Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui G. S. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų reikalavimų ir atsakovo priešieškinį ieškovei, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais A. S., trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- 237,72 kv. m. ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vandentiekio įvadas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buitinių nuotekų išvadas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 420 000 Eur);

- motorolerį YAMAHA AEROX, v/n (duomenys neskelbtini) (pirmosios registracijos data 2010-01-27, vidutinė vertė 450 Eur). Viso R. S. atitenkančio turto vertė yra: 420 450,00 Eur.

Po santuokos nutraukimo atsakovui G. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

- 2/569 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 942 Eur).

- automobilį OPEL ASTRA, v/n (duomenys neskelbtini) (pirmosios registracijos data 2003-06-19, vidutinė rinkos vertė 700 Eur).

2. Viso G. S. atitenkančio turto vertė yra: 1 642 Eur.

3. Priteisti iš ieškovės R. S. atsakovo G. S. naudai 150 506 Eur dydžio kompensaciją. Nustatyti, kad kompensacija turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

4. Priteisti iš atsakovo G. S. ieškovės R. S. naudai 4 575,91 Eur išlaidų, patirtų išlaikant bendrą turtą;

5. Priteisti iš atsakovo G. S. ieškovės R. S. naudai 7 802,08 Eur kompensaciją už lėšas gautas iš bendro turto nuomos veiklos;

6. Nustatyti, jog kreditorinio įsipareigojimo kreditorinio įsipareigojimo „Swedbank“, AB (buvęs AB SAMPO bankas) pagal 2006-05-03 d. Kredito sutartį Nr. BS3040060178 vykdymas po santuokos nutraukimo lieka R. S., t. y. ji privalo visa apimtimi dengti paskolą. Tačiau abu sutuoktiniai lieka solidariai atsakingi pagal nurodytą prievolę.

8. Nuo 2019 m. balandžio mėn. sutuoktiniai nebepalaiko santuokinių ryšių, tarpusavio santykiai visiškai pašlijo. To pasėkoje Atsakovas apgalvotai ir ciniškai priėmė sprendimą nusišalinti nuo pareigos prisidėti prie bendrų vaikų (neseniai pilnamečiu tapusio sūnaus T. ir pilnamečio, bet kartu tebegyvenančio sūnaus G.) išlaikymo, kai ši našta iš esmės visa apimtimi užgulė ant Ieškovės pečių. Pažymėtina, kad Atsakovas ir anksčiau savo prievolę išlaikyti vaikus vykdė netinkamai. Pridedama Klaipėdos apylinkės teismo 2021-02-17 nutartis, kuria konstatuota, jog Atsakovas nuo 2012 m. kovo 19 d. nevykdė savo pareigos prisidėti prie bendrų šalių vaikų išlaikymo.

9. Ieškovė įrodinėja, jog Butą 2007-01-03 pardavė ne Atsakovas, o abu sutuoktiniai, nes jame šeima gyveno nuo pat įsigijimo, kai toks Butas laikomas šeimos turtu (CK 3. 84 str.), iki jo pardavimo, t.y. iš esmės 10 metų (nuo 1996 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. sausio mėn.). Atsakovas nemini (tačiau tai aiškiai nustatytina iš 1996-09-16 pirkimo-pardavimo sutarties), jog butas buvo 1995 m. statybų, pradiniai savininkai jame niekada negyveno, todėl jis buvo be jokios vidaus apdailos, visiškai neįrengtas: nebuvo nei durų, nei grindų, nei sienų apdailos. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog buto inventorizacinė vertė nurodyta sutartyje 60 920 Lt, o Atsakovo tėvai „nupirko“ jį už 35 000 Lt, t.y. beveik per pus pigiau. Atskirai nurodytina, kad šalys apie vienerius metus, kol vyko Buto remontas, gyveno pas Ieškovės tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi visas aukščiau dėstomas aplinkybes patvirtina byloje esantis rašytiniai įrodymai – NTR išrašas, pirkimo – pardavimo sutartis ir dovanojimo sutartis.

11. Dar daugiau, sutuoktinių už parduotą Butą gautos lėšos, buvo panaudotos kitai (sekančiai) bendrajai jungtinei nuosavybei pagerinti – šeimos turto, namo, adresu (duomenys neskelbtini), sukūrimui (CK 3.89 str. 7 p.), nes 2003-04-02 bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo fiziškai pažeistą ir gyvenimui nepritaikytą pastatą – dviejų aukštų darželį, bei 2004-11-16 lygiomis dalimis jiems buvo išnuomotas 0,1391 ha ploto valstybinis žemės sklypas.

12. Remiantis visais faktais kurie nurodyti aukščiau bei pridedamais rašytiniais įrodymais, yra teisinis pagrindas 350 00 Lt dydžio lėšas, gautas pardavus butą, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe.

15. Po santuokos nutraukimo atsakovui G. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

- 237,72 kv.m. ploto gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - gyvenamasis namas), su priklausiniais: ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio įvadas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buitinių nuotekų išvadas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vidutinė nekilnojamojo turto vertė - 420 000 Eur.

