Klaipėdos apygardos teismo nutartis

7. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė R. S. ir G. S. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo G. S. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko jos pavardę – S., atsakovui S.. Nutraukus santuoką, G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisė: 237,72 kv. m. ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais: ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vandentiekio įvadą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buitinių nuotekų išvadą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 420 000 Eur); 0,2276 ha bendro ploto 2/569 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo vertė 268 000 Eur, kai 0,08 a dalies vidutinė rinkos vertė 942 Eur); automobilį OPEL ASTRA, v/n (duomenys neskelbtini) (pirmosios registracijos data 2003-06-19, vidutinė vertė 700 Eur). Nutraukus santuoką, ieškovei R. S. asmeninės nuosavybės teise priteisė motorolerį Yamaha Aerox, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vertė 450 Eur. Priteisė iš atsakovo G. S. 151 698 Eur dydžio piniginę kompensaciją ieškovei R. S. už atsakovui G. S. po santuokos nutraukimo tenkančią didesnę turto dalį. Nustatė, jog piniginė kompensacija turi būti išmokėta ieškovei per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nustatė, jog kreditorinius įsipareigojimus „Swedbank“, AB (buvęs AB SAMPO bankas) pagal (duomenys neskelbtini) Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo vykdys G. S., tačiau šalys R. S. ir G. S. lieka solidariai atsakingos pagal nurodytą prievolę kreditoriui. Priteisė iš atsakovo G. S. ieškovės R. S. naudai 4 575,91 Eur išlaidų, patirtų išlaikant bendrą turtą. Priteisė iš atsakovo G. S. ieškovės R. S. naudai 7 802,08 Eur kompensaciją už lėšas gautas iš bendro turto nuomos veiklos. Priteisė iš ieškovės R. S. atsakovo G. S. naudai 3 233,89 Eur jo patirtų paskolos įmokų. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį bei trečiojo asmens A. S. savarankišką reikalavimą atmetė. 2021 m. liepos 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sprendimui įsiteisėjus, panaikino. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Dėl santuokos nutraukimo teismas nurodė, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas vartojo alkoholį, dėl ko tapdavo agresyvus, ne kartą prieš ieškovę vartojo fizinį smurtą (žiauriai su ja elgėsi), t. y. ieškovė savo reikalavimą grindė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes, jo teigimu, pati ieškovė grįždavo namo išgėrusi, galimai buvo jam neištikima, konfliktiška, nebuvo jam lojali, pati provokavo konfliktines situacijas. Atsakovo teigimu jis nuolat stengėsi dėl šeimos, kūrė verslą, o ieškovė nesiekė su juo susitaikyti. Spręsdamas kaltės klausimą šioje byloje teismas negalėjo neatsižvelgti į tai, kad atsakovo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu smurtavęs prieš šeimos narį – ieškovę. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtino ieškovės išdėstytus argumentus. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatavo, jog atsakovas yra smurtavęs prieš ieškovę ir toks elgesys pagal formuojamą teismų praktiką yra pripažįstamas žiauriu. Tuo tarpu, atsakovas ieškovės kaltę įrodinėjo tik savo paties paaiškinimais teismo posėdžio metu. Tokiu būdu teismas sprendė, kad atsakovas ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo – lojalumo pareigos pažeidimo – neįrodė. Atsižvelgdamas į įvertintų aplinkybių visumą ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus teisės išaiškinimus teismas padarė išvadą, jog atsakovas yra kaltas dėl iširusios šalių santuokos ir jo kaltę ieškovė įrodė.

