Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybes D. V. ir civilinių atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Lauryno Kasiulyno bei draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovės I. S. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. ir V. M. susitaikius.

D. V. netaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Nekonfiskuota iš D. V. traktoriaus „John Deere“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies.

Priteista iš civilinių atsakovų draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai 2600 Eur turtinės ir 4300 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. M. naudai.

Priteista iš D. V. 2447,80 Eur proceso išlaidų nukentėjusiojo V. M. naudai.

Automobilis „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdymo, naudojimosi ir disponavimo teise grąžintas V. M..

Traktorius „John Deere“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdymo, naudojimosi ir disponavimo teise grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. gynėja advokatė Jelena Smirnova prašė ginamojo apeliacinį skundą tenkinti ir nepriteisti nukentėjusiojo patirtų bylinėjimosi išlaidų susijusių su pirmosios instancijos teismo paskutiniuoju teismo posėdžiu. Prokuroras Osvaldas Stadalius prašė „(duomenys neskelbtini)“ ir D. V. apeliacinius skundus atmesti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir priteistą žalą nukreipti į pagrindinį civilinį atsakovą „(duomenys neskelbtini)“.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

7. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. ir civilinių atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Lauryno Kasiulyno bei draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini“ atstovės I. S. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas susijęs su nusikalstamos veikos kvalifikavimu, taip pat D. V. kalte ar jo atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam priteistų proceso išlaidų dydžiu. Civiliniai atsakovai „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose skunduose ginčija nuosprendžio dalį, kuria išspręstas nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys, prašydami sumažinti V. M. priteistus tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydžius, pažymint, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka ir su solidarios atsakomybės taikymu.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis V. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį bei jo patikslinimą, prašydamas priteisti jam turtinę žalą, kurią sudaro 2895,21 Eur automobilio nuomos mokestis, 484 Eur išlaidos antstoliui, 943,80 Eur išlaidos už teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu. Tuo tarpu prašomą 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusysis sumažino iki 6300 Eur, atsižvelgdamas į tai, kad civilinis atsakovas „(duomenys neskelbtini)“ atlygino dalį neturtinės žalos, t. y. 3700 Eur (1 t., b. l. 63-73; 2 t., b. l. 138-145). Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo prašoma priteisti ir 1020 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius duomenis bei proceso šalių paaiškinimus, sprendė, kad civiliniame ieškinyje nurodytos išlaidos susijusios su antstolio paslaugomis ir teisine pagalba ikiteisminiame tyrime yra laikomos proceso išlaidomis, todėl nukentėjusiajam V. M. priteisė tik dalį (t. y. 2600 Eur) prašomos turtinės žalos, atsižvelgdamas ir į tai, kad 295,21 Eur išlaidų susijusių su automobilio nuoma nėra įrodytos. Tuo tarpu įvertinęs nukentėjusiojo patirtus sužalojimus bei dvasines kančias civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos tenkino dalinai ir V. M. papildomai priteisė 4300 Eur neturtinės žalos. Pažymint, kad tiek turtinę, tiek neturtinę žalą nukentėjusiajam apylinkės teismas priteisė solidariai iš „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o bylinėjimosi išlaidas (2447,80 Eur) iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. V..

Dėl civilinių atsakovų atsakomybės

10. Civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas žalą nukentėjusiajam solidariai iš abiejų civilinių atsakovų netinkamai išsprendė šį klausimą, kadangi nagrinėjamu atveju žala V. M. turėjo būti priteista iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109–115 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnį, 111 straipsnio 1 dalį atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (pavyzdžiui draudimo įmonė atlygina žalą, esant draudiminiam įvykiui). Civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikui) neperžengiant draudimo sumos ribų (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veiką materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

12. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civiliniais atsakovais šioje byloje pagrįstai patraukti tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. nusikaltimą padarė vykdydamas darbines pareigas), tiek jo vairuoto traktoriaus „John Deere“ valdytojo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau sprendžiant dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir draudimo bendrovės civilinės atsakomybės apimties pažymėtina, kad 2016 m. vasario 29 d. nutartyje išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakingo už eismo įvykio metu kilusią žalą asmens ir jo draudiko solidariosios atsakomybės, nusprendė, pakeisti šiuo klausimu pradėtą formuoti kasacinio teismo praktiką, pagal kurią civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą buvo laikoma solidaria. Išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė, kad atsižvelgiant į privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikslus, pirmiausia turi būti vykdomos prievolės, atsirandančios iš draudimo sutarties, t. y. nukentėjęs asmuo turi tenkinti savo reikalavimą pareikšdamas jį tiesiogiai draudikui, kuris, egzistuojant šiems draudimo prievoliniams santykiams, yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą vykdyti sutartinę prievolę, neviršijant draudimo sutartyje ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, padengti padarytus nuostolius kreditoriui – trečiajam asmeniui (naudos gavėjui), kuris nėra sutarties šalis. Ir tik tokiais atvejais, kai draudimo išmokos suma mažesnė už padarytą žalą nukentėjusiajam, pastarasis turi teisę neatlygintos žalos dalies reikalauti iš kalto arba už jo veikas materialiai atsakingo asmens (CK 6.254 straipsnio 2 dalis, TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016).

13. Vadovaujantis nurodyta teismų praktika ir bylos duomenimis atlyginti nukentėjusiajam eismo įvykio metu padarytą žalą pirmiausiai turi atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. vairuoto traktoriaus „John Deere“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas „(duomenys neskelbtini)“ neviršijant draudimo sutartyje ir TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, t. y. 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui ir tik viršijus šias maksimalias iš draudiko galimas priteisti sumas, jos turėtų būti subsidiariai (papildomai) priteisiamos iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau aptarta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, jog šiuo atveju nukentėjusiojo patirta žala turi būti priteisiama solidariai iš abiejų civilinių atsakovų, todėl civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas šio dalyje tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keičiamas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

14. Nagrinėjamoje byloje draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniais skundais kvestionuoja pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą iš civilinių atsakovų papildomai priteisti 4300 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. M.. Skunduose nurodoma, kad civilinė atsakovė draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ V. M. jau yra išmokėjusi 3700 Eur (kiek didesnę nei 6 MMA) išmoką dėl neturtinės žalos ir civilinių atsakovų teigimu šios išmokos dydis ne tik atitinka aktualų teisinį reguliavimą, tačiau ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

15. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius neturtinės žalos nustatymo kriterijus: žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), bet atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010).

17. Nagrinėjamu atveju, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio trečiajam asmeniui sužalojus sveikatą draudžiamojo eismo įvykio metu, civiliniai atsakovai neturtinės žalos atlyginimo dydžio apskaičiavimą sieja su 2018 m. spalio 30 d. įsakyme Nr. 1K-367 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis. Civilinių atsakovų skunduose nurodoma, kad minėtų rekomendacijų 4.2.3 punkte, nustatyta, jog orientacinis neturtinės žalos dydis esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį (nuo 3 iki 6 mėnesių), yra iki 6 MMA, kas įvykio metu sudarė 3642 Eur. Civilinių atsakovų teigimu įvertinus duomenis, susijusius su nukentėjusiojo 5 mėnesių nedarbingumo laikotarpiu bei atsižvelgus į teismų praktiką susijusią su priteistinais neturinės žalos dydžiais esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, V. M. neturėtų būti išmokėta 8000 Eur neturtinė žala, kuri daugiau nei du kartus viršija rekomendacijose numatytą orientacinį dydį.

18. Teisėjų kolegija visų pirma pastebi, kad šis civilinių atsakovų skunduose nurodomas teisės aktas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Ir nors Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje Nr. e2A-749-1120/2020 yra nurodęs, jog rekomendacijose nurodyti dydžiai atitinka šalies ekonominius rodiklius, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad toje pačioje nutartyje pažymima, jog spendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti vertinami ir neturtinės žalos nustatymo kriterijai, kurių sąrašas, numatytas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nėra baigtinis, taip pat ir teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, todėl nagrinėjamu atveju šios rekomendacijos nelaikytinos vieninteliu kriterijumi, kuriuo remiantis spręstina dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo.

19. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

20. Bylos duomenimis, eismo įvykio metu V. M. buvo nustatyti kairio klubakaulio kūno, sėdynkaulio, gūžduobės skeveldriniai intrasąnariniai lūžimai. Nukentėjusysis nuo 2020 m. rugsėjo 27 d. iki 2020 m. spalio 7 d. buvo gydomas stacionare, 2020 m. spalio 1 d. atlikta operacija: kairės gūžduobės osteosintezė plokštele ir sraigtais, vėliau jis išleistas gydytis namuose (1 t., b. l. 52). Iš byloje pateikto civilinio ieškinio matyti, kad V. M. po eismo įvykio patyrė sunkiai pakeliamus skausmus, kuriuos kenčia iki šiol. Dėl avarijoje padarytų sužalojimų nukentėjusysis pasekmes vis dar jaučia, negali laisvai ir komfortiškai judėti (1 t., b. l. 63-66). Apklausiamas teisme V. M. patvirtino, kad buvo nedarbingas penkis mėnesius, kojoje buvo įdėta plokštelė, nukentėjusysis jaučia, kad kažkas ne taip, kai daugiau pavaikšto, paskauda. Jis taip pat nurodė, kad jis ūkininkauja ir vairuoja traktorių, nors ūkyje dirba darbininkai, tačiau savo ūkyje dirba ir jis pats (2 t., b. l. 147-149). Apklausiama teisme liudytoja I. M. nurodė, kad vyrui buvo daryta operacija, jis ilgai buvo nedarbingas. Klinikose buvo gal 10 dienų, po dviejų mėnesių turėjo važiuoti į sanatoriją, bet neišvažiavo dėl pandemijos. Ji taip pat patvirtino, kad vyrui yra liekamųjų reiškinių, eisena ne tokia, vakare eina persikreipęs, skundžiasi, kad nugarą skauda. I. M. taip pat pažymėjo, jog jam yra įdėta kažkokia plokštelė, kuri liks visam laikui (2 t., b. l. 197-200).

21. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad V. M. eismo įvykio metu buvo padarytas ne tik civilinių atsakovių pabrėžiamas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau šis sveikatos sutrikdymas turi ir liekamuosius reiškinius – V. M. kojoje įdėta plokštelė liks visam likusiam laikui, kuri neaišku, kaip paveiks nukentėjusiojo gyvenimo kokybę ateityje. Tiek pats V. M., tiek jo žmona apklausiami po įvykio praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams nurodė apie nukentėjusiojo vis dar patiriamus fizinius skausmus, kurie neabejotinai V. M. suteikia papildomų neigiamų išgyvenimų. Todėl, kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su civilinių atsakovų argumentais, jog nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti pakanka jau atlygintinos 3700 Eur neturtinės žalos ar, kad teismo priteista žala turėtų būti mažinama iki 3642 Eur sumos, t. y. iki rekomendacijose nurodomų 6 MMA.

22. Atsakydama į apeliacinių skundų argumentus, jog teismas, konstatuodamas, kad nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydis – 8000 Eur, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose, teisėjų kolegija pažymi, kad iš tiesų, viena vertus, sprendžiant, ar atlygintina suma atitinka teisingumo principą, vertinama ir teismų praktika panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau, kita vertus, pabrėžtina ir tai, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-288/2014,3K-3-217-690/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018).

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi, nes įvairūs ir žalos dydžio nustatymo kriterijai. Tuo tarpu civilinė atsakovė draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde teigdama, kad apylinkės teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos nurodo apygardos teismų priimtas nutartis, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos situacijos ir tik vieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 2K-107-222/2019, kurioje nurodoma 17000 Eur neturtinė žala buvo priteista už sunkų sveikatos sutrikdymą, nepateikdama daugiau jokių kasacinio teismo nutarčių ir tik formaliai konstatuodama, kad pagal pastaruoju metu besiformuojančią kasacinio teismo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiamos sumos svyruoja nuo 600 Eur iki 3800 Eur. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, kuriose nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiamos sumos svyruoja nuo 800 Eur iki 11584 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2008, 2K-44/2008, 2K-179/2009, 2K-68/2008, 2K-280/2010, 2K-551/2013, 2K-141/2013 2K-149/2016 ir kt.). Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgtina ne tik į kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, tačiau taip pat itin preciziškai išnagrinėjamos būtent konkrečios bylos aplinkybės tam, kad nukentėjusiojo interesai ir pusiausvyra tarp jų bei kaltininko veiksmais padarytų padarinių būtų protinga, teisinga ir proporcinga. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 3K-3-103/2009, 2K-272/2011 ir kt.).

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus ir įvertinusi šioje byloje nustatytas aplinkybes, mano, kad vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikant CK 6.250 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius, įvertinant visumą aplinkybių, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą V. M. patirtos neturtinės žalos dydį – iš viso 8000 Eur – ir atsižvelgdamas į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam V. M. jau yra išmokėjusi 3700 Eur dydžio išmoką neturtinei žalai atlyginti, papildomai priteisė nukentėjusiajam 4300 Eur. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas V. M. neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei nėra reikšmingai nutolęs nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose.

Dėl nukentėjusiajam V. M.priteistos turtinės žalos už automobilio nuomą

25. Apeliaciniame skunde civilinių atsakovų atstovai nesutinka su nukentėjusiajam V. M. priteistomis pakaitinio automobilio nuomos išlaidomis. Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigimu, nagrinėjamu atveju būtų pagrįsta ir protinga nukentėjusiajam kompensuoti automobilio nuomos išlaidas už dviejų mėnesių laikotarpį. Tuo tarpu civilinis atsakovas draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ skunde pažymi, jog V. M. gavęs draudimo išmoką už sugadintą automobilį buvo grąžintas į iki įvykio buvusią padėtį, todėl automobilio nuomos išlaidos V. M. priteistos nepagrįstai.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pakaitinės transporto priemonės nuomos išlaidos tiesiogiai nėra nurodytos transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose, kaip draudiko atlygintinos išlaidos, tačiau TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalis eismo įvykio žalą, be kita ko, alternatyviai apibrėžia ir kaip žalą, kuri atsirado vėliau, kaip eismo įvykio padarinys, o CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius taip pat įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

27. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad draudikas per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui moka tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika reiškia, kad asmeniui atlygintini turtiniai praradimai pasireiškia kaip nuostoliai, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo patirti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 26 d. įvykusio eismo įvykio metu, V. M. vairuojamas automobilis „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo nepataisomai sugadintas, kadangi tai buvo vienintelis šeimos automobilis nukentėjusysis nuo 2020 m. spalio 2 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo pakaitinį automobilį. Iš nukentėjusiojo pateiktų išankstinių sąskaitų faktūrų matyti, kad automobilio nuomos kaina už dieną buvo 14,33 Eur plius PVM (mėnesio mokestis su PVM sudarė 520 Eur) (1 t., b. l. 68-70). Bylos nagrinėjimo metu V. M. pateikti bankiniai pavedimai patvirtina, jog nukentėjusysis automobilį nuomojosi penkis mėnesius (2 t., b. l. 191-195), t. y. iki tol, kol gavo naują automobilį, kurį 2020 m. spalio 20 d. buvo užsisakęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tiek nukentėjusysis, tiek jo žmona apklausiami teisme nurodė, kad jų prieš tai turėtas automobilis buvo pirktas naujas, jis buvo geros būklės, 7 metų senumo ir, kad buvo užsakytas toks pats automobilis, kokį turėjo prieš tai. Galvojo, kad naująjį automobilį pristatys greitai, bet jį pagal sutartį pristatė 2021 m. kovo 9 d., todėl pakaitinį automobilį nuomojosi iki kovo mėn., nes neturėjo kuo važiuoti, nors draudimo išmoką už sugadintą automobilį gavo greitai (2 t., b. l. 147-149, 197-200). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šiuos duomenis, spendė, kad automobilio nuomos išlaidos už 5 mėnesių laikotarpį yra pagrįstos ir nukentėjusiajam priteisė 2600 Eur turtinės žalos atlyginimą.

29. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, nagrinėjamam klausimui formuojamą teismų praktiką ir civilinių atsakovų skundų argumentus bei aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, nesutinka su tokia apylinkės teismo padaryta išvada ir pažymi, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai dėl konkretaus eismo įvykio ir jo pasekmių šalinimo paprastai pasibaigia tinkamu prievolės įvykdymu – draudimo išmokos išmokėjimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusiojo V. M. automobilis įvykio metu buvo apdraustas draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas, kuri nepraėjus nei dviem savaitėms po draudiminio įvykio, t. y. 2020 m. spalio 8 d. V. M. pervedė 14909 Eur draudimo išmoką, įvertinusi sugadinto automobilio likutinę vertę (2 t., b. l. 176-179), t. y. iš dalies grąžino nukentėjusįjį į jo buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Tai, kad nukentėjusysis nagrinėjamu atveju priėmė spendimą ne kuo greičiau įsigyti kitą analogišką automobilį, bet užsisakyti naują automobilį iš salono pagal savo pageidaujamus gamyklinius parametrus, 2020 m. spalio 20 d. sudarydamas sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 141-143) nesudaro pagrindo civiliniams atsakovams atlyginti pakaitinio automobilio nuomos išlaidas iki naujojo automobilio gavimo iš salono, t. y. už 5 mėnesių laikotarpį. Kadangi esant tokioms aplinkybėms susiklosto situacija, kai savalaikis draudimo išmokos išmokėjimas neteka prasmės, o šalis, siekianti gauti draudimo išmoką, netgi po jos išmokėjimo, tikėdamasi visiško ir bet kokių nuostolių atlyginimo, nėra suinteresuota šių nuostolių nedidinti civilinių atsakovų sąskaita. Sutinkama, kad nukentėjusysis turėjo teisę įsigyti saugų bei patikimą automobilį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniai atsakovai po draudimo išmokos išmokėjimo už sugadintą automobilį neturi pareigos neapibrėžtą laiką dengti nukentėjusios šalies patirtus nuostolius. Todėl teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad net ir gavus draudimo išmoką už sugadintą automobilį nukentėjusiojo padėtis iki teisės pažeidimo nebuvo visiškai atkurta, kadangi nukentėjusysis V. M. parado galimybę naudotis vieninteliu turėtu šeimos automobiliu, spendžia, kad nagrinėjamu atveju būtų teisinga, sąžininga ir protinga V. M. atlyginti vieno mėnesio pakaitinio automobilio nuomos išlaidas, kadangi šis terminas yra pakankamas įsigyti kitą automobilį, net ir esantį salone. Atsižvelgdama į aukščiau aptarta, teisėjų kolegija šio dalyje skundžiamą nuosprendį keičia ir V. M. pirmosios instancijos teismo priteistą 2600 Eur turtinės žalos už automobilio nuomą atlyginimą mažina iki 520 Eur.

Dėl proceso išlaidų

30. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam priteistomis proceso išlaidomis susijusiomis su antstolio faktinių aplinkybių konstatavimu, kartu prašydamas sumažinti ir nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

31. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis V. M. pirmosios instancijos teismui pateikė 2020 m. spalio 7 d. antstolio S. U. išrašytą sąskaitą faktūrą SIE Nr. (duomenys neskelbtini), 484 Eur sumai už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (1 t., b. l. 71). Kaip teisme paaiškino pats nukentėjusysis šis protokolas jam buvo reikalingas dėl savęs, apsidraudimui, kad nebūtų jokių nesusipratimų (2 t., b. l. 147-149). Nors atsiliepime nukentėjusiojo V. M. atstovas advokatas nurodo, jog šis protokolas buvo reikalingas dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktų eismo įvykio vietos apžiūros metu neteisingai surašytų faktinių bylos aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad faktinės aplinkybės susijusios su eismo įvykio vietos apžiūra buvo nustatytos 2020 m. rugsėjo 26-27 d. ir tikslintos 2020 m. spalio 1 d. (1 t., b. l. 5-16). Tačiau vykusio proceso metu nėra duomenų, kad nukentėjusysis ar jo atstovas būtų ginčijęs ikiteisminio tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, pažymint, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu įrodomąją galią. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju nesant duomenų, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas baudžiamojo proceso metu buvo pateiktas teismui ir juo buvo vadovaujamasi priimant skundžiamą nuosprendį bei įvertinus tai, kad šis protokolas buvo reikalingas tik pačiam nukentėjusiajam, daro išvadą, jog apylinkės teismo priteistos 484 Eur išlaidos susijusios su antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. priteistos nepagrįstai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas nesančio byloje dokumento gavimo išlaidas, nepagrįstai pripažino proceso išlaidomis, neįvertinęs prieš tai tokio dokumento įrodomosios reikšmės. Konstatavus šių išlaidų priteisimo nepagrįstumą atitinkamai mažinamos ir proceso išlaidos susijusios su nukentėjusiojo atstovo advokato atliktu faktinių aplinkybių protokolo peržiūrėjimu, aptarimu ir koregavimu, pataisymu bei išsiuntimu klientams, kurios šiuo atveju sudarė 145,20 Eur (1 t., b. l. 72). Taigi, įvertinus aptarta, nukentėjusiajam V. M. priteista proceso išlaidų suma iš D. V. mažintina nuo 2447,80 Eur iki 1818,60 Eur.

32. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį, kadangi priteisiant patirtas išlaidas susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, turi būti atsižvelgiama ir į konkrečios bylos sudėtingumą bei advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-210/2014, Nr. 2K-155-511/2017).

33. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. teigimu, byla nagrinėjamu atveju nebuvo sudėtinga, ji buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, sudėtingi teisės taikymo ir aiškino klausimai nebuvo sprendžiami, skundų ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nereiškė, byloje pateiktas standartinis civilinis ieškinys, nereikalaujantis didelių pastangų jam surašyti, teismas civilinį ieškinį tenkino ne visa apimtimi. Visos šios aplinkybės pasak apelianto turėjo leisti pirmosios instancijos teismui priteisti ir ne visas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija nesutikdama su šiais apelianto teiginiais pažymi, kad nors byla buvo nagrinėjama dėl neatsargaus nusikaltimo ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo savo kaltę visiškai pripažino, tačiau byla nebuvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Visas baudžiamasis procesas truko daugiau nei devynis mėnesius, bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti penki liudytojai, surengti penki teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė sudarė beveik 3 val. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo reiškiamas ne tik civilinis ieškinys su priedais, bet ir reikalavimų tikslinimas, pridedant papildomus duomenis (1 t., b. l. 63-73, 138-145). Nukentėjusiojo atstovai bylos nagrinėjimo metu taip pat teikė prašymus susijusius tiek su papildomų duomenų prijungimu prie bylos (2 t., b. l. 186-188, 191-195) tiek su nukentėjusiojo turėtų išlaidų priteisimu (3 t., b. l. 3-4). Byloje taip pat buvo atnaujintas įrodymų tyrimas apylinkės teismui kilus abejonių dėl nukentėjusiojo ir kaltinamojo susitaikymo, todėl nukentėjusiojo atstovė advokato padėjėja Gabrielė Mockaitytė buvo priversta du kartus sakyti baigiamąsias kalbas, įvertinant ir tai, kad teismo posėdžiai vyko (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiojo atstovės darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktos teisinių paslaugų teikimo sutarties matyti, kad teisinių paslaugų teikimo įkainis nukentėjusiajam už valandą yra (duomenys neskelbtini) Eur + PVM (1 t., b. l. 76). Tuo tarpu į bylą pateiktose sąskaitose faktūrose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)įvardinta tiksli paslaugų teikimo trukmė (2020 m. spalio 20 d. susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga nukentėjusiojo prašymu - 1 val., 2020 m. lapkričio 23 d. susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir kopijų darymas – 30 min., 2020 m. lapkričio 30 d. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje rengimas – 4 val.) (1 t., b. l. 72-73), pažymint, kad šių sąskaitų apmokėjimą patvirtina V. M. pateikta bankinio pavedimo kopija (2 t., b. l. 188). Teisėjų kolegija įvertinusi, jog teisinės paslaugos V. M. buvo teikiamos ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisme, tinkamai atstovaujant nukentėjusiojo interesus, nesutikti su pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma, tenkinant D. V. apeliacinio skundo dalį susijusią su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nėra jokio teisinio pagrindo. Kadangi akivaizdu, jog apylinkės teismo išvados dėl priteistinos sumos susijusios su nukentėjusiojo atstovavimu viso baudžiamojo proceso metu advokato padėjėjos išlaidoms apmokėti pagrįstos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo atstovės dalyvavimo procese apimties ir kitų aplinkybių įvertinimu, kurių nepaneigia apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas ir bylinėjimosi išlaidos susijusius su nukentėjusiojo atstovavimu ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nemažintinos.

34. Nukentėjusiojo V. M. atstovas advokatas Justas Vilys apygardos teismui pateikė prašymą dėl nukentėjusiojo turėtų išlaidų susijusių su advokato paslaugų apmokėjimu pirmosios instancijos teisme. Prašyme nurodoma, kad PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 350,40 Eur sumai, nukentėjusiajam V. M. buvo išrašyta už paskutinį posėdį apylinkės teisme, kadangi nukentėjusiojo atstovas negalėjo numatyti kiek truks baigiamosios kalbos, todėl ši sąskaita nebuvo pateikta pirmosios instancijos teisme (3 t., b. l. 63-64, 66). Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo atstovas advokatas prašo šias išlaidas priteisti apeliacinės instancijos teisme.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybes D. V. ir civilinių atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Lauryno Kasiulyno bei draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovės I. S. apeliacinius skundus, todėl šis atstovo advokato prašymas dėl proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme pripažinimo negali būti sprendžiamas, pažymint, kad tai neužkreta kelio suinteresuotai šaliai kreiptis į pirmosios instancijos teismą vadovaujantis BPK 362 straipsnyje numatyta tvarka.

36. Tame pačiame prašyme taip pat prašoma pripažinti proceso išlaidomis nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato pagalbai, surašant tris atsiliepimus į apeliacinius skundus. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad nukentėjusysis V. M. sumokėjo 1967,67 Eur advokatui už atsiliepimų į apeliacinius skundus surašymą (3 t. , b. l. 65, 67).

37. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pasikviesti atstovą, taip pat teikti atsiliepimus į apeliacinius skundus, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinius skundus šioje byloje padavė tiek nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas D. V., tiek civiliniai atsakovai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ginčydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį susijusį su turtinės ir neturtinės žalos bei proceso išlaidų priteisimu nukentėjusiajam V. M., todėl nukentėjusiojo turėtos atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimo išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis.

38. Remiantis BPK 105 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ne tik iš nuteistojo, bet ir iš kaltu pripažinto nuo bausmės atleisto asmens arba asmens, kuriam bausmė nepaskirta. Sistemiškai aiškinant šią nuostatą, proceso išlaidos gali būti priteistos ir iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

39. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenustatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Proceso išlaidų išieškojimo klausimas nagrinėjamoje apeliacinėje byloje spręstinas atsižvelgiant ir į šias CPK normas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017, 2K-113628/2020).

40. Įvertinus tai, kad apeliacinis procesas šioje byloje vyko tiek pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. V., tiek pagal civilinių atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovų skundus, proceso išlaidos nukentėjusiajam nagrinėjamu atveju turi būti priteisiamos iš visų apeliacinius skundus padavusių šalių. Priteisiant proceso išlaidų dydį, vertintina ir tai, kad nei nukentėjusysis, nei jo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, jokių papildomų prašymų neteikė. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu trijų atsiliepimų surašymas ir pateikimas teismui įkainotas beveik dviejų tūkstančių eurų suma, yra pernelyg didelis ir neproporcingas atliktam darbui. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad visų trijų apeliantų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, dalį reikalavimų atmetant ir kitą reikalavimų dalį tenkinant bei įvertinusi tai, kad tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ginčijo tas pačias aplinkybes, susijusias su turtinės ir neturtinės žalos priteisimu, o nukentėjusiojo atstovo advokato atsiliepime į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. apeliacinį skundą aptarti tik bylos nagrinėjimo metu jau žinomi faktai, sprendžia, kad proceso išlaidos (1967,46 Eur) susijusios su atsiliepimų teikimu apeliaciniame procese mažintinos, priteisiant iš visų trijų apeliantų po 150 Eur proceso išlaidų, susijusių su atsiliepimų ruošimu ir teikimu teismui.

41. Byloje taip pat yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. V., kurią sudaro 122,94 Eur (3 t. b. l. 57-61). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei tai, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o teisiamasis posėdis apygardos teisme buvo tik vienas, kuris truko 40 min. ir kuriame buvo klausomasi baigiamųjų kalbų, sprendžia, kad šiuo atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidos mažintinos, priteisiant iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. 50 eurų už antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. V., civilinių atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Lauryno Kasiulyno bei draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovės I. S. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. liepos 12 d. nuosprendį pakeisti:

priteisti iš civilinių atsakovų draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ subsidiariai 520 Eur (penkis šimtus dvidešimt eurų) turtinės žalos ir 4300 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. M. naudai.

Nukentėjusiajam V. M. iš D. V. priteistas proceso išlaidas sumažinti iki 1818,60 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniolikos eurų šešiasdešimt centų).

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priteisti nukentėjusiajam V. M. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) turėtų proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti nukentėjusiajam V. M. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) turėtų proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. priteisti nukentėjusiajam V. M. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) turėtų proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Priteisti iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį – 50 Eur (penkiasdešimt eurų), už advokato teisinę pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.