- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-07
- Bylos Nr.
- eB2-270-739/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00166-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- kreditoriui P
- Kreditorius
- P. S., D. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- kreditorės D
- Advokatai
- Giedrė Gudžiūnaitė, Vytautė Ladigaitė
- Kategorijos
atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Korinas“ nemokumo administratoriui Pauliui Vinkleriui,
viešame teismo posėdyje mišriu nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo kreditoriaus P. S. pareiškimą atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Korinas“, suinteresuotam asmeniui kreditorei D. Š. dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreditorius P. S. (toliau – ir pareiškėjas, ir kreditorius) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB, ir BUAB) „Korinas“ nemokumo administratoriui Pauliui Vinkleriui (toliau – ir nemokumo administratorius) pateikė prašymą dėl 12 298, 02 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Korinas“ bankroto byloje. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi tenkino nemokumo administratoriaus prašymą dėl BUAB „Korinas“ kreditorių, tarp jų ir kreditoriaus P. S., reikalavimų patvirtinimo. Suinteresuotas asmuo - bankrutuojančios UAB „Korinas“ kreditorė D. Š. (toliau – ir suinteresuotas asmuo, ir kreditorė) atskiruoju skundu apskundė teismo nutarties dalį dėl P. S. reikalavimo patvirtinimo Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties dalį dėl P. S. reikalavimo patvirtinimo panaikino ir klausimą perdavė spręsti Panevėžio apygardos teismui iš naujo.
Atsiliepimas
2. Kreditorius P. S. atsiliepime į suinteresuoto asmens D. Š. atskirąjį skundą bei teismo posėdyje jis ir jo atstovė paaiškino, kad P. S. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Korinas“ šioje bendrovėje pagal darbo sutartį dirbo direktoriumi 4 val. per dieną. Atleidžiant jį iš darbo buvo apskaičiuotos jam priklausančios su darbo santykiais susijusios išmokos: 1) pagal Darbo kodekso 62 str.4 d. atleidžiamam darbuotojui išmokama dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka (840 Eur); 2) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas už 3 metus (1260 Eur), iš viso jam buvo priskaičiuota 2100 Eur mokėtinų su darbo santykiais susijusių sumų, iš kurių atskaičius mokėtinus mokesčius, bendra jam mokėtina suma sudarė 1298,02 Eur, taip pat buvo apskaičiuotos socialinio draudimo išmokos Valstybinio socialinio draudimo fondui, kurios sudarė 446 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kreditorius ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad dėl civilinės bylos, kurios šalimis buvo UAB „Korinas“ ir D. Š. (teismų informacinės sistemos duomenimis tai: Panevėžio apygardos teismo civ. byla Nr. e2-254-252/2021, Lietuvos apeliacinio teismo civ. byla e2A-565-464/2022, toliau - ir civilinė byla), UAB „Korinas“ patyrė nuostolius, kurių padengimui bei atsiskaitymams su valstybės biudžetu, valstybinio socialinio draudimo biudžetu, darbuotojais ir pan. buvo reikalingos lėšos, todėl P. S. bankiniais pavedimais pervedė šias pinigų sumas bendrovės nuostoliams padengti ir atsiskaitymams: 2022 m. vasario 17 d. - 3500 Eur; 2022 m. kovo 21 d. - 5000 Eur; 2022 m. kovo 28 d. - 2500 Eur. P. S. nurodyti pavedimai buvo atlikti banke, jam pačiam davus atitinkamus nurodymus dėl piniginių pervedimų atlikimo. P. S. teigė, kad prieš tai nurodytais piniginių lėšų pervedimais bendrovei jis suteikė 11 000 Eur bendros sumos paskolas, jis tikėjosi pervestus pinigus susigrąžinti, jei civilinės bylos baigtis bus palanki bendrovei. Dėl 2022 m. kovo 21 d. ir 2022 m. kovo 28 d. atliktuose mokėjimo pavedimuose nurodytos jų tikslinės paskirties – „finansinė pagalba“ P. S. paaiškino, kad taip įrašė banko darbuotojai. Taip pat P. S. paaiškino, kad bendrovė nutraukė ūkinę veiklą, nes nebegalėjo jos vykdyti dėl prieš tai nurodytos civilinės bylos bei iš dalies ir dėl to, kad pabrango mediena.
Šalies argumentai
4. P. S. atstovė paaiškino, kad kreditoriaus reikalavimas yra pagrįstas, nes su darbo santykiais susijusios išmokos yra apskaičiuotos, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. sausio 1 d. šalyje nustatyta 840 Eur dydžio minimali mėnesinė alga, kuri privalomai turėjo būti taikoma jo atleidimo momentu apskaičiuojant su darbo santykiais susijusias išmokas. Šios išmokos P. S. nebuvo išmokėtos, nuo jų buvo apskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Finansinis reikalavimas dėl 11 000 Eur sumos yra pagrįstas byloje esančiais dokumentais, patvirtinančiais, kad P. S. bendrovei suteikė paskolas, pinigų pervedimą bendrovei patvirtina banko išrašai, pervestos sumos bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose apskaitytos kaip bendrovės įsipareigojimai, UAB „Korinas“ bankroto byloje pateiktame balanse P. S. nurodytas kreditoriumi, o į bendrovės mokėtinas sumas ir įsipareigojimus įskaičiuotos ir P. S. suteiktos paskolos. Kreditorius P. S. ir jo atstovė prašo patvirtinti finansinį reikalavimą visa apimtimi ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Nemokumo administratorius paaiškino, kad pateikė visus dokumentus, susijusius su prašomu tvirtinti kreditoriaus P. S. reikalavimo pagrįstumu. Nemokumo administratoriaus nuomone, nėra kliūčių P. S. reikalavimo patvirtinimui.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo 2023 m. birželio 16 d. teismo posėdyje suinteresuotas asmuo kreditorė D. Š., taip pat šiame ir 2023 m. birželio 30 d. teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovė paaiškino, kad nėra pagrindo P. S. bendrovei pervestų pinigų pripažinti paskolomis, nes su bendrove nebuvo sudarytos rašytinės paskolos sutartys, pervestos piniginės lėšos nurodytos kaip bedrovės akcininko finansinė pagalba bendrovei, todėl bendrovė neturėjo pagrindo jas savo buhalterinėje apskaitoje apskaityti kaip skolą P. S.. Tokio nepagrįsto P. S. reikalavimo patvirtinimas sumažina suinteresuotam asmeniui - kreditorei D. Š. jos reikalavimo patenkinimo galimybę. Atstovė paaiškino, kad P. S. dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Korinas“ kreipėsi tuomet, kai D. Š. pateikė priverstiniam vykdymui vykdomąjį raštą dėl prieš tai nurodytoje civilinėje byloje jai iš UAB „Korinas“ priteistos sumos išieškojimo. Todėl, kaip buvo galima suprasti iš suinteresuoto asmens atstovės, ji mano, kad UAB „Korinas“ iš anksto ruošėsi bankroto bylos iškėlimui, taip siekdamas išvengti teismo sprendimu iš UAB „Korinas“ priteistos skolos D. Š. mokėjimo. Taip pat suinteresuoto asmens atstovė mano, kad nepagrįstas yra ir P. S. reikalavimas, susijęs su darbo santykiais, nes jo darbo sutartis neatitinka teisės aktų reikalavimų, atlyginimas nėra aiškus. Suinteresuoto asmens atstovė prašo netvirtinti P. S. finansinio reikalavimo visa apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 42 straipsnio 1 dalį, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.
8. Kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas (JANĮ 41 straipsnio 1 dalis).
9. Byloje, remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartimi UAB „Korinas“ iškelta bankroto byla, UAB „Korinas“ nemokumo administratoriumi paskirtas Paulius Vinkleris. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 28 d.
10. Įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi buvo patvirtintas šioje byloje suinteresuoto asmens (kreditorės) D. Š. 51 301, 49 Eur reikalavimas, susidedantis iš 46 865,09 Eur antrąja eile pirmuoju etapu tenkinamo reikalavimo dalies ir 4 436 Eur antrąja eile antruoju etapu tenkinamo reikalavimo dalies. D. Š. reikalavimo pagrįstumą patvirtino Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis Nr.e2A-565-464/2022 ir jo pagrindu 2022 m. spalio 19 d. išduotas vykdomasis raštas, kuris buvo pateiktas priverstiniam vykdymui 2022 m. lapkričio 8 d., o raginimas jį vykdyti UAB „Korinas“ išsiųstas 2022 m. lapkričio 11 d. (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys: Panevėžio apygardos teismo civilinė byla dėl UAB „Korinas“ bankroto Nr.eB2-162-828/2023). Iš UAB „Korinas“ bankroto bylos duomenų nustatyta, kad P. S., kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, nurodė, jog bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais dėl civilinės bylos pralaimėjimo. Bendrovės debitoriumi P. S. nurodė D. Š., kurios skola bendrovei – 23 235, 97 Eur ( Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis Nr. e2A-565-464/2022), o atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad bendrovė turi mokų debitorių (D. Š.), iš kurio išieškojus bendrovei teismo sprendimu priteistą skolą, bus galima padengti tiek bendrovės administravimo išlaidas, tiek ir iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus.
11. Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020). Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
12. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad BUAB „Korinas“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2003 m. gruodžio 3 d. Pareiškėjas (kreditorius) P. S. nuo 1997 m. rugsėjo 11 d. buvo vienintelis bendrovės akcininkas ir nuo 1997 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. vasario 2 d. buvo UAB „Korinas“ vadovas.
13. Pareiškėjas (kreditorius) reikalaudamas patvirtinti 11 000 Eur dydžio finansinį reikalavimą, tenkinamą antrąja eile pirmuoju etapu, teigia, kad 11 000 Eur sumą sudaro jo asmeninėmis lėšomis bendrovei suteikta paskola.
14. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad sprendžiant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą viešasis interesas reikalauja, kad nebūtų patvirtintas nepagrįstas kreditoriaus reikalavimas, nes tokio reikalavimo patvirtinimas sumažina likusių kreditorių galimybes sulaukti, kad jų reikalavimas bus patenkintas. Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).Tačiau nėra viešojo intereso, kuris reikalautų teismą būti aktyviu siekiant užtikrinti, kad kreditorių reikalavimas būtų patvirtintas. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats. Jei neįrodytas kreditoriaus reikalavimas nebus patvirtintas, kitų kreditorių teisės tuo nebus pažeistos, skirtingai nei tuo atveju, jei būtų patvirtintas nepagrįstas reikalavimas – tai pažeistų likusių kreditorių teises.
15. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad P. S. iš savo banko sąskaitos pervedė lėšas į bendrovės banko sąskaitą: 2022 m. vasario 17 d. - 3500 Eur, mokėjimo paskirtį nurodydamas - „paskola“; 2022 m. kovo 21 d. - 5000 Eur, mokėjimo paskirtį nurodydamas - „pervedimas, finansinė pagalba“; 2022 m. kovo 28 d. - 2500 Eur, mokėjimo paskirtį nurodydamas - „finansinė pagalba“. Duomenų, kad nurodytas sumas bendrovė grąžino pareiškėjui byloje nėra.
16. Pareiškėjas teigia, jog visi nurodyti jo įnašai į bendrovės sąskaitą yra jo suteikta paskola bendrovei. Pareiškėjo paaiškinimais, jo atliekamų mokėjimų paskirtį įrašė banko darbuotojai. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad pinigines sumas pervedė bendrovės patirtų nuostolių, susijusių su civiline byla, kurioje priimtu sprendimu iš UAB „Korinas“ D. Š. buvo priteistos piniginės sumos, dengimui, taip pat atsiskaitymams su Valstybine mokesčių inspekcija, VSDF ir kitiems bendrovės įsipareigojimams vykdyti. Jis paaiškino, kad dėl civilinės bylos ir medienos pabrangimo buvo nutarta bendrovės ūkinės veiklos nebevykdyti, tačiau reikėjo padengti nuostolius, vykdyti eilinius mokėjimus, atsiskaitymus, todėl pareiškėjas mokėjimo pavedimais pervedė bendrovei 11 000 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad jis tikėjosi bendrovei pervestas sumas atgauti, jeigu apeliacinėje instancijoje, kur tuo metu buvo nagrinėjama prieš tai nurodyta civilinė byla, būtų buvęs priimtas UAB „Korinas“ palankus sprendimas.
17. Nagrinėjamoje byloje kita kreditorė D. Š. ginčija, kad P. S. piniginių lėšų pervedimai bendrovei sukūrė paskolos teisinius santykius, nes P. S. ir bendrovė nesudarė pagal įstatymą privalomų sudaryti rašytinių paskolos sutarčių, o P. S., būdamas vieninteliu bendrovės akcininku, savo piniginiais įnašais dengė bendrovės nuostolius, bendrovei susidūrus su finansiniais sunkumais, o ne suteikė bendrovei paskolas.
18. Nors pareiškėjas į teismo klausimą ar su bendrove buvo sudaręs rašytines paskolos sutartis atsakė, kad neprisimena, kad tokias sutartis sudarė, tačiau nemokumo administratorius patvirtino, kad jokios paskolos sutartys, sudarytos tarp P. S. ir UAB „Korinas“ jam perduotos nebuvo. Be to, paties P. S. nurodyta aplinkybė, kad jo atliktų mokėjimų paskirtį įrašė banko darbuotojai, netiesiogiai patvirtina rašytinių paskolos sutarčių nebuvimo faktą, tai yra pavedimai buvo atliekami nesiremiant jokiomis sutartimis.
19. Kilus ginčui dėl paskolos teisinių santykių, kiekvienu atveju būtina išaiškinti paskolinių teisinių santykių kilmę ir realumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnio 1 dalis nustato privalomą rašytinę fizinių asmenų paskolos, kurios suma didesnė negu 2000 Eur, formą. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sutartims tarp bendrovės ir visų jos akcijų savininko privaloma paprasta rašytinė forma. Be to, kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų bei sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn, bet ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H.-J. A. G. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-290/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. L. P., bylos Nr. 3K-3-544/2011; kt.).
20. Pagal CK 6.871 straipsni 3 dalį, rašytinės formos reikalavimą atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos davėjui. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl mokėjimo pavedimuose nurodytų sumų perdavimo bendrovei, tačiau pareiškėjas turi įrodyti paskolos gavėjo – bendrovės įsipareigojimą grąžinti jam tokią pat pinigų sumą, kuri buvo pervesta, tai yra privalo įrodyti paskolos teisinių santykių egzistavimą.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pinigų pervedimą į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).
22. Todėl, teismo vertinimu, pinigų mokėjimo dokumentai, tai yra byloje esantys banko išrašai, patvirtinantys 2022 m. kovo 21 d. ir 2022 m. kovo 28 d. pareiškėjo atliktus mokėjimus bendrovei, kuriuose įrašyta mokėjimo paskirtis – finansinė pagalba, savaime negali būti pripažinti atitinkančiais CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir pakankami įrodyti, kad tarp šalių buvo susiklostę teisiniai paskolos santykiai.
23. ABĮ 3 straipsnio 1 dalis nustatė, kad akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų. Pagal ABĮ 14 straipsnio 1 dalį, akcininkų teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrovės įstatai. ABĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą padengti bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais, tai akcininkai, balsavę „už“, privalo juos mokėti; akcininkai, kurie nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime arba balsavo prieš tokį sprendimą, turi teisę papildomų įnašų nemokėti. Nors byloje nėra pateiktas akcininko sprendimas padengti bendrovės nuostolius papildomais akcininko įnašais, tačiau vienintelio bendrovės akcininko veiksmai, įnešant į bendrovę finansines lėšas (7500 Eur) ir nurodant jų paskirtį - finansinę pagalbą, būtent tuo metu, kai bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, P. S. paaiškinimai teismo posėdyje, kad jis savo pinigines lėšas pervedė bendrovės nuostoliams padengti, eiliniams mokėjimams, atsiskaitymams vykdyti, šių iš vienintelio akcininko gautų lėšų kaip jo suteiktos finansinės pagalbos faktinis panaudojimas bendrovės veikloje nuostoliams padengti, atsiskaitymams vykdyti ( bendrovės banko sąskaitos 2022 m. sausio 1 d . – 2022 m. gruodžio 31 d. išrašas), leidžia teismui spręsti, kad labiau tikėtina, jog 2022 m. kovo 21 d. pervesdamas bendrovei 5000 Eur finansinę pagalbą ir 2022 m. kovo 28 d. 2500 Eur finansinę pagalbą, pareiškėjas šiuo atveju suteikė ne paskolą, o savo kaip bendrovės vadovo ir vienintelio akcininko įnašais dengė bendrovės nuostolius, kad būtų lėšų einamiesiems mokėjimams vykdyti ir pan. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad P. S. 2022 m. balandžio 14 d. taip pat atliko 200 Eur mokėjimą bendrovei, nurodydamas jos paskirtį – finansinė pagalba ir šio mokėjimo paskola bendrovei nelaiko. Taigi, nesant sudarytų įstatyme numatytos privalomos rašytinės formos paskolos sutarčių bei atsižvelgiant į 7500 Eur mokėjimuose nurodytą jų paskirtį, o pareiškėjui įrodinėjant, kad tai buvo paskolos, jam tenka rizika, kad aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas, gali nepavykti įrodyti.
24. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad piniginių lėšų, įvardintų finansine pagalba, pervedimas bendrovei turi būti kvalifikuojamas kaip paskolos teisiniai santykiai, nes bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose finansinė pagalba jų mokėjimo dokumentuose nurodytos lėšos buvo apskaitytos kaip bendrovės finansiniai įsipareigojimai, o UAB „Korinas“ vadovui ir vieninteliam akcininkui P. S. pateikus pareiškimą teismui dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, jos buvo įtrauktos į balansą kaip bendrovės mokėtinos sumos, P. S. buvo nurodytas kaip kreditorius, kuriam bendrovė skolinga šias sumas.
25. Pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnį, visos bendrovės ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais ir turi būti užregistruotos apskaitos registruose. Jau buvo nurodyta, kad UAB „Korinas“ vienintelis akcininkas P. S. pervedė bendrovei 7500 Eur (2022 m. kovo 21 d. - 5000 Eur ir 2022 m. kovo 28 d. - 2500 Eur). Iš teismui pateiktos UAB „Korinas“ Einamųjų sąskaitų ir atsiskaitymo knygos už 2022 metus duomenų nustatyta, kad knygos sąskaitoje 271 „Banko sąskaita“ įrašyta, jog 2022 m. kovo 31 d. yra gauta „ fin. parama“ – 7500 Eur, kuri knygos sąskaitoje Nr. 4428 „Kiti finansiniai įsipareigojimai“ jau yra įrašyta kaip „suteikta paskola“. Tačiau finansinės apskaitos įrašai turi būti patvirtinami pirminiais apskaitos dokumentais, todėl siekiant įrodyti finansinės apskaitos dokumentuose padarytų įrašų teisingumą, o šiuo atveju juose nurodytą informaciją apie paskolos bendrovei suteikimo faktą ir dydį bei bendrovės įsipareigojimą grąžinti paskolą, turi būti pateikti ir patikrinami pirminiai apskaitos dokumentai, kurių pagrindu yra padaryti įrašai apie ūkinę operaciją. Tačiau byloje jokių kitų pirminių apskaitos dokumentų, išskyrus banko sąskaitos išrašus apie P. S. atliktus mokėjimus bendrovei, kurių paskirtis nurodyta „finansinė pagalba“, nėra. Todėl, teismo vertinimu, finansinės apskaitos duomenų, patvirtinančių bendrovės įsipareigojimą grąžinti jam iš P. S. gautas 7500 Eur dydžio pingines lėšas, kurios buvo gautos iš vienintelio bendrovės akcininko kaip finansinė pagalba finansinius sunkumus patiriančiai bendrovei, tikrumas nėra patvirtintas pirminiais apskaitos duomenimis. Teismo vertinimu, būtent šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka pareiškėjui, kuris kaip bendrovės vadovas, yra visiškai atsakingas už teisingą finansinės apskaitos tvarkymą, paremtą pirminiais apskaitos dokumentais, ypač, atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją, kai pareiškėjas iš esmės siekia patenkinti savo finansinį reikalavimą iš kitos kreditorės D. Š. bendrovei priteistų piniginių lėšų, kai šiai kreditorei iš bendrovės priteistų piniginių lėšų atgavimo (reikalavimo patenkinimo) galimybė iš esmės priklauso nuo to, kiek pagrįstas yra pareiškėjo reikalavimas. Taigi P. S. tenka pareiga neginčijamai įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą.
26. Remiantis aptartu, teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus ir aptartą teisinį reglamentavimą, yra pagrindas patvirtinti antrąja eile tenkinamą 3500 Eur dydžio P. S. reikalavimą, kurio kilimą iš paskolos teisinių santykių tikėtinai pagrindžia tiek pirminis buhalterinis dokumentas – P. S. mokėjimo pavedimas (jį fiksuojantys byloje esantys P. S. ir UAB „Korinas“ sąskaitų išrašai), nes jame aiškiai nurodyta bendrovei pervestų piniginių lėšų paskirtis “paskola“, o taip pat ir šiuo pirminiu buhalteriniu dokumentu pagrįstas paskolos grąžinimo įsipareigojimo įtvirtinimas bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose. Tačiau likusią P. S. antrąja eile prašomo tenkinti 11 000 Eur reikalavimo dalį dėl 7500 Eur sumos atsisakytina tvirtinti kaip neįrodytą ( CPK 12, 178 straipsniai).
27. Suinteresuotas asmuo kreditorė D. Š. ir jos atstovė ginčija ir kitą kreditoriaus P. S. prašomo tvirtinti 1298,02 Eur reikalavimo dalį, kurią sudaro P. S. apskaičiuota išmoka, susijusi su jo darbo santykiais bendrovėje, teigdama, kad iš pateiktos P. S. darbo sutarties nėra aiškus jam nustatyto atlyginimo dydis, visgi bylos duomenys patvirtina, kad P. S. pagal darbo sutartį dirbo UAB „Korinas“ direktoriumi ir darbo sutarties šalys buvo susitarusios dėl ne viso darbo laiko, tai yra dėl 4 val. dienos darbo laiko trukmės. P. S. darbo sutartis buvo nutraukta 2023 m. vasario 22 d. (VSDFV duomenys), remiantis Darbo kodekso 62 straipsniu dėl UAB „Korinas“ bankroto. Darbo kodekso 141 straipsnis nustato, kad darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesnis, negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Atsiskaitymo su P. S. metu minimalios mėnesinės algos dydis buvo 840 Eur. Apskaičiuojant Darbo kodekso 62 straipsnio 4 dalyje numatytą išeitinę išmoką ir kompensaciją už atostogas buvo vadovaujamasi tuo metu galiojusia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalia mėnesine alga. Todėl nėra pagrindo atsisakyti tvirtinti P. S. reikalavimą dalyje, kurią sudaro 1298, 01 Eur su darbo santykiais susijusi išmoka.
28. Atsižvelgiant į aptartą, teismas nusprendžia patvirtinti P. S. finansinį reikalavimą, kurio bendra suma yra 4798,01 Eur. Ši suma sudaro 39 proc. visos P. S. prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo sumos. P. S. prašo priteisti jam 500 Eur dydžio patirtas išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Prašoma priteisti suma už advokato padėjėjos suteiktą pagalbą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio ir proporcingai patenkinto reikalavimo daliai sudaro 195 Eur, todėl yra priteisiama iš byloje priešingą interesą turėjusios bei P. S. reikalavimą visa apimtimi ginčijusios D. Š. (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Kiti byloje dalyvavę asmenys nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl kitiems bylos dalyviams bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 335 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
patvirtinti 4798,01 Eur dydžio kreditoriaus P. S., a.k(duomenys neskelbtini) reikalavimą UAB „Korinas“ bankroto byloje, susidedantį iš 1298,01 Eur reikalavimo, tenkinamo pirmąja eile pirmuoju etapu ir 3500 Eur reikalavimo, tenkinamo antrąja eile pirmuoju etapu.
Priteisti P. S., a. k (duomenys neskelbtini) iš D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 195 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitoje dalyje P. S. reikalavimą tvirtinti atsisakyti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.