pajamos yra sąlyginai nedidelės, abi šalys turi finansinius įsipareigojimus tiek savo nepilnamečiams vaikams iš abiejų santuokų, tiek bankui, tačiau atsakovo finansinė padėtis yra geresnė ir jis laikytinas pajėgesniu prisiimti kompensacijos išmokėjimo naštą. Minėta, kad atsakovo pajamos yra 3,65 karto didesnės už atsakovės. Ne mažiau svarbu, kad atsakovas gyvena vienas, ekonomiškai išsivysčiusioje užsienio valstybėje, yra darbingas, tad turi galimybes susirasti geriau apmokamą, antrą ir (arba) papildomą darbą, kad įgyvendintų prisiimtus įsipareigojimus. Tuo tarpu ieškovė, su kuria nustatyta trijų nepilnamečių vaikų iš dviejų santuokų gyvenamoji vieta, tokių galimybių neturi. Pažymėtina ir tai, kad kompensacijos išmokėjimas šiuo sprendimu yra išdėstytas protingam terminui (žr. šio sprendimo 141-146 punktus), kas sudaro tinkamas sąlygas atsakovui išmokėti kompensaciją, nepardavus ginčo turto (ko padaryti jis negalės, nes į turtą nustatytas uzufruktas).

107. Tad aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad atsakovo reikalavimas atidalyti atsakovui ir ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant šį turtą atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei – kompensaciją, yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Dėl kompensacijos už atidalintą turtą priteisimo

108. Atsakovas prašo priteisti iš jo ieškovės naudai 78 500 Eur kompensaciją už atidalintą gyvenamąjį namą ir žemės sklypą. Atsakovas nurodo, kad minėto turto kaina pagal į bylą pateiktą turto vertinimo ataskaitą yra 157 000 Eur. Tad atsižvelgiant į tai, kad šalys vis dar yra skolingos už turtą, o su prievolės modifikavimu kreditorė nėra sutikusi, kiekvienai šaliai tenkančio turto vertė sudaro 1/2 vertino ataskaitoje nurodytos turto vertės. Todėl, atsakovo vertinimu, mokėtinos kompensacijos dydis siekia 78 500 Eur. Ieškovė nei atsakovo pateiktos turto vertinimo ataskaitos, nei aukščiau nurodyto kompensacijos apskaičiavimo mechanizmo neginčijo, iš esmės su juo sutinka.

109. Įvertinęs tai, kad atsakovui yra priteistas ginčo turtas natūra, o ieškovei kompensacija pinigais, kad ieškovė neginčija nei atsakovo įrodinėjamos turto vertės, nei kompensacijos už jį apskaičiavimo būdo, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovo reikalavimą tenkinti ir ieškovei iš atsakovo priteisti 78 500 Eur kompensaciją už žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Dėl prievolės kreditorei AB „Swedbank“ padalijimo

110. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo prievolę kreditorei AB „Swedbank“ pagal 2019 m. vasario 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), palikti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Atsakovas priešieškiniu sutinka su ieškovės reikalavimu, taip pat prašo prievolę kreditorei pagal minėtą sutartį palikti solidaria.

111. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

112. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, bei į tai, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas nepareiškė reikalavimo solidariąją prievolę modifikuoti, pakeičiant ją asmeninėmis, o priešingai – nurodė, jog abu sutinka toliau likti bendraskoliais, teismas sprendžia, jog ieškovės ir atsakovo reikalavimai yra tenkinami ir prievolė kreditorei AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paliekama solidaria šalių prievole.

Dėl uzufrukto nustatymo

113. Ieškovė prašo nustatyti ieškovei uzufruktą į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), iki dukterų pilnametystės. Atsakovas ir kreditorė AB „Swedbank“ su tokiu ieškovės reikalavimu nesutinka.

114. Siekiant užtikrinti vaiko teisę į būstą, tinkamų jo vystymuisi sąlygų sudarymą, CK nustatytas nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką, išlikimas nustatant uzufruktą į tokią gyvenamąją patalpą (CK 3.71 straipsnis). Pagal CK 3.71 straipsnio 1 dalį, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. CK 3.86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-916/2018).

115. CK trečiosios knygos normose, reglamentuojančiose sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijas nutraukus santuoką (CK 3.71, 3.86 straipsniai), įtvirtinta teismo teisė, bet ne pareiga nustatyti uzufruktą ir sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, palikti teisę naudotis gyvenamąja patalpa, kuri nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, priimdami sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, teismai turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei suvaržant daiktinę teisę (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2016 24 punktą; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-916/2018).

116. Ieškovė nurodo, kad ginčo gyvenamuoju naudotis kartu su atsakovu neįmanoma, tačiau turi būti užtikrintos tinkamos šalių nepilnamečių dukterų gyvenimo sąlygos, t. y. jų interesus ir poreikius atitinkanti gyvenamoji vieta. Tad egzistuoja objektyvios aplinkybės nustatyti uzufruktą į atsakovui priklausančią namo dalį. Atsakovas nesutinka su tokiu ieškovės reikalavimu, nurodydamas, kad tai nepagrįstai suvaržytų jo interesus. Be to, ieškovė dovanojimo sutartimi yra įgijusi kitą nekilojamąjį turtą, kurį gali panaudoti savo gyvenamosios vietos patenkinimui. Trečiojo asmens kreditorės AB „Swedbank“ teigimu, turi būti paisoma draudimo be raštiško trečiojo asmens sutikimo neapsunkinti šalių nuosavybės teisių į įkeistą turtą. Apsunkinus turtą uzufruktu, būtų panaikinta trečiojo asmens galimybė ateityje laisvai disponuoti savo, kaip įkaito turėtojo, teise, nes priverstinio skolos išieškojimo atveju turto pardavimas būtų sudėtingesnis arba iš viso neįmanomas.

117. Teismas, įvertinęs prioritetinius šalių nepilnamečių dukterų interesus turėti tinkamą jų raidai gyvenamąją vietą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas nustatyti uzufruktą į ginčo gyvenamąjį namą. Šiame kontekste turi būti pabrėžta, kad šalys turi ne vieną, o du nepilnamečius vaikus, tuo pačiu su ieškove gyvena jos sūnus iš pirmosios santuokos. Tad šalims nutraukus santuoką, ieškovės šeimą sudarys ji ir trys nepilnamečiai vaikai. Nors atsakovas neturi pareigos rūpintis ieškovės sūnumi iš pirmosios santuokos, tačiau teismas pažymi, kad atsakovas prieš sudarydamas santuoką ir priimdamas sprendimą su ieškove pagausinti šeimą, žinojo, jog su ieškove yra nustatyta jos sūnaus iš pirmosios santuokos gyvenamoji vieta. Tad, teismo vertinimu, atsakovas prisiėmė iš to kylančius nepatogumus ir rizikas. Atitinkamai, tai, kad santuokos nutraukimo atveju turės būti sprendžiamas klausimas dėl ieškovės ir jos trijų vaikų, kurie yra skirtingų lyčių ir amžiaus, gyvenamosios vietos nustatymo. Dėl to, atsakovui priteisus ginčo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą natūra, spręstina, kad uzufrukto nustatymas į atsakovo turtą ne tik yra proporcingas ir niekaip nepažeidžiantis atsakovo interesų, bet priešingai – įgyvendinantis įstatymu nustatytą atsakovo pareigą rūpintis savo dukterimis bei užtikrinti joms tinkamą gyvenamąją vietą iki jos sulauks pilnametystės.

118. Atskirai pažymėtina, kad teismas pritaria ieškovei, jog nenustačius uzufrukto ir sudarius sąlygas, kaip atsakovas pageidauja, jam realizuoti ginčo turtą, atsiskaityti su kreditore ir išmokėti ieškovei atsakovo nurodomą kompensaciją, ji, labai tikėtina, nebūtų pakankama ieškovei įsigyti nekilnojamojo turto objektą, kuris užtikrintų tinkamas gyvenimo sąlygas ieškovei ir trims nepilnamečiams vaikams. Šiame kontekste turi būti atsižvelgta ir į beprecedentį nekilnojamojo turto kainų augimą bei infliaciją, kuri 2022 m. Lietuvoje jau yra perkopusi 10 procentų.

119. Dėl ieškovės dovanojimo sutartimi įgyto kito nekilojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)., uzufrukto nustatymo kontekste teismas pažymi, jog įvertinęs šio turto duomenis, užfiksuotus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, teismas daro išvadą, kad šis turtas nėra tinkamas iškovei ir jos trims mažamečiams vaikams gyventi ar kitu būdu patekinti jų gyvenamosios vietos poreikius. Visų pirma, gyvenamojo namo fizinio nusidėvėjimo procentas sudaro 67 procentus, o tai reiškia, kad namas reikalauja reikšmingų investicijų, idant jame būtų sukurtos tinkamos gyvenimo sąlygos mažamečiams vaikams (nurodyta atkūrimo vertė sudaro net 22 646 Eur, kai vidutinė rinkos vertė – tik 12 483 Eur, t. y. beveik 2 kartus daugiau). Antra, namo šildymo sistema yra krosninė. Tad ji turėtų būti keičiama, nes ieškovė yra moteris, kuri turi pasirūpinti trimis vaikais. Tuo tarpu gyvenimas name, kuriame įrengtas krosninis šildymas reikšmingai apsunkintų jos ir vaikų buitį. Trečia, namo stogo danga yra asbestcementinė, o ši medžiaga yra kenksminga, todėl stogo danga taip pat turėtų būti keičiama. Tad tiek šildymo sistemos, tiek stogo dangos keitimas reikšmingai padidintų būtinąsias investicijas į nagrinėjamą gyvenamąjį namą. Ne mažiau svarbu ir tai, kad namas yra (duomenys neskelbtini)., t. y. nutolęs nuo (duomenys neskelbtini), kur yra sutelkta ieškovės ir jos vaikų esminių interesų ir socialinių ryšių visuma. Galiausiai, pažymėtina, jog, kaip minėta, vidutinė namo rinkos vertė sudaro tik 12 483 Eur, tad jį pardavusi, įsigyti tinkamą būstą ieškovė neturi realių galimybių.

120. Įvertinęs kreditorės argumentus ir jos įrodinėjamas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nors nustačius uzufruktą į ginčo gyvenamąjį namą, kreditorė patirs tam tikrus suvaržymus, tačiau nagrinėjamu atveju jie yra būtini ir pagrįsti. Atvejais, kaip šis, teismas turi pasverti tokias vertybes kaip prioritetiniai vaikų interesai ir kreditoriaus, esančio verslo subjektu, teisę savo nuožiūra disponuoti įkeistu objektu. Teismas pažymi, kad kreditorė neįrodinėja, kad nustačius uzufruktą į nagrinėjamą turtą ji patirs itin sunkias pasekmes, kad tai reikšmingai neigiamai paveiks jos verslą, galimybes konkuruoti rinkoje ar pan. Kreditorė viso labo formaliai nurodo, kad nustačius uzufruktą ir šalims nevykdant savo prievolių, skolos išieškojimo procesas būtų apsunkintas. Tačiau teismas pabrėžia, kad, pirma, šalių prievolės pobūdis šiuo teismo sprendimu pakeistas nėra – prievolė išlieka solidari. Antra, tiek ieškovė, tiek atsakovas yra suinteresuoti vykdyti savo solidarią prievolę ir išsaugoti jų žinioje ginčo turtą, nes atsakovas suinteresuotas įgyti nesuvaržytą nuosavybės teisę, o ieškovė – išsaugoti savo ir savo vaikų gyvenamąją vietą. Trečia, nustačius uzufruktą iki šalių dukterų pilnametystės, jis nustatomas (duomenys neskelbtini) m., kas nėra ilgas terminas, turint mintyje, kad kreditorė gyvuoja Švedijoje dar nuo 1820 m.

121. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti ir nustatyti uzufruktą į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), iki šalių dukterų pilnametystės (CK 3.71 straipsnio 1 dalis).

122. CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Tad teismas papildomai paaiškina, kad įgyvendindamas minėta nuostata jam suteiktą diskreciją, jis veikė savo kompetencijos ribose, nustatydamas uzufruktą į visą ginčo gyvenamąjį namą, o ne į 1/2 jo dalį, kaip to prašė ieškovė.