- 0,2276 ha bendro ploto 2/569 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 942 Eur.

- Automobilis OPEL Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - vertė 700 eur.

Viso G. S. atitenkančio turto vertė - 421 642 Eur.

R. S. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti:

- Motorolerį YAMAHA Aerox, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - vertė 450 eur.

17. Priteisti iš atsakovo G. S. ieškovės R. S. naudai 98 586,67 Eur dydžio kompensaciją, sumokant ją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

18. Nustatyti, jog kreditorinio įsipareigojimo AB „Swedbank“ (buvęs SAMPO bankas) pagal 2006-05-03 sutartį Nr. BS3040060178 vykdymas po santuokos nutraukimo atitektų atsakovui G. S., t.y. atsakovas privalo visa apimtimi dengti paskolos grąžinimą.

19. Bylinėjimosi išlaidas šalims priteisti proporcingai ieškinio ir priešieškinio patenkintų reikalavimų kiekiui, t.y. taip, kaip nustato įstatymas.

20. Priešieškinyje nurodo, kad priešingai nei teigia ieškovė, atsakovas nevengdavo prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, tačiau nuo pavasario pradžios ieškovė trukdė atsakovui teikti apgyvendinimo paslaugas, kas yra vienintelis ir pagrindinis atsakovo pragyvenimo šaltinis. Ieškovė agresyviais veiksmais stengdavosi išvaryti klientus taip stengdamasi pakenkti ne tik atsakovui, tačiau ir jo vykdomai veiklai. Dėl šios priežasties Klaipėdos apylinkės teismas 2021-07-20 taikė laikinąsias apsaugos priemones - įpareigojant ieškovę R. S. netrukdyti atsakovui naudotis tam tikru turtu, t.y. ūkiniu pastatu, kuriame atstovas vykdo asmenų apgyvendinimo paslaugas. Tačiau ši nutartis priimta jau sezono pabaigoje, dėl ko atsakovas prarado didžiąją dalį klientų ir pelno. Ieškovė bandydama visais būdais pakenkti atsakovui, nuteikė vaikus prieš tėvą, dėl ko atsakovas prarado visas galimybes susisiekti su vaikais, bei žinoti jų poreikius, tačiau atsakovas iki šios dienos pagal savo išgales perveda sūnui skirtingo dydžio pinigines sumas. Ieškovė teigia, kad 2020 m. lapkričio mėn. iniciavo mediacijos procesą, kurio būdu ieškovė siekė atkurti buvusius santuokinius santykius, atnaujinti vedybinį gyvenimą, tačiau tai visiškai nesusiję su realybe, kadangi ieškovė nuo 2019 metų pradžios nė karto nesistengė susitaikyti, tačiau priešingai provokavo atsakovą konfliktams.

21. Paskirta mediacija tik santuokos nutraukimo proceso dalis, be kurios nebuvo galimas ieškovės ieškinio pateikimas teismui. Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat rašo apie sutuoktinio pareigos nevykdymą, tačiau būtent ieškovė nuo 2019 metų pradėjus susitikinėti su kitu vyru bei pradėjus skyrybų ir provokacijų kampaniją pažeidė šią pareigą. Priešingai nei ieškovė nurodo savo ieškinyje, tai galima būtų pripažinti, kad ne atsakovas, o ieškovė pažeidė principines tarpusavio pareigas, kurios aptartos CK 3.27 straipsnyje. Tai, kad ieškovė nesąžiningai kelia reikalavimą dėl santuokos nuraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, t. y. atsakovo kaltei, nesudėtingai galima įžvelgti ieškinio turtiniuose reikalavimuose, kuriuose ji atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo sieja su santuokoje įgyto turto padalijimu.

28. Atsakovas G. S. teismo posėdžio metu palaikė priešieškinyje išdėstytus reikalavimus, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog ne jis vienas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Nurodė, jog nuo 2019 metų ieškovė pradėjo vakarais vėlai grįžti namo, vartoti alkoholį, yra buvę atvejų, kuomet buvo palikusi automobilį kažkur mieste. Grįžusi namo, ieškovė provokuodavo savo elgesiu norėdama iššaukti pykčio priepuolius. Yra buvę atvejų, jog iš tiesų pykčio priepuoliai jam yra kilę, nes buvo nebeįmanoma susivaldyti. Nurodė, jog yra buvę, kad per Š. Velykas, kai susirinko visa šeima, ieškovė viena išvyko atostogų. Pažymėjo, jog jiems susipažinus, jis jau turėjo išvystęs savo verslą ir buvo susitapęs pradinį kapitalą, santaupų, nes nuo vaikystės buvo įpratęs dirbti ir savarankiškai užsidirbti pinigų. Tuo tarpu, ieškovė neturėjo galimybės ir negalėjo turėti savo lėšų, nes tuo metu buvo studentė. Prašė atsižvelgti į tai, kad ginčo butas Taikos prospekte buvo jam padovanotas jo paties tėvų kaip asmeninis turtas, dėl to, kuomet jis buvo parduotas už 350 000 Lt, visi iš jo gauti pinigai buvo panaudoti bendro gyvenamojo namo Druskininkų g statybai. Kadangi namas buvo statomas net kelis metus, o statybų ir medžiagų kainos buvo beprotiškos, visi pinigai, kurie buvo jam pervesti už jo asmeninį parduotą butą Taikos pr., buvo panaudoti išmitinai namo statybai ir įrengimui, todėl laiko, kad nustačius namo Druskininkų g vertę, jo įnašas akivaizdžiai didesnis ir turi būti pripažintas jo asmenine nuosavybe, o ieškovei tenkanti bendro turto dalis ta apimtimi turi būti sumažinta. Pažymėjo, jog prie namo Druskininkų g yra įrengti poilsio apartamentai, iš kurių gaunamos pajamos yra jo pragyvenimo šaltinis, todėl jis negali išsikelti iš ginčo namo, o sutinka sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

30. bylos duomenimis nustatyta, jog R. S. ir G. S. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

31. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės bei padalyti santuokoje įgytą turtą. Atsakovas priešieškiniu prašo santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės bei padalyti santuokoje įgytą turtą.

Dėl santuokos nutraukimo

32. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

33. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės teigia, kad santuoka iširo dėl atsakovo netinkamo elgesio su ieškove ir vaikais, kadangi nuo 2019 metų jų santykiai ypač pablogėjo, atsakovas vartojo alkoholį, jam prasidėjo pykčio priepuoliai, jis būdavo agresyvus ir savo elgesio nesigėdijo net prie vaikų. Dėl ko ji buvo priversta kreiptis į policiją ir atsakovo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl smurto šeimoje. Šalių vaikai ir šiai dienai nenori bendrauti su tėvu. Ieškovė nurodė, jog atsakovas jos atžvilgiu naudojo ne tik fizinį smurtą, bet ir ji nuolat patiria psichologinę įtampą dėl jo nuolatinio terorizavimo, todėl gyventi vienam name jau yra visiškai nebeįmanoma. Be to, atsakovas nusišalino nuo pareigos išlaikyti vaikus ir neteikė jiems išlaikymo.

34. Atsakovas teigia, kad santuoka galimai iširo dėl abiejų kaltės, nes ieškovė nuo 2019 metų pradėjo vėlai grįžti namo, būdavo išgėrusi, yra buvę atvejų kuomet buvo palikusi automobilį kažkur mieste. Pažymėjo, jog ieškovė savo elgesiu pati nuolat provokuodavo atsakovą, kas sąlygojo jo pykčio priepuolius ir neneigia, kad jie iš tiesų buvo. Ieškovė netinkamai pasielgė pradėjusi bylą dėl smurto, nes ir ji pati buvo kalta dėl jų konflikto. Jis sutiko prisipažinti padaręs šią veiką tik tam, kad byla būtų buvusi nutraukta, tačiau ieškovė tuo pasinaudojo prieš jį.

35. Teismas atkreipia dėmesį, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija „Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta UAB „Elektrotonas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2012; kt.).

36. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).

37. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas vartojo alkoholį, dėl ko tapdavo agresyvus, ne kartą prieš ieškovę vartojo fizinį smurtą (žiauriai su ja elgėsi), t. y. ieškovė savo reikalavimą grindė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes, jo teigimu, pati ieškovė grįždavo namo išgėrusi, galimai buvo jam neištikima, konfliktiška, nebuvo jam lojali, pati provokavo konfliktines situacijas. Atsakovo teigimu jis nuolat stengėsi dėl šeimos, kūrė verslą, o ieškovė nesiekė su juo susitaikyti.

38. Spręsdamas kaltės klausimą šioje byloje teismas negali neatsižvelgti į tai, kad atsakovo G. S. atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu smurtavęs prieš šeimos narį – ieškovę. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina ieškovės išdėstytus argumentus.

39. Tokiu atveju yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas yra smurtavęs prieš ieškovę ir toks elgesys pagal formuojamą teismų praktiką yra pripažįstamas žiauriu. Žiaurus elgesys suprantamas kaip visuomenės netoleruotini veiksmai, kuriais išreiškiamas nepateisinamas negailestingumas ir savivalė. Žiaurus elgesys paprastai apibūdinamas kaip veikimas ar neveikimas, sukeliantis nukentėjusiajam fizinį ar psichinį skausmą (sumušimas, kankinimas, tyčiojimasis, laisvės apribojimas ir pan.).

40. Be to, į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas turi įsiskolinimą už vaikų išlaikymą, kas rodo jo nusišalinimą nuo tėvo pareigos išlaikyti savo vaikus.

41. Tuo tarpu, atsakovas ieškovės kaltę įrodinėjo tik savo paties paaiškinimais teismo posėdžio metu. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad atsakovas ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo – lojalumo pareigos pažeidimo – neįrodė.

42. Analizuojant aptartų aplinkybių visumą, ir atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus teisės išaiškinimus, darytina išvada, jog atsakovas yra kaltas dėl iširusios šalių santuokos ir jo kaltę ieškovė įrodė.

43. Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos turėtos pavardės „S.“, „S.“.

Dėl turto pripažinimo bendra jungtine nuosavybe

44. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad, gyvendami santuokoje, ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise įgijo:

- 237,72 kv. m. ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais: ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vandentiekio įvadas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buitinių nuotekų išvadas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 420 000 Eur);

- 0,2276 ha bendro ploto 2/569 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo vertė 268 000 Eur, kai 0,08 a dalies vidutinė rinkos vertė 942 Eur).

- automobilį OPEL ASTRA, v/n (duomenys neskelbtini) (pirmosios registracijos data 2003-06-19, vidutinė vertė 700 Eur);

- motorolerį YAMAHA AEROX, v/n (duomenys neskelbtini) (pirmosios registracijos data 2010-01-27, vidutinė vertė 450 Eur).

Viso santuokoje įgyto registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertė 422 092,00 Eur.

46. Rašytinai bylos duomenys, šalių paaiškinimai patvirtina, jog atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai, įgyti 2020-11-06 paveldėjimo teisės pagal testamentą pagrindu, esantys adresu (duomenys neskelbtini): 375/1138 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 21/100 pastato - Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); inžinieriniai tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5/28 kitų inžinierinių statinių- Kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

47. Kadangi nurodytas turtas atsakovo G. S. įgytas santuokos metu paveldėjimo teisės pagal testamentą pagrindu, todėl nutraukiant santuoką nėra dalinamas ( LR CK 3.89 str. 1 d.).

48. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyvendami santuokoje, 2006 m. gegužės mėn. 03 d. sudarė Kredito sutartį Nr. BS3040060178 su AB SAMPO banku (šiuo metu „Swedbank“, AB). Bendra suteikto kredito suma – 143 072 Eur. Kredito likutį (negrąžintą sumą) šiai dienai sudaro 117 795,80 Eur. Šios prievolės įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas už kredito lėšas įsigytas nekilnojamas turtas adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė su kreditoriumi sudarė 2006-05-03 Laidavimo sutartį Nr. FA-BS3040060178, kurią įsipareigojo solidariai atsakyti bankui už Atsakovo prievolę pagal 2006 m. gegužės mėn. 03 d. Kredito sutartį Nr. BS3040060178.

49. Kadangi kredito sutartis buvo sudaryta santuokoje, ši prievolė yra bendra ir solidari sutuoktinių prievolė ir ginčo dėl to bylos nagrinėjimo metu nekilo.

50. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtos paskolos įmokos buvo dengiamos iš atsakovo sąskaitos, o ieškovė tuo tarpu pagal sutuoktinių susitarimą apmokėdavo gyvenamojo namo Druskininkų g. komunalines išlaidas.

51. Išklausius proceso dalyvių, atstovų paaiškinimus, atsikirtimus nustatyta, jog ginčo tarp šalių dėl dalintino turto vertės nekilo. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas pripažino, jog gyvenamojo namo su priklausiniais vertė nustatyta tinkamai – 420 000 Eur.

52. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl turto padalijimo būdo, t.y. kuriam iš sutuoktinių liks gyvenamasis namas su priklausiniais, o kuriam bus išmokėta piniginė kompensacija ir koks jos dydis.

53. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

54. Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog šalims sudarius santuoką, 1996-09-16 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu atsakovo tėvai įgijo butą adresu, (duomenys neskelbtini). Po ko, 1996-10-28 Dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo sūnui – atsakovui G. S. asmeninės nuosavybės teise.

55. Bylos duomenimis, šalių, atstovų, liudytojos Z. B. paaiškinimais nustatyta, jog įgytas ir atsakovui G. S. jo tėvų dar tais pačiais metais dovanotas butas nebuvo tinkamas gyventi jame iš karto, kadangi iki pardavimo atsakovo tėvams, niekas jame negyveno, bute buvo sudėtos grindys ir keli apyvokos daiktai.

56. Šalių paaiškinimais nustatyta, jog dėl tos priežasties, ieškovė ir atsakovas apie vienerius metus iki 1997 m. gyveno pas ieškovės tėvus ir įrenginėjo, tvarkė butą taip, kad galėtų jame gyventi. Ieškovė R. S. nurodė, jog buto įrengimo darbai truko apie vienerius metus, nes butas buvo iš esmės perplanuotas, išgriautos sienos, suformuotos kitaip, atlikti vidaus apdailos darbai, pirkti baldai, kiti apyvokos darbai ir butas šalių vertinimu buvo įrengtas nestandartiškai ir moderniai.

57. Ieškovė R. S. savo teiginius įrodinėja į byla pateikusi lokalinę sąmatą, kurią pagal atliktus remonto darbus įvertino atestuotas specialistas ir sudarė buto kapitalinio remonto statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo projektą, iš kurios matyti, jog sutuoktinių atlikto buto kapitalinio remonto vertė 9 782,91 Eur pagal 2006 m. kainas (anksčiausiai įmanomas apskaičiuoti laikotarpis), tačiau įvertinus įvykusią 20 proc. infliaciją, 1997 m. remonto vertę sudarytų 7 826,32 Eur (27 023 Lt).

58. Tuo tarpu, nustatyta, jog buto įsigijimo vertė buvo 35 000 Lt, kas atitiktų 10 136,70 Eur.

59. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškovės pateiktų įrodymų ir paskaičiavimų, todėl teismas pripažįsta, jog ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nepaneigti ir patvirtina ieškovės R. S. argumentus apie atlikto atsakovui priklausiusio buto įrengimo darbus ir jų vertę.

60. Bylos duomenimis nustatyta, jog minėtame bute sutuoktiniai pragyveno dešimt metų ir minėtu laikotarpiu tai buvo vienintelis šeimos turtas, kuris buvo prižiūrimas, jame daromas kosmetinis remontas, keičiami baldai, namų apyvokos daiktai.

61. Nustatyta, jog butas, (duomenys neskelbtini) buvo parduotas 2007-01-03 Pirkimo pardavimo sutartimi už 350 000 Lt, kas atitiktų 101 367,01 Eur.

62. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl, kad ieškovė prašo už parduotą butą, (duomenys neskelbtini), gautas lėšas pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Tuo tarpu, atsakovas G. S. prašo teismo pripažinti šias lėšas asmenine atsakovo nuosavybe ir sudarant šalių turto balansą, šios sumos netraukti į dalintino turto vertę.

63. CK 3.89 str. 1 d. nustatyta, kad sutuoktinių atskirai iki santuokos sudarymo įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe. Pagal CK 3.90 str. 1 d., turtas, santuokos metu iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.

64. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-49/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2012; kt.).

65. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. Č. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

66. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovui G. S. asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto, (duomenys neskelbtini), įsigijimo vertė 1996 metais buvo 35 000 Lt (10 136,70 Eur). Nustatyta ir ši aplinkybė nenuginčyta, jog minėto buto remonto, rekonstrukcijos ir įrengimo darbai šalims gyvenant santuokoje kainavo apie 7 826,32 Eur (27 023 Lt). Nustatyta, jog atsakovui gavus dovanų minėtą butą, šalys dar apie vienerius metus jį įrenginėjo, o įrengimo, t.y. pagerinimo vertė atitiko paties buto vertę. Konstatuotina, jog buto pagerinimo darbų vertė sudaro 77 procentus paties turto vertės.

67. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad ieškovė ir atsakovas šiame bute gyveno iki 2007 m., t.y. apie dešimt metų, kuomet 2007-01-03 Pirkimo pardavimo sutartimi pardavė šį butą už 350 000 Lt, kas atitiktų 101 367,01 Eur.

68. Teismo posėdžio metu atsakovas G. S. nurodė, jog visus už parduotą butą gautus pinigus, jis panaudojo gyvenamojo namo Druskininkų g. statybai ir įrengimui. Atsakovas paaiškino, jog tuo metu statybos vyko kaip tik laikotarpiu, kai buvo didelis statybinių medžiagų ir statybos darbų kainų kilimas ir šių pinigų net neužteko namo statybai ir įrengimui, dėl ko šalys turėjo skolintis pinigų iš banko.

69. Vertindamas nustatytų faktinių aplinkybių ir rašytinių įrodymų visumą, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė savo reikalavimą, todėl yra pagrindas pripažinti, jog 2007-01-03 Pirkimo pardavimo sutartimi už parduotą butą, (duomenys neskelbtini) gautos lėšos - 350 000 Lt (101 367,01 Eur) yra bendroji sutuoktinių nuosavybė.

Dėl turto padalijimo būdo

70. Ieškovė R. S. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog jų santykiai su atsakovu yra tiek įtempti ir pašliję, konfliktiški, jog jokių galimybių gyventi viename name ir likti bendraturčiais po santuokos nutraukimo nėra.

71. Galimybės ir toliau likti bendraturčiais nutraukus santuoką, nemato ir atsakovas. Atsakovas G. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog šiai dienai jis neturi kito pajamų šaltinio kaip tik iš ūkiniame pastate Druskininkų g. įrengtų apartamentų nuomos, be to, jis turi neįgalumą ir susirasti kitą darbą jo galimybės ribotos. Ieškovė tuo tarpu, turi kitą veiklą, iš kurios gauna pajamas ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog jai priimtini visi galimi variantai dalinant turtą, išskyrus likti bendraturčiais ir toliau gyventi vienam name, nes tai nepriimtina.

72. Išklausius atsakovo paaiškinimų matyti, jog, iš esmės, atsakovui G. S. yra itin svarbu likti gyventi ginčo name Druskininų g., nes jis yra susijęs ir su jo gaunamomis pajamomis ir pragyvenimu. Atsakovas G. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog svarstytų galimybę parduoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, Turistų g., kurio rinkos vertė šiai dienai galėtų siekti apie 100 000 Eur.

