Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų P. S. ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „KORINAS“ atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 13 d. nutarties pagal pareiškėjos pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „KORINAS“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo – P. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja D. Š. – bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „KORINAS“ kreditorė. Pareiškėja prašė pripažinti BUAB „KORINAS“ bankrotą tyčiniu ir nustatyti, kad suinteresuoto asmens P. S. veiksmai sukėlė bendrovės bankrotą.

2. Suinteresuotas asmuo buvo UAB „KORINAS“ vadovas ir vienintelis akcininkas. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, kaip bendrovės vadovo, kilo ginčas dėl gyvenamojo namo (vartojimo) statybos rangos teisinių santykių. Bendrovė 2021 m. kovo 26 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš pareiškėjos 41 143,81 Eur skolą (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-254-252-2021). Pareiškėja pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti jai iš bendrovės 74 982,56 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, procesines palūkanas. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu patenkino iš dalies ieškinį ir priešieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisė bendrovei iš pareiškėjos 23 235, 97 Eur skolą ir procesines palūkanas, pareiškėjai iš bendrovės – 44 812,32 Eur turtinės žalos atlyginimą, procesinės palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2A-565-464/2022).

3. Pareiškėja nurodė, kad, tebevykstant teisminiam ginčui, suinteresuotas asmuo su bendrove 2021 m. gruodžio 1 d. sudarė susitarimą, pagal kurį bendrovė grąžino jai vadovo ir akcininko paskolintas lėšas pagal 2009 m. rugsėjo 15 d. ir 2017 m. gruodžio 12 d. paskolos sutartis, perduodama suinteresuotam asmeniui savo turtą. Neperduotas bendrovės turtas buvo nurašytas. Pareiškėja teigė, kad bendrovės vadovas siekė išvengti atsiskaitymo su pareiškėja. Bendrovės turtas perduotas už jo likutinę vertę, nors bendrovės įrenginių, medžio apdirbimo gamybinės įrangos rinkos vertė didesnė. Nurodytu susitarimu pažeisti bendrovės kreditorių interesai. Bendrovė tapo nemoki, nebeturėjo medienos apdirbimo gamybinės įrangos, nebegalėjo vykdyti veiklos ir gauti pajamų, buvo atleisti darbuotojai. Bendrovės veikla buvo imituojama beveik metus, t. y. iki bendrovės vadovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė 2022 metais gavo 7 070, 72 Eur, į jos sąskaitą buvo įneštos lėšos. Suinteresuotas asmuo keturis kartus pervedė bendrovei 11 200 Eur, buvo vykdomi atskaitymai su darbuotojais.

4. Suinteresuotas asmuo sąmoningai sukėlė tyčinį bankrotą, nes, jam perėmus bendrovės ilgalaikį turtą, tyčia pažeistas bendrovės gyvybingumas ir mokumas, pabloginta bendrovės turtinė padėtis, sukurtas mechanizmas nesąžiningai turtinei naudai gauti. Bendrovei tapus nemokiai, suinteresuotas asmuo nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės vadovas nesikreipė dėl bendrovei iš pareiškėjos priteistos skolos išieškojimo. Išieškojus skolą, būtų sumažinti įsipareigojimai kreditoriams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. birželio 13 d. nutartimi UAB „KORINAS“ bankrotą pripažino tyčiniu, nustatė, kad tyčinis bendrovės bankrotas sukeltas suinteresuoto asmens P. S. veiksmais ir priteisė pareiškėjai 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų iš BUAB „KORINAS“ administravimui skirtų lėšų.

6. Teismas nustatė, kad bendrovė neįvykdė bendrovės vadovo ir bendrovės 2009 m. rugsėjo 15 d. ir 2017 m. gruodžio 21 d. sudarytų kredito sutarčių, kuriomis bendrovės vadovas suteikė bendrovei 13792,40 Eur (20 000 Lt (5 792,40 Eur) + 8000 Eur = 13792,40 Eur) kreditą apyvartinėms lėšoms papildyti. BUAB „KORINAS, 2018 m. gruodžio 31 d. suėjus skolos grąžinimo terminui, negalėjo įvykdyti įsipareigojimo savo kreditoriui – akcininkui ir buvusiam vadovui P. S.. Bendrovė 2021 m. gruodžio 1 d. priėmimo–perdavimo aktu perdavė suinteresuotam asmeniui P. S. 10 942,92 Eur likutinės vertės ilgalaikį materialųjį turtą pagal tos pačios dienos susitarimą. BUAB „KORINAS“ 3 434,31 Eur vertės ilgalaikis turtas nurašytas pagal 2021 m. gruodžio 1 d. turto nurašymo aktą. Teismas iš Juridinių asmenų registrui pateiktų 2021 m. balanso duomenų nustatė, kad BUAB „KORINAS“ įsipareigojimai (18 774 Eur) viršijo trumpalaikio turto vertę (15 786 Eur). Bendrovės 2022 m. lapkričio 1 d. balanso duomenimis, BUAB „KORINAS“ turėjo 23 236 Eur trumpalaikį turtą (iš pareiškėjos D. Š. priteista skola) ir 62 577 Eur mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų. Bendrovės bankroto bylą iškėlęs teismas įvertino, kad UAB „KORINAS“ – nemoki, nes jos įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės.

7. Teismas įvertino tai, kad bendrovei priklausančios medienos apdirbimo staklės ir kitas turtas buvo perduotas tuometiniam vadovui P. S., bendrovė nebeturėjo galimybės toliau vykdyti veiklos ir gauti pajamas. Iš buvusio vadovo 2022 metais 11 000 Eur įmokos buvo dengiami bendrovės nuostoliai, atliekami einamieji mokėjimai, išmokamas darbo užmokestis. Bendrovė 2022 metais nevykdė veiklos ir jos turtą sudarė tik trumpalaikis turtas. Visi bendrovės darbuotojai 2022 m kovo 31 d. atleisti. Teismas padarė išvadą, kad BUAB „KORINAS“ 2021 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki.

8. Teismas nustatė, kad bendrovė ilgą laiką nevykdė įsipareigojimo grąžinti paskolą suinteresuotam asmeniui, nors, 2020 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, bendrovės įsipareigojimai neviršijo trumpalaikio turto vertės. Vienintelio akcininko ir vadovo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimas perduoti bendrovės ilgalaikį (materialųjį) turtą, t. y. vienintelę priemonę leidusią bendrovei vystyti veiklą ir gauti pajamas, už ilgą laiką negrąžintą kreditą, vykstant pareiškėjos ir bendrovės teisminiam ginčui, neleidžia teigti, kad P. S., kaip bendrovės savininkas ir kreditorius, veikė sąžiningai juridinio asmens ir kitų kreditorių atžvilgiu.

9. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. gruodžio 1 d. sandoriu žymiai sumažintas bendrovės turtas. 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, bendrovė turėjo 15 786 Eur vertės turtą. Po 2021 m. gruodžio 1 d. sandorio sudarymo bendrovei liko 4843,08 Eur vertės turtas. 2021 m. gruodžio 20 d. turto nurašymo aktu nurašytas dalis bendrovės turto, kurio vertė 3 434,31 Eur. Teismas nustatė, kad bendrovei liko tik 1 408,77 Eur vertės turtas. Teismas padarė išvadą, kad sudarytu susitarimu ir turto nurašymo aktu buvo žymiai sumažintas bendrovei priklausantis ilgalaikis turtas ir apribotos kreditorių teisės.

10. Šalys nepasinaudojo teismo pasiūlyta teise prašyti skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, nes šioje byloje, taip pat ir bankroto byloje nepateikti turto įsigijimo dokumentai. Ilgalaikio turto apskaitos kortelės, kuriose užfiksuotas turto vertės mažinimas, bet jo negalima apžiūrėti.

11. Teismas įvertino pareiškėjos paaiškinimus, kad ji, kai buvo atliekami rangos darbai, lankėsi bendrovės dirbtuvėse, matė veikiančią ir naudojamą įrangą; tai, jog byloje nėra duomenų, kad įranga buvo sugadinta ar neveikianti; taip pat tai, jog įrangos vertė sudarė pagrindinę bendrovės ilgalaikio turto vertę, neatsižvelgiant į jos naudojimo laiką, pareiškėjos pateiktus duomenis apie panašaus turto pardavimą rinkoje, ir padarė išvadą, kad turtas perduotas mažesne verte negu buvojo tikroji vertė.

12. Teismas nesirėmė suinteresuoto asmens pateikta konsultacija dėl galimos turto pardavimo kainos, nes, nustatant vertę, ji parengta pagal suinteresuoto asmens paaiškinimus, neturint duomenų apie jo įsigijimo kainą, pavadinimus, gamintojus ir kitas aplinkybes, reikšmingas turto vertinimui.

13. Teismas nurodė, kad susitarimas, pagal kurį perduotas bendrovės turtas jos vadovui, lėmė tolimesnę bendrovės veiklą. Bendrovės mokumas ir gyvybingumas nebuvo atkurtas, nes bendrovė, neturėdama įrangos ir priemonių, negalėjo tęsti savo veiklos, gauti pajamų ir pan. Bendrovė 2022 metais dirbo nuostolingai, patyrė 25 106,75 Eur išlaidų, gavo tik 7 070,72 Eur pajamų. Be to, bendrovėje nuo 2022 m. kovo 31 d. liko tik vienas darbuotojas – vadovas P. S.. Bendrovė veikė nuostolingai 2021 metais. Nors bendrovės vadovas įnešė 11 000 Eur, bendrovės veikla liko nuostolinga. Bendrovė neturėjo galimybių vystyti veiklos, nes ilgalaikis turtas buvo perduotas buvusiam vadovui. Esant nuostolingai bendrovės veiklai, suinteresuotas asmuo turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo.

14. Teismas nusprendė, kad bankrutuojančios bendrovės vadovo veiksmai, t. y. susitarimo, kuriuo perduotas turtas bendrovės vadovui ir akcininkui, sudarymas, po perdavimo likusio turto nurašymas, lėmė nuostolingą, ekonomiškai nenaudingą bendrovės veiklą ir bendrovės nemokumą. Bendrovės bankrotas buvo tyčinis, jį nulėmė ne verslo nesėkmė, bet tyčiniai bendrovės vadovo veiksmai, kuriais jis siekė išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Teismas buvusį bendrovės vadovą P. S. laikė asmeniu, kurio veiksmai sukėlė tyčinį BUAB „KORINAS“ bankrotą.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15. Suinteresuotas asmuo P. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjos D. Š. prašymo pripažinti BUAB „KORINAS“ bankrotą tyčiniu, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Nors pagal balanso testą bendrovė buvo nemoki, bet jos turto vertės ir įsipareigojimų skirtumas buvo nedidelis. Bendrovės mokumas turėjo būti įvertintas likvidumo testu, t. y. ar bendrovė gebėjo vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Atliktų darbų aktai, 2022 metų bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos patvirtina, kad bendrovė vykdė veiklą ir gavo pajamas, mokėjo darbo užmokestį ir atsiskaitinėjo su kreditoriais iki 2022 m. birželio mėn. Teismas neteisingai nusprendė, kad bendrovė buvo nemoki 2021 m. gruodžio 31 d.

15.2. 2021 m. gruodžio 1 d. sutarties sudarymo dieną bendrovė nebuvo skolinga valstybei, jos turtas nebuvo areštuotas. Bendrovė turėjo vieną kreditorių – suinteresuotą asmenį P. S., kuriam buvo skolinga 13 792,40 Eur. Bendrovė grąžino suinteresuotam asmeniui dalį skolos turtu, nes neįvykdė savo įsipareigojimų iki 2018 m. gruodžio 31 d. teismas neįvertino, kad sudarytas sandoris nepažeidė kitų kreditorių interesų.

15.3. Bendrovė tapo nemoki 2022 m. spalio 13 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas priteisė pareiškėjai žalos atlyginimą (civilinė byla Nr. e2A-565-464/2022). Bendrovės 2022 m. lapkričio 1 d. balanse nurodyta, kad ji turėjo 23 236 Eur vertės turtą ir 52 577 Eur vertės įsipareigojimus (pareiškėjai – 46 859,15 Eur, suinteresuotam asmeniui – 13 849,48 Eur, kitiems kreditoriams – 1 868,70 Eur). Dėl to bendrovės vadovas laiku kreipėsi dėl nemokumo bylos iškėlimo. Sutarties sudarymas ir turto nurašymas nepažeidė bendrovės kreditorių interesų, todėl šie veiksmai nenulėmė bendrovės nemokumo, jais nebuvo privesta prie bankroto tyčia.

15.4. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad, 2020 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, bendrovės įsipareigojimai neviršijo trumpalaikio turto vertės ir ji turėjo galimybę gražinti paskolą suinteresuotam asmeniui. Teismas neįvertino, ar 2020 metais bendrovė turėjo pakankamai lėšų, iš kurių būtų galėjusi grąžinti paskolą, taip pat įsipareigojimų kitiems kreditoriams.

15.5. Sprendžiant dėl suinteresuotam asmeniui perduoto ilgalaikio turto vertės, turi būti įvertinti turto pagaminimo metai, naudojimo laikotarpis, įsigijimo kaina. Turtas (taip pat ir transporto priemonė „MB814V“, vienos sijos tiltinis kranas) įsigytas 1995–2005 metais ir naudotas 16–26 metus, todėl jis pagrįstai perduotas suinteresuotam asmeniui už likutinę vertę. 2006, 2008 metais įsigytas turtas suinteresuotam asmeniui perduotas už 30 proc. įsigijimo kainos. 2020 metais įsigyti krūmapjovė, elektros variklis, 2021 metais –benzininis pjūklas „Stihl“ perduoti už įsigytą kainą, o 2015 metais įsigyta šlifavimo mašina – 30 proc. mažesne verte negu pirkimo kaina. Byloje nėra duomenų, kada ir kokią įrangą matė pareiškėja. Jos pateikti skelbimai nepatvirtina suinteresuotam asmeniui perduoto turto rinkos kainos.

15.6. Pareiškėja nepagrindė, kad suinteresuotas asmuo tariamai siekė nutraukti bendrovės veiklą sąmoningai, siekdamas išvengti atsiskaitymo su pareiškėja. Teismas neteisingai nusprendė, kad turto perdavimas suinteresuotam asmeniui apribojo bendrovės galimybes toliau vykdyti veiklą. Turto turėjimas nelemia bendrovės galimybių vykdyti veiklą ir negeneruoja pajamų. Bendrovė vykdė veiklą, pasitelkdama trečiuosius asmenis (subrangovus), išsinuomodama įrangą ir įrenginius. Bendrovė patyrė finansinių sunkumų dėl „COVID–19“ pandemijos. Teisme nagrinėtas šalių ginčas nėra pagrindas spręsti, kad bendrovė vengė atsiskaityti su pareiškėja (civilinė byla Nr. e2-254-252/2021). Tuo metu dar nebuvo aišku, ar pareiškėjos reikalavimas bus patenkintas. Bendrovė nutraukė veiklą dėl situacijos rinkoje.

16. Atsiliepime į suinteresuoto asmens P. S. atskirąjį skundą BUAB „KORINAS“ nemokumo administratorius P. V. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjos D. Š. prašymo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad bendrovė buvo nemoki 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė vykdė veiklą, turėjo užsakymų, atsiskaitinėjo su darbuotojais, kreditoriais.

16.2. P. S. su bendrove sudarė sutartį, kuria dalis seniai pradelstos paskolos (nuo 2009 ir 2017 metų) buvo grąžinta turtu natūra. Tuo metu bendrovė neturėjo kitų kreditorių, pareiškėja nebuvo įgijusi reikalavimo teisės. Turto vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į likutinę vertę, nusidėvėjimą ir naudojimo laikotarpį.

16.3. Teismo motyvas, kad turto turėjimas lėmė veiklos galimybę, neteisingas. Veikla buvo vykdoma pasitelkus subrangovus, pagal nuomos santykius. Bendrovę paveikė COVID-19 pandemija.

16.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado tik po 2022 m. spalio 13 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas priteisė pareiškėjai beveik 47 tūkst. Eur. Iki tol bendrovė neturėjo kitų kreditorių. Bendrovės vadovas laiku kreipėsi nemokumo bylos iškėlimo.

17. Atsiliepime į suinteresuoto asmens P. S. atskirąjį skundą pareiškėja D. Š. prašo palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas nagrinėjamas antra kartą. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartyje išsamiai įvertino bendrovės tikėtinus tyčinio bankroto požymius ir juos patvirtinančius faktus, bet klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (civilinė byla Nr. e2-996-798/2024).

17.2. Teismas teisingai nustatė nemokumo momentą. 2022 m. spalio–lapkričio mėn. suinteresuotas asmuo P. S. atliko baigiamuosius teisinius veiksmus, t. y. pateikė dėl nemokumo bylos iškėlimo, kuriuo galutinai panaikinta pareiškėjos galimybė patenkinti jos reikalavimą. Pareiškėjos ir bendrovės ginčas teisme vyko nuo 2021 m. kovo 26 d., o pretenzijos pareikštos – 2019 metais. Bendrovė perdavė turtą 100 proc. ją kontroliuojančiam asmeniui, esant neišspręstam šalių ginčui. Kitas bendrovės turtas nurašytas jos vadovo sprendimu. Bendrovė neįsigijo kito turto (įrenginių, darbo priemonių, įrankių).

17.3. Bendrovė 2022 m. sausio mėn. negalėjo vykdyti įsipareigojimų kreditoriams iš savo lėšų. Ji 2022 metais patyrė 25 106,75 Eur išlaidų, gavo 7 070,72 Eur pajamų. Po 2022 m. sausio 9 d. bendrovėje liko du darbuotojai – vadovas ir buhalterė. Bendrovė 2022 m. sausio mėn. gavo paskutines pajamas iš ūkinės komercinės veiklos.

17.4. Bendrovės mokumas ir gyvybingumas nebuvo atkurtas, nes ji, neturėdama įrangos ir priemonių, negalėjo tęsti savo komercinės–ūkinės veiklos, gauti pajamų. 2021 m. gruodžio 1 d. susitarimo sutartis nevertintina kaip verslo nesėkmė, nes ji patvirtina tyčinius bendrovės valdymo organo veiksmus, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

17.5. Suinteresuotas asmuo P. S., pasisakydamas dėl turto vertės, neteisingai remiasi specialisto konsultacija. Jis nepasinaudojo teise prašyti skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, nepateikė duomenų, kokia buvo turto rinkos vertė sandorio sudarymo metu. Suinteresuoto asmens pateiktos bendrovės ilgalaikio turto dokumentų kortelės pagrindžia, kad visas bendrovės turtas buvo nusidėvėjęs 2003–2013 metais, bet 2019–2020 metų finansinėse ataskaitose nurodyta konkreti jo vertė.

18. Suinteresuotas asmuo BUAB „KORINAS“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 13 d. nutarties dalį, kuria iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti pareiškėjai iš kalto dėl tyčinio bankroto asmens P. S. bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo P. S. savo veiksmais sukėlė bendrovės tyčinį bankrotą. Dėl to jis turi atlyginti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos negali būti atlygintos iš bendrovės administravimui skirtų lėšų, nes nemokumo administratoriaus veiksmai nesusiję su bendrovės tyčiniu bankrotu. Bendrovės sąskaitoje yra 25 166 Eur lėšų, iš kurių galėtų būti atlygintos bylinėjimosi išlaidos. Suinteresuotas asmuo pridėjo naują įrodymą – bendrovės sąskaitos išrašą.

18.2. Nemokumo administratorius prašo vadovautis dirbtinio intelekto pateiktu išaiškinimu, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš asmenų, dėl kurių kaltės bankrotas pripažintas tyčiniu.

19. Atsiliepime į suinteresuoto asmens BUAB „KORINAS“ atskirąjį skundą pareiškėja D. Š. prašo palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartį ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1. Pareiškėja sutinka, kad apskųstos nutarties dalis būtų pakeista ir bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos iš suinteresuoto asmens, kurį teismas pripažino atsakingu už bendrovės tyčinį bankrotą.

19.2. Pareiškėja prašo įvertinti tai, kad 2023 m. spalio 23 d. bendrovės kreditorių susirinkime nemokumo administratorius buvo įpareigotas įvertinti bendrovės sandorius, pateikti teismui ieškinį dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Nemokumo administratorius atsisakė įvykdyti kreditorių susirinkimo sprendimą. Jis nesutiko su pareiškėjos prašymu pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, vengė pateikti pareiškėjai ir teismui reikalingus dokumentus, nedalyvavo teismo posėdžiuose, t. y. veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Nemokumo administratorius nenurodė, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš asmens, kuris būtų atsakingas už tyčinio bankroto sukėlimą. Nemokumo administratorius susirūpino, kad sumažės administravimui skirtos lėšos, pateikė naują įrodymą apie bendrovės sąskaitoje esančias lėšas, bet nepaaiškino jo prijungimo būtinybės.

19.3. Pareiškėja prašo priimti naujus įrodymus: antstolio 2024 m. birželio18 d. patvarkymą apie bendrovei iš pareiškėjos išieškotus 25 274,49 Eur (vykdomoji byla Nr. 168/24/01493); siūlymą nemokumo administratoriui parengti prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, 2023 m. spalio 27 d. tikslinę 2 000 Eur įmoką bendrovei. Bendrovė iš pareiškėjos gavo 27 274,49 Eur nemokumo procese. Nemokumo administratorius nepateikė duomenų, kaip panaudojo 2 108,49 Eur.

19.4. Pareiškėja nepasisako dėl dirbtinio intelekto įrankio naudojimo, nes toks skundo pagrindas nenustatytas įstatyme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Teismas nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų.

22. Byloje kilo klausimai, ar pagrįstai, ar ne pirmosios instancijos teismas pripažino bendrovės bankrotą tyčiniu ir priteisė pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas iš bendrovės administravimui skirtų lėšų.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

23. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

24. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 54, 55 punktai; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

25. Pagal CPK 180 straipsnio nuostatas teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 302, 338 straipsniai).

26. Suinteresuotas asmuo BUAB „KORINAS“ su atskiruoju skundu pridėjo naują įrodymą – bendrovės sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad bendrovės sąskaitoje yra 25 166 Eur. Pareiškėja su atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolio 2024 m. birželio18 d. patvarkymą apie bendrovei iš pareiškėjos išieškotus 25 274,49 Eur (vykdomoji byla Nr. 168/24/01493); siūlymą nemokumo administratoriui parengti prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, 2023 m. spalio 27 d. tikslinę 2 000 Eur įmoką bendrovei.

27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad suinteresuotas asmuo BUAB „KORINAS“, su atskiruoju skundu pateikdamas naują įrodymą, nesuformulavo prašymo jį priimti, nenurodė priežasčių, dėl kurių negalėjo pateikti jo pirmosios instancijos teismui, nepagrindė būtinybės jį pateikti vėliau.

28. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas, bet nevertinami bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimų nutarimų teisėtumas, nemokumo administratoriaus veiksmai, bankrutuojančio bendrovės lėšų, taip pat ir administravimo išlaidų panaudojimo pagrįstumas. Pareiškėjos su atsiliepimu į pateikti rašytiniai įrodymai, pateikti su suinteresuoto asmens BUAB „KORINAS“ atskiruoju skundu, nepatvirtina reikšmingų nagrinėjamai bylai aplinkybių, nesusiję su bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimu, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti juos į bylą.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių

29. Suinteresuotas asmuo BUAB „KORINAS“ 1995 m. sausio 17 d. įregistruota Juridinių asmenų registre. Suinteresuotas asmuo P. S. – jos vienintelis akcininkas nuo 1997 m. rugsėjo 11 d. ir direktorius nuo 1997 m. rugpjūčio 15 d. iki 2023 m. vasario 2 d.

30. Suinteresuoti asmenys P. S. (kredito davėjas) ir BUAB „KORINAS“ (kredito gavėja), atstovaujama vyriausiosios finansininkės R. K., veikusios pagal direktoriaus įgaliojimą, 2009 m. rugsėjo 15 d. sudarė kredito sutartį Nr. 2009/01, kuria kredito davėjas suteikė kredito gavėjai 20 000 Lt (5 792,40 Eur) kreditą apyvartinėms lėšoms papildyti (1.1.1, 1.1.2 papunkčiai). Bendrovė įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2010 m. liepos 1 d. (1.1.3, 2.2.2 papunkčiai).

31. Suinteresuoti asmenys P. S. (kredito davėjas) ir BUAB „KORINAS“ (kredito gavėja), atstovaujama vyriausiosios finansininkės R. K., veikusios pagal direktoriaus įgaliojimą, 2017 m. gruodžio 21 d. sudarė kredito sutartį, kuria kredito davėjas suteikė kredito gavėjai 8 000 Eur kreditą apyvartinėms lėšoms papildyti (1.1.1, 1.1.2 papunkčiai). Bendrovė įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2018 m. gruodžio 31 d. (1.1.3, 2.2.2 papunkčiai).

32. Suinteresuotas asmuo P. S. 2009 m. rugsėjo 16 d. pervedė į BUAB „KORINAS“ banko sąskaitą 20 000 Lt (5 792,40 Eur) ir 2017 m. gruodžio 21 d. – 8 000 Eur, iš viso – 13 792,40 Eur.

33. Suinteresuoti asmenys P. S. ir BUAB „KORINAS“, atstovaujama vyriausiosios finansininkės R. K., 2017 m. gruodžio 27 d. sudarė susitarimą dėl 2009 m. rugsėjo 15 d. kredito sutarties papildymo, kuriuo pratęsė kredito gavėjos įsipareigojimą grąžinti 5 792,40 Eur kreditą iki 2018 m. gruodžio 31 d.

34. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Utenos apylinkės teisme 2021 m. kovo 26 d. priimtas ieškovės UAB „KORINAS“ ieškinys atsakovei D. Š. dėl 41 143,81 Eur skolos (civilinė byla Nr. e2-1557-664/2021). Utenos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi perdavė nurodytą civilinę bylą pagal teismingumą Panevėžio apygardos teismui (civilinė byla Nr. e2-254-252/2021). Atsakovė D. Š. 2021 m. gegužės 26 d. pateikė priešieškinį ieškovei UAB „KORINAS“ dėl vartojimo statybos rangos sutarties atsisakymo patvirtinimo, 74 982,56 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

35. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovei UAB „KORINAS“ iš atsakovės D. Š. 24 497,37 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, 2 550,43 Eur palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas ir 1 354,43 Eur bylinėjimosi išlaidas; 2) priteisė atsakovei D. Š. iš ieškovės UAB „KORINAS“ 48 669,89 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas ir 6 768,75 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nutraukė bylos dalį pagal priešieškinio reikalavimą konstatuoti vartojimo statybos rangos sutarties pabaigą ir atmetė kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus (civilinė byla Nr. e2-254-252/2021).

36. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi pakeitė pirmiau nurodytą Panevėžio apygardos teismo sprendimą: priteisė ieškovei UAB „KORINAS“ iš atsakovės D. Š. 23 235,97 Eur skolą ir 5 proc. procesines palūkanas, atsakovei D. Š. iš ieškovės UAB „KORINAS“ – 44 812,32 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas ir 1 785,83 Eur bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2A-565-464/2022).

37. Suinteresuoti asmenys P. S. ir BUAB „KORINAS“ 2021 m. gruodžio 1 d. sudarė sutartį, kuria UAB „KORINAS“ grąžino P. S. pagal 2009 m. rugsėjo 15 d. ir 2017 m. gruodžio 21 d. kredito sutartis negrąžintos paskolos (kredito) dalį – 10 942,92 Eur – bendrovės turtu (natūra), įvertintu pinigine išraiška.

38. Suinteresuotas asmuo UAB „KORINAS“ 2021 m. gruodžio 1 d. priėmimo–pardavimo aktu pagal susitarimo sutartį Nr. 2021/01 perdavė P. S. 4 611,38 Eur likutinės vertės ilgalaikį materialųjį turtą. P. S. 2021 m. gruodžio 1 d. priėmimo–pardavimo aktu pagal susitarimo sutartį 2021/01 priėmė iš UAB „KORINAS“ 6 331,54 Eur likutinės vertės ilgalaikį materialųjį turtą. Bendra suinteresuotam asmeniui P. S. perduoto turto vertė – 10 942,92 Eur (4 611,38 Eur + 6 331,54 Eur).

39. UAB „KORINAS“ 2021 m. gruodžio 1 d. nurašymo aktu nurašė 3 434,31 Eur vertės ilgalaikį turtą.

40. BUAB „KORINAS“ 2020 metų balanse užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo 30 041 Eur įsipareigojimų, kurie neviršijo 37 343 Eur (11 196 Eur ilgalaikio ir 26 147 Eur trumpalaikio) turto vertės. 2020 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad bendrovė patyrė 5 767 Eur nuostolių. BUAB „KORINAS“ 2021 metų balanso duomenimis, bendrovė 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo 18 774 Eur įsipareigojimų, kurie viršijo trumpalaikio turto vertę (15 786 Eur). Pagal 2021 metų pelno (nuostolių) ataskaitą UAB „KORINAS“ patyrė 10 290 Eur nuostolių. BUAB „KORINAS“ 2022 m. lapkričio 1 d. balanso duomenimis, bendrovė turėjo 23 236 Eur trumpalaikį turtą ir 62 577 Eur mokėtinas sumas ir kitus įsipareigojimus.

41. Suinteresuotas asmuo P. S. 2022 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydamas iškelti atsakovei UAB „KORINAS“ bankroto bylą. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „KORINAS“ bankroto bylą; paskyrė nemokumo administratorių Paulių Vinklerį. Nurodyta nutartis 2023 m. sausio 28 d. įsiteisėjo (civilinė byla Nr. eB2-28-589/2025) .

42. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi UAB „KORINAS“ bankroto byloje patvirtino tokius kreditorių reikalavimus: 1) pirmosios eilės (su darbo teisiniais santykiai susijusius) kreditorių P. S. 1 298,02 Eur ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyriaus 446,67 Eur pirmuoju etapu tenkinamus reikalavimus; 2) antrosios eilės kreditorių: akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ 24,49 Eur pirmuoju etapu, D. Š. 51 301,49 Eur (46 865,09 pirmuoju etapu ir 4 436,40 Eur antruoju etapu) bei P. S. 11 000 Eur pirmuoju etapu tenkinamus reikalavimus.

43. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtinti kreditoriaus P. S. 1 298,02 Eur bei 11 000 Eur reikalavimai ir šių reikalavimų tvirtinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (civilinėje byloje Nr. e2-472-910/2023).

44. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. liepos 7 d. nutartimi UAB „KORINAS“ bankroto byloje patvirtino P. S., kaip pirmosios eilės kreditoriaus, 1 298,01 Eur pirmuoju etapu ir, kaip antrosios eilės kreditoriaus, – 3 500 Eur pirmuoju etapu tenkinamus reikalavimus; kitą reikalavimo dalį atsisakė patvirtinti (civilinė byla Nr. eB2-270-739/2023). Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi paliko nepakeistą nurodytą pirmosios instancijos teismo nutartį (civilinė byla Nr. e2-847-934/2023).

45. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi patenkino nemokumo administratoriaus prašymą likviduoti UAB „KORINAS“ dėl bankroto. Ši nutartis 2023 m. lapkričio 21 d. įsiteisėjo. Teismas 2024 m. vasario 5 d. nutartimi išbraukė iš likviduojamos dėl bankroto UAB „KORINAS“ nemokumo byloje patvirtinto kreditorių reikalavimų sąrašo pirmosios eilės kreditoriaus P. S. 1 298,02 Eur reikalavimą ir patvirtino antrosios eilės kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus 1 298,02 Eur pirmuoju etapu tenkinamą reikalavimą.

46. Pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 16 d. pateikė teismui prašymą pripažinti UAB „KORINAS“ bankrotą tyčiniu, už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingu asmeniu pripažinti jos vienintelį akcininką ir vadovą P. S..

47. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. spalio 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjos D. Š. prašymą ir priteisė suinteresuotam asmeniui P. S. iš pareiškėjos 3 300 Eur bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. eB2-288-739/2024). Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi panaikino nurodytą teismo nutartį ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (civilinė byla Nr. e2-996-798/2024).

48. Apskųsta nutartimi pirmosios instancijos teismas pripažino BUAB „KORINA“ bankrotą tyčiniu ir nustatė, kad tyčinis bankrotas sukeltas suinteresuoto asmens P. S. veiksmais.

Dėl bendrovės nemokumo momento nustatymo

49. Suinteresuotas asmuo P. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bendrovės nemokumo momentą. Bendrovė vykdė veiklą iki 2022 m. birželi mėn., gavo pajamas, mokėjo darbo užmokestį, atsiskaitinėjo su kreditoriais. Bendrovės nemokumo administratorius pritarė nurodytiems atskirojo skundo argumentams. Pareiškėja mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nemokumo momentą.

50. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų bei bendrovės nemokumo arba ryšio tarp bendrovės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022; 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-424-910/2025, 62 punktas).

51. Juridinio asmens nemokumas (toliau – nemokumas) – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 punktas). Taigi, juridinio asmens nemokumas įvertinamas pagal balanso (juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę) ir likvidumo (juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių) testus. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nustatytų sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022).

52. Nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojantis teisinis reguliavimas nenumato, kad reikia atsižvelgti tik į pradelstus įsipareigojimus, o nustato, jog juridinis asmuo yra nemokus, kai jo visi įsipareigojimai (skolos) viršija turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-60-450/2024 26, 27 punktai).

53. Juridinio asmens finansiniai sunkumai (toliau – finansiniai sunkumai) – padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra juridinio asmens nemokumo tikimybė (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019, 50 punktas).

54. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad BUAB „KORINAS“ 2021 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki dėl tokių toliau nurodytų argumentų.

55. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo 30 041 Eur įsipareigojimų ir 37 343 Eur vertės turtą (ilgalaikio turto vertė – 11 196 Eur, trumpalaikio – 26 147 Eur), t. y. t y. bendrovės įsipareigojimai neviršijo turto vertės. Bendrovė 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo 18 774 Eur įsipareigojimų ir 15 786 Eur vertės trumpalaikį turtą, t. y. jos įsipareigojimai viršijo turimo turto vertę. Pirmiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo P. S., būdamas BUAB „KORINAS“ vadovu, sudarė su bendrove dvi kredito sutartis, pagal kurias suteikė bendrovei kreditą apyvartinėms lėšoms papildyti: 2009 m. rugsėjo 15 d. sutartimi – 5 792,40 Eur (20 000 Lt), 2017 m. gruodžio 21 d. sutartimi – 8 000 Eur. Bendrovė įsipareigojo grąžinti lėšas vadovui iki 2018 m. gruodžio 31 d. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad bendrovė laiku nevykdė nurodyto įsipareigojimo.

56. Suinteresuotas asmuo P. S. ir bendrovė 2021 m. gruodžio 1 d. sudarė susitarimo sutartį Nr. 2021/01, kuria bendrovė pagal 2009 m. rugsėjo 15 d. ir 2017 m. gruodžio 21 d. kredito sutartis, negrąžintos paskolos dalį – 10 942,92 Eur – grąžino P. S. savo turtu, t. y., perdavė jam medienos apdirbimo stakles, traktorių, gaterius, įrangą ir kitą turtą. BUAB „KORINAS“ 2021 m. gruodžio 1 d. turto nurašymo aktu nurašė 3 434,31 Eur vertės ilgalaikį turtą. Po nurodyto sandorio sudarymo bendrovė liko skolinga tuometiniam vadovui 2 849,48 Eur pagal pirmiau nurodytas kredito sutartis (13 792,40 - 10 942,92 = 2 849,48). Nors bendrovė įsipareigojimą grąžinti vadovui suteiktus kreditus turėjo įvykdyti iki 2018 m. gruodžio 31 d., dalis lėšų nebuvo grąžinta 2021 m. gruodžio 31 d.

57. Suinteresuotas asmuo P. S. atskirajame skunde neteisingai nurodo, kad bendrovė 2021 m. gruodžio 31 d. buvo moki, 2022 metais vykdė veiklą, nes ji gavo pajamas, mokėjo darbo užmokestį, atsiskaitinėjo su kreditoriais.

58. Į bylą pateiktas 2022 metų bendrovės sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, išrašas, kuriame užfiksuota, kad 2022 m. sausio 4 d. išmokėtas darbo užmokestis už „12 mėn.“ šešiems darbuotojams, 2022 m. sausio 9 d. – atostoginiai keturiems darbuotojams. Bendrovėje 2021 m. rugsėjo 30 d. dirbo 6, 2022 m. vasario 5 d. – 2 darbuotojai, 2022 m. balandžio 2 d. – 1 darbuotojas („https://rekvizitai.vz.lt/imone/KORINAS/darbuotoju-skaicius“).

59. Iš nurodyto sąskaitos išrašo taip pat nustatyta, kad į bendrovės sąskaitą UAB „Mechanica“ 2022 m. sausio 3 d. pervedė 1 960,19 Eur, L. I. 2022 m. sausio 20 ir 21 d. – 2 900 Eur ir 2 210,53 Eur pagal sąskaitą KOR NR. 408. Į bendrovės sąskaitą 2022 m. sausio 6 d. įnešta 5 390 Eur. Be to, suinteresuotas asmuo P. S. 2022m. vasario 17 d. pervedė bendrovei 3 500 Eur (mokėjimo paskirtis –„paskola“), 2022 m. kovo 21 d. – 5 000 Eur, 2022 m. kovo 28 d. – 2 500 Eur, 2022 m. balandžio 14 d. – 200 Eur (mokėjimų paskirtyse nurodyta „finansinė pagalba“), 2022 m. lapkričio 23 d. – 6 Eur (mokėjimo paskirtis „skolos dengimui“). Nurodytos lėšos panaudotos darbo užmokesčiui, mokesčiams, skoloms apmokėti. Nustatytos aplinkybės nepagrindžia, kad bendrovė 2022 metais vykdė ūkinę komercinę veiklą, iš kurios būtų gavusi pajamas. Nurodytą išvadą pagrindžia taip pat ir tai, kad bendrovė, 2021 m. gruodžio 1 d. perduodamai dalį ilgalaikio turto savo vadovui ir nurašydama likusią jo dalį, neteko turto, būtinų jos veiklai vykdyti. Suinteresuotas asmuo pateikė į bylą 2021 metais atliktų darbų aktus, taip pat 2022 m. sausio 4 d. atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą, pagal pastaruosius dokumentus bendrovė pastatė pavėsinę pagal A. I. užsakymą. Suinteresuotas asmuo P. S. atskirajame skunde nurodo, kad bendrovė galėjo vykdyti veiklą, išsinuomodama įrankius, samdydama subrangovus, bet tai patvirtinančių duomenų (2022 metais sudarytų įrangos nuomos, rangos sutarčių, mokėjimų pagal tokias sutartis, užsakymų, kitų atliktų darbų aktų, sąskaitų, gautų pajamų) nepateikia. Pateikta į bylą 2021 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaita faktūra ir apmokėjimo kvitas patvirtina, kad bendrovė dar iki 2021 m. gruodžio 1 d. sandorio sudarymo buvo išsinuomojusi šlifavimo mašiną, bet nepatvirtina, kad ją nuomojo ir vėliau. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrovė 2021 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki.

60. Atskirojo skundo argumentai, kad bendrovė 2021 m. gruodžio 1 d. nebuvo skolinga VSDFV, jos turtas nebuvo areštuotas, ji turėjo tik pradelstą 13 792,40 Eur įsipareigojimą savo vadovui, savaime nepagrindžia bendrovės mokumo. Tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi pareiškėjai iš bendrovės priteistas 44 812,32 Eur turtinės žalos atlyginimas, 6 proc. procesinės palūkanos ir 1 785,83 Eur bylinėjimosi išlaidos, negalėjo sukelti bendrovės nemokumo, nes ji 2021 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų ir 2022 metais nebevykdė veiklos.

Dėl sąlygų pripažinti juridinio asmens bankrotą tyčiniu

61. JANĮ 70 straipsnyje reglamentuotas bankroto pripažinimas tyčiniu. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).

62. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

63. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

64. Bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu nustačius, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-612-407/2024, 32 punktas).

65. JANĮ 70 straipsnyje įtvirtintas tyčinio bankroto teisinis reglamentavimas iš esmės atitinka šio instituto teisinį reglamentavimą iki JANĮ įsigaliojimo galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, pagal kurią bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu tik jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016, 30 punktas; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017, 15 punktas; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024, 34 punktas).

66. Kasacinio teismas yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017, 15 punktas)

67. Sprendžiant dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios bendrovės sudarytais sandoriais bei kitokia šios bendrovės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama bendrovės nemokumo. Tais atvejais, kai bendrovė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios bendrovės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti bendrovės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų bendrovei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 28 punktas; 15 punktas; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024, 37 punktas).

68. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė pripažinti bankrotą tyčiniu, nes bendrovė ir jos vadovas 2021 m. gruodžio 1 d. sudarė sandorį, po kurio bendrovė nebegalėjo vykdyti savo veiklos. Be to bendrovė perdavė turtą už mažesnę, negu rinkos, kaina. Suinteresuotas asmuo teigia, kad turtas naudotas 16–26 metus, buvo nudėvėtas, vertės neturėjo.

69. Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad vienintelio akcininko ir vadovo sprendimas perduoti UAB „KORINAS“ ilgalaikį turtą, kuris buvo vienintelė priemonė leidusi bendrovei vystyti savo veiklą ir gauti pajamas, už ilgą laiką negrąžintą kreditą, vykstant bendrovės ir pareiškėjos teisminiams ginčams, neleidžia teigti, kad P. S., kaip bendrovės savininkas ir kreditorius, veikė sąžiningai juridinio asmens ir kitų kreditorių atžvilgiu. 2021 m. gruodžio 1 d. sandoriu sumažintas bendrovės turtas. Bendrovės 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, ji turėjo 15 786 Eur vertės turtą. Sudarius 2021 m. gruodžio 1 d. sandorį, bendrovės turto vertė sumažėjo iki 4 843,08 Eur. Tą pačią dieną nurašius dalį ilgalaikio bendrovės turto, jo liko tik už 1 408,77 Eur. Akcentuotina ir tai, kad 2021 m. gruodžio 1 d. sandoriu buvo perleistas bendrovės turtas, kuris buvo skirtas jos ūkinei–komercinei veiklai vykdyti. Nelikus turto, bendrovė negalėjo vykdyti veiklos ir gauti pajamų, buvo nutrauktos bendrovės ir jos darbuotojų darbo sutartys.

70. Suinteresuotas asmuo P. S. atskirajame skunde nurodo ilgalaikio turto įsigijimo metus, pradinę vertę, nusidėvėjimą ir likutinę vertę, už kurią jam buvo perduotas turtas. Nurodyti duomenys užfiksuoti bendrovės ir vadovo 2021 m. gruodžio 1 d. priėmimo–perdavimo aktuose. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme suinteresuotas asmuo pateikė UAB „Turto valdymas“ 2024 m. rugsėjo 23 d. konsultaciją dėl galimos turto pardavimo kainos, kurioje nurodyta, jog viso kilnojamo turto, perduoto suinteresuotam asmeniui, rinkos pardavimo kaina 2021 m. gruodžio 1 d. galėjo būti 4 640 Eur. Nurodytą konsultaciją Lietuvos apeliacinis teismas įvertino 2024 m. gruodžio 17 d. nutartyje, todėl šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pakartotinai jos nevertina (civilinė byla Nr. e2-996-798/2024). Nurodytoje byloje apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių kilusį ginčą dėl P. S. 2021 m. gruodžio 1 d. perduoto bendrovės ilgalaikio turto rinkos ir likutinės verčių, pasiūlė suinteresuotiems asmenims pasinaudoti teise prašyti teismo skirti ekspertizę arba kreiptis į atitinkamos srities specialistus, siekiant išsiaiškinti įrangos, įrenginių, mašinų, traktorių retrospektyvios rinkos ir likutinės verčių nustatymo; taip pat pateikti teismui priėmimo–pardavimo aktais perduoto ilgalaikio (materialioj) materialiojo turto pirminius (įsigijimo, naudojimo, nusidėvėjimo iki perdavimo momento) dokumentus.

71. Suinteresuotas asmuo pateikė į bylą UAB „Turto valdymas“ 2025 m. sausio 10 d. paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 23 d. konsultacijoje dėl galimos turto pardavimo kainos įvertino galimą turto pardavimo kainą 2021 m. gruodžio 1 d. Rašte taip pat nurodyta, kad pagal turimus duomenis neįmanoma atlikti objektyvaus ir profesionalaus turto vertinimo. Suinteresuotas asmuo taip pat pateikė į bylą ilgalaikio turto apskaitos korteles, kuriose užfiksuotas turto nusidėvėjimas. Suinteresuotas asmuo teigia, kad byloje nenustatyta, kada, kur ir kokią veikiančią įrangą matė pareiškėja. Pareiškėja teigia, kad lankėsi bendrovės sandėliuose ir matė veikiančią įrangą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo neįrodė, kad bendrovės perduoto turto vertė (likutinė vertė) atitinka jo rinkos kainą. Suinteresuotas asmuo neišsaugojo jam perduoto bendrovės turto, todėl nėra galimybės nustatyti tikrosios jo rinkos vertės. Byloje tai pat nėra duomenų, kad bendrovės vadovui perduotas turtas buvo priduotas į metalo laužą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų apie kokius nors užfiksuotus suinteresuotam asmeniui perduoto turto trūkumus, t. y. turto 2021 m. gruodžio 1 d. priėmimo ir perdavimo aktuose neužfiksuota, kad turtas (transporto priemonė, įranga, įrankis) turi trūkumų (neveikia, sugedusi kokia nors detalė ar jos trūksta). Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad bendrovė perdavė vadovui ilgalaikį turtą be trūkumų. Įprastai bendrovių naudojamo turto vertė, apskaičiuota įvertinus jo nusidėvėjimą, būna mažesnė negu tokio turto rinkos vertė. Tai patvirtina pareiškėjos pateikti į bylą duomenys iš interneto svetainių „skelbiu.lt“, „autoplius.lt“ apie panašaus turto rinkos vertę. Suinteresuotas asmuo su ja nesutinka, bet nepateikia duomenų apie jam perduoto turto rinkos vertę ar kad pareiškėjos pateikti duomenys yra neteisingi ir dėl to negalima jais remtis. Suinteresuotas asmuo teigia, kad turtas nėra analogiškas, bet nepateikė į bylą duomenų, už kokią rinkos kainą parduodamas toks pats, kaip ir perduotas, turtas nurodytose ar kitose interneto svetainėse. Atskirojo skundo argumentai, kad turtas perduotas 30 proc. mažesne verte negu buvo įsigytas, turtas buvo 16–26 metus naudotas, nepagrindžia, kad jis buvo perduotas už jo rinkos vertę.

72. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 104 punktas). Suinteresuoti asmenys nepateikė kitų duomenų, kurie paneigtų pareiškėjos pateiktus duomenis apie panašaus turto vertę ir pirmosios instancijos teismo išvadą, kad 2021 m. gruodžio 1 d. susitarimu turtas perduotas mažesne negu rinkos kaina.

73. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, daro išvadą, kad bendrovės ir suinteresuoto asmens P. S. 2021 m. gruodžio 1 d. sudarytas sandoris buvo lemiamas veiksnys bendrovės mokumui ir gyvybingumui. Bendrovė, perdavusi turtą, toliau nebegalėjo tęsti veiklos ir iš jos gauti pajamų. Bendrovėje neliko kitų darbuotojų, išskyrus jos vadovą. Bendrovės turtinė padėtis pablogėjo. Ji 2022 metais gavo tik 7 070,72 Eur pajamų ir patyrė 25 106,75 Eur išlaidų. Bendrovės mokumas nebuvo atkurtas. Pagal BUAB „KORINAS“ 2021 metų balansą bendrovė 2021 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, turėjo 18 774 Eur įsipareigojimų, kurie viršijo trumpalaikio turto vertę (15 786 Eur). Taigi, bendrovės vadovas, žinodamas, kad bendrovė dirba nuostolingai, turėjo kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo. Suinteresuotas asmuo P. S., sudarydamas su bendrove 2021 m. gruodžio 1 d. susitarimą, kuriuo jam perduotas bendrovės turtas, taip pat priimdamas sprendimą nurašyti bendrovės ilgalaikį turtą, siekė išvengti bendrovės įsipareigojimų įvykdymo kreditoriams. Suinteresuoto asmens P. S. veiksmus, sąmoningai blogai valdant bendrovę, mažinant jos turtą, ir bendrovės nemokumą sieja priežastinis ryšys. Nors 2021 m. gruodžio 1 d. suinteresuotas asmuo P. S. buvo vienintelis bendrovės kreditorius, kurio reikalavimai buvo pradelsti, jis žinojo, kad teisme nagrinėjamas pareiškėjos ir bendrovės ginčas. Nurodytų sandorių sudarymas, kuriais sumažintas bendrovės turtas, apribojama galimybė toliau vykdyti veiklą, nes jai vykdyti bendrovė nebeturi priemonių, laikytini tyčiniais bendrovės vadovo veiksmais. Nagrinėjamu atveju bendrovės nemokumas negali būti laikomas verslo nesėkme, nes jį sukėlė sąmoningi bendrovės vadovo veiksmai. Dėl to bendrovės bankrotas buvo tyčinis (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 2 punktai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

74. Nemokumo administratorius atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus pareiškėjos prašymą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, bylinėjimosi išlaidos turėjo atlyginti suinteresuotas asmuo P. S., kurio veiksmais sukeltas tyčinis bankrotas. Pareiškėja prašo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo P. S. nepateikė atsiliepimo į BUAB „KORINAS“ nemokumo administratoriaus atskirąjį skundą.

75. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendrovės tyčinis bankrotas sukeltas suinteresuoto asmens P. S. veiksmais. Kadangi nurodytas suinteresuotas asmuo sąmoningai prisidėjo prie bendrovės bankroto, jis turi atlyginti byloje dalyvaujančių asmenų, kurių interesai priešingi, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje nekilo šalių ginčo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas jo nevertina. Dėl to pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ne iš BUAB „KORINAS“ administravimui skirtų lėšų, bet iš suinteresuoto asmens P. S. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

76. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

77. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus teisinius argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, kuriose reglamentuotas juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu. Dėl to ši apskųstos nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, o suinteresuoto asmens P. S. atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra pagrindas ją panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl suinteresuoto asmens BUAB „KORINAS“ atskirasis skundas tenkinamas, nutarties dalis pakeičiama, nurodant, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ne iš BUAB „KORINAS“ administravimui skirtų lėšų, bet iš suinteresuoto asmens P. S..

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 13 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjai D. Š. iš suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „KORINAS“ administruoti skirtų lėšų priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir šią dalį išdėstyti taip:

„Priteisti pareiškėjai D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens P. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą“.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.