Dėl prievolės įvykdymo priteisimo

123. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti atsakovui iš ieškovės 12 288,60 Eur prievolės įvykdymo. Ieškovė šį atsakovo reikalavimą pripažįsta iš dalies, t. y. 842,55 Eur dalyje.

124. Atsakovas nurodo, kad jis iš asmeninių lėšų sumokėjo 22 590 Eur pradinį įnašą už ginčo gyvenamąjį namą ir žemės, iš kurių 11 295 Eur sumokėjo, vykdydamas ieškovės prievolę. Todėl ši suma priteistina iš ieškovės. Tuo tarpu ieškovė nurodo, kad prievolė pagal 2019 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį yra dalinė, o ne solidari – sutarties 3.2 punktu šalys patvirtino, kad su pardavėjais atsiskaito lygiomis dalimis. Tad ieškovė yra padengusi savo pradinio įnašo dalį ir atsakovo reikalavimas yra nepagrįstas. Sutartis yra notariškai patvirtinta, nenuginčyta, todėl galiojanti.

125. CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu CPK nenustatyta kitaip turi būti sudaromi notarine forma.

126. Sandorio forma – tai sandorį sudarančių šalių valios išraiška tam tikru būdu. Įstatymo nustatytus reikalavimus sandorio formai lemia sandorio sudėtingumas, reikšmė, sandorio dalyko pobūdis. Priklausomai nuo sudėtingumo ir kitų aptartų kriterijų, sandoriai sudaromi konkliudentiniais veiksmais, žodžiu ar paprasta rašytine forma (CK 1.71–1.73 straipsniai), o įstatymo nustatytais atvejais – notarine forma (CK 1.74 straipsnis). Sandorių, kuriems nenustatyta privalomo notarinio tvirtinimo, formos nesilaikymas nedaro jų negaliojančių, išskyrus atvejus, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis) bei sukuria tam tikrus šalių siekiamus teisinius padarinius ir tik kilus ginčui pasunkina tokio sandorio sudarymo ar jo vykdymo fakto įrodinėjimą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis), o įstatymo nustatytos notarinės formos nesilaikymas visais atvejais daro sandorį negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2020 m. gegužės 6 d.). Atitinkamai, tol, kol notarinės formos sandoris nėra nuginčytas ir pripažintas negaliojančiu įstatymų nustatyta tvarka, tol jis galioja ir sukelia teisines pasekmes bylos šalims ir (ar) tretiesiems asmenims.

127. Teismas nustatė, kad pradinis įnašas, kurio dalį prašoma priteisti, buvo sumokėtas pagal 2019 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Šia sutartimi buvo nustatyta 100 000 Eur perleidžiamo turto kaina (3.1. punktas), įtvirtinus sutartyje, kad šalys šią kainą pardavėjams moka lygiomis dalimis, kiekvienas po 50 000 Eur (3.2. punktas). Sutartimi taip pat susitarta, kad 100 000 Eur pirkėjai pardavėjams moka tokia tvarka (4.1. punktas): 10 000 Eur, kaip pareiškė pardavėjai, šalys sumokėjo pardavėjams prieš sudarant sutartį grynaisiais pinigais (4.2. punktas); 22 590 Eur šalys sumokėjo pardavėjui prieš pasirašant sutartį į banko sąskaitą (4.3. punktas); 67 410 Eur šalys įsipareigoja pervesti į pardavėjo banko sąskaitą per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo ir notarinio patvirtinimo dienos (4.4. punktas). Sutartis patvirtinta (duomenys neskelbtini) 1-ojo notarų biuro notaro M. V.. Duomenų, kad sutartis būtų pripažinta negaliojančia byloje nėra.

128. Aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas konstatuoja, kad atsakovo reikalavimas iš ieškovės priteisti 11 295 Eur yra nepagrįstas. Teismas pritaria ieškovei, kad pagal 2019 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį šalių prievolė yra dalininė ir ši sutartis patvirtina, kad iki ją pasirašant, šalys lygiomis dalimis sumokėjo turto pardavėjams 32 590 Eur, 10 000 Eur sumokant grynaisiais pinigais, o – 22 590 Eur pavedimu į banko sąskaitą (3.1., 4.1.-4.2. punktai). Ginčo, kad 22 590 Eur buvo pervesti pardavėjams iš atsakovo banko sąskaitos byloje nėra, tačiau ši aplinkybė savaime neįrodo, kad, kaip nurodo ieškovė, ji nepadengė atsakovui atitinkamos šio pavedimo dalies iš asmeninių lėšų. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė įrodymų, kad iki santuokos sudarymo jie tokių, t. y. asmeninių, lėšų turėjo.

129. Vertinant minėto reikalavimo (ne)pagrįstumą, ne mažiau svarbu ir tai, kad 2019 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartis yra patvirtinta notariškai, nenuginčyta, todėl yra galiojanti, nėra ginčijama šiuo metu. Teismas pažymi, kad ši byla tiek, kiek joje nėra nagrinėjami reikalavimai, susiję su nepilnamečiais vaikais, yra ginčo teisenos byla. Tai reiškia, kad joje visa apimtimi veikia rungimosi principas. Tad, jei atsakovas laikė, kad minėta sutartis neatitinka tikrosios šalių valios, jis galėjo šioje ar kitoje byloje reikšti reikalavimą ir prašyti teismo pripažinti šią sutartį negaliojančia, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu, šioje byloje veikiant rungimosi principui, teismas atsakovui siūlyti pareikšti tokį reikalavimą pareigos neturėjo. Dėl šių priežasčių teismas atsakovo reikalavimą dėl 11 295 Eur priteisimo iš ieškovės atmeta.

130. Atsakovas taip pat nurodo, kad laikotarpiu nuo kredito paėmimo iki šalių santuokos sudarymo iš savo asmeninių lėšų pagal kredito sutartį sumokėjo 741,76 Eur, vykdydamas solidarią šalių prievolę, todėl 1/2 jos dalis priteistina iš ieškovės. Ieškovė šį priešieškinio reikalavimą pripažino, todėl teismas jį tenkina ir iš jos atsakovo naudai priteisia 370,88 Eur.

131. Galiausiai atsakovas teigia, kad šalims pradėjus vesti ūkį atskirai, iš savo asmeninių lėšų sumokėjo pagal kredito sutartį 1 245,44 Eur, vykdydamas solidarią šalių prievolę, todėl 1/2 jos dalis priteistina iš ieškovės. Ieškovė šį atsakovo reikalavimą pripažįsta 471,67 Eur dalyje. Ji nurodo, kad 2021 m. gegužę 302,10 Eur sudaranti paskolos suma su palūkanomis buvo nurašyta nuo ieškovės sąskaitos, todėl atsakovo reikalavimas mažintinas šia suma. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko, kad ieškovė yra padengusi 302,10 Eur paskolos sumą. Tad teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes, atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės 622,72 Eur tenkina iš dalies ir priteisia iš ieškovės atsakovo naudai 471,67 Eur.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

132. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovo jos naudai priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti.

133. Įstatyme įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Ši norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti. Iš esmės tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žalos atsiradimas sąlygotas specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė ( CK 6.245-6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008).

134. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovo vartoto fizinio ir psichinio smurto ieškovė patyrė fizinį skausmą ir išgyvenimus, didelę gėdą. Atsakovas naudojo smurtą ieškovės ir jos sūnaus iš pirmosios santuokos atžvilgiu, taip pat – ieškovei būnant nėščiai, dėl ko ji išgyveno ne tik skausmą, bet ir baimę dėl jos vaikų sveikatos. Dėl to ieškovė patyrė neturtinę žalą ir vertina ją 2 000 Eur. Tuo tarpu, atsakovo teigimu, santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl neturtinė žala nepriteistina. Be to, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad neturtinė žala buvo patirta.

135. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl neturtinės žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Kitaip yra dėl neturtinės žalos dydžio. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką neturtinė žala – tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2020).

136. Teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Pirma, byloje nustatyta, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t. y. atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove ir jos sūnumi iš pirmosios santuokos, o konkrečiai – vartojo prieš ieškovę ir jos sūnų iš pirmosios santuokos fizinį smurtą, gąsdino vaiką (psichinis smurtas) (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Tai, savo ruožtu reiškia, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu (CK 6.246 straipsnis). Antra, į bylą pateiktos ieškovės ir jos sūnaus nuotraukos ir liudytojų parodymai patvirtina ieškovę ir jos sūnų patyrus fizinius sužalojimus ir fizinį skausmą, dėl to jų patirtus išgąstį, baimę, stresą ir gėdą, t. y. ieškovei padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnis). Trečia, nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, t. y. būtent atsakovo prieš ieškovę ir jos sūnų vartotas fizinis ir psichinis smurtas sąlygojo aukščiau nurodytus ieškovės patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus (CK 6.247 straipsnis). Ketvirta, teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove ir jos sūnumi sąmoningai, suprasdamas savo veiksmus, jų prasmę ir jų galimas pasekmes, todėl atsakovas laikytinas kaltu dėl jo atliktų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltės forma – tyčia (CK 6.248 straipsnis).

137. Dėl neturtinės žalos dydžio teismas nurodo, kad, teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra pagrįstas. Pabrėžtina, kad atsakovo ieškovės atžvilgiu atlikti neteisėti veiksmai – fizinis ir psichinis smurtas prieš ją ir jos mažametį sūnų – yra teismo pripažinti esant žiauriu elgesiu. Taip apibūdinamas elgesys sukelia stiprius neigiamus išgyvenimus, kurie išlieka ilgam laikui, turi potencialą sukelti reikšmingus emocinius ir psichinius sutrikimus. Teismas taip pat akcentuoja, kad smurtas buvo vartotas ne tik prieš ieškovę, o – ir prieš mažametį jos sūnų, taip pat – ieškovę, kai ji buvo nėščia. Ieškovė yra motina ir baimė dėl jos sūnaus ir negimusių dukterų sveikatos ir gyvybės, vertintina esant labai stiprius sukrėtimu. Dėl šių priežasčių teismas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina pilna apimtimi ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisia 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo

138. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 78 500 Eur kompensaciją už atidalintą turtą ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, t. y. iš viso 80 500 Eur. Tuo tarpu atsakovui iš ieškovės – 940,10 Eur kompensaciją už turtą, 370,88 Eur ir 471,67 Eur prievolių įvykdymo, iš viso 1 782,65 Eur.

139. CK 6.130 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Teismas pažymi, kad įstatymas nenustato teismui teisės, išnagrinėjus ginčą, atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, tačiau tuo pačiu to ir nedraudžia. Tad teismas, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 7-8 dalimis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismas turi teisę atlikti šalims priteistų sumų įskaitymą.

140. Atlikus įskaitymą, spręstina, kad iš atsakovo ieškovei priteisintina 78 717,35 Eur dydžio kompensacija.

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

141. CPK 284 straipsnio 1 dalis nurodo, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką; skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.

142. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 284 straipsnio nuostatų taikymą, išskirta, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

143. Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

144. Teismas pažymi, kad atsakovas priešieškiniu tuo atveju, jei būtų patenkintas jo reikalavimas dėl ginčo gyvenamojo namo ir žemės sklypo priteisimo atsakovui, o kompensacijos – ieškovei, prašė išdėstyti iš jo priteistinos kompensacijos išmokėjimą iškovei 4 mėnesiams. Tačiau atsakovas tokio sprendimo vykdymo išdėstymo prašė tam atvejui, jei patenkinus minėtą jo reikalavimą, jis būtų galėjęs realizuoti ginčo turtą. Tuo tarpu, nustačius uzufruktą į minėtą gyvenamąjį namą, tokios galimybės nėra.