73. Remdamasis aukščiau aptartomis aplinkybėmis ir pagrindais teismas konstatuoja, jog ieškovės ir atsakovo dalintino turto balansą sudaro:

- 237,72 kv. m. ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- gyvenamasis namas) , su priklausiniais: ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ( toliau- ūkinis pastatas); vandentiekio įvadas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buitinių nuotekų išvadas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 420 000 Eur);

- 0,2276 ha bendro ploto 2/569 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo vertė 268 000 Eur, kai 0,08 a dalies vidutinė rinkos vertė 942 Eur).

- automobilis OPEL ASTRA, v/n (duomenys neskelbtini) (pirmosios registracijos data 2003-06-19, vidutinė vertė 700 Eur);

motoroleris YAMAHA AEROX, v/n (duomenys neskelbtini) (pirmosios registracijos data 2010-01-27, vidutinė vertė 450 Eur).

74. Viso santuokoje įgyto registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertė 422 092,00 Eur.

75. Ieškovė ir atsakovas turi solidarią prievolę kreditoriui AB „Swedbank“, kurios dydis yra – 117 795,80 Eur. Kreditorius, pateikdamas atsiliepimą, pažymėjo, jog nutraukiant santuoką prieštarauja šios prievolės modifikavimui, todėl ir nutraukus santuoką ieškovė ir atsakovas turi likti solidarūs skolininkai.

76. Tokiu būdu, šalims tenkančio turto vertė atskaičius neišmokėtos paskolos likutį yra 304 297 Eur (422 092 Eur (turto vertė) – 117 796 Eur (neišmokėto kredito dalis).

77. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015 ir kitos). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pavyzdžiui, dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė ir grindžiama bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kita. Taigi, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą.

78. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

79. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas turto padalijimo ir jo būdo parinkimo klausimą, teismas negali neatsižvelgti į tai, kad ieškovė R. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl nuolatinės įtampos, atsakovo elgesio, jo naudojamo psichologinio ir fizinio smurto, tolimesnis gyvenimas, nutraukus santuoką, tame pačiame gyvenamajame name yra visiškai neįmanomas ne vien dėl jos, bet ir dėl šalių vaikų interesų. Teismas negali neatsižvelgti ir į tai, kad atsakovo G. S. atžvilgiu yra priimtas ir įsiteisėjęs nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu, smurtaudamas nežymiai sužalojęs šeimos narį – ieškovę R. S.. Be to, 2021 m. liepos 20 d. teismas nagrinėjamoje byloje yra priėmęs nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – įpareigoti ieškovę R. S. netrukdyti atsakovui G. S. naudotis tam tiktu turtu, t.y. ūkiniu pastatu, esančiu Druskininkų g., kuriame atsakovas vykdo turistų apgyvendinimo paslaugas.

80. Analizuojant aptartas aplinkybes teismas tai pat atsižvelgia į ieškovės ir atsakovo pageidavimus išsakytus teismo posėdžio metu, t.y. jog atsakovas gauna pragyvenimui pajamas iš turizmo verslo, nuomodamas ūkinio pastato patalpas įrengtas prie šalių gyvenamojo namo Druskininkų gatvėje, Klaipėdoje, ir tai yra jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. O ieškovė sutinka išsikelti, jeigu jai bus išmokėta tinkamai apskaičiuota piniginė kompensacija.

81. Vertindamas aukščiau aptartas aplinkybes ir argumentus, teismas konstatuoja, jog nutraukus santuoką, atsakovui G. S. asmeninės nuosavybės teise tenka:

- 237,72 kv. m. ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- gyvenamasis namas) , su priklausiniais: ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ( toliau- ūkinis pastatas); vandentiekio įvadas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buitinių nuotekų išvadas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 420 000 Eur);

- 0,2276 ha bendro ploto 2/569 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo vertė 268 000 Eur, kai 0,08 a dalies vidutinė rinkos vertė 942 Eur).

- automobilis OPEL ASTRA, v/n (duomenys neskelbtini) (pirmosios registracijos data 2003-06-19, vidutinė vertė 700 Eur),

t.y. atsakovui G. S. tenkančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurio vertė atskaičius kreditorinius įsipareigojimus yra 303 847 Eur.

80. Nutraukus santuoką, ieškovei R. S. asmeninės nuosavybės teise tenka motoroleris Yamaha Aerox, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vertė 450 Eur.

81. Tokiu būdu, ieškovė R. S. įgyja teisę į 151 698 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui G. S. tenkančią didesnę turto dalį.

82. Spręsdamas klausimą dėl piniginės kompensacijos dydžio ir jos išmokėjimo galimybių, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas G. S. asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, kurio rinkos vertė šiai dienai yra apie 100 000 Eur. Be kita ko, piniginės prievolės vykdymas gali būti nukreiptas ir į atsakovui santuokos nutraukimo procese atitenkantį nekilnojamąjį turtą.

Dėl paskolos įmokų ir komunalinių mokesčių priteisimo

83. Atsakovas priešieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės pusę sumos paskolos įmokų kreditoriui AB „Swedbank“, kurias sumokėjo atsakovas laikotarpiu nuo 2019 metų, kuomet šalys radėjo gyventi atskirai ir nebevedė bendro ūkio.

84. Atsakovas nurodė, jog nuo 2019 m. gegužės mėn. iki šiol sutuoktiniai nebeveda bendro ūkio, tačiau santuokoje įgyto nekilnojamojo turto įsigijimui kreditines prievoles vykdo tik paskolos gavėjas, atsakovas G. S. Mėnesio įmoka bankui sudaro 236 Eur. Nuo tos dienos kai sutuoktiniai nebeveda bendro ūkio iki priešieškinio pateikimo dienos (2021-07-12), atsakovas G. S. bankui yra sumokėjęs 6467,78 Eur paskolos gražinimui su palūkanomis bei kredito draudimo įmokų. 1/2 dalis sudaro 3233,89 Eur ir ji atsakovui priteistina iš ieškovės R. S. Pateikė patvirtinančius rašytinius įrodymus.

85. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismo priteisti atitinkamai iš atsakovo pusę sumos jos patirtų komunalinių išlaidų, kurias ji mokėjo laikotarpiu nuo 2019 m. už bendros jungtinės nuosavybės teise valdytą namą Drsukininkų g., Klaipėdoje ir pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Pažymėjo, jog atsakovas gavo pajamas iš nuomojamo ūkinio pastato, kai, tuo tarpu, komunalinius mokesčiu apmokėdavo būtent ieškovė, todėl prašo priteisti iš atsakovo 4575,91 Eur (1/2 nuo 9151,82 Eur).

86. Tiek ieškovės, tiek ir atsakovo reikalavimai yra pagrįsti ir įrodyti, todėl tenkinti pilnai. Ieškovei R. S. iš atsakovo G. S. priteistina 4575,91 Eur jos patirtų turto išlaikymo išlaidų, o atsakovui G. S. iš ieškovės priteistina 3233,89 Eur atsakovo patirtų paskolos įmokų.

Dėl pajamų gautų iš bendro turto nuomos

87. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nekilo, jog ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate yra įrengti apartamentai, kurie yra nuomojami teikiant turizmo apgyvendinimo paslaugas.

88. Nustatyta, jog apartamentai nuomojami per platofrmas booking.com ir prieJuros.lt Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nuo 2019 metų vidurio šalys gyvena atskirai. Šiuo laikotarpiu ieškovė R. S. mokėjo gyvenamojo namo, įskaitant ir ūkinio pastato komunalines išlaidas, o atsakovas G. S. mokėjo paskolos įmokas ir gaudavo pajamas iš teikiamų apgyvendinimo paslaugų. Tokiu būdu, teismas remiasi į bylą pateiktais ieškovės paskaičiavimais, kurie nebuvo paneigti atsakovo, jog per laikotarpį atsakovas gavo 15 604,16 Eur iš nuomos.

89. Teismas pripažįsta, jog nurodytos pajamos laikytinos pajamomis iš bendro sutuoktinių turto ir ši aplinkybė nebuvo bylos nagrinėjimo metu paneigta, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 7 802,08 Eur (LR CK 4.86 str. 1 d.).

Dėl trečiojo asmens A. S. savarankiško reikalavimo

90. Į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais įstojo A. S., kuri pareiškė savarankišką reikalavimą, prašydama priteisti iš ieškovės R. S. 1506 Eur negrąžintos skolos dalį. Prašyme nurodė, kad 2005-02-28 ji su atsakovu sūnumi G. S. pasirašė sutartį, pagal kurią jis įsipareigojo motinai grąžinti 4000 JAV dolerių ir skola dar ir šiai dienai nėra grąžinta. Nurodė, jog minėti pinigai buvo naudojami šeimos namo statybos Druskininkų g. Klaipėdoje, pradžiai. Kadangi šiuo metu vyksta santuokos nutraukimo procesas, ji prašo iš ieškovės priteisti jai tenkančią negrąžintos paskolos dalį.

91. Ieškovė R. S. su pareikštais reikalavimais nesutiko ir prašė teismo šiam reikalavimui taikyti ieškinio senatį bei atmesti kaip nepagrįstą.

92. Bylos duomenimis nustatyta, jog trečiasis asmuo R. S. yra atsakovo G. S. motina. A. S. pateikė į bylą paskolos sutartį, iš kurio matyti, jog 2005-02-28 ji su atsakovu sūnumi G. S. pasirašė sutartį, pagal kurią jis įsipareigojo motinai grąžinti 4000 JAV dolerių. Nustatyta, jog ši paskolos sutartis sudaryta 2005 m. vasario 28 d. ir atsakovo paaiškinimais, pinigai jam buvo perduoti sutarties sudarymo momentu ir panaudoti gyvenamojo namo Druskininkų g. statybai. Bylos duomenims nustatyta, jog iki šalims gyvenant santuokoje trečiasis asmuo A. S. nei karto nesikreipė į ieškovę R. S. su prašymu grąžinti prašomą dabar priteisti sumą.

93. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.

94. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Todėl spręsti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima tik nustačius tikslų momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015).

95. Savo reikalavimą trečiasis asmuo A. S. kildina iš paskolos sutarties, kurioje nebuvo nurodytas paskolos grąžinimo terminas. Tokiu atveju LR CK 6.873 straipsnio 2 dalis numato, kad Jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita.

96. Nagrinėjamu atveju, trečiasis asmuo A. S. nurodo, jog šios prievolės įvykdymo iš ieškovės prašo dėl to, kad tarp ieškovės ir atsakovo vyksta teisminis procesas dėl santuokos nutraukimo. Duomenų, kad trečiasis asmuo kreipėsi dėl paskolos grąžinimo iki 2022 metų byloje nėra. Vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu, darytina išvada, jog trečiasis asmuo A. S. apie savo teisę prašyti grąžinti paskolą žinojo dar 2005 metais, kai sudarė rašytinį susitarimą su sūnumi, tačiau tokia teisę nepasinaudojo septyniolika metų, o be to, neprašo teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių šis terminas galėjo būti objektyviai praleistas.

97. Be to, trečiasis asmuo A. S. nurodo, kad paskolą šalys privalo grąžinti lygiomis dalimis, tačiau remiamasi LR CK 3.109 str. dėl prievolės solidarumo, nors reikalavimą reiškia tik ieškovei, o paskolą nurodo, kaip panaudotą bendram šeimos turtui – namui įsirengti.

98. Vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog trečiojo asmens A. S. reikalavimas yra pareikštas praleidus įstatyme nustatytą senaties terminą ir asmuo neprašo jo atnaujinti. Be to, trečiojo asmens reikalavimas ieškovei nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas visa apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

99. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

100. Ieškovė nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista.

101. Atsakovui dalies – 1813 Eur, žyminio mokesčio mokėjimas buvo teismo nutartimi atidėtas iki sprendimo priėmimo.

102. Bylos duomenimis ieškovė patyrė 3320 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatės V. Safošinos teisinei pagalbai apmokėti.

103. Bylos duomenimis atsakovas patyrė 2500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato G. Lukausko teisinei pagalbai apmokėti.

104. Teismas laiko, jog nagrinėjamu atveju, didesne dalimi buvo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai, t.y. apie 70 procentų ieškinio. O mažesne dalimi atsakovo priešieškinio reikalavimai, t.y. apie 30 procentų.

105. Žyminio mokesčio mokėjimas atsakovui buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Vadovaujantis išdėstytu, mokėtina į valstybės biudžetą žyminio mokesčio suma yra 1269,10 Eur (1813 Eur atidėto –žyminio mokesčio x 0,7).

106. Atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 70 procentų jos patirtų atstovavimo išlaidų, t.y. 2 324 Eur (3 320 Eur x 0,7). O atsakovui iš ieškovės priteistina 30 procentų jo patirtų atstovavimo išlaidų, t.y. 750 Eur (2500 Eur x 0,3).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti R. S. ir G. S. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo G. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos pavardę – S., atsakovui S.

Nutraukus santuoką, G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti:

- 237,72 kv. m. ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais: ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vandentiekio įvadą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buitinių nuotekų išvadą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 420 000 Eur);

- 0,2276 ha bendro ploto 2/569 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo vertė 268 000 Eur, kai 0,08 a dalies vidutinė rinkos vertė 942 Eur).

- automobilį OPEL ASTRA, v/n (duomenys neskelbtini) (pirmosios registracijos data 2003-06-19, vidutinė vertė 700 Eur).

Nutraukus santuoką, ieškovei R. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti motorolerį Yamaha Aerox, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vertė 450 Eur.

Priteisti iš atsakovo G. S. 151 698 Eur dydžio piniginę kompensaciją ieškovei R. S. už atsakovui G. S. po santuokos nutraukimo tenkančią didesnę turto dalį. Nustatyti, jog piniginė kompensacija turi būti išmokėta ieškovei per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, jog kreditorinius įsipareigojimus „Swedbank“, AB (buvęs AB SAMPO bankas) pagal 2006-05-03 d. Kredito sutartį Nr. BS3040060178 po santuokos nutraukimo vykdys G. S. Tačiau šalys R. S. ir G. S. lieka solidariai atsakingi pagal nurodytą prievolę kreditoriui.

Priteisti iš atsakovo G. S. ieškovės R. S. naudai 4 575,91 Eur išlaidų, patirtų išlaikant bendrą turtą.

Priteisti iš atsakovo G. S. ieškovės R. S. naudai 7 802,08 Eur kompensaciją už lėšas gautas iš bendro turto nuomos veiklos.

Priteisti iš ieškovės R. S. atsakovo G. S. naudai 3233,89 Eur jo patirtų paskolos įmokų.

Priteisti iš atsakovo G. S. 1269,10 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo G. S. 2324 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės R. S. naudai.

Priteisti iš ieškovės R. S. 750 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo G. S. naudai.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį bei trečiojo asmens A. S. savarankišką reikalavimą atmesti.

2021 m. liepos 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.