7.2. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl turto padalijimo būdo, t. y. kuriam iš sutuoktinių liks gyvenamasis namas su priklausiniais, o kuriam bus išmokėta piniginė kompensacija ir koks jos dydis. Teismas taip pat nurodė, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Ieškovė R. S. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog jų santykiai su atsakovu yra tiek įtempti ir pašliję, konfliktiški, jog jokių galimybių gyventi viename name ir likti bendraturčiais po santuokos nutraukimo nėra. Išklausęs atsakovo paaiškinimų teismas sprendė, jog, iš esmės, atsakovui G. S. yra itin svarbu likti gyventi ginčo name (duomenys neskelbtini), nes jis yra susijęs su jo gaunamomis pajamomis ir pragyvenimu. Atsakovas G. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog svarstytų galimybę parduoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė šiai dienai galėtų siekti apie 100 000,00 Eur. Remdamasis aukščiau aptartomis aplinkybėmis ir pagrindais teismas konstatavo, jog ieškovės ir atsakovo dalintino turto balansą sudaro: 237,72 kv. m. ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - gyvenamasis namas), su priklausiniais: ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ūkinis pastatas); vandentiekio įvadas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buitinių nuotekų išvadas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 420 000 Eur); 0,2276 ha bendro ploto 2/569 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo vertė 268 000 Eur, kai 0,08 ha dalies vidutinė rinkos vertė 942 Eur); automobilis OPEL ASTRA, v/n (duomenys neskelbtini) (pirmosios registracijos data 2003-06-19, vidutinė vertė 700 Eur); motoroleris YAMAHA AEROX, v/n (duomenys neskelbtini) (pirmosios registracijos data 2010-01-27, vidutinė vertė 450 Eur). Viso santuokoje įgyto registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertė 422 092,00 Eur. Ieškovė ir atsakovas turi solidarią prievolę kreditoriui AB „Swedbank“, kurios dydis yra – 117 795,80 Eur. Kreditorius, pateikdamas atsiliepimą, pažymėjo, jog nutraukiant santuoką prieštarauja šios prievolės modifikavimui, todėl ir nutraukus santuoką ieškovė ir atsakovas turi likti solidarūs skolininkai. Tokiu būdu, šalims tenkančio turto vertė atskaičius neišmokėtos paskolos likutį yra 304 297 Eur (422 092 Eur (turto vertė) – 117 796 Eur (neišmokėto kredito dalis).

7.3. Nagrinėjamu atveju, teismas spręsdamas turto padalijimo ir jo būdo parinkimo klausimą, negalėjo neatsižvelgti į tai, kad ieškovė R. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl nuolatinės įtampos, atsakovo elgesio, jo naudojamo psichologinio ir fizinio smurto, tolimesnis gyvenimas, nutraukus santuoką, tame pačiame gyvenamajame name yra visiškai neįmanomas ne vien dėl jos, bet ir dėl šalių vaikų interesų. Teismas negalėjo neatsižvelgti ir į tai, kad atsakovo G. S. atžvilgiu yra priimtas ir įsiteisėjęs nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu, smurtaudamas nežymiai sužalojęs šeimos narį – ieškovę R. S.. Be to, 2021 m. liepos 20 d. teismas nagrinėjamoje byloje yra priėmęs nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria įpareigojo ieškovę R. S. netrukdyti atsakovui G. S. naudotis tam tiktu turtu, t. y. ūkiniu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas vykdo turistų apgyvendinimo paslaugas. Analizuojant aptartas aplinkybes teismas tai pat atsižvelgė į ieškovės ir atsakovo pageidavimus išsakytus teismo posėdžio metu, t. y. jog atsakovas gauna pragyvenimui pajamas iš turizmo verslo, nuomodamas ūkinio pastato patalpas įrengtas prie šalių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir tai yra jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. O ieškovė sutinka išsikelti, jeigu jai bus išmokėta tinkamai apskaičiuota piniginė kompensacija.

7.4. Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes ir argumentus, teismas konstatavo, jog nutraukus santuoką, atsakovui G. S. asmeninės nuosavybės teise tenka: 237,72 kv. m. ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - gyvenamasis namas), su priklausiniais: ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ūkinis pastatas); vandentiekio įvadas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buitinių nuotekų išvadas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 420 000 Eur); 0,2276 ha bendro ploto 2/569 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo vertė 268 000 Eur, kai 0,08 ha dalies vidutinė rinkos vertė 942 Eur); automobilis OPEL ASTRA, v/n (duomenys neskelbtini) (pirmosios registracijos data 2003-06-19, vidutinė vertė 700 Eur), t. y. atsakovui G. S. tenkančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurio vertė atskaičius kreditorinius įsipareigojimus yra 303 847 Eur. Nutraukus santuoką, ieškovei R. S. asmeninės nuosavybės teise tenka motoroleris Yamaha Aerox, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vertė 450 Eur. Tokiu būdu, ieškovė R. S. įgyja teisę į 151 698 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui G. S. tenkančią didesnę turto dalį. Spręsdamas klausimą dėl piniginės kompensacijos dydžio ir jos išmokėjimo galimybių, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas G. S. asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, kurio rinkos vertė šiai dienai yra apie 100 000 Eur. Teismas pažymėjo, kad piniginės prievolės vykdymas gali būti nukreiptas ir į atsakovui santuokos nutraukimo procese atitenkantį nekilnojamąjį turtą.

7.5. Teismas taip pat nustatė, kad ginčas tarp šalių iš esmės yra kilęs dėl to, kad ieškovė prašo už parduotą butą, (duomenys neskelbtini), gautas lėšas pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Tuo tarpu, atsakovas G. S. prašo teismo pripažinti šias lėšas asmenine atsakovo nuosavybe ir sudarant šalių turto balansą, šios sumos netraukti į dalintino turto vertę. Spręsdamas šį klausimą teismas pažymėjo, kad CK 3.89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinių atskirai iki santuokos sudarymo įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe. Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, turtas, santuokos metu iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-49/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2012; kt.).

7.6. Teismas nustatė, kad atsakovui G. S. asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto, (duomenys neskelbtini), įsigijimo vertė 1996 metais buvo 35 000 Lt (10 136,70 Eur). Nustatyta ir ši aplinkybė nenuginčyta, jog minėto buto remonto, rekonstrukcijos ir įrengimo darbai šalims gyvenant santuokoje kainavo apie 7 826,32 Eur (27 023 Lt). Atsakovui gavus dovanų minėtą butą, šalys dar apie vienerius metus jį įrenginėjo, o įrengimo, t. y. pagerinimo vertė atitiko paties buto vertę. Teismas konstatavo, jog buto pagerinimo darbų vertė sudaro 77 procentus paties turto vertės, o ieškovė ir atsakovas šiame bute gyveno iki 2007 m., t. y. apie dešimt metų, kuomet (duomenys neskelbtini) Pirkimo pardavimo sutartimi pardavė šį butą už 350 000 Lt, kas atitiktų 101 367,01 Eur. Įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių ir rašytinių įrodymų visumą, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė savo reikalavimą, todėl pripažino, jog (duomenys neskelbtini) Pirkimo pardavimo sutartimi už parduotą butą, (duomenys neskelbtini), gautos lėšos - 350 000 Lt (101 367,01 Eur) yra bendroji sutuoktinių nuosavybė.

7.7. Dėl paskolos įmokų ir komunalinių mokesčių priteisimo teismas nurodė, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai yra pagrįsti ir įrodyti, todėl tenkino juos pilnai. Ieškovei R. S. iš atsakovo G. S. teismas priteisė 4 575,91 Eur jos patirtų turto išlaikymo išlaidų, o atsakovui G. S. iš ieškovės teismas priteisė 3 233,89 Eur atsakovo patirtų paskolos įmokų.

7.8. Dėl pajamų gautų iš bendro turto nuomos teismas nustatė, kad ginčo dėl to nekilo, jog ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate yra įrengti apartamentai, kurie yra nuomojami teikiant turizmo apgyvendinimo paslaugas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nuo 2019 metų vidurio šalys gyvena atskirai. Šiuo laikotarpiu ieškovė R. S. mokėjo gyvenamojo namo, įskaitant ir ūkinio pastato komunalines išlaidas, o atsakovas G. S. mokėjo paskolos įmokas ir gaudavo pajamas iš teikiamų apgyvendinimo paslaugų. Tokiu būdu teismas rėmėsi į bylą pateiktais ieškovės paskaičiavimais, kurie nebuvo paneigti atsakovo, jog per laikotarpį atsakovas gavo 15 604,16 Eur iš nuomos. Teismas pripažino, jog nurodytos pajamos laikytinos pajamomis iš bendro sutuoktinių turto ir ši aplinkybė nebuvo bylos nagrinėjimo metu paneigta, todėl ieškovės reikalavimą tenkino kaip pagrįstą ir įrodytą ir ieškovei iš atsakovo priteisė 7 802,08 Eur (LR CK 4.86 str. 1 d.).

7.9. Dėl trečiojo asmens A. S. savarankiško reikalavimo teismas nustatė, jog savo reikalavimą trečiasis asmuo kildina iš paskolos sutarties, kurioje nebuvo nurodytas paskolos grąžinimo terminas. Tokiu atveju CK 6.873 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo A. S. nurodė, jog šios prievolės įvykdymo iš ieškovės prašo dėl to, kad tarp ieškovės ir atsakovo vyksta teisminis procesas dėl santuokos nutraukimo. Duomenų, kad trečiasis asmuo kreipėsi dėl paskolos grąžinimo iki 2022 metų byloje nėra. Vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu, teismas padarė išvadą, jog trečiasis asmuo apie savo teisę prašyti grąžinti paskolą žinojo dar 2005 metais, kai sudarė rašytinį susitarimą su sūnumi, tačiau tokia teise nepasinaudojo septyniolika metų. Be to, neprašo teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių šis terminas galėjo būti objektyviai praleistas. Trečiasis asmuo A. S. nurodė, kad paskolą šalys privalo grąžinti lygiomis dalimis, tačiau remiasi CK 3.109 str. dėl prievolės solidarumo, nors reikalavimą reiškia tik ieškovei, o paskolą nurodo kaip panaudotą bendram šeimos turtui – namui įsirengti. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog trečiojo asmens A. S. reikalavimas yra pareikštas praleidus įstatyme nustatytą senaties terminą ir asmuo neprašo jo atnaujinti. Be to, trečiojo asmens reikalavimas ieškovei nepagrįstas ir neįrodytas, todėl teismas jį atmetė visa apimtimi.

Žemesnės instancijos teismas

8.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, esą atsakovas turi galimybę išmokėti ieškovei 151 698,00 Eur kompensaciją. Anot pirmosios instancijos teismo, atsakovas kompensaciją galėtų išmokėti pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (atsakovui priklauso minėto nekilnojamojo turto dalis - 375/1138 dalys žemės sklypo, 21/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, ½ dalis pastato – malkinės, ūkinis pastatas bei dalis inžinerinių tinklų). Tačiau ieškovė mano, kad bylos duomenys tokių teismo išvadų nepatvirtina. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad atsakovas nėra pajėgus išmokėti ieškovei teismo priteistų kompensacijų. Be kita ko, teismo nustatytos aplinkybės, susijusios su atsakovo neįgalumu niekaip nepagrindžia būtinumo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti ginčo gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), natūra. Visų pirma, apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė siekia tik 40 488,00 Eur (atsakovui priklausančio žemės sklypo dalies vertė sudaro 2 078 Eur - 375/1138 dalies žemės sklypo ir 2/569 dalių 0,2276 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė 304 000,00 Eur; gyvenamojo namo dalies vertė sudaro 28 980,00 Eur (21/100 dalis nuo bendros 138 000,00 Eur vertės gyvenamojo namo), malkinės dalies vertė sudaro 410,00 Eur (1/2 dalis nuo bendros 819,00 Eur vertės malkinės), atsakovui priklausančio ūkinio pastato vertė sudaro 9 020,00 Eur). Turint omenyje, kad atsakovui priklauso tik tam tikros minėto turto dalys, tai savaime lemia mažesnį nekilnojamojo turto likvidumą. Šiuo atveju atsakovo teiginiai, esą jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto vertė siekia 100 000,00 Eur, yra niekuo nepagrįsti ir prieštarauja objektyviems bylos duomenims (CPK 185 straipsnis). Taigi iš nurodyto seka, kad atsakovas, net ir pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dalį, neturės galimybių apeliantei išmokėti teismo priteistos kompensacijos.

8.5. Ieškovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės naudai iš atsakovo taipogi priteisė 4 575,91 Eur bendro turto išlaikymo išlaidų, 7 802,08 Eur bendro turto nuomos pajamų, iš viso 12 377,99 Eur papildomų kompensacijų. Taipogi, antstolės V. V. kontoroje iš atsakovo yra vykdomas 15 568,72 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas. Taigi bendras atsakovo prievolių ieškovei dydis siekia net 179 644,71 Eur, tuo tarpu turtas, kurį pardavęs atsakovas galėtų atsiskaityti su ieškove, yra vertas tik 40 488,00 Eur. Negana to, skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovui perkelta pareiga mokėti paskolą kreditoriui AB „Swedbank“. Vertinant atsakovo ketinamo parduoti asmeninės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto vertę, jo gaunamas pajamas, neįgalumą, yra akivaizdu, kad atsakovas negalės išmokėti ieškovei teismo priteistų kompensacijų bei vykdyti kreditorinius įsipareigojimus kredito įstaigai. Taipogi, negalima ignoruoti fakto, kad atsakovas vienas privalės išlaikyti gyvenamąjį namą ir mokėti reikšmingai išaugusius turto išlaikymo mokesčius. Aukščiau nurodytos aplinkybės suponuoja, kad skundžiamo teismo sprendimo dalis yra neįvykdoma, o teismas neobjektyviai įvertino atsakovo galimybes išmokėti ieškovės naudai kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Kita vertus, vertinant tą faktą, kad atsakovas jau kuris laikas negali padengti vykdomą 15 568,72 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą, keltinas natūralus klausimas, kaip atsakovas išmokės ieškovei skundžiamu teismo sprendimu priteistą 151 698,00 Eur kompensaciją. Akivaizdu, kad jei atsakovas nepadengia kur kas mažesnių – 15 568,72 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimo sumų, pirmosios instancijos teismo ieškovės naudai priteistos 151 698,00 Eur kompensacijos atsakovas juo labiau neįstengs išmokėti. Minėtos aplinkybės ir faktinė situacija rodo, kad atsakovas neturi galimybių sumokėti ieškovės naudai priteistos 151 698,00 Eur kompensacijos, nes atsakovas neįvykdo kur kas mažesnių mokėjimo prievolių.

8.6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, esą šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimas natūra yra neįmanomas dėl itin konfliktiškų šalių santykių. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas ginčo turtą natūra priteisė būtent atsakovui, kuris, akivaizdu, neturės galimybių išmokėti ieškovei kompensacijos. Esant susidariusiai situacijai, yra pagrindo manyti, kad priverstinio vykdymo veiksmai vykdant pirmosios instancijos teismo sprendimą yra neišvengiami. Visgi, vertinant ieškovės reikalavimo į atsakovą teisės apimtį ir bendrą atsakovui natūra priteisto turto santykį, akivaizdu, kad vykdant išieškojimo veiksmus ieškovė galėtų pretenduoti tik į dalį atsakovui natūra teismo priteisto šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto, o tai reikštų, kad teismo sprendimu yra sudaromos tiesioginės sąlygos šalims, teismui jau konstatavus, kad šalių buvimas turto bendraturčiais yra negalimas, būti nekilnojamojo turto bendraturčiais. Tai suponuoja, kad teismo procesinio sprendimo rezultatas prieštarautų paties teismo sprendimo išvadoms ir teismo taikyto turto padalijimo tikslams – eliminuoti galimybę šalims būtų dalinamo turto bendraturčiais. Kartu tokia situacija būtų nesuderinama su bendraisiais sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), kadangi vykdymo procesas sąlygotų šalims gausias vykdymo išlaidas, užtruktų pakankamai ilgą laiką, tuo tarpu ieškovė, su kuria taipogi gyvena šalių pilnametis sūnus, negautų realios kompensacijos, iš kurios galėtų įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, todėl būtų priversta gyvenamąjį būstą nuomotis, o galutiniame rezultate ieškovė ir atsakovas vėl taptų gyvenamojo namo bendraturčiais. Taigi teismo sprendimo išvados ir tikslai yra nesuderinami su teismo sprendimu sukeliamomis pasekmėmis.

8.7. Ieškovė pažymi ir tai, kad teismo sprendimu suteikus prioritetą atsakovo interesams buvo neįvertinta tokio teismo sprendimo įtaka ieškovės interesams. Šioje situacijoje teismo sprendimu išsprendus šalių santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimus, susidaro iš esmės ydinga situacija, kai atsakovui, kuris ir taip turi asmeninio nekilnojamojo turto (nekilnojamojo turto dalis, esanti (duomenys neskelbtini)), natūra priteisiamas 237,72 kv. m. ploto gyvenamasis namas su priklausiniais, vien dėl to, kad atsakovas vykdo ekonominę veiklą ūkiniame pastate. Tačiau būtinumas atsakovo naudai priteisti visą 237,72 kv. m. ploto gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nėra niekaip objektyviai pagrįstas. Tuo tarpu ieškovė, su kuria lieka gyventi ir pilnametis šalių sūnus iš esmės lieka be jokio nekilnojamojo turto ir be realios kompensacijos. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti jos reiškiamus reikalavimus ir ginčo turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį adresu (duomenys neskelbtini), natūra priteisti ieškovei, atsakovo naudai iš ieškovės, už jai tenkančią didesnę turto dalį priteisiant kompensaciją. Ieškovė pažymi, kad ji yra dirbanti, jos pajamos yra pastovios ir nuolatinės. Taigi ieškovė turi visas galimybes gauti banko paskolą ir šiomis lėšomis sumokėti atsakovui kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį. Ieškovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismui priteistus jai asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį adresu (duomenys neskelbtini), į ieškovės atsakovo naudai mokėtinas sumas būtų įskaitytos ieškovės naudai iš atsakovo priteistos kompensacijos bei išieškomas išlaikymas, kas sudaro bendrą 27 946,71 Eur sumą (ieškovei priteistos turto išlaikymo išlaidos, atsakovo gautos nuomos pajamos bei vaikų išlaikymo įsiskolinimas), taigi realiai ieškovės atsakovui mokėtina suma sudarytų tik 122 559,29 Eur.