- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- e2-383-407/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00166-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Kreditorius
- D. Š.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės D. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimų likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Korinas“ nemokumo byloje buvo patenkintas iš dalies.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartimi likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB) „Korinas“ buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo.
2. 2024 m. vasario 14 d. įvyko antrasis BUAB „Korinas“ kreditorių susirinkimas, kuriame, be kita ko, buvo priimtas nutarimas 3-uoju darbotvarkės klausimu dėl BUAB „Korinas“ reikalavimo teisės į 23 235, 97 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas D. Š. atžvilgiu pagal Panevėžio apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2A-565-464/2022 (teisminio proceso Nr. 2-16-3-00144-2021-6) nurašymo. Dėl kreditorių susirinkime priimtų nutarimų buvo gauti kreditoriaus P. S. ir nemokumo administratoriaus skundai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi pareiškėjo P. S. skundą tenkino visiškai, o nemokumo administratoriaus skundą nutarė tenkinti iš dalies. Teismas nutarė panaikinti 2024 m. vasario 14 d. likviduojamos dėl bankroto UAB „Korinas“ kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 2-uoju, 3-uoju ir 4-uoju susirinkimo darbotvarkės klausimais, patvirtinto bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, nustatė bazinio atlygio išmokėjimo nemokumo administratoriui tvarką.
4. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimtu 3-uoju darbotvarkės klausimu, teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimas kreditorės D. Š. balsų dauguma priėmė nutarimą pagal kreditorės D. Š. pasiūlymą, kuriuo nusprendė nurašyti BUAB „Korinas“ reikalavimo teisę D. Š. atžvilgiu pagal Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr.e2A-565-464/2022 dėl 23 235,97 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo, atsižvelgiant į vartojimo statybos rangos sutartimi bendrovės padarytą žalą, panaikinant bendrovės neteisėto praturtėjimo galimybę išvengiant neteisėtai padarytos žalos atlyginimo ir statybos rangovo garantinių įsipareigojimų vykdymo, teismo sprendime pripažinus D. Š. teisėtai sulaikytą 23 235,97 Eur skolos mokėjimą pagal vartojimo statybos rangos sutartį.
5. Teismas pažymėjo, kad remiantis UAB „Korinas“ bankroto bylos duomenis, D. Š. į bendrovės debitorius įtraukta su 23 235,97 Eur skola bendrovei. Taigi D. Š. yra ir BUAB „Korinas“ kreditorė, ir skolininkė vienu metu.
6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 92 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė priimti sprendimą dėl neparduoto likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto nurašymo. Nagrinėjamu atveju skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nurašytas ne neparduotas bendrovės turtas, bet D. Š. skola bendrovei, tokiu būdu pažeidžiant kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcingumą, vieno iš kreditorių interesą iškeliant prieš kitų kreditorių interesus. Be to, toks kreditorių susirinkimo nutarimas iš esmės reiškia D. Š. skolos pasibaigimą bendrovei įskaitymu, nes, kaip jau buvo nurodyta, UAB „Korinas“ bankroto bylos duomenys patvirtina kad ne tik D. Š. yra skolinga bendrovei 23 235,97 Eur, bet ir pati bendrovė yra skolinga D. Š. 51 301,49 Eur.
7. Teismas nenustatė, kad egzistuoja JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sąlygos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Kreditorė D. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutarties dalį, kuria patenkintas kreditoriaus P. S. skundas ir šioje dalyje priimti naują nutartį – atmesti kreditoriaus P. S. skundą bei palikti galioti kreditorių susirinkimo nutarimą nurašyti bendrovės reikalavimo teises kreditorės atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas detaliai neišnagrinėjo klausimo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo nurašyti bendrovės reikalavimo teises kreditorės atžvilgiu, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas nesiaiškino ir neanalizavo, už kokius darbus, kokios sumos ir kada atsirado, kaip atsirado kreditorės skola bendrovei. Pirmosios instancijos teismas priimdamas procesinį sprendimą sudarė sąlygas bendrovei nepagrįstai praturtėti kreditorės sąskaita.
8.2. Kreditorė D. Š. bendrovei jau yra permokėjusi – realiai apmokėjusi bendrovės jai pateiktas apgaulingas sąskaitas prieš šešis metus už neatliktus darbus bei panaudotas medžiagas, bendra permokėta suma – 11 388,51 Eur. Ši suma yra be pagrindo sumokėta bendrovei, todėl šios sumos bendrovė jokiomis aplinkybės negali gauti, nes tai būtų jau dvigubas nepagrįstas praturtėjimas kreditorės sąskaita. Tai nustatė Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-254-252/2021 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-565-464/2022, kurioje konstatuota, kad priteista kreditorei suma – 11 388,51 Eur – iš bendrovės už faktiškai bendrovės neatliktus darbus ir panaudotas medžiagas yra teisinga.
8.3. Bendrovė padarė kreditorei žalą, kurios dydis yra 38 252,32 Eur. Ši žala yra susijusi su defektų taisymu, su blogai atliktu bendrovės darbu, broku, kurio bendrovė niekada neketino taisyti, o netgi tyčia sukėlė kreditorei bendrovės vadovo ir vienintelio akcininko nurodymu.
9. Kreditorius P. S. su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-726-912/2023 išaiškino, kad D. Š. bankroto byloje yra ir kreditorė ir skolininkė, taip pat D. Š. turi ne tik reikalavimo teisę į bankrutuojančią bendrovę, bet ir prievolę įvykdyti jai savo įsipareigojimus (sumokėti skolą).
Atsiliepimas
10. BUAB „Korinas“, atstovaujama nemokumo administratorės, su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės pritariama pirmosios instancijos teismo argumentams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
13. Apeliacijos objektas yra Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutarties dalis, kuria patenkintas pareiškėjo P. S. prašymas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 3-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo.
14. Kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-469-781/2021).
15. Pirmosios instancijos teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, šiuo pagrindu atskirasis skundas taip pat nėra grindžiamas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kreditorių susirinkimo (ne)teisėtumo šiuo aspektu nesprendžia ir nepasisako.
Dėl ginčo esmės
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje kyla ginčas dėl to, ar BUAB „Korinas“ debitorės D. Š. skola kreditorių susirinkime nurašyta pagrįstai. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į D. Š. skolos susidarymo bendrovei aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, sudarydamas sąlygas bendrovei nepagrįstai praturtėti kreditorės sąskaita. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiais argumentais sutikti.
17. Debitorinė skola yra bendrovės turimas finansinis turtas (18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, patvirtintas Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. VAS-9, 12 punktas), todėl tokio turto nurašymui bankroto procese taikytinas JANĮ 92 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nurašytas gali būti tik neparduotas turtas. Todėl pirmoji turto nurašymo sąlyga pagal JANĮ 92 straipsnį yra ta, jog turtas buvo pardavinėjamas kreditorių nustatyta tvarka, tačiau neparduotas, t. y. turtas pripažįstamas kaip neturintis rinkos vertės.
18. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kyla dėl specifinės turto rūšies – finansinio turto, debitorinio įsipareigojimo – nurašymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, net ir tais atvejais, kai skolos nepavyksta parduoti, sprendžiant klausimą dėl debitorinės skolos nurašymo, kreditorių susirinkimo metu tikslinga įvertinti išieškojimo iš skolininko galimybes. Pagrindas spręsti dėl debitorinės skolos nurašymo yra tuomet, kai skolininkas yra likviduojamas, bankrutavęs ir nebeturi jokio realaus turto, iš kurio galėtų būti patenkinti reikalavimai; jeigu skolininkas – fizinis asmuo, taip pat turėtų būti įvertinamos realios galimybės per protingą laiką išieškoti skolą (turėtų būti surinkti duomenys apie turimą fizinio asmens turtą, gaunamas pajamas, darbingumą, amžius ir pan.), kadangi, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, jog bankroto proceso procedūros privalo vykti veiksmingai, efektyviai ir operatyviai.
Žemesnės instancijos teismas
19. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2024 m. vasario 14 d. įvyko kreditorių susirinkimas (4 t., b. l. 55), iš kurio matyti, kad iš kreditorės D. Š. gautas prašymas dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, darbotvarkės patvirtinimo; prašoma sušaukti kreditorių susirinkimą ir numatyti tokią darbotvarkę: 1. BUAB „Korinas“ kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimai; 2. BUAB „Korinas“ administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas; 3. BUAB „Korinas“ reikalavimo teisės D. Š. atsžvilgiu pagal panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2A-565-464/2022, teisminio proceso Nr. 2-16-3-00144-2021-6 nurašymas (23 235,97 Eur skola ir 5 proc. procesinės palūkanos). Už tai, kad būtų priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas 3-uoju darbotvarkės klausimu, balsavo vienintelė kreditorė D. Š., turinti 94,48 proc. dalyvaujančių kreditorių susirinkime teisme patvirtintos reikalavimų sumos.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėje byloje nėra duomenų, jog reikalavimo teisė į skolininkę D. Š. buvo pardavinėjama (buvo bandyta parduoti), taip pat nėra duomenų apie išieškojimo galimybes iš skolininkės D. Š., todėl nėra pagrindo laikyti, kad išieškojimas iš skolininkės D. Š. nėra galimas (įmanomas). Taigi D. Š. debitorinės skolos nurašymas neatitiktų įtvirtinto teisinio reguliavimo, bankroto tikslo ir paskirties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį kreditorių susirinkimo nutarimą panaikino. Ir atskirajame skunde nėra argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo motyvus.
21. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. spalio 13 d. nutartimi buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2A-565-464/2022 pagal BUAB „Korinas“ ir D. Š. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Korinas“ ieškinį atsakovei D. Š. dėl skolos priteisimo ir atsakovės D. Š. priešieškinį ieškovei UAB ,,Korinas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
22. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl ieškovės BUAB ,,Korinas“ atsakovės D. Š. užsakymu atliktų gyvenamojo namo ir pirties statybos darbų kokybės, atliktų darbų apimties bei atsiskaitymo už juos. Ieškovė BUAB ,,Korinas“ byloje pareikštu ieškiniu įrodinėjo tai, kad atsakovė su ja neatsiskaitė už dalį darbų, o atsakovė D. Š. pareikštame priešieškinyje prašė priteisti jai iš ieškovės 74 982,56 Eur žalos atlyginimą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs tarp šalių kilusį ginčą, konstatavo, kad atsakovė D. Š. už atliktus darbus turi sumokėti ieškovei UAB ,,Korinas“ 23 235,97 Eur sumą, o ieškovė BUAB ,,Korinas“ privalo atlyginti 44 812,32 Eur žalą atsakovei D. Š.. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kreditorės D. Š. minima 11 388,51 Eur suma (permoka už apmokėtus, tačiau neatliktus darbus) yra pripažinta D. Š. nuostoliais, priteista ir įeina į bendrą 44 812,32 Eur nuostolių sumą, kurią turi atlyginti BUAB „Korinas“. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad D. Š. tuo pačiu metu yra ir BUAB „Korinas“ kreditorė, ir BUAB „Korinas“ skolininkė.
23. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra duomenų, kad iki 2023 m. sausio 19 d., kai UAB ,,Korinas“ buvo iškelta bankroto byla, šalys būtų taikiusios viena kitai įskaitymą. Priešingai, prašymas įskaityti priešpriešines vienarūšes sumas buvo pateiktas nemokumo administratoriui tik 2023 m. vasario 28 d. prašymu (1 t., b. l. 60), tačiau, remiantis JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nebebuvo galimas.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto procesas yra specifinė procedūra, kurioje, nors ir vyrauja kreditorių interesai, tačiau bankroto administravimo išlaidos turi būti atlyginamos anksčiau nei kreditorių reikalavimai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-584-407/2023 16 punktą), o kreditorių finansiniai reikalavimai tenkinami įstatyme nustatyta tvarka ir apimtimi (žr. JANĮ Septintąjį skirsnį). Taigi D. Š., kaip BUAB ,,Korinas“ skolininkei, bankroto procese visų pirma kyla pareiga atsiskaityti su bankrutuojančiu asmeniu, tačiau, kita vertus, atskaičius lėšas, skirtas bankroto administravimui, dalis lėšų, perskirsčius jas JANĮ Septintajame skirsnyje nustatyta tvarka, vėl atiteks D. Š., kaip BUAB „Korinas“ kreditorei. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nemokumo administravimo išlaidas didina ginčai tarp kreditorių ir besitęsiantis bankroto procesas. Todėl kreditorių galimybės atgauti savo finansinį reikalavimą atitinkamai mažėja.
25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat primena, kad JANĮ 78-80 straipsniuose numatyta galimybė sudaryti taikos sutartį.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.