Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Korinas“ ir atsakovės D. Š. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Korinas“ ieškinį atsakovei D. Š. dėl skolos priteisimo ir atsakovės D. Š. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Korinas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ginčo esmės ir apeliacijos ribų

32. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovės UAB ,,Korinas“ atsakovės D. Š. užsakymu atliktų gyvenamojo namo ir pirties statybos darbų kokybės, atliktų darbų apimties bei atsiskaitymo už juos.

34. Skundžiamu sprendimu teismas dalį ieškinio ir priešieškinio reikalavimų patenkino, dalį jų atmetė, o dėl dalies atsakovės pareikštų priešieškinyje reikalavimų nepriėmė sprendimo dėl ginčo esmės (bylą nutraukė). Su tokia bylos baigtimi iš dalies nesutiko tiek ieškovė, tiek ir atsakovė, pateikusios apeliacinius skundus, taigi dėl šiuose apeliaciniuose skunduose išdėstytų faktinių bei teisinių argumentų teisėjų kolegija toliau ir pasisakys. Bylos dalies nutraukimas nekvestionuojamas, todėl šios teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas nesudaro apeliacijos dalyko (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis).

Dėl taikytinų teisės normų

35. Kadangi šio ginčo esmė yra statybos rangos darbų atlikimas bei jų apmokėjimas, aktualus yra statybos rangos santykių teisinis reguliavimas. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).

36. Kaip yra nustatyta byloje, rašytinis šalių susitarimas dėl statybos rangos darbų atlikimo ar dėl tam tikro rezultato pasiekimo nebuvo sudarytas. Šalys faktiškai bendradarbiauti pradėjo 2011 metais, atsakovei perdavus ieškovei medžius, iš kurių paruošta mediena ateityje turėjo būti naudojama gyvenamojo namo ir pirties statybai. Statybos darbus ieškovė pradėjo 2014 metų vasarą, po to, kai Ignalinos rajono savivaldybės administracija išdavė atsakovei leidimą statyti naują statinį pagal projektuotojo architekto A. S. įmonės parengtą statybos projektą. Pagal šalių žodinius susitarimus ieškovė darbus vykdė tam tikrais etapais, šie darbai buvo vykdomi pagal ieškovės pateiktas tų konkrečių darbų sąmatas, o atliktų darbų kiekiai ir jų vertė apskaitomi atliktų darbų aktais, kurių pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras apmokėdavo atsakovė. Dalį statybos rangos darbų, susijusių su pirties pastato statybomis, atsakovė buvo pavedusi atlikti ne ieškovei, o kitiems asmenims. Toks šalių bendradarbiavimas tęsėsi iki 2020 m. gruodžio mėn. Taigi, kaip matyti iš faktinio šalių elgesio, kiekvieną kartą buvo susitariama dėl konkrečių statybos darbų atlikimo, o šio susitarimo įvykdymas (darbų priėmimas) buvo įforminamas atskirais to darbų etapo dokumentais.

37. Šalių sudarytą žodinę sutartį dėl statybos darbų atlikimo pirmosios instancijos teismas kvalifikavo kaip vartojimo rangos sutartį ir dėl to šalių ginčo nėra. Pagrindo kitaip kvalifikuoti šalis siejusius teisinius santykius neįžvelgia ir teisėjų kolegija. Vartojimo rangos santykiams, kaip specialiosios taisyklės, visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Statybos rangos santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams kitos CK nuostatos taikomos pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019, 34 punktas).

38. Vadinasi, šalių santykiams taikytinos ir vartojimo rangą reglamentuojančios CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio normos (CK 6.672–6.680 straipsniai), ir bendrosios rangos normos (CK 6.644–6.671 straipsniai), kurios statybos rangai taikomos tada, jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių (pavyzdžiui, trečiojo skirsnio „Statybos ranga“) normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

39. CK 6.672 straipsnyje nurodyta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (1 dalis). Vartojimo rangos sutarčiai taikomos CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (2 dalis).

40. CK 6.684 straipsnyje nurodyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai (1 dalis). Sutartyje privalo būti nurodyta su ja susijusių dokumentų sudėtis (normatyviniai statybos dokumentai). Sutartyje taip pat privalo būti nurodyta, kuri šalis ir per kokius terminus turi pateikti tam tikrus normatyvinius statybos dokumentus (2 dalis). Jeigu statybos rangos sutartis nenustato ko kita, pripažįstama, kad rangovas privalo pats atlikti visus darbus, numatytus normatyviniuose statybos dokumentuose (3 dalis).

41. Kaip buvo nurodyta, nagrinėjamu atveju šalių susitarimas dėl vartojimo statybos rangos buvo tik žodinis, o tai iš dalies apsunkina šalių susitarimo turinio identifikavimą, jo sąlygų nustatymą. Visgi kasacinis teismas savo praktikoje šiuo aspektu yra pasisakęs, kad esant tokiai aplinkybei sutarties turinys gali būti išaiškintas atsižvelgiant į šalių veiksmus, atliktus po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis); vartojimo rangos sutarties žodinė forma neatleidžia rangovo nuo atsakomybės atlikti savo, kaip profesionalaus rangovo, pareigas, įtvirtintas CK 6.684 straipsnyje bei kituose teisės aktuose, imperatyviai reguliuojančiuose statybos procesą, tarp jų – Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas), statybos techniniuose reglamentuose (toliau – STR). Sprendžiant dėl užsakovo, kuris yra vartotojas, atsakomybės turi būti atsižvelgiama į tai, kad jis turi mažiau žinių, susijusių su statybomis, nei profesionalus rangovas, kuris turi atitinkamas įstatymo keliamas pareigas ir kurių nevykdymas gali suponuoti vartotojo teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016, 60, 70 punktai).

42. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pasisakoma ir dėl taikytino atsakomybės modelio tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas – tokiu atveju jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata grindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju taip pat yra taikoma ir speciali rodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, kai užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

43. Pagal CK 6.678 straipsnio, kuris reglamentuoja darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, kai darbų trūkumų atsirado esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nustačius darbų rezultato trūkumus užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nurodytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pagal CK 6.665 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, užsakovas taip pat turi teisę reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą (1 dalies 1, 2 punktai), atlyginti nuostolius (3 dalis). Kitaip tarant, įstatymų leidėjas teisiniu reguliavimu įtvirtindamas pažeistų teisių gynimo būdus, užsakovui, kuris yra vartotojas, t. y. silpnesnė sutarties šalis, nustatė didelę pasirinkimo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2021).

Dėl faktiškai atliktų ir darbų priėmimo aktuose nurodytų darbų kiekių, žalos dydžio

45. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovės prašomas priteisti 11 244,42 Eur nuostolių atlyginimas susideda iš tokių dalių: 6 647,13 Eur darbo užmokesčio permokos už atliktų darbų akte Nr. 2 (už 2014 m. gruodžio mėn. namo statybos darbus) nurodytą namo antro aukšto sienų rentimą iš obliuotų frezuotų rąstų (akte nurodytas darbų kiekis – 180,62 kv. m, faktiškai atlikta – 116,14 kv. m); 1 189,06 Eur darbo užmokesčio permokos už atliktų darbų akte Nr. 2 (už 2015 m. sausio mėn. namo statybos darbus) nurodytą namo pirmo aukšto sienų rentimą iš obliuotų frezuotų rąstų (akte nurodytas darbų kiekis – 189,60 kv. m, faktinis kiekis – 172,94 kv. m); 749,38 Eur darbo užmokesčio permokos už atliktų darbų akte Nr. 2 (už 2015 m. sausio mėn. namo statybos darbus) nurodytą balkių įrengimą (akte nurodytas darbų kiekis – 5 kub. m, faktiškai atlikta – 2,96 kub. m); 77,30 Eur permokos už atliktų darbų akte Nr. 1 (už 2014 m. sausio mėn. namo statybos darbus) nurodytus ir faktiškai neatliktus namo pamato hidroizoliacijos darbus; 1 086,52 Eur darbo užmokesčio permokos už atliktų darbų akte Nr. 1 (už 2016 m. balandžio mėn. pirties statybos darbus) nurodytą gegnių montavimą (akte nurodytas darbų kiekis – 2,29 kub. m, faktiškai atlikta – 0,63 kub. m); 1 495,03 Eur permokos už atliktų darbų akte Nr. 1 (už 2016 m. balandžio mėn. pirties statybos darbus) pirties pamatų įrengimo darbus (akte nurodytas darbų kiekis – 17,39 kub. m, faktiškai atlikta – 9,16 kub. m). Kita prašoma priteisti 1 663,54 Eur darbo užmokesčio permoka yra už atliktų darbų akte Nr. 5 (už 2016 m. gruodžio mėn. namo statybos darbus) nurodytus mansardos lubų ir (ar) skliautų apkalimo dailylentėmis darbus (akte nurodytas darbų kiekis – 166,08 kv. m, faktiškai atlikta – 78,41 kv. m).

46. Taigi, atsakovės įrodinėtus iš viso 12 907,96 Eur (11 244,42 Eur + 1 663,54 Eur) nuostolius aptartoje ginčo dalyje iš esmė sudarė jos ieškovei sumokėtas užmokestis už darbus, kurie faktiškai nebuvo atlikti, ieškovei darbų aktuose nurodžius didesnius nei faktiškai buvo atlikti gyvenamojo namo sienų, sijų, pamatų, mansardos lubų ir (ar) skliautų bei pirties stogo gegnių ir pamatų darbų kiekius.

49. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuoja CPK 176–185 straipsniai. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2021, 33 punktas).

50. Eksperto išvada yra viena iš CPK numatytų įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą ar pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai įstaigai.

51. Kasacinio teismo praktikoje teismo nutartimi paskirta ir įstatymo nustatyta tvarka atlikta ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 216 straipsnis), akcentuojant, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Ir nors, viena vertus, CPK 218 straipsnyje, reglamentuojančiame eksperto išvados įvertinimą, yra nurodyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, kita vertus, teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020, 41 punktas).

52. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia atsakovė, teismo ekspertizės akte nurodyti tiek teisės aktai, kuriais vadovaudamasis ekspertas atliko ekspertinį tyrimą, tiek ir tyrimo metodas, išvardintos naudotos matavimų priemonės, defektų apskaičiavimui naudota įranga bei metodai. Todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai faktiškai atliktų darbų kiekius bei permokėtas už juos sumas nustatinėjo vadovaudamasis būtent teismo eksperto išvada, o ne atsakovės užsakymu pateiktomis išankstinio tyrimo ataskaitomis.

53. Tiriamojoje teismo ekspertizės akto dalyje nurodyta, kad tyrimo metu buvo analizuojami dokumentai, atliekama objekto vizualinė apžiūra, naudojamas natūrinių matavimų metodas. Matavimai atlikti matavimo rulete, metru ir lazeriniu atstumo matuokliu (žr. teismo ekspertizės akto 10 lapą). Nei CPK, nei specialiame Lietuvos Respublikos teismo ekspertizė įstatyme (toliau – Teismo ekspertizės įstatymas) nėra numatyta teismo eksperto pareiga pateikti prietaisų, kuriais atlikti matavimai, metrologinio patikrinimo duomenis. Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 1 dalį teismo eksperto veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais. Pagal to paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalį teismo ekspertas, atlikdamas teismo ekspertizę, yra nepriklausomas; savo išvadas jis teikia remdamasis tik specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais. Aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą prezumpcijai, kad teismo ekspertas, atlikdamas savo pareigas, ne tik tiria ir vertina visus objektyvius duomenis, bet ir juos renka patikimais ir visus teisės aktų reikalavimus atitinkančiais matavimo aparatais. Todėl vien atsakovės abejonės ar pasvarstymai, kad matavimai galėjo būti atliekami nekalibruotais, netiksliais prietaisais, nesant byloje jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų, nesudaro pagrindo abejoti šios įrodinėjimo priemonės (eksperto išvados) patikimumu ar objektyvumu.

54. Atmestini kaip nepagrįsti ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad teismo eksperto išvados prieštarauja viena kitai ar kad išvados nėra pagrįstos tyrimu. Teismo eksperto išvadų prieštaringumą, o tuo pačiu ir jų nepatikimumą, atsakovė grindė tokia aplinkybe, kad į dalį jam teismo užduotų klausimų teismo ekspertas neatsakė. Teismo ekspertas atsakymuose į 23, 24 teismo klausimus ir papildomai pateiktą atsakovės 11 klausimą (žr. teismo ekspertizės akto 103–104, 110 lapus) nurodė, kad tie klausimai yra susiję su statybos produktų (medžiagų) gamyba, o teismo ekspertas neturi kompetencijos pateikti atsakymus į tokius klausimus. Taigi, teismo ekspertas aiškiai nurodė ir argumentavo, kodėl negali pateikti atsakymų visais jam pateiktais klausimais, todėl ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo abejoti atsakymų į kitus jam užduotus klausimus objektyvumu ir teisingumu. Pažymėtina, kad ekspertas turi teisę atsisakyti duoti išvadą, jeigu jis mano, jog jam pateiktas klausimas viršija jo kvalifikaciją ar kompetenciją (CPK 214 straipsnio 3 dalis).

55. Teisėjų kolegijos išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktiškai atliktų darbų kiekius, pagrįstai vadovavosi teismo eksperto, o ne atsakovės pateiktų specialistų parengtais dokumentais, pagrindžia ir toks faktas, jog ekspertui buvo pateikta vertinti visuma abiejų šalių pateiktų į bylą įrodymų, o atsakovės pateiktas ataskaitas rengę specialistai vertino tik vienos šalies (pačios atsakovės) pateiktus duomenis. Be to, šių dokumentų tiriamoji dalis nėra tokia išsami, kaip teismo eksperto pateiktame teismo ekspertizės akte. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti atsakovės nuostolių faktą bei dydį, pagrįstai rėmėsi teismo eksperto pateiktomis išvadomis bei skaičiavimais.

56. Tokiu atveju nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad įrodytais ir pagrįstais nuostoliais, atsakovės patirtais dėl ieškovės darbų aktuose nurodytų neteisingų atliktų namo pirmo ir antro aukšto sienų kiekiu, yra teismo eksperto nustatyta 7 062,52 Eur suma (žr. teismo eksperto atsakymą į 2 klausimą). Kaip matyti iš teismo eksperto atsakymo į 2 klausimą tiriamosios dalies (žr. teismo ekspertizės akto 22 lapą), rąstinių sienų plotas, įskaitant durų ir langų angas, yra 361,2 kv. m, neįskaitant šių angų ploto – 300,3 kv. m. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad į sienų plotą turėjo būti įskaičiuojami ir langų bei durų angų plotai, jokiais įrodymais nepagrindžiami. Minėta, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, o ieškovės surašytuose darbų aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 (už 2014 m. gruodžio mėn. ir 2015 m. sausio mėn. atliktus darbus) nėra numatyta, kad į nurodytą darbų kiekį yra įskaičiuojamos ir angos. Apibūdinant ginčo darbus nurodoma, kad atlikti darbai yra sienų rentimas iš obliuotų frezuotų rąstų. Būtent ieškovei, kaip savo srities profesionalei, teko pareiga aiškiai ir suprantamai informuoti atsakovę (vartotoją), kuri pagal bylos duomenis yra notarė, taigi specialių statybos žinių neturėjo, kad į sienų plotus bus įskaitomos ir durų bei langų angos ir kad už tai atsakovei teks papildomai sumokėti. Ieškovei nepateikus jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti atitinkamas išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad ši aplinkybė vertintina silpnesnės teisinių santykių šalies – atsakovės – naudai.

57. Be to, nors ieškovė teigia, kad aktuose nurodyti sienų plotai neatitinka faktinių jų plotų dar ir dėl to, kad namas nusėdo, tačiau ir šiuos savo teiginius pagrindžiančių objektyvių duomenų nepateikia. Sunkiai tikėtina, kad dėl to namo sienų plotas galėjo sumažėti daugiau nei 60 kv. m, o remtis vien pačios ieškovės subjektyviais pasvarstymais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad įrengtų sienų kiekis skaičiuotinas iš jų išskaičius langų ir durų angas, o atsakovės nuostoliai yra 7 062,52 Eur, nėra paneigta.

58. Kvestionuodama teismo sprendimo dalį, kuria jos reikalavimas dėl 1 519,45 Eur priteisimo buvo atmestas, ieškovė nurodo tapačius argumentus, t. y. kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ir vadovavosi būtent teismo eksperto, o ne jos užsakymu atliktais specialistų matavimais bei skaičiavimais. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta pirmiau, jokio pagrindo abejoti teismo eksperto išvadų, kurios yra išsamesnės ir objektyvesnės, nei atsakovės pateikti tyrimo aktai, nėra.

59. Atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria vietoje jos prašytų atlyginti 1 086,52 Eur nuostolių dėl pirties stogo gegnių įrengimo ir 1 495,03 Eur nuostolių dėl pirties pamatų įrengimo pirmosios instancijos teismas pagal eksperto apskaičiavimus priteisė mažesnes sumas – 1 038,45 Eur ir 1 197,11 Eur, tvirtina, kad ekspertas jokių skaičiavimų dėl medienos sunaudojimo laužytos konfigūracijos stogo pakalimui akte nenurodė. Taigi, atsakovė iš esmės kvestionuoja eksperto atliktų matavimų teisingumą. Jau buvo minėta, kad nėra pagrindo abejoti eksperto matavimų teisingumu. Tiriamojoje teismo ekspertizės akto dalyje ekspertas nurodė, kad apžiūros metu atliko natūrinius matavimus, kurių metu ir buvo gauti atitinkami jų rezultatai (žr. teismo ekspertizės 27 lapą). Be to, teismo eksperto matavimai mažai skiriasi nuo atsakovės užsakymu atliktuose tyrimų ataskaitose nurodytų kiekių. Teismo eksperto nustatytas pirtyje įrengtų gegnių kiekis – 0,7 kub. m, o 2019 m, gruodžio 12 d. tyrimo ataskaitoje – 0,63 kub. m.

61. Aplinkybę, kad darbų akte Nr. 1 (už 2014 m. lapkričio mėn.) nurodyti pamatų hidroizoliacijos darbai faktiškai buvo atlikti, patvirtina ir teismo eksperto tyrimo metu padarytos nuotraukos, kuriose pažymėti vizualiai matomi hidroizoliacijos darbai (žr. teismo ekspertizės akto 73–74 lapus). Be to, atsakovės užsakymu tyrimų ataskaitas pateikusios UAB ,,Baltics property“ atstovas R. M. 2021 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje paaiškino, kad jis vertino tik tai, ar yra įrengta projekte nurodyta vertikali hidroizoliacija, bet nevertino to, ar yra įrengta kitokia, pavyzdžiui, horizontali hidroizoliacija (2021 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garsi įrašas Nr. 2 nuo 00:16:11). Neginčijamai nustačius, kad hidroizoliacijos darbai visgi buvo atlikti, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad žalos, susijusios su atsakovės apmokėtais darbais už namo pamatų hidroizoliacijos įrengimą, atsakovė nepatyrė, šis reikalavimas atmestas pagrįstai.

62. Teisėjų kolegija nesutinka ir su ta atsakovės apeliacinio skundo dalimi, kuria prašoma priteisti 124,12 Eur didesnį, nei priteisė pirmosios instancijos teismas, žalos atlyginimą už mansardos apkalimo dailylentėmis darbus. Kadangi ši apeliacinio skundo dalis grindžiama argumentais dėl netinkamai atliktų matavimų, matavimų prietaisų metrologinių patikrų nebuvimo, dėl kurių nepagrįstumo ir deklaratyvumo buvo pasisakyta pirmiau, tokie teiginiai pripažintini nepagrįstais.

63. Dėl šioje nutarties pastraipoje aptartos ginčo dalies darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei iš ieškovės 11 388,51 Eur nuostolių atlyginimą už faktiškai jos neatliktus darbus, šią bylos dalį išsprendė teisingai.

Dėl namo rąstinių sienų ir vidaus perdangos defektų, žalos dydžio

64. Kiti atsakovės įrodinėjami 33 643,89 Eur nuostoliai yra susiję su namo rąstinių sienų ir sijų defektų pašalinimu. Atsakovė įrodinėjo, kad ieškovė rąstinėms sienoms suręsti naudojo nepakankamai išdžiovintą medieną ir dėl to namas yra ne tik nesandarus, bet ir atrodo neestetiškai. Atsakovės procesiniuose dokumentuose teigiama, kad namo fasado trūkumai gali būti pašalinti tik jį iš naujo apkalus mediniais obliuotais sienojais, o šių trūkumų šalinimo išlaidos yra 18 423,45 Eur. Rąstinės sienos turės būti uždengtos sienojų imitacijomis, taigi brangus ir vertingas medis bus panaudotas kaip karkasinio namo atitvaras, todėl prašė priteisti iš ieškovės dalį už rąstų rentimo darbus sumokėtos sumos (30 proc.), t. y. 11 919,57 Eur. Kadangi siekiant pašalinti šiuos trūkumus reikės atlikti ir parengti naują namo techninio projekto architektūrinės (AS) ir konstrukcijų (KS) dalių korektūrą, atsakovė prašė priteisti ir 1 500 Eur išlaidas šiems dokumentams parengti. Be to, ieškovė, pažeisdama technologinius reikalavimus, įrengė per ploną perdangą tarp namo pirmo ir antro aukšto, dėl to ši konstrukcija yra nestabili, jos demontavimo ir ardymo išlaidos yra 1 800,87 Eur.

66. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovės netinkamai atlikti namo iš rąstų rentimo darbai yra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės įrodinėjamais 18 423,45 Eur nuostoliais. Kitokios išvados nesuponuoja ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad tarpai tarp rąstu ir (ar) jų įplyšimai yra natūrali medienos džiūvimo ir eksploatacijos pasekmė. Byloje ginčo dėl to, kad namo statybai skirta mediena buvo džiovinama, saugojama ir sandėliuojama pas ieškovę, nekilo. Ieškovė, savo srities profesionalė, kuri įsipareigojo iš medinių rąstų suręsti gyvenamąjį namą, turėjo pareigą užtikrinti, kad jos pasirinkta technologija, atsižvelgiant į naudojamos statybinės medžiagos technines savybes, leis gyvenamąjį namą naudoti pagal paskirtį ir jis atitiks visus tokiam statiniui keliamus teisės aktų reikalavimus. Tiek atsakovės užsakymu UAB ,,Baltics property“ 2021 m. balandžio 19 d. pateiktoje tyrimų ataskaitoje, tiek ir teismo ekspertizės akte nurodyta, kad dalis rąstų yra sujungta netinkamai, esama didelių tarpų tarp jų, rąstų masyvai suplyšę ir (ar) suskilę, sijos suplyšusios ir suskilusios (žr. teismo eksperto atsakymą į 16 klausimą (teismo ekspertizės akto 101 lapas; UAB ,,Baltics property“ 2021 m. balandžio 19 d. išankstinio tyrimo ataskaitą). Taigi, nėra jokių abejonių, kad šiuos darbus ieškovė atliko netinkamai.

67. Iš byloje esančių teismo eksperto ir specialisto namo apžiūros metu padarytų nuotraukų, net ir neturint specialių žinių, aiškiai matyti, kad darbai atlikti su akivaizdžiais trūkumais, namas neatrodo nei kokybiškai, nei estetiškai. Ieškovė nepaneigė ir tokių specialisto bei teismo eksperto argumentų, kad dalies šių trūkumų galėjo būti išvengta atlikus technologines įpjovas. Tokioje situacijoje, kai namas ne tik vizualiai atrodo netvarkingas, bet ir dėl esamų plyšių tarp rąstų jo energetinis naudingumas nėra toks, kokio galėjo tikėtis atsakovė, užsakydama naujo namo statybos darbus, aiškiai nepakankamais pripažintini ieškovės teiginiai, kad jokie statybos norminiai dokumentai jos neįpareigojo tokias įpjovas padaryti. Priešingai, ieškovė, kuri prisiėmė pareigą atlikti medinio rąstinio namo rentimo darbus, privalėjo imtis ir visų nuo jos priklausančių priemonių, išnaudoti visus prieinamus statybos metodus tam, kad ir namo estetinis vaizdas, ir jo technologinės savybės atitiktų teisės aktų reikalavimus bei užsakovės (atsakovės) lūkesčius. To nepadariusiai ieškovei atsirado pareiga kompensuoti atsakovei 18 423,45 Eur nuostolius, kurių dydžio ieškovė taip pat nenuginčijo.

69. Iš atsakovės į bylą pateiktos 2021 m. balandžio 19 d. UAB ,,Baltics property“ tyrimo ataskaitos, kuria iš esmės ir grindė tokį savo reikalavimą atsakovė, matyti, kad specialisto apskaičiuoti 11 919,57 Eur nuostoliai siejami su atsakovės turtiniais praradimais, kuomet vertinga rąstinė mediena dėl netinkamai atliktų jos rentimo darbų faktiškai atlieka ne tokios brangios technologijos – karkaso, funkcijas. Atskaitoje nurodyta, kad šių nuostolių dydis lygus 30 proc. atsakovės ieškovei sumokėtos sumos pagal PVM sąskaitas faktūras serija KOR, Nr. 300 ir Nr. 307. Darytina išvada, kad atsakovė iš tiesų įrodinėjo kitokio pobūdžio nuostolius, nei įvardyti apskaičiuojant 18 423,45 Eur nuostolius, siekdama savo turtinių praradimų, vertingą medieną panaudojus ne pagal paskirtį (t. y. ten, kur faktiškai galėjo būti naudojamos ir pigesnės karkasinės medžiagos), kompensavimo.

70. Visgi teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė žalos fakto ir jos dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio reikalavimo netenkino. Pirma, atsakovė nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, kiek būtų kainavę įrengti analogišką namą iš medinio karkaso, kiek tokiu atveju būtų kainavęs jo apšiltinimas, hidroizoliacija, apdaila, nudažymas ir pan., nes akivaizdu, kad rastų ir kitokių karkasui naudojamų medžiagų fizikinės savybės negali būti vienodos. Atitinkamai, nėra ir pagrindo išvadai, kad ji yra patyrusi 11 919,57 Eur praradimus dėl to, jog tas pats rezultatas galėjo būti pasiektas pigesnėmis priemonėmis. Antra, PVM sąskaitos faktūros, kurių serija KOR, Nr. 300 ir Nr. 307, buvo išrašytos pagal atliktų darbų aktus Nr. 2, Nr. 3 už 2014 m. gruodžio mėn. ir 2015 m. sausio mėn. Tačiau pagal šiuos aktus atsakovės mokėtinas sumas sudarė ieškovės atlyginimas už darbus, medienos kaina neįėjo. Todėl spęsti, kad tose sąskaitose nurodytos sumos yra susijusios su atsakovės įrodinėtais 11 919,57 Eur nuostoliais, taip pat negalima.

71. Nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl 1 500 Eur naujo namo projekto parengimo išlaidų priteisimo, atsakovė teigia, kad šių išlaidų dydį pagrindžia jos kartu su priešieškiniu į bylą pateiktas architekto A. S. 2021 m. balandžio 18 d. pasiūlymas (žr. priešieškinio priedo Nr. 17-5 55 lapą). Teisėjų kolegija, atmesdama kaip nepagrįstus ir šiuos atsakovės apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad iš aptariamo pasiūlymo turinio nėra aišku nei kas sudaro jame nurodytą 1 500 Eur kainą, nei kiek techninio projekto keitimas būtinas ar yra susijęs su nustatytais namo sienų rąstų defektais. Šiame pasiūlyme tik nurodyta, kad yra šiokių tokių nukrypimų nuo projekto – paaukštintas cokolis, sumažintas priebutį laikančių stulpų skaičius, padidintas balkonas, pakeista stoglangių forma, stogo konstrukcija. Nė vienos iš nurodytų aplinkybių kaip ieškovės darbo trūkumų atsakovė nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo, todėl projektinių sprendinių pakeitimo išlaidos pirmosios instancijos teismo buvo nepriteistos pagrįstai.

72. Stokoja pagrįstumo ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl 4 077,93 Eur žalos, susijusios su naujos perdangos įrengimu, papildomo priteisimo. Teisė į teisminę gynybą grindžiama dispozityvumo principu – asmuo, kurio teisės pažeistos, pats sprendžia, ar kreiptis į teismą, jis renkasi ir gynybos būdus. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Šie ieškinio turinį sudarantys elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir bylos nagrinėjimo ribas.

73. Ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, turi teisę pakeisti ieškinio (arba priešieškinio) pagrindą arba ieškinio dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis), tačiau tik laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų – tai gali būti padaryta tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, o vėliau – tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ieškinio pagrindo ar ieškinio dalyko pakeitimas negalimas apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacijos paskirtis – jau išnagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), apeliaciniame skunde negalima kelti ir reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).

74. Nagrinėjamu atveju atsakovė nei pradiniame, nei patikslintame priešieškinyje neįrodinėjo žalos, susijusios su naujos perdangos įrengimo kaštais. Priešingai, tiek pradiniame, tiek ir patikslintame priešieškinyje atsakovė įrodinėjo 1 800,87 Eur žalą, susijusią su netinkamai įrengtos perdangos demontavimo išlaidoms (žr. pradinio ir patikslinto priešieškinio 44 punktus) ir tik apeliaciniame skunde nurodė tokius naujus argumentus, kad jai turėtų būti papildomai atlyginamos ir 4 077,93 Eur išlaidos, susijusios su naujos perdangos įrengimu. Dėl specialių bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme taisyklių ir įstatymo leidėjo nustatytų apribojimų, tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami, jie nesudaro pagrindo pakeisti teismo sprendimo dalies, kuria atsakovei iš ieškovės buvo priteisti 18 423,45 Eur namo apkalimo naujais sienojais ir 1 800,87 Eur perdangos demontavimo kaštai.

Dėl ieškovei perduotos medienos ir iš jos pagamintų statybos medžiagų kiekių

75. Atsakovė taip pat įrodinėjo, kad dėl ieškovės nesąžiningų veiksmų buvo pasisavinta ieškovei perduota medienos dalis, iš kurios turėjo būti pagaminti rąstai namo sienoms, bei kitos medžiagos – gegnės, lentos ir kt., tuo padaryta 3 331 Eur žala dėl turto pasisavinimo ir nepagrįstai patirtos papildomos 3 928,08 Eur išlaidos medienai įsigyti. Pirmosios instancijos teismas priteisė 358,42 Eur nuostolių atlyginimą dėl perteklinės medienos įsigijimo, o kitą šio reikalavimo dalį atmetė. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė nesutinkanti su teismo sprendimo dalimi, kuria šio reikalavimo dalis patenkinta, o atsakovė – su dalimi, kuria jos reikalavimas atmestas.

76. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir neišnagrinėjo jos reikalavimo dėl 3 331,76 Eur ieškovei perduotos, bet faktiškai nepanaudotos medienos vertės. Priešingai nei teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismo motyvai dėl šio reikalavimo išdėstyti skundžiamo teismo sprendimo 10 lapo trečioje pastraipoje. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokiais teismo sprendimo argumentais, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie galėtų lemti išvadą apie pasisavintą medieną, be to, paneigiančius būtent tokią atsakovės poziciją duomenis pateikė ieškovė. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame sprendime, aplinkybę, kad faktiškai ieškovei buvo perduotas ne atsakovės nurodyto 127,83 kub. m tūrio medžio rąstai, o mažiau – 103,18 kub. m, patvirtino byloje esantis mišką tvarkiusio K. S. raštas bei jo teismui teikti paaiškinimai. Byloje nesant jokių kitų objektyvių įrodymų apie perduotą ieškovei rąstų kiekį, pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl 3 331,76 Eur žalos priteisimo pagrįstai atmetė kaip neįrodytą.

77. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad medžių, iš kurių turėjo būti pagaminta mediena namui ir pirčiai pastatyti, perdavimas neužfiksuotas jokiuose dokumentuose, nebuvo pasirašytas ir medienos perdavimo aktas, kuriame būtų įvardytas tikslus jų kiekis. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė ne tik turi teisinį išsilavinimą, bet ir sandorių sudarymo bei tvirtinimo patirties, kadangi ji yra (duomenys neskelbtini) rajono teritorijoje veikianti notarė. Todėl vien atsakovės teiginiai dėl jos perduotos ir ieškovės pasisavintos medienos bei gaminių iš jos savaime yra nepakankami ieškovės civilinei atsakomybei šiame ginčo epizode kilti.

78. Kvestionuojant teismo sprendimo dalį, kuria atsakovei iš ieškovės priteistas 358,42 Eur žalos atlyginimas, taip pat keliami klausimai dėl pirmosios instancijos teismo taikytų netinkamų formulių, gamybos metu patiriamų praradimų ignoravimo, nepagrįstai taikant idealią rąstų išeigą. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nurodė argumentus, kodėl nė vienos iš šalių apskaičiuoti iš perduotų rąstų pagamintinos medienos kiekiai nėra teisingi, bei kodėl taikytinas kitoks skaičiavimo metodas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teismo, vadovaujantis atitinkamomis formulėmis, atlikto skaičiavimo teisingumu. Kadangi bylos šalys nėra sudariusios rašytinės sutarties dėl medienos perdavimo ir jos gaminių, iš kurių būtų galima objektyviai nustatyti, dėl kokio medienos kiekio perdavimo šalys tarėsi ir koks atitinkamų produktų kiekis iš jos turėjo būti pagamintas bei dėl kokios išeigos sulygta, žodinio susitarimo turinio aiškinimo rizika šiuo atveju teko abiem šalims – ieškovei kaip verslininkei, savo srities profesionalei, o atsakovei kaip teisinių žinių ir sandorių tvirtinimo praktikos turinčiam asmeniui.

Dėl lauko ir vidaus inžinerinių tinklų įrengimo kokybės ir nuostolių dydžio

82. Teisėjų kolegija, atmesdama kaip nepagrįstus šiuos ieškovės apeliacinio skundo argumentus pažymi, kad pagal CK 6.645 straipsnio 1 dalį rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, – rangovui (Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-969/2020, 34–35 punktai).

83. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip darbų rangovė, įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei buvo suteikta informacija apie ketinimą nukrypti nuo techninio projekto ir lauko inžinerinius tinklus įrengti kitur, kad atsakovė su tokiais pakeitimais sutiko, nepateikė. Techniniame projekte šie tinklai buvo suprojektuoti atsižvelgiant į sklypo ribas, į faktą, kad jis yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, šalia ežero, į specialias jo naudojimo sąlygas – vandens telkinių apsaugos zoną. Tiek teismo ekspertizės akte (žr. atsakymus į 9, 12 klausimus, teismo ekspertizės 99–100 lapai), tiek UAB ,,Baltics property“ 2020 m. sausio 31 d. tyrimo ataskaitoje yra pateiktos identiškos išvados, kad lauko tinklai ne tik įrengti ne projekte numatytose atsakovei priklausančio sklypo dalyse, bet ir tai, kad dalis jų nuvesti į šalia esantį sklypą, kuris atsakovei net nepriklauso.

84. Tokių faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad atsakovės parašas ant atliktų darbų akto Nr. 6 taip pat savaime neteikia pagrindo spręsti, jog jai buvo žinoma apie tokius projekto pažeidimus ar kad pakeitimai atsakovei buvo priimtini (ji davė jiems sutikimą). Kaip matyti iš specialistų išvadų, tik atlikus kasinėjimo darbus buvo galima nustatyti faktinę šių inžinerinių tinklų buvimo vietą. Taigi, atsakovė objektyviai šių darbų trūkumų jų priėmimo metu neturėjo galimybės nei pamatyti, nei nustatyti.

85. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su tokiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė, į teismą su priešieškiniu kreipdamasi 2021 m. gegužės 26 d. dėl 2017 m. gruodžio mėn. atliktų ir atsakovei perduotų darbų kokybės, yra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą. Pagal CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei šios teisės normos 2 dalį rangovė atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijos, vamzdynai ir kt.). Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos. Akivaizdu, kad atsakovė šio termino nėra praleidusi. Esant tokiam specialiam teisniam reguliavimui ieškovės įvardyta bendroji CK 6.667 straipsnio norma nėra aktuali. Atitinkamai, ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl CK 6.667 straipsnio 2 dalies taikymo nėra aktualios.

86. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jos reikalavimą dėl 12 115,44 Eur skolos pagal atliktų darbų aktą Nr. 6 priteisimo tuo pagrindu, kad darbai atlikti netinkamai, neįvertino aplinkybės, kad dalį šios sumos sudarė ne tik darbai, bet ir jiems atlikti panaudotos medžiagos, kurių bendra vertė 6 070,76 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės nuosavybėn perduotos medžiagos, panaudotos nuotekynei, nuotekų valyklai, lauko elektros tinkams įrengti, yra netinkamos kokybės ir jų nebus galima panaudoti, iš naujo atliekant darbus pagal techninį projektą, ar kad šias medžiagas atsakovė būtų grąžinusi ieškovei. Priešingai, teismo ekspertizės akte konstatuota, kad nors tinklai įrengti ne pagal techninį projektą, bet jie faktiškai veikia ir yra tinkami naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį (žr. atsakymus į 13 klausimą, 100 lapas).

87. Visiškai atmetant šį ieškovės reikalavimą susidarė situacija, kad atsakovė neatlygintinai įgijo medžiagas lauko elektros tinklams ir nuotekų infrastruktūrai įrengti. Teisėjų kolegija, ištaisydama šią pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą, sprendžia, kad ieškovei iš atsakovės papildomai turi būti priteista 6 070,76 Eur už jos nupirktas ir atsakovei perduotas medžiagas pagal atliktų darbų aktą Nr. 6. Todėl skundžiamas sprendimas pakeistinas, papildomai ieškovei iš atsakovės priteisiant 6 070,76 Eur skolą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

88. Taip pat teisėjų kolegija sutinka ir su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad teismas suklydo ir nustatydamas atsakovei priteistinos žalos už vidaus elektros darbus, numatytus atliktų darbų akte Nr. 7, dydį. Teismas, išnagrinėjęs bylą, turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas (CPK 265 straipsnio 2 dalis); priimdamas sprendimą, jis įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, nustatytos ir kurios ne, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

89. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir neturi teisės nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, tačiau kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu). Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieškovas prašė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 48 punktas).

90. Nagrinėjamu atveju 2021 m. lapkričio 9 d. patikslintame priešieškinyje atsakovė prašė priteisti 6 281,07 Eur nuostolių, susijusių su netinkamai atliktais lauko ir vidaus infrastruktūros įrengimo darbais, atlyginimą bei nurodė, kad juos sudaro: 1 336,02 Eur nuostoliai, patirti dėl netinkamai įrengtų vidaus elektros tinklų; 596,77 Eur nuostoliai dėl netinkamai įrengtų lauko elektros tinklų; 4 318,28 Eur nuostoliai dėl netinkamai įrengtų nuotekynės ir nuotekų tinklų (žr. patikslinto priešieškinio 9 lapą). Taigi, atsakovė byloje įrodinėjo 1 336,02 Eur nuostolius, susijusius su vidaus elektros tinklų netinkamu įrengimu.

91. Teismo ekspertas, 2021 m. spalio 5 d. atsakydamas į jam užduotą 11 klausimą (žr. teismo ekspertizės akto 100 lapą) nurodė, kad vidaus elektros darbų trūkumų šalinimo išlaidos yra didesnės ir siekia 3 417,57 Eur. Tačiau atsakovė savo priešieškinio reikalavimo nei 2021 m. lapkričio 9 d. redakcijos priešieškiniu, nei vėliau nepatikslino, nurodydama, kad prašomas priteisti nuostolių už netinkamai įrengtus vidaus elektros tinklus dydis yra 1 336,02 Eur. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis pirmiau aptartu teisiniu reguliavimu (žr. 92–93 punktus), turėjo nagrinėti atsakovės reikalavimą dėl 1 336,02 Eur nuostolių, susijusių su vidaus elektros darbais, atlyginimo. Kitaip tariant, būtent priešieškinyje nurodyto dydžio nuostoliai sudarė bylos nagrinėjimo dalyką, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo peržengti reikalavimo ribų ir priteisti didesnės nei prašė atsakovė sumos šiai konkrečiai žalai atlyginti.

92. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovės naudai priteisdamas iš viso 6 281,07 Eur nuostolių šioje ginčo dalyje atlyginimą, faktiškai visiškai patenkino reikalavimą ir dėl 1 336,02 Eur vidaus elektros darbų nuostolių atlyginimo (žr. skundžiamo sprendimo 10 lapo antrą pastraipą) ir dar papildomai priteisė teismo eksperto nustatytą 3 417,57 Eur sumą (žr. teismo sprendimo 11 lapo šeštą pastraipą). Taigi, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei papildomai 3 417,57 Eur, peržengė priešieškinio ribas, nors tam jokio teisinio pagrindo nebuvo. Dėl to ir ši teismo sprendimo dalis pakeistina, sumažinant atsakovei iš ieškovės priteistų nuostolių dydį 3 417,57 Eur suma (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

93. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovės pozicija, išdėstyta jos apeliaciniame skunde, kad teismas neteisingai išsprendė atsiskaitymo pagal atliktų darbų aktą Nr. 7 klausimą. Tais atvejais, kai pagal tarp šalių atsiradusį teisinį santykį abi šalių prievolės yra tarpusavyje susijusios ir vienos šalies prievolės vykdymas priklauso nuo kitos šalies prievolės vykdymo ir kai šalys taiko savo teisių gynimo būdus, nustatytus CK 6.58 arba 6.207 straipsniuose, arba specialius teisių gynimo būdus, apibrėžtus atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose taisyklėse, tokius kaip nurodytasis CK 6.658 straipsnio 5 dalyje, vienai šaliai pareiškus ieškinį dėl piniginės prievolės vykdymo, kita šalis turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio atsikirtimų forma, įrodinėdama aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus. Bylą nagrinėjantis teismas tokiu atveju privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 34 punktas).

94. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą. Aplinkybė dėl rangovės nekokybiškai atliktų darbų laikytina reikšminga sprendžiant dėl jos prievolės apimties, todėl teismas privalo tirti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015; 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021, 39–41 punktai).

95. Tiek teismo eksperto, tiek ir atsakovės pasitelktų specialistų išvada dėl vidaus elektros darbų netinkamos kokybės yra vienareikšmiška – kabelių perėjimai per statybines konstrukcijas nėra hermetizuoti ugniai atspariomis medžiagomis, kabeliai instaliuoti medinių pertvarų konstrukcijoje be gofruoto apsauginio vamzdelio. Dėl nustatytų elektros instaliacijos trūkumų gyvenamasis namas negali būti tinkamai ir saugiai eksploatuojamas. Dar daugiau, ir perdanga tarp pirmo ir antro aukšto sumontuota nesilaikant techninio projekto – per pusę plonesnė nei turėtų būti, ji yra nepatikima ir per silpna. Pripažintina, kad atsakovė byloje įrodė, kad dalį akte Nr. 7 nurodytų darbų ieškovė yra atlikusi netinkamai, šių darbų trūkumai galės būti pašalinti tik demontavus elektros instaliaciją ir perdangą bei sumontavus jas iš naujo.

96. Teisėjų kolegija, įvertinusi tokias nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš jos ieškovei atlyginimą už šiuos nekokybiškus darbus, priėmė nepagrįstą sprendimą, taip pat sutinka, kad ieškovei priteista skolos dalis turi būti mažinama šių darbų verte. Tačiau nors apeliantė teigia, kad tokių darbų vertė yra 7 545,18 Eur, tačiau iš atliktų darbų akto Nr. 7 esančių duomenų matyti, kad ši suma yra mažesnė, t. y. 4 536,33 Eur su PVM už perdangos įrengimą ir 2 795,83 Eur su PVM už vidaus elektros tinklų instaliacijos darbus, iš viso – 7 332,16 Eur su PVM. Būtent šia suma ir sumažintinas pirmosios instancijos teismo ieškovei iš atsakovės priteistas skolos dydis (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

97. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovės 6 070,76 Eur už atliktų darbų akte Nr. 6 nurodytus darbus, bet nepagrįstai priteisė 7 332,16 Eur už atliktų darbų akte Nr. 7 nurodytus darbus, ieškovei iš atsakovės priteistina skola, pašalinus šiuos sprendimo trūkumus, yra 23 235,97 Eur (24 497,37 Eur priteista skola + 6 070,76 Eur – 7 332,16 Eur). Atitinkamai, pirmiau pasisakius, kad teismas nepagrįstai atsakovės naudai priteisė 3 417,57 Eur, jai priteistos turtinės žalos dydis sumažintinas iki 38 252,32 Eur (41 669,89 Eur – 3 417,57 Eur).

Dėl palūkanų už vėlavimą atsiskaityti už darbus

98. Kaip buvo minėta, atsakovė apeliaciniame skunde nurodė nesutinkanti ir su ta teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos ieškovės naudai priteistos 2 550,43 Eur palūkanos už vėlavimą apmokėti atliktų darbų aktų Nr. 6, Nr. 7 ir akto be numerio pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovės teigimu, ji sustabdė savo prievolių atsiskaityti už netinkamai atlikus darbus vykdymą, todėl ir palūkanos neturėjo būti skaičiuojamos.

99. CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą; jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą tiek, kiek prievolės neįvykdė kita šalis (CK 6.58 straipsnio 3 dalis). Šios bendrosios prievolių vykdymo sustabdymą reglamentuojančios teisės normos nustato teisinius pagrindus, kokiais atvejais skolininkas turi teisę sustabdyti savo prievolės kreditoriui vykdymą, kai prievolė yra dvišalė. Sutartinių prievolių vykdymo sustabdymą taip pat reglamentuoja CK 6.207 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių.

100. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nurodytose prievolių vykdymo sustabdymo pagrindus reglamentuojančios teisės normose nustatyta, kad, pirma, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis). Pagrindų stabdyti prievolės vykdymą buvimas yra fakto klausimas, todėl, kilus skolininko ir kreditoriaus teisminiam ginčui dėl prievolės vykdymo sustabdymo pagrįstumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal pateiktus įrodymus sprendžia, ar pagrįstai skolininkas stabdė prievolės kreditoriui vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015).

101. Pagal bendrąsias rangos ir statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančias normas užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis), tačiau jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės, tai užsakovas turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo ar sutarties nustatyta tvarka (jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus; atitinkamai sumažinti darbų kainą arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, užsakovas privalo priimti rangos sutarties darbus ir už juos sumokėti, tačiau, nustatęs atliktų darbų trūkumus, jis turi teisę pasirinkti sutartyje ar įstatyme nustatytus jų pašalinimo būdus. Pažymėtina, kad tokio pasirinkimo galimybės, esant vartojimo rangos teisniam santykiui, pakankamai plačios (žr. šios nutarties 45 punktą).

102. Nors šalys rašytinės sutarties nėra sudariusios, tačiau nėra jokios abejonės, kad jos turėjo viena kitai priešpriešinių reikalavimų – ieškovė reikalavimą atsiskaityti už darbus, atsakovė – kompensuoti išlaidas, susijusias su netinkamai atliktais darbais. Teisėjų kolegija, be kita ko, įvertinusi ir tokias faktines aplinkybes, kad atsakovė atsisakė priimti atliktų darbų akte Nr. 7 ir akte be numerio nurodytus darbus, 2019 m. lapkričio 15 d. pranešimu informavo ieškovę apie nustatytus defektus ir mokėjimų pagal atliktų darbų aktus Nr. 6, 7 ir aktą be numerio sustabdymą iki paaiškės reali situacija, kad su ieškiniu dėl skolos ir palūkanų priteisimo ieškovė kreipėsi tik 2021 m. kovo 26 d., daro labiau tikėtiną išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju šalys buvo susitarusios ir dėl prievolės mokėti palūkanas sustabdymo. Pažymėtina, kad atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų trūkumams nustatyti, jos užsakymu UAB ,,Baltics property“ paskutinę iš trijų tyrimo ataskaitą pateikė jau po to, kai ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, t. y. 2021 m. balandžio 19 d. Taigi, šalims sustabdžius atsakovės prievolę mokėti ieškovei už netinkamai atliktus darbus, ieškovė nepagrįstai skaičiavo palūkanas už vėlavimą atsiskaityti ir prašė teismo jų sumą priteisti iš atsakovės, juo labiau kad dėl darbų kokybės buvo kilęs šalių ginčas.

103. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteistos 2 550,43 Eur palūkanos, atliekančios minimalių nuostolių kompensavimo funkciją, panaikintina ir šis ieškovės reikalavimas atmetamas (CPK 330 straipsnis).

Dėl išlaidų, patirtų trūkumų nustatymui ir įvertinimui, atlyginimo

104. Teisėjų kolegija sutinka ir su tokiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 6 560 Eur išlaidas, patirtas statybos rangos darbų trūkumams bei nuostolių dydžiui nustatyti, priskyrė bylinėjimosi išlaidomis ir dėl jų pagrįstumo sprendė ne materialiosios, o proceso teisės kontekste.

105. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į juos įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Taigi, nurodytos išlaidos turėjo būti vertinamos ir dėl jų kompensavimo sprendžiama ne pagal proceso teisės taisykles, o pagal materialiosios teisės nuostatas – bendrus žalos atlyginimo principus. Teismų praktikoje taip pat yra pasisakoma, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą sudėtinė nuostolių dalis yra protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Todėl išlaidos, turėtos iki bylos iškėlimo žalai įvertinti, negali būti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, nes jos yra sudėtinė nuostolių dalis. Bylinėjimosi išlaidomis yra pripažįstamos tik ekspertizės, kurią paskyrė teismas po civilinės bylos iškėlimo, atlikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2005; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-475-933/2022, 61–62 punktai).

106. Atsakovė su priešieškiniu pateikė įrodymus, pagrindžiančius jos turėtų 6 560 Eur išlaidų, susijusių su ieškovės atliktų darbų kokybės įvertinimu, dydį. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, vadovavosi atsakovės užsakymu atliktomis UAB ,,Baltics property“ tyrimo ataskaitomis. Nėra jokios abejonės, kad šių ieškovės išlaidų atsiradimą lėmė ieškovės, kaip statybos proceso dalyvės, netinkamas statybos rangos darbų vykdymas. Kitaip tariant, jei ieškovė būtų tinkamai atlikusi gyvenamojo namo ir pirties statybos darbus, atsakovė nebūtų patyrusi trūkumų nustatymo ir jų dydžio įvertinimo išlaidų. Šių išlaidų pagrįstumą patvirtina ir tokios aplinkybės, kad didesnė atsakovės įrodinėta trūkumų dalis buvo pripažinta pagrįsta.

107. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei atlygintinos visos jos turėtos išlaidos žalai įvertinti, atitinkamai, pakeičiama skundžiamo teismo sprendimo dalis, papildomai atsakovei priteisiant 6 560 Eur turtinės žalos atlyginimą. Taigi, iš viso atsakovei iš ieškovės priteistinos turtinės žalos dydis yra 44 812,32 Eur (38 252,32 Eur + 6 560 Eur).

Dėl atsakovės kredito įstaigoms sumokėtų palūkanų

109. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

110. Nagrinėjamu atveju atsakovės įrodinėti ir iš dalies pripažinti įrodytais ieškovės neteisėti veiksmai yra susiję su netinkamai atliktais statybos darbais, o ne su kliūtimis vykdyti kredito įstaigoms atsakovės prisiimtus įsipareigojimus. Visiškai akivaizdu, kad palūkanų mokėjimas yra siejamas išimtinai su paskolinta suma ir paskolos grąžinimo terminu, o ne su galimybe naudotis nekilnojamuoju turtu, kuriame statybos darbus atiko ieškovė. Todėl tokia aplinkybė, kad atsakovė dėl netinkamai atliktų statybos darbų neturi galimybės apsigyventi name ir jį naudoti pagal paskirtį, priežastiniu ryšiu nėra susijusi su palūkanų mokėjimo terminais ar jų dydžiu. Tokių įrodymų, kad pastačiusi namą atsakovė būtų ketinusi jį parduoti ir iš gautų lėšų padengti kreditą, dėl to nebūtų turėjusi pareigos mokėti ir palūkanų, į bylą nepateikta. Priešingai, kaip atsakovė teigė, šis namas yra skirtas išimtinai jos pačios ir jos šeimos poreikiams patenkinti. Namas buvo statomas ne komerciniais tikslais, teisinis šalių santykis byloje kvalifikuotas kaip vartojimo ranga, atitinkamai, nėra ir pagrindo pripažinti ieškovės įrodinėjamus nuostolius, susijusius su palūkanų kredito įstaigoms mokėjimu, priežastiniu ryšiu susijusiais su ieškovės netinkamai atliktais statybos darbais. Ši ginčo dalis buvo išspręsta teisingai.

Dėl neturtinės žalos ir jos dydžio

111. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovė nurodė nesutinkančios su teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovei iš ieškovės priteistas 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Ieškovės manymu, atsakovė neįrodė tokios žalos, todėl prašė šį reikalavimą atmesti visiškai arba sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį iki 2 100 Eur. Tuo tarpu atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad šis jos reikalavimas turėtų būti patenkintas visiškai, priteisiant 10 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad ši teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta ir naikintina, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetant.

112. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

113. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovė kaip precedentą taikyti neturtinės žalos atlyginimo institutą nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019, kurioje kasacinis teismas pripažino, kad dėl netinkamai įgyvendinto statinio techninio projekto užsakovei gavus kitokios kokybės daiktą, nei buvo sutarta pagal statybos rangos sutartį, ji patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, toje byloje užsakovei iš rangovės priteisė 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

114. Tačiau nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje nėra pagrindo remtis nurodytoje kasacinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019 pateiktais išaiškinimais. Vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje jau buvo išaiškinta, kad nurodytoje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019 buvo prašoma priteisti nuostolių, kurių suminė išraiška yra didesnė už įrodytą sutarties darbų kainą, atlyginimą, todėl toje byloje kasacinis teismas ir konstatavo, jog ieškovų pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo pritaikymas sukeltų statybos rangos sutarties pažeidimui neadekvačias teisines pasekmes, bei, siekdamas apginti užsakovės (vartotojos) teises, papildomai taikė neturtinės žalos atlyginimo institutą, taip kompensuodamas dalį praradimų, kurie viršijo rangos sutarties kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2021).

115. Kitaip tariant, kasacinis teismas, plėtodamas neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamai atliktų statybos darbų, praktiką, naujesnėje aktualioje savo praktikoje yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo institutas gali būti taikomas tik išimtiniu atveju, kai kitais teisiniais institutais neįmanoma atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju tokia išskirtinė situacija nėra susiklosčiusi ir net nebuvo įrodinėjama, o atsakovė neturtinės žalos jai padarymą motyvuoja bendro pobūdžio teiginiais apie patirtus pergyvenimus ir kitus nepatogumus, negalint apsigyventi pastatytame name, kurie savaime nėra pakankami neturtinei žalai priteisti. Juo labiau kad atsakovei yra kompensuojama dalis jos įrodytų ir pagrįstomis pripažįstamų išlaidų, priteisiant turtinės žalos atlyginimą tinkamai namo būklei atkurti.

116. Tokiu atveju konstatuotina, kad atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šioje ginčo dalyje (CPK 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

117. Pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti pakeistas ir pirmosios instancijos teisme atsiradusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

118. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyje, 98 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

119. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, susiklostė tokia faktinė situacija, kad patenkinta 56 proc. ieškovės reikalavimų (23 235,97 Eur patenkinta ieškinio dalis / 41 143,81 Eur ieškinio suma), bei patenkinta 53 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų (44 812,32 Eur patenkinta priešieškinio dalis / 84 982,56 Eur priešieškinio suma). Taigi, vadovaujantis šia proporcija paskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

120. Atitinkamai, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 490,72 Eur (2 662 Eur x 56 proc.) teismo ekspertizės išlaidų bei už patenkintą ieškinio reikalavimo dalį sumokėtas 523 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 dalis). Įrodymų apie kitas išlaidas ieškovė nėra pateikusi, todėl bendra ieškovei atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma yra 2 013,72 Eur.

121. Atsakovei iš ieškovės priteisiamos jos turėtos 68,90 Eur (130 Eur x 53 proc.) eksperto apklausos išlaidos bei už patenkintą priešieškinio dalį sumokėtas 897 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 dalis).

122. Atsakovė taip pat prašė priteisti 5 346,50 Eur atstovavimo išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija maksimalių priteistinų dydžių, todėl pagal nustatytą proporcija jai atlygintina 2 833,65 Eur (5 346,50 Eur x 53 proc.) šių išlaidų. Iš viso atsakovei iš apeliantės priteistina 3 799,55 Eur bylinėjimosi išlaidų (68,90 Eur + 897 Eur + 2 833,65 Eur).

123. Atlikus priešpriešinių mokėtinų sumų įskaitymą atsakovei iš ieškovės priteisiamos 1 785,83 Eur (3 799,55 Eur – 2 013,72) bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

124. Taip pat atlygintos ir šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kadangi ieškovės apeliacinio skundo dalis, sudaranti 16 488,33 Eur, buvo patenkinta, atitinkamai padidinant jai priteistos ar sumažinant atsakovei priteistos sumos dalis, jai priteisiamas už šią apeliacinio skundo dalį sumokėtas 371 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 4 dalis).

125. Atsakovės apeliacinio skundo patenkinta dalis – 14 305,90 Eur, taigi už ją mokėtina žyminio mokesčio dalis – 322 Eur, priteisiama jai iš ieškovės. Be to, atsakovė prašė priteisti 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas rengiant apeliacinį skundą. Kadangi šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad patenkinta 31 proc. apeliacinio skundo (14 305,09 Eur patenkinta / 46 111,05 Eur ginčo suma), atsakovei atlyginama 310 Eur šių išlaidų. Bendra atsakovei iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 632 Eur.

126. Atlikus priešpriešinių mokėtinų sumų įskaitymą atsakovei iš ieškovės priteisiamos 261 Eur (632 Eur – 371) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Korinas“ (juridinio asmens kodas 167571854) iš atsakovės D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23 235,97 Eur (dvidešimt trijų tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų ir 97 centų) skolą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (23 235,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovei D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Korinas“ (juridinio asmens kodas 167571854) 44 812,32 Eur (keturiasdešimt keturių tūkstančių aštuonių šimtų dvylikos eurų ir 32 centų) turtinės žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (44 812,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 785,83 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų ir 83 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti iš valstybės biudžeto atsakovei D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) permokėtą žyminį mokestį dalį – 16,50 Eur (šešiolika eurų ir 50 centų).

Bylą priešieškinio dalyje dėl vartojimo statybos rangos sutarties konstatavimo pasibaigusia nutraukti.

Priteisti atsakovei D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Korinas“ (juridinio asmens kodas 167571854) 261 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.