- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-14
- Bylos Nr.
- e2-428-943/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-001142-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- G. L.
- Atsakovas
- V. T., I. T.
- Trečiasis asmuo
- D. C., R. M., notarė L
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės G. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutarties, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą išaiškinti procesinį sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 pradėtoje pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovams V. T. ir I. T. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei pagal atsakovų priešieškinį dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir vienašalės restitucijos taikymo, bylos nagrinėjime dalyvaujantys tretieji asmenys D. C., R. M. ir notarė L. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti galiojančiu tarp jos ir atsakovų sudarytą sandorį JVS2017? ieškovei iš atsakovų priteisti 10 000 Eur baudą? nustatyti, kad atsakovams per 10 dienų neįvykdžius pagal šio prašymo 2 punktą teismo patenkinto reikalavimo, už kiekvieną uždelstą dieną nuo neįvykdytos dalies skaičiuojamos 0,05 proc. dydžio palūkanos? pripažinti JVS2016 ir JVS2017 nutrauktomis ieškovės reikalavimu dėl esminių atsakovų padarytų pažeidimų? įpareigoti trečiąjį asmenį VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ieškovės vardu bendrąją dalinę nuosavybę į 21164/123772 dydžio idealiąją žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį? įpareigoti trečiąjį asmenį VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ieškovės vardu bendrąją dalinę nuosavybę į 21164/61886 dydžio idealiąją dalį nebaigto statyti statinio, esančio (duomenys neskelbtini)? pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2017 m. balandžio 19 d. tarp atsakovų ir D. C. sudaryta jungtinės veiklos sutartimi įtvirtintą sandorį? pripažinti, kad atsakovai per trečiąjį asmenį R. M. sudarė sandorį dėl paskolos ir ieškovei skolingi bei iki 2017 m. gruodžio 14 d. privalo grąžinti 15 400 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovai kreipėsi į teismą su priešieškiniu prašydami ieškovės ieškinį atmesti visiškai, nutraukti 2016 m. gruodžio 22 d. jungtinės veiklos sutartį, taikyti vienašalę restituciją, įpareigojant atsakovus grąžinti ieškovei sumokėtus įnašus 154 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2017 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta.
4. 2020 m. sausio 10 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas ieškovės G. L. prašymas išaiškinti 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį, t. y. išaiškinti teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, nurodant, koks asmuo yra taikos sutarties 7 punkte numatytos prievolės vykdytojas ir koks yra prievolės įvykdymo terminas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi netenkino ieškovės G. L. prašymo dėl sprendimo išaiškinimo.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad ieškovė prašo išaiškinti ne teismo priimto sprendimo rezoliucinę dalį, o pačios ieškovės ir atsakovų sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties turinį, atsisakė tenkinti ieškovės prašymą.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė G. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį ir grąžinti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
8. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad teismas atsisakymą išaiškinti nurodytą taikos sutarties punktą motyvavo formaliais pagrindais, neatsakydamas į klausimą, ar prašomos išaiškinti taikos sutarties nuostatos yra aiškios ir nedviprasmiškos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatas, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
10. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas ar šis terminas neatnaujintas.
11. Šiuo atveju pareiškėjai siekiant, kad būtų įvykdytos taikos sutartimi šalių prisiimtos pareigos, iškilo poreikis išaiškinti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatas, tačiau teismas atmetė ieškovės prašymą motyvuodamas tuo, kad teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo, t. y. pačių bylos šalių sudarytos taikos sutarties turinio.
12. Lietuvos apeliacinis teismas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir mano, kad jos priimtos netinkamai aiškinant CPK 278 straipsnio nuostatų prasmę ir tikslą.
13. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant, kad jis galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-313/2017 44 punktą ir jame nurodytą praktiką).
14. Taikos sutartis yra viena iš civilinių sutarčių rūšių, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Nepaisant to, kad tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas bei teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, prieš patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, teismas turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat turi užtikrinti, kad taikos sutarties sąlygos būtų aiškios, jomis yra išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, bei tiksliai nurodyta, kam ir kokius materialinius teisinius padarinius sukelia šalių pasirašytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties nuostatos, nes teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CPK 6.985 straipsnio 2 dalis).
15. Kadangi tvirtindamas taikos sutartį teismas garantuoja ir jos vykdytinumą, todėl kilus neaiškumams ar dviprasmiškumams dėl teismo patvirtintos taikos sutarties nuostatų aiškinimo, teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti jas, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 straipsnio 1 dalis). Tai, kad sprendimo išaiškinimo institutas taikytinas ir tais atvejais, kai prašoma išaiškinti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2007).
16. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir nurodyta teismų praktika, Lietuvos apeliacinis teismas nurodo, kad šiuo atveju kilus klausimui, kas ir kada turi įvykdyti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 7 punkte nustatytas prievoles, teismas, taikydamas teismo sprendimo aiškinimo institutą turėjo teisę ir pareigą išaiškinti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatas, dėl kurių kilo neaiškumai. Susiklosčiusioje procesinėje situacijoje tokie neaiškumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gali būti pašalinti įvertinus prašomo išaiškinti taikos sutarties punkto (įsipareigojimų) turinį bendrame taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir juos atspindinčių teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų kontekste (kam buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalis, 3 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė išaiškinti 2017 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, nuostatas, bei įvertinus kad CPK numato, kad sprendimo išaiškinimo kompetencija priklauso jį priėmusiam teismui (CPK 278 straipsnio 1 dalis), skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas dėl 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties išaiškinimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.