145. Tad, įvertinus atsakovo turtinę padėtį, o konkrečiai – kad atsakovas gauna vidutines pajamas bei kad iš šių pajamų jis turi padengti keturių vaikų išlaikymą, vykdyti prievolę kreditorei ir išmokėti kompensaciją už atidalintą turtą ieškovei, šios kompensacijos suma atsakovo pajamų ir įsipareigojimų kontekste laikytina didele. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra pagrindas teismo sprendimo vykdymą šioje dalyje išdėstyti 10 metų terminui, išmokant priteistą kompensaciją kas mėnesį lygiomis dalimis, indeksuojant ją Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

146. Teismas pažymi, kad, teismo vertinimu, išdėsčius sprendimo šioje dalyje vykdymą teismo nustatytam terminui, ieškovės interesai nenukentės, o priešingai – bus užtikrintas tinkamas jos įvykdymas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

147. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 1 579 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas iš ieškovės – 5 395,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

148. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

149. Teismas pažymi, jog ši civilinė byla yra sudėtinga, didelės apimties, joje tiek ieškovė, tiek atsakovas pareiškė daugetą tarpusavyje susijusių ir persidengiančių turtinių ir neturtinių reikalavimų (kurie, be to, vykstant teisminiam procesui buvo vis tikslinami). Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, yra sudėtinga nustatyti tikslią ieškovės ir atsakovo patenkintų-atmestų reikalavimų proporciją, pagal kurią paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje byloje.

150. Tad remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 1.5 straipsnis), teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai buvo patenkinti didesnėje apimtyje, apytiksliai 70 procentų, o atsakovo – mažesnėje apimtyje, apytiksliai 30 procentų. Atsižvelgdamas į tai, teismas iš ieškovės atsakovo naudai priteisia 1 618,56 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o iš atsakovo ieškovės naudai – 1 105,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai, atlikus priešpriešinių vienarūšių įskaitymą, iš ieškovės atsakovo naudai priteisiama 513,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo J. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo K. M. palikti santuokinę pavardę – „M.“, o J. M. – „M.“.

Po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečių vaikų A. M., gimusios (duomenys neskelbtini)., ir S. M., gimusios (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą kartu su motina K. M., jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo J. M. bendravimo su nepilnametėmis dukterimis A. M. ir S. M. tvarką, nustatant, jog:

- J. M. su nepilnametėmis dukterimis bendrauja kas antrą šeštadienį, t. y. pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį, nuo 10.00 val. iki 12.00 val., paimdamas dukteris iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą. Nesant galimybės bendrauti gyvai, nurodytu laiku J. M. su dukterimis bendrauja nuotoliniu būdu.

- J. M. atostogų Lietuvoje metu jis bendrauja su dukterimis vaikų gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje, pasiimdamas dukteris ne ilgesniam kaip 4 (keturių) valandų laikotarpiui, apie tai informavęs ieškovę ne vėliau, kaip iki bendravimo likus 7 (septynioms) dienoms.

Priteisti iš atsakovo J. M. kiekvienai iš dukterų po 200 Eur (du šimtus eurų) išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, 2021 m. rugpjūčio 3 d., iki dukterų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečiams vaikams A. M. ir S. M. išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaikų motina K. M..

Priteisti K. M. asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą transporto priemonę Volkswagen-VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Atidalinti K. M. ir J. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, nustatant, jog po santuokos nutraukimo, J. M. asmeninės nuosavybės teise atitenka žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, jog K. M. ir J. M. prievolė kreditorei akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal 2019 m. vasario 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukus santuoką, lieka solidari.

Nustatyti uzufrukto teisę K. M. ir šalių nepilnametėms dukterims A. M. ir S. M. į atsakovui J. M. asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iki dukterų pilnametystės.

Priteisti iš J. M. K. M. 78 717,35 Eur (septyniasdešimt aštuonis tūkstančius septynis šimtus septyniolika eurų 35 ct).

Išdėstyti sprendimo dalyje dėl 78 717,35 Eur (septyniasdešimt aštuonių tūkstančių septynių šimtų septyniolikos 35 ct) priteisimo vykdymą, nustatant, kad J. M. turi įvykdyti sprendimą nurodytoje dalyje per 10 (dešimties) metų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą, mokėdamas šią sumą K. M. kas mėnesį lygiomis dalimis, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš K. M. J. M. naudai 513,26 Eur (penkis šimtus trylika eurų 26 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė