- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-24
- Bylos Nr.
- e2-726-912/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00144-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- D. Š.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Korinas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės D. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atmestas prašymas išaiškinti teismo sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Korinas“ ieškinį atsakovei D. Š. dėl skolos priteisimo ir atsakovės D. Š. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Korinas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Korinas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės D. Š. 36 612,81 Eur skolą, 4 531 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė priešieškiniu prašė: 1) patvirtinti atsakovės atsisakymą nuo vartojimo statybos rangos sutarties, sudarytos su ieškove UAB ,,Korinas“; 2) priteisti iš ieškovės 74 982, 56 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovei UAB ,,Korinas“ iš atsakovės D. Š. 24 497,37 Eur skolą, 2 550,43 Eur palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas ir 1 354,43 Eur bylinėjimosi išlaidas; 2) priteisė atsakovei iš ieškovės 48 669,89 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas, 6 768,75 Eur bylinėjimosi išlaidas; 3) nutraukė bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimų dėl vartojimo statybos rangos sutarties pripažinimo pasibaigusia; 4) kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė; 5) grąžino atsakovei 16,50 Eur permokėtą žyminio mokesčio dalį.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą – ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovei UAB „Korinas“ iš atsakovės D. Š. 23 235,97 Eur skolą ir 5 proc. procesines palūkanas; 2) priteisė atsakovei iš ieškovės 44 812,32 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas ir 1 785,83 Eur bylinėjimosi išlaidas; 3) grąžino iš valstybės biudžeto atsakovei permokėtą žyminį mokesčio dalį – 16,50 Eur. Teismas nutraukė bylos dalį dėl priešieškinio dėl vartojimo statybos rangos sutarties konstatavimo pasibaigusia bei atmetė kitas ieškinio ir priešieškinio dalis.
Atsiliepimas
5. Atsakovė 2023 m. birželio 15 d. pateikė prašymą išaiškinti teismo sprendimą, nurodė, kad sprendimu iš dalies patenkinti priešpriešiniai vienarūšiai šalių reikalavimai, apribojimo teismui atlikti įskaitymą dėl šių reikalavimų nebuvo, bet teismas aiškiai sprendime dėl to nepasisakė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Panevėžio apygardos teismas (nutartyje nurodytas neteisingas teismo pavadinimas – „Panevėžio apylinkės teismas“) 2023 m. birželio 21 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą išaiškinti teismo sprendimą.
7. Teismas nenustatė Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų aplinkybių. Sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, kokios sumos, iš kurios šalies bei kuriai šaliai priteistos. Apie įskaitymo taikymą, byloje sprendžiant materialiuosius ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, nei sprendimo motyvuojamoje nei rezoliucinėse dalyse nenurodyta. Įskaitymas nebuvo pritaikytas.
8. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. birželio 27 d. nutartimi ištaisė 2023 m. birželio 21 d. nutartyje padarytus rašymo apsirikimus, nutarties įžanginėje dalyje nurodydamas teisingus teismo bei teisėjo pareigų pavadinimus – „Panevėžio apygardos teismas“, „Panevėžio apygardos teismo teisėjas“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė D. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį, teismo sprendimo išaiškinimo klausimą išspręsti iš esmės arba perduoti pirmosios instancijos teismui jį nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Prašymą išaiškinti teismo sprendimą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes nutartį priėmė Panevėžio apylinkės teismas.
9.2. Apskųstą nutartį priėmė teisėjas, kuris taip pat nagrinėja UAB „Korinas“ bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-162-828/2023). Teismo sprendimo išaiškinimas svarbus bankroto byloje, kurioje patvirtinti kreditorių reikalavimai. Teisėjas neatsiribojo nuo priimtų sprendimų bankroto byloje, išsprendė atsakovės prašymą, turėdamas išankstinę nuomonę. Teisėjas nenusišalino nuo klausimo išaiškinti teismo sprendimą nagrinėjimo. Atsakovė negalėjo pasinaudoti nušalinimo teise, nes nebuvo informuota apie prašymo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka.
9.3. Sprendimas neaiškus. Po Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo įsiteisėjimo, teismas iškėlė UAB „Korinas“ bankroto bylą. Teisėjas aiškino apeliantės prievolines teises ir pareigas bankroto byloje taip pat, kaip ir bankroto administratorius, t. y. kad ji, kaip vartotoja, bankroto byloje yra ir kreditorė, ir skolininkė. Toks aiškinimas neatitinka įstatymų.
9.4. Priešpriešinių reikalavimų įskaitymas vykdymo procese privalo būti atliktas, nes ginčas dėl priešpriešinių reikalavimų kilo dėl vienkartinės šalių vartojimo statybos rangos sutarties. Jis išnagrinėtas toje pačioje byloje. Atsakovė pareiškė materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą, kad pasibaigtų ieškovės reikalavimo teisė, reikalavimą įskaitant į atsakovės reikalavimą. Ieškovės reikalavimas mažesnis negu atsakovės. Teismui atlikus įskaitymą, sumažėtų atsakovei iš ieškovės priteista suma. Atsakovė, kreipdamasi į antstolį, nepareikalavo iš skolininkės (ieškovės) visos jai priteistos sumos išieškojimo, nes rezoliucinėje dalyje nurodytos patenkintos priešpriešinių reikalavimų sumos be išlygų turi būti įskaitytos.
Atsiliepimas
10. UAB „Korinas“ kreditorius P. S. pateikė atsiliepimą į atsakovės D. Š. atskirąjį skundą ir prašo atmesti skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas atsisakė išaiškinti teismo sprendimą ar ne.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų
13. Apeliantė teigia, kad prašymą išaiškinti teismo sprendimą išnagrinėjo neteisėtos sudėties, šališkas teismas, todėl nutartis naikintina dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
14. CPK 329 straipsnyje reglamentuotas sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius proceso teisės normas. Įstatymų leidėjas įtvirtino, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnis). Vieni iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejai, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba kai pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą.
15. Apeliantė nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą priėmė teisėja N. D. S.. Prašymą išaiškinti teismo sprendimą priėmė Panevėžio apygardos teismo teisėjas V. M..
16. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad apeliantė prašymą išaiškinti teismo sprendimą pateikė Panevėžio apygardos teismui.
17. Pagal Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2023 m. sausio 5 d. įsakymu patvirtintų Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių 47 punktą, jei teisėjo nedarbingumo laikotarpiu, atostogų ar kitu metu, kai teisėjas dėl objektyvių priežasčių negali dalyvauti procese, byloje būtina atlikti skubius procesinius veiksmus, šiuos procesinius veiksmus be atskiro pavedimo gali atlikti Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba šiuos procesinius veiksmus jis gali potvarkiu ar rezoliucija pavesti atlikti kitam teisėjui, kuris bylos skyrimo protokole yra kitas po teisėjo, kuriam paskirta byla.
18. Lietuvos Respublikos Prezidento 2021 m. gruodžio 2 d. dekretu teisėja N. D. S. 2022 m. vasario 4 d. atleista iš Panevėžio apygardos teismo teisėjo pareigų, sulaukus įstatyme nustatyto pensinio amžiaus. Dėl to Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas L. M. 2023 m. birželio 15 d. rezoliucija pagrįstai perdavė spręsti prašymą išaiškinti teismo sprendimą kitam Panevėžio apygardos teismo teisėjui V. M.. Nurodytas teisėjas nutarties priėmimo dieną dirbo Panevėžio apygardos teisme, bet ne Panevėžio apylinkės teisme (nors neteisingas pavadinimas įrašytas apskųstoje nutartyje).
19. Pažymėtina, kad apeliantės prašymą išnagrinėjusios Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo V. M. 2023 m. birželio 27 d. nutartimi ištaisytas nurodytas rašymo apsirikimas, padarytas apskųstoje nutartyje.
20. Teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis (CPK 290 straipsnio 1 dalis). Nutarties turinys reglamentuotas CPK 291 straipsnyje. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalies 2 punktą, nutartyje turi būti nurodoma teismo pavadinimas ir teismo sudėtis.
21. Apeliantė teigia, kad apskųstą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, nes nutartyje nurodyta, kad ją priėmė Panevėžio apylinkės teismas.
22. Dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, kad Panevėžio apygardos teismas 2023 m. birželio 27 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimus, padarytus apskųstoje nutartyje, t. y., nutarties įžanginėje dalyje nurodė teisingus teismo bei teisėjo pareigų pavadinimus – „Panevėžio apygardos teismas“, „Panevėžio apygardos teismo teisėjas“ (CPK 276 straipsnio 2 dalis). Apeliantė nurodytos 2023 m. birželio 27 d. nutarties neginčijo, todėl ji įsiteisėjo (CPK 276 straipsnio 4 dalis). Ištaisyti rašymo apsirikimai nepakeitė nutarties esmės, taip pat jie nėra pagrindas konstatuoti, kad nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
23. Apeliantė taip pat abejoja teisėjo V. M. nešališkumu, teigia, kad nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, nes teisėjas priėmė apskųstą nutartį, kuria atsisakė išaiškinti teismo sprendimą. Jis taip pat nagrinėja ieškovės bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-162-828/2023).
24. Akcentuotina tai, kad teisėjai vykdydami teisingumą yra nepriklausomi ir nešališki (CPK 21 straipsnis). Jie privalo užtikrinti civilinio proceso tikslus, t. y., ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Taip pat užtikrinti, kad nagrinėjamose bylose nebūtų pažeisti bendrieji ir civilinės teisės principai: teisingumas, protingumas, sąžiningumas ir kiti.
25. Apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų, kad buvo CPK 65 straipsnyje įtvirtinti pagrindai nušalinti prašymą išaiškinti teismo sprendimą išnagrinėjusiam teisėjui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad be CPK 65 straipsnyje numatytų pagrindų, teisėjas taip pat privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo (CPK 66 straipsnis).
26. Nešališkumas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina, ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimo byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020, 27 punktas; 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022, 34–37 punktai). Nors suinteresuoto asmens nuogąstavimai dėl teisėjo nešališkumo yra svarbūs, tačiau nėra lemiami. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimo byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 96). Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryšių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese (EŽTT 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 121).
27. EŽTT, vertindamas, ar skirtingas funkcijas teisminiame procese vykdantis teisėjas yra nešališkas, didžiausią dėmesį skiria nagrinėtų klausimų tapatumui (žr., pvz., EŽTT 2000 m. birželio 6 d. sprendimo byloje Morel prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34130/96, par. 47). Tam, kad būtų galima pripažinti teisėjo šališkumą, būtina nustatyti, jog teisėjas du kartus nagrinėjo tapačius faktus, turėjo atsakyti į tą patį klausimą, ar skirtumas tarp spręstų klausimų buvo labai menkas (žr., pvz., EŽTT 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo byloje Liga Portuguesa de Futebol Profissional prieš Portugaliją, peticijos Nr. 4687/11, par. 69). Vertinant teisėjo nešališkumą svarbu, ar teisėjas neturėjo pareigos pagal įstatymą antrame sprendime vertinti faktus tapačiai – taip yra tuo atveju, kai pirmasis teismo sprendimas jau buvo įsiteisėjęs ir bet kuris teisėjas būtų saistomas sprendimo res judicata (teismo išspręstas klausimas) galios (EŽTT 2007 m. spalio 22 d. sprendimo byloje Lindon, Otchakovsky-Laurens ir July prieš Prancūziją (GC), peticijos Nr. 21279/02, 36448/02, par. 79, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1120/2023, 20-22 punktai).
28. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas turėjo išankstinę nuomonę, nes jis ieškovės bankroto byloje patvirtino kreditorių reikalavimus.
29. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2023 m. sausio 19 d. iškėlė ieškovei UAB „Korinas“ bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-162-828/2023). Teismas 2023 m. kovo 23 d. patvirtino kreditorių reikalavimų sąrašą. Pastarąja nutartimi patvirtintas apeliantės 51 301,79 Eur reikalavimas. Apeliantė nepateikė duomenų, kad ji, nesutikdama su teismo patvirtinto reikalavimo dydžiu, jį ginčijo.
30. Apskųsta nutartimi teismas išsprendė teismo sprendimo, priimto kitoje civilinėje byloje (ne BUAB „Korinas“ bankroto byloje), išaiškinimo klausimą, t. y. išsprendė atskirą procesinį klausimą anksčiau išnagrinėtoje byloje, jos nenagrinėjo iš esmės, nevertino šalių pareikštų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo padaryta išvada, kad sprendimas yra aiškus, rezoliucinėje dalyje įvardinti asmenys iš kurių ir kuriems priteistos konkrečios sumos, taip pat, kad sprendžiant ieškovės ir atsakovės materialiuosius reikalavimus nebuvo taikytas įskaitymas, nėra pagrindas konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo šališkas, išankstinę nuomonę turėjęs teisėjas.
31. Pagal CPK 278 straipsnio 3 dalį, sprendimo išaiškinimo klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Nurodytoje teisės normoje neįtvirtinta pareigos teismui informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie prašymo išaiškinti teismo sprendimą nagrinėjimą, jeigu teismas nusprendė jį nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Akcentuotina tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindas abejoti apskųstą nutartį priėmusio teisėjo šališkumu.
32. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Dėl atsisakymo išaiškinti teismo sprendimą
33. Jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 straipsnio 1 dalis). Sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas (CPK 278 straipsnio 2 dalis).
34. Kasacinis tesimas išaiškino, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant, kad jis galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-313/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-428-943/2020).
35. Aiškinant sprendimą neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2012).
36. Iš apeliantės prašomo išaiškinti teismo sprendimo nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė pareiškė materialiuosius reikalavimus. Bylą išnagrinėjęs teismas patenkino dalį ieškinio ir dalį priešieškinio reikalavimų. Procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kokius reikalavimus patenkino, t. y. priteisė ieškovei iš apeliantės D. Š. 23 235,97 Eur skolą ir 5 proc. procesines palūkanas; 2) priteisė apeliantei iš ieškovės 44 812,32 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas ir 1 785,83 Eur bylinėjimosi išlaidas; 3) grąžino iš valstybės biudžeto atsakovei permokėtą žyminį mokesčio dalį – 16,50 Eur. Teismas nutraukė bylos dalį dėl priešieškinio dalies dėl vartojimo statybos rangos sutarties konstatavimo pasibaigusia bei atmetė kitas ieškinio ir priešieškinio dalis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas nenusprendė įskaityti šalims priteistų sumų pagal materialiuosius reikalavimus.
37. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ji – vartotoja, ginčas kilo iš vartojimo statybos rangos sutarties, reikalavimai išnagrinėti toje pačioje byloje, taip pat, kad ji, kreipdamasi į antstolį, nepareikalavo išieškoti iš ieškovės visos priteistos sumos, apeliantės reikalavimas yra didesnis negu ieškovės, savaime nepagrindžia būtinybės ar teismo pareigos taikyti įskaitymą. Įskaitymo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.131 straipsnyje.
38. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad ji bankroto byloje negali būti ir kreditorė, ir skolininkė. Pirmiau nustatyta, kad prašomu išaiškinti sprendimu nespręstas šalims priteistų sumų įskaitymo klausimas. Dėl to apeliantė į ieškovę, kaip bankrutuojančią bendrovę, turi ne tik reikalavimo teisę, bet taip pat ir prievolę įvykdyti jai savo įsipareigojimus (sumokėti skolą).
39. Apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas teismo sprendimo išaiškinimo institutas. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliantės skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.