- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-09
- Bylos Nr.
- e2-472-910/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00166-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Tomas Venckus, Laima Ribokaitė
- Suinteresuotas asmuo
- D. Š.
- Kreditorius
- P. S.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus P. S. finansinis reikalavimas atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Korinas“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Korinas“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratoriumi paskirtas P. V. (toliau – ir nemokumo administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 28 d.
2. Nemokumo administratorius 2023 m. kovo 15 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Korinas“ kreditorių finansinius reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi patvirtino BUAB „Korinas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tarp jų – ir kreditoriaus P. S. 1 298,02 Eur dydžio finansinį reikalavimą, tenkintiną pirmąja eile, bei 11 000 Eur dydžio finansinį reikalavimą, tenkintiną antrąja eile.
4. Teismas, atsižvelgdamas į nemokumo administratoriaus nurodytas aplinkybes, remdamasis tuo, kad prašyme nurodytų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumas yra patikrintas nemokumo administratoriaus, padarė išvadą, kad prašymas patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus yra pagrįstas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatoms, todėl tenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Suinteresuotas asmuo D. Š. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties dalį dėl kreditoriaus P. S. pirmosios ir antrosios eilės finansinių reikalavimų patvirtinimo ir klausimą ginčo tvarka išspręsti iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Bendrovės direktorius ir vienintelis jos akcininkas P. S., kuris inicijavo bankroto bylą, nei su 2022 m. gruodžio 12 d. jo pareiškimu teismui, nei su 2023 m. kovo 9 d. patikslintu finansiniu reikalavimu nemokumo administratoriui nepateikė dokumentų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad P. S. nurodyto dydžio bendrovės skola (1 298,02 Eur + 11 000 Eur = 12 298,02 Eur) jam yra reali ir pagrįsta.
5.2. Byloje esantys bendrovės banko sąskaitos išrašai, pirma, yra beveik neįskaitomi, antra, pateikti tik už du mėnesius, t. y. 2022 m. vasarį ir kovą. Pateiktuose dokumentuose mokėjimų paskirtis – neįskaitoma, be to, nepateikta jokių rašytinių įrodymų, kokiu teisiniu pagrindu jie atlikti. Nesant banko sąskaitos išrašų už visus finansinius metus iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nėra galimybės daryti išvadą, kad nurodytų sumų bendrovė nesumokėjo P. S. iki bankroto bylos iškėlimo. Be to, neaišku, ar aptariamos piniginės lėšos yra bendrovės pinigai, ar asmeninės P. S. piniginės lėšos.
5.3. Byloje nėra duomenų, rašytinių įrodymų, kad P. S. faktiškai nebuvo mokamas darbo užmokestis. Bendrovėje, kurios pagrindinis verslas – statybos ranga, bet kokia veikla buvo tiesiog nutraukta, nebuvo siekiama gauti kokių nors pajamų, todėl nesuprantama, kodėl darbo santykiai buvo tęsiami.
Atsiliepimas
6. Pareiškėjas (kreditorius) P. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
6.1. Kadangi įmonė privalo turėti vadovą, o santykių su vadovu forma pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 4 dalį yra darbo sutartis, tai akivaizdu, kad, atleidžiant vadovą, jam negalėjo būti neapskaičiuotos atleidimo metu mokėtinos su darbo santykiais susijusios sumos.
6.2. Pagal BUAB „Korinas“ buhalterinės apskaitos duomenis atleidimo dieną P. S. buvo apskaičiuotas darbo užmokestis už du mėnesius (420 Eur x 2 mėn.), nes pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 62 straipsnio 4 dalį atleidžiamiems darbuotojams išmokama dviejų jų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. Taip pat P. S. apskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas už trejus metus (420 Eur x 3 mėn.). Taigi P. S. apskaičiuota iš viso 2 100 Eur su darbo santykiais susijusi suma, kuri yra pagrįsta teisės aktais ir kurios nepaneigia apeliantės deklaratyvios prielaidos.
6.3. Viena iš BUAB „Korinas“ kreditorių yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba su 446,67 Eur finansiniu reikalavimu. Apeliantė šio finansinio reikalavimo neginčijo, o šis susidarė būtent dėl P. S. atleidimo metu apskaičiuotų jam mokėtinų su darbo santykiais susijusių išmokų.
6.4. P. S. 11 000 Eur dydžio finansinis reikalavimas yra pagrįstas pirminiais dokumentais ir BUAB „Korinas“ buhalterinės apskaitos duomenimis: P. S. banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. išeinančių ir įeinančių operacijų su BUAB „Korinas“ išrašu; BUAB „Korinas“ buhalterinės apskaitos duomenimis; BUAB „Korinas“ banko sąskaitos išrašu.
6.5. P. S. iki pat bankroto bylos iškėlimo skolino pinigus įmonei, kad ši galėtų atsiskaityti su kreditoriais – Valstybine mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, įmonės buhaltere.
7. Atsakovė BUAB „Korinas“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
7.1. Darbo sutartis su P. S. buvo nutraukta 2023 m. vasario 22 d. pagal DK 62 straipsnio 2 dalį (dėl darbdavio bankroto). Taigi darbo santykiai tęsėsi iki darbo sutarties nutraukimo dienos. Iš skolos, susijusios su darbo santykiais, apskaičiavimo dokumentų matyti, kad UAB „Korinas“ skola P. S. yra 1 298,02 Eur.
7.2. P. S. pateikė rašytinius įrodymus, kad paskolino UAB „Korinas“ 11 000 Eur, atlikdamas bankinius pavedimus į įmonės banko sąskaitą. Pateiktas reikalavimas buvo sutikrintas su įmonės buhalterinės apskaitos duomenimis ir juos atitiko. Iš UAB „Korinas“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad mokėjimo pavedimai buvo atlikti į UAB „Korinas“ banko sąskaitą. Paskolintos piniginės lėšos P. S. nebuvo grąžintos, todėl pateiktas ir teismo patvirtintas finansinis reikalavimas yra pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – „www.rekvizitai.lt“ duomenis apie UAB „Korinas“, o pareiškėjas (kreditorius) P. S. ir atsakovė BUAB „Korinas“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, su atsiliepimais į atskirąjį skundą – pažymą apie apskaičiuotas su darbo santykiais susijusias išmokas, atleidžiant P. S. dėl bankroto, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-565-464/2022, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos reikalavimo pagrindimą ir „www.rekvizitai.lt“ išrašą su BUAB „Korinas“ skolų informacija, P. S. banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. išeinančių ir įeinančių operacijų su BUAB „Korinas“ išrašą, BUAB „Korinas“ buhalterinės apskaitos duomenis iš Didžiosios knygos, BUAB „Korinas“ banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. išrašą.
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
10. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, spręsdamas, ar yra pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021, kt.).
11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės, pareiškėjo ir atsakovės pateiktais naujais įrodymais, prieina prie išvados, kad pareiškėjo pateiktas įrodymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-565-464/2022) yra Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esanti informacija, su kuria, esant poreikiui, teismas gali susipažinti pats (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl jį atsisakoma priimti. Tuo tarpu kiti bylos dalyvių pateikti nauji įrodymai (juose esanti informacija) yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir gali būti aktualūs sprendžiant dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo patvirtinimo. Bylos dalyviai neturėjo galimybės šių duomenų pateikti anksčiau, nes pirmosios instancijos teismas pareiškėjo finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą išsprendė rašytinio proceso tvarka, laikydamas, kad dėl jo nėra ginčo. Aptariamų duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, nes byloje dalyvaujantys asmenys iki atskirojo skundo išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos turėjo galimybę pateikti savo atsikirtimus dėl šių dokumentų. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės, pareiškėjo ir atsakovės pateikti nauji rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo patvirtinimo pagrįstumo.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patvirtintas pareiškėjo (kreditoriaus) P. S. 1 298,02 Eur dydžio finansinis reikalavimas, tenkintinas pirmąja eile, ir 11 000 Eur dydžio finansinis reikalavimas, tenkintinas antrąja eile, atsakovės BUAB „Korinas“ bankroto byloje. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimas nemokumo (bankroto) byloje.
Dėl P. S. finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo
15. Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).
16. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys). Pagal JANĮ 42 straipsnio 3 dalį teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021, 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, jog teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Dėl to finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Kreditoriaus pareikštų reikalavimų pirminį patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
19. Jau nurodyta, kad nemokumo administratoriaus neginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo procesas pagal savo teisinę prigimtį yra panašus į pareikšto ieškinio nagrinėjimą. Kita vertus, neginčijamiems reikalavimams patvirtinti netaikomos tokios taisyklės, kokiomis vadovaujamasi nagrinėjant civilinę bylą ginčo teisena. Atsižvelgdamas į neginčijamų finansinių reikalavimų patvirtinimo specifiką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs kreditoriaus atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria be nagrinėjimo iš esmės teisme buvo patvirtinti kito kreditoriaus finansiniai reikalavimai, ir nustatęs, kad yra pagrindas sutikti su atskiruoju skundu, pats gali panaikinti skundžiamą nutartį ar jos dalį. Kadangi teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, o proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymasis ypač svarbus, norint pasiekti vieną iš esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti patvirtintų pagrįstų kreditorių finansinių reikalavimų, todėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto suteikiama teisė atskirąjį skundą gavusiam teismui pačiam panaikinti skundžiamą nutartį, turi būti taikoma bankroto procese, skundžiant nutartį dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).
20. Sistemiškai aiškinant JANĮ 41 ir 42 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūrą teisme, taip pat atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus, kuriuose prabrėžiama kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūros reikšmė bankroto procese, darytina išvada, kad tais atvejais, kai nemokumo administratorius pateikia teismui tvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus ir juos patvirtinančius įrodymus, teismas, atlikęs preliminarų įrodymų vertinimą, ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos rašytinio proceso tvarka patvirtina kreditorių reikalavimus (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Tokio aiškinimo laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1679-241/2018; 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020, kt.).
21. Nagrinėjamu atveju apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtinti šių BUAB „Korinas“ kreditorių reikalavimai: P. S. 1 298,02 Eur dydžio finansinis reikalavimas, tenkintinas pirmąja eile (susijęs su darbo santykiais); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 446,67 Eur dydžio finansinis reikalavimas, tenkintinas pirmąja eile, akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ 24,49 Eur dydžio finansinis reikalavimas, tenkintinas antrąja eile, D. Š. 51 301,49 Eur dydžio finansinis reikalavimas, tenkintinas antrąja eile, P. S. 11 000 Eur dydžio finansinis reikalavimas, tenkintinas antrąja eile. Iš nemokumo administratoriaus prašymo dėl šių kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo ir apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad nurodyti kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti kaip neginčijami, pirmosios instancijos teismui remiantis tuo, jog į bylą yra pateikti įvardytus reikalavimus patvirtinantys dokumentai, o nemokumo administratorius šių reikalavimų neginčija.
22. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) D. Š. atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintus kreditoriaus P. S. 1 298,02 Eur dydžio finansinį reikalavimą, tenkintiną pirmąja eile, ir 11 000 Eur dydžio finansinį reikalavimą, tenkintiną antrąja eile, nurodydama tai, kad: P. S. nėra pateikęs įrodymų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog bendrovės skola jam yra reali ir pagrįsta; pateikti bendrovės banko sąskaitos išrašai yra beveik neįskaitomi, be to, tik už du mėnesius, t. y. 2022 m. vasarį ir kovą; pateiktuose dokumentuose mokėjimų paskirtis – neįskaitoma, be to, nepateikta jokių rašytinių įrodymų, kokiu teisiniu pagrindu jie atlikti; nesant banko sąskaitos išrašų už visus finansinius metus iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nėra galimybės daryti išvadą, kad nurodytų sumų bendrovė P. S. nesumokėjo iki bylos iškėlimo; neaišku, ar aptariamos piniginės lėšos yra bendrovės pinigai, ar asmeninės P. S. lėšos; nėra duomenų, rašytinių įrodymų, kad P. S. bendrovėje faktiškai nebuvo mokamos su darbo santykiais susijusios išmokos.
23. Pareiškėjas (kreditorius) P. S. ir atsakovė BUAB „Korinas“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, atsiliepimuose į apeliantės atskirąjį skundą nurodo, kad su darbo santykiais susijusios sumos P. S. apskaičiuotos pagal teisės aktus, o 11 000 Eur dydžio finansinis reikalavimas yra pagrįstas pirminiais dokumentais ir BUAB „Korinas“ buhalterinės apskaitos duomenimis: P. S. banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. išeinančių ir įeinančių operacijų su BUAB „Korinas“ išrašu; BUAB „Korinas“ buhalterinės apskaitos duomenimis; BUAB „Korinas“ banko sąskaitos išrašu.
24. Taigi nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl P. S. finansinių reikalavimų, pareikštų BUAB „Korinas“ nemokumo (bankroto) byloje, pagrįstumo. Šios nutarties 20 punkte nurodyta, kad, kilus ginčui dėl tam tikro kreditoriaus finansinio reikalavimo, teismas tokio reikalavimo tvirtinimo klausimą turi nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlikti išsamų įrodymų tyrimą. Nemokumo administratorius su prašymu dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo į BUAB „Korinas“ bankroto bylą pateikė dokumentus, kuriais grindžiamas P. S. finansinis reikalavimas (banko sąskaitos išrašus), tačiau apskųstoje pirmosios instancijos teismo nutartyje apie šiuos duomenis nepasisakyta, t. y. nebuvo vertinta, ar nemokumo administratoriaus pateikti tvirtinti finansiniai reikalavimai atitinka juos pagrindžiančius duomenis, ar jų pakanka reikalavimų faktiniam dydžiui nustatyti. 1 298,02 Eur dydžio finansinis reikalavimas, susijęs su darbo santykiais, buvo patvirtintas vadovaujantis nemokumo administratoriaus prašyme nurodytais argumentais, pirmosios instancijos teismui neanalizavus teisinio reglamentavimo, nesant konkrečių reikalavimą pagrindžiančių įrodymų. Dėl 11 000 Eur dydžio finansinio reikalavimo, kildinamo iš bendrovei suteiktos paskolos, pažymėtina tai, kad iš BUAB „Korinas“ banko sąskaitos išrašų, pateiktų su atskiruoju skundu, matyti, jog P. S. mokėjimų bendrovei paskirtyje buvo nurodyta „paskola“, „pervedimas“, „finansinė pagalba“. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokiu teisiniu pagrindu P. S. pervedė BUAB „Korinas“ pinigines lėšas.
25. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino P. S. finansinių reikalavimų pagrįstumo, apskųsta nutarties dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Ta aplinkybė, kad ginčas atsirado kilo tik po apskųstos nutarties priėmimo, t. y. apeliantei pateiktus atskirąjį skundą, nepašalina pirmosios instancijos teismo pareigos P. S. finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimą išspręsti pagal ginčo teisenos taisykles. Jau nurodyta, kad pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą, gali pats pasinaikinti skundžiamą nutartį.
26. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010, kt.).
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų, pagrindžiančių (paneigiančių) BUAB „Korinas“ kreditoriaus P. S. pareikštų finansinių reikalavimų, tyrimas ir vertinimas. Apeliacinėje instancijoje pirmą kartą iš esmės tiriant ir vertinant P. S. finansinius reikalavimus pagrindžiančius (paneigiančius) įrodymus bei pasisakant dėl apeliantės, pareiškėjo bei atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas pakeistų pirmosios instancijos teismą. Taip būtų paneigta ginčo šalių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria patvirtinti pareiškėjo pirmosios ir antrosios eilės finansiniai reikalavimai, šių reikalavimų, kuriuos ginčija viena iš bendrovės kreditorių, patvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
28. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų ir juos argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
29. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, nulemtą to, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, netyrė ir nevertino esminių aplinkybių (įrodymų), kurios (-ie) yra reikšmingi, sprendžiant dėl P. S. finansinių reikalavimų BUAB „Korinas“ bankroto byloje pagrįstumo, konstatuoja, jog dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patvirtintas P. S. 1 298,02 Eur dydžio finansinis reikalavimas, tenkintinas pirmąja eile, ir 11 000 Eur dydžio finansinis reikalavimas, tenkintinas antrąja eile, panaikinama ir šių finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagal ginčo teisenos taisykles (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
30. Apeliantės (suinteresuoto asmens) atskirąjį skundą iš esmės patenkinus (apskųstą nutarties dalį panaikinus), jai grąžinamas 2023 m. kovo 30 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu sumokėtas 54 Eur dydžio žyminis mokestis už atskirąjį skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
31. Panaikinus apskųstą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį ir P. S. finansinių reikalavimų patvirtinimo BUAB „Korinas“ bankroto byloje klausimą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas P. S. 1 298,02 Eur dydžio finansinis reikalavimas, tenkintinas pirmąja eile, ir 11 000 Eur dydžio finansinis reikalavimas, tenkintinas antrąja eile, panaikinti ir P. S. finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti apeliantei D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pagal 2023 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymą sumokėtą 54 